Baudžiamoji byla Nr. 1 A-165-958/2025

Teisminio sprendimo Nr. 1-01-1-14513-2024-5

Procesinio sprendimo kategorijos 1.2.4.4.1; 2.4.6.I.

 (S)

PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. rugsėjo 25 d.

Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Valdo Ciesiūno, Mariaus Jankausko ir Kristinos Latožienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

sekretoriaujant Editai Marcinkevičienei,

dalyvaujant prokurorei D. K. – Š. (vaizdo konferencijos būdu),

gynėjui advokatui Arnoldui Šukaičiui,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal S. B. (buvusios K.) apeliacinį skundą dėl Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmų 2025 m. liepos 14 d. nuosprendžio, kuriuo S. B. pripažinta kalta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 1 dalį ir nuteista laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams 6 mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmų 2024 m. kovo 22 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir S. B. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 6 (šešeriems) metams. Į bausmės laiką įskaityta bausmė, atlikta pagal Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmų 2024 m. kovo 22 d. nuosprendį.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

nustatė:

I.       Bylos esmė

1.       S. B.

II.       Apeliacinio skundo argumentai

2.       Apeliaciniu skundu nuteistoji S. B. prašo sutrumpinti jai paskirtą laisvės atėmimo bausmę, nes nukentėjusiosios nemušė. Nurodo, kad M. D. drauge su ja išėjo į lauką parodyti, kur yra tualetas. M. D. galėjo susižaloti pati, nes ji išgėrusi griuvinėja. Pirminiuose parodymuose nukentėjusioji taip ir sakė, tačiau vėliau ji parodymus pakeitė įkalbėta kaimynės, kad gautų pinigų. Yra BOLT vairuotojos parodymai, kad ji nematė jos (S. B.) mušančios M. D., atvykę policijos pareigūnai taip pat grumtynių pėdsakų nerado.

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

3.       Apeliacinis skundas atmestinas.

4.       Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau - BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde.

5.       Apeliaciniame skunde nuteistoji teigia esanti nekalta, nes nukentėjusiosios nemušė. Tačiau teisėjų kolegija, įvertinusi baudžiamosios bylos duomenis, apeliacinio skundo bei proceso dalyvių pateiktus argumentus sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir jais remdamasis teisingai nustatė nusikaltimo padarymo aplinkybes, kuriomis remiantis S. B. nusikalstami veiksmai pagrįstai kvalifikuoti kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas.

6.       Pagal BK 138 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo šio kodekso 135 straipsnio 1 dalyje nurodytų padarinių. Kaip minėta, S. B. nuteista už tai, kad ji kieme, suėmusi rankomis už plaukų M. D., ją pargriovė ant žemės ir gulinčiai kojomis spyrė ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą skaičių spyrių, bet ne mažiau vieno karto į įvairias kūno vietas, tokiu būdu nukentėjusiajai M. D. dėl krūtinės ląstos kairės pusės poodinės kraujosruvos padarė nežymų sveikatos sutrikdymą, o dėl antro juosmeninio slankstelio ūmaus kompresinio lūžio ir dešinės pusės X ir XI šonkaulių ūmių lūžių – nesunkų sveikatos sutrikdymą. Nuteistoji apeliaciniame skunde teigia nukentėjusiosios nemušė, ji, būdama apsvaigusi nuo alkoholio, galėjo griūti ir susižaloti pati. Šis skundo argumentas atmestinas. Pagal byloje surinktus ir skundžiamame nuosprendyje aprašytus nukentėjusiosios, nuteistosios, liudytojų E. M. bei I. ir R. G. parodymus, S. B. drauge su E. M. atvyko pas nukentėjusiąją M. D., kurios namuose tuo metu jau svečiavosi I. ir R. G.. Visi jie gėrė alkoholinius gėrimus. Nei vienas iš jų nenurodė, kad M. D. iki konflikto su S. B. buvo sužalota ar skundėsi kažkokiais skausmais. M. D. teigė, kad E. M. pasiprašė į tualetą ir ji kartu su juo išėjo į lauką parodyti, kur yra tualetas. S. B. taip pat išėjo į lauką, griebė jai už plaukų ir pradėjo spardyti. Nežino, kiek smūgių buvo suduota. Nei vienas iš svečių nenurodė tiesiogiai matęs įvykį, t. y. nematė kaip S. B. smurtavo M. D. atžvilgiu, tačiau tai paaiškinama tuo, kad įvykio metu I.ir R. G. liko name, o E. M. nuėjo į tualetą ir, jo žodžiais tariant, išėjo iš jo tik tada, kai kieme buvo atvažiavusi policija. Tačiau byloje yra pakankamai tiesioginių įvykio liudytojų – S. B. naudojamą smurtą M. D. atžvilgiu matė kaimynai ir pagal iškvietimą atvykusi BOLT pavežėja. Kaimynė V. S. A. parodė, kad tą dieną pas ją buvo atėjusi kaimynė N. B., kuri pokalbio metu pasakė: „Žiūrėk, M. kažkas muša“. Priėjusi prie lango, pamatė kaip M. D. S. B. sudavė smūgį į galvą, nuo kurio M. D. nugriuvo ir pradėjo ropoti, tuo metu S. B. jai spyrė. Liudytoja apklausta N. B. parodė, kad svečiuojantis pas kaimynę V. A. per langą matė, kaip S. B. užpuolė M. D. - sugriebė ją už plaukų, nustūmė ant žemės, o M. D. pargriuvus, smūgiavo rankomis ir kojomis. Tuo metu kieme buvo BOLT taksi automobilis, kuris dalinai užstojo moteris, tačiau matė kaip S. B. buvo pasilenkusi prie M. D. ir pagal judesius sprendė, kad muša. Matė, kaip M. D. pargriuvusi  bandė atsikelti. N. B. taip pat nurodė, kad po įvykio tą pačią dieną atvyko M. D. dukra L. K., kuriai M. pasakė, kad susižalojo pati, tačiau ji (N. B.) dukrai pasakė, kad M. D. buvo sumušta S. B.. N. B. parodymus patvirtino nukentėjusiosios dukra L. K., kuri parodė, kad mama vakare jai pasiskundė, kad skauda nugarą, nes atsitrenkė į staliuką, tačiau kaimynė N. B. pasakė, jog matė kaip mamą sumušė S. B.. Vėliau mama, paguldyta į ligoninę, pasakė, kad ją sumušė S.. Liudytoja apklausta BOLT pavežėja R. P. parodė, kad atvykusi pagal iškvietimą pamatė S. B.,  kuri agresyviai nusiteikusi piktai kalbėjo su močiute, buvo suėmusi ją už plaukų. Šių tiesiogiai įvykį mačiusių liudytojų parodymai nors ir skiriasi, tačiau tai paaiškinama tuo, jog jie galėjo matyti skirtingus smurto epizodus ar skirtingai įsiminti bei perpasakoti įvykio detales. Nukentėjusios ir liudytojų parodymus patvirtina duomenys, užfiksuoti M. D. protokole - pareiškime, kuriame M. D. nurodė, kad S. B. ją stumdė, suėmė rankomis už plaukų, pargriovė ją ant žemės ir spardė kojomis į įvairias kūno vietas (1 t., b. l. 18, 20-22); asmens apžiūros protokole ir foto lentelėje, kurioje užfiksuota, kad M. D. dešinės plaštakos srityje, dešinės kojos blauzdos srityje, kairės pusės krūtinės srityje matomos tamsiai mėlynos spalvos, įvairaus diametro hematomos (1 t., b. l. 38, 41-43); teismo medicinos ekspertizės išvadose (atliktos dvi ekspertizės, nes atliekant pirmąją ekspertizę, apie šonkaulių lūžius nebuvo žinoma), kuriose užfiksuotos M. D. kūne poodinės kraujosruvos, pirmo ir antro juosmeninių slankstelių ūminiai kompresiniai lūžiai (1 t., b. l. 67-69, 70), dešinės pusės X ir XI šonkaulių ūmūs (švieži) lūžiai (2 t., b. l. 108-111). Aptartų įrodymų visuma teisėjų kolegijai nepalieka jokių abejonių, kad nuteistoji S. B. smurtavo M. D. atžvilgiu. Teismo medicinos ekspertizės duomenimis, M. D. nustatyti sužalojimai visumoje atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymą, todėl nuteistosios veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 138 straipsnio 1 dalį.

7.       Skirdamas bausmę už padarytą nusikalstamą veiką, teismas laikėsi bausmių skyrimo pagrindų, numatytų BK 54 straipsnyje. Šio straipsnio 2 dalyje numatyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą. Šiame kontekste pažymėtina, kad bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo prerogatyva, apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar sugriežtinti gali tik tada, kai pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiškiai per griežtą ar aiškiai per švelnią bausmę (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7- 648/2019, Lietuvos apeliacinio teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-156-487/2020).

8.       BK 138 straipsnio 1 dalies sankcija numato šias alternatyvias bausmes: laisvės apribojimas arba areštas, arba laisvės atėmimas iki trejų metų. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas S. B. bausmę, atsižvelgė į tai, kad ji padarė vieną tyčinę baigtą nusikalstamą veiką, kuri priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnis), jos baudžiamąją atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nėra. Anksčiau aštuonis kartus teista, tame tarpe už labai sunkų nusikaltimą žmogaus gyvybei ir sunkų nusikaltimą žmogaus sveikatai, šešių mėnesių laikotarpyje padarė net devynis įvairaus pobūdžio administracinius nusižengimus. Paskutinį kartą nuteista ilgalaikiu laisvės atėmimu už sunkų nusikaltimą žmogaus sveikatai, po nuosprendžio paskelbimo nepraėjus ir vienam mėnesiui padarė naują, šioje byloje nagrinėjamą nusikalstamą veiką. Minėtos aplinkybės neigiamai charakterizuoja S. B., rodo, jog jos padaryta  smurtinio pobūdžio nusikalstama veika nebuvo atsitiktinė, ji iš savo klaidų nepasimokė, ankstesni teistumai ir paskirtos  griežtos bausmės neturėjo jai teigiamo poveikio ir bausmės tikslų nepasiekė. Atsižvelgusi į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo paskirta laisvės atėmimo bausmė, kuri artima straipsnio sankcijoje numatytos bausmės vidurkiui, yra teisinga ir proporcinga nusikaltimo ir jį padariusio asmens pavojingumui, todėl negali būti laikoma aiškiai per griežta.  

9.       Pirmosios instancijos teismas bendrindamas šiuo nuosprendžiu skirtą bausmę su ankstesniu nuosprendžiu skirta bausme, taikė BK 63 straipsnio 9 dalies nuostatą, pagal kurią šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmų 2024 m. kovo 22 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir S. B. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 6 (šešeriems) metams. Į bausmės laiką įskaityta bausmė, atlikta pagal Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmų 2024 m. kovo 22 d. nuosprendį. Reikia pažymėti, kad bausmės bendrinamos pagal BK 63 straipsnio 9 dalį, kai po nuosprendžio priėmimo nustatoma, kad asmuo iki nuosprendžio pirmojoje byloje priėmimo dar padarė kitą nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą. Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis ankstesnis Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmų 2024 m. kovo 22 d. nuosprendis įsiteisėjo 2024 m birželio 16 d. Taigi, apeliantė šioje byloje aptariamą nusikalstamą veiką padarė po ankstesnio nuosprendžio priėmimo, tačiau iki jo įsiteisėjimo. Pagal susiformavusią teismų praktiką, kai nuteistasis po nuosprendžio priėmimo, bet iki jo įsiteisėjimo, padaro naują nusikalstamą veiką, teismas bausmes bendrina vadovaudamasis BK 64 straipsniu (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-220/2008, Nr. 2K-280/2012, 2K-233-654/2023). Vis tik apeliacinės instancijos teismas, realizuodamas baudžiamojo proceso įstatymo suteiktus įgaliojimus, privalo vadovautis BPK 320 straipsnio 4 dalimi, draudžiančia pabloginti nuteistojo ar išteisintojo, taip pat asmens, kuriam byla nutraukta, padėtį, jeigu dėl to nėra prokuroro, nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo skundų. Pažymėtina, kad, kitaip nei BK 63 straipsnio taikymo atveju, subendrinant paskirtas bausmes pagal BK 64 straipsnio taisykles, nėra galimybės į nauju nuosprendžiu paskirtą bausmę įskaityti bausmės ar jos dalies, atliktos pagal ankstesnį nuosprendį, o tai sunkina nuteistosios teisinę padėtį, todėl šioje dalyje pagal nuteistosios skundą nuosprendis negali būti keičiamas.

10.       Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai S. B. pripažino kalta pagal BK 138 straipsnio 1 dalį, o paskirta galutinė subendrinta bausmė negali būti laikoma per griežta. Apeliacinio skundo argumentais keisti ar naikinti Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmų 2025 m. liepos 14 d. nuosprendį nėra teisinio pagrindo.  

11.       Panevėžio apygardos teisme 2025 m. rugsėjo 12 d. buvo gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos (toliau – VGTPT) pažyma dėl šioje byloje patirtų teisinės pagalbos išlaidų, kurioje nurodoma, kad teikiant teisinę pagalbą nuteistajai S. B., buvo patirtos 129,17 Eur dydžio išlaidos.

12.       BPK 106 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Teisėjų kolegija, įvertinusi aplinkybę, jog apeliaciniame procese nuteistosios S. B. gynėjo dalyvavimas buvo būtinas, pripažįsta, kad valstybės patirtų proceso išlaidų priteisimas iš nuteistosios, kuriai gynėjas buvo paskirtas valstybės iniciatyva, prieštarautų teisingumo ir sąžiningumo principams. Todėl VGTPT prašymas priteisti teisinės pagalbos išlaidas netenkintinas.

        Teisėjų kolegija vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a:

nuteistosios S. B. apeliacinį skundą atmesti.

        Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.

Teisėjai                         Valdas Ciesiūnas

                                                                                                      Marius Jankauskas

                                                                                                      Kristina Latožienė