Pranešėja Albina Pupeikienė
Civilinė byla Nr. 2A-250-253/2011
Teisėja Kristina Domarkienė
(Proceso Nr. 2-06-3-09477-2009-9)
Procesinio sprendimo kategorijos
75.4.3; 78.2.1; 75.8; 99.5; 121.21
(S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS
NUTARTIS
2011 m. sausio 26 d.
Klaipėda
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,
susidedanti iš kolegijos pirmininkės teisėjos Albinos Pupeikienės, kolegijos
teisėjų Danguolės Martinavičienės, Eugenijos Morkūnienės, sekretoriaujant Renatai
Girdvainytei, dalyvaujant ieškovei A. M. K., atsakovui A. K.,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjusi ieškovės A. M. K. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos
miesto apylinkės teismo 2010 m. liepos 1 d. sprendimo civilinėje byloje Nr.
2-1210-796/2010 pagal ieškovės A.
M. K. ieškinį atsakovui A. K. dėl santuokos nutraukimo dėl atsakovo kaltės,
išlaikymo nepilnametei dukrai priteisimo, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo,
turto padalinimo, tretieji asmenys Klaipėdos apskrities valstybinė mokesčių
inspekcija, VĮ „Klaipėdos keleivinis transportas“, AB „Turto bankas“, VSDFV
Klaipėdos skyrius, UAB „Snoro lizingas“, „Swedbank“ AB, institucija, teikianti
išvadą byloje, Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos
skyrius,
n u s t a t ė:
ieškovė A. M. K. kreipėsi į Klaipėdos miesto
apylinkės teismą su ieškiniu, prašydama teismo nutraukti jos ir atsakovo
santuoką dėl atsakovo kaltės, nustatyti sutuoktinių nepilnametės dukters G. gyvenamąją
vietą su vaiko motina, priteisti iš atsakovo nepilnametės dukters G. išlaikymui
po 400 Lt periodinėmis išmokomis kas mėnesį nuo 2009-08-01 iki vaiko
pilnametystės, 14 400 Lt įsiskolinimą už dukters išlaikymą nuo 2006-08-22
iki 2009-08-01, pripažinti atsakovo skolas asmeninėmis, priteisti iš atsakovo
39 563 Lt skolą, priteisti UAB „Luara“ akcijas ir įsipareigojimus atsakovui, po
santuokos nutraukimo palikti atsakovui jo esamą pavardę, ieškovės pavardę
pakeisti į M.,
nustatyti, kad turtinėms teisėms teisines pasekmes santuokos nutraukimas sukėlė
nuo tos dienos, kai šalys faktiškai nustojo kartu gyventi, t. y. 2009-01-16.
Jos skolas ir paskolą „Swedbank“, AB pripažinti jos asmeninėmis skolomis.
Klaipėdos
miesto apylinkės teismas 2010-07-01 sprendimu ieškinį patenkino iš dalies – nutraukė
ieškovės ir atsakovo (duomenys neskelbtini) sudarytą santuoką dėl abiejų
sutuoktinių kaltės; po santuokos nutraukimo šalims paliko pavardes – K. ir M.;
nepilnametės dukters G. K., gim. (duomenys neskelbtini),
gyvenamąją vietą nustatė su jos motina A. M. K.; priteisė
iš atsakovo išlaikymą nepilnametei dukrai po 400 Lt kas mėnesį mokamomis
periodinėmis išmokomis, šią sumą kasmet indeksuojant
Vyriausybės nustatyta tvarka, nuo 2009-08-20 iki dukters pilnametystės;
pripažino automobilius (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), valst.
Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys
neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 100
vnt. UAB „Luara“ vardinių paprastųjų akcijų asmenine atsakovo nuosavybe;
pripažino asmeninėmis atsakovo prievolėmis 7 161,17 Lt skolą VSDFV
Klaipėdos skyriui, 22 896,75 Lt skolą AB „Turto bankas“, 330 Lt skolą VšĮ
„Klaipėdos keleivinis transportas“, 2 845,33 Lt skolą UAB „Snoro
lizingas“, 4 870 Lt skolą valstybės biudžetui, kurią administruoja Klaipėdos
apskrities VMI; pripažino asmeninėmis ieškovės prievolėmis 535,65 Lt skolą VSDFV
Klaipėdos skyriui, 50 106,67 Lt skolą valstybės biudžetui, kurią
administruoja Klaipėdos apskrities VMI, skolą „Swedbank“, AB pagal 2008-10-04
Vartojimo kredito sutartį Nr. 08-116291-GV; priteisė iš atsakovo 63,50 Lt
bylinėjimosi išlaidų ieškovei; priteisė iš atsakovo 741 Lt žyminio mokesčio
valstybei; priteisė iš ieškovės 410 Lt žyminio mokesčio valstybei; kitą
ieškinio reikalavimų dalį atmetė. Spręsdamas dėl santuokos iširimo pagrindo teismas
konstatavo, kad abi šalys neieškojo bendro sutarimo ir kompromiso, nedėjo visų
pastangų, kad išsaugotų šeimą, todėl padarė išvadą, kad santuoka iširo dėl
abiejų sutuoktinių kaltės. Ieškovė į teismą dėl santuokos nutraukimo ir išlaikymo
priteisimo kreipėsi 2009-08-20, todėl teismas laikė, kad iki 2009-08-20
atsakovas gyveno šeimoje su ieškove, vedė bendrą ūkį, o visi pinigai uždirbti
šeimoje buvo laikomi bendrais. Ieškovė nepateikė įrodymų, kad atsakovas
uždirbdavo daug pinigų ir jų piktybiškai neduodavo vaiko išlaikymui, todėl
ieškovės reikalavimą dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo atmetė. Dėl 39 563
Lt skolos priteisimo teismas konstatavo, kad ieškovė nepateikė įrodymų, jog
prašomus priteisti pinigus sumokėjo iš asmeninių, iki santuokos įgytų lėšų, ir
šį reikalavimą atmetė.
Ieškovė A. M. K. pateiktu patikslintu apeliaciniu skundu prašo panaikinti
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010-07-01 sprendimo dalį dėl santuokos
nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, nurodant, kad dėl santuokos
nutraukimo kaltas A. K., priteisti iš atsakovo 14 400 Lt
išlaikymo nepilnamečiui vaikui įsiskolinimą už 36 mėnesius ir 39 563 Lt
skolą. Ieškovė prašo bylą nagrinėti iš esmės ir priimti naują sprendimą –
patikslintą ieškinį tenkinti visiškai, atitinkamai pakeisti bylinėjimosi
išlaidų paskirstymą, priteisti bylinėjimosi išlaidas iš atsakovo. Nurodo, kad
atsakovas ieškove naudojosi, neįnešdamas ir negrąžindamas pasiskolintų iš
ieškovės pinigų, girtavo. Atsakovas nepateikė teismui įrodymų, kad jis teikė
išlaikymą nepilnamečiam vaikui, todėl nepagrįstai atmetė reikalavimą priteisti
išlaikymo įsiskolinimą. Apeliantė nurodo, kad teismas nepagrįstai priteisė
išlaikymą nuo 2009-08-20, o ne nuo 2009-08-01.
Atsiliepimas
į apeliacinį skundą negautas.
Apeliacinės
instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (CPK 320
str. 2 d.). Tai reiškia, kad nagrinėdamas bylą apeliacine tvarka, teismas turi
tikrinti tik apskųstos teismo sprendimo dalies teisėtumą ir pagrįstumą. Nagrinėjamoje
byloje kilo ginčas dėl santuokos iširimo dėl vieno ar abiejų sutuoktinių kaltės,
išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiam vaikui ir skolos ieškovei priteisimo.
Dėl
santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės
Teismas,
spręsdamas, ar santuoka iširo dėl vieno ar abiejų sutuoktinių kaltės, turi
atsižvelgti į įstatyme įtvirtintas
sutuoktinio pripažinimo kaltu sąlygas. Pagal CK 3.60 straipsnio 2 dalį sutuoktinis
pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip
sutuoktinio pareigas, nustatytas CK 3.26–3.30,
3.35, 3.36 ir kituose straipsniuose, bei dėl to tapo negalimas bendras
sutuoktinių gyvenimas. Sutuoktinių pareigų esmė – tai lojalumo, savitarpio
pagalbos ir moralinės bei materialinės paramos teikimo, visapusiško rūpinimosi
vaikais ir visa šeima pareigos. CK yra
nustatyti atvejai, kai sutuoktinio kaltė yra preziumuojama, t. y. CK 3.60 straipsnio 3 dalyje nustatyta
prezumpcija, kad santuoka iširo dėl vieno sutuoktinio kaltės, jeigu jis yra
neištikimas, paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpino
(Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-06-20 nutartis byloje Nr. 3K-3-220/2007). Iš
civilinės bylos duomenų nėra pagrindo preziumuoti atsakovo A.
K. kaltės CK 3.60 straipsnio 3 dalies prasme.
Viena iš
sutuoktinių pareigų yra vienas kitą remti (CK 3.27 str. 1 d.). Jie
privalo būti vienas kitam lojalūs, vienas kitą gerbti, remti moraliai ir
materialiai, atsižvelgiant į kiekvieno jų galimybes, prisidėti prie bendrų
šeimos ar kito sutuoktinio poreikių tenkinimo. Pripažinus, kad lojalumo pareigą
pažeidė abu sutuoktiniai ir dėl to sutriko tarpusavio nuolatinis bendravimas,
nebuvo išsiaiškintos nepasitikėjimo vienu iš sutuoktinių aplinkybės ir
priežastys ir nebuvo ieškoma bendro sutarimo, kuris ateityje padėtų atkurti
darnius santuokinius ryšius, gali būti taikomas CK 3.61 straipsnis ir santuoka nutraukiama dėl abiejų sutuoktinių
kaltės. Iš bylos aplinkybių ir šalių paaiškinimų pirmosios instancijos teisme
matyti, kad ieškovė kaltina atsakovą dėl netinkamo elgesio, melavimo,
nesirūpinimo šeima, alkoholio vartojimo, jų nepilnamečio vaiko nepriežiūros.
Atsakovo teigimu ieškovė yra nesugyvenamo, despotiško charakterio, jam melavo
apie savo patirtą traumą, apie dėl finansinių problemų turimas skolas,
neadekvačiai elgėsi su pinigais, neatitiko jų požiūris į vaikų auklėjimą,
nesutiko su ieškovės nurodytomis aplinkybėmis dėl besaikio alkoholio vartojimo
ir smurtavimo prieš ieškovę. Iš nurodytų aplinkybių konstatuotina, kad abu
sutuoktiniai rodė nepagarbą vienas kitam, nesugebėjo konfliktų spręsti
civilizuotai, todėl CK 3.61 straipsniui taikyti nagrinėjamu atveju neturi teisinės
reikšmės tai, kad vienas iš sutuoktinių šias pareigas pažeidė daugiau, o kitas
– mažiau. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad abi šalys
neieškojo bendro sutarimo ir kompromiso, nedėjo visų pastangų, kad išsaugotų
šeimą, todėl pripažino, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės.
Apeliantės apeliaciniame skunde išdėstyti teiginiai dėl atsakovo kaltės išyrant
santuokai yra deklaratyvūs, todėl atmestini, kaip nepagrįsti.
Dėl
išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiam vaikui priteisimo
Išlaikymo
įsiskolinimas nustatomas remiantis CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintomis nuostatomis, todėl
teismas, kilus ginčui dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo turi imtis
priemonių, kad būtų nustatytos šios reikšmingos faktinės aplinkybės: (a) vaiko
poreikiai, (b) kiekvieno iš tėvų turtinė padėtis, (c) būtinas išlaikymo dydis, proporcingas
vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai, (d) kokią dalį reikalingo išlaikymo
teikė kiekvienas iš tėvų ginčijamu laikotarpiu, (e) nuo kurio momento vaiko
tėvas ar motina nebevykdė savo pareigos materialiai išlaikyti savo vaikus (Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo 2007-01-29 nutartis byloje Nr. 3K-3-21/2007).
Nustatyta,
kad G. K. gimė (duomenys neskelbtini) tėvams
gyvenant santuokoje. Kilus ginčui dėl atsakovo gyvenimo su ieškove pabaigos
momento nustatymo, pirmosios instancijos teismas
laikė, jog iki 2009-08-20 atsakovas gyveno šeimoje su ieškove ir vedė bendrą
ūkį. Šeimos santykiai iki 2009-08-20 nebuvo nutrūkę, todėl yra pagrindo teigti,
kad atsakovas teikė išlaikymą vaikui prisidėdamas prie bendro šeimos ūkio. CK
3.27 straipsnio 1 dalis nustato, kad sutuoktiniai privalo vienas kitą remti
materialiai, atsižvelgiant į kiekvieno jų galimybes, prisidėti prie bendrų
šeimos ar kito sutuoktinio poreikių tenkinimo. Jeigu sutuoktinių galimybės
materialiai aprūpinti šeimą dėl objektyvių priežasčių (ligos, nedarbo ar pan.)
nėra vienodos, vienas sutuoktinis privalo materialiai išlaikyti tokios paramos
reikalingą kitą sutuoktinį ir prisiimti atsakomybę už materialųjį visos šeimos
aprūpinimą. Nagrinėjamu atveju taikytina tikėtinumo taisyklė, byloje nėra
duomenų, kad atsakovas A. K. nevykdė pareigos išlaikyti
savo nepilnametę dukterį trejus metus nuo gimimo 2006-08-22 iki ieškinio
pareiškimo dienos, todėl ieškovės apeliacinio skundo motyvas dėl išlaikymo
įsiskolinimo priteisimo atmestinas kaip nepagrįstas.
Nustatyta,
kad ieškovė į Klaipėdos miesto apylinkės teismą su ieškiniu kreipėsi 2009-08-20,
todėl išlaikymas nepilnametei dukrai iš atsakovo po 400 Lt kas mėnesį mokamomis
periodinėmis išmokomis priteistas nuo kreipimosi į teismą dienos, t. y. nuo
teisės į išlaikymą atsiradimo dienos CK 3.200 straipsnio prasme.
Dėl
39 563 Lt skolos ieškovei priteisimo
Sutuoktiniams
nesudarius vedybų sutarties, jų turtui taikomas įstatymų nustatytas turto teisinis režimas, reglamentuojamas CK 3.87–3.100
straipsniuose. Taikant šį turto režimą, preziumuojama, kad po santuokos
sudarymo įgytas turtas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, kol neįrodyta,
kad turtas priklauso vienam iš sutuoktinių asmeninės nuosavybės teise (CK 3.87 str. 1 d., 3.88 str. 2 d.). Koks
turtas, įgytas santuokos metu, pripažįstamas asmenine nuosavybe, nurodyta CK 3.89 straipsnio 1 dalyje. Turto priklausymo asmeninės
nuosavybės teise faktas gali būti įrodinėjamas tik rašytiniais įrodymais,
išskyrus atvejus, kai toks draudimas prieštarautų sąžiningumo, teisingumo ir protingumo
principams ar turto prigimtis ir pobūdis patys savaime įrodo, kad turtas yra
vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (CK 3.89 str. 2 d.) (Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo 2010-12-27 nutartis byloje Nr. 3K-3-561/2010). Ginčas byloje kilo dėl
piniginių lėšų panaudojimo asmeniniams vyro
įsipareigojimams, asmeninėms išlaidoms dengti, baudoms ir skoloms mokėti. Pirmosios
instancijos teisme paaiškėjo, kad ieškovė atsakovo skolas mokėjo iš savo
darbinės veiklos gautų pajamų. Bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe
pripažįstamos pajamos, gautos iš abiejų sutuoktinių bendros veiklos ir vieno
sutuoktinio veiklos, pajamos, gautos po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar
vieno jų darbinės ar intelektinės veiklos, dividendai, pensijos, pašalpos bei
kitokios išmokos (CK 3.88 str. 1 d. 3 p., 5 p.). Pirmosios instancijos teismas
pagrįstai nustatė, kad ieškovė nepateikė įrodymų, jog prašomus priteisti
pinigus sumokėjo iš asmeninių, iki santuokos įgytų lėšų, vadovavosi CK 3.88
straipsnio 2 dalyje įtvirtinta prezumpcija, kad turtas yra bendroji jungtinė
nuosavybė, kol neįrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė,
ir reikalavimą dėl 39 563 Lt skolos priteisimo atmetė.
Atsižvelgusi į nurodytas aplinkybes teisėjų kolegija konstatuoja,
kad skundžiamos Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010-07-01 sprendimo dalys,
kuriomis pripažinta, kad šalių santuoka nutraukta dėl abiejų sutuoktinių
kaltės, ieškinys dėl 14 400 Lt išlaikymo nepilnamečiui vaikui įsiskolinimo
ir 39 563 Lt skolos ieškovei priteisimo atmestas yra teisėtos ir pagrįstos
– jas naikinti apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo, todėl
jos paliktinos nepakeistos (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
Klaipėdos
miesto apylinkės teismo 2010-08-26 nutartimi ieškovei atidėtas 1 187 Lt žyminio
mokesčio sumokėjimas iki galutinio teismo sprendimo (nutarties) byloje priėmimo
(t. 3, b. l. 18–19), todėl iš ieškovės valstybei priteistina 1 187 Lt
žyminio mokesčio.
Vadovaudamasi
Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
teisėjų kolegija
n u t a r i a:
Klaipėdos
miesto apylinkės teismo 2010 m. liepos 1 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš
ieškovės A. M. K., a. k. (duomenys
neskelbtini) 1 187 Lt žyminio mokesčio valstybei.
Kolegijos pirmininkė
Albina Pupeikienė
Kolegijos teisėjai
Danguolė Martinavičienė
Eugenija Morkūnienė