Baudžiamoji byla Nr. 1S-113-579/2023
Teismo proceso Nr. 1-03-2-00136-2021-1 Procesinio sprendimo kategorija 2.1.16.1.2.2
(S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2023 m. birželio 8 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Evaldo Gražio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Jūratės Jakubonienės ir Lino Šiukštos,
sekretoriaujant Rasai Maldanytei,
dalyvaujant prokurorui Antanui Stepučinskui,
kaltinamojo gynėjui adv. Vytautui Sirvydžiui,
kaltinamajam R. G.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka, panaudojus vaizdo konferencinį ryšį, išnagrinėjo suimto kaltinamojo R. G. gynėjo advokato Vytauto Sirvydžio skundą dėl Kauno apygardos teismo 2023 m. gegužės 26 d. nutarties, kuria kaltinamajam kardomoji priemonė – suėmimas pratęsta dviem mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2023 m. gegužės 28 d.
Teisėjų kolegija,
nustatė:
I. Bylos esmė
1. R. G. kaltinamas tuo, kad nuo 2019 m. pabaigos, tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatyta, iki 2021 m. balandžio mėn. dalyvavo T. V., gim. (duomenys neskelbtini), suburtos organizuotos grupės, susidedančios iš T. V., gim. (duomenys neskelbtini), M. V., gim. (duomenys neskelbtini), M. M., gim. (duomenys neskelbtini), (kuris atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės kaip padėjęs atskleisti organizuotos grupės narių padarytą nusikalstamą veiką (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir – BK) 391 straipsnio pagrindu), P. K., gim. (duomenys neskelbtini), K. J., gim. (duomenys neskelbtini), K. I., gim. (duomenys neskelbtini) (kuris 2019 m. gruodžio 10 d. Ispanijos Karalystės Motrilio baudžiamųjų bylų teismo nuosprendžiu pripažintas kaltu dėl didelio kiekio narkotinės medžiagos gabenimo tikslu platinti) ir kitų ikiteisminio tyrimo metu nustatinėjamų asmenų, veikloje, tikslu vykdyti labai sunkų nusikaltimą – neteisėtą labai didelio kiekio narkotinių medžiagų - kanapių įgijimą ir auginimą Ispanijos Karalystėje, jų nuskynimą, išdžiovinimą ir supakavimą, jų neteisėtą gabenimą iš Ispanijos Karalystės į Vokietijos Federacinę Respubliką ir ten jų realizavimą. T. V. sukūrus nusikalstamos veikos planą ir paskirsčius vaidmenis organizuotos grupės nariams, pagal kuriuos T. V. turėjo organizuoti neteisėtą labai didelių kiekių narkotinių medžiagų - kanapių įgijimą ir auginimą Ispanijos Karalystėje, surasti ir įrengti patalpas jų auginimui, organizuoti ir pats dalyvauti jas pakraunant į automobilius jų neteisėtam gabenimui, perduoti šias narkotines medžiagas Vokietijos Federacinėje Respublikoje esantiems asmenims, gauti už šias narkotines medžiagas pinigus, koordinuoti grupės narių veiklą vykdant šią nusikalstamą veiką, M. V. – užsiimti išaugintų narkotinių medžiagų - kanapių nuskynimu, išdžiovinimu, supakavimu, naujų kanapių augalų pasodinimu, pakrovimu į transporto priemones, gabenamų šių narkotinių medžiagų krovinių lydėjimu, surasti asmenis sutinkančius vykdyti narkotinių medžiagų – kanapių auginimą ir priežiūrą, K. J. - užsiimti patalpų narkotinėms medžiagoms - kanapėms auginti įrengimu Ispanijos Karalystėje, užsiimti šių narkotinių medžiagų pasodinimu, auginimu, priežiūra, nuskynimu, džiovinimu, pakavimu, pakrovimu į transporto priemones, jų gabenimu iki nurodytos vietos Ispanijos Karalystėje, P. K. ir kiti nenustatyti asmenys - užsiimti šių narkotinių medžiagų auginimu ir priežiūra, bei jų nuskynimu ir džiovinimu, K. I. - gabenti jas Ispanijos Karalystėje pakrovimui į vilkiką, jis (R. G.) - užsiimti išaugintų narkotinių medžiagų – kanapių nuskynimu, džiovimu, naujų kanapių augalų pasodinimu, surasti asmenis sutinkančius vykdyti narkotinių medžiagų – kanapių auginimą ir priežiūrą, M. M. – organizuoti šių narkotinių medžiagų gabenimą iš Ispanijos Karalystės į Vokietijos Federacinę Respubliką, surandant transporto priemones jų gabenimui, jų vairuotojus, palaikant su jais ryšį gabenimo metu, su kitais grupės nariais pakrauti narkotines medžiagas į vilkikus, lydėti automobilius su gabenamomis narkotinėmis medžiagomis, kartu grupės nariai T. V., M. V., R. G. ir M. M. investuoti pinigus į narkotinių medžiagų – kanapių auginimui, džiovinimui, pakavimui ir gabenimui reikalingas priemones, o gautą pelną pasidalinti tarpusavyje nustatytomis dalimis, kitiems grupės nariams sumokant pinigus už jų atliktas funkcijas.
2. Tokiu būdu T. V. subūrus organizuotą grupę, paskirsčius jos nariams vaidmenis laikotarpiu nuo 2019 metų pabaigos iki 2021 metų balandžio mėnesio tęsiant nusikalstamą sumanymą, jis (R. G.) vykdė savo kaip organizuotos grupės nario funkciją, t. y. surado asmenis sutinkančius vykdyti narkotinių medžiagų – kanapių auginimą ir priežiūrą, vykdė narkotinių medžiagų – skynimą, džiovimą, kanapių mažų augalų pasodinimą. Tokiu būdu tęsdami nusikalstamą veiką kartu susitarę grupės nariai T. V., M. V. ir M. M. laikotarpiu nuo 2019 m. pabaigos išsinuomojo namą Ispanijos Karalystėje, adresu (duomenys neskelbtini), tikslu jame auginti narkotines medžiagas - kanapes, po ko T. V., K. J. ir tyrimo metu nenustatytas asmuo, padedant M. M. įrengė ir pritaikė šias patalpas kanapių auginimui. Po ko tęsdami nusikalstamą veiką organizuotos grupės nariai T. V., M. V., M. M. ir R. G., kartu susitarę, 2020 m. kovo mėn., tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, išsinuomojo antrą namą Ispanijos Karalystėje, adresu (duomenys neskelbtini), tikslu įrengti jame patalpas narkotinių medžiagų - kanapių auginimui, po ko 2020 m. vasarą T. V., K. J. ir tyrimo metu nenustatytas asmuo, padedant M. M. įrengė bei pritaikė šias patalpas kanapių auginimui. Po ko, tęsdami nusikalstamą veiką organizuotos grupės nariai T. V., M. V., M. M. ir R. G., kartu susitarę, 2020 m. pabaigoje, tiksliau ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku, išsinuomojo trečią namą Ispanijos Karalystėje, adresu (duomenys neskelbtini), tikslu įrengti patalpas narkotinių medžiagų - kanapių auginimui, po ko T. V., K. J. ir tyrimo metu nenustatytas asmuo įrengė bei pritaikė šias patalpas kanapių auginimui.
3. Po ko, tęsdami nusikalstamą veiką organizuotos grupės nariai, naudodami antrojo namo patalpas, esančias Ispanijos Karalystėje, adresu (duomenys neskelbtini), įrengtas ir pritaikytas auginti narkotines medžiagas – kanapes, 2020 m. pabaigoje K. J., M. V. ir kitiems ikiteisminio tyrimo metu nenustatytiems grupės nariams pasodinus ir užauginus narkotines medžiagas – kanapes, T. V. kontroliuojant kanapių auginimo procesą, 2021 m. sausio mėn. jis (R. G.) veikdamas su organizuotos grupės nariais M. V., K. J. ir P. K. nuskynė užaugintas narkotines medžiagas - kanapes, kartu su M. V. sudžiovė jas, po ko M. V. išdžiovinus ir supakavus 37 500 g užaugintų kanapių, tokiu būdu jas bendrais veiksmais neteisėtai pagaminus bei tuo pačiu laikotarpiu naudojant trečiojo namo patalpas, esančias Ispanijos Karalystėje, adresu (duomenys neskelbtini) K. J. ir ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam grupės nariui pasodinus ir kartu su organizuotos grupės nariu P. K. užauginus narkotines medžiagas – kanapes, T. V. kontroliuojant kanapių auginimo procesą, 2021 m sausio mėn. jis (R. G.) veikdamas su organizuotos grupės nariais M. V., K. J., P. K. nuskynė šias narkotines medžiagas - kanapes, kartu su M. V. sudžiovė jas, po ko M. V. išdžiovinus ir 2021 m. vasario mėn. pradžioje supakavus 20 700 g užaugintų kanapių, tokiu būdu jas bendrais veiksmais neteisėtai pagaminus, 2021 m. vasario mėn. šias bendromis pastangomis neteisėtai pagamintas ne mažiau kaip 58 200 g supakuotų narkotinių medžiagų – kanapių, organizuotos grupės nariams M. M. ir K. J. 2021 m. vasario 12 d. atgabenus į sutartą vietą Ispanijos Karalystėje, adresu (duomenys neskelbtini), grupės nariai T. V., M. M. ir K. J. paslėpė šias narkotines medžiagas vilkiko MB, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) puspriekabės KRONE, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), svogūnų krovinyje, tikslu išgabenti jas realizavimui į Vokietijos Federacinę Respubliką. Po ko M. M. lydint šį krovinį, važiuojant kitu automobiliu, koordinuojant ir šifruotu Sky ryšiu nuolat bendraujant su vilkiko vairuotojais, taip kontroliuojant šių narkotinių medžiagų neteisėtą gabenimą, po ko pasikeitus vilkiko vairuotojams bei pakeičiant vilkiką, traukiantį puspriekabę KRONE, valst. nr. (duomenys neskelbtini) su pakrautomis narkotinėmis medžiagomis, gabenant šį krovinį, 2021 m. vasario 16 d. apie 8.45 val. Prancūzijos Respublikos pareigūnams sustabdžius vilkiką DAF, valst. nr. (duomenys neskelbtini), su puspriekabe KRONE, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), gabenamos narkotinės medžiagos - kanapės, kurių bendras svoris su pakuotėmis 68 628 g, supakuotos į 118 paketų, buvo rastos ir paimtos. Tokiu būdu jis (R. G.) dalyvavo T. V. suburtoje organizuotoje grupėje, susidedančioje iš T. V., M. V., M. M. (kuris atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės kaip padėjęs atskleisti organizuotos grupės narių padarytą nusikalstamą veiką (BK 391 straipsnio pagrindu), P. K., K. J., K. I. (kuris 2019 m. gruodžio 10 d. Ispanijos Karalystės Motrilio baudžiamųjų bylų teismo nuosprendžiu pripažintas kaltu dėl didelio kiekio narkotinės medžiagos gabenimo tikslu platinti) ir kitų ikiteisminio tyrimo metu nustatinėjamų asmenų, ir veikdamas jos sudėtyje neteisėtai disponavo labai dideliais narkotinių medžiagų – kanapių kiekiais.
4. Šiais veiksmais R. G. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 7 straipsnio 12 punkte, 25 straipsnio 3 dalyje, 260 straipsnio 3 dalyje.
5. Be to, jis nuo tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytos dienos iki 2022 metų gegužės 30 d., 14:05 val., neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, savo gyvenamojoje vietoje, adresu (duomenys neskelbtini), namo rūsyje esančioje komodos lentynoje, neteisėtai laikė stiklinį indelį su nedideliu kiekiu narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių), kurių masė yra 1,947 g (Δ-9-tetrahidrokanabinolio kiekis jose yra 16,3 %), plastikinį indelį su nedideliu kiekiu narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių), kurių masė yra 0,468 g (Δ-9-tetrahidrokanabinolio kiekis jose yra 19,3 %), plastikiniame indelyje mišinyje nedidelį kiekį narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių), kurių masė yra 2,242 g (Δ-9-tetrahidrokanabinolio kiekis jose yra 17,2 %), viso tokiu būdu neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, neteisėtai laikė nedidelį kiekį - 4,657 g narkotinės medžiagos - kanapių, ir plastikinę dėžutę su nedideliu kiekiu psichotropinės medžiagos – tetrahidrokanabinolio (Δ-9-tetrahidrokanabinolio), kurio masė yra 0,0004 g, kol kratos metu šias medžiagas rado ir paėmė policijos pareigūnai.
6. Šiais veiksmais R. G. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 259 straipsnio 2 dalyje.
7. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau ir – BPK) 140 straipsnio tvarka R. G. laikinai sulaikytas 2022 m. gegužės 30 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. birželio 1 d. nutartimi R. G. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas vienam mėnesiui, šį terminą skaičiuojant nuo 2022 m. gegužės 30 d. To paties teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo, taip pat Kauno apygardos teismo vėlesnėmis nutartimis suėmimas R. G. buvo tęsiamas. Paskutinį kartą šios procesinės prievartos priemonės taikymo terminas kaltinamajam pratęstas skundžiama Kauno apygardos teismo 2023 m. gegužės 26 d. nutartimi dviem mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2023 m. gegužės 28 d.
II. Skundo aukštesniajam teismui argumentai
8. Kaltinamojo R. G. gynėjas advokatas Vytautas Sirvydis skunde prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2023 m. gegužės 26 d. nutartį, kuria R. G. taikomos kardomosios priemonės – suėmimo terminas buvo pratęstas dviem mėnesiams, ir paskirti kaltinamajam švelnesnę kardomąją priemonę ar jų kompleksą.
8.1. Kaltinamojo R. G. gynėjo manymu, Kauno apygardos teismas, pratęsdamas suėmimo terminą, tinkamai neįvertino su kaltinamojo sveikatos būkle susijusių aplinkybių, kurios sudaro teisinį pagrindą teismui atsisakyti pratęsti suėmimo terminą ir, esant būtinybei, paskirti švelnesnę kardomąją priemonę (jų kompleksą) kaltinamajam. Gynėjo vertinimu, nors skundžiamoje nutartyje teismas paminėjo, kad kaltinamojo galvoje, viršutinio tiesiojo akies judinamojo raumens srityje matomas darinys (navikas) gali liudyti apie kaltinamojo sveikatos problemas, dėl kurių jam turėtų būti periodiškai teikiamos sveikatos priežiūros paslaugos, didesnės teisinės reikšmės šiai aplinkybei nesuteikė, nepaisė prokurorės nuomonės, kad naujai gauti medicininiai duomenys apie kaltinamojo R. G. sveikatos būklę užkerta galimybę kaltinamajam bėgti (slėptis) nuo teismo ir daryti naujas nusikalstamas veikas.
8.2. Skundo autorius nurodo, kad 2023 m. gegužės 1 d., naktį, R. G. greitosios medicinos pagalbos automobiliu buvo pristatytas iš suėmimą vykdančios įstaigos į Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų priėmimo skyrių, kur jam buvo atliktas kompiuterinės tomografijos tyrimas, patvirtinęs R. G. sveikatos sutrikimus. Gynėjo vertinimu, R. G. sveikatos problemas liudija ir kaltinamojo veide matomi pakitimai – veido asimetrija, akies voko nukritimas žemyn. 2023 m. gegužės 12 d. kaltinamajam buvo atliktas akiduobių magnetinio rezonanso tomografo tyrimas, kuris, anot skundo autoriaus, parodė, kad navikas yra didesnės apimties, nei buvo nustatyta ankstesniu tyrimu. Sprendžiant iš intensyvios naviko didėjimo eigos, skunde keliama prielaida, kad navikas gali būti piktybinis. Kaltinamojo R. G. advokato manymu, aptariami duomenys apie kaltinamojo sveikatos būklę eliminuoja bet kokią galimybę bėgti (slėptis) ir daryti naujas nusikalstamas veikas, kadangi kaltinamajam yra būtini tolimesni detalūs tyrimai ir, labai tikėtina, neatidėliotinas operacinis gydymas – naviko šalinimas.
8.3. Skunde teigiama, kad be įvardytų sveikatos problemų (naviko galvos srityje) kaltinamojo R. G. sveikatos būklė nėra gera ir dėl anksčiau patirtų dviejų infarktų (tai patvirtinantys duomenys, anot kaltinamojo gynėjo, buvo pateikti į bylą anksčiau kartu su skundais dėl nutarčių skirti suėmimą ir pratęsti jo terminą). Taikant suėmimą gydyti kaltinamojo sveikatos sutrikimus, gauti planinę konsultaciją bei tinkamą medicininę pagalbą efektyvios galimybės nėra, kadangi, anot gynėjo, priešingai nei teigiama skundžiamoje nutartyje, tokia pagalba teikiama tik antrinėse ar net tretinėse sveikatos priežiūros įstaigose, į kurias sudėtinga patekti net ir esant neapribotai laisvei. Gynėjo vertinimu, kaltinamojo R. G. sveikatos būklė leidžia daryti išvadą, kad kaltinamasis yra laikomas suėmimą vykdančioje įstaigoje (Kauno kalėjime) kankinimo sąlygomis, pažeidžiant Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau ir – Konvencija, EŽTK) 3 straipsnį.
8.4. Remdamasis Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau ir – EŽTT) suformuotais išaiškinimais, kaltinamojo gynėjas pabrėžia, kad teismas privalo nustatyti ar suėmimo pagrindai yra reikšmingi ir pakankami, kad pateisintų asmens laisvės suvaržymą. Šis išaiškinimas tampa ypač svarbus, kuomet ikiteisminis tyrimas yra baigtas, o baudžiamoji byla yra perduota teismo žinion, kas reiškia, jog nauji duomenys nebėra renkami, taigi kaltinamasis neturi tikslo paveikti duomenų rinkimo procesą.
8.5. Skundžiamoje nutartyje, kaltinamojo gynėjo teigimu, nebuvo tinkamai atsižvelgta į R. G. socialines charakteristikas, darbinę patirtį (iki suėmimo dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir turėjo teisėtų pajamų) ir šeiminius ryšius (be kita ko, turimus du mažamečius vaikus; kaltinamojo motinos J. G. labai blogą sveikatos būklę, dėl kurios jai reikalinga priežiūra).
8.6. Gynėjas taip pat nurodo, kad inkriminuotos nusikalstamos veikos sunkumas ir teoriškai gresianti laisvės atėmimo bausmė tiek pagal EŽTT, tiek pagal nacionalinių teismų praktiką nėra laikytinos pakankamomis sąlygomis pratęsti suėmimo terminą. Gynėjo vertinimu, nuo praėjusios nutarties pratęsti suėmimo terminą kaltinamajam priėmimo nėra gauta jokių naujų duomenų, kurie galėtų neigiamai charakterizuoti kaltinamąjį ir patvirtinti bėgimo (slėpimosi) riziką. Skundo autorius nurodo, kad kaltinamasis užsienio valstybėse neturi jokių teisiškai reikšmingų ryšių, kurie leistų pagrįsti bėgimo (slėpimosi) tikėtinumą.
8.7. R. G. taikomo suėmimo terminas viršija vienerius metus, kas, kaltinamojo gynėjo vertinimu, yra itin ilga trukmė, atsižvelgiant į tai, kad su konkrečiu kaltinamuoju nėra atliekami jokie proceso veiksmai.
8.8. Kaltinamojo R. G. gynėjo vertinimu, skundžiamoje Kauno apygardos teismo nutartyje nurodomas motyvas, kad kaltinamajam inkriminuotas nusikaltimas galimai buvo įvykdytas Kauno apygardos teismo 2019 m. lapkričio 8 d. nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, kas kaltinamąjį charakterizuoja, kaip nusikalsti linkusią asmenybę, pažeidžia nekaltumo prezumpciją. Skundo autorius nurodo, kad neapskųsta ir įsiteisėjusia Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų ikiteisminio tyrimo teisėjo 2022 m. gegužės 30 d. nutartimi R. G. probacija buvo nutraukta prieš terminą, nustačius, kad R. G. nepadarė naujų nusikalstamų veikų ir probacijos taikymo laikotarpiu nepažeidė probacijos sąlygų, įskaitant sąlygos neišvykti iš savo gyvenamosios vietos. Anot gynėjo, Kauno apygardos teismas taip pat neturėjo teisės remtis ankstesniais (2001 m. ir 2004 m.) kaltinamojo teistumais užsienio valstybėse, kadangi šie teistumai yra išnykę, jie nebuvo pripažinti ir jų nebuvo leista vykdyti Lietuvoje.
8.9. Nekaltumo prezumpciją, anot skundo autoriaus, pažeidžia ir Kauno apygardos teismo motyvai dėl kaltinamojo R. G. esą neteisėtų pajamų gavimo iš inkriminuotos nusikalstamos veikos. Anot kaltinamojo gynėjo, skundžiamos nutarties teiginiai, pavyzdžiui, kad Prancūzijos Respublikoje sulaikyto narkotinių medžiagų krovinio vertė yra 1 080 300 Eur, o šias narkotines medžiagas realizavus gautą pelną organizuotos grupės nariai būtų pasiskirstę tarpusavyje, suponuoja, kad R. G., teismui sprendžiant kardomosios priemonės pratęsimo klausimą, faktiškai yra laikomas kaltu, nors teismo baigiamasis aktas byloje nėra priimtas.
8.10. Remdamasis EŽTT jurisprudencija, gynėjas nurodo, kad teismui pratęsiant kardomosios priemonės – suėmimo terminą, vien pagrįstas įtarimas, jog suimtas asmuo padarė nusikaltimą, praėjus tam tikram laikotarpiui nuo suėmimo pradžios nebelaikytinas pakankama sąlyga tęsti suėmimą (Barfuss prieš Čekiją (peticijos Nr. 35848/97). Taip pat pagrindai, pateisinantys pirminį asmens suėmimą, laikui bėgant tampa vis mažiau svarbūs, todėl pratęsiant suėmimą kiekvienu atveju būtina nurodyti naujų laisvės suvaržymą pagrindžiančių aplinkybių (Mierzejewski prieš Lenkiją (peticijos Nr. 15312/13). Gynėjo vertinimu, Kauno apygardos teismas skundžiamoje nutartyje šių reikalavimų nesilaikė.
8.11. Skundo autoriaus teigimu, Kauno apygardos teismas tik formaliai, plačiau neargumentuodamas konstatavo, kad švelnesnės kardomosios priemonės ar jų komplekso paskyrimas kaltinamajam R. G. nepadės pasiekti BPK 119 straipsnyje įtvirtintos kardomųjų priemonių paskirties. Gynėjo vertinimu, kardomoji priemonė – dokumentų paėmimas bei užstatas, reikalui esant – intensyvi priežiūra, rašytinis pasižadėjimas neišvykti, įpareigojimas registruotis policijos įstaigoje, užtikrintų visišką kaltinamojo R. G. kontrolę. Remdamasis EŽTT suformuota praktika, skundo autorius nurodo, kad mokėtos užstato sumos netekimo galimybė įvykdžius naują nusikalstamą veiką ar atlikus vykstančiam procesui kliudančius veiksmus paprastai įtariamąjį (kaltinamąjį) motyvuoja kur kas labiau nei kitos kardomosios priemonės, kurių sąlygų pažeidimo pasekmės nėra tokios akivaizdžios ir konkretizuotos.
9. Teismo posėdyje kaltinamasis R. G. ir jo gynėjas prašė skundą tenkinti, prokuroras – atmesti.
III. Aukštesniojo teismo argumentai ir išvados
Kaltinamojo R. G. gynėjo advokato Vytauto Sirvydžio skundas atmetamas
10. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi skundo argumentus, pateiktą baudžiamosios bylos medžiagą, teismų informacinės sistemos LITEKO duomenis, sprendžia, kad Kauno apygardos teismo 2023 m. gegužės 26 d. nutartis, kuria kaltinamajam R. G. paskirtos kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas dviem mėnesiams, yra teisėta ir pagrįsta.
11. Vadovaujantis BPK 121 straipsnio 2 dalimi, suėmimo, kaip ir kitų kardomųjų priemonių, privaloma sąlyga yra duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, kad asmuo galėjo padaryti inkriminuotas nusikalstamas veikas, pakankamumas. Baudžiamosios bylos medžiagoje esantys, be kita ko, M. M. (asmens, atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės BK 391 straipsnio pagrindu, kaip aktyviai padėjusio atskleisti organizuotos grupės narių padarytas nusikalstamas veikas) parodymai, asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolas, Europos tyrimo orderio pagrindu gauti duomenys, 2022 m. gegužės 12 d. kitų objektų apžiūros protokolas, kuriame užfiksuota Prancūzijos Respublikos teisėsaugos institucijų perduoto kompaktinio disko apžiūra (nuotraukos, garso įrašai, žinutės ir kt.), tarnybinis pranešimas dėl SKY ECC duomenų bei kita rašytinė baudžiamosios bylos medžiaga leidžia pagrįstai manyti, jog nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje yra surinkta pakankamai duomenų, kad kaltinamasis R. G. galėjo padaryti jam inkriminuotas nusikaltimas veikas. Kartu pažymėtina tai, kad teisėjų kolegija šioje proceso stadijoje byloje esančius duomenis vertina tik tiek, kiek tai yra susiję su kardomosios priemonės – suėmimo taikymo sąlygų ir pagrindų nustatymu (suėmimo termino pratęsimu).
12. Skundžiama Kauno apygardos teismo nutartimi kardomoji priemonė – suėmimas kaltinamajam R. G. paskirta nustačius BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punkte numatytus suėmimo skyrimo (jo termino pratęsimo) pagrindus, t. y. manant, kad kaltinamasis bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo ir, būdamas laisvėje, darys naujus, BPK 122 straipsnio 4 dalyje išvardintus, nusikaltimus.
13. Kai pagal BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punktą pagrįstai manoma, kad kaltinamasis bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, suėmimas gali būti paskirtas (suėmimo taikymo terminas gali būti pratęstas), atsižvelgiant į kaltinamojo šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje ir kitas aplinkybes (BPK 122 straipsnio 2 dalis).
14. Nors skunde kaltinamojo R. G. gynėjas nurodo, kad Kauno apygardos teismas skundžiamoje nutartyje, spręsdamas kardomosios priemonės – suėmimo termino pratęsimo klausimą, neatsižvelgė į kaltinamojo turimus socialinius ryšius bei šeiminę padėtį, su šiuo teiginiu teisėjų kolegijai nėra pagrindo sutikti. Priešingai, Kauno apygardos teismas pagrįstai konstatavo, kad nuteistojo R. G. turimi socialiniai ryšiai, šeiminė padėtis (vedęs, turi mažamečių vaikų, kurie gyvena Lietuvoje) bei darbo patirtis (iki suėmimo dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadybininku) nepanaikina rizikos, jog kaltinamasis, siekdamas išvengti vykstančio baudžiamojo proceso, bėgs ar slėpsis nuo teismo. Skunde aukštesniajam teismui nurodoma aplinkybė, kad kaltinamasis R. G. privalo rūpintis savo sunkios sveikatos motina, taip pat nėra laikytina išskirtine, sudarančia pagrindą teigti, kad kaltinamojo šeiminiai ryšiai ir įsipareigojimai yra tokie svarbūs, jog nusveria kardomosios priemonės – suėmimo, taikymo būtinumą. Juolab, kad iki inkriminuotų nusikalstamų veikų galimo padarymo aptariami socialiniai, šeiminiai ir darbiniai santykiai R. G. taip pat saistė, tačiau, net ir žinant apie gresiančią laisvės atėmimo bausmę, galimai nesustabdė kaltinamojo nuo inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo.
15. Gynėjas tiek skunde, tiek ir teismo posėdžio, nagrinėjant šį skundą, metu, akcentavo, kad kaltinamajam Kauno kalėjime, kuriame R. G. yra laikomas, nėra suteikiamos reikalingos sveikatos priežiūros paslaugos ir būtinas gydymas, taigi suėmimo taikymas pažeidžia EŽTK 3 straipsnį, kuriame įtvirtinta, kad niekas negali būti kankinamas, su niekuo neturi būti žiauriai, nežmoniškai ar žeminant jo orumą elgiamasi, ar jis baudžiamas. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su aptariamais kaltinamojo gynėjo dėstomais argumentais.
16. Valstybė privalo užtikrinti, kad asmuo kardomajame kalinime būtų laikomas tokiomis sąlygomis, kurios yra suderinamos su pagarba žmogiškajam orumui, kad laisvės atėmimo bausmės vykdymo tvarka ir būdas nesukeltų jam kančios ir nepatogumų, kurių intensyvumas viršytų neišvengiamą kardomajam kalinimui būdingą kančios lygį, ir kad atsižvelgiant į praktinius įkalinimo reikalavimus jo sveikata ir gerovė būtų tinkamai užtikrintos. Todėl tinkamos medicinos priežiūros nebuvimas tam tikrais atvejais gali būti traktuojamas kaip netinkamas elgesys, kurį draudžia Konvencijos 3 straipsnis (EŽTT 2015 m. spalio 22 d. sprendimas byloje Antonov prieš Ukrainą, peticijos Nr. 40512/13). Valdžios institucijos privalo užtikrinti, kad tais atvejais, kai to reikalauja sveikatos būklė, diagnozės ir gydymas būtų atliekami laiku, o priežiūra būtų reguliari ir sisteminga bei apimtų išsamią gydymo strategiją, siekiant išgydyti suimto asmens ligas arba užkirsti kelią jo būklės pablogėjimui, o ne spręsti dėl jų tik atsiradus simptomams. Valdžios institucijos turi užtikrinti, kad būtų sudarytos būtinos sąlygos faktiškai laikytis paskirto gydymo (EŽTT 2007 m. lapkričio 29 d. sprendimas byloje Hummatov prieš Azerbaidžianą, peticijos Nr. 9852/03 ir Nr. 13413/04, EŽTT 2019 m. gegužės 21 d. sprendimas byloje Urbonavičius prieš Lietuvą, peticijos Nr. 549/17).
17. Konvencijos 3 straipsnis negali būti interpretuojamas kaip nustatantis bendrą įpareigojimą sveikatos problemų turintį įkalintą asmenį paleisti į laisvę ar perkelti jį į civilinę ligoninę, net jei minėtas asmuo serga ypač sunkiai gydoma liga. Tačiau Konvencijos 3 straipsnyje nustatyta, kad valstybė užtikrintų, jog įkalinti asmenys būtų laikomi pagarbą žmogaus orumui užtikrinančiomis sąlygomis, kad asmenų kalinimas nesukeltų jiems tokių sunkumų ir nepatogumų, kurie viršija neišvengiamus nepatogumus įkalinimo metu, ir kad įkalintų asmenų sveikata ir gerovė būtų tinkamai užtikrinta, be kita ko, jiems suteikiant reikiamą medicinos pagalbą (EŽTT 2022 m. kovo 17 d. sprendimas byloje Normantowicz prieš Lenkiją, peticijos Nr. 65196/16, EŽTT 2022 m. kovo 22 d. sprendimas byloje Cosovan prieš Moldovos Respubliką, peticijos Nr. 13472/18).
18. Teisėjų kolegija pažymi, kad suimtieji ir nuteistieji, kaip ir kiti asmenys, turi teisę naudotis tinkama sveikatos priežiūra ir gauti šias paslaugas. Suimtiesiems turi būti užtikrintas tokios pat kokybės ir lygio gydymas kaip ir laisvėje esantiems asmenims. Taigi, suimtųjų ir nuteistųjų teisė į sveikatos priežiūrą pripažįstama neatskiriama visuomenės sveikatos priežiūros sistemos dalimi, kadangi šie asmenys taip pat yra visuomenės dalis. Tai, jog sveikatos politika kalinimo įstaigose turi būti integruota į šalies sveikatos politiką ir atitikti ją, o visi kaliniai turi turėti galimybę naudotis medicinos paslaugomis, kurios teikiamos šalyje, ir negali būti diskriminacijos teisinės padėties pagrindu, bei tai, kad sveikatos priežiūros tarnybos kalinimo įstaigoje turi stengtis nustatyti ir gydyti visus fizinius ar psichinius susirgimus bei sutrikimus, nuo kurių kaliniai gali kentėti; visos reikalingos medicinos, chirurgijos ir psichiatrijos paslaugos, įskaitant ir tas paslaugas, kurios yra prieinamos visuomenėje, kaliniui turi būti suteiktos, yra numatyta ir Europos Tarybos Ministrų Komiteto priimtose Europos kalinimo įstaigų taisyklėse (rekomendacija Nr. (2006)2).
19. Suimtųjų asmens sveikatos priežiūra reglamentuojama Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo 24 straipsnyje. Pirminio lygio ambulatorinės asmens sveikatos priežiūros paslaugos suimtiesiems teikiamos laisvės atėmimo vietų įstaigoje. Šias paslaugas teikia laisvės atėmimo vietų įstaigos asmens sveikatos priežiūros padaliniai (2 dalis). Kai laisvės atėmimo vietų įstaigos asmens sveikatos priežiūros padaliniai dėl objektyvių priežasčių negali užtikrinti pirminio lygio ambulatorinių asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo suimtiesiems, šių paslaugų teikimą laisvės atėmimo vietų įstaigos patalpose pagal sudarytas sutartis užtikrina savivaldybės, kurios teritorijoje suimtajam vykdomas suėmimas, pirminio lygio ambulatorines asmens sveikatos priežiūros paslaugas teikianti asmens sveikatos priežiūros įstaiga. Sprendimą dėl konkrečios pirminio lygio ambulatorines asmens sveikatos priežiūros paslaugas teikiančios asmens sveikatos priežiūros įstaigos, kuri užtikrins asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimą suimtiesiems, paskyrimo priima savivaldybės, kurios teritorijoje suimtajam vykdomas suėmimas, taryba (4 dalis). Antrinio lygio asmens sveikatos priežiūros paslaugos, kurios neteikiamos specializuotame laisvės atėmimo vietų įstaigos sveikatos priežiūros padalinyje, ir tretinio lygio asmens sveikatos priežiūros paslaugos suimtiesiems teikiamos arčiausiai esančiose ir reikalingas paslaugas galinčiose suteikti valstybės arba savivaldybių asmens sveikatos priežiūros įstaigose (5 dalis). Taigi, darytina išvada, kad būdami suimti įtariamieji, kaltinamieji ir nuteistieji turi teisę gauti pirminio, antrinio ir tretinio lygio asmens sveikatos priežiūros paslaugas, kurių teikimą privalo užtikrinti kardomojo kalinimo ar laisvės atėmimo vietos įstaiga.
20. Kaltinamojo R. G. gynėjas skunde akcentuoja prastą kaltinamojo sveikatą, kuri neva trukdo R. G. taikyti griežčiausią kardomąją priemonę. 2023 m. gegužės 1 d. Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų medicininiame dokumentų išraše / siuntimo duomenimis kaltinamajam diagnozuotas dešinės akiduobės darinys; nurodoma, kad dokumento surašymo metu indikacijų skubiam tolesniam ištyrimui ir gydymui nėra (24 t., b. l. 138-140). Iš į bylą pateikto 2023 m. gegužės 12 d. UAB „Affidea Lietuva“ radiologinio tyrimo vertinimo duomenų matyti, kad kaltinamajam buvo atlikta akiduobių magnetinio rezonanso tomografija, prieita išvados, kad dešinėje retrobulbariai viršutinio tiesiojo akies judinamojo raumens srityje matomas darinys, labiausiai panašus į intramuskulinę kavernozinę hemangiomą. Galvos smegenys – be reikšmingų pakitimų (24 t., b. l. 158). Aptariami duomenys leidžia daryti išvadą, kad R. G. sveikatos būklė iš tiesų nėra gera, kad kaltinamasis turi sveikatos problemų, dėl kurių jam gali reikėti periodiškai teikti sveikatos priežiūros paslaugas. Taigi, R. G. ne tik turi teisę prašyti, netgi pareikalauti, suėmimo atlikimo vietos administracijos užtikrinti, kad jam būtų suteiktas reikalingas gydymas laisvės atėmimo vietų įstaigoje ar kitoje kompetentingoje įstaigoje, tačiau, kaip teisingai aptarta skundžiamoje nutartyje, šios teisės įgyvendinimas jam (R. G.) šiuo metu yra realiai užtikrinamas. Iš bylos duomenų matyti ir tai, kad sveikatos priežiūros paslaugos kaltinamajam yra teikiamos ne tik viešose įstaigose, bet buvo suteiktos ir privačioje klinikoje.
21. Teisėjų kolegija sutinka su skundžiamos Kauno apygardos teismo nutarties argumentu, kad teismui pateiktuose medicininiuose dokumentuose nenurodoma, jog kaltinamasis R. G. dėl savo sveikatos būklės negalėtų būti laikomas suimtas. Duomenų, jog kaltinamajam šiuo metu būtų reikalinga išskirtinė, ypatinga, skubi medicininė pagalba, kurios suteikimas nebūtų įmanomas laisvės atėmimo vietų įstaigos asmens sveikatos priežiūros padaliniuose ar kitose įstaigose, kuriose pagal Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo 24 straipsnį gali būti teikiamos suimtųjų asmens sveikatos priežiūros paslaugos, pateiktoje skundo medžiagoje taip pat nėra. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija daro išvadą, kad R. G. turimos sveikatos problemos nėra tokio pobūdžio, kad šiuo metu neleistų laikyti jo izoliuoto nuo visuomenės, siekiant kardomųjų priemonių tikslų. Nepaisant to, svarbu pabrėžti, kad kaltinamajam turint tokio pobūdžio sveikatos problemų, bylą nagrinėjantis teismas, kiekvieną kartą ateityje spręsdamas dėl kaltinamajam R. G. taikomos kardomosios priemonės – suėmimo pratęsimo, panaikinimo ar pakeitimo švelnesne kardomąja priemone (jų kompleksu), privalo būti aktyvus ir itin atidžiai vertinti ne tik aplinkybę, ar yra išlikę suėmimo taikymo pagrindai ir sąlygos, bet taip pat patikrinti ir įvertinti, ar kaltinamajam sveikatos priežiūros paslaugos įkalinimo vietoje (ar kitoje įstaigoje, kurioje gali būti teikiamos suimtųjų sveikatos priežiūros paslaugos), vis dar teikiamos tinkamai, ar R. G. tolesnis kalinimas nesukels jam tokių sunkumų ir nepatogumų, kurie viršija neišvengiamus nepatogumus įkalinimo metu, taip pat nustatyti, ar kaltinamojo sveikatos būklė leidžia jam taikyti griežčiausią kardomąją priemonę – suėmimą.
22. Kauno apygardos teismas, spręsdamas klausimą dėl suėmimo termino kaltinamajam R. G. pratęsimo, pagrįstai atsižvelgė ir į ankstesnius kaltinamojo teistumus užsienio valstybėse (Lenkijoje, Vokietijoje). Kaip teisingai pastebima gynėjo skunde aukštesniajam teismui, aptariami teistumai yra seni, t. y. kilę už (2001 ir 2004 metais) Europos Sąjungos valstybėse narėse padarytas nusikalstamas veikas, ir šiuo metu yra išnykę. Nepaisant to, aptariama aplinkybė apie ankstesnius kaltinamojo teistumus užsienio valstybėse yra viena iš kaltinamąjį charakterizuojančių aplinkybių, rodančių jo ankstesnę kriminalinę istoriją, požiūrį į baudžiamojo įstatymo saugomas vertybes bei, kartu su kitomis bylos aplinkybėmis, leidžia teismui spręsti apie kaltinamojo turimus ryšius užsienio valstybėse. R. G. ryšius užsienyje taip pat patvirtina skundžiamoje nutartyje nurodomos aplinkybės, jog kaltinamasis apie 4-5 metus (iki 2017 m.) gyveno ir dirbo Airijos Respublikoje, o Jungtinėje Karalystėje gyvena kaltinamojo sesuo. Yra pagrindo manyti, kad suimtasis turi ryšių ir Ispanijos Karalystėje, kurioje galimai gan ilgą laiką buvo auginama narkotinė medžiaga – kanapės ir kurioje yra lankęsis R. G.
23. Teisėjų kolegijos vertinimu, aukščiau aptartos aplinkybės, R. G. inkriminuotų nusikaltimų veikų sunkumo, gresiančios bausmės griežtumo kontekste leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad būdamas laisvėje ir siekdamas išvengti gresiančios bausmės, kaltinamasis gali bėgti (slėptis) nuo teismo, taigi BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte įtvirtintas suėmimo pagrindas nustatytas pagrįstai.
24. Teismų praktikoje pripažįstama, kad pagrįstą manymą, jog asmuo darys naujus, BPK 122 straipsnio 4 dalyje nustatytus, nusikaltimus, gali patvirtinti informacija apie to asmens teistumą, jo vaidmenį padarant nusikaltimus, įtarimas kelių nusikaltimų padarymu, pragyvenimo lėšų gavimas iš nusikalstamos veiklos bei kiti duomenys. R. G. nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje kaltinamas padaręs nusikaltimą, numatytą BK 7 straipsnio 12 punkte, 25 straipsnio 3 dalyje, 260 straipsnio 3 dalyje, kuris yra priskiriamas labai sunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 6 dalis). Kaip matyti iš kaltinamojo akto turinio, R. G. inkriminuotas nusikaltimas galimai vykdytas pakankamai ilgą laiką (nuo 2019 m. pabaigos iki 2021 m. balandžio mėn.), nusikaltimas galimai buvo įvykdytas organizuotoje grupėje, veikiant pagal iš anksto parengtą planą, bendrininkams pasiskirsčius užduotimis. Inkriminuota nusikalstama veika turi tarptautinį elementą – galimai apėmė kelių užsienio valstybių (be kita ko, Ispanijos Karalystės ir Vokietijos Federacinės Respublikos) teritorijas. Aptariamos aplinkybės teisėjų kolegijai leidžia spręsti apie sunkų kaltinamiesiems inkriminuotos nusikalstamos veikos pobūdį, organizuotoje grupėje galimai dalyvavusių bendrininkų, įskaitant kaltinamąjį R. G., didesnį pavojingumą. Už aptariamo nusikaltimo padarymą baudžiamajame įstatyme yra nustatyta tik ilgalaikė laisvės atėmimo bausmė, taigi įgyvendinama BPK 122 straipsnio 8 dalyje nurodyta sąlyga, pagal kurią suėmimas gali būti skiriamas tik tiriant ir nagrinėjant bylas dėl nusikaltimų, už kuriuos baudžiamasis įstatymas numato griežtesnę negu vienerių metų laisvės atėmimo bausmę. Kaltinamajam inkriminuotas nusikaltimas patenka ir į BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų sąrašą. R. G. nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje taip pat inkriminuotas baudžiamasis nusižengimas (BK 259 straipsnio 2 dalyje), kuris galimai buvo padarytas 2022 m. gegužės 30 d., t. y. po inkriminuoto labai sunkaus nusikaltimo padarymo nepraėjus vieneriems metams. Kaltininkui inkriminuotos dvi nusikalstamos veikos (labai sunkus nusikaltimas ir baudžiamasis nusižengimas), kartu su kitomis kaltinamąjį charakterizuojančiomis aplinkybėmis, teisėjų kolegijai leidžia spręsti apie susiformavusias antivisuomenines kaltinamojo nuostatas, neigiamą požiūrį į baudžiamojo įstatymo saugomas vertybes.
25. Skunde aukštesniajam teismui kaltinamojo gynėjas pabrėžia, kad Kauno apygardos teismas, konstatuodamas, jog inkriminuotos nusikalstamos veikos galimai padarytos kaltinamojo R. G. ankstesnės bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, taip pat konstatavęs, kad inkriminuotos nusikalstamos veikos galimai padarytos siekiant gauti neteisėtų pajamų bei rėmęsis kaltinamojo ankstesniais teistumais užsienio valstybėse, pažeidė nekaltumo prezumpciją. Teisėjų kolegija pažymi, kad aptariamos aplinkybės skundžiamoje nutartyje buvo įvertintos tik tiek, kiek jos yra reikšmingos kardomosios priemonės – suėmimo termino pratęsimo klausimui išspręsti nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje, ir nesudaro pagrindo manyti, kad Kauno apygardos teismas išreiškė išankstinę nuomonę apie R. G. kaltę.
26. Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau ir – Konstitucija) 31 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmuo laikomas nekaltu, kol jo kaltumas neįrodytas įstatymo nustatyta tvarka ir pripažintas įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas savo aktuose ne kartą konstatavo, kad Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nekaltumo prezumpcija yra viena svarbiausių teisingumo vykdymo demokratinėje teisinėje valstybėje garantijų. Tai pamatinis teisingumo vykdymo baudžiamųjų bylų procese principas, svarbi žmogaus teisių ir laisvių garantija. Nekaltumo prezumpcija neatskiriamai siejama su kitų žmogaus konstitucinių teisių ir laisvių, taip pat įgytų teisių gerbimu ir apsauga. Ypač svarbu, kad nekaltumo prezumpcijos laikytųsi valstybės institucijos ir pareigūnai. Pažymėtina, kad viešieji asmenys, kol asmens kaltumas padarius nusikaltimą nebus įstatymo nustatyta tvarka įrodytas ir pripažintas įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu, turi susilaikyti nuo asmens įvardijimo kaip nusikaltėlio. Priešingu atveju galėtų būti pažeistas žmogaus orumas ir garbė, galėtų būti pakenkta asmens teisėms ir laisvėms (Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 29 d., 2006 m. sausio 16 d. ir kt. nutarimai).
27. Nekaltumo prezumpcijos principas įtvirtintas ne tik nacionaliniu, bet ir tarptautiniu lygmeniu – Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 2 dalyje, kurioje įtvirtinta, kad kiekvienas nusikaltimo padarymu kaltinamas asmuo laikomas nekaltu tol, kol jo kaltė neįrodyta pagal įstatymą. EŽTT, aiškindamas Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 2 dalies nuostatas, yra pažymėjęs, kad nekaltumo prezumpcija yra pažeidžiama tuo atveju, jeigu teismo sprendimas, susijęs su asmeniu, kaltinamu nusikalstamos veikos padarymu, atspindi nuomonę, jog jis yra kaltas, neįrodžius jo kaltumo pagal įstatymą (EŽTT 2005 m. sausio 13 d. sprendimas byloje Capeau prieš Belgiją, peticijos Nr. 42914/98). Pasak EŽTT, turi būti daromas esminis skirtumas tarp aiškaus teismo paskelbimo, nesant galutinio nuosprendžio, kad asmuo padarė atitinkamą nusikaltimą, ir teiginio, kad kažkas yra tiesiog įtariamas padaręs nusikaltimą (vadinamasis įtarimo būklės aprašymas). Pirmaisiais sprendimais pažeidžiama nekaltumo prezumpcija, tuo tarpu antruosius EŽTT ne kartą yra pripažinęs atitinkančiais Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnį (EŽTT 2012 m. sausio 10 d. sprendimas byloje Vulakh ir kt. prieš Rusiją, peticijos Nr. 33468/03).
28. Vertindama griežčiausios kardomosios priemonės – suėmimo paskyrimo kaltinamajam R. G. pagrįstumą, teisėjų kolegija, be kita ko, pažymi, kad kaltinamąjį neigiamai charakterizuoja ankstesnis jo teistumas – R. G. Kauno apygardos teismo 2019 m. lapkričio 18 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 181 straipsnio 3 dalį, 180 straipsnio 3 dalį, 214 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis BK 75 straipsniu atidedant paskirtos terminuoto laisvės atėmimo bausmės vykdymą 2 metams 6 mėnesiams, įpareigojant per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį neišeiti iš namų nuo 22 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu, neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, dirbti arba užsiregistruoti užimtumo tarnyboje bei 6 mėn. nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo šią bausmę vykdančioje institucijoje dienos dalyvauti elgesio pataisos programoje. Kaip teisingai pastebima skunde aukštesniajam teismui, Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. gegužės 30 d. nutartimi tenkintas Lietuvos probacijos tarnybos Kauno regiono skyriaus teikimas nutraukti R. G. priežiūros vykdymą prieš terminą. Nepaisant to, byloje yra duomenų (pvz.: kaltinamojo 2021 m. sausio 13 d. siųsta žinutė), leidžiančių manyti, kad bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, t. y. 2021 m. sausio mėn., kaltinamasis R. G. galimai lankėsi Ispanijos Karalystėje, taigi galimai pažeidė bausmės vykdymo atidėjimo sąlygas. Teisėjų kolegija plačiau šių bylos duomenų nenagrinėja ir dėl jų nepasisako, kadangi duomenų pripažinimo įrodymais ir jų vertinimo prerogatyva priklauso bylą nagrinėjančiam pirmosios instancijos teismui. Tačiau aptariamus duomenis aukštesnysis teismas pagrįstai vertina, kaip galinčius charakterizuoti kaltinamąjį, sprendžiant klausimą dėl skiriamų poveikių priemonių efektyvumo, kardomosios priemonės – suėmimo termino pratęsimo būtinumo, ir tai nepažeidžia kaltinamojo R. G. nekaltumo prezumpcijos. Kaip minėta aptariant kaltinamojo turimus ryšius užsienyje, Kauno apygardos teismas taip pat pagrįstai vertino ir aplinkybę apie ankstesnius R. G. teistumus užsienio valstybėse, kuri teismui leidžia spręsti apie ankstesnę kaltinamojo kriminalinę istoriją, požiūrį į baudžiamojo įstatymo saugomas vertybes bei charakterizuoja kaltinamąjį R. G. kaip linkusį daryti nusikalstamas veikas.
29. R. G. gynėjo skundo argumentai, jog Kauno apygardos teismas, pasisakęs, jog inkriminuotą labai sunkų nusikaltimą kaltinamasis padarė galimai siekdamas gauti neteisėtų pajamų, galimai pažeidė nekaltumo prezumpciją, kadangi neva pripažino, jog R. G. padarė jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, yra nepagrįsti. Kaip matyti iš skundžiamos nutarties motyvų, Kauno apygardos teismas ne neginčijamai konstatavo, tačiau darė prielaidą, kad pripažinus, jog kaltinamasis R. G. padarė jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, atsižvelgus į aplinkybę, jog realizavus disponuotas narkotines medžiagas juodojoje rinkoje organizuotos grupės nariai būtų gavę pelno, kurį galėtų pasiskirstyti tarpusavyje, taip pat atsižvelgus į aplinkybę, kad kaltinamasis anksčiau yra teistas už turtinio pobūdžio nusikalstamas veikas, nusikalstamos pajamos galėjo būti žymiu R. G. pragyvenimo šaltiniu. Kaip minėta aukščiau nutartyje, teismų praktikoje pripažįstama, kad pagrįstą manymą, jog asmuo darys naujus BPK 122 straipsnio 4 dalyje nustatytus nusikaltimus, gali patvirtinti, be kita ko, būtent informacija apie kaltininko galimą pragyvenimo lėšų gavimą iš nusikalstamos veiklos. Tad aptariami Kauno apygardos teismo argumentai dėl R. G. galimo pragyvenimo šaltinio vertintini, kaip apibūdinantys kaltinamajam inkriminuotų nusikalstamų veikų galimą savanaudišką pobūdį, ir yra viena iš aplinkybių sprendžiant klausimą dėl suėmimo termino pratęsimo. Teismas, aptardamas galimas kaltinamojo savanaudiškas paskatas ir motyvaciją padaryti inkriminuotą nusikalstamą veiką nekaltumo prezumpcijos nepažeidė.
30. Atsižvelgusi į išdėstytas aplinkybes teisėjų kolegija sprendžia, kad Kauno apygardos teismas teisingai nustatė ir BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytą suėmimo skyrimo pagrindą –pagrįstai manytina, kad kaltinamasis R. G. darys BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytus naujus nusikaltimus.
31. Suėmimas, kaip kardomoji priemonė, neišvengiamai suvaržo suimto asmens teises, numatytas Konstitucijos 20 straipsnio 2 dalyje, BPK 44 straipsnio 1 dalyje ir EŽTK 5 straipsnio nuostatose. Suėmimo taikymo pratęsimas gali būti pateisinamas tais atvejais, kuomet viešasis interesas, nepaisant nekaltumo prezumpcijos, nusveria EŽTK 5 straipsnyje nustatytą pagarbos asmens laisvei taisyklę (EŽTT sprendimas byloje Kudła prieš Lenkiją, peticijos Nr. 30210/96). Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje konstatuota, jog viešojo intereso, kaip valstybės pripažinto ir teisės ginamo visuomeninio intereso, įgyvendinimas yra viena svarbiausių pačios visuomenės egzistavimo ir raidos sąlygų (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1997 m. gegužės 6 d., 2005 m. gegužės 13 d. nutarimai).
32. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsižvelgus į galimai kaltinamojo disponuotų psichotropinių medžiagų labai didelį kiekį bei jų vertę juodojoje rinkoje, į aplinkybę, kad kaltinamajam R. G. inkriminuotos nusikalstamos veikos galimai buvo padarytos iš savanaudiškų paskatų, užstatas, kaip kardomoji priemonė, neužtikrintų BPK 119 straipsnyje įtvirtintos kardomųjų priemonių paskirties. Fizinės laisvės netekimas, atsiradęs pritaikius suėmimą, nagrinėjamu atveju užtikrina kaltinamojo dalyvavimą baudžiamajame procese ir užkardo galimybę kaltinamajam R. G. daryti naujas nusikalstamas veikas. Šio rezultato, teisėjų kolegijos nuomone, dabartinėje proceso stadijoje nebūtų galima pasiekti švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis, pavyzdžiui, intensyvia priežiūra, dokumentų paėmimu, rašytiniu pasižadėjimu neišvykti, įpareigojimu registruotis policijos įstaigoje, net jeigu šios priemonės būtų taikomos kartu su užstatu. Aptariamomis švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis nors ir būtų tam tikru mastu (mažesniu nei suėmimo atveju) potencialiai apribota R. G. fizinio judėjimo laisvė (pritaikius dokumentų paėmimą, rašytinį pasižadėjimą neišvykti, įpareigojimą registruotis policijos įstaigoje), kaltinamasis būtų kontroliuojamas elektroninėmis stebėjimo priemonėmis (pritaikius intensyvią priežiūrą), tačiau R. G. realiai nebūtų užkirstas kelias bėgti ar slėptis nuo teismo, be kita ko, atsižvelgiant į galimai padarytos nusikalstamos veikos tarptautinį elementą, kaltinamojo R. G. turimus ryšius užsienio valstybėse. Švelnesnės kardomosios priemonės (jų kompleksas) taip pat nepanaikintų galimybės kaltinamajam planuoti naujas potencialias nusikalstamas veikas, rengtis jų padarymui arba jas daryti (tam būtų sudarytos palankesnės sąlygos). Taigi, teisėjų kolegija vertina, kad Kauno apygardos teismas pagrįstai sprendė, jog nagrinėjamoje bylos stadijoje nėra pagrindo R. G. skirti vieną ar kelias švelnesnes už suėmimą kardomąsias priemones, nes nė viena iš jų (jų kompleksas) nebus pakankama, siekiant užtikrinti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų įgyvendinimą.
33. Kaltinamasis R. G. šiuo metu suėmime yra praleidęs kiek daugiau nei vienerius metus. Teisėjų kolegijos vertinimu, kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – suėmimas yra proporcinga ir adekvati jam inkriminuotų nusikaltimų pavojingumui bei sunkumui, taip pat yra būtina siekiant pašalinti galimybę R. G. bėgti ar slėptis nuo vykstančio baudžiamojo proceso bei daryti naujus nusikaltimus, numatytus BPK 122 straipsnio 4 dalyje. Pagal BPK 127 straipsnio 11 dalį viso baudžiamojo proceso metu suėmimas negali trukti ilgiau kaip du trečdalius didžiausios laisvės atėmimo bausmės, baudžiamajame įstatyme nustatytos už sunkiausią nusikaltimą, dėl kurio tiriama ir nagrinėjama byla. Sunkiausias nusikaltimas, kuriuo kaltinamas R. G., yra numatytas BK 260 straipsnio 3 dalyje. Už šį nusikaltimą gresia maksimali 15 metų laisvės atėmimo bausmė. Taigi, R. G. taikomo suėmimo trukmė nepažeidžia baudžiamojo proceso įstatyme nustatytų maksimalių griežčiausios kardomosios priemonės taikymo terminų. Papildomai pažymėtina, jog EŽTT praktikoje nurodoma, jog netrumpas suėmimo terminas savaime nepažeidžia ir Konvencijos 5 straipsnio 3 dalies reikalavimų, atsižvelgus į poreikį užtikrinti tinkamą baudžiamojo proceso eigą ir apsaugoti visuomenę nuo galimų naujų nusikalstamų veikų.
34. Atsižvelgdama į išanalizuotas aplinkybes, teisėjų kolegija nutaria, kad kaltinamojo R. G. gynėjo advokato Vytauto Sirvydžio skundas atmetamas, o Kauno apygardos teismo 2023 m. gegužės 26 d. nutartis, kuria kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – suėmimas pratęsta dviem mėnesiams, paliekama galioti.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 130 straipsnio 2 dalimi,
n u t a r i a :
kaltinamojo R. G. gynėjo advokato Vytauto Sirvydžio skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apygardos teismo 2023 m. gegužės 26 d. nutartimi kaltinamajam R. G. pratęstą kardomosios priemonės – suėmimo taikymą dviem mėnesiams.
Nutartis yra galutinė ir neskundžiama.
Teisėjai Evaldas Gražys
Jūratė Jakubonienė
Linas Šiukšta