Civilinė byla Nr. 2-204-823/2019
Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00672-2014-7
Procesinio sprendimo kategorija 3.4.3.11
(S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2019 m. vasario 14 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Goda Ambrasaitė-Balynienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės ,,SAL9B“ bankroto administratorės uždarosios akcinės bendrovės „VALEKSA“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2018 m. lapkričio 13 d. nutarties civilinėje byloje Nr. B2-631-881/2018, kuria teismas pripažino negaliojančiu bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės ,,SAL9B“ 2018 m. rugpjūčio 17 d. kreditorių susirinkimo nutarimą, priimtą antruoju darbotvarkės klausimu,
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. 2018 m. rugpjūčio 17 d. vykęs BUAB ,,SAL9B“ kreditorių susirinkimas antruoju darbotvarkės klausimu priėmė nutarimą 100 000 Eur pradinę įmoką, gautą pagal 2015/02/27 nekilnojamo turto pirkimo pardavimo sutartį, priskirti lėšoms, tenkančioms įkaito turėtojui.
2. Pareiškėjas BUAB ,,SAL9B“ kreditorius VĮ Turto bankas kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti šį BUAB ,,SAL9B“ kreditorių susirinkimo nutarimą. Nurodė, kad ginčijamu nutarimu nustatytas bendrovės lėšų paskirstymas pažeidžia Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 36 straipsnyje įtvirtintą proporcingumo principą, dengiant administravimo išlaidas – ginčijama 100 000 Eur suma be teisinio pagrindo priskirta įkaito turėtojo pajamoms, taip pažeidžiant antros eilės kreditorių interesus.
3. Pareiškėjo teigimu, 100 000 Eur suma negali būti vertinama kaip pajamos, gautos iš įkeisto turto – tai baudinė sankcija, pritaikyta aukciono dalyvei UAB „Idimena“, nesumokėjusiai aukcione pasiūlytos kainos pagal 2015 m. vasario 27 d. sutartį. Ši suma priskirtina iš kito turto gautoms lėšoms, ginčai dėl kurios išspręsti Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. sausio 3 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-46-823/2017. ĮBĮ 34 straipsnyje įtvirtinta norma imperatyviai nurodo, kad įkeitimu ir (ar) hipoteka užtikrinti kreditoriaus reikalavimai tenkinami pirmiausiai iš lėšų, gautų pardavus įkeistą įmonės turtą. Taigi, įkaito turėtojas gali pretenduoti tik į lėšas gautas iš parduoto turto (įvykusio aukciono ar varžytynių) gautų lėšų. AB SEB bankui įkeistas turtas parduotas UAB „Baltijos gildija“ už 1 477 000 Eur sumą vėlesniame, 2015 m. lapkričio 9 d. vykusiame, viešame aukcione. Būtent ši suma, bet ne bauda (negrąžinta pradinė įmoka) UAB „Idimena“, yra iš įkeisto turto gautos pajamos.
4. Pareiškėjas taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad komerciniai bankai bankroto bylose paprastai yra ir įkaito turėtojai, ir sprendžiamąjį balsą turintys dominuojantys kreditoriai, be kita ko, nustatantys ir administratoriaus atlyginimo dydį, todėl administratoriai neretai yra šališki sprendžiant administravimo išlaidų naštos paskirstymo klausimą tarp privilegijuotų ir paprastų kreditorių pastarųjų nenaudai. Ginčijamas nutarimas buvo priimtas dominuojančio šališko kreditoriaus – įkaito turėtojo AB SEB banko, balsais. Šis kreditorius gina savo, kaip įkaito turėtojo, interesus ir veikia prieš kitus kreditorius, tarp jų ir antros eilės kreditorių VĮ Turto banką. Šališki kreditoriai, vengdami interesų konflikto, turėtų nusišalinti nuo sprendimų kreditorių susirinkimuose ar komitetuose priėmimo. AB SEB bankas, balsuodamas už ginčijamą nutarimą, turėjo suprasti ir suprato, kad ginčijamas nutarimas pažeidžia teisės aktų nuostatas bei tai, kad antrosios eilės kreditorius, atstovaujantis valstybę, praras galimybę gauti pinigines lėšas, kurios galėtų būti skiriamos visų visuomenės narių poreikiams tenkinti. Tokiu būdu buvo pažeistos kitų kreditorių teisės bei kreditorių interesų pusiausvyra ir priimtas nutarimas, pažeidžiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.2., 1.5., 1.137 straipsnius.
5. Suinteresuotas asmuo Vilniaus miesto savivaldybės administracija su VĮ Turto banko skundu sutiko ir prašė jį tenkinti. Nurodė, kad UAB „Idimena“ sumokėtas 100 000 Eur pradinis įnašas, neįvykus varžytynėms, negali būti laikomas turtu, gautu pardavus įkeistą įmonės turtą, kadangi turtas šiose varžytynėse nebuvo parduotas. Nurodyta suma yra bauda, skirta varžytynių laimėtojui už varžytynių sąlygų nesilaikymą, ir šios lėšos yra priskirtinos iš kito turto gautoms lėšoms, kurios turi būti proporcingai paskirstomos visiems bankrutuojančios įmonės kreditoriams. Dėl paminėto atsakovės 2018 m. rugpjūčio 17 d. kreditorių susirinkime priimtas lėšų paskirstymas prieštarauja ĮBĮ 36 straipsnyje įtvirtintam proporcingumo principui, dengiant administravimo išlaidas, kadangi, be teisėto teisinio pagrindo priskyrus visą 100 000 Eur sumą įkaito turėtojo pajamoms, būtų pažeistos kitų kreditorių, tarp jų ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijos, teisės. Be to, skundžiamas 2018 m. rugpjūčio 17 d. kreditorių susirinkimo nutarimas buvo priimtas iš esmės vien kreditoriaus AB SEB banko, kuris taip pat yra ir varžytynėse pardavinėto įkaito turėtojas, balsais. AB SEB bankas, būdamas šališkas, balsavo už jam, o ne likusiems kreditoriams, naudingą sprendimą. Tokiu savo elgesiu minėtas kreditorius pažeidė CK 1.137 straipsnio 2 dalyje nurodytus geros moralės, sąžiningumo ir teisingumo principus bei to paties straipsnio 3 dalį, kadangi piktnaudžiavo savo turima padėtimi kreditorių susirinkime ir įgyvendino savo teises tokiomis priemonėmis, kurios pažeidė kitų kreditorių interesus. AB SEB bankas, būdamas sąžininga šalimi, turėjo vengti interesų konflikto ir, suvokdamas savo šališkumą nagrinėjamu klausimu, nusišalinti nuo jo sprendimo kreditorių susirinkime.
6. BUAB ,,SAL9B“ bankroto administratorė UAB „VALEKSA“ pareiškėjo skundą prašė atmesti. Nurodė, kad BUAB „SAL9B“ nuosavybės teise priklausė vienintelis turtas, kuris buvo įkeistas hipotekos kreditoriui AB SEB bankui. Hipoteka įkeisto turto pardavimas vyko dviem etapais: pirmoji turto pirkėja UAB „Idimena“, pagal 2015 m. vasario 27 d. nekilnojamųjų daiktų pirkimo – pardavimo sutartį sumokėjusi pradinę 100 000 Eur įmoką, likusios turto pirkimo kainos nesumokėjo, todėl jai nuosavybės teisė į turtą neperėjo, o pirkėjos sumokėta 100 000 Eur pradinė įmoka, sutartį nutraukus, liko pardavėjai; 2015 m. lapkričio 9 d. viešame aukcione turtas buvo parduotas aukciono laimėtojai UAB „Baltijos gildija“ už 1 477 000 Eur sumą, šiai pirkėjai atsiskaičius su atsakove buvo pasirašytas 2015 m. gruodžio 8 d. aukciono aktas. Bankroto administratorės vertinimu, lingvistiškai aiškinant CK 4.170 straipsnio 3 dalį bei ĮBĮ 34 straipsnį, 100 000 Eur suma priskirtina prieš lėšų, gautų pardavus įkeistą įmonės turtą. Hipotekos objekto egzistavimas buvo būtina turto pardavimo procedūrų pradžios sąlyga. Jeigu nebūtų hipoteka įkeisto turto, nebūtų vykdomas ir jo pardavimo procesas, iš kurio nebūtų gauta lėšų bankroto procese. Tenkinant kitų kreditorių reikalavimus iš lėšų, gautų parduodant hipoteka įkeistą turtą, pilnai nepadengus hipotekos kreditoriaus reikalavimo, būtų pažeistas pastarojo teisėtų lūkesčių principas bei CK 1.5 straipsnyje įtvirtinti protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principai, kadangi hipotekos objekto bankroto procese sąlygota nauda nedengtų hipotekos kreditoriaus pareikšto reikalavimo. Administratorė taip pat pažymėjo, kad 100 000 Eur piniginės lėšos negali būti laikomos iš bendrovės ūkinės komercinės veiklos gautomis pajamomis, kadangi dar nuo 2014 m. spalio 14 d. bendrovei yra nustatytas bankrutavusio juridinio asmens statusas (nuo teismo nutarties likviduoti įmonę dėl bankroto įsiteisėjimo dienos įmonė netenka teisės vykdyti ūkinę komercinę veiklą (ĮBĮ 30 straipsnio 3 dalis)). Nesant pagrindo minėtas lėšas laikyti iš kito turto (ne iš įkeisto) gautomis pajamomis, kadangi kito turto bendrovė neturėjo, taip pat iš ūkinės komercinės veiklos gautomis pajamomis, nurodytos piniginės lėšos yra laikytinos iš įkeisto turto gautomis pajamomis.
7. Suinteresuotas asmuo AB SEB bankas VĮ Turto banko skundą prašė atmesti ir palikti galioti skundžiamą kreditorių susirinkimo nutarimą. Nurodė analogiškus argumentus, kaip ir bankroto administratorė savo atsiliepime į skundą. Papildomai AB SEB bankas nurodė, kad nesutinka su VĮ Turto banko nuomone, jog AB SEB bankas turėjo nusišalinti nuo balsavimo ginčijamu kreditorių susirinkimo darbotvarkės klausimu. 100 000 Eur yra priskirtini prie lėšų, gautų iš įkeisto turto pardavimo, ir turi būti nukreipti įkaito turėtojo kreditorinių reikalavimų tenkinimui, todėl AB SEB bankas kreditorių susirinkime ir balsavo už skundžiamo nutarimo priėmimą, nes, priešingu atveju, būtų buvusi pažeista įkaito turėtojo teisė pirmumo tvarka tenkinti savo kreditorinį reikalavimą iš lėšų, gautų už įkeisto turto pardavimą. VĮ Turto banko argumentas, kad jis praras galimybę gauti pinigines lėšas visų visuomenės narių poreikiams tenkinti, nėra teisingas, nes antrosios eilės kreditorių reikalavimai (nesant pirmos eilės kreditorių reikalavimų) negali būti tenkinami iš lėšų, gautų iš įkeisto turto, kol nėra patenkintas įkaito turėtojo kreditorinis reikalavimas, kurio įvykdymo užtikrinimui minėtas turtas buvo įkeistas.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
8. Vilniaus apygardos teismas 2018 m. lapkričio 13 d. nutartimi BUAB ,,SAL9B“ 2018 m. rugpjūčio 17 d. kreditorių susirinkimo nutarimą, priimtą antruoju darbotvarkės klausimu, pripažino negaliojančiu.
9. Teismas sprendė, kad BUAB ,,SAL9B“ 2018 m. rugpjūčio 17 d. kreditorių susirinkimo nutarimas antruoju darbotvarkės klausimu prieštarauja imperatyviosioms ĮBĮ nuostatoms (34 straipsnyje įtvirtintiems lėšų paskirstymo principams), kitų teisės aktų normoms, CK 1.5 straipsnyje įtvirtintiems principams ir dėl to pažeidžia bankrutuojančios bendrovės, jos kreditorių teises ir teisėtus interesus. Tokią išvadą teismas darė atsižvelgęs į tai, kad ĮBĮ 34 straipsnyje įtvirtinta norma imperatyviai nurodo, jog įkeitimu ir (arba) hipoteka užtikrinti kreditoriaus reikalavimai tenkinami pirmiausia iš lėšų, gautų pardavus įkeistą įmonės turtą, arba perduodant įkeistą turtą. Jei įkeistas turtas parduodamas už didesnę kainą, negu įkeitimu ir (arba) hipoteka užtikrintų reikalavimų suma, šių lėšų likutis skiriamas kitų kreditorių reikalavimams tenkinti šio įstatymo 35 straipsnyje nustatyta tvarka. Teismo vertinimu, pagal paminėtą nuostatą įkaito turėtojas gali pretenduoti tik į lėšas, gautas iš parduoto (perduoto) turto (įvykusio aukciono ar varžytynių). Šiuo atveju turto pardavimas UAB ,,Idimena“, nors ir buvo pradėtas, tačiau ĮBĮ 34 straipsnio prasme taip ir neįvyko, nes turto pirkėjas nesumokėjo likusios turto kainos, o neįvykusių varžytynių metu gautos lėšos (baudinė sankcija) negali būti prilyginamos už parduotą įkeistą turtą gautoms lėšoms. Teismas pažymėjo, kad turto pardavimas UAB „Idimena“ ir UAB „Baltijos gildija“ yra du atskiri veiksmai, iš jų kyla skirtingos teisinės pasekmės, todėl jie negali būti tapatinami.
10. Teismo nurodė, kad tokį minėtų teisės normų aiškinimą suponuoja ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2013 m. balandžio 17 d. nutarimo Nr. 321 „Dėl fizinio asmens, kuriam iškelta bankroto byla, bankrutuojančios ar bankrutavusios įmonės turto pardavimo iš varžytynių tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau – ir Vyriausybės nutarimas Nr. 321) 26 punktas, kuris nustato, kad, jeigu varžytynių laimėtojas per 15 dienų po varžytynių neįmoka visos sumos, už kurią varžytynėse nusipirko turtą, varžytynės laikomos neįvykusiomis. Varžytynių vykdytojas tai įrašo varžytynių protokole. Varžytynių laimėtojui negrąžinamas jo įmokėtas pradinis įnašas. Šį įnašą varžytynių vykdytojas perveda į sąskaitą, kuri atidaryta pradėjus bankroto procesą ir skirta atsiskaityti su kreditoriais. Nepaisant to, jog minėto Vyriausybės nutarimo Nr. 321 16 punktas numato, kad varžytynių dalyviai turi mokėti pradinį įnašą, kuris įskaitomas į nupirkto turto kainą, tačiau, neįvykus varžytynėms, ši suma pirkėjui arba nieko nepirkusiam asmeniui privalo būti grąžinama, išskyrus 26 punkte nurodytą atvejį. Nutarimo 26 punktas numato, kad, jeigu varžytynių laimėtojas per 15 dienų po varžytynių neįmoka visos sumos, už kurią varžytynėse nusipirko turtą, varžytynės laikomos neįvykusiomis, o varžytynių laimėtojui negrąžinamas jo įmokėtas pradinis įnašas, kuris laikomas bauda už įsipareigojimų nevykdymą. Minėtas nutarimo punktas taip pat numato, jog minėtą įnašą (baudą už įsipareigojimų nevykdymą) varžytynių vykdytojas perveda į sąskaitą, kuri atidaryta pradėjus bankroto procesą ir skirta atsiskaityti su kreditoriais. Toks reglamentavimas, teismo vertinimu, aiškiai patvirtina, kad UAB „Idimena“ sumokėtas 100 000 Eur pradinis įnašas, neįvykus varžytynėms, negali būti laikomas lėšomis, gautomis pardavus įkeistą turtą, kadangi, visų pirma, turtas šiose varžytynėse nebuvo parduotas, o antra – tai yra bauda, skirta varžytynių laimėtojui už varžytynių sąlygų nesilaikymą, ir šios lėšos yra priskirtinos iš kito turto gautoms lėšoms, kurios turi būti proporcingai paskirstomos visiems bankrutuojančios įmonės kreditoriams.
II. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
11. BUAB ,,SAL9B“ bankroto administratorė UAB „VALEKSA“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2018 m. lapkričio 13 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – pareiškėjo VĮ Turto banko skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
11.1. Teismas tinkamai neįvertino to, kad ginčo lėšų gavimas neatsiejamai susijęs su įkeisto turto pardavimu. Priešingai nei skundžiamoje nutartyje vertino pirmosios instancijos teismas, minėta suma laikytina gauta iš turto pardavimo ĮBĮ prasme ir ji bendrovės kreditoriams turėjo būti skirstoma remiantis teisės aktų nuostatomis, reglamentuojančiomis kreditorių reikalavimų tenkinimą iš lėšų, gautų iš įkeisto turto pardavimo.
11.2. Teismas netinkamai aiškino ir taikė ginčui aktualias teisės aktų nuostatas dėl lėšų, gautų iš įkeisto turto pardavimo, paskirstymo. Nagrinėjamu atveju hipotekos kreditoriaus (AB SEB banko) finansinis reikalavimas BUAB „SAL9B“ bankroto byloje sudarė 4 962 975,69 Eur. Taigi, net ir visų iš turto pardavimo gautų lėšų (100 000 + 1 477 000 = 1 577 000 Eur) neužteko hipoteka užtikrintų reikalavimų tenkinimui. Tokiu būdu nebuvo ir negalėjo būti jokio pagrindo 100 000 Eur sumą, gautą pagal 2015 m. vasario 27 d. turto pardavimo sutartį, skirti ne tik hipotekos kreditoriaus, bet ir kitų įmonės kreditorių finansinių reikalavimų tenkinimui. Teismas imperatyvaus ĮBĮ 34 straipsnio reglamentavimo tinkamai neįvertino, todėl nepagrįstai ir neteisėtai skundžiama nutartimi panaikino nei teisės aktų nuostatoms, nei bendriesiems teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principams neprieštaraujantį kreditorių susirinkimo nutarimą dėl pradinės 100 000 Eur įmokos už turto pardavimą paskirstymo.
11.3. Vyriausybės nutarimo Nr. 321 16 punktas, priešingai nei interpretavo teismas, reiškia būtent tai, kad pradinis įnašas už turto pardavimą yra laikytinas parduodamo turto kainos dalimi ir kreditoriams turi būti skirstomas tokia pačia tvarka, kaip ir visos kitos lėšos, gautos iš turto pardavimo. Atitinkamai, jei turtas yra įkeistas, tai ši suma, visų pirma, turi būti skiriama atsiskaitymui su hipotekos kreditoriumi.
11.4. Skundžiama nutartis prieštarauja kasacinio teismo išaiškinimams, ji taip pat pažeidžia ir hipotekos kreditoriaus teisėtus interesus gauti savo finansinio reikalavimo patenkinimą iš visų lėšų, gautų iš įkeisto turto pardavimo. Pradinis įnašas turto kainai sumokėti, nors turto pardavimo sandoris galiausiai neįvyksta, laikytinas lėšomis iš įkeisto turto pardavimo, todėl jos turi būti skiriamos hipotekos kreditoriaus finansinio reikalavimo tenkinimui, ką pagrįstai 2018 m. rugpjūčio 17 d. susirinkime ir sprendė bendrovės kreditoriai.
12. Pareiškėjas VĮ Turto bankas atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:
12.1. 100 000 Eur suma negali būti vertinama kaip pajamos, gautos iš įkeisto turto, kadangi tai yra baudinė sankcija, pritaikyta aukciono dalyvei UAB „Idimena“, nesumokėjusiai aukcione pasiūlytos kainos pagal 2015 m. vasario 27 d. sutartį. Įkeisto turto aukcionas įvyko ir AB SEB bankui įkeistas turtas parduotas vėlesniame 2015 m. lapkričio 9 d. viešame aukcione UAB „Baltijos gildija“ už 1 477 000 Eur sumą. Būtent ši suma, bet ne bauda (negrąžinta pradinė įmoka) UAB „Idimeda“, yra iš įkeisto turto gautos pajamos.
12.2. ĮBĮ 34 straipsnyje įtvirtinta norma imperatyviai nurodo, kad įkeitimu ir (ar) hipoteka užtikrinti kreditoriaus reikalavimai tenkinami pirmiausiai iš lėšų, gautų pardavus įkeistą įmonės turtą. Taigi, įkaito turėtojas gali pretenduoti tik į lėšas, gautas iš parduoto turto (įvykusio aukciono ar varžytynių). Šiuo atveju turto pardavimas ĮBĮ 34 straipsnio prasme UAB „Idimena“ taip ir neįvyko, o neįvykusių varžytynių metu gautos lėšos (baudinė sankcija) negali būti prilyginamos už parduotą įkeistą turtą gautoms lėšoms. ĮBĮ 34 straipsnyje vartojamas terminas „pardavus“, o ne pardavimo metu ir pan., todėl ĮBĮ 34 straipsnis negali būti aiškinamas plečiamai įkaito turėtojo naudai.
12.3. Ginčijamu nutarimu nustatytas įmonės lėšų paskirstymas pažeidžia ĮBĮ 36 straipsnyje įtvirtintą proporcingumo principą dengiant administravimo išlaidas – ginčijama 100 000 Eur suma be teisinio pagrindo priskirta įkaito turėtojo pajamoms, taip pažeidžiant antros eilės kreditorių interesus. Teismas pagrįstai vertino, kad 100 000 Eur pradinis įnašas yra bauda, skirta varžytynių laimėtojui už varžytynių sąlygų nesilaikymą ir šios lėšos priskiriamos iš kito turto gautomis lėšomis, kurios turi būti proporcingai paskirstomos visiems bankrutuojančios įmonės kreditoriams.
13. Suinteresuotas asmuo AB SEB bankas atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo atskirąjį skundą tenkinti. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas tais pačiais argumentais, kaip ir bankroto administratorės atskirasis skundas.
III. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
14. Apeliacinėje byloje kilęs ginčas, ar baudinė sankcija, pritaikyta įkeisto turto aukciono dalyvei, nesumokėjusiai visos turto kainos, gali būti laikoma lėšomis, gautomis pardavus įkeistą įmonės turtą ĮBĮ 34 straipsnio prasme. Ši klausimą apeliacinės instancijos teismas nagrinėja laikydamasis atskirojo skundo ribų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnis.
15. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad, nors bankroto teisėje egzistuoja ir dispozityvaus reguliavimo metodas, tačiau visuotinai pripažįstama, kad vyraujantis yra imperatyvaus teisinio reguliavimo metodas. ĮBĮ nustatyta kreditorių reikalavimų tenkinimo eilė bei tvarka yra privaloma visiems bankroto proceso dalyviams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-477/2011), todėl ji negali būti šių dalyvių keičiama, pavyzdžiui, priimant šiuo klausimu atitinkamus kreditorių susirinkimo nutarimus.
16. Remiantis ĮBĮ 34 straipsniu, įkeitimu ir (arba) hipoteka užtikrinti kreditoriaus reikalavimai tenkinami pirmiausia iš lėšų, gautų pardavus įkeistą įmonės turtą, arba perduodant įkeistą turtą. Jei įkeistas turtas parduodamas už didesnę kainą negu įkeitimu ir (arba) hipoteka užtikrintų reikalavimų suma, šių lėšų likutis skiriamas kitų kreditorių reikalavimams tenkinti šio įstatymo 35 straipsnyje nustatyta tvarka. Taigi, ĮBĮ 34 straipsnyje yra nustatyta įkeitimo (hipotekos) kreditoriaus pirmumo teisė patenkinti savo reikalavimus iš lėšų, gautų pardavus įkeistą bankrutuojančio skolininko turtą. Šios teisės normos paskirtis yra nurodyti, kad kiti kreditoriai negali pretenduoti į lėšas, gautas pardavus įkeistą turtą tol, kol iš pardavus įkeistą turtą gautų lėšų nebus patenkintas įkeitimu (hipoteka) užtikrintas kreditoriaus reikalavimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-P-537/2011). Kasacinio teismo praktikoje taip pat pažymėta, kad šio ĮBĮ straipsnio negalima aiškinti plečiamai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-279-687/2015).
17. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad ĮBĮ 34 straipsnis, dėl kurio aiškinimo iš esmės ir yra kilęs šis apeliacine tvarka nagrinėjamas ginčas, labai aiškiai, siaurai ir konkrečiai įvardija bankrutuojančio skolininko turtą, į kurį įkeitimo (hipotekos) kreditorius, lyginant su kitais kreditoriais, turi pirmumo teisę, siekdamas savo reikalavimų bankroto procese patenkinimo, t. y. lėšos, gautos pardavus (arba perdavus) įkeistą įmonės turtą. Aptariama teisės norma nenumato įkeitimo (hipotekos) kreditoriaus pirmumo (privilegijuotos padėties kitų kreditorių atžvilgiu) į jokį kitą bankrutuojančio skolininko turtą, tame tarpe ir į bankrutuojančios bendrovės lėšas, susijusias su įkeisto bendrovės turto pardavinėjimu. Kitoks ĮBĮ 34 straipsnyje įtvirtintos teisės normos aiškinimas, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ne tik reikštų plečiamąjį šio straipsnio aiškinimą (kuris, kaip jau minėta, yra draudžiamas), bet ir papildomai (pernelyg) privilegijuotų ir taip bankroto procese privilegijuoto įkeitimo (hipotekos) kreditoriaus padėtį kitų bendrovės kreditorių atžvilgiu.
18. Šiuo atveju piniginės lėšos (100 000 Eur suma), kurias šioje byloje ginčijamu kreditorių susirinkimo nutarimu buvo nutarta priskirti lėšoms, tenkančioms įkaito turėtojui, nėra lėšos, gautos pardavus įkeistą bendrovės turtą, į kurias pagal ĮBĮ 34 straipsnį pirmumo teisę turi įkeitimo (hipotekos) kreditorius, o yra netesybos – iš anksto nustatyti būsimi turto pardavėjos BUAB ,,SAL9B“ nuostoliai, pirkėjai nevykdant sutartinio įsipareigojimo nustatytu terminu pardavėjai sumokėti visą turto kainą, t. y. piniginės lėšos, gautos pirkėjai pažeidus ir pardavėjai nutraukus turto pirkimo – pardavimo sutartį, o ne pardavus įkeistą turtą. Kaip teisingai skundžiamoje nutartyje pažymėjo pirmosios instancijos teismas, pradėtas, tačiau neįvykęs, įkeisto turto pardavimas savo sukeliamomis teisinėmis pasekmėmis negali būti prilyginamas įkeisto turto pardavimui. Todėl kaip netesybos bankrutavusios bendrovės gautos lėšos priskirtinos prie viso šios bendrovės kreditoriams paskirstytino turto, iš kurio visų bendrovės kreditorių reikalavimai turi būti tenkinami laikantis ĮBĮ nustatytos tvarkos (etapų, eilių) ir kreditorių lygiateisiškumo principo.
19. Atsižvelgdamas į išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai ginčijamą BUAB ,,SAL9B“ kreditorių susirinkimo nutarimą, kuriuo kaip netesybos bankrutavusios bendrovės gautos lėšos visa apimtimi priskirtos lėšoms, tenkančioms įkaito turėtojui, pripažino pažeidžiančiu privalomą, ĮBĮ nustatytą, kreditorių reikalavimų tenkinamo tvarką, kreditorių lygiateisiškumo principą, privilegijuojančiu įkeitimo kreditoriaus padėtį visų kitų bendrovės kreditorių atžvilgiu, o tuo pačiu ir prieštaraujančiu teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principams (CK 1.5 straipsnis), todėl pagrįstai šį nutarimą pripažino negaliojančiu. Atskirojo skundo argumentai šių pagrįstų pirmosios instancijos teismo išvadų nepaneigia, todėl skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista, o atskirasis skundas atmetamas.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
n u t a r i a:
Vilniaus apygardos teismo 2018 m. lapkričio 13 d. nutartį palikti nepakeistą.
Teisėja Goda Ambrasaitė-Balynienė