Pranešėjas Remigijus Preikšaitis                                 Baudžiamoji byla Nr. 1A-516-462/2013

Teisėja Laimutė Bukauskienė                                             (Proceso Nr. 1-84-1-00194-2011-2)

                                                                   Procesinio sprendimo kategorijos:

                                                                                            1.2.14.1.2.4.; 2.1.7.4.1.; 2.1.9.; 2.1.7.4.

                                                                                                                                                                                      (S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

L I E T U V O S  R E S P U B L I K O S  V A R D U

2013 m. birželio 14 d.

Klaipėda 

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Remigijaus Preikšaičio,

teisėjų Aurelijos Sadauskaitės ir Eduardo Maškevičiaus,

sekretoriaujant Aušrai Čybienei,

dalyvaujant prokurorei Linai Karbauskienei,

gynėjai advokatei Danguolei Žilinskienei,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo K. P. apeliacinį skundą dėl Skuodo rajono apylinkės teismo 2013-03-19 nuosprendžio, kuriuo K. P. pripažintas kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 str. 2 d. ir jam paskirtas laisvės atėmimas 1 (vieneriems) metams.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 str. 1, 4, 9 d. tvarka, bausmės subendrintos, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 str. 1 d. 1 p. a. p. p., su 2013-01-17 nuosprendžiu paskirta bausme iš dalies sudedant ir galutinė bausmė paskirta laisvės atėmimas 1 (vieneriems) metams 3 (trims) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 82 str., 87 str. 2 d. 1 p., 92 str., bausmės vykdymas atidėtas 2 metams ir paskirta auklėjamojo poveikio priemonė – elgesio apribojimas – būti namuose nuo 22 val. iki 6 val. bei tęsti mokslus.

Teismas civilinį ieškinį tenkino visiškai ir priteisė iš M. P., J. P., K. P., o jam neturint pajamų ar turto, iš jo motinos L. P., solidariai 711,40 Lt žalos atlyginimą G. J.

Tuo pačiu nuosprendžiu nuteisti M. P. ir J. P., tačiau dėl jų apeliaciniai skundai nepaduoti.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

n u s t a t ė:

K. P. nuteistas už tai, kad veikdamas bendrininkų grupe su M. P. ir J. P. 2011 m. lapkričio 9-10 d. (tiksli diena nenustatyta), Žemaitės g. 15, Skuodo mieste, iš gyvenamojo namo kiemo tyčia, slapta pagrobė G. J. individualiai įmonei priklausantį 17 000 Lt vertės automobilį „Renault Master“, valstybinis Nr. Nr. „(duomenys neskelbtini)“, kuriame buvo 100 Lt vertės 10 vnt. plastikinių dėžių, 52,40 Lt vertės 180 vnt. kiaušinių, 400 Lt vertės dviratis, iš viso pagrobė svetimo turto už 17 552,40 Lt, priklausančio G. J. individualiai įmonei.

Nuteistasis K. P. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Skuodo rajono apylinkės teismo 2013-03-19 nuosprendį ir priimti naują išteisinamąjį nuosprendį jo atžvilgiu.

Apeliaciniame skunde nurodoma, kad automobilį Renault atrado pats jos savininkas G. J. 2012-06-23 Palangoje, Medvalakio gatvėje Nr. 21, esančio daugiabučio namo kieme. Policijos pareigūnai ikiteisminio tyrimo metu patys to automobilio rasti nesugebėjo. Iš rasto automobilio apžiūros ir būklės matėsi, kad šis automobilis nuo 2011-11-10 buvo nejudintas, juo nebuvo važinėta, automobilyje nebuvo 10 vnt. plastikinių dėžių, 180 vnt. kiaušinių ir vyriško dviračio, bet buvo rasti dokumentai: automobilio techninis pasas, draudimo polisas, techninės apžiūros talonas (b. l. 73, 76, t. 1). Ikiteisminio tyrimo ir teisminio nagrinėjimo metu taip ir nebuvo nustatyta, kur dingo iš automobilio minėti daiktai. Jis, K. P., ir kiti nuteistieji M. P. bei J. P. teisminio nagrinėjimo metu savo kaltės dėl automobilio bei jame buvusių daiktų vagystės nepripažino.

Jo (apelianto) ir kitų nuteistųjų kaltė nuosprendyje iš esmės pagrindžiama tokiais įrodymais: 1) nukentėjusiojo G. J. pareiškimu policijai ir parodymais, įvykio vietos apžiūros protokolu, automobilio apžiūros protokolu, 2) jo, K. P., ir kitų nuteistųjų M. P. bei J. P. parodymais ikiteisminio tyrimo metu, eksperimento protokolu (nustatyta, kad automobiliui išstumti iš kiemo reikėjo mažiausiai trijų asmenų), įtariamojo M. P. parodymų patikrinimo vietoje protokolu, jo, K. P., parodymų patikrinimo vietoje protokolu, M. P. akistatos su P. V. protokolu.

Galima tvirtinti, kad jo, K. P., ir kitų dviejų nuteistųjų M. P. ir J. P. kaltė buvo nustatyta remiantis automobilio Renault nuvarymo iš Skuodo į Palangą faktu, nukentėjusiojo G. Jucevičiaus parodymais ir jo (apelianto) bei kitų dviejų įtariamųjų duotais parodymais (ir atitinkamais jų patvirtinimais) ikiteisminio tyrimo metu.

Apeliantas skunde sutinka su tuo faktu, kad automobilis Renault 2011 m. lapkričio 9-10 d. iš Skuodo miesto buvo nuvarytas į Palangos miestą ir ten paliktas, kol jį toje pačioje vietoje 2012 m. birželio 23 d. rado automobilio savininkas G. J. Tačiau laiko neįrodyta, kad jis, K. P., kartu su kitais nuteistaisiais būtų dalyvavęs automobilio Renault vagystėje.

Nuteistasis toliau apeliaciniame skunde tvirtina, kad nėra įrodyta, jog automobilyje buvo 10 vnt. plastikinių dėžių, 180 vnt. kiaušinių ir vyriškas dviratis, nes byloje nėra įrodymų, kad tie daiktai ten buvo, išskyrus paties nukentėjusiojo G. J. tvirtinimą. Nukentėjusiojo G. J. parodymai patvirtina tik tą faktą, kad automobilis Renault 2011 m. lapkričio 9-10 d. iš Skuodo miesto buvo nuvarytas į Palangos miestą ir ten surastas 2012 m. birželio 23 d. Kokie asmenys ir kodėl šį automobilį iš jo kiemo Skuode nuvarė į Palangą, G. J. negalėjo pasakyti.

Todėl nuteistasis (apeliantas) tvirtina, kad iš esmės jo ir kitų dviejų nuteistųjų kaltė nuosprendyje buvo pagrįsta tik ikiteisminio tyrimo metu duotais jo (įtariamojo K. P.) ir kitų dviejų įtariamųjų M. P. ir J. P. parodymais. Šie parodymai nenuoseklūs, prieštaringi.

Įtariamasis M. P. apklausiamas pas ikiteisminio tyrimo teisėją nurodė, kad automobilio Renault išvaryme iš kiemo Žemaitės gatvėje, Skuode, dalyvavo jis, M. P., J. P., K. P., jo brolis J. P. ir P. V., viso penki asmenys. Po to automobilis sustojo Laisvės gatvėje, Skuodo m., A. G. namų kieme, kur P. V. išnešė iš automobilio kiaušinius ir dviratį, kuriuos paliko pas A. G. P. V. pasiliko, o kiti keturi išvažiavo su automobiliu į Palangą, keliu per Darbėnus. Automobilį vairavo J. P. Palangoje J. P. automobilį pardavė savo draugui už 4 000 Lt. J. P. davė jam, M. P., ir P. po 300 Lt. Iš Palangos grįžo taksi automobiliu (b. l. 7-8, t. 2).

Įtariamasis J. P. pirminėje apklausoje savo kaltę neigė (b. l. 75-76, t. 2). Papildomoje apklausoje (jau po akistatų su juo ir M. P.) J. P. parodė, kad 2011 m. lapkričio mėnesį, dienos nepamena, būdamas girtas, buvo pas A. G. namuose, ten buvo dar A. G. ir P. V. Jis išėjo į kiemą ir ten pamatė M. P. ir jį (apeliantą), taip pat pamatė kieme stovėjusį baltos spalvos mikroautobusą. Jie trise išvažiavo į Palangą, automobilį vairavo M. P., į Palangą važiavo pro Darbėnus. Jis automobilyje miegojo, atsibudo jau Palangoje, nepažįstamoje vietoje. Jie visi trys išlipo iš automobilio ir pėsčiomis, keliu pro Darbėnus, grįžo į Skuodą (b. l. 81-82, t. 2).

Apeliantas skunde pažymi, kad ikiteisminio tyrimo metu parodė, jog 2011 m. lapkričio mėnesį, vienos dienos vakare, apie 21 val. pas jį į namus atėjo M. P., kuris jį nusivedė į A. G. namų kiemą Laisvės gatvėje, Skuode. A. G. kieme pamatė tą patį automobilį Renault, kurį anksčiau buvo matęs kieme Žemaitės gatvėje, Skuode. Prie automobilio stovėjo J. P. M. P. paprašė kartu važiuoti į Palangą. Jis (apeliantas) sutiko, ir jie visi trys išvažiavo į Palangą, keliu per Plungę. Automobilį vairavo M. P. Nuvažiavus į Palangą, M. P. liepė jam išlipti, jis išlipo. M. P. su J. P. nuvažiavo automobiliu, po pusvalandžio jie grįžo pėsčiomis, pasakė, kad automobilį paliko kažkokiame kieme, reikia skirstytis. Jis, K. P., grįžo į Skuodą vienas, keliu pro Plungę, jį paveždavo sustabdyti automobiliai. Kitą dieną M. P. jam davė 30 Lt už tai, kad kartu važiavo į Palangą. Jokių daiktų jis automobilyje nematė (b. l. 81-82, t. 2). Apeliantas pabrėžia, kad jis ikiteisminio tyrimo metu nepripažino kaltės dėl automobilio vagystės, aiškino, kad važiavo į Palangą tik draugų paprašytas. Pradinį pareiškimą parašė tik dėl to, kad jam liepė tai padaryti policijos pareigūnas A. G., sakė, kad bus byloje tik liudytojas, priešingu atveju grasino suimti. Jis reikalavo pripažinti tik faktą, kad jis važiavo su draugais automobiliu Renault į Palangą, ką jis ir padarė. Vėliau, dėl kitų įtariamųjų parodymų, jam buvo pareikštas įtarimas dalyvavimu vagystėje. Nors parodymų patikrinimo vietoje metu jis parodė, kur stovėjo automobilis (nes jam tai buvo žinoma), bet savo kaltės niekada nepripažino.

Matyti, kad įtariamųjų parodymuose yra esminių prieštaravimų: pirmiausia, neaišku, kokie konkrečiai ir keli asmenys išstūmė automobilį iš kiemo Žemaitijos gatvėje, Skuode; antra, nenustatyta ar tikrai automobilis Renault buvo atvažiavęs į A. G. namų kiemą Laisvės gatvėje, Skuode, ar buvo iš jo paimti ir A. G. perduoti daiktai iš automobilio (dėžės, kiaušiniai, dviratis) – tai neigė teisminio nagrinėjimo metu apklaustas liudytoju P. V.; trečia, neaišku, kokiu keliu važiavo automobilis į Palangą (per Plungę ar per Darbėnus) ir keli asmenys važiavo (trys ar keturi), kas vairavo automobilį; ketvirta, nepasitvirtino M. P. iškelta versija, kad automobilį J. P. Palangoje pardavė savo draugui. Ši versija buvo iškelta tik todėl, kad ikiteisminio tyrimo pradžioje nebuvo rastas pavogtas automobilis Renault, todėl reikėjo kažką sugalvoti, kur jis dingo. Juk jeigu automobilis būtų parduotas, jis nebūtų buvęs paliktas stovėti daugiau kaip pusmetį laiko aikštelėje prie daugiabučio namo, tuo labiau, kad automobilyje buvo visi reikalingi dokumentai (techninis pasas, draudimo polisas, techninės apžiūros talonas); penkta, neaišku, kokiu būdu trys įtariamieji grįžo iš Palangos į Skuodą – visi kartu, atskirai, pėsčiomis, važiuoti ir neaišku kokiu keliu (per Darbėnus ar Plungę).

Visi šie prieštaravimai leidžia tvirtinti, kad jis, K. P., ir kiti du nuteistieji nepavogė automobilio Renault, nenuvarė jo į Palangą ir ten nepaliko. Priešingu atveju, jiems pripažįstant kaltę, jų parodymuose nebūtų likę tiek prieštaravimų. Jis (apeliantas) ir kiti du nuteistieji yra praeityje teisti asmenys, be to, J. P. buvo suimtas, todėl tyrėjams, policijos pareigūnams V. L. ir A. G. buvo nesunku daryti jiems spaudimą ir priversti duoti reikiamus parodymus. Visi trys nuteistieji, yra anksčiau ne kartą buvę kieme Žemaitijos gatvėje, Skuode, nes ten yra nukentėjusiojo G. J. kepyklos kiemas, buvo matę ten stovintį automobilį Renault, todėl jiems nesunku buvo parodymų patikrinimo vietoje metu parodyti, kur stovėjo automobilis ir kaip jį galima išstumti į gatvę. Policijos pareigūnų darytos įtakos buvimą rodo tas faktas, kad įtariamasis M. P. parodė apie tai, kad J. P. Palangoje pardavė automobilį Renault, ko jokiu būdu negalėjo būti, nes automobilis daugiau kaip pusmetį prastovėjo nepajudintas aikštelėje. Tyrėjui būtinai reikėjo rasti versiją, paaiškinančią, kur dingo automobilis, todėl ta versija buvo įkalbėta M. P. Kai vėliau, 2012-06-23, pats automobilio savininkas rado nepajudintą automobilį Palangoje, ši versija iš karto išnyko.

Toliau apeliacinis skundas grindžiamas tuo, kad liudytojas A. J. R. buvo apklaustas ikiteisminio tyrimo metu. Jis parodė, kad gyvena Palangoje, daugiabutyje name Medvalakio g. 21-12, 2011 m. lapkričio mėnesį, dienos metu matė, kaip į namo kiemą atvažiavo baltos spalvos autobusiukas, iš kurio išlipo trys beveik vienodo ūgio jaunuoliai ir nuėjo vakarų pusėn, jūros link ir negrįžo. Automobilis prastovėjo kieme nejudintas apie pusmetį laiko (b. l. 85-86, t. 1). Ikiteisminio tyrimo metu A. J. R. nebuvo suorganizuotas įtariamųjų parodymo atpažinimas, tai yra tyrimo spraga.

Teisminio nagrinėjimo metu apklaustas liudytojas A. J. R. parodė, kad jis gyvena daugiabučio namo trečiame aukšte. Kai trys jaunuoliai atvarė autobusiuką į namo kiemą, jis, A. J. R., laistė ant palangės gėles, lauke buvo pakankamai šviesu, jis aiškiai matė, kokio ūgio jaunuoliai išlipo iš autobusiuko (jie buvo visi beveik vienodo ūgio). Pamatęs jį, K. P., teismo salėje, A. J. R. pareiškė, kad jis (apeliantas) tikrai nebuvo tų jaunuolių tarpe, kadangi yra mažo ūgio, žymiai mažesnis už M. P. ir J. P. Be to, A. J. R. parodė, kad sprendžiant iš jo matytų jaunuolių sudėjimo, išvaizdos, šukuosenų nei vienas iš jų nebuvo panašus nei į M. P., nei į J. P. Liudytojas A. J. R., nepaisant jo amžiaus – 76 metų, teismo salėje atrodė žvalus, pasitempęs, normalaus regėjimo, be akinių, kalbėjo suprantamai, logiškai, viską prisiminė aiškiai. Be to, jis pasakė, kad visą gyvenimą buvo medžiotoju.

Skunde toliau akcentuojama, kad nesuprantamas nuosprendžio teiginys, jog A. J. R. parodymai vertintini kritiškai, kadangi po įvykio praėjo du metai ir liudytojo amžius garbingas. Tačiau čia dar kartą reikia pabrėžti, kad matytas įvykis buvo 2011 m. lapkričio mėnesį, A. J. R. buvo apklaustas ikiteisminio tyrimo metu 2012-07-23 (todėl matyto įvykio aplinkybes pakartotinai įsidėmėjo), o garbingas amžius (76 m.) nėra kliūtis atsiminti įvykį ir jame dalyvavusius asmenis. Nėra byloje jokių dokumentų, patvirtinančių, kad A. J. R. regėjimas arba atmintis dėl ligų ar amžiaus būtų sutrikę. O turint galvoje, kad A. J. R. – buvęs medžiotojas, leidžia teigti, kad jis itin gerai atskiria žmonių (kaip kad anksčiau medžioklės metu – gyvūnų) sudėjimą, dydį, apimtį ir kitas detales. Liudytojo A. J. R. parodymai yra įtikinantis įrodymas, kad ne jis, K. P., ir ne kiti du nuteistieji M. P. ir J. P., pavogė automobilį Renault ir jį nuvarė iš Skuodo į Palangą - tai padarė trys kiti jaunuoliai, kurių ikiteisminis tyrimas nenustatė. Kaltinimas šio nusikaltimo padarymu buvo nepagrįstai pateiktas jam, K. P., ir kitiems dviems nuteistiesiems M. P. ir J. P., ir teismas juos nuteisė taip pat nepagrįstai.

Jo kaltės nepatvirtina teisminio nagrinėjimo metu surinkti įrodymai. Jis, K. P., ir kiti nuteistieji M. P. ir J. P. savo kaltę neigė. Teismas rėmėsi jų parodymais ikiteisminio tyrimo metu, kurie, kaip anksčiau buvo aprašyta, buvo nenuoseklūs ir iš esmės prieštaringi, gauti naudojant policijos pareigūnų poveikį (nusikalstamos veikos aplinkybės nebuvo tiksliai ir aiškiai nustatytos). Nukentėjusiojo G. J. parodymai tik šalutiniai, jis vagiant automobilį nematė nei jo, nei kitų nuteistųjų. Liudytojo A. J. R. parodymai tik patvirtino, kad automobilį pavogė kiti asmenys. Apeliantas laiko, kad nuosprendžiu nėra įrodyta, jog jis dalyvavo automobilio „Renault Master“, valstybinis Nr. „(duomenys neskelbtini)“, vagystėje, įvykusioje 2011 m. lapkričio 9-10 dienomis. Šiame skunde parodo, kad nebuvo surinkta pakankamai įrodymų, patvirtinančių kaltę, esamų įrodymų nepakanka jo kaltei įrodyti, priešingai, kai kurie įrodymai paneigia jo kaltę. Todėl šis Skuodo rajono apylinkės teismo 2013-03-19 nuosprendis turi būti panaikintas ir priimtas naujas, išteisinamasis nuosprendis.

Teismo posėdyje advokatė gynėja prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė rašė apeliacinį skundą atmesti.

Apeliacinis skundas atmestinas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p.).

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 320 str. 3 d. numatyta, kad teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Apeliacinių skundų dėl Skuodo rajono apylinkės teismo 2013-03-19 nuosprendžio nuteistieji M. P. ir J. P. nepateikė, todėl apeliacinės instancijos teismas bylą patikrina ir pasisako tik pagal K. P. apeliacinį skundą.

Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje surinktus ir tiesiogiai teisiamajame teismo posėdyje ištirtus įrodymus, padarė motyvuotas išvadas dėl nuteistojo K. P. kaltės. Nuteistojo K. P. nusikalstamą veiką tinkamai kvalifikavo, kartu teisingai taikė baudžiamojo įstatymo bei baudžiamojo proceso normas.

Bylos duomenimis nuteistojo kaltė dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalyje, yra įrodyta visiškai. Teisėjų kolegija neabejoja, kad nuteistasis padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką.

Tai, kad K. P. veikdamas bendrininkų grupe su M. P. ir J. P. 2011 m. lapkričio 9-10 d. (tiksli diena nenustatyta), Žemaitės g. „(duomenys neskelbtini)“, Skuodo mieste, iš gyvenamojo namo kiemo tyčia, slapta pagrobė G. J. individualiai įmonei priklausantį 17 000 Lt vertės automobilį „Renault Master“, kuriame buvo įvairūs daiktai, priklausantys G. J. individualiai įmonei, byloje neginčijamai įrodyti ikiteisminio tyrimo metu duotais L. P. parodymais, M. P. pareiškimu (b. l. 187, t. 1), įtariamojo M. P. tyrimo metu duotais parodymais (b. l. 192-193, t. 1), 2012-07-26 įtariamojo M. P. parodymų patikrinimo vietoje protokolu (b. l. 194-198, t. 1), įtariamojo M. P. parodymais duotais ikiteisminio tyrimo teisėjui (b. l. 7-8, t. 2), J. P. pareiškimu (b. l. 70, t. 2), įtariamojo 2012-08-07 J. P. papildomos apklausos protokolu, K. P. pareiškimu (b. l. 112, t. 2), įtariamojo K. P. apklausos 2012-07-27 protokolu (b. l. 118, t. 2), įtariamojo K. P. parodymų patikrinimo vietoje 2012-07-27 protokolu (b. l. 119, t. 2), 2012-08-02 Akistatos protokolais (b. l. 124-130, t. 2), 2012-06-23 Apžiūros protokolu ir fotolentele (b. l. 79-84, t. 1), liudytojo J. A. R. parodymais tyrimo metu (b. l. 85-86, t. 1), 2012-10-17 Eksperimento protokolu ir fotolentele (b. l. 101-108, t. 1) ir kitais byloje surinktais duomenimis.

Apeliacinis skundas pirmiausia grindžiamas tuo, kad jis, K. P., ir kiti nuteistieji M. P. bei J. P. teisminio nagrinėjimo metu savo kaltės dėl automobilio bei jame buvusių daiktų vagystės nepripažino. Teisėjų kolegija sprendžia, kad byloje esantis teisminio nagrinėjimo posėdžio protokolas patvirtina šias aplinkybes, tačiau nuteistojo kaltę padarius nusikalstamą veiką, numatyta BK 178 str. 2 d., įrodo kiti byloje surinkti įrodymai bei nustatytas jų tarpusavio ryšys.

Pažymėtina, kad asmenų (kaltinamojo, nukentėjusiojo, liudytojo) parodymai įrodymais yra tuo atveju, kai šie parodymai nepažeidžiant įstatyme nustatytos tvarkos yra duoti pirmosios ar apeliacinės instancijos teismo posėdyje arba ikiteisminio tyrimo teisėjui.

Įtariamasis M. P. duodamas parodymus 2012-10-31 ikiteisminio tyrimo teisėjai nurodė, kad dalyvavo ten, prisipažįsta dėl mašinos nuvarymo. Vagystėje dalyvavo 5 žmonės, jie prie bulkučių, kur kepa Skuode, adreso nežino, galėjo būti 2011-11-10(11), buvo tamsu, kartu J. P. ir J. P. J. P. paėmė kelias bulkutes, jie išėjo, o J. P. išėjo pas A. G., matė prie kepyklos stovintį automobilį, atrodo baltas autobusėlis. Jam už kokių 20 min. skambino P., sakė pasiimk P. abu ir ateik prie G. namų, P. V. su J. P. stovėjo susitartoje vietoje. J. P. jam sakė: „aš žinau iš kur gauti pinigų“, sakau sakyk. Sako: „aš mačiau kur yra mašinos rakteliai, žinau kur perka Palangoje“. Nuėjome visi 5 prie kepyklos, J. įlipo į automobilį, o jie keturiese stūmė iš kiemo, užvedimo rakteliai buvo spynelėje, užvedė J. P.. Jie sulipo į vidų, vairavo J. P. V. sako: „sustok prie G. namų“. Iš automobilio P. V. išnešė kiaušinius su dėklais ir dviratį šviesios spalvos, paliko pas G. Pasakė, kad niekur jis nevažiuos, jie likusieji išvažiavo į Palangą parduoti automobilio. Turėjo parduoti J. P. draugui, jis su juo buvo susitaręs, pardavė automobilį, buvo tamsu, jį su J. ir K. P. paliko mieste, o jis pavažiavo 50-100 metrų į priekį, nematė ką darė, jis parėjo už 10-15 min. su pinigais. Buvo 4000 Lt stambiomis kupiūromis. Matė pinigus. Po to grįžo su taksi namo. P. davė visiems, t. y. jam ir P. po 300 Lt, pinigus išleido savo reikmėms (b. l. 7-8, t. 2).

Taigi ikiteisminio tyrimo metu M. P. davė išsamius parodymus ikiteisminio tyrimo teisėjai apie jo paties bei kitų asmenų, tarp jų ir apelianto, padarytą nusikalstamą veiką. Įtariamasis M. P. detaliai nurodė visas nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes. Be to, K. P. kaltę neginčijamai įrodo ir kiti byloje esantys surinkti įrodymai.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 96 str. numatytos dokumentų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, rūšys. Dokumentai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, yra privatūs fizinių asmenų raštai, pareiškimai, prašymai, skundai, laiškai, dienoraščiai ir kiti asmeninio pobūdžio rašiniai (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 96 str. 1 d. 3 p.). Pažymėtina, kad K. P. 2012-07-24 pateikė pareiškimą Skuodo PK viršininkui, kuriame nurodė, jog jis, K. P., M. P. ir J. P. kartu vaikščiojo po Skuodo miestą ir M. P. sugalvojo pavogti automobilį J. Žemaitės g. Pareiškime K. P. taip pat nurodė, kad šiuo automobiliu jie važiavo į Palangą bei kitas aplinkybes (b. l. 113, t. 2).

Byloje taip pat nustatyta, jog ir įtariamasis M. P. Skuodo policijos komisariatui pateikė pareiškimą, kuriame nurodė, jog jis su J. P., K. P., J. P., P. V. vogė bandeles, vėliau išstūmė į gatvę automobilį, vairavo J. P., dviratį ir kiaušinius paėmė P. V. ir nusinešė namo pas A. G. (b. l. 187, t. 1).

Minėta, kad asmenų parodymai įrodymais yra tuo atveju, kai šie parodymai nepažeidžiant įstatyme nustatytos tvarkos yra duoti pirmosios ar apeliacinės instancijos teismo posėdyje arba ikiteisminio tyrimo teisėjui. Tačiau Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas teismas savo išvadas pagrindžia įrodymais, kurie įvertinami remiantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 20 straipsnio 5 dalyje nustatytomis taisyklėmis. Šiame straipsnyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Be to, kaip minėta, ar gauti duomenys laikytini įrodymais, kiekvienu atveju sprendžia teisėjas ar teismas, kurio žinioje yra byla (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 20 str. 2 d.). Taigi jokie ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys bylą nagrinėjančiam teismui neturi išankstinės galios. Be to, įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva.

Įtariamojo apklausos ikiteisminio tyrimo metu K. P. parodė, kad 2011 m. lapkričio mėnesį jis su M. P., J. P. vogė bandeles iš kiemo Žemaitės gatvėje, ten stovėjo baltos spalvos automobilis, jo draugai sumanė jį apvogti. Jis pats automobilio nevogė, bet padėjo važiuoti į Palangą, nurodė, kas kur sėdėjo.

Byloje esantis Įtariamojo parodymų patikrinimo vietoje 2012-07-27 protokolas patvirtina, kad K. P. parodė gyvenamojo namo kiemą Žemaitės g. Nr. „(duomenys neskelbtini)“, Skuode, iš kur vogė bandeles ir kur stovėjo automobilis, vėliau nurodė vietą Laisvės g. Nr. 13, kur buvo pastatytas vogtas automobilis.

Iš byloje esančio liudytojos L. P. apklausos protokolo matyti, kad ji 2011-11-12 nurodė, jog ji prisimena, kad 2011-11-09 ji buvo išvykusi į laidotuves, grįžo vakare apie 18 val. prisimena, kad jo sūnūs K. ir J. trumpam buvo parėję į namus, o vėliau jie kažkur išėjo ir ji nebežino kada grįžo namo (b. l. 134, t. 1). Tačiau teisminio nagrinėjimo metu L. P. nurodė, jog jos sūnūs buvo namuose. Teisėjų kolegija negali ignoruoti tos aplinkybės, kad ši liudytoja yra nuteistųjų mama, todėl galima neabejoti, kad teisminio nagrinėjimo metu ji siekė duoti jų atžvilgiu palankesnius parodymus ir taip užtikrinti jiems alibi. Taip pat galima pagrįstai manyti, kad duodama parodymus tyrimo metu (2011-11-12) ji dar nežinojo, kad duodama kitokius parodymus (tokius kokius davė tyrimo metu) sunkina savo sūnų K. ir J. P. teisinę padėtį. Todėl šių parodymų kaita turi būti vertinama itin atsargiai.

Apeliantas remiasi liudytojo A. J. R. parodymais iš kurių matyti, jog šis liudytojas gyvena Palangoje, daugiabučio namo trečiame aukšte. Apylinkės teisme A. J. R. parodė, kad kai trys jaunuoliai atvarė autobusiuką į namo kiemą, jis laistė ant palangės gėles, lauke buvo pakankamai šviesu, jis aiškiai matė, kokio ūgio jaunuoliai išlipo iš autobusiuko. A. J. R. pareiškė, kad jis (apeliantas) tikrai nebuvo tų jaunuolių tarpe, kadangi yra mažo ūgio, žymiai mažesnis už M. P. ir J. P. Be to, A. J. R. parodė, kad sprendžiant iš jo matytų jaunuolių sudėjimo, išvaizdos, šukuosenų nei vienas iš jų nebuvo panašus nei į M. P., nei į J. P.

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad liudytojų parodymų teisingumas priklauso nuo liudytojo sugebėjimo tiksliai suvokti ir įsiminti tam tikrus įvykius ir reiškinius bei sugebėjimo perduoti išlaikytą informaciją apklausos metu. Šie liudytojo gebėjimai priklauso nuo jo fizinės ir psichinės sveikatos būklės, amžiaus, išsilavinimo, profesijos, liudytojo būsenos įvykio metu ir kitų veiksnių, į kuriuos reikia atsižvelgti vertinant liudytojo parodymus. Vertinant liudytojų parodymus turi būti atsižvelgiama ir į objektyvias aplinkybes – kokiomis sąlygomis tam tikrą įvykį liudytojas stebėjo ar kitaip suvokė.

Parodymų tikslumui neigiamos įtakos paprastai turi ir ilgas laikas nuo įvykio suvokimo iki parodymų davimo. Atsižvelgtina į tai, kad byloje nagrinėjamą įvykį liudytojas realiai matė 2011 metų lapkričio mėnesį, o minėtus parodymus teisme davė 2013 m. sausio 21 d., t. y. beveik po pusantrų metų. Negalima nekreipti dėmesio ir į tą aplinkybė, jog liudytojas yra garbingo amžiaus (gim. „(duomenys neskelbtini)“ m.), t. y. parodymų davimo teisme metu jam buvo daugiau nei septyniasdešimt metų. Šios aplinkybės teisėjų kolegijai leidžia daryti išvadą, jog liudytojo parodymai apie matytas aplinkybes gali būti klaidingi. Juolab, per pusantrų metų laikotarpį liudytojo iš trečio aukšto matyti vaikinai galėjo pasikeisti ir fiziškai (sustambėti, užsiauginti plaukus ir atvirkščiai), be to, pastebėtina, kad žiūrint iš aukštai apskritai nesunkai galima suklysti dėl regimų asmenų ūgio. Dėl išvardintų motyvų apeliacinės instancijos teismas prendžia, jog apylinkės teismas pagrįstai nesivadovavo liudytojo A. J. R. duotais parodymais.

Apeliantas taip pat nurodė daug įvairių argumentų apie tai, kad ikiteisminio tyrimo metu tiek jis, tiek kiti kaltinamieji iš tyrimą atlikusių pareigūnų patyrė psichologinį spaudimą. Tačiau pirmosios instancijos teismas šias aplinkybes išnagrinėjo ir dėl jų pasisakė. Be to, teisminio nagrinėjimo metu buvo apklausti pareigūnai V. L. ir E. G., visi proceso dalyviai galėjo jiems užduoti klausimus, išsiaiškinti visas reikšmingas aplinkybes (b. l. 41-49, t. 3). Byloje nenustatyta jokių aplinkybių, kurios leistų manyti, jog policijos pareigūnai darė psichologinį spaudimą kaltinamiesiems, ar būtų buvę suinteresuoti duoti jiems nepalankius parodymus, ar tyrimo metu naudoję neteisėtas priemones. Svarbu ir tai, kad byloje nėra jokių duomenų, kad proceso dalyviai buvo išreiškę nepasitikėjimą Skuodo rajono apylinkės teismu (teisėja), kuris priėmė skundžiamą nuosprendį. Apeliacinės instancijos teismas taip pat nemato pagrindo suabejoti pirmosios instancijos teismo nešališkumu.

Paskirdamas bausmę nuteistajam K. P., pirmosios instancijos teismas tinkamai atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, tinkamai įvertino kaltininko asmenybę. K. P. nuteistas už tyčinio apysunkio nusikaltimo padarymą. Apylinkės teismas pagrįstai nenustatė jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių bei pagrįstai nustatė jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę, nustatydamas, kad nusikalstamą veiką jis padarė bendrininkų grupe.

Pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam K. P. bausmę, laikėsi bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, įtvirtintų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 straipsnyje, bei vadovavosi Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 61 straipsnyje išdėstytomis bausmių skyrimo nuostatomis. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas apeliantui skyrė bausmę (1 metus laisvės atėmimo), kuri savo trukme yra ženkliai mažesnė už straipsnio sankcijos vidurkį. Todėl teigti, kad apeliantui paskirta bausmė yra per griežta taip pat nėra pagrindo.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad atsižvelgus į teismo nuosprendyje nurodytus bausmės skyrimo motyvus, bausmės rūšis bei jos dydis paskirti teisingai, ji nėra per griežta. Apeliantą išteisinti, švelninti jam paskirtą bausmę ar kitaip keisti pirmosios instancijos teismo nuosprendį apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo.

Tenkinti apeliacinį skundą jame nurodytais motyvais nėra pagrindo. Skuodo rajono apylinkės teismo 2013-03-19 nuosprendis pripažintinas pagrįstu bei teisėtu ir nekeistinas.

Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p.,

n u t a r i a:

nuteistojo K. P. apeliacinį skundą atmesti.

            Kolegijos pirmininkas                                                        Remigijus Preikšaitis

Teisėjai                                                        Eduardas Maškevičius

                                                                                    Aurelija Sadauskaitė