Civilinė byla Nr. e2S-647-340/2022 

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-22325-2021-8

Procesinio sprendimo kategorija: 3.2.9.12.; 3.3.2.3.; 3.3.2.4.; 3.3.2.5.

 (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. kovo 3 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Tatjana Žukauskienė 

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo E. V. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. sausio 4 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-1378-994/2022 pagal ieškovo E. V. netiesioginį ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Avere“ dėl nuostolių atlyginimo bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Egvilta“ naudai. Tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, bankrutavusi uždaroji akcinė bendrovė „Egvilta“, atstovaujama nemokumo administratorės uždarosios akcinės bendrovės „Avere“, akcinė draudimo bendrovė „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filialas, BTA Baltic Insurance Company filialas Lietuvoje, IfP&Insurance AS veikiantis per filialą. 

Teismas

n u s t a t ė:

I. Ginčo esmė

1.       Ieškovas E. V., būdamas bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Egvilta“ kreditorius kreipėsi į teismą su netiesioginiu ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovės UAB „Avere“ 24 026,90 Eur bankrutavusios UAB „Egvilta“ naudai.

2.       Paaiškino, kad netiesioginis ieškinys reiškiamas siekiant apginti bankrutavusio subjekto kreditorių teises ir teisėtus interesus bei siekiant priteisti 24 026,90 Eur žalą bankrutavusios UAB „Egvilta“ naudai.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

3.       Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. sausio 4 d. nutartimi civilinę bylą pagal ieškovo E. V. netiesioginį ieškinį atsakovei UAB „Avere“ dėl nuostolių atlyginimo bankrutavusios UAB „Egvilta“ naudai nutraukė.

4.       Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad Vilniaus apygardos teismas 2021 m. rugpjūčio 19 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. B2-154-967/2021 pripažino BUAB „Egvilta“ veiklą pasibaigusia likvidavus ją dėl bankroto, sprendimas įsiteisėjo 2021 m. lapkričio 18 d. priėmus Lietuvos apeliacinio teismo nutartį civilinėje byloje Nr. 2A-1168-450/21. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2021 m. gruodžio 2 d. kasacinį skundą dėl įmonės pabaigos atsisakė priimti.

5.       Įvertinęs nustatytas aplinkybes ir teisinį reglamentavimą, teismas darė išvadą, kad priėmus sprendimą pripažinti bankrutavusios UAB „Egvilta“ veiklą pasibaigusia ir išregistruoti įmonę iš Juridinių asmenų registro, jai bankrutavus, ši įmonė nebeegzistuoja kaip teisinių santykių subjektas, nėra jos teisių ir pareigų perėmėjo, t. y. šis juridinis asmuo yra pasibaigęs, pasibaigę ir įmonės bankroto teismo tvarka procedūros, todėl sprendė, kad net ir teismui patenkinus netiesioginį ieškinį dėl žalos priteisimo, toks teismo sprendimas nesukeltų jokių teisinių pasekmių, pasibaigus juridiniam asmeniui, kurio naudai yra reiškiamas turtinio pobūdžio ieškinys.

6.       Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis CPK 293 straipsnio 8 punktu, civilinę bylą pareiškus netiesioginį ieškinį BUAB „Egvilta“ naudai dėl žalos priteisimo iš UAB „Avere“ nutraukė, nes yra teismo sprendimas, kuriuo BUAB „Egvilta“ pripažinta pasibaigusia ir išregistruota iš Juridinių asmenų registro.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

7.       Ieškovas E. V. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. sausio 4 d. nutartį. Atskirąjį skundą grindė žemiau nurodytais argumentais:

7.1.       Civilinė byla gali būti nutraukta CPK 293 straipsnio 8 dalyje numatytu pagrindu tik tuo atveju, jeigu likviduojamas juridinis asmuo, kuris buvo civilinės bylos ieškovas arba atsakovas, ir negalimas jo teisių perėmimas. Šioje civilinėje byloje ieškovas yra E. V., atsakovė – UAB „Avere“, kuri nėra pasibaigęs juridinis asmuo.

7.2.       BUAB „Egvilta“ dalyvavo civilinėje byloje trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, statusu, todėl jos pabaiga ir jos išregistravimas iš Juridinių asmenų registro nesudaro teisinio pagrindo taikyti CPK 293 straipsnio 8 dalyje įtvirtintas teisės normas. 

7.3.       Bankrutavusios įmonės pabaigos paskelbimas neužkerta kelio reikalauti nuostolių atlyginimo iš buvusios įmonės bankroto administratorės, kreditorių teisė į teisminę gynybą išlieka net ir po likvidavimo procedūrų įmonėje užbaigimo, kas reiškia, jog ieškovas turi teisę reikšti tiesioginį reikalavimą nemokumo administratorei dėl patirtos žalos, atsiradusios dėl to, jog jai buvo nepagrįstai išmokėtas atlyginimas ir (ar) atlygintos (išmokėtos) administravimo išlaidos atlyginimo.

7.4.       Ieškovas pateikė patikslintą ieškinį, kuriuo buvo patikslintas tik ieškovo reikalavimas, prašant patikslintame ieškinyje nurodytą sumą priteisti ne bendrovei, kuri yra pasibaigęs juridinis asmuo, o ieškovui, patikslinto ieškinio reikalavimą susiejant su nepatenkinto reikalavimo dalimi, kuria jis būtų tenkintas, jeigu nebūtų neteisėtų atsakovės veiksmų.

8.       Atsakovė likviduojamos dėl bankroto UAB „Egvilta“ nemokumo administratorė UAB „Avere“ atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apelianto E. V. apeliacinį skundą atmesti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. sausio 4 d. nutartį palikti nepakeistą bei priteisti iš ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodo:

8.1.       2021 m. rugsėjo 23 d. atskirajame skunde, kuriuo buvo prašoma panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 17 d. nutartį, ieškovas pripažino, kad ši civilinė byla galėjo būti nutraukta CPK 293 straipsnio 8 punkto pagrindu, jeigu būtų įsiteisėjęs teismo sprendimas dėl juridinio asmens, kuriam pareikštas turtinis reikalavimas, pabaigos, o po BUAB „Egvilta“ išregistravimo iš Juridinių asmenų registro ieškovas šiame atskirajame skunde jau tvirtina visiškai priešingai, t. y. kad ši civilinė byla negali būti nutraukta minėtu pagrindu, nes esą galimas likviduotos dėl bankroto BUAB „Egvilta“ teisių perėmimas.

8.2.       BUAB „Egvilta“ išregistravus iš Juridinių asmenų registro jos veikla pasibaigė, nuo jos išregistravimo momento jos kreditoriai neperima bankrutavusios įmonės teisių ir pareigų, juridinio asmens likvidavimo faktas nulemia jo prievolių pasibaigimą.

8.3.       Ieškovas pripažino, kad nuo žyminio mokesčio mokėjimo jis yra atleidžiamas, kaip bankrutuojančios įmonės kreditorius, reiškiantis netiesioginį ieškinį už bankrutuojančią įmonę bei bankrutuojančios įmonės vardu, kas reiškia, jog šioje nagrinėjamoje civilinėje byloje pagal ieškovo pareikštą netiesioginį ieškinį bylos šalimi buvo BUAB „Egvilta“, kurios vardu ieškinį pateikė kreditorius ieškovas, bei BUAB „Egvilta“ atstovaujantis nemokumo administratorius UAB „Avere”.

8.4.       Nuo įmonės išregistravimo iš Juridinių asmenų registro bankroto administratorė UAB „Avere“ neteko įgaliojimų atstovauti išregistruotą BUAB „Egvilta“, todėl likvidavus BUAB „Egvilta“ dėl bankroto nebėra proceso šalių.

8.5.       Tokie patys klausimai, kurie keliami ir netiesioginiame ieškinyje, įskaitant ir dėl tariamo 24 026,90 Eur administravimo išlaidų sąmatos viršijimo, yra išspręsti bankroto bylą nagrinėjusio Vilniaus apygardos teismo 2021 m. rugpjūčio 1 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. B2-154-967/2021 bei Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. lapkričio 18 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-1168-450/2021. Lietuvos apeliacinis teismas 2021 m. lapkričio 18 d. priimtoje nutartyje nurodė, kad neegzistuoja reali galimybė gauti papildomų lėšų ir didesne apimtimi patenkinti trečios eilės kreditorių reikalavimus.

8.6.       BUAB „Egvilta“ bankroto byloje konstatuota, kad administratorė teikė kreditoriams duomenis apie esminius bankroto proceso etapus ir atsakymus į kreditoriaus E. V. keliamus klausimus bei pateikė tai pagrindžiančius dokumentus, kad paskutinėje veiklos ataskaitoje bei papildomai pateiktoje informacijoje administratorė nurodė išsamius duomenis apie bankroto proceso eigą bei patirtas išlaidas.

Apeliacinės instancijos teismas

k o n s t a t u o j a:

IV.  Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

9.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).

10.       Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis, 338 straipsnis).

11.       Šiuo atveju sprendžiamas klausimas dėl pirmosios instancijos teismo 2022 m. sausio 4 d. nutarties, kuria nagrinėjama byla buvo nutraukta, teisėtumo ir pagrįstumo.

12.       Apeliantas atskirajame skunde nurodė, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nutraukė civilinę bylą CPK 293 straipsnio 8 dalyje numatytu pagrindu, nes BUAB „Egvilta” civilinėje byloje dalyvavo trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, statusu, kas reiškia, jog atsakove buvo likviduotos įmonės nemokumo administratorė UAB „Avere“, kuri nėra pasibaigęs juridinis asmuo. Pažymėjo, jog bankrutavusios įmonės pabaigos paskelbimas ir išregistravimas iš Juridinių asmenų registro neužkerta kelio reikalauti nuostolių atlyginimo iš buvusios įmonės bankroto administratorės. Akcentavo, kad pateikęs patikslintą ieškinį, jis patikslintame ieškinyje prašė nurodytą sumą priteisti ne bendrovei, kuri yra pasibaigęs juridinis asmuo, o ieškovui, patikslinto ieškinio reikalavimą susiejant su nepatenkinto reikalavimo dalimi, kuria jis būtų tenkintas, jeigu nebūtų neteisėtų atsakovės veiksmų.

13.       Pagal įstatymą, civilinėse bylose proceso šalimi gali būti tik civilinį procesinį teisnumą ir veiksnumą turintys juridiniai asmenys (CPK 38 straipsnio 1 dalis), o juridinis asmuo pasibaigia nuo jo išregistravimo iš Juridinių asmenų registro (CK 2.95 straipsnio 3 dalis). CPK 48 straipsnyje nustatyta, kad tais atvejais, kai viena iš ginčijamo arba sprendimu nustatyto teisinio santykio šalių pasitraukia iš bylos (fizinio asmens mirtis, juridinio asmens pabaiga ar pertvarkymas, reikalavimo perleidimas, skolos perkėlimas ir kiti įstatymų numatyti atvejai), teismas, jei yra pagrindas, rašytinio proceso tvarka tą šalį pakeičia jos teisių perėmėju, išskyrus atvejus, kai yra negalimas materialinių subjektinių teisių perėmimas.

14.       Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad kai pasibaigia juridinis asmuo ir nėra duomenų apie tokios įmonės teisių perėmėją, nelikus vienos iš bylos šalių, nebėra galimybės toliau nagrinėti bylos (Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-706/2011; 2012 m. rugsėjo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr.2-1160/2012; 2012 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-748/2012).

15.       CPK 293 straipsnio 8 punkte nustatyta, kad teismas nutraukia bylą, jeigu likvidavus juridinį asmenį, kuris buvo viena iš bylos šalių, atsižvelgiant į ginčo teisinius santykius, neleidžiamas teisių perėmimas.

16.       Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad ieškovas ir atsakovas yra pagrindiniai byloje dalyvaujantys asmenys, civiliniame procese besinaudojantys plačiomis procesinėmis teisėmis (LR CPK 42 straipsnis). Pagal teisės į tinkamą procesą principą asmenų procesinė padėtis byloje turi atitikti jų materialųjį teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi (CPK 43 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Ieškovui pareiškus reikalavimą savo pažeistoms teisėms ar įstatymo saugomam interesui apginti, tik esant atsakovui, kaip materialiojo teisinio santykio, iš kurio kilęs ginčas, subjektui, teismas gali priimti sprendimą, kuris turėtų tiesioginę įtaką šalių materialiosioms teisėms ir pareigoms, t. y. išspręsti kilusį šalių ginčą. Todėl kai viena iš šalių (fizinis asmuo) miršta ar baigiasi (juridinis asmuo), byla negali būti toliau nagrinėjama. Priklausomai nuo to, ar esant konkrečiam ginčo teisiniam santykiui yra galimas procesinių teisių perėmimas ar ne, teismas turi sustabdyti (LR CPK 163 straipsnio 1 dalies 1 punktas) arba nutraukti bylą (LR CPK 293 straipsnio 8 punktas).

17.       Pažymėtina, kad, juridiniam asmeniui pasibaigus likvidavimo būdu, teisių perėmimas paprastai negalimas. LR CK 6.128 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad kai juridinis asmuo (kreditorius arba skolininkas) likviduojamas, prievolė baigiasi, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus, kai prievolę turi įvykdyti kiti asmenys. Taigi likviduoto juridinio asmens teisių ir pareigų perėjimas kitiems asmenims yra išimtis iš taisyklės, kurios sąlygų egzistavimą turi įrodyti ja besiremiantis asmuo (LR CPK 178 straipsnis) (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. spalio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-531-684/2015).

18.       Bylos duomenimis nustatyta, jog Vilniaus apygardos teismas 2021 m. rugpjūčio 19 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. B2-154-967/2021 pripažino BUAB „Egvilta“ veiklą pasibaigusia likvidavus ją dėl bankroto, sprendimas įsiteisėjo 2021 m. lapkričio 18 d., priėmus Lietuvos apeliacinio teismo nutartį Nr. 2A-1168-450/21. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2021 m. gruodžio 2 d. kasacinį skundą dėl įmonės pabaigos atsisakė priimti. Įmonei bankrutavus ir pripažinus įmonės veiklą pasibaigusia, ji buvo išregistruota iš Juridinių asmenų registro, nebeegzistuoja kaip teisinių santykių subjektas. Iš byloje esančių duomenų nenustatyta, jog egzistuotų bankrutavusios įmonės teisių ir pareigų perėmėjas, o nesant duomenų apie įmonės teisių perėmimą, byloje neliko proceso šalies. Pasibaigus juridiniam asmeniui, pasibaigė ir įmonės bankroto teismo tvarka procedūros.

19.       Nesutiktina su ieškovo argumentu, jog BUAB „Egvilta” civilinėje byloje dalyvavo trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, statusu. Kaip pats savo ieškinyje nurodė ieškovas, netiesioginis ieškinys buvo pareikštas bendrovės, t. y. BUAB „Egvilta”, ir jos kreditorių interesais, pats ieškovas buvo atleistas nuo žyminio mkesčio mokėjimo kaip bankrutuojančios įmonės kreditorius, o tai įrodo, jog nagrinėjamoje byloje pagal ieškovo pareikštą netiesioginį ieškinį bylos šalimi buvo BUAB „Egvilta“, kurios vardu krediorius (ieškovas) E. V. ir pareiškė ieškinį, bei BUAB „Egvilta“ atstovaujanti nemokumo administratorė UAB „Avere“. 

20.       Ieškovas taip pat nurodo, jog bankrutavusios įmonės pabaigos paskelbimas neužkerta kelio reikalauti nuostolių atlyginimo iš buvusios įmonės bankroto administratorės, kad kreditorių teisė į teisminę gynybą išlieka net ir po likvidavimo procedūrų įmonėje užbaigimo. Tačiau pažymėtina, jog išregistravus įmonę iš Juridinių asmenų registro, nemokumo administratorė UAB „Avere“ neteko įgaliojimų atstovauti išregistruotą BUAB „Egvilta”, ją likvidavus, be kita ko, nebeliko proceso šalių. Nesant proceso šalių, tolesnis bylos nagrinėjimas negalimas, tai, savo netiesioginiame ieškinyje, pripažino ir pats ieškovas, kad teismui priėmus sprendimą dėl BUAB „Egvilta” pabaigos, tokio pobūdžio ieškinys teisme, pasibaigus juridiniam asmeniui, negalėtų būti nagrinėjamas. Taip pat, kaip teisingai pažymėjo Lietuvos apeliacinis teismas 2021 m. lapkričio 18 d. nutartyje, jeigu po įmonės pabaigos atsiranda turto, iš kurio galėtų būti tenkinami likę nepatenkinti likviduotos ir išregistruotos įmonės kreditorių reikalavimai, šie kreditoriai turi teisę kreiptis į įmonės bankroto bylą nagrinėjusį teismą su prašymu dėl šio turto paskirstymo, laikantis įmonės bankroto byloje nustatyto kreditorių reikalavimų tenkinimo eiliškumo ir proporcingumo, tačiau BUAB „Egvilta” bankroto byloje buvo konstatuota, jog įmonė neturi turto, iš kurio galėtų būti tenkinami likę trečios eilės kreditorių reikalavimai, t. y. neegzistuoja reali galimybė gauti papildomų lėšų ir didesne apimtimi patenkinti trečios eilės kreditorių reikalavimų, tame tarpe ir ieškovo.

21.       Teismo vertinimu, ieškovo pateiktas patikslintas netiesioginis ieškinys atitinka jo paties, o ne bankrutavusios įmonės interesus. Tokiu atveju, ieškinys turi būti teikiamas kitu pagrindu pagrindžiant, kad jam asmeniškai buvo padaryti nuostoliai. Pateiktas patikslintas ieškinys, kuriuo buvo patikslintas tik ieškovo reikalavimas, prašant patikslintame ieškinyje nurodytą sumą priteisti ne bendrovei, kuri yra pasibaigęs juridinis asmuo, o ieškovui, patikslinto ieškinio reikalavimą susiejant su nepatenkinto reikalavimo dalimi, kuria jis būtų tenkintas, jeigu nebūtų neteisėtų atsakovės veiksmų, nelaikytinas ieškinio patikslinimu, tai yra kito ieškovo (fizinio asmens – kreditoriaus) naudai pareikštas naujas ieškinys.

22.       Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, yra pasisakęs, kad dispozityvumo principas, įtvirtintas CPK 13 straipsnyje, reiškia, kad tik asmuo, manantis, jog jo teisės pažeistos, sprendžia, ar ginti pažeistą teisę ir kokį pažeistų teisių gynimo būdą pasirinkti, t. y. asmuo, suformuluodamas ieškinio pagrindą ir dalyką, nustato teisminio nagrinėjimo objektą ir ribas. Ieškinio elementus privaloma nurodyti kiekviename ieškinyje, nes jie individualizuoja kiekvieną konkretų civilinį ginčą. Tinkamas ieškinio dalyko ir pagrindo suformulavimas ne tik leidžia apibrėžti bylos teisminio nagrinėjimo ribas, bet ir sudaro sąlygas priešingai ginčo šaliai parengti atsikirtimo argumentus (atsiliepimą), taip užtikrinant ginčo šalių procesinio lygiateisiškumo principo įgyvendinimą. Pareiškiantis ieškinį asmuo privalo tinkamai surašyti ieškinio pareiškimą, aiškiai suformuluoti ieškinio dalyką ir pagrindą tam, kad teismas, vadovaudamasis koncentracijos ir ekonomiškumo principais (CPK 7 straipsnis), galėtų tinkamai atlikti vieną iš savo tikslų – kuo greičiau atkurti teisinę taiką tarp šalių (CPK 2 straipsnis). Ieškinio pagrindas – tai faktinės aplinkybės (lot. causa petendi), kuriomis ieškovas grindžia savo materialųjį teisinį reikalavimą, t. y. ieškinio dalyką (lot. causa actiones; causa petendi) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2014).

23.       Pažymėtina, jog įgyvendinus teisę į teisminę gynybą turi būti pasiekiamas materialusis teisinis efektas, t. y. modifikuojamos (sukuriamos, panaikinamos, pakeičiamos) suinteresuoto asmens subjektinės teisės ar pareigos, o materialiųjų teisinių padarinių nesukeliantis reikalavimas negali būti savarankiškas bylos nagrinėjimo dalykas, nes jo nagrinėjimas ir patenkinimas nėra teisės į teisminę gynybą įgyvendinimas.

24.       CPK normų nuostatas tinkamas teisės kreiptis į teismą įgyvendinimas, visų pirma siejamas su ieškovo pareiga tiksliai suformuluoti ieškinio pagrindą ir dalyką, t. y. suformuluoti juos taip, kad būtų aišku, kokio materialiojo teisinio rezultato siekiama iškeliant bylą, kokios faktinės aplinkybės nustatinėtinos nagrinėjant bylą.

25.       Pasibaigus juridiniam asmeniui UAB „Egvilta“ (atsakovei), ir nesant jos teisių bei pareigų parėmėjo, nes nemokumo administratorė UAB „Avere“ neteko įgaliojimų atstovauti išregistruotą BUAB „Egvilta”, tolesnis bylos nagrinėjimas atsakovės atžvilgiu neįmanomas, likvidavus BUAB „Egvilta“ dėl bankroto nebėra proceso šalių, kurioms kiltų teisinės pasekmės, o patenkinus ieškovo netiesioginį ieškinį dėl žalos priteisimo pasibaigusiam juridiniam asmeniui, kurio naudai ir yra reiškiamas turtinio pobūdžio ieškinys, toks teismo sprendimas taip pat nesukeltų jokių teisinių pasekmių. Tokiu atveju byla nutraukiama, t. y. užbaigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės (CPK 293 straipsnio 8 punktas).

26.       Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas skundą, gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo (nutarties) motyvams. Tokia teismo sprendimo (nutarties) motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009; Van de Hurk v. the Netherlands, judgement of 19 April 1994, par. 61). 

27.       Apibendrinant tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, nutraukęs bylą, teisingai ir tinkamai pritaikė procesinės bei materialiosios teisės normas. Atskirojo skundo argumentai nėra pagrindas panaikinti ar pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. sausio 4 d. nutartį, todėl nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

28.       Kadangi kiti atskirajame skunde nurodyti argumentai neturi esminės reikšmės vertinant pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumo ir pagrįstumo klausimą, apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje nurodyta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (V. de H. v. Netherlands judgement of 19 April 1994, Series A n. 288, p. 20, par. 61). Tokios pat pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010). Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad atskirojo skundo argumentais, įpareigojančiais teismą motyvuotai atsakyti, gali būti pripažįstami ne bet kokie teiginiai, o tik tie argumentai, kurie yra teisiškai reikšmingi nagrinėjamam ginčui išspręsti. Vertinant, ar atskirojo skundo argumentai yra pakankami jų išsamumo aspektu, reikšminga yra tai, ar išdėstytais motyvais teismas atsakė į teisiškai reikšmingus klausimus, neperžengdamas bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribų (CPK 320 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

29.       Atsakovė atsiliepime į atskirąjį skundą pateikė prašymą priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas, taip pat įrodymus, kad apeliacinės instancijos teisme ji patyrė 500 Eur išlaidas už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą, taip pat už bylos medžiagos analizę ir konsultacijas teisiniais klausimais siekiant parengti procesinį dokumentą.

30.       Spręsdamas dėl atlygintinų išlaidų dydžio, apeliacinės instancijos teismas, vadovaujasi CPK 98 straipsnio 2 dalyje, Rekomendacijų 2 punkte įtvirtintais kriterijais, atsižvelgia į Rekomendacijose nurodytus rekomendacinius maksimalius užmokesčio dydžius (8.16. punktas), galimas darbo ir laiko sąnaudas, parengto procesinio dokumento pobūdį, turinį. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad atsakovės patirtos 500 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidos apeliacinėje instancijoje už advokato teisinę pagalbą atitinka teisingumo, protingumo, sąžiningumo, realumo bei būtinumo kriterijus ir laikomos pagrįstomis, todėl jos atsakovei priteistinos iš ieškovo (CPK 98 straipsnis).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,

n u t a r i a :

ieškovo E. V. atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. sausio 4 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovo E. V., a. k. (duomenys neskelbtini), atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Avere“, j. a. k. 300936536, 500 Eur (penkis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja                                                                                           Tatjana Žukauskienė