Civilinė byla Nr. e2A-2256-640/2022
Teisminio proceso Nr. 2-52-3-00864-2021-5
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.2.4.3.; 2.3.2.6.1.; 3.3.1.18.1
(S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2022 m. rugsėjo 27 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Alvydo Barkausko, Margaritos Stambrauskaitės ir Rūtos Veniulytės-Jankūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto atsakovo M. K. (M. K.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2022 m. gegužės 23 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės H. K. ieškinį atsakovui M. K. (M. K.) dėl santuokos nutraukimo dėl atsakovo kaltės, santuokoje bendrai įgyto turto padalijimo ir kitų klausimų.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė H. K. ieškiniu prašė: 1) pripažinti, kad santuoka tarp ieškovės H. K. ir atsakovo M. K. iširo dėl atsakovo kaltės ir santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini), akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), įregistruotą Gardino CMS, nutraukti; 2) palikti ieškovei santuokoje turėtą pavardę „K.“; 3) priteisti ieškovei H. K. asmeninei nuosavybei patalpą - butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį, (duomenys neskelbtini), ir negyvenamąją patalpą - garažą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini); 4) priteisti atsakovui M. K. asmeninei nuosavybei kitą santuokoje įgytą turtą: žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini); priekabą NEPTUN N7-202 PTD, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), transporto priemonę OPEL ASTRA, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) transporto priemonę AUDI A6, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), Motobloką Belarus BH09; 5) priteisti iš ieškovės H. K. atsakovo naudai 24 043 Eur piniginę kompensaciją už ieškovei priteistą santuokoje įgytą didesnės vertės turtą; 6) priteisti iš atsakovo M. K. ieškovės naudai 5 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą; 7) priteisti iš atsakovo ieškovės naudai bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškinyje nurodė, kad santuokinio gyvenimo pradžioje su atsakovu sugyveno gerai, tačiau gyvenant santuokoje išryškėjo skirtingas požiūris į šeimą, materialines ir dvasines vertybes. Nuo 2007 metų dėl atsakovo piktnaudžiaudavo alkoholiu ir dėl nepagrįstų kaltinimų šalių santykiai pašlijo. Tam turėjo įtakos ir tai, kad 2007 m. ieškovė iškeitė sutaupytus JAV dolerius į eurus (10 000 Eur), kuriuos atsakovas pasisavino. Po šių atsakovo veiksmų asmeniniai santykiai suprastėjo, ieškovė negalėjo pasitikėti žmogumi, kuris pasisavino šeimos pinigus. Nuo to laiko atsakovas neskyrė pinigų nei buto, nei šeimos išlaikymui, todėl finansiniais ir buitiniais dalykais rūpinosi viena ieškovė. Pažymėjo, kad nuo 2007 metų atsakovas nedirba, bei pradėjo vis labiau piktnaudžiauti alkoholiu, nepagrįstai kaltinti ieškovę neištikimybe ir ieškoti kitų būdų kaip įskaudinti. Tris kartus jis neįsileido ieškovės į bendrus namus, dėl to ieškovė turėjo nakvoti pas savo tetą ir dukrą. Konfliktams vis aštrėjant atsakovas grasindavo peiliu. Ieškovė gyveno nuolatiniame strese, dėl ko 2008 m. pradėjo periodiškai lankytis Vilniaus rajono centrinėje poliklinikoje, kur ieškovei buvo diagnozuotas vidutinio sunkumo depresijos epizodas; ieškovė vartojo vaistus nuo depresijos. Ypatingai ieškovę sukrėtė sutuoktinio smurtiniai protrūkiai. 2013 m. kovo 10 d. M. K. panaudojo fizinį smurtą prieš ieškovę dėl nepagrįsto pavydo. Grįžęs neblaivus namo ir pamatęs, kad ieškovė kalba telefonu, vyras pareikalavo atiduoti telefoną patikrinimui. Vyras prišoko prie ieškovės, stvėrė už plaukų ir pradėjo tampyti po kambarį, kumščiu kelis kartus smogė į krūtinę, galvą ir veidą, tuo metu ieškovė jautė didelį skausmą. Buvo atvažiavę policijos pareigūnai, bet ieškovė atsisakė rašyti pareiškimą dėl tokių vyro veiksmų, nes jo pasigailėjo. Policijos pareigūnai nuvežė ieškovę į dukros namus, kur ieškovė nakvojo. Praėjus keletui dienų po smurto ieškovė nuvyko į Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyrių, kad specialistas ieškovę apžiūrėtų, ieškovei buvo nustatyta poodinė kraujosruva, kraujosruvos krūtinės ląstos kairėje pusėje ir kairėje šlaunyje. Atsakovas atsiprašė dėl savo neteisėtų veiksmų, pažadėjo niekada ieškovės daugiau nemušti. Ieškovė nerašė pareiškimo dėl patirto smurto, nes manė, kad vyras pasikeis. Ieškovė labai mylėjo vyrą ir tikėjo, kad santuoka ištvers visus sunkumus. Tačiau smurtas pasikartojo ir 2016 m. kovo 5 d. kuomet kilo konfliktas atsakovas kaire ranka sugriebė ieškovei už plaukų pakaušio srityje, tampė po virtuvę, dešine ranka sugriebė už kaklo ir pradėjo smaugti. Paleidęs kaklą dešinės rankos kumščiu sudavė vieną smūgį į nosies sritį, padarydamas poodines kraujosruvas kairėje užausinėje srityje, abiejų akių vokuose, nosies nugarėlėje su nosies kaulų lūžiu, poodinę kraujosruva kairiame skruoste, odos nubrozdinimą ir poodinę kraujosruvą dešiniame žande, poodinę kraujosruvą kairiame žande, odos nubrozdinimus kakle, poodinę kraujosruvą dešiniame žaste, nugaros ir juosmens kairėje pusėje, kairėje šlaunyje. Nutempęs ieškovę prie virtuvinio stalo, stalčiuje ieškodamas virtuvinio peilio, sakė, kad nužudys. Ieškovei pavyko nukreipti vyro mintis ir jis pradėjo priekaištauti dėl vestuvinio žiedo, kurio, vyro manymu, ieškovė neatidavė dukrai. Praėjus maždaug 5 - 10 min. buvo paskambinta dukrai išsiaiškinti klausimą dėl vestuvinio žiedo. Pasibaigus pokalbiui su dukra, tuoj pat paskambino į duris ieškovės sesuo, kurios dėka ieškovei pavyko ištrūkti iš namų. Dėl šių savo veiksmų Vilniaus rajono apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 30 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-395-834/2016 M. K. pripažintas kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte, 145 straipsnio 1 dalyje, 140 straipsnio 2 dalyje. Po šio įvyko atsakovas sąžiningai vykdė teismo įsipareigojimus, nevartojo alkoholio ir ieškovė jam už praeities klaidas atleido, tačiau praėjus metams nuo teismo priimto sprendimo M. K. vėl pradėjo piktnaudžiauti alkoholiu ir tapo agresyvus, dėl to vėl pradėjo kilti konfliktai. Ieškovė nurodė, kad 2019 m. rugsėjo 23 d. vakare apie 22:10 val. atsakovas neįleido jos į namus. Ieškovė jam skambino, beldėsi į duris ir tik 23:05 val. pavykus įeiti į namus, ieškovė jį rado apsvaigusį nuo alkoholinių gėrimų. Atsakovas pradėjo grasinti, kad pasiims peilį ir papjaus, jam išėjus į kambarį, kuriame gulėjo peilis, ieškovė griebė savo rankinę ir pabėgo pas dukrą. Pas ją ieškovė gyvena iki šiol, bijodama grįžti namo. Po šio nutikimo M. K. keletą kartų skambino ieškovei, tačiau dėl jo neblaivumo joks konstruktyvus pokalbis neįvyko. Šiuo metu ieškovė bijo grįžti į namus, bijo jo grasinimų ir smurto. M. K. pakeitė buto spynas, todėl ieškovė negali įeiti net ir jam nesant. Šiuo metu butas atsakovo yra apleistas, netvarkomas, bute yra antisanitarinės sąlygos, jis ilgą laiką nėra tvarkytas, nuotraukos įrodo, kad atsakovas visiškai nesirūpina bendru turtu. Pabrėžė, kad tokia pati situacija yra ir sodo sklype esančiame (duomenys neskelbtini). Kaimynai nuolat skundžiasi dėl tokio M. K. elgesio, ko pasekoje už antisanitarines sąlygas jis yra net baustas administracine tvarka. Ieškovė įsitikinusi, kad šalių santuoka faktiškai iširusi, jos išsaugoti nebeįmanoma, sutuoktiniai vėl kartu gyventi nebegalėtų. M. K. elgesys nepriimtinas tiek teisės, tiek ir moralės požiūriu. Gyvenant santuokoje atsakovas piktnaudžiavo alkoholiu, neįsileisdavo ieškovės į namus, nerodė noro gyventi šeimoje, smurtavo - už ką yra nuteistas, bei neteikė nei finansinės nei moralinės paramos. Ieškovė viena rūpinosi namų buitimi, ne kartą atleido atsakovui už jo smurtinius veiksmus ir tikėjosi, kad jis pasikeis, tačiau taip neįvyko. Šiuo metu ieškovė bijo būti su atsakovu vienoje patalpoje, dėl ko gyvena pas dukrą.
3. Taip pat ieškovė nurodė, kad visą santuokoje įgytą ir dalintiną turtą sudaro: 1) gyvenamoji patalpa - butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), Nekilnojamojo turto registro centro duomenimis vidutinė buto rinkos vertė sudaro 57 400 Eur; 2) negyvenamoji patalpa - garažas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), Nekilnojamojo turto registro centro duomenimis vidutinė garažo rinkos vertė sudaro 1 580 Eur; 3) žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė remiantis www.aruodas.lt duomenimis 5 200 Eur; 4) priekaba NEPTUN N7-202 PTD, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė www.autoplius.lt duomenimis 930 Eur; 5) transporto priemonė OPEL ASTRA STATION WAGON, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vidutinė rinkos vertė remiantis www.autoplius.lt yra 2 480 Eur; 6) transporto priemonė AUDI A6, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė remiantis www.autoplius.lt yra 850 Eur; 7) motoblokas Belarus BH09, kurio vidutinė rinkos vertė 1 433 Eur. Viso santuokoje bendrai įgyto turto vertė sudaro 69 873 Eur. Ieškovė nurodė, kad gyvenant su atsakovu butą prižiūrėjo ji viena, mokėjo komunalinius mokesčius, tvarkė ir neapleido jo. Nutraukus santykius su atsakovu butas yra apleistas, visiškai neprižiūrimas, netvarkomas, dėl ko neatitinka elementarių higienos reikalavimų. Dėl atsakovo nepriežiūros buto būklė vis prastėja, dėl ko krenta jo rinkos vertė, atsakovas nesugeba tinkamai rūpintis turtu, todėl yra pagrindas priteisti butą ieškovei. Kita priežastis, dėl kurios šalys negalėtų gyventi vienoje vietoje yra atsakovo smurtinis elgesys bei piktnaudžiavimas alkoholiu. Dėl atsakovo smurtinio elgesio, grasinimų, bei pastovaus ieškovės varymo iš namų, gyventi vienoje patalpoje šalims nėra įmanoma, ieškovė atsakovo bijo. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė neturi kitos gyvenamosios vietos, atsakovas nesugeba prižiūrėti buto, ieškovė yra pajėgi išmokėti M. K. kompensaciją už jam paliktiną santuokoje įgyto didesnę turto vertę, ką įrodo J. K. 2021 m. vasario 18 d. įsipareigojimas paskolinti ieškovei iki 25 000 Eur sumą, ieškovė prašo butą priteisti jai, o atsakovui - kompensaciją už ieškovei priteistą didesnę santuokoje įgyto turto vertę. Kompensaciją atsakovui ieškovė galės išmokėti viena suma, todėl jo teisės ir interesai nenukentės, jis galės įsigyti kitą nekilnojamąjį turtą, bei gyventi pagal savo poreikius bei higienos supratimą. Ieškovės žiniomis, atsakovas, kuris šiuo metu niekur nedirba, pasiūlyti sumokėti kompensaciją negali. Taip pat pažymėjo, kad sprendžiant ginčą dėl buto atidalijimo darytina išvada, kad atidalinimas natūra nėra įmanomas, kadangi nėra galimybės buto atidalinti taip, kad būtų galima suformuoti dvi viena su kita nesisiejančias ir bendrų patalpų neturinčias gyvenamąsias patalpas (butus), ir toks pertvarkymas iš esmės būtų žalingas turto paskirčiai. Į butą įėjimas yra vienas, dalis buto patalpų (koridorius, vonia, tualetas, virtuvė) gali būti naudojamos tik bendrai. Padalijus būtą po ½ dalimis, tektų spręsti klausimą kas, kiek ir kokia dalimi turi prisidėti prie visų išlaidų dengimo, derinti bendrus interesus dėl bendrų patalpų remonto, išlaikymo bei priežiūros, o žinant atsakovo charakterį bei požiūrį į higienines sąlygas, tai yra neįmanoma. Vienai iš šalių neprisidėjus prie bendro daikto išlaikymo bei priežiūros vėl tektų kreiptis į teismą dėl tam tikros sumos priteisimo, todėl toks turto padalijimas nepašalintų konfliktus, o juos tik dar labiau užprogramuotų bei sukeltų ne tik neigiamas pasekmes, tačiau ir nepašalintų konflikto priežasčių. Atsakovas butu nesirūpina, jo netvarko. Šalis sieja konfliktiniai santykiai ir šeimoje buvo smurto protrūkių, ieškovė bijo atsakovo ir nenori ateityje su juo turėti nieko bendro, todėl atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, prašo santuokoje įgytą nekilnojamą daiktą - butą, esantį (duomenys neskelbtini), - 57 400 Eur vertės, bei mūrinį garažą unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), 1 580 Eur vertės, priteisti jai, o atsakovui - visą kitą santuokoje įgytą turtą. Kadangi ieškovei priteistino turto vertė yra 48 087 Eur (58980 - 10893= 48 087) didesnė nei prašoma priteisti atsakovui, prašo priteisti atsakovo naudai 24 043,5 Eur piniginę kompensaciją. Ieškovė taip pat prašė priteisti iš atsakovo 5 000 Eur neturtinės žalos už tai, kad gyvendama santuokoje su atsakovu patyrė daug dvasinių išgyvenimų, pažeminimą kaip sutuoktinė ir kaip žmogus. Ieškovė gyveno nuolatiniame strese, dėl atsakovo nesugyvenamo būdo bei psichologinio smurto, dar 2008 m. pradėjo periodiškai lankytis Vilniaus rajono centrinėje poliklinikoje, kur ieškovei buvo diagnozuotas vidutinio sunkumo depresijos epizodas, ieškovę nuolat kamavo bloga nuotaika, nerimas, apatiškumas. Nuo 2008 m. balandžio mėn. iki 2009 m. gruodžio mėn. ieškovė reguliariai vartojo gydytojo paskirtus vaistus, vėliau nuo 2012 m. lapkričio mėn. trijų mėnesių kursu, o nuo 2013 m. rugpjūčio mėn. dviejų mėnesių kursu. Dėl atsakovo fizinio ir psichologinio smurto ieškovę iki dabar kamuoja nemiga ir baimė būti su juo, net sutikti jį gatvėje. Dėl atsakovo smurtinių veiksmų bei daugkartinio ieškovės išvarymo iš namų teko ne kartą nakvoti pas giminaičius, kaimynai nuolat girdėdavo vyro riksmus ir matė smurtinius veiksmus, todėl nemaloniai jautėsi prieš savo artimus giminaičius, draugus, bei kaimynus. Dėl atsakovo smurtinių veiksmų atsiradusių mėlynių ant kūno ieškovė kompleksavo ir slėpė jas, o dėl atsakovo neadekvataus elgesio buvo ne tik skaudu, bet ir gėda. Tekėdama už atsakovo ieškovė kūrė gražaus šeimyninio gyvenimo planus, tikėjosi, kad santuokoje gyvens dalindamasi pagarba, moraline ir materialine pagalba vienas kitam bei meile. Tačiau gyvenimas su atsakovu dėl jo priešingo santuokos tikslams elgesio (žeminimo, grubumo, šykštumo, fizinio ir psichologinio smurto, šeimos neišlaikymo, nuolatinio tyčiojimosi, meilės bei pagarbos nebuvimo) kėlė tik nuolatinius išgyvenimus. Nepaisant to ieškovė stengėsi išsaugoti šeimą, nuolaidžiavo atsakovui, bei daugelį kartų jam atleido, tikėdamasi išsaugoti santuoką, tačiau atsakovas ieškovės pastangas pavertė bevaisėmis, kas psichologiškai žlugdė dar labiau.
4. Atsakovas M. K. atsiliepime nurodė, kad su ieškiniu sutinka iš dalies. Teigė, kad jo ir ieškovės santuoka iširusi ir turi būti nutraukta, tačiau dėl ieškovės kaltės. Atsakovas daug metų kentėjo nuo psichologinio smurto šeimoje, ieškovė pastoviai žemino, kad atsakovas niekam tikęs vyras, mažai uždirba. Pažymėjo, kad atsakovas daug metų dirbo tolimų reisų vairuotoju, jo nebūdavo namuose, jis stengėsi patenkinti visus žmonos ir dukrų poreikius. Po tokio sunkaus darbo atsakovas sunkiai susirgo, jam nustatė vėžį, jis ilgai gydėsi, jam nustatė invalidumą. Ieškovė pastoviai aiškindavo ir grasindavo, kad turi policijoje, prokuratūroje, teisme draugų ir, kad turto su atsakovu nedalins, butą pasiims sau, atsakovą išmes į gatvę. Savo planus ieškovė vykdė sistemingai, jeigu pamatydavo, kad atsakovas nors kiek išgėręs, provokuodavo konfliktines situacijas, erzindavo atsakovą, įžeidinėjo ir kviesdavo savo draugus policininkus, neva atsakovas smurtauja. Taip pat ieškovė pateikė teismui melagingus duomenis, kad atsakovas niekada nedirbo, ji viena už viską mokėjo. Atsakovas dirbo, po to gavo invalidumo pensiją. Dabar atsakovas jau keli metai dirba, už viską moka. Ieškovė pateikė teismui melagingus duomenis, kad atsakovas piktnaudžiauja alkoholiu. Nepateikė teismui įrodymų, kad atsakovas įrašytas į įskaitą. Ieškovė pateikė teismui 2016 nuosprendį kaip įrodymą, kad atsakovas neva alkoholikas ir smurtautojas. Po 2016 metų kada tik ieškovė pradėdavo kelti konfliktines situacijas, atsakovas pabėgdavo iš namų. Po 2016 m. nuosprendžio praėjo 5 metai, atsakovas atliko bausmę, visus teismo įpareigojimus įvykdė, teistumas išnykęs. Ieškovės išvykimas iš namų, tai dar viena jos plano dalis parodyti, kad atsakovas yra žiaurus žmogus, su kuriuo gyventi neįmanoma, todėl iš jo teismas turi atimti butą. Ieškovės planas vykdomas nuosekliai ir apgalvotai. Dėl dalintino turto pažymėjo, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), įvertintas 119 000 Eur, bet ieškovė sąmoningai mažina buto vertę, kad tik atsakovui nereikėtų mokėti kompensacijos. Ieškovės nurodyta garažo vertė yra reali. Žemės pagal ieškovės pateiktą išrašą vertė 851 Eur, todėl nesuprantama, kodėl ieškovė pakėlė kaina iki 5 200 Eur. Priekaba pirkta už 400 Eur, tačiau po kelių metų senos priekabos vertė, ieškovės nuomone, yra 930 Eur. Automobilis Audi 1994 m. senumo, nevažiuojantis, išregistruotas, daug metų pūvantis kieme, ieškovės nuomone, 850 Eur, nors atsakovui už šį automobilį davė tik 50 Eur. Automobilio Opel Astra vertė, ieškovės nuomone, nuo 2008 m. ne krito, kaip kitų senų automobilių, o tik užaugo iki 2 480 Eur, kai reali dabar jo kaina 1700 Eur. 11 metų senumo motobloko vertę ieškovė sulygino su naujo motobloko pardavimo verte. Atsakovo nuomone, ieškovė planavo atimti iš jo butą. Nurodo, kad iš 24 043 Eur atėmus 5000 Eur priteistinos moralinės žalos atsakovui lieka 19 000 Eur. Atsakovas už tokią sumą buto nenusipirks ir atsakovas liks gatvėje. Todėl mano, kad taip padalyti turtą santuokoje neteisinga. Pažymėjo, kad santuokoje įgytą turtą reikia padalinti po 1/2 kaip nurodyta įstatymo. Po to šalys galės parduoti turtą, pasidalinti pinigus ir atsakovas nebus nuskriaustas, galės įsigyti sau atskirai vieno kambario butą, taip bus įgyvendintas šalių proceso lygybės principas.
5. Ieškovės atstovas patikslino ieškinio reikalavimą pagal turto vertintojų nustatytas turto vertes ir prašė priteisti ieškovei butą, kurio vertė 62 700 Eur, garažą, kurio vertė 1 580 Eur, taigi ieškovei priteistino turto vertė – 64 280 Eur, o atsakovui priteisti žemės sklypą, kurio vertė 3 620 Eur, priekabą - 382 Eur, automobilį Opel Astra - 2100 Eur, motobloką - 558 Eur, atsakovui priteistino turto vertė 6 660 Eur ir 28 870 Eur kompensaciją, kuri susidaro nuo pusės viso turto vertės (35 470 Eur) atėmus priteistino atsakovui turto vertę (6 660 Eur).
6. Liudytoja apklausta šalių dukra E. S. teismo posėdyje parodė, kad didžiausia santuokos iširimo kaltė yra tėvo, šeimos gyvenimas buvo sunkus, tėvas dirbdavo daug darbų, bet dažnai išgėrinėjo, jau vaikystėje (kai joms su sese buvo 5-6 metai) mamą varinėdavo iš namų, pamena, kaip ją yra smaugęs, kartą buvo namo atvedęs šunį ir pasakęs, kad „šuo liks, o jus visas išvarysiu“. Mokyklos laikais liudytoja atsimena ir fizinį, ir moralinį smurtą šeimoje iš tėvo pusės, visada jautė baimę tėvui, bijodavo net miegoti. Tėvas visada buvo labai pavydus be jokio pagrindo, nes mama visada dirbdavo ir prižiūrėdavo ją su sese. Mama visada mokėdavo mokesčius už butą iš savo kortelės. Mama bandė išsaugoti šeimą, rūpinosi dukromis. Nurodė, kad mamos dėka ji pabaigė du universitetus, išlaikė teises. Tėvui niekas nerūpėjo. Per atostogas ji kartu su mama ir sese važiuodavo padėti pas močiutę į kaimą. Pažymėjo, kad jai viską suteikė mama, tačiau, kad ir koks tėvas buvo, jis vis tiek yra tėvas ir ji jo neišsižada. Pats tėvas visada sakydavo, kad ji jam nėra dukra. Mama ilgai taikėsi prie tėvo, nesiryžo skirtis, tikėdavosi, kad viskas bus gerai, norėjo išsaugoti šeimą. Mama niekada nenuteikinėjo prieš tėvą nei dukrų, nei aplinkinių, slėpė tikrą situaciją šeimoje ir niekas negalėjo patikėti, kad tėvas toks smurtautojas. Tėvas visą gyvenimą grasindavo, kuomet jau nebedirbo ir buvo namie, jis vaikščiodavo tik pas draugus, skambindavo ir grasindavo, kad „nupirksiu keturias kulkas ir nieko neliks iš jūsų“. Nurodė, kad 2013 m. po pirmo smurto mama atvažiavo pas liudytoją, ji pastūmėjo mamą išsiimti abdukciją dėl smurto, kad būtų atlikti kokie veiksmai dėl tėvo elgesio. Mama buvo su mėlynėmis, jos nosis buvo sulūžusi, sakė, kad labai skauda, tačiau mama pagailėjo tėvo ir nesikreipė į policiją. Tėvas kelis kartus net paauglystėje mamos neįsileisdavo į namus, mama nakvojo pas kaimynes. Jis yra smurtavęs ir prieš sesę, tik niekada niekur nebuvo kreiptasi. Visi bijojo ir gailėjo tėvo, norėjo, kad ir anūkai turėtų tiek močiutę, tiek senelį. 2016 metais smurto atveju teta išsivežė mamą pas save, kur mama apie tris mėnesius gyveno. Mama visada buvo šeimyniška, lojali, ištikima ir gera tėvui. 2019 m. mama paskambino liudytojai ir pasakė, kad tėvas bėga iš paskos, grasina peiliu, kad nužudys ir mama išbėgo iš namų, vyresnė sesuo atvažiavo pasiimti mamos ir atvežė pas liudytoją. Nuo to įvykio mama gyvena jos namuose, nes bijo tėvo fizinio ir psichologinio smurto. Paaiškino, kad šiuo metu jos dviejų kambarių bute gyvena ji kartu su vyru ir dvejomis dukromis (miega viename kambaryje), o svetainėje miega mama. Nurodė, kad mamai toks gyvenimas nėra patogus, ji dirba daug, po naktinės pamainos mama net palaukia automobilyje nenorėdama trukdyti, kol liudytojos šeima miega, grįžusi vėlai vakare po darbo irgi nenori trukdyti, net valgyti neina, kad visų nepažadintų. Taip pat nurodė, kad mama su ja ir sese visada rūpinosi butu, tuo tarpu tėvas grįžęs iš reiso pridarydavo netvarkos, prinešdavo daiktų, net ir dabar jis į namus tempia šiukšles, nereikalingus kitų žmonių išmestus daiktus, stiklainius, butelius, padangas iš šiukšliadėžių. Pažymėjo, kad kita sesė irgi turi butą. Mano, kad sesuo jame kažkiek galėtų leisti pagyventi tėvui turto dalybų atveju. Sesuo bendrauja su tėvu, tai tikriausiai leistų pagyventi. Nurodė nesuprantanti, kodėl mama turi glaustis pas ją dėl tėčio agresijos, o jis gali gyventi vienas trijų kambarių bute. Mano, kad tėvų butą reikėtų parduoti. Liudytoja teigė, kad nėra prieš tėvą nusiteikusi, tačiau nurodė, jog jis yra ir buvo labai išgeriantis. Pažymėjo, kad tėvas duodavo pinigų, tačiau jo visada reikėdavo prašyti, maldauti pinigų, jis niekuo nesidomėjo, nei dukrų gyvenimu, nei poreikiais. Taip pat nurodė, kad garaže tėvas niekada nelaikė automobilio, ten sukraudavo nevertingus daiktus.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
7. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2022 m. gegužės 23 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies – nutraukė ieškovės H. K. ir M. K. santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) Gardino srities civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), pripažįstant, kad ji iširo dėl atsakovo M. K. kaltės. Priteisė iš atsakovo M. K. ieškovės H. K., naudai 2 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Nutarė po santuokos nutraukimo ieškovei H. K. palikti santuokos metu turėtą pavardę „K.“, atsakovui M. K. palikti santuokos metu turėtą pavardę „K.“. Ieškovei H. K. asmeninės nuosavybės teise priteisė: butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini); garažą (boksą), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini). Atsakovui M. K. asmeninės nuosavybės teise priteisė: transporto priemonę OPEL ASTRA STATION WAGON, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini); priekabą NEPTUN N7-202 PTD, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini); motobloką Belarus BH09; žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini). Iš ieškovės H. K. atsakovo M. K. naudai priteisė 28 855 Eur piniginę kompensaciją už ieškovei tenkančią didesnę bendro turto dalį. Likusioje dalyje ieškinio reikalavimus atmetė.
8. Teismas sprendė, kad yra labiau tikėtina, jog ieškovė buvo lojali šeimai ir sutuoktiniui, siekė gyventi santuokoje, kurti šeiminius santykius, tai patvirtino ir teismo posėdyje liudytoja apklausta šalių dukra E. S. Nors atsakovas prašė pripažinti, kad santuoka iširo dėl ieškovės kaltės ir būtent jis šeimoje kentė psichologinį smurtą, o ieškovė daug metų jį žemino, kad jis mažai uždirba ir jis niekam tikęs vyras, tačiau teismas pažymėjo, kad minėtoms aplinkybėms pagrįsti atsakovas nepateikė jokių įrodymų, išskyrus savo paaiškinimus, kurie įvertinus byloje esančių įrodymų visumą (duomenis apie baudžiamuosius procesus atsakovo atžvilgiu dėl jo prieš ieškovę naudoto smurto, liudytojos E. S. parodymus, kurių patikimumu abejoti nėra pagrindo) pakankamai nepagrindžia ieškovės kaltės dėl santuokos iširimo. Byloje surinkta pakankamai įrodymų, patvirtinančių, jog šalių santuoka iširo dėl atsakovo kaltės. Bylos duomenys patvirtina, kad atsakovas, gyvendamas santuokoje pažeidė savo, kaip sutuoktinio pareigas, numatytas CK 3.27 straipsnyje, smurtavo prieš ieškovę, ją žemino. Šalių santuoka iširusi, išsaugoti šeimos nėra galimybės, todėl šalių santuoka nutrauktina dėl atsakovo kaltės.
9. Pažymėjo, kad ieškovė patyrė neturtinę žalą, pasireiškusią psichologinės sveikatos sutrikimu, emociniais sunkumais, kurie laikytini nustatytais iš šalių paaiškinimų ir dokumentų, ir yra iš dalies patvirtinti oficialiais rašytiniais įrodymais (CPK 197 straipsnio 2 dalis). Nustatęs, kad šalių santuoka iširo dėl atsakovo kaltės – dėl netinkamo, žeminančio, atsakovo elgesio, nelojalumo sutuoktinei, šeimai, teismas konstatavo, jog ieškovės reikalavimas atlyginti neturtinę žalą tenkintinas iš dalies.
10. Nurodė, kad 2022 m. kovo 24 d. Teismo ekspertizės akte Nr. VS-2022/02-2 pagal teismo eksperto išvadą nustatyta, kad ekspertizės atlikimo dienai buto, esančio (duomenys neskelbtini), rinkos vertė (2021 m. lapkričio 16 d.) yra 62 700 Eur; taip pat nustatyta, kad žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), rinkos vertė (2021 m. lapkričio 16 d.) yra 3 620 Eur. Nurodė, kas teismo posėdžio, vykusio 2022 m. gegužės 2 d., metu ieškovės atstovas, vadovaujantis aktualiais duomenimis bei teismo ekspertizės akte Nr. VS-2022/02-2 nurodytomis dalintino turto vertėmis patikslino ieškinio reikalavimą ir prašė po santuokos nutraukimo priteisti ieškovei butą, esantį (duomenys neskelbtini), kurio vertė - 62 700 Eur, garažą, kurio vertė - 1 580 Eur, taigi ieškovei priteistino turto vertė – 64 280 Eur; prašė atsakovui priteisti žemės sklypą, kurio vertė 3 620 Eur, priekabą - 382 Eur, automobilį Opel Astra – 2 100 Eur, motobloką - 558 Eur, taigi atsakovui priteistino turto vertė - 6 660 Eur. Ieškovė patikslinusi ieškinį prašė iš ieškovės atsakovo naudai priteisti 28 870 Eur piniginę kompensaciją už ieškovei tenkančią didesnę bendro turto dalį, kuri susidaro nuo pusės viso turto vertės ((64 280 Eur + 6 660 Eur) : 2 = 35 470 Eur) atėmus priteistino atsakovui turto vertę (6 660 Eur). Atkreipė dėmesį, kad tiek ieškovė, tiek atsakovas dalijant bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybės teise įgytą turtą neprašė nukrypti nuo lygių dalių principo.
11. Nurodė, kad byloje esantys duomenys patvirtina, kad šalys nesutaria tarpusavyje, jų santykiai yra įtempti, ilgus metus konfliktiški, atsakovas yra ne kartą naudojęs smurtą prieš ieškovę, dėl ko nuo 2019 m. ieškovė negyvena šeimos bute. Minėtos aplinkybės sudaro pagrindą konstatuoti, kad bendras gyvenimas viename būste nėra įmanomas. Tai pripažino ir atsakovas teismo posėdyje.
12. Pažymėjo, kad šalims priklausantis butas yra nedidelis (gyvenamasis plotas – 50,33 kv. m), jame yra trys mažo ploto kambariai, atskirų įėjimų suprojektavimas bute nėra įmanomas, be to, šalims tektų naudotis bendromis patalpomis – virtuve, vonia, tualetu, koridoriumi, o tai, akivaizdu, sukeltų papildomų konfliktų ir ginčų ateityje.
13. Nurodė, kad vertinant tarp šalių susiklosčiusius konfliktiškus ir emociškai įtemtus tarpusavio santykius, aplinkybę, kad santuokos iširimo pagrindinė priežastis yra atsakovo netinkamas elgesys ieškovės atžvilgiu, manytina, kad santuoką nutraukus ir išsprendus visus su tuo susijusius ginčytinus klausimus, neišnyks pagrindai nesutarimams ir konfliktas tarp buvusių sutuoktinių, grėsmė ieškovės žeminimui, netinkamam elgesiui jos atžvilgiu iš atsakovo pusės. Teismo įsitikinimu, aplinkybė, kad vienas iš sutuoktinių prarastų turėtą gyvenamąją vietą ir šiuo metu neturi kitos, nėra esminė ginčui dėl turto padalijimo. Pirmenybė teikiama šalių ginčui išspręsti ir užkirsti kelią naujų tarpusavio ginčų atsiradimui ateityje, protingam šalių interesų subalansavimui. Be to, priteisus butą natūra, kita šalis įgytų teisę į kompensaciją, kurią gavusi galėtų įgyti būstą. Atsižvelgiant į išdėstytą, tikslinga nekilnojamąjį turtą – butą, adresu (duomenys neskelbtini), natūra priteisti vienai iš šalių.
14. Teismas sprendė, kad butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) (62 700 Eur vertės) priteistinas ieškovei, nes ji prašė butą priteisti jai, yra patyrusi iš atsakovo smurtą, kuris buvo viena iš pagrindinių santuokos iširimo priežasčių, ieškovė yra pasirengusi ir gali išmokėti kompensaciją sutuoktiniui. Tuo tarpu atsakovas neteikė reikalavimo dėl buto priteisimo jam natūra. Atsakovas, viena vertus, teismo posėdyje pripažino, kad kartu gyventi bute šalys negali, bet nesutiko su jo priteisimu vienai iš šalių. Atsakovas teigė, kad butas turi būti parduotas, tačiau nepateikė įrodymų, kad realiai tai būtų padaryta, jei šalims butas būtų priteistas lygiomis dalimis. Teismo vertinimu, įvertinus bylos duomenis apie atsakovo naudotą smurtą ieškovės atžvilgiu, ieškovės atstovo paaiškinimus dėl nepastovaus atsakovo būdo (nuomonės keitimo derybų dėl santuokos nutraukimo metu) egzistuoja didelė rizika, kad priteisus butą šalims lygiomis dalimis gali būti pažeisti ieškovės interesai, nes atsakovui atsisakius parduoti butą, ieškovei tenkančią ½ idealiąją dalį ji galėtų parduoti už žymiai mažesnę nei rinkos kainą, tuo tarpu ne parduoti, o gyventi bute ar kitaip jį naudoti gaunant iš jo naudą ieškovė objektyviai negalėtų dėl su atsakovu susiklosčiusių santykių. Atsižvelgiant į nurodytą, buto priteisimas natūra šioje konkrečioje situacijoje labiausiai atitiktų protingumo, teisingumo, sąžiningumo principus. Atsižvelgiant į tai, kad butas natūra priteisiamas ieškovei, tuo tarpu garažas yra netoli dalintino buto, vadinasi priteisus butą ieškovei, ji galės naudoti garažą pagal paskirtį (laikyti jame transporto priemonę, su kuria važinėja į darbą), teismo vertinimu, protinga garažą priteisti ieškovės nuosavybėn, kadangi tokiu atveju jis labiau atliks savo esminę funkciją – bus naudojamas transporto priemonės saugojimui. Kaip nurodė bylos dalyviai bei matyti iš prie ieškinio pridėtų foto nuotraukų, šiuo metu garaže sudėti tik atsakovo nenaudojami, aplūžę, nereikalingi daiktai. Taigi, atsakovas nenaudoja garažo pagal jo paskirtį. Be to, priteisus ieškovei garažą ji turėtų išmokėti didesnio dydžio kompensaciją atsakovui, kurios lėšas atsakovas galėtų panaudoti įgyjant gyvenamąjį būstą. Remiantis minėtu, garažas, esantis (duomenys neskelbtini), po santuokos priteistas ieškovės naudai.
15. Byloje nekilo ginčo tarp šalių, kad transporto priemonė OPEL ASTRA STATION WAGON, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini) (vertė 2 010 Eur); priekaba NEPTUN N7-202 PTD, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), (vertė 382 Eur); motoblokas Belarus BH09 (vertė 558 Eur); žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį Vilniaus r. sav., (duomenys neskelbtini) (vertė 3 620 Eur), po santuokos nutraukimo atitektų atsakovo asmeninėn nuosavybėn. Atsižvelgiant į minėtą, ieškovės reikalavimas po santuokos nutraukimo pripažinti šioje pastraipoje išvardintą turtą asmenine atsakovo M. K. nuosavybe pirmosios instancijos teismo buvo patenkintas.
16. Visa bendra dalintino turto vertė yra 70 850 Eur (35 425 Eur kiekvienai šaliai). Kadangi butas ir garažas (iš viso - 64 280 Eur vertė) priteistas ieškovei, o likęs dalintinas turtas (6 570 Eur vertė) - atsakovui, iš ieškovės H. K. atsakovui M. K. priteista 28 855 Eur kompensacija ((70 850 Eur : 2 = 35 413 Eur) – 6 570 Eur) (CK 3.127 straipsnio 3 dalis).
17. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju atsakovas neteikė argumentų dėl ekspertizės akto patikimumo, neprašė skirti pakartotinės ekspertizės, todėl sprendžiant dėl kompensacijos atsižvelgtina į teismo ekspertizės akte nurodytą buto kainą. Taip pat atmetė kaip nepagrįstus ir neįtikinamus atsakovo argumentus, kad už gautą piniginę kompensaciją jis neįgytų jokio būsto. Teismo posėdžio metu liudytoja apklausta E. S. parodė, kad iki įgis kitą būstą atsakovas galėtų pagyventi sesers (atsakovo dukros) turimam bute, kurį anksčiau ji nuomojo, o šiuo metu yra tuščias. Liudytoja parodė, kad atsakovo santykiai su kita dukra yra artimi, jis padėjo jai įsigyti būstą. Taigi, bylos duomenys nesudaro pagrindo manyti, kad priteisus ieškovei būstą, o atsakovui piniginę kompensaciją, atsakovas liktų be gyvenamosios vietos.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
18. Atsakovas M. K. pateikė apeliacinį skundą, prašydamas panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2022 m. gegužės 23 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą. Padalyti santuokoje įgytą turtą lygiomis dalimis, po ½ nuosavybės kiekvienam sutuoktiniui.
19. Apeliacinis skundas iš esmės grindžiamas žemiau nurodomais argumentais:
19.1. Pažymėjo, kad teismas priimdamas neobjektyvų, šališką sprendimą pažeidė civilinėje teisėje įtvirtintus protingumo, teisingumo, sąžiningumo principus. Taip pat teismas pažeidė pagrindinį šeimos teisėje įtvirtintą principą, jog sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios. Byloje nepateikta jokių įrodymų, jog ieškovei vienai turi atitekti 3 kambarių butas, o atsakovas turi gyventi gatvėje (atkreipė dėmesį, kad kambarys bendrabutyje kainuoja nuo 50 000 Eur). Poleminiai ieškovės ir jos atstovo pasisakymai be jokio argumentavimo, jog šalys kartu negalės gyventi, buto padalyti negalima. Atkreipė dėmesį, kad šalys ir nesiruošia kartu gyventi, tiesiog byloje yra įrodymas, jog ginčo buto pardavimo kaina yra 119 000 Eur.
19.2. Pažymėjo, kad nereikia nukrypti nuo lygių dalių principo, turtas tarp sutuoktinių dalijamas po ½, po to sutuoktiniai parduoda rinkos kainomis nekilnojamą turtą ir kiekvienas gali įsigyti sau atskirą nekilnojamą turtą ir senatvėje gyventi oriai (119000 : 2 - 59 500 eurų).
19.3. Atkreipė dėmesį, kad ieškovė nepateikė teismui jokių įrodymų, kad atsakovas nuo 2016 m. smurtavo šeimoje. Pažymėjo, kad teismas negalėjo vadovautis 2016 m. nuosprendžiu, nes bausmė atlikta ir po nuosprendžio ieškovė nenorėjo skirtis. Medicininiai išrašai patvirtina, kad ieškovė turėjo epizodinius depresijos sutrikimus ir tai tik iki 2013 metų. Todėl teismo sprendime nepagrįstai vadovaujamasi 2008 - 2013 metų epizodiniais medicininiais įrašais, nustatant atsakovo kaltę. Taip pat kaltės neįrodo sutuoktinių gyvenimas skyrium.
19.4. Pažymėjo, kad liudytojos, šalių dukros, parodymai prieš tėvą nepatvirtino atsakovo kaltės dėl smurto šeimoje, nes liudytoja kalbėjo tik apie savo vaikystę, kad tėvas buvo griežtas, reiklus, bardavosi ant jų seserų, neduodavo pinigų, pirkdavo viską tik mama. Vaikų vaikystės prisiminimai dėl griežto tėvo elgesio, ar kad vaikystėje nedavė pinigų neįrodo atsakovo, kaip sutuoktinio kaltės. Taip pat byloje nėra jokių įrodymų, patvirtinančių atsakovo priklausomybę nuo alkoholio.
20. Ieškovė H. K. atsiliepime į skundą prašo atmesti apeliacinį skundą kaip nepagrįstą ir priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.
21. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas žemiau išdėstytomis aplinkybėmis ir argumentais:
21.1. Ieškovė nesutiko su atsakovo argumentais, jog teismas priėmė nepagrįstą sprendimą dalyje dėl santuokos nutraukimo dėl atsakovo kaltės, o ieškovė nepateikė jokių įrodymų dėl jo kaltės. Pažymėjo, kad atsakovo kaltė yra preziumuojama vadovaujantis CK 3.60 straipsnio 3 dalimi, dėl jo įvykdyto smurtinio nusikaltimo ieškovės atžvilgiu. Taip pat atsakovo nelojalus ir nepagarbus elgesys ieškovės atžvilgiu įrodytas byloje esančiais rašytiniais įrodymais, o būtent ieškovės išrašais iš medicininės kortelės, kuriose nurodyta, kad į psichiatrą ieškovė kreipėsi dėl to, kad patiria smurtą, taip pat pergyvenimo, kad sutuoktinis turi priklausomybę alkoholiui. Be to, atsakovo pasikartojantį smurtinį elgesį patvirtina 2013 m. kovo 13 d. Valstybinės medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus išvada, kurioje nurodyta, kad ieškovei buvo nustatyta poodinė kraujosruva dešiniame žaste, kraujosruvos krūtinės ląstos kairėje pusėje ir kairėje šlaunyje, po to kai 2013 m. kovo 10 d. M. K. panaudojo fizinį smurtą prieš ieškovę. Atsakovo kaltę šeimos atžvilgiu įrodo ir jo dukros E. S. parodymai teismo posėdžio metu, kur ji patvirtino, kad didžiausia santuokos iširimo kaltė yra tėvo – tėvas dažnai išgėrinėjo, mamą varinėdavo iš namų, pamena, kaip ją yra smaugęs. Liudytoja patvirtino smurtą prieš ieškovę 2013 m. kovo 10 d. bei tai, kad atsakovas neįleisdavo ieškovės į namus, dėl ko ji turėjo glaustis pas kaimynus. Nurodė, kad 2019 m. ieškovė paskambino liudytojai ir pasakė, kad tėvas bėga iš paskos, grasina peiliu, kad nužudys ir mama išbėgo iš namų, vyresnė sesuo atvažiavo pasiimti mamos ir atvežė pas liudytoją, nuo to įvykio mama gyvena liudytojos namuose.
21.2. Nurodė, kad buto atidalinimas natūra nėra įmanomas, kadangi nėra galimybės jo atidalinti taip, kad būtų galima suformuoti dvi viena su kita nesisiejančias ir bendrų patalpų neturinčias gyvenamąsias patalpas ir toks pertvarkymas būtų žalingas. Pažymėjo, kad į butą įėjimas yra vienas, kitą įėjimą įrengti yra neįmanoma, dalis buto patalpų gali būti naudojamos tik bendrai. Padalijus butą ½ dalimis, tektų spręsti klausimą, kas, kiek ir kokia dalimi turi prisidėti prie visų išlaidų dengimo, derinti bendrus interesus dėl bendrų patalpų remonto, išlaikymo ir priežiūros, o žinant atsakovo charakterį ir požiūrį į higienos sąlygas, tai neįmanoma. Vienai iš šalių neprisidėjus prie bendro daikto išlaikymo bei priežiūros tektų kreiptis į teismą dėl tam tikros sumos priteisimo, kas sukeltų neigiamas pasekmes ir nepašalintų šalių konflikto priežasčių.
21.3. Pažymėjo, kad gyventi kartu bute dėl atsakovo konfliktinio ir smurtinio būdo nėra jokių galimybių ir yra nesaugu. Būnant vienose patalpose ieškovė negalėtų atsipalaiduoti, jaustų baimę ir stresą, būtų priversta klausyti atsakovo pretenzijų. Be to, atsakovas pats patvirtino, kad galimybės gyventi viename bute su ieškove jis nemato.
21.4. Nurodė, kad iš byloje esančių nuotraukų matyti, jog atsakovas nesugeba tinkamai pasirūpinti buto higiena, nuolat gadina jo būklę. Šiuo metu butas atsakovo yra visiškai apleistas.
21.5. Atsakovas norėdamas pasilikti gyventi bute neturi galimybių išmokėti ieškovei pusės buto vertės kompensacijos, ką jis duodamas parodymus patvirtino posėdyje. Priešingai, ieškovė yra pajėgi išmokėti atsakovui kompensaciją už jai paliktiną santuokoje įgyto didesnę turto vertę, ką įrodo J. K. 2021 m. vasario 18 d. įsipareigojimas paskolinti jai iki 25 000 Eur sumą.
21.6. Nesutiko su atsakovo argumentu, kad šalims priteisus butą po ½ dalimis, šalys galėtų jį parduoti už žymiai brangesnę, nei teismo nustatytą, kainą. Nurodė, kad dar ikiteisminėje mediacijoje ieškovė su atsakovu buvo susitarusi realizuoti butą kartu, tačiau dėl atsakovo nenoro spręsti ginčą bei išsikraustyti iš buto, jis vengė bet kokių veiksmų susijusių su buto pardavimu, todėl ieškovė ir kreipėsi į teismą. Nurodė, kad atsakovo nurodoma buto kaina (119 000 Eur) yra nepagrįsta. Pažymėjo, kad pagal teismo atliktą ekspertizę nustatyta, kad ginčo buto kaina yra 62 700 Eur. Pažymėjo, kad butas yra senos statybos, jo apšildymas labai brangus, lokacija yra nepatogi, nes butas yra Vilniaus rajone, todėl buto kaina pasikeisti negalėjo, o atsakovas nepateikė jokių konkrečių jo teiginį patvirtinančių duomenų.
IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
22. Pagal CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
23. Apeliacijos objektu yra pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria iš dalies patenkinti ieškovės H. K. ieškinio reikalavimai dėl santuokos nutraukimo ir santuokoje bendrai įgyto turto padalijimo, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas.
Dėl santuokos nutraukimo dėl atsakovo kaltės
24. Vilniaus regiono apylinkės teismas skundžiamu sprendimu nutraukė ieškovės H. K. ir atsakovo M. K. santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) Gardino srities civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), pripažįstant, kad ji iširo dėl atsakovo M. K. kaltės. Priteisė iš atsakovo ieškovės H. K. naudai 2 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo.
25. Apeliaciniame skunde atsakovas M. K. nurodo nesutinkantis su šia teismo išvada, jog santuoka iširo dėl atsakovo kaltės. Pažymėjo, kad ieškovė nepateikė teismui jokių įrodymų, kad atsakovas nuo 2016 m. smurtavo šeimoje. Nurodė, kad negalima vadovautis 2016 m. nuosprendžiu, nes bausmė atlikta ir po nuosprendžio ieškovė nenorėjo skirtis. Medicininiai išrašai patvirtina, kad ieškovė turėjo epizodinius depresijos sutrikimus ir tai tik iki 2013 metų. Todėl teismo sprendime negalima remtis 2008 - 2013 metų epizodiniais medicininiais įrašais, nustatant atsakovo kaltę. Taip pat kaltės neįrodo sutuoktinių gyvenimas skyrium. Taip pat pažymėjo, kad liudytojos, šalių dukros, parodymai prieš tėvą nepatvirtino atsakovo kaltės dėl smurto šeimoje, nes liudytoja kalbėjo tik apie savo vaikystę, kad tėvas buvo griežtas, reiklus, bardavosi ant jų seserų, neduodavo pinigų, pirkdavo viską tik mama. Taip pat byloje nėra jokių įrodymų, patvirtinančių atsakovo priklausomybę nuo alkoholio.
26. Teisėjų kolegijos vertinimu pirmosios instancijos teismas, išsamiai išanalizavęs bylos aplinkybes, pagrįstai pripažino, kad santuokiniai ryšiai nutrūko dėl priežasčių, sudarančių pagrindą konstatuoti atsakovo kaltę ir esminį sutuoktinio pareigų pažeidimą, t. y. smurtavimą prieš ieškovę, jos žeminimą.
27. Kasacinio teismo jurisprudencijoje konstatuota, kad įstatyme sutuoktinio kaltė dėl santuokos iširimo apibrėžiama kaip sutuoktinių pareigų pažeidimas iš esmės. Sutuoktinio pareigos nustatytos CK 3.26–3.30; 3.35–3.36, 3.85, 3.92, 3.10 straipsniuose. Tai lojalumo, tarpusavio pagalbos ir moralinės bei materialiosios paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima bei kitos įstatyme nustatytos pareigos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-2/2011; 2016 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-99-969/2016).
28. Pagal CK 3.60 straipsnio 3 dalį preziumuojama, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu jis yra nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą arba yra neištikimas, arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, arba paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpina.
29. Teismui nustatant, kokios priežastys lėmė santuokos iširimą, turi būti atsižvelgta į sutuoktinių tarpusavio santykius iki faktinio santuokos iširimo, kiekvieno sutuoktinio elgesį santuokai išsaugoti tarpusavio santykių pablogėjimo metu, įvertinti visas reikšmingas objektyvias ir subjektyvias aplinkybes, turinčias reikšmės sprendžiant sutuoktinių kaltės klausimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. kovo 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-175/2006; 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-254/2010; kt.). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalykų konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2008; 2009 m. liepos 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-335/2009; 2010 m. gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-500/2010; kt.).
30. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nustatė, kad 2013 m. kovo 10 d. M. K. panaudojo fizinį smurtą prieš ieškovę. Praėjus keletui dienų po smurto ieškovė nuvyko į Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyrių, kad specialistas ieškovę apžiūrėtų. 2013 m. kovo 13 d. išvadoje nurodyta, kad ieškovei buvo nustatyta poodinė kraujosruva, kraujosruvos krūtinės ląstos kairėje pusėje ir kairėje šlaunyje, nuo trauminių poveikių kietu buku, ribotą paviršių turinčiu daiktu (daiktas), sužalojimai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Aplinkybes dėl atsakovo naudoto smurto 2013 m. teismo posėdžio metu patvirtino ir apklausta liudytoja E. S. Remiantis bylos duomenimis pirmosios instancijos teismas taip pat nustatė, kad 2016 m. kovo 5 d. tarp šalių kilus konfliktui atsakovas kaire ranka sugriebė ieškovei už plaukų pakaušio srityje, tampė po virtuvę, dešine ranka sugriebė už kaklo ir pradėjo smaugti, paleidęs kaklą dešinės rankos kumščiu sudavė vieną smūgį į nosies sritį, padarydamas poodines kraujosruvas veido srityje ir visame kūne, nutempęs ieškovę prie virtuvinio stalo, stalčiuje ieškodamas virtuvinio peilio, grasino, kad nužudys. Dėl šių savo veiksmų Vilniaus rajono apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 30 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-395-834/2016 M. K. pripažintas kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte, 145 straipsnio 1 dalyje, 140 straipsnio 2 dalyje. Taip pat į bylą pateikti įrodymai, kad 2019 m. rugsėjo 23 d. pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 2 d., Nr. 01-1-40893-19, dėl M. K. veikos, dėl kurio priimtas nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą. Pastarojo įvykio metu 2019 m. rugsėjo 23 d. vakare apie 22:10 val. atsakovas neįleido jos į namus. Ieškovė jam skambino, beldėsi į duris ir tik 23:05 val. pavykus įeiti į namus, ieškovė jį rado apsvaigusį nuo alkoholinių gėrimų. Atsakovas pradėjo grasinti, kad pasiims peilį ir papjaus, jam išėjus į kambarį, kuriame gulėjo peilis, ieškovė griebė savo rankinę ir pabėgo pas dukrą E. S., pas kurią ieškovė gyvena iki šiol. Atsakovo agresija ir pykčio priepuoliai ieškovės atžvilgiu santuokos metu buvo dažni, teismo posėdyje liudytoja patvirtino, kad atsakovas nuolatos grasindavo tiek ieškovei, tiek jai su seserimi.
31. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, šie byloje esantys įrodymai patvirtina, kad atsakovas gyvendamas santuokoje pažeidė savo, kaip sutuoktinio pareigas, numatytas CK 3.27 straipsnyje, smurtavo prieš ieškovę, ją žemino. Tuo remiantis atmestini apelianto argumentai, kad ieškovė nepateikė teismui jokių įrodymų, kad atsakovas smurtavo šeimoje. Laikytini nepagrįstais apelianto argumentai, kad negalima vadovautis 2016 m. priimtu nuosprendžiu, nes bausmė atlikta ir po nuosprendžio ieškovė nenorėjo skirtis. Teisėjų kolegija pažymi, kad tai, jog bausmė yra atlikta ir ieškovė po nuosprendžio neišsiskyrė su atsakovu, nesudaro pagrindo nesivadovauti šiais bylos duomenimis. Kaip minėta, teismas nustatydamas, kokios priežastys lėmė santuokos iširimą, turi atsižvelgti į sutuoktinių tarpusavio santykius iki faktinio santuokos iširimo, kiekvieno sutuoktinio elgesį santuokai išsaugoti tarpusavio santykių pablogėjimo metu, įvertinti visas reikšmingas objektyvias ir subjektyvias aplinkybes, turinčias reikšmės sprendžiant sutuoktinių kaltės klausimą. Atsižvelgiant į tai, atmestini apelianto argumentai, kad minimu teismo nuosprendžiu negalima remtis sprendžiant dėl sutuoktinių kaltės dėl šeimos iširimo – priešingai, šis įrodymas patvirtina ieškovės teiginius apie atsakovo agresyvumą, sutuoktinės atžvilgiu naudojamą smurtą.
32. Atmestini apelianto teiginiai, kad teismas nepagrįstai vadovavosi liudytojos, šalių dukros, parodymais, nes šalių dukros parodymai prieš tėvą nepatvirtino atsakovo kaltės dėl smurto šeimoje. Priešingai, kaip jau minėta, liudytoja, šalių dukra, teismo posėdyje patvirtino, kad būtent atsakovas kaltas dėl santuokos iširimo, nes jis nuolatos grasindavo tiek ieškovei, tiek jai su seserimi, kuomet jau nebedirbo ir buvo namie. Kolegija nurodo, jog nėra pagrindo nesivadovauti liudytojos parodymais ir juos vertinti kritiškai. Todėl konstatuotina, jog liudytojos parodymais yra patvirtinamos aplinkybės dėl atsakovo netinkamo elgesio.
33. Pritartina pirmosios instancijos teismui, kad nagrinėjamu atveju yra labiau tikėtina, jog ieškovė buvo lojali šeimai ir sutuoktiniui, siekė gyventi santuokoje, kurti šeiminius santykius. Be to, kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, atsakovas neįrodė, kad santuoka būtų iširusi dėl ieškovės kaltės. Nors atsakovas bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme nurodė, kad jis šeimoje kentė psichologinį smurtą, ieškovė daug metų jį žemino, kad jis mažai uždirba ir jis niekam tikęs vyras, tačiau tokioms aplinkybėms pagrįsti atsakovas nepateikė jokių objektyvių įrodymų.
34. Taigi nesant pagrindo abejoti, jog šalių santuokos iširimą nulėmė netinkamas atsakovo, kaip sutuoktinio, pareigų vykdymas, nekeistina pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl santuokos nutraukimo, pripažįstant, kad santuoka iširo dėl atsakovo kaltės.
Dėl turto (buto) padalijimo
35. Apeliaciniame skunde atsakovas nesutinka su skundžiamo sprendimo dalimi, kuria teismas ieškovei H. K. asmeninės nuosavybės teise priteisė butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), ir iš ieškovės H. K. atsakovo M. K. naudai priteisė 28 855 Eur piniginę kompensaciją už ieškovei tenkančią didesnę bendro turto dalį.
36. Apeliantas nurodo, kad teismas pažeidė pagrindinį šeimos teisėje įtvirtintą principą, jog sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios. Pažymėjo, kad nereikia nukrypti nuo lygių dalių principo, turtas tarp sutuoktinių dalijamas po ½, po to sutuoktiniai parduoda rinkos kainomis nekilnojamą turtą ir kiekvienas gali įsigyti sau atskirą nekilnojamą turtą ir senatvėje gyventi oriai (119000 : 2 - 59 500 Eur). Teisėjų kolegija su nurodytais apelianto argumentais nesutinka.
37. Pažymėtina, kad CK 3.127 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad turtas padalijamas natūra, atsižvelgiant į jo vertę ir abiejų sutuoktinių bendro turto dalis, jeigu galima taip padalyti. Jeigu natūra abiem sutuoktiniams turto padalyti negalima, turtas natūra priteisiamas vienam sutuoktiniui, kartu jį įpareigojant kompensuoti antram sutuoktiniui jo dalį pinigais.
38. Kasacinio teismo praktika dėl turto padalijimo sutuoktiniams būdo parinkimo yra pakankamai gausi ir išplėtota, joje nuosekliai pažymima, kad turto padalijimo natūra principas yra prioritetinis, nes toks padalijimo būdas labiausiai atitinka ir apsaugo savininko teises. Šis prioritetas nėra absoliutus ir kiti (ne natūra) turto padalijimo būdai gali būti taikomi esant pakankamai rimtam pagrindui, patvirtinančiam padalijimo natūra nepriimtinumą ar negalimumą. Negalimumas yra objektyvus – techniškai neįmanoma konkrečių turto objektų paskirstyti ar turto dalių atskirti (pvz., dėl pernelyg mažos priklausančios dalies, nesant izoliuotų patalpų ir techninių sąlygų jas atskirti). Nepriimtinumas vertinamas kaip subjektyvaus pobūdžio aplinkybė – bendraturčių santykiais, jų galimybe objektą bendrai valdyti ir naudoti. Įvertinant pastarąją aplinkybę gali turėti reikšmės, kokios paskirties yra dalijamas objektas, kokie bendraturčių santykiai ir kt.
39. Santuokoje įgytas turtas nedalijamas natūra tik tais atvejais, kai toks padalijimas negalimas dėl konkretaus turto savybių arba toks padalijimo būdas nepriimtinas, atsižvelgiant į buvusių sutuoktinių ar jų vaikų interesų apsaugą. Be to, teismas, spręsdamas dėl santuokinio turto padalijimo būdo, turėtų visų pirma atsižvelgti į sutuoktinių pageidavimus, o kai sutuoktiniai nesutaria – įvertinti visas svarbias aplinkybes, nurodytas CK 3.123 straipsnio 1 dalyje, 3.127 straipsnio 3 dalyje, ir parinkti santuokinio turto padalijimo būdą, atsižvelgdamas į konkrečios bylos svarbias nustatytas faktines aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 20018 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-137-378/2018).
40. Nagrinėjamu atveju, byloje nėra ginčo, kad šalims priklausantis butas yra nedidelis (gyvenamasis plotas – 50,33 kv. m), jame yra trys mažo ploto kambariai, atskirų įėjimų suprojektavimas bute nėra įmanomas, be to, šalims tektų naudotis bendromis patalpomis – virtuve, vonia, tualetu, koridoriumi. Taip pat nustatyta, kad šalys nesutaria tarpusavyje, jų santykiai yra įtempti, konfliktiški, atsakovas yra ne kartą naudojęs smurtą prieš ieškovę, dėl ko nuo 2019 m. ieškovė negyvena šeimos bute. Sutiktina su pirmosios instancijos teismu, kad minėtos aplinkybės sudaro pagrindą konstatuoti, kad bendras gyvenimas viename būste nėra įmanomas, todėl tikslinga nekilnojamąjį turtą – butą, adresu (duomenys neskelbtini), natūra priteisti vienai iš šalių.
41. Šiuo atveju sutiktina su skundžiamu sprendimu, kuriuo ginčo butas priteistas ieškovei, o atsakovui išmokama kompensacija. Kaip pagrįstai atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo ieškovė, byloje esantys duomenys patvirtina, kad ieškovė gali ir yra pajėgi išmokėti kompensaciją sutuoktiniui (J. K. 2021 m. vasario 18 d. įsipareigojimas paskolinti ieškovei iki 25 000 Eur sumą). Tuo tarpu atsakovas neteikė reikalavimo dėl buto priteisimo jam natūra, taip pat atsakovas pirmosios instancijos teismo posėdžio metu nesutiko su buto priteisimu vienai iš šalių. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai, įvertino, jog egzistuoja didelė rizika, kad priteisus butą šalims lygiomis dalimis gali būti pažeisti ieškovės interesai, nes atsakovui atsisakius parduoti butą, ieškovei tenkančią ½ idealiąją dalį ji galėtų parduoti už žymiai mažesnę nei rinkos kainą, tuo tarpu ne parduoti, o gyventi bute ar kitaip jį naudoti gaunant iš jo naudą ieškovė objektyviai negalėtų dėl su atsakovu susiklosčiusių santykių. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytą kolegija konstatuoja, jog buto priteisimas natūra ieškovei šioje konkrečioje situacijoje labiausiai atitiko protingumo, teisingumo, sąžiningumo principus.
42. Taip pat laikytini nepagrįstais apelianto argumentai, kad ginčo buto vertė siekia 119 000 Eur. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas atsižvelgdamas į tai, kad byloje kilo ginčas dėl dalintino turto vertės, 2021 m. rugsėjo 29 d. nutartimi paskyrė nekilnojamojo turto – buto, esančio (duomenys neskelbtini), ir žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), vertės nustatymo teismo ekspertizę, pavedant ją atlikti teismo ekspertui Vitalijui Stacevičiui. 2022 m. kovo 24 d. Teismo ekspertizės akte Nr. VS-2022/02-2 pagal teismo eksperto išvadą nustatyta, kad ekspertizės atlikimo dienai buto, esančio (duomenys neskelbtini), rinkos vertė (2021 m. lapkričio 16 d.) yra 62 700 Eur. Pažymėtina, kad byloje nėra duomenų, kad atliktos teismo ekspertizės duomenys būtų paneigti, nėra pagrindo jais abejoti. Taip pat apeliantas niekaip nepagrindė bei nepateikė jokių duomenų paneigiančių teismo ekspertizės akte nustatytų duomenų teisingumą.
43. Remdamasi išdėstytais argumentais teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai priteisė ginčo butą ieškovei, o atsakovui priteisė kompensaciją, todėl apeliacine tvarka patikrinto sprendimo dalis dėl santuokoje bendrai įgyto turto (buto) padalijimo paliktina nepakeista (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylos procesinės baigties
44. Esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą teismo sprendimą, todėl jis paliktinas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmestinas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
45. CPK 93 straipsnio 1 dalies nuostatos numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Atsižvelgus į tai, kad šiuo procesiniu sprendimu pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, atsakovas (apeliantas) neturi teisės į išlaidų atlyginimą.
46. Ieškovė atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo priteisti iš atsakovo išlaidas, susijusias su bylos nagrinėjimu apeliacinės instancijos teisme. Kartu su atsiliepimu ieškovė pateikė duomenis, kad už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą patyrė 600 Eur teisines išlaidas. Atmetus atsakovo apeliacinį skundą, šios ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš atsakovo.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
n u t a r i a :
atsakovo M. K. apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus regiono apylinkės teismo 2022 m. gegužės 23 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovo M. K., a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovės H. K., a. k. (duomenys neskelbtini) naudai, 600 Eur (šešis šimtus eurų) jos patirtų bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.
Teisėjai Alvydas Barkauskas
Margarita Stambrauskaitė
Rūta Veniulytė-Jankūnienė