Nr. DOK-2751

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00684-2020-7

 (S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

NUTARTIS

2024 m. liepos 18 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Virgilijaus Grabinsko (kolegijos pirmininkas), Donato Šerno ir Agnės Tikniūtės,

susipažinusi su 2024 m. liepos 10 d. paduotu ieškovo A. C. kasaciniu skundu dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. birželio 13 d. nutarties peržiūrėjimo,

n u s t a t ė :

Ieškovas A. C. padavė kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. birželio 13 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo A. C. ieškinį atsakovui V. G. dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo. Kasacinis skundas paduodamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 346 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose įtvirtintais kasacijos pagrindais.

Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina žemesnės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtiniais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet ypatingais teisės klausimais, siekiant, jog kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialiosios ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą bei argumentuotai pagrįsti, kad teisės pažeidimas yra toks svarbus, jog turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, o taip pat, kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, bei argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika.

Ieškovas kasaciniame skunde nurodo, kad bylą nagrinėję teismai neteisingai aiškino teisės normas reglamentuojančias pirkėjo civilinę atsakomybę pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.246 straipsnio 1 dalį. Teismai, anot ieškovo, neįvertino ieškovo nurodytų argumentų įrodymų, kurie pagrindžia tai, kad atsakovas turtą įsigijo jo net neapžiūrėjęs už neproporcingai mažesnę nei turto įsigijimo metu rinkoje buvusią analogiško įrengto turto kainą. Atsakovas buvo aktyvus, žinojo, kad jis įsigijo įrengtą turtą už neįrengto turto kainą, siekė priverstinai iškeldinti ieškovą ir tai padarė, inicijavo komunikacijų turtui atjungimą. Dėl to, ieškovo teigimu, atsakovui tenka pareiga atlyginti ieškovo patirtus visus jo reikalaujamus nuostolius, bylą nagrinėję teismai į šias aplinkybes nepagrįstai neatsižvelgė. Ieškovo vertinimu, teismai ignoravo tai, kad pagal CK yra visos sąlygos atsakovo civilinei atsakomybei kilti. Šios prezumpcijos (kaltės dėl esminio įrodyto ir realaus esančio skirtumo tarp įrengto ir neįrengto buto buvimo neigimo ir jo neatlyginimo) atsakovas nepaneigė, o pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsakovo kaltės įrodinėjimo naštą perkėlė ieškovui.

Ieškovas taip pat teigia, kad bylą nagrinėję teismai pažeidė įrodinėjimo taisyklės (CPK 160, 179 straipsniai), nes neišsiaiškino visų byloje esančių aplinkybių, atmetė ieškovo naujus argumentus, prašymus, nepagrįstai neskyrė ekspertizės, dėl ko byloje liko neatskleista bylos esmė.

Ieškovo vertinimu, bylą nagrinėję teismai nepagrįstai taikė prejudiciją apie ankstesnių teismų patvirtintas aplinkybes, kurios buvo grįstos nesant esminių naujai paaiškėjusių aplinkybių šioje nagrinėjamoje civilinėje byloje, nes paaiškėjus naujoms aplinkybėms apie eksperto veiklos pažeidimus, teismai nepagrįstai netenkino prašymo kreiptis į prokuratūrą, neskyrė ekspertizės, nors ieškovas pateikė teismo ekspertų išvadas apie esminius kainų skirtumus, kurios iš esmės paneigė eksperto K. K. ekspertizės išvadas. Kadangi išnagrinėtose bylose paaiškėjo naujos esminės aplinkybės, taip pat buvo gauti ir byloje pateikti nauji įrodymai, teismo ekspertų išvados, todėl, ieškovo teigimu, prejudicinės aplinkybės negalėjo būti taikomos.

Ieškovas nurodo, kad ylą nagrinėję teismai taip pat nukrypo nuo suformuotos teismų praktikos ir egzistuoja poreikis ją keisti, nes bylą nagrinėjusių teismų teisiniai motyvai prieštarauja Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotai teisės taikymo ir aiškinimo praktikai.

Taip pat ieškovas teigia, kad bylą nagrinėję teismai buvo šališki, nes neprijungė ieškovo didelės apimties argumentuotos baigiamosios kalbos ir jo replikų, kas rodo, kad teismas akivaizdžiai šališkas ieškovo atžvilgiu. Nors teismai, išsprendė kai kurių naujų įrodymų priėmimo klausimą, tačiau, ieškovo teigimu, tinkamai neįvertino ekspertui K. K. paskirtos nuobaudos reikšmės jo kvalifikacijai ir teisei atlikti eksperto pareigas, nes net nesprendė ir netenkino ieškovo prašymo gauti naujus įrodymus, kurie galėjo patvirtinti esminius argumentus dėl eksperto K. K. kvalifikacijos, reputacijos ir kompetencijos, taip pat klaidingai pasisakė ar netyčia (tyčia) suklydo dėl ekspertizės aktų (teismai palygino ne pa lyginamus dalykus, t. y. įrengto ir neįrengto buto vertės).

Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, skundžiamų teismų procesinių sprendimų motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, sprendžia, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus. Atrankos kolegijos vertinimu, kasacinio skundo argumentais nepagrindžiami jame nurodomi kasacinio skundo pagrindai dėl nurodytų teisės normų pažeidimo ir nukrypimo nuo kasacinio teismo praktikos. Kasacinis skundas pripažintinas neatitinkančiu CPK 346 straipsnio, 347 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimų, todėl jį atsisakytina priimti (CPK 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktai).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, vadovaudamasi CPK 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais ir 4 dalimi,

n u t a r i a :

Kasacinį skundą atsisakyti priimti ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Teisėjai                                        Virgilijus Grabinskas

Donatas Šernas

Agnė Tikniūtė