Civilinė byla Nr. 2T-74/2011
Procesinio sprendimo kategorija: 130.3.2. (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2012 m. liepos 23 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Artūras Driukas rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjų M. S. ir Ukrainos Respublikos Lugansko srities Severodonecko miesto teismo prašymus leisti vykdyti Lietuvos Respublikoje Ukrainos Respublikos Lugansko srities Severodonecko miesto teismo 2010 m. rugsėjo 22 d. sprendimo dalis dėl alimentų išieškojimo ir žyminio teismo mokesčio bei informacinio – techninio proceso užtikrinimo išlaidų atlyginimo.
Teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą,
n u s t a t ė:
Ukrainos Respublikos Lugansko srities Severodonecko miesto teismas 2010 m. rugsėjo 22 d. sprendimu byloje Nr. 2-3444/2010 nusprendė išieškoti iš D. S, gimusio (duomenys neskelbtini), M. S. naudai alimentus mažamečių vaikų išlaikymui: sūnaus G. S., gimusio (duomenys neskelbtini), ir sūnaus I. S., gimusio (duomenys neskelbtini), išlaikymui – 1/3 visų rūšių uždarbio, bet ne mažiau kaip 30 proc. pragyvenimo minimumo kiekvienam vaikui kas mėnesį, pradedant išieškojimą nuo ieškinio padavimo dienos, t. y. 2010 m. rugpjūčio 3 d. ir mokant iki vaikų pilnametystės. Teismas taip pat nusprendė išieškoti valstybės naudai 51 grivinos dydžio žyminį mokestį ir 120 grivinų dydžio informacinio – techninio proceso užtikrinimo išlaidų atlyginimą.
Pareiškėja M. S. 2012 m. birželio 15 d. kreipėsi į Lietuvos apeliacinį teismą, prašydama leisti vykdyti Lietuvos Respublikoje Ukrainos Respublikos Lugansko srities Severodonecko miesto teismo 2010 m. rugsėjo 22 d. sprendimo dalį, kuria teismas nusprendė išieškoti iš D. S., gimusio (duomenys neskelbtini), M. S. naudai alimentus mažamečių vaikų išlaikymui: sūnaus G. S., gimusio (duomenys neskelbtini), ir sūnaus I. S., gimusio (duomenys neskelbtini), išlaikymui – 1/3 visų rūšių uždarbio, bet ne mažiau kaip 30 proc. pragyvenimo minimumo kiekvienam vaikui kas mėnesį, pradedant išieškojimą nuo ieškinio padavimo dienos, t. y. 2010 m. rugpjūčio 3 d. ir mokant iki vaikų pilnametystės. Taip pat prašė išieškotas sumas persiųsti pareiškėjos nurodytu adresu.
Ukrainos Respublikos Lugansko srities Severodonecko miesto teismas 2012 m. birželio 15 d. kreipėsi į Lietuvos apeliacinį teismą, prašydamas leisti vykdyti Lietuvos Respublikoje Ukrainos Respublikos Lugansko srities Severodonecko miesto teismo 2010 m. rugsėjo 22 d. sprendimo dalį, kuria teismas nusprendė išieškoti iš D. S. valstybės naudai 51 grivinos dydžio žyminį mokestį ir 120 grivinų dydžio informacinio – techninio proceso užtikrinimo išlaidų atlyginimą.
M. S. prašymas leisti vykdyti užsienio teismo sprendimo dalį dėl alimentų išieškojimo tenkinamas iš dalies. Ukrainos Respublikos Lugansko srities Severodonecko miesto teismo prašymas leisti vykdyti užsienio teismo sprendimo dalį dėl žyminio teismo mokesčio bei informacinio – techninio proceso užtikrinimo išlaidų atlyginimo tenkinamas visiškai.
Pareiškėjai M. S. ir Ukrainos Respublikos Lugansko srities Severodonecko miesto teismas pateikė Lietuvos apeliaciniam teismui prašymus tik leisti vykdyti Lietuvos Respublikoje Ukrainos Respublikos Lugansko srities Severodonecko miesto teismo 2010 m. rugsėjo 22 d. sprendimo dalis dėl alimentų išieškojimo ir žyminio teismo mokesčio bei informacinio – techninio proceso užtikrinimo išlaidų atlyginimo, tačiau teismas ex officio sprendžia ir dėl minėtų teismo spendimo dalių pripažinimo.
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 810 straipsnyje įtvirtinta nagrinėjamiems santykiams taikytina teisės normų konkurencijos taisyklė – užsienio teismų sprendimai yra pripažįstami tarptautinių sutarčių pagrindu, šio straipsnio 1 dalyje nustatytos užsienio teismų sprendimų nepripažinimo sąlygos taikomos tik tais atvejais, kai užsienio valstybės su Lietuva nesieja tarptautinė sutartis.
Tarptautinių sutarčių pagrindu užsienio teismų sprendimai pripažįstami pagal šiose sutartyse nustatytas sąlygas (CPK 810 str. 5 d.). Jomis valstybės iš esmės susitaria dėl kontrolės, kurią valstybių teisminės institucijos vykdo viena kitos atžvilgiu, ribų. Kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad esant tarptautinei dvišalei sutarčiai dėl teisinės pagalbos, užsienio teismo sprendimo pripažinimo procedūra reiškia ne ką kita, kaip patikrinimą, ar nėra teismo sprendimo nepripažinimo pagrindų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-375/2009). Prašymą dėl užsienio valstybės teismo sprendimo pripažinimo nagrinėjantis teismas neturi įgaliojimų tikrinti, ar teisingai užsienio valstybės teismas pritaikė materialiosios ir proceso teisės normas, jo įgaliojimų ribos – patikrinimas, ar nėra tarptautinėje sutartyje ar kitame teisės akte (įstatyme, reglamente, kt.) nustatytų pagrindų sprendimo nepripažinti ir neleisti jo vykdyti.
Lietuvos Respublikos ir Ukrainos 1993 m. liepos 7 d. sutarties ,,Dėl teisinės pagalbos ir teisinių santykių civilinėse, šeimos ir baudžiamosiose bylose“ (toliau tekste – Sutartis) 42 straipsnyje nustatyta, kad Susitariančiosios Šalys tarpusavyje pripažįsta ir vykdo įsiteisėjusius teisingumo įstaigų sprendimus civilinėse ir šeimos bylose, taip pat nuosprendžius dėl nusikaltimu padarytos žalos atlyginimo. Sutarties 45 straipsnyje nurodyti šie pagrindai atsisakyti pripažinti ir leisti vykdyti teismų sprendimus: 1) jeigu padavęs prašymą asmuo arba atsakovas nedalyvavo procese dėl to, kad jam arba jo įgaliotiniui nebuvo laiku ir nustatyta forma įteiktas šaukimas į teismą; 2) jeigu dėl to paties teisinio ginčo tarp tų pačių šalių Susitariančiosios Šalies teritorijoje, kur sprendimas turi būti pripažintas ir vykdomas, jau anksčiau buvo priimtas ir yra įsiteisėjęs sprendimas arba jeigu tos Susitariančiosios Šalies įstaiga buvo anksčiau pradėjusi procesą šioje byloje; 3) jeigu pagal šią Sutartį, o Sutartyje nenumatytais atvejais – pagal įstatymus Susitariančiosios Šalies, kurios teritorijoje sprendimas turi būti pripažintas ir vykdomas, byla priklauso išimtinei jos įstaigų kompetencijai. Išnagrinėjęs bylą, teismas minėtų pagrindų atsisakyti pripažinti ir leisti vykdyti Lietuvos Respublikoje Ukrainos Respublikos Lugansko srities Severodonecko miesto teismo 2010 m. rugsėjo 22 d. sprendimo dalis dėl alimentų išieškojimo ir žyminio teismo mokesčio bei informacinio – techninio proceso užtikrinimo išlaidų atlyginimo, nenustatė.
Kartu su prašymais pateiktoje Ukrainos Respublikos Lugansko srities Severodonecko miesto teismo pažymoje nurodyta, kad prašomas leisti vykdyti teismo sprendimas įsiteisėjo 2010 m. spalio 4 d. (b. l. 8). Ukrainos Respublikos Lugansko srities Severodonecko miesto teismo pažymoje patvirtinta, kad suinteresuotas asmuo D. S. buvo laiku ir tinkamai informuotas apie teisminio bylos nagrinėjimo vietą ir laiką, jam buvo įteiktas ieškinio nuorašas (b. l. 6). Todėl darytina išvada, kad suinteresuotam asmeniui buvo suteiktos procesinės gynybos galimybės. Byloje taip pat yra pateiktas D. S. pareiškimas, kuriame suinteresuotas asmuo prašo ieškinį dėl alimentų išieškojimo nagrinėti jam nedalyvaujant. Nurodo, jog ieškinį pripažįsta ir prieštaravimų neturi (b. l. 7).
Byloje nėra duomenų, kad Lietuvos Respublikoje dėl to paties teisinio ginčo ir tarp tų pačių šalių jau anksčiau buvo priimtas ir yra įsiteisėjęs teismo sprendimas arba kad buvo pradėtas teismo procesas. Byla nepriklauso išimtinei Lietuvos Respublikos teismų kompetencijai. Atsižvelgiant į ginčo pobūdį, taip pat nėra pagrindo pripažinti, kad Ukrainos Respublikos Lugansko srities Severodonecko miesto teismo 2010 m. rugsėjo 22 d. sprendimo vykdymas prieštarauja Lietuvos Respublikos viešajai tvarkai. Kadangi Ukrainos Respublikos Lugansko srities Severodonecko miesto teismo pažymoje (b. l. 9) nurodyta, kad suinteresuotas asmuo D. S. vykdė Ukrainos Respublikos Lugansko srities Severodonecko miesto teismo 2010 m. rugsėjo 22 d. sprendimo dalį dėl alimentų išieškojimo iki 2011 m. gegužės 30 d., ši aplinkybė sudaro pagrindą leisti vykdyti Lietuvos Respublikoje Ukrainos Respublikos Lugansko srities Severodonecko miesto teismo 2010 m. rugsėjo 22 d. sprendimą dėl alimentų išieškojimo iš D. S. nuo 2011 m. birželio 1 d.
Pareiškėja M. S. be prašymo leisti vykdyti minėtą užsienio teismo sprendimo dalį Lietuvos Respublikoje, taip pat pareiškė prašymą išieškotas sumas persiųsti jos nurodytu adresu. Atsižvelgiant į šį prašymą, pareiškėjai išaiškinama, jog Tarptautinės sutarties 47 straipsnyje nustatyta, kad Sutarties nuostatai dėl sprendimų vykdymo neturi įtakos Susitariančiųjų Šalių įstatymams dėl piniginių sumų pervedimo ir dėl vykdymo procese įgytų daiktų išvežimo. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodeksas nenumato, kad Lietuvos apeliacinis teismas pats galėtų imtis priemonių įvykdyti pripažintus ir leistus vykdyti užsienio arbitražo teismų sprendimus. Pagal CPK 774 straipsnį Lietuvos apeliacinis teismas išduoda vykdomąjį raštą pagal pripažintą ir leistą vykdyti Lietuvos Respublikoje užsienio teismo sprendimą bei išsiunčia jį išieškotojui, jeigu prašyme pripažinti sprendimą išieškotojas nurodo, kad sprendimo pripažinimas reikalingas jo vykdymui Lietuvos Respublikoje. Šį vykdomąjį raštą antstoliui vykdyti pateikia pats išieškotojas arba jo atstovas (CPK 650 str. 1 d.). Siekdama pripažintą ir leistą vykdyti Ukrainos Respublikos Lugansko srities Severodonecko miesto teismo 2010 m. rugsėjo 22 d. sprendimą vykdyti priverstinai, pareiškėja turi teisę su vykdomuoju raštu, prie jo pridėdama šios nutarties patvirtintą kopiją, pripažinto ir leisto vykdyti Lietuvos Respublikoje užsienio teismo sprendimo patvirtintą kopiją ir jos įstatymų nustatyta tvarka patvirtintą vertimą į lietuvių kalbą, kreiptis į vykdymo vietos antstolį (CPK 590, 775 str.).
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 810, 812 straipsniais,
n u t a r i a :
Pripažinti ir leisti vykdyti Lietuvos Respublikoje Ukrainos Respublikos Lugansko srities Severodonecko miesto teismo 2010 m. rugsėjo 22 d. sprendimą, kuriuo teismas nusprendė išieškoti iš D. S., gimusio (duomenys neskelbtini), M. S. naudai alimentus mažamečių vaikų išlaikymui: sūnaus G. S., gimusio (duomenys neskelbtini), ir sūnaus I. S., gimusio (duomenys neskelbtini), išlaikymui – 1/3 visų rūšių uždarbio, bet ne mažiau kaip 30 proc. pragyvenimo minimumo kiekvienam vaikui kas mėnesį, pradedant išieškojimą nuo 2011 m. birželio 1 d. ir mokant iki vaikų pilnametystės, taip pat kuriuo išieškojo iš D. S. Ukrainos Respublikos naudai 51 (penkiasdešimt viena) grivinos dydžio žyminį mokestį ir 120 (šimtas dvidešimt) grivinų informacinio – techninio proceso užtikrinimo išlaidų atlyginimą.
Teismo nutartis per tris mėnesius gali būti skundžiama kasaciniu skundu Lietuvos Aukščiausiajam Teismui.
Teisėjas Artūras Driukas