Baudžiamoji byla Nr. 1-416-865/2026
Proceso Nr. 1-01-1-37948-2025-3
Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.4.6.1.; 2.12.1.3
(S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS
N U O S P R E N D I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2026 m. sausio 27 d.
Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Irma Randakevičienė,
sekretoriaujant Aleksandrai Kiburienei,
dalyvaujant prokurorei Raimondai Mackevičienei,
kaltinamajam M. J., nukentėjusiajam A. A. E., vertėjaujant Y. G. D. E.,
viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
M. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, deklaruojantis ir faktiškai gyvenantis (duomenys neskelbtini), nevedęs, dirbantis, UAB „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini), teistas, paskutinį kartą Alytaus apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 12 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 2811 straipsnio 1 dalyje ir paskirta 5 300 Eur bauda,
kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 284 straipsnyje, padarymu,
teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, -
n u s t a t ė :
I.Teismo nustatytos aplinkybės
Kaltinamasis M. J. pažeidė viešąją tvarką, o būtent:
jis, 2025-10-26 apie 21.14 val., (duomenys neskelbtini), bare „(duomenys neskelbtini)“, pašalinių asmenų akivaizdoje, dešine koja spyrė A. A. E. į sėdmenis, tuo sukeldamas nukentėjusiajam fizinį skausmą, tokiu būdu įžūliu elgesiu demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai sutrikdė visuomenės rimtį.
II. Byloje surinkti įrodymai
Kaltinamasis M. J. teisiamojo posėdžio metu savo kaltę dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos pripažino visiškai ir parodė, jog tiesiog tąkart neaptarnavo jo bare ne dėl jo kaltės, o dėl pažįstamų, draugų, jis susinervino ir neišlaikė savęs. Spyrė iš kojos nukentėjusiajam, tokį „pendelį“ davė. Gailisi. Su civiliniu ieškiniu sutinka, kažkiek padengti sutinka moralinę žalą, bet 1000 eurų per ne lyg didelė žala, norėtų, kad teismas nuspręstų dydį atsižvelgiant į teisinius precedentus. Įvykio metu buvo neblaivus. Nukentėjusysis jam tiesiog tuomet pasitaikė.
2025-11-26 apklaustas įtariamuoju M. J. parodė, kad dėl nusikalstamos veikos padarymo prisipažįsta visiškai ir labai gailisi. 2025-10-26 apie 21 val. atėjo vienas į barą „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini), atsigerti bokalo alaus. Buvo blaivas. Priėjęs prie baro, ten buvusios darbuotojos prašė vieną bokalą alaus, tačiau išgirdo, kad nebus aptarnaujamas. Tai išgirdęs, susinervavo, su darbuotoja pasiginčijo ir eidamas iš baro link išėjimo, būdamas susinervinęs, norėdamas pastumti baro darbuotoją, kuris tuo metu buvo tarpduryje, tyčia, be jokios priežasties, dešine koja spyrė kartą jam į nugaros sritį. Žino, kad tai yra baro darbuotojas, yra ir anksčiau jį bare matęs. Po ko, minėtas vyras, jau lauke, metė į jį rankoje laikytą stiklinę, nepataikė, nes jis pasilenkė. Tuomet pasisukęs į jį gniaužė kumščius, tačiau pamatęs, kad jis neturi noro tęsti konflikto, apsisuko ir išėjo. Pripažįsta, kad galimai sukėlė fizinį skausmą, nors šiuo metu teigia, jog to nenorėjo, nenorėjo nukentėjusiojo traumuoti ar kitaip prieš jį smurtauti. Taip pasielgė, nes buvo susinervavęs. Atsiprašo nukentėjusiojo dėl savo netinkamo elgesio. Ateityje stengsis taip nesielgti, valdytis (b. l. 91-94).
2025-11-27 įtariamojo apklausos metu M. J. parodė, kad 2025-11-27 pranešimą apie įtarimą perskaitė, kuo yra įtariamas, suprato. Dėl nusikalstamos veikos padarymo prisipažįsta visiškai ir gailisi. Tvirtina pirminius parodymus. Papildo, kad nesutinka atlyginti nukentėjusiojo pareikštą 1000 eurų civilinį ieškinį, mano, kad suma yra per didelė. Sutiktų nukentėjusiajam atlyginti mažesnę sumą, bet ne 1000 eurų. Sutinka, kad teisme būtų atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas. Kaltinamąjį aktą sutinka gauti į el. paštą: (duomenys neskelbtini). Tikrai gailisi dėl įvykio (b. l. 101-103).
Teisiamajame posėdyje nukentėjusysis A. A. E. parodė, jog tuo metu jis dirbo bare ir ketino išeiti į lauką parūkyti. Tuo momentu kaltinamasis ėjo į barą užsakyti gerti, kaltinamasis nuėjo užsakyti gėrimą, bet jam buvo uždrausta įeiti į barą ir užsakyti. Jo nenorėjo aptarnauti, įvyko žodinis konfliktas, tarp kaltinamojo ir barmenės, nenorėjo parduoti jam alkoholio. Tuo momentu jis, A. A. E., išeidinėjo parūkyti, kaltinamasis priėjo iš nugaros ir jam spyrė iš nugaros į sėdmenis. Tuo momentu nieko nejautė, bet kai paskambino ir atvyko policija, pradėjo skaudėti, paskui paklausė policija, ar reikia greitosios medicinos pagalbos. Jis, A. A. E., atsakė, jog taip, bet iš pradžių reikėjo pildyti dokumentus. Po to buvo jis apsilankęs pas gydytojus, ir gydytojas po apžiūros pasakė, kad jis negali kelti sunkių daiktų daugiau nei 10 kg, nes yra skausmai. Norėjo apsilankyti pas (duomenys neskelbtini), bet dėl kalbos barjero neišėjo, ieško privataus (duomenys neskelbtini). 1000 eurų ieškinys – po šio įvykio negali dirbti pilnu etatu, psichologiškai kai eina į universitetą, jaučia baimę kad kažkas užpuls. Jis turi įpareigojimą mokėti universitetui už studijas, planavo dirbti, bet po įvykio negali dirbti ir užsidirbti, kad sumokėti už mokslus, už gyvenimą. Praėjusią savaitę buvo vienas iš kaltinamojo pažįstamas, draugų, vos ne grasino žodžiais, kad sudaužys barą. Žala yra ir turtinė, ir neturtinė. Turtinę žalą sudaro tas laikas kai dirbo buvo ilgesnis, dabar negali ilgiau dirbti. Nedarbingumo neturėjo, paprašė darbovietės sumažinti darbo valandas, nes negali patempti. Valandas susimažino dėl nugaros skausmų, fiziškai negalėjo dirbti, antra, bijojo psichologiškai, kad kaltinamasis ar kitas jo pažįstamas ateis į barą, grasins. Pasekmes jaučia. Kai kelia ką nors sunkaus, skauda. Kiekvieną dieną skausmo nejaučia. Spyris buvo čia ( rodo nugarinės dalies maždaug per vidurį). Smūgis buvo tiesus. Kaltinamasis avėjo didesnius botus. Tik paskui per kameras kai žiūrėjau kaltinamasis spyrė dešine koja. Nuo spyrio nenukrito, bet pasviro į priekį, skausmą pajuto vėliau.
2025-10-26 liudytojo apklausos metu nukentėjęs A. A. E. parodė, kad jis dirba kavinėje „(duomenys neskelbtini)“, esančioje (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) darbuotoju. Apie 21:14 val., išeinant į lauką pro pagrindinį kavinės įėjimą parūkyti, vienas jam nepažįstamas asmuo, be jokios priežasties, spyrė jam į nugarą, dėl ko pajuto stiprų fizinį skausmą. Jis išsigando ir bandė tą asmenį nuvyti – pylė jam į veidą vandenį, kurį laikė rankoje. Šis pradėjo mojuoti kumščiais, tuomet jį pradėjo ginti kiti kavinės darbuotojai ir lankytojai. Po to jam nepažįstamas asmuo pabėgo, dar spyrė į apšvietimo stulpą ir kažką šaukė, tačiau jis nesuprato ką, nes sakė lietuvių kalba. Prieš įvykį minėtas vyras bare norėjo nusipirkti alaus, tačiau baro darbuotoja jam nepardavė, tarp jų įvyko ginčas. Tuo metu, kai tas asmuo buvo prie baro, jis į jį nežiūrėjo, nei akių, nei jokio kito kontakto nebuvo. Iškart ėjo parūkyti, minėtas vyras išėjo iš paskos jo, tuo metu jam einant ir įspyrė (b. l. 30-32).
Teisiamajame posėdyje liudytoja I. D. parodė, kad dirba bare „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini). Tąkart ji išeidinėjo iš baro kartu su nukentėjusiuoju,. Kaltinamasis spyrė nukentėjusiajam į nugarą iš kedo. Ji matė, kad jis spyrė už nieką. Kolega rankoje laikė stiklinę su vandeniu, kurią intuityviai besigindamas išpylė M.ui į veidą.
2025-10-26 liudytojos apklausos metu I. D. parodė, jog dirba bare „(duomenys neskelbtini)“, esančiame (duomenys neskelbtini), yra (duomenys neskelbtini). 2025 m. spalio 26 d., buvo jo pamaina. Maždaug apie 21:10 val. į barą atėjo nepageidaujamas klientas, M. J. Šis asmuo buvo įtrauktas į nepageidaujamų asmenų sąrašą dėl to, kad anksčiau elgėsi netinkamai, tualete vartojo galimai narkotines medžiagas. Šiandien, atėjęs į barą, jis norėjo nusipirkti alaus, tačiau jam nepardavė. Tuomet jis išėjo nieko nepasakęs pro baro duris. Tarp durų jis spyrė kolegai A. E. A. į nugarą. Ji matė, kad jis spyrė už nieką. Kolega rankoje laikė stiklinę su vandeniu, kurią intuityviai besigindamas išpylė M. į veidą. Ji bandė kolegą ginti ir išbėgo į lauką (b. l. 46-48).
2025-10-26 įvykio vietos apžiūros protokolu buvo apžiūrėta įvykio vieta, adresu (duomenys neskelbtini). Nustatyta, jog įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini), „(duomenys neskelbtini)“ baro teritorijoje. Konkretus įvykio taškas – baro įėjimo ir išėjimo tarpdurys, taip pat zona prie baro įėjimo. Lauko danga – pilkos grindinio plytelės. Virš durų aiškiai matomas baro pavadinimas „(duomenys neskelbtini)“. Teritorija aplink barą yra apšviesta, šalia įėjimo įrengti lauko stalai ir rūkykla. Įvykio vieta yra vieša, atvira. Matomos vaizdo stebėjimo kameros (b. l. 22-25).
2025-10-26 asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolu, nukentėjusiajam A. E. A., pasiūlius pagal nuotraukas nurodyti asmenį, apie kurį jis davė parodymus, pareiškė, kad iš jam pateiktų keturių vyrų nuotraukų atpažinimui, jis atpažino vyrą nuotraukoje Nr. 3. Šis vyras 2025 m. spalio 26 d. apie 21:14 val. bare „(duomenys neskelbtini)“, esančiame (duomenys neskelbtini), jam spyrė į nugaros sritį ir jis pajuto fizinį skausmą. Šį vyrą atpažįsta tiksliai – iš veido bruožų, iš plikimo. Nuotrauka Nr. 3 - M. J., gim. (duomenys neskelbtini) (b. l. 38-43).
2025-10-28 gautoje specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, jog A. E. A. kūne išorinių sužalojimų nėra (b. l. 59).
2025-11-15 kitų objektų apžiūros protokolu buvo apžiūrėtas BPC garso įrašas, 1 vnt. Apžiūros metu nustatyta, jog apžiūros objektas - garso įrašo failo, pavadinimu „2025_10_26_21-16-07_37062633903 (1) apžiūra:
" S: Sveiki, noriu pranešti apie incidentą, kuris įvyko mano darbo vietoje „(duomenys neskelbtini)“, adresu (duomenys neskelbtini). Buvo klientas, narkomanas, mes nenorėjome jo aptarnauti, o jis mane užsipuolė, spyrė man į nugarą. Jis bandė, hm... sumokėti man, bet buvo išmestas, jį išprašė, todėl man reikia, kad atvyktų policija, kad galėčiau parašyti pareiškimą ir parodyti jiems kamerų vaizdo medžiagą. D2: Gal galit pasakyti tikslią savo buvimo vietą, koks gatvės pavadinimas? S: (Duomenys neskelbtini) „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini). D2: (duomenys neskelbtini)? S: (duomenys neskelbtini), taip, (duomenys neskelbtini). S: Mes jau anksčiau iškvietėme policiją dėl kai kurių klientų, bet jie atvyko ir nelabai ką padarė, tik pasakė mums „neaptarnaukit jų“ ir išėjo. Ir dabar vėl buvo kitas klientas, vienas iš jų, mes jam pasakėm: „Ne, mes jūsų neaptarnausim“, ir tada aš ėjau pro duris, o jis man su koja spyrė į nugarą, ir man vis dar labai skauda, o jis tiesiog išėjo. Ir mes turim vaizdo medžiagą. S: Taip, jis man spyrė, taip. D2: Ar jums reikia greitosios? S: Ne, nemanau, man vis dar skauda, bet nemanau, kad man reikia greitosios. Jei taip... Jei tai... Ar yra kokių nors... Dar kokių nors... D2: Dar kartą, ar jums reikalinga greitoji pagalba, ar ne? S: Ne, ne, man nereikia greitosios pagalbos. S: Taip, norėčiau parašyti pareiškimą, turime apsaugos kamerų įrašus, žinote, turime juos, taigi... D2: A. S., gerai, o kokia jūsų pavardė? S: Mano pavardė yra A. E. A, I, T, tarpas E, L, dvi A, S, R, I." (b. l. 66-67).
III. Teismo motyvai dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 284 straipsnyje, padarymo
Pagal Lietuvos Respublikos BK 284 straipsnį atsako tas, kas viešoje vietoje įžūliais veiksmais, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Už šios nusikalstamos veikos įvykdymą asmuo baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.
Šios veikos kvalifikavimą lemia tokie objektyvieji nusikaltimo padarymo požymiai, kaip padarytos veikos pobūdis, padariniai ir nusikaltimo padarymo vieta. Esminis viešosios tvarkos pažeidimo objektyvusis požymis yra tai, kad šios teisės normos dispozicijoje nurodytais būdais, demonstruojant nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai, sutrikdoma visuomenės rimtis ar tvarka. Šio nusikaltimo sudėtis yra materialioji, todėl visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymas turi būti realus. Teismų praktikoje įžūlus elgesys reiškia agresyvų, moralės požiūriu nepriimtiną, aplinkinius šokiruojantį veikimą ar neveikimą, kuriuo sutrikdoma visuomenės rimtis ar viešoji tvarka. Toks elgesys gali būti fizinis smurtas prieš žmogų, trukdymas kitiems asmenims dirbti, mokytis, ilsėtis ir panašiai.
Ši nusikalstama veika padaroma tiesiogine tyčia, todėl kaltininkas turi suvokti, kad savo veiksmais demonstruoja nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai, numatyti, kad dėl to bus sutrikdyta visuomenės rimtis ar tvarka, ir to norėti; tiesa, padarinių atžvilgiu kaltininko tyčia gali būti ir apibrėžta, ir neapibrėžta. Šios nusikalstamos veikos padarymo vieta yra viešoji vieta. Tai tokia erdvė, į kurią turi teisę patekti kiti asmenys be kaltininko leidimo ir kurioje būnant asmeniui keliami tam tikri elgesio reikalavimai, o būtent gerbti ir nepažeisti kitų žmonių teisių, rimties, netrukdyti jiems. Be to, veika laikoma padaryta viešoje vietoje nepriklausomai nuo to, ar jos darymo metu toje šioje vietoje kas nors buvo, ar ne; svarbu tai, kad dėl laisvo priėjimo prie tokios vietos joje bet kuriuo momentu gali atsirasti kiti asmenys, kurie dėl nusikalstamų veiksmų patirs nepatogumų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-53-693/2018, 2K-66-942/2017, 2K-308-942/2017).
Nagrinėjamu atveju surinktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų bei įvertintų įrodymų visuma sudaro pagrindo konstatuoti, jog kaltinamojo M. J. kaltė dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos, t. y. viešosios tvarkos pažeidimo įrodyta visiškai.
Lietuvos Respublikos BK 284 straipsnyje numatytas nusikaltimas padaromas tyčia, o veikos motyvai ir tikslai nėra būtini šio nusikaltimo sudėties požymiai, tačiau kaltininko elgesio paskatų analizė svarbi jo tyčios turiniui nustatyti, taip pat išvadai, kad asmuo suvokė savo veiksmus kaip nepagarbos aplinkiniams ar aplinkai demonstravimą ir kad tai buvo svarbus jo veikos aspektas. Kaltininkas M. J. ir pats prisipažino, kad padarė inkriminuojamą nusikalstamą veiką, t. y. jog naudojo smurtą nukentėjusiojo atžvilgiu.
Nusikalstamą veiką kaltinamasis M. J. padarė viešoje vietoje, bare, kur buvo daug žmonių. Tai, jog smurtą matė nemažai žmonių, paliudijo ir nukentėjusysis A. A. E., ir liudytoja I. D. Kaltinamasis M. J. savo veiksmais sukėlė nukentėjusiajam A. A. E. fizinį skausmą, elgėsi įžūliai, demonstravo nepagarbą aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį.
Jo kaltė ir nusikalstamos veikos padarymas įrodytas jo paties prisipažinimu, nukentėjusiojo A. A. E. parodymais, liudytojos I. D. parodymais, vaizdo įrašais, specialisto išvada, įvykio vietos apžiūros protokolu, asmens parodymo atpažinti pagal nuotrauką protokolu, BPC įrašo duomenimis. Visi šie surinkti, ištirti ir įvertinti įrodymai sudaro vieningą visumą, neprieštarauja tarpusavyje.
Taigi, kaltinamojo M. J. nusikalstama veika baigta, padaryta tiesiogine tyčia, kvalifikuotina pagal Lietuvos Respublikos BK 284 straipsnį.
Kaltinamojo M. J. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalis 2 punktas). Kaltinamojo M. J. atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nenustato.
IV. Dėl bausmės skyrimo kaltinamajam M. J.
Lietuvos Respublikos BK 284 straipsnio sankcijoje įtvirtintos alternatyvios bausmės – viešieji darbai, bauda, laisvės apribojimas, areštas arba laisvės atėmimas iki dvejų metų.
Lietuvos Respublikos BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą.
Lietuvos Respublikos BK 41 straipsnio 2 dalies 5 punkte įtvirtinta, kad bausmė turi užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Teisingumas reiškia ne tik tai, kad turi būti išsamiai, visapusiškai ir objektyviai nustatytos bylai reikšmingos aplinkybės, bet ir tai, kad pripažintam kaltu asmeniui skiriama bausmė turi būti adekvati (proporcinga) padarytai nusikalstamai veikai. Bausmė už nusikalstamą veiką turi atitikti tos veikos pavojingumo pobūdį bei laipsnį, be to, būtina atsižvelgti į kaltininko asmenybę, jo elgesį prieš nusikalstamos veikos padarymą, nusikalstamos veikos darymo metu ir po jos (LAT nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-28/2012, Nr. 2K-184-746/2016, Nr. 2K-253-699/2018). Teisingumo principas yra bendrasis teisės principas, kuris, skiriant bausmes, įgauna specifinį turinį, nulemtą būtinybės kaltininkui paskirti tinkamai individualizuotą bausmę, nenukrypti nuo susiklosčiusios bausmių skyrimo praktikos ir atsižvelgti į baudžiamajame įstatyme įtvirtintus bylai reikšmingus kriterijus (LAT nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-68-942/2016, Nr. 2K- 265- 1073/2018, Nr. 2K- 98- 1073/2019, 2K-49-976/2020).
Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam M. J., atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą (padarytas nesunkus tyčinis nusikaltimas (BK 11 straipsnio 3 dalis, 284 straipsnis), kuriuo buvo sutrikdyta visuomenės rimtis ir tvarka), nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes (padarė nusikalstamą veiką be jokios priežasties), į tai, jog nenustatyta kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, į kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kitus byloje esančius duomenis.
Atsižvelgiama į pareikštą civilinį ieškinį, į jo dydį, į tai, jog žala neatlyginta.
Atsižvelgiama į kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis: profesinio išsilavinimo, dirba K. E. bendrovėje (duomenys neskelbtini), nevedęs, vaikų neturi, neįgalumo grupės neturi, administracine tvarka baustas, duomenų nėra, jog būtų gydytas (duomenys neskelbtini) įstaigose ar būtų įrašytas į (duomenys neskelbtini), praeityje teistas.
Įvertinęs išdėstytas aplinkybes, teismas mano, kad Lietuvos Respublikos BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis gali būti pasiekta paskiriant kaltinamajam už nusikalstamą veiką vienerių metų laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros. Siekiant kontroliuoti ir prižiūrėti kaltinamojo elgesį, kad jis pakartotinai nenusikalstų bei pakeistų savo elgesį, jam bausmės vykdymo laikotarpiu paskirtini šie įpareigojimai: registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, pradėti dirbti ar tęsti darbą (BK 48 straipsnio 4 dalies 4 punktas); per 6 mėnesius nuo bausmės atlikimo pradžios atlyginti nukentėjusiajam A. A. E. padarytą neturtinę žalą (BK 48 straipsnio 4 dalies 3 punktas). Teismo vertinimu laisvės apribojimo bausmė be intensyvios priežiūros su įpareigojimais atitinka kaltinamojo asmenybę ir jo padaryto nusikaltimo pavojingumą, taip pat iš esmės įtakos pastarojo elgesį ir gyvenimo būdą.
V. Dėl nukentėjusiojo A. A. E. civilinio ieškinio
Lietuvos Respublikos BPK 109 straipsnyje numatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Pagal BPK 113 straipsnį, civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal šio kodekso nuostatas.
Nukentėjusysis A. A. E. pareiškė civilinį ieškinį dėl 1000 Eur neturtinės žalos (49-55). Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis civilinį ieškinį palaikė. Nurodė, jog prašo atlyginti neturtinę žalą, kurią sudaro jo patirtas skausmas, nepatogumai po įvykio. Jis jaučia baimę, jam yra pasekmės, kilnojant sunkesnius daiktus jaučia skausmą, jis negali kelti daugiau kaip 10 kg, apsiribojo jo darbas. Eidamas į paskaitas jaučia nesaugumą.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.249 straipsnio 1 dalyje, pagal kurią žala yra turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai) ir negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. CK 6.263 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą, privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo. Taigi turtinė žala turi būti atlyginama laikantis visiško nuostolių atlyginimo principo. Teisingas žalos atlyginimas reiškia tai, kad sprendžiant ginčus dėl žalos atlyginimo teismo turi būti nustatytas tikrasis žalos dydis. Be to, pastebėtina, kad turtinė žala turi būti įrodyta konkrečiais rašytiniais įrodymais. Nesant jų, teismas turi teisę nepriteisti nukentėjusiojo nurodytą turtinę žalą.
Teismas pažymi, kad civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje gali būti tenkinamas esant šių sąlygų visumai: 1) padaryta nusikalstama veika; 2) padaryta žala; 3) tarp nusikalstamos veikos ir padarytos žalos yra priežastinis ryšys.
Šioje baudžiamojoje byloje nustatyta, jog smurto prieš nukentėjusįjį metu, jam buvo įspirta į nugarą, nukentėjusysis patyrė fizinį skausmą. Tarp kaltinamojo veiksmų ir padarytos žalos yra priežastinis ryšys.
Nustatydamas priteistinos neturtinės žalos dydį, teismas privalo atsižvelgti į CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įvardytus tokio pobūdžio žalos apskaičiavimo kriterijus- į neturtinės žalos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Šis kriterijų sąrašas nėra baigtinis. Kiekvienu konkrečiu atveju teismas, nustatydamas atlygintiną neturtinės žalos dydį, turi įvertinti visą reikšmingų aplinkybių kompleksą, nustatyti teisingą ir protingą kompensaciją nukentėjusiajam, įvertinęs ir kaltojo asmens interesus, siekiant teisingos ir protingos interesų pusiausvyros. Be to, aiškindami ir taikydami neturtinės žalos nustatymo kriterijus, teismai turi atsižvelgti ir į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką ir, esant tapačioms ar iš esmės panašioms faktinėms bylų aplinkybėms, paisyti jau sukurtų teismo precedentų dėl priteistino neturtinės žalos atlyginimo dydžio. Kita vertus, atkreiptinas dėmesys į tai, kad dėl sveikatos sužalojimo padarytos neturtinės žalos dydžių visiškai suvienodinti teismų praktikos šioje srityje iš esmės neįmanoma, nes kiekvienu konkrečiu atveju būtina vertinti kriterijų neturtinės žalos dydžiui nustatyti visumą, o individualioje byloje šie kriterijai, jų reikšmė ir tarpusavio santykis gali skirtis.
Nukentėjusysis teikdamas civilinį ieškinį dėl jam nusikalstama veika padarytos neturtinės žalos atlyginimo ir teisiamajame posėdyje žodžiu nurodė, kad dėl šio įvykio patyrė emocinį sukrėtimą, skausmą, jaučia baimę iki šiol, jaučiasi nesaugiai, negali kelti sunkių daiktų, junta nugaros skausmą. Tai paveikė jo gyvenimą. Po šio įvykio jis jautėsi nesaugiai dėl savo saugumo.
2025-10-28 gautoje specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, jog A. A. E. kūne išorinių sužalojimų nėra, taigi, kažkokių sveikatos sužalojimų jam nepadaryta.
Sprendžiant neturtinės žalos atlyginimo klausimą, taip pat atsižvelgiama ir į žalą padariusio asmens turtinę padėtį. Kaltinamasis M. J. dirba, nevedęs, vaikų neturi, neįgalumo grupės neturi, darbingo amžiaus, nėra jokių aplinkybių nustatyta, kurios liudytų jo sunkią materialinę padėtį, dėl ko negalėtų atlyginti ieškinio. Teismas, įvertinęs neturinės žalos atlyginimo kriterijus, taip pat atsižvelgęs į teismų praktiką panašaus pobūdžio bylose ir vadovaujantis teisingumo, protingumo bei sąžiningumo kriterijais, nukentėjusiojo civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos tenkina iš dalies ir mano, kad nukentėjusiajam iš kaltinamojo M. J. priteistina 400 eurų suma neturtinės žalos atlyginimui. Teismo vertinimu 400 eurų suma bus pakankama satisfakcija nukentėjusiajam už jo patirtus neigiamus išgyvenimus.
VI. Dėl kardomųjų priemonių ir kitų klausimų
Kaltinamajam M. J. ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti. Ši kardomoji priemonė paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, šiam įsiteisėjus – panaikintina.
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297 - 298, 301 - 305, 307 straipsniais, teismas,-
n u s p r e n d ž i a :
M. J. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje, ir paskirti jam 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros.
Vietoje intensyvios priežiūros bausmės vykdymo laikotarpiu kaltinamajam paskirti: 1) įpareigojimą per 6 mėnesius nuo bausmės atlikimo pradžios atlyginti nukentėjusiajam A. A. E. padarytą 400 Eur neturtinę žalą; 2) įpareigojimą registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, arba dirbti, arba tęsti darbą.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.
Kaltinamajam M. J. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o šiam įsiteisėjus – panaikinti.
Nukentėjusiojo A. A. E. civilinį ieškinį dėl 1000 Eur neturtinės žalos atlyginimo tenkinti iš dalies ir priteisti atlyginti nukentėjusiojo naudai 400 Eur neturtinės žalos iš kaltinamojo M. J.
Laisvės apribojimo bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 46-49 straipsniai.
Asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo:
1) be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos;
2) vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų;
3) nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus.
Vengiantiems atlikti laisvės apribojimo bausmę nuteistiesiems apylinkės teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti šią bausmę areštu.
Bausmę vykdo nuteistojo gyvenamosios vietos probacijos tarnyba (Vilniuje – Vilniaus apygardos probacijos tarnyba, Kareivių g. 1/Kalvarijų g. 135, tel. +370 5 276 0145).
Daugiau informacijos galima rasti http://www.vrpi.lt
Nuosprendis 20 dienų terminu gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Teisėja Irma Randakevičienė