Administracinė byla Nr. I-589-484/2019

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02884-2018-6

Procesinio sprendimo kategorijos: 23.1, 55.1.3

 (S)

VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. gegužės 17 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Violetos Balčytienės, Jūratės Gaidytės-Lavrinovič ir Inos Kirkutienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),   

viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. K. skundą atsakovei Vyriausiajai tarnybinės etikos komisijai dėl sprendimo panaikinimo.

Teismas

n u s t a t ė :

Pareiškėjas A. K. kreipėsi į teismą su skundu, kuriame prašo panaikinti Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos (toliau – Komisija ar VTEK) 2018 m. rugpjūčio 1 d. sprendimą  Nr. KS-216 „Dėl A. K.“ (toliau – ginčijamas sprendimas).

Skunde nurodo, kad ginčijamu sprendimu Komisija pripažino jį pažeidusiu Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo (toliau – Įstatymas) 6 straipsnio 1 dalies 4 punkto ir 7 straipsnio  1 dalies nuostatas. Komisija nustatė, jog (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės (toliau – Savivaldybė) meras V. M. 2015 m. liepos 8 d. pateikė Savivaldybės administracijos direktoriui prašymą išduoti V. K. visuomeninio patarėjo pažymėjimą. Šis pažymėjimas buvo išduotas 2015 m. liepos 15 d., todėl Komisija sprendė, kad būtent nuo šio momento pareiškėjui atsirado pareiga deklaruoti naujas visuomeninio mero patarėjo pareigas. Pareiškėjas teigia, kad ginčijamas sprendimas priimtas neįsigilinus į visas reikšmingas aplinkybes, netinkamai taikant Įstatymo nuostatas, taip pat neatsižvelgiant į galiojantį valstybės tarnybos teisinį reguliavimą, todėl yra neteisėtas ir turėtų būti panaikintas.

          Nurodo, kad Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo (toliau – VSĮ) 19 straipsnio 18 dalis numato merui teisę įgaliojimų laikotarpiui turėti visuomeninių konsultantų, kurie mero prašymu teikia jam konsultacijas, pasiūlymus, išvadas ir kitą informaciją. Tačiau VSĮ nėra numatyta, kad visuomeniniai konsultantai yra kaip nors priimami į pareigas, kad jie yra valstybės tarnautojai, kad jie atlieka kokias nors pavestas pareigas, susijusias su viešuoju administravimu, valdžios įgaliojimų įgyvendinimu ir pan. Paaiškina, kad visuomeninio mero patarėjo pažymėjimas yra numatytas tik Savivaldybės tarybos veiklos reglamente ir jis nėra tam tikrą statusą patvirtinantis dokumentas. Pagal Savivaldybės tarybos veiklos reglamente nustatytą tvarką tokio pažymėjimo išdavime mero visuomeninis patarėjas nedalyvauja, todėl jam nėra žinomas jo išdavimo momentas. Be to, pažymi, kad visuomeninio mero patarėjo veikla, atliekama visuomeniniais pagrindais, yra skirta padėti, patarti merui tam tikroje srityje, kurioje patarėjas turi profesinių žinių. Ši veikla nėra ir neprivalo būti atliekama tik Savivaldybės patalpose. Visuomeninio mero patarėjo pažymėjimas yra skirtas įėjimui į Savivaldybės patalpas ir siekiant eliminuoti asmens identifikavimo procedūros pakartotinumą. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, pareiškėjas daro išvadą, kad pats mero visuomeninio patarėjo pažymėjimo išdavimo faktas negali būti laikomas momentu, nuo kurio visuomeniniam mero patarėjui galėtų atsirasti pareiga pateikti interesų deklaraciją.

          Pareiškėjo teigimu, Komisija neįvertino ir tos aplinkybės, kad teisės aktuose nėra numatyta tapimo visuomeniniu mero patarėju procedūra. Visuomeninis darbas yra grįstas savanoriška veikla, dėl kurios šalys tiesiog susitaria. Tokie profesinės pagalbos, savanoriškos kompetencijos dalinimosi santykiai nėra kaip nors specialiai formalizuojami, o susitarimas nėra įforminamas nei darbo sutartimi, nei jokiu kitu priėmimo, paskyrimo, pavedimo eiti pareigas teisės aktu. Pažymi, kad savo paaiškinime Komisijai jis labai aiškiai nurodė, jog prisijungė prie Savivaldybės mero patarėjų Savivaldybės mero kvietimu. Pirmasis visuomeninių mero patarėjų ir mero susitikimas įvyko dar 2015 m. liepos 10 d. Šis susitikimas įvyko mero iniciatyva. Tai, kad 2015 m. liepos 15 d. buvo jo vardu išrašytas pažymėjimas ir šią datą paaiškinime Komisijai nurodė  kaip galimą visuomeninės veiklos pradžią, nereiškia, kad būtent ši data turėtų būti laikoma jo paskyrimo į pareigas, dėl kurių reikia teikti interesų deklaraciją, diena. Būtent tą dieną Savivaldybės tinklalapyje buvo išviešinta informacija apie suformuotą mero komandą ir mero patarėjų skiltyje jis buvo nurodytas kaip visuomeninis mero patarėjas viešosios politikos ir savivaldos klausimams. Iš esmės Savivaldybės meras savo deklaratyviu pranešimu informavo visuomenę apie naują jo visuomeninę veiklą, skirtą (duomenys neskelbtini) miesto bendruomenės interesams. Tačiau Komisija nenagrinėjo realaus visuomeninės veiklos pradžios atsiradimo momento, nevertino šalių susitarimo, kaip jų valios išraiškos, ir visuomeninio mero patarėjo pažymėjimo išdavimo faktą prilygino darbo santykių, dar daugiau – net valstybės tarnybos santykių pradžiai.

         Pažymi, kad Įstatyme yra numatytas baigtinis asmenų, kuriam jis yra taikomas, sąrašas. Visuomeninė veikla, kurią jis atlieka kaip visuomeninis mero patarėjas niekaip nepatenka į šio įstatymo reguliavimo ribas.

Nurodo ir tai, kad Komisija jo pareigą deklaruoti interesus kildina iš Įstatymo 4 straipsnio, kuriame teigiama, kad šio įstatymo nuostatos dėl privačių interesų deklaravimo taip pat taikomos valstybės politikų visuomeniniams konsultantams, padėjėjams, patarėjams. Tačiau šiuo atveju pareiškėjas akcentuoja, kad Savivaldybės meras negali būti laikomas valstybės politiku. VSĮ, Europos vietos savivaldos chartijoje yra aiškiai įtvirtintas valstybės politikos ir vietos savivaldos atskyrimas, tačiau įstatyme savivaldybės meras yra staiga priskirtas valstybės politikams, kai vietos savivaldos įstatyme meras apibrėžiamas kaip „nustatyta tvarka vienmandatėje rinkimų apygardoje tiesiogiai išrinktas savivaldybės tarybos narys“, t. y. meras yra vietos savivaldos politikas ir vienas savivaldybės tarybos narių. Todėl jis negali būti priskirtas valstybės politikams. Jei meras kaip savivaldybės tarybos narys būtų priskirtas valstybės politikams, visų likusių savivaldybės tarybos narių visuomeniniai patarėjai turėtų būti įpareigoti deklaruoti privačius interesus, nes visi savivaldybių tarybų nariai turi būti traktuojami kaip valstybės politikai. Tačiau tokios praktikos ir reikalavimo nėra.

Atkreipia dėmesį, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijoje (toliau – Konstitucija) taip pat yra nurodyta, kas vykdo valdžią Lietuvoje ir nustatytas valdžių padalijimo principas, o vietos savivaldai yra numatyta teisė veikti laisvai ir savarankiškai. Savivaldybių tarybų nariais yra renkami nuolatiniai savivaldybės gyventojai, kuriais gali būti net ne Lietuvos Respublikos piliečiai, ir jie įgyvendina išimtinai tik savivaldai suteiktas teises. Taigi, jie nėra valstybės politikai ir negali būti tokiais laikomi ir įstatymo kontekste. Todėl 2012 m. birželio 12 d. Lietuvos Respublikos Seimo priimtas Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo 2, 3, 4, 5, 6, 7, 11,14, 15,18, 22 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymas Nr. XI-2063, kuris pakeitė įstatymo 4 straipsnio 1 dalį ir nustatė pareigą privačių interesų deklaraciją teikti valstybės politikų, kuriems, anot VTEK, turėtų būti priskiriamas savivaldybės meras, visuomeniniams konsultantams, padėjėjams, patarėjams akivaizdžiai prieštarauja VSĮ ir Europos vietos savivaldos chartijos, o taip pat Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5 ir 119 straipsnių nuostatoms, nes savivaldybės meras pagal jas nėra traktuojamas kaip valstybės politikas. Pareiškėjo manymu, aukščiau nurodyti argumentai yra pagrindas kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą su prašymu priimti sprendimą dėl Įstatymo 4 straipsnio nuostatų atitikimo Konstitucijai.

Pareiškėjas nesutinka su Komisijos argumentais, kad jis yra asmuo, dirbantis valstybinėje tarnyboje ar dėl visuomeninio mero patarėjo veiklos yra priskiriamas tokiam asmeniui. Nurodo, kad visuomeninis mero patarėjas nėra valstybės tarnyboje dirbantis asmuo, nes nevykdo pavedimų, nedalyvauja ir nepriima sprendimų, t. y. jis neturi ir nevykdo jokių viešojo administravimo funkcijų, nevykdo nei vienos funkcijos, priskiriamos valstybės tarnybai. Pareiškėjo įsitikinimu, visuomeninio mero patarėjo veikla taip pat nėra tarnybinė ir ji negali būti vertinama kaip tarnybinė elgsena. Kadangi visuomeniniai mero patarėjai nėra valstybės tarnautojai ir sprendimų nepriima, Komisijos sprendimo motyvacija, kad įstatymu yra siekiama suderinti valstybinėje tarnyboje dirbančių asmenų privačius ir visuomenės viešuosius interesus, užtikrinti, kad priimant sprendimus pirmenybė būtų teikiama viešiesiems interesams, įtvirtinti priimamų sprendimų nešališkumą ir užkirsti kelią atsirasti bei plisti korupcijai valstybinėje tarnyboje (Įstatymo 1 straipsnis), yra visiškai nepagrįsta, nes pats Įstatymas jiems netaikomas. Taip pat visuomeniniai mero patarėjai negali padaryti žalos „valstybinės tarnybos skaidrumo įvaizdžiui“, kaip teigiama Komisijos teisinės veikos vertinimuose, nes šioje tarnyboje jie nedirba.

Papildomai pažymi, kad jo interesų deklaracijos pateikimas negali būti laikomas pripažinimu, kad jis tokią deklaraciją privalėjo pateikti. Interesų deklaraciją pateikė siekdamas išvengti bet kokių tolimesnių spekuliacijų, priešrinkiminiu laikotarpiu opozicinėms miesto tarybos frakcijoms manipuliuojant viešaisiais ryšiais, net ir dėl teorinės galimos interesų konflikto regimybės bei norėdamas užtikrinti, kad jo kaip visuomeninio mero patarėjo, veikla būtų grįsta teisingumo, skaidrumo, nesavanaudiškumo ir pavyzdingumo principais (b. l. 1-6).

Atsakovė su pareiškėjo skundu nesutinka ir prašo jį atmesti. Komisija atsiliepime nurodo, kad motyvai, kuriais remiantis VTEK pripažino, jog A. K. pažeidė Įstatymo nuostatas, nurodyti ginčijamame sprendime.

Komisija nesutinka su pareiškėjo skundo argumentu, kad visuomeninio mero patarėjo pažymėjimo išdavimo data negali būti laikoma momentu, nuo kurio visuomeniniam patarėjui atsiranda pareiga deklaruoti privačius interesus. Nurodo, kad tyrimo metu Komisija kreipėsi į Savivaldybės merą, prašydama informacijos, nuo kada mero visuomeniniai patarėjai, taip pat ir pareiškėjas, yra paskirti eiti visuomeninių mero patarėjų pareigas (pateikti mero potvarkių patvirtintas kopijas). Savivaldybė informavo Komisiją, kad patarėjų priėmimas/atleidimas nėra įforminamas mero potvarkiais ir nurodė, kad A. K. paskirtas eiti šias pareigas nuo 2015 m. liepos 15 d. Taip pat nurodė, kad mero visuomeniniai patarėjai laikomi atliekančiais šias visuomenines pareigas nuo (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės tarybos veiklos reglamento 13.11 papunktyje nustatyta tvarka pateikto prašymo mero vardu datos. Taigi, Savivaldybės meras nėra išleidęs individualių administracinių aktų (potvarkių) dėl visuomeninių patarėjų (kurių turi virš 25) skyrimo į pareigas, nors kitose savivaldybėse yra susiklosčiusi būtent tokia praktika, kad meras išleidžia potvarkius dėl tokių asmenų skyrimo į visuomenines pareigas.

Nurodo, kad Komisija tyrimo metu kreipėsi į Vidaus reikalų ministeriją (toliau – VRM), prašydama pateikti nuomonę, nuo kada savivaldybės mero visuomeniniai patarėjai įgyja šį statusą ir ar būtina priimti individualų administracinį aktą, kad šie asmenys būtų laikomi paskirti eiti šias visuomenines pareigas. VRM pateikė nuomonę, kad visuomeninių pareigų pradžia gali būti siejama su prašymu priimti visuomeninį asmenį, su politiko rezoliucija tenkinti šį prašymą, pažymėjimo išdavimu ir pan. Tai, kad (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybėje visuomeniniai mero patarėjai šį statusą įgyja nuo pažymėjimo išdavimo datos, patvirtino ir Vyriausybės atstovas Tauragės apskrityje (tyrimo metu vykdęs Vyriausybės atstovo funkcijas (duomenys neskelbtini) apskrityje), kuris atlieka šios savivaldybės administracinę priežiūrą, tai yra prižiūri, ar savivaldybė laikosi Konstitucijos ir įstatymų, ar vykdo Vyriausybės sprendimus.

Paaiškina, kad pažymėjimas – tai dokumentas, kuris patvirtina kokį nors faktą – teisę, statusą, tarnybą, kvalifikaciją ir pan. Jis išduodamas tik tuomet, kai asmuo jau turi atitinkamą statusą  ar eina atitinkamas pareigas. Atkreipia dėmesį, kad A. K. neneigia fakto, jog turi mero visuomeninio patarėjo statusą. Taigi šiuo atveju, pažymėjimo išdavimas tai tęstinumas pirminių įvykių (veiksmų), kuomet (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės meras, susitaręs su pareiškėju, pakvietė jį tapti visuomeniniu patarėju, o pastarasis įgavo šį statusą. Todėl šis dokumentas, Komisijos nuomone, gali būti vertinamas, kaip patvirtinantis vėliausią datą, nuo kada pareiškėjas gali būti laikomas einančiu mero visuomeninio patarėjo pareigas ir nuo kurios gali būti skaičiuojamas terminas privačių interesų deklaracijai pateikti.

Komisija nesutinka su pareiškėjo aiškinimu, kad meras negali būti priskirtas prie valstybės politikų. Nurodo, kad valstybės politikų apibrėžimas pateiktas Valstybės tarnybos įstatymo (toliau - VTĮ) 2 straipsnio 11 dalyje, kuri nurodo, kad valstybės politikai – asmenys, įstatymų nustatyta tvarka išrinkti ar paskirti į Respublikos Prezidento, Seimo Pirmininko, Seimo nario, Ministro Pirmininko, ministro, savivaldybės tarybos nario, savivaldybės mero, savivaldybės mero pavaduotojo pareigas. Taigi, VTĮ pateikia baigtinį sąrašą pareigų, kurias einantis asmuo laikomas valstybės politiku. Šiuo atveju meras pagal VTĮ yra valstybės politikas, o Įstatyme vartojama valstybės politiko sąvoka turi būti aiškinama taip, kaip ją nustato VTĮ.

VTEK taip pat nesutinka su pareiškėjo skundo argumentais, kad ji pareiškėjo pareigą deklaruoti privačius interesus kildina iš to, kad jis yra asmuo, dirbantis valstybinėje tarnyboje ar dėl visuomeninio mero patarėjo veiklos yra priskiriamas tokiam asmeniui. Pažymi, kad ginčijamame sprendime Komisija aiškiai pasisakė, kad pareiškėjo pareiga deklaruoti privačius interesus kildinama iš Įstatymo 4 straipsnio 1 dalies, kurioje nustatyta, kad valstybinėje tarnyboje dirbantis asmuo, taip pat asmuo, pretenduojantis į pareigas valstybinėje tarnyboje, privalo deklaruoti privačius interesus šio įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka pateikdamas privačių interesų deklaraciją. Šis reikalavimas taikomas ir kitiems įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje nurodytiems asmenims, taip pat ir valstybės politikų visuomeniniams konsultantams, padėjėjams ir patarėjams. Taigi, A. K. pareiga papildyti savo privačių interesų deklaraciją atsirado ne todėl, jog jis yra valstybinėje tarnyboje dirbantis asmuo arba todėl, kad jis yra valstybės tarnautojas, bet todėl, kad jis yra valstybės politiko visuomeninis patarėjas, o tokiems asmenims pareigą deklaruoti privačius interesus tiesiogiai nustato Įstatymo 4 straipsnio 1 dalis. Nurodo, kad A. K. privačių interesų deklaraciją buvo teikęs 2013 m. rugsėjo 30 d., kaip VšĮ (duomenys neskelbtini) darbuotojas, turintis administravimo įgaliojimus. (duomenys neskelbtini) pateikė Komisijai informaciją, kad A. K. nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2015 m. spalio 30 d. ėjo (duomenys neskelbtini)  direktoriaus pareigas. Mero visuomeninio patarėjo pareigas A. K. deklaravo 2018 m. balandžio 17 d., patikslinęs privačių interesų deklaraciją. Šios deklaracijos priede ID001J (ryšiai su juridiniais asmenimis) A. K. nurodė, kad visuomenines pareigas (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybėje eina nuo 2017 m. sausio 1 d. Taigi mano, kad Komisija teisingai nusprendė, jog pareiškėjas, 2015 m. liepos 15 d. jau būdamas valstybinėje tarnyboje dirbančiu asmeniu (nes tuo metu ėjo (duomenys neskelbtini) technologijos universiteto Viešosios politikos ir administravimo instituto direktoriaus pareigas), per 30 kalendorinių dienų privalėjo papildyti deklaraciją duomenimis apie visuomenines mero patarėjo pareigas, tačiau to nepadarė (b. l. 17-19, 20-22).

Teismas

k o n s t a t u o j a:

Ginčas kilo dėl VTEK 2018 m. rugpjūčio 1 d. sprendimo Nr. KS-216, kuriuo pareiškėjas pripažintas pažeidęs Įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 4 punkto ir 7 straipsnio 1 dalies nuostatas, teisėtumo ir pagrįstumo.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad Komisijoje 2018 m. balandžio 5 d. gautas (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės tarybos Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos pareiškimas, kuriame nurodyta, kad (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės mero V. M. visuomeniniai patarėjai (nurodytas sąrašas) galimai nėra deklaravę šių pareigų, todėl prašo ištirti galimą Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo reikalavimų pažeidimą (b. l. 23-24).

Komisija 2018 m. balandžio 16 d. raštu Nr. S-1476-(1.5) ,,Dėl informacijos pateikimo“ nurodė Savivaldybės merui pateikti rašte nurodytų visuomeninių patarėjų kontaktinius duomenis, nurodyti, kokiose pagrindinėse pareigose jie dirba bei pateikti informaciją, nuo kada šie asmenys yra paskirti eiti visuomeninių mero patarėjų pareigas (pateikti mero potvarkių patvirtintas kopijas) (b. l. 25-26).

Savivaldybės tarybos ir mero sekretoriatas 2018 m. balandžio 17 d. raštu Nr. D2-47 Komisiją informavo, kad Savivaldybės mero visuomeniniai patarėjai laikomi atliekančiais mero visuomeninių patarėjų pareigas nuo Savivaldybės tarybos veiklos reglamento 13.11 papunktyje nustatyta tvarka pateikto mero prašymo datos. Kadangi visuomeniniai mero patarėjai nėra (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės darbuotojai, prievolės rinkti duomenis apie jų adresus korespondencijai ar pagrindines pareigas neturi. Taip pat Savivaldybės meras šiame rašte pateikė visuomeninių mero patarėjų pareigas einančių asmenų kontaktinius duomenis (b. l. 27-28).

VTEK 2018 m. balandžio 30 d. raštu Nr. S-1676(1.2) „Informacija apie pradėtą tyrimą“ informavo pareiškėją, kad nusprendė pradėti tyrimą dėl jo elgesio atitikties Įstatymo II skirsnio nuostatoms, reguliuojančioms privačių interesų deklaravimą ir iki 2018 m. gegužės 9 d. paprašė pareiškėjo pateikti aplinkybių paaiškinimą dėl galimai pavėluoto mero visuomeninio patarėjo pareigų deklaravimo bei galimybę pateikti paaiškinimą pagrindžiančius dokumentus (b. l. 29).

Pareiškėjas 2018m. gegužės 8 d. pateikė paaiškinimą, kuriame nurodė, kad 2015 m. liepos 15 d. mero kvietimu prisijungė prie Savivaldybės mero visuomeninių patarėjų komandos, kaip visuomeninis patarėjas vietos savivaldos klausimais. Akcentavo, kad iki šiol prievolės deklaruoti viešuosius–privačius interesus nereikėjo, kai yra visuomeninė veikla ir neegzistuoja darbiniai santykiai, taip pat nėra dalyvaujama nei mero, nei miesto tarybos sprendimų formulavime ir/ar jų priėmime. Nurodė, kad apie prievolę teikti viešųjų–privačių interesų deklaraciją kaip visuomeniniam patarėjui atsitiktinai sužinojo tik š. m. balandžio mėn., todėl nedelsdamas deklaraciją pateikė Komisijai. Pareiškėjas paaiškinime papildomai akcentavo, kad visą jo, kaip visuomeninio mero patarėjo, veiklos laikotarpį nebuvo jokios situacijos, kurioje būtų įmanoma įžvelgti net menamą interesų konfliktą, nes jo veikla yra tik konsultacinio pobūdžio. Pažymėjo, kad visuomeninis patarėjas nėra valstybės tarnyboje dirbantis asmuo, nevykdo pavedimų, nedalyvauja ir nepriima sprendimų, todėl prievolės teikti deklaraciją neturi (b. l. 30-31).

Komisija 2018 m. gegužės 11 d. Nr. S-1839(1.2) „Dėl informacijos pateikimo“ paprašė Savivaldybės mero pateikti patvirtintas mero potvarkių kopijas dėl visuomeninių mero patarėjų (pagal išvardintą sąrašą) priėmimo (atleidimo) į šias pareigas (b. l. 32-33).

Savivaldybės tarybos ir mero sekretoriatas 2018 m. gegužės 14 d. raštu Nr. D2-53 „Dėl (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės mero visuomeninių patarėjų“ informavo Komisiją, kad Savivaldybės mero visuomeniniai patarėjai laikomi atliekančiais mero visuomeninių patarėjų pareigas nuo Savivaldybės tarybos veiklos reglamento 13.11 papunktyje nustatyta tvarka pateikto mero prašymo datos. Visuomeniniai mero patarėjai nėra (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės darbuotojai, jie nėra įdarbinami, mero potvarkiais jų priėmimas ar atleidimas neįforminamas (b. l. 34). Kartu su šiuo raštu Savivaldybės meras pateikė Savivaldybės visuomeninių patarėjų prašymų patvirtintas kopijas (b. l. 35).

Komisija 2018 m. gegužės 30 d. raštu Nr. S-2068-(1.2) „Dėl informacijos pateikimo“ kreipėsi į Savivaldybės tarybos ir mero sekretoriatą, prašydama pateikti informaciją, kada visuomeniniams patarėjams (pagal pridedamą sąrašą) buvo išduoti pažymėjimai, taip pat prašė pateikti visuomeninio mero patarėjo pažymėjimo pavyzdį bei šių pažymėjimų išdavimą reglamentuojančią tvarką (b. l. 36-37).

Savivaldybės tarybos ir mero sekretoriatas 2018 m. birželio 6 d. raštu Nr. D2-61 „Dėl informacijos pateikimo“ informavo, kad Savivaldybės mero visuomeniniai patarėjai laikomi atliekančiais mero visuomeninių patarėjų pareigas nuo Savivaldybės tarybos veiklos reglamento 13.11 papunktyje nustatyta tvarka pateikto mero prašymo datos. Nuo tos pačios dienos Savivaldybės administracijos Personalo valdymo skyrius parengia pažymėjimus ir atėję jų pasiimti asmenys pasirašo Tarybos narių visuomeninių padėjėjų (patarėjų) pažymėjimų registre. Savivaldybės tarybos ir mero sekretoriatas šiame rašte pateikė duomenis, kada buvo įteikti pažymėjimai Savivaldybės mero visuomeniniams patarėjams, įskaitant ir pareiškėjui (b. l. 38-39). Prie šio rašto pridėtas Tarybos narių visuomeninių padėjėjų (patarėjų) pažymėjimų registro išrašas bei visuomeninio mero patarėjo pažymėjimo pavyzdys (b. l. 40-44).

Komisija 2018 m. gegužės 30 d. raštu Nr. S-2069-(1.2) „Dėl tarnybinės pagalbos“ kreipėsi į Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministeriją, prašydama pateikti nuomonę, nuo kada savivaldybės mero visuomeniniai patarėjai įgyją šį statusą ir ar būtina priimti individualų administracinį aktą, kad šie asmenys būtų laikomi paskirti eiti šias visuomenines pareigas (b. l. 45-46).

Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija 2018 m. birželio 22 d. raštu „Dėl tarnybinės pagalbos“ pateikė nuomonę, kad visuomeninio patarėjo konsultanto statuso įgijimo momentas galėtų būti sietinas su politiko ir visuomeninio konsultanto šalių valios suderinimu, kuris gali atsispindėti individualiame administraciniame akte arba kituose dokumentuose (prašymas priimti visuomeninį konsultantą su politiko rezoliucija tenkinti šį prašymą, pažymėjimo išdavimu ar kt.) (b. l. 47).

Komisija 2018 m. birželio 11 d. raštu Nr. S-2222(1.2) „Dėl tarnybinės pagalbos“ kreipėsi į Vyriausybės atstovę Tauragės apskrityje, einančią Vyriausybės atstovo (duomenys neskelbtini) apskrityje funkcijas, prašydama pateikti nuomonę, nuo kada savivaldybės mero visuomeniniai patarėjai įgyja šį statusą ir ar būtina priimti individualų administracinį aktą, kad šie asmenys būtų laikomi paskirti eiti šias visuomenines pareigas, taip pat pateikti nuomonę, ar (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybėje tinkamai reglamentuotas ir išspręstas mero visuomeninių patarėjų paskyrimo į pareigas klausimas (b. l. 48-49).

Vyriausybės atstovo (duomenys neskelbtini) apskrityje tarnyba 2018 m. birželio 18 d. raštu Nr. 10-86 „Dėl tarnybinės pagalbos“ Komisijai nurodė, kad Vyriausybės atstovo (duomenys neskelbtini) apskrityje nuomone, nagrinėjamu atveju visuomeninio mero patėjo paskyrimo (pasitelkimo) data turėtų būti laikoma pažymėjimo išdavimo data. Atsižvelgiant į tai, kad VSĮ nei kiti teisės aktai nereglamentuoja mero visuomeninių patarėjų skyrimo ir atšaukimo procedūros, Vyriausybės atstovo (duomenys neskelbtini) apskrityje tarnyba neturi pagrindo konstatuoti, kad Komisijos rašte nurodytos Savivaldybės tarybos veiklos reglamento nuostatos dėl mero visuomeninių patarėjų skyrimo prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams (b. l. 50-51).

Komisija 2018 m. liepos 2 d. Nr. S-2729-(1.2) kreipėsi į (duomenys neskelbtini), prašydama pateikti informaciją apie pareiškėjo eitas/einamas pareigas (duomenys neskelbtini) ir pateikti jų pareigybinius nuostatus (b. l. 52-53).

(duomenys neskelbtini) 2018 m. liepos 4 d. elektroniniu paštu pateikė Komisijai prašomą informaciją ir dokumentus (b. l. 54-59).

Komisija 2018 m. liepos 2 d. raštu Nr. S-2727-(1.2) kreipėsi į (duomenys neskelbtini) su prašymu pateikti informaciją, nurodant pareigas, kurias pareiškėjas ėjo/eina Vytauto Didžiojo universitete bei pateikti jų pareiginius nuostatus (b. l. 60).

(duomenys neskelbtini) 2018 m. liepos 5 d. elektroniniu paštu pateikė Komisijai prašomą informaciją ir dokumentus (b. l. 61-63).

Komisija 2018 m. rugpjūčio 1 d. sprendimu Nr. KS-216 ,,Dėl A. K.“ nusprendė pripažinti, kad (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės mero visuomeninis patarėjas A. K., nepatikslindamas privačių interesų deklaracijos Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo nustatyta tvarka ir terminais nepatikslinęs privačių interesų deklaracijos duomenimis apie pareigas (duomenys neskelbtini) technologijos universiteto senate, pažeidė šio įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 4 punkto ir 7 straipsnio 1 dalies nuostatas (b. l. 64-67).

Pareiškėjo teigimu, pagal Įstatymą jam nebuvo pareigos patikslinti privačių interesų deklaracijos duomenimis apie  (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės mero visuomeninio patarėjo pareigas, kadangi jo, kaip mero visuomeninio patarėjo veikla nėra valstybės tarnautojo veikla, jis nevykdo pavedimų, nedalyvauja ir nepriima sprendimų, t. y. nevykdo viešojo administravimo funkcijų, be to, Savivaldybės meras, kurio visuomeniniu patarėju jis yra, nėra valstybės politikas.

Pažymėtina, kad Įstatymu siekiama suderinti valstybinėje tarnyboje dirbančių asmenų privačius ir visuomenės viešuosius interesus, užtikrinti, kad priimant sprendimus pirmenybė būtų teikiama viešiesiems interesams, įtvirtinti priimamų sprendimų nešališkumą ir užkirsti kelią atsirasti bei plisti korupcijai valstybinėje tarnyboje (Įstatymo 1 straipsnis). Siekiant šių uždavinių, Įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta pareiga asmenims, dirbantiems valstybinėje tarnyboje, įstatymų nustatyta tvarka ir priemonėmis vengti interesų konflikto. Šio įstatymo 11 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtintas draudimas asmeniui, dirbančiam valstybinėje tarnyboje, dalyvauti rengiant, svarstant ar priimant sprendimus arba kitaip paveikti sprendimus, kurie sukelia interesų konfliktą. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad prieš pradedant tokio sprendimo rengimo, svarstymo ar priėmimo procedūrą arba pačios procedūros metu asmuo, dirbantis valstybinėje tarnyboje, privalo informuoti savo tiesioginį vadovą ar institucijos vadovo įgaliotą atstovą bei asmenis, kurie kartu dalyvauja sprendimo rengimo, svarstymo ar priėmimo procedūroje, apie esamą interesų konfliktą ir nusišalinti nuo dalyvavimo tolesnėje procedūroje. Įstatymo 2 straipsnio 2 dalis nustato, kad privatūs interesai – asmens, dirbančio valstybinėje tarnyboje (ar jam artimo asmens), asmeninis turtinis ar neturtinis suinteresuotumas, galintis turėti įtakos sprendimams atliekant tarnybines pareigas.

Įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad valstybinėje tarnyboje dirbantis asmuo, taip pat asmuo, pretenduojantis į pareigas valstybinėje tarnyboje, privalo deklaruoti privačius interesus šio įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka pateikdamas privačių interesų deklaraciją (toliau – deklaracija). Šio įstatymo nuostatos dėl privačių interesų deklaravimo taip pat taikomos politinių partijų pirmininkams ir jų pavaduotojams, valstybės politikų visuomeniniams konsultantams, padėjėjams, patarėjams, ministerijų kolegijų nariams, Privalomojo sveikatos draudimo tarybos nariams, taip pat gydytojams, odontologams ir farmacijos specialistams, dirbantiems biudžetinėse ir viešosiose įstaigose, kurių savininkė yra valstybė ar savivaldybė, valstybės ir savivaldybių įmonėse bei įmonėse, kurių akcijos, suteikiančios daugiau kaip 1/2 balsų visuotiniame akcininkų susirinkime, nuosavybės teise priklauso valstybei ar savivaldybei, turinčiose asmens sveikatos priežiūros ar vaistinės veiklos licenciją.

Įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 4 punkte įtvirtinta pareiga deklaracijoje nurodyti narystę ir pareigas įmonėse, įstaigose, asociacijose ar fonduose, išskyrus narystę politinėse partijose ir profesinėse sąjungose. Įstatymo 7 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu atsirado naujų šio įstatymo 6 straipsnio 1 dalyje išvardytų duomenų ar pasikeitė pateiktoje deklaracijoje nurodyti duomenys, deklaruojantis asmuo privalo deklaraciją patikslinti per 30 kalendorinių dienų nuo duomenų pasikeitimo ar naujų duomenų atsiradimo dienos.

Taigi, kaip matyti pagal Įstatymo 4 straipsnio 1 dalį pareigą deklaruoti privačius interesus turi ne tik valstybinėje tarnyboje dirbantys asmenys (Įstatymo 2 straipsnio 1 dalis), taip pat asmenys, pretenduojantys į pareigas valstybinėje tarnyboje, bet ir kiti asmenys, kurių išsamus sąrašas yra nurodytas šioje teisės normoje ir į kurį patenka valstybės politikų visuomeniniai konsultantai. 

Valstybės politiko samprata nėra pateikta Įstatyme, tačiau ją apibrėžia Valstybės tarnybos įstatymo 2 straipsnio 11 dalis, kurioje nustatyta, kad tai yra  asmenys, įstatymų nustatyta tvarka išrinkti ar paskirti į Respublikos Prezidento, Seimo Pirmininko, Seimo nario, Ministro Pirmininko, ministro, savivaldybės tarybos nario, savivaldybės mero, savivaldybės mero pavaduotojo pareigas. Todėl pareiškėjo skundo teiginys, kad meras nėra valstybės politikas, atmestini, kaip nepagrįsti.

Atitinkamai laikytini nereikšmingais ir atmestini pareiškėjo skundo argumentai dėl Įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos asmenų, dirbančių valstybės tarnyboje, sampratos ir to, kad jis neatlieka viešojo administravimo funkcijų, šiuo atveju nėra reikšmingi, kadangi pareiškėjo pareiga pateikti patikslintą deklaraciją kilo iš Įstatymo 4 straipsnio 1 dalies, kurioje, kaip minėta, nurodytas, subjektų, privalančių teikti privačių interesų deklaracijas sąrašas, į kurį patenka ir pareiškėjo įgytos Savivaldybės mero visuomeninio patarėjo pareigos. Pareiškėjas ginčo pareigų įgijimo neginčija.

Pareiškėjas taip pat ginčija momentą, nuo kurio įgijo Savivaldybės mero visuomeninio patarėjo statusą.

Pažymėtina, kad nei Vietos savivaldos įstatymas, kurio 19 straipsnio 18 punkte numatyta mero teisė savo įgaliojimų laikotarpiu turėti visuomeninių konsultantų, nei kiti teisės aktai nenustato priėmimo į aptariamas pareigas tvarkos. Minėtoje normoje tik nustatyta, kad mero visuomeniniu konsultantu gali būti pilnametis asmuo. Mero visuomeniniu konsultantu negali būti asmuo, kuris įstatymų nustatyta tvarka yra pripažintas kaltu dėl sunkaus ar labai sunkaus nusikaltimo padarymo ir turi neišnykusį ar nepanaikintą teistumą, taip pat esantis įstatymų nustatyta tvarka uždraustos organizacijos nariu. 

Remiantis byloje esančiais Savivaldybės mero ir tarybos sekretoriato paaiškinimais nustatyta, kad raštu, priimant visuomeninį mero patarėją į pareigas joks atskiras individualus administracinis aktas nėra priimamas. Savivaldybės mero visuomeniniai patarėjai laikomi atliekančiais mero visuomeninių patarėjų pareigas nuo Savivaldybės tarybos veiklos reglamento 13.11 papunktyje nustatyta tvarka pateikto mero prašymo datos. (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės tarybos veiklos reglamento, patvirtinto 2015 m. balandžio 2 d. sprendimu Nr. T-125 „Dėl (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės tarybos veiklos reglamento patvirtinimo“ 13.11 papunktyje nustatyta, kad tarybos nariui, merui, mero pavaduotojui pateikus Savivaldybės administracijos direktoriui prašymą dėl padėjėjo (patarėjo) pažymėjimo išdavimo, Savivaldybės administracija padėjėjams ir patarėjams išduoda pažymėjimus.

Esant šioms aplinkybės ir Savivaldybėje nustatytai vidaus tvarkai, darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju visuomeninio mero patarėjo paskyrimo (pasitelkimo) data turėtų būti laikoma pažymėjimo išdavimo data. Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad 2015 m. liepos 8 d. Savivaldybės meras V. M. parašė prašymą Savivaldybės administracijos direktoriui išduoti A. K. visuomeninio patarėjo pažymėjimą. 2015 metų Tarybos narių visuomeninių padėjėjų (patarėjų) pažymėjimų registro išrašas patvirtina, kad pareiškėjui visuomeninio patarėjo pažymėjimas pasirašytinai išduotas 2015 m. liepos 15 d. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad 2015 m. liepos 15 d. ir yra pareiškėjo, kaip mero visuomeninio patarėjo pareigų pradžia.

Remiantis Komisijos surinktais duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2015 m. spalio 30 d. ėjo (duomenys neskelbtini) direktoriaus pareigas. Be to, A. K. nuo 2015 m. lapkričio 2 d. eina (duomenys neskelbtini) dekano pareigas.

Taip pat nustatyta, kad pareiškėjas privačių interesų deklaracijas teikė 2013 m. rugsėjo 30 d., kaip VšĮ (duomenys neskelbtini) technologijos universiteto darbuotojas, turintis administravimo įgaliojimus, 2016 m. balandžio 24 d., 2017 m. balandžio 23 d. bei 2018 m. balandžio 10, 17 ir 26 d., kaip VšĮ (duomenys neskelbtini) struktūrinio padalinio vadovas ar jo pavaduotojas. A. K. deklaravo mero visuomeninio patarėjo pareigas 2018 m. balandžio 17 d., patikslinęs privačių interesų deklaraciją. Šioje deklaracijoje pareiškėjas nurodė, šias pareigas einantis nuo 2017 m. sausio 1 d.

Taigi, apibendrinus byloje surinktus įrodymus ir įvertinus ginčui aktualų teisinį reguliavimą, darytina išvada, kad pareiškėjas, 2015 m. liepos 15 d. jau būdamas valstybinėje tarnyboje dirbančiu asmeniu (nes tuo metu ėjo (duomenys neskelbtini) technologijos universiteto Viešosios politikos ir administravimo instituto direktoriaus pareigas), per 30 kalendorinių dienų privalėjo papildyti deklaraciją duomenimis apie visuomenines mero patarėjo pareigas, tačiau to nepadarė, todėl Komisija pagrįstai nusprendė pripažinti, kad pareiškėjas pažeidė Įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 4 punkto bei 7 straipsnio 1 dalies nuostatas.

Atsižvelgiant į nurodytus argumentus, konstatuotina, kad Komisijos 2018 m. rugpjūčio 1 d. sprendimas Nr. KS-216 yra teisėtas ir pagrįstas, todėl jo naikinti nėra pagrindo.

 Remiantis išdėstytais motyvais, pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas (Administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktas).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsniu, 133 straipsniu,

Pareiškėjo A. K. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjai        Violeta Balčytienė

        Jūratė Gaidytė-Lavrinovič

        Ina Kirkutienė