Civilinė byla Nr. 2A-586-260/2014,

Proceso Nr. 2-69-3-02787-2013-0,

Procesinio sprendimo kategorijos:

(S)

44.2.4.2; 121.14; 121.21; 128.11; 129.20.1;

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. balandžio 16 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų:Žibutės Budžienės (kolegijos pirmininkė), Raimondo Buzelio (pranešėjas) ir Leono Jachimavičiaus,teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagalieškovo R. K. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2013 m. spalio 18 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-6096-199/2013 pagal ieškovo R. K. ieškinį atsakovei antstolei G. K., tretiesiems asmenims uždarajai akcinei bendrovei „Autrolis“, „BTA Insurance Company“ SE dėl termino skundui paduoti atnaujinimo, dėl antstolės veiksmų ir neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I.Ginčo esmė

Ieškovas ieškiniu (b.l. 3–5, t. I) ir patikslintais ieškiniais (b.l. 19–20, 44–46, t. I) prašė atnaujinti terminą skundui dėl antstolės veiksmų paduoti, panaikinti antstolės G. K. 2013 m. sausio 8 d. patvarkymą atsisakyti atnaujinti praleistą skundo padavimo terminą, pripažinti, kad antstolės G. K. tyčiniai, apgalvoti veiksmai, nukreipti atimti iš ieškovo teismo priteistą 700 Lt neturtinėsžalos atlyginimą, yra neteisėti, prieštaraujantys Konstitucijos 30 straipsniui, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarime išdėstytiems išaiškinimams dėl neturtinės žalos sampratos ir įpareigoti grąžinti ieškovui jam teismo priteistą 700 Lt sumą kaip piniginę kompensaciją neturtinei žalai atlyginti, priteisti iš antstolės 10 000 Lt neturtinei žalai atlyginti. Ieškovas nurodė, kad jis atlieka bausmę Alytaus pataisos namuose. 2012 m. lapkričio 23 d. paaiškėjo, kad ieškovui priklausančios piniginės lėšos yra areštuotos, todėl Alytaus pataisos namuose esančioje parduotuvėje jis negalės įsigyti jokių prekių. Ieškovui priklausančias pinigines lėšas, esančias pas trečiuosius asmenis, o šiuo konkrečiu atveju Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos depozitinėje sąskaitoje, 1 707 Lt sumai, iš kurių 907 Lt yra vykdymo išlaidos, 2012 m. lapkričio 22 d. patvarkymu areštavo antstolė G. K.. Minėtoje sąskaitoje buvusios lėšos yra piniginė kompensacija už ieškovo patirtą neturtinę žalą, kurią jam priteisė teismas. Antstolės veiksmai areštuojant šias lėšas yra tyčiniai, apgalvoti, pažeidžiantys ieškovo teisę reikalauti neturtinės žalos atlyginimo ir jį gauti. Minėta piniginių lėšų suma yra neliečiama, kadangi skirta neturtinei žalai atlyginti, be to, antstolė į minėtą sumą negalėjo nukreipti išieškojimo, kadangi, remiantis CPK 668 straipsnio 1 dalimi, negali būti nukreipiamas išieškojimas į lėšas, neviršijančias vienos MMA. Dėl neteisėtų antstolės veiksmų ieškovas patyrė didelius nepatogumus, nervinę įtampą, dvasinę skriaudą, pasijuto įžeistas, pažemintas, sutriko bendravimo su kitais asmenimis galimybės, buvo pamintas ieškovo orumas ir atimta galimybė įsigyti prekių ne tik per šventes, bet ir iki šiol, dėl ko ieškovas patyrė neturtinę žalą, kuriai atlyginti prašo priteisti 10 000 Lt.

Atsakovė antstolė G. K. atsiliepime (b.l. 67–72, t. I) nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, teigė, kad ieškovas yra praleidęs įstatyme numatytą terminą skundams dėl antstolio veiksmų paduoti, tačiau nenurodė jokių aplinkybių ar svarbių priežasčių, nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių praleisto termino atnaujinimo būtinumą. Antstolė procesinius dokumentus ieškovui siuntė jo nurodytu adresu, tačiau visi siųsti procesiniai dokumentai grįžo neįteikti esant netiksliam nurodytam adresui. Ieškovas nepagrįstai teigia, kad iš lėšų sumos, skirtos neturtinei žalai atlyginti, yra negalimas išieškojimas, kadangi remiantis CPK 737 straipsniu neturtinei žalai atlyginti skirtai piniginei kompensacijai nėra taikomos išieškojimo iš darbo užmokesčio taisyklės, o CPK 739 straipsnyje piniginė kompensacija neturtinei žalai atlyginti nenurodyta kaip pinigų suma, iš kurios išieškoti negalima. Neturtinės žalos atlyginimas dėl antstolio neteisėtų veiksmų įstatyme nėra numatytas, todėl ieškovo reikalavimas dėl neturtinės žalos priteisimo nėra galimas. Be to, ieškovo nurodyti teiginiai dėl jo patirtos neturtinės žalos, susijusios su šventėmis, yra nepagrįsti, kadangi jis apie lėšų areštą sužinojo likus mėnesiui iki nurodytų švenčių. Nagrinėjamu atveju CPK 668 straipsnio nuostatos netaikytinos, kadangi minėtame straipsnyje kalbama tik apie grynuosius pinigus.

Trečiasis asmuo „BTA Insurance Company“ SE atsiliepime (b.l. 98–100, t. I) nurodė, kad ieškinys yra nepagrįstas, kadangi antstolės veiksmai areštuojant ir išieškant iš ieškovo lėšas buvo teisėti, sąlygų civilinei atsakomybei taikyti nėra, o neturtinės žalos atlyginimo dėl neteisėtų antstolio veiksmų galimybė nėra įtvirtinta įstatyme.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Kauno apylinkės teismas 2013 m. spalio 18 d. sprendimu (b.l. 133–140, t. I) ieškinį tenkino iš dalies, panaikino antstolės G. K. 2013 m. sausio 8 d. patvarkymą Nr. S-136 atsisakyti atnaujinti praleistą terminą skundui paduoti, ieškovui atnaujino terminą skundui dėl antstolės veiksmų paduoti, pripažino iš dalies neteisėtais antstolės G. K. 2013 m. lapkričio 23 d. patvarkymus Nr. S-7309 ir Nr. S-7274 dalyje dėl areštuotų lėšų masto, įpareigojo antstolę grąžinti dalį priteisto ieškovui neturtinės žalos atlyginimo- 350 Lt - į Alytaus pataisos namų depozitinę sąskaitą ir likusią ieškinio dalį atmetė. Teismas priteisė iš atsakovės antstolės G. K. valstybei 72 Lt žyminį mokestį, 17 Lt išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, ir 344,48 Lt už antrinę teisinę pagalbą. Teismas, nustatęs, kad ieškovas praleido CPK 512 straipsnyje numatytą 20 dienų terminą skundui dėl antstolio veiksmų paduoti, tačiau nepraleido 90 dienų termino, atsižvelgdamas į tai, kad ieškovas yra įkalinimo įstaigoje, kurioje yra ribotajo laisvė atlikti tam tikrus veiksmus, tarp jų ir kreiptis teisinės pagalbos, kad yra ribotajo laisvė siųsti laiškus savo nuožiūra, kad ieškovo pateiktą skundą būrio viršininkas išsiuntė ne tą pačią dieną, o kiek vėliau, sprendė, kad ieškovas terminą skundui dėl antstolės veiksmų paduoti praleido dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jo valios, todėl terminą skundui dėl antstolės veiksmų paduoti atnaujino. Teismas nustatė, kad ieškovui 2011 m. lapkričio 24 d. Kauno apygardos administracinio teismo sprendimu buvo priteista neturtinė žala iš valstybės, atstovaujamos Kauno tardymo izoliatoriaus, dėl tardymo izoliatoriaus veiksmų (neveikimo) nesuteikiant ieškovui laiku odontologo paslaugų, kadangi R. K. dėl danties skausmo patyrė fizinį skausmą ir nepatogumus. Teismas sprendė, kad ieškovui priteista neturtinė žala yra kompensacinio pobūdžio, susijusi su sveikatos sutrikimu, todėl jos atžvilgiu taikytinos CPK 737 straipsnio 4 punkto nuostatos. Teismas nurodė, kad antstolė žinojo ar jai turėjo būti žinoma areštuotos 700 Lt sumos prigimtis, kadangi ji šią sumą areštavo Teisingumo ministerijos ir Alytaus pataisos namų depozitinėse sąskaitose, be to, šie duomenys buvo nurodyti ieškovo skunde. Atsižvelgdamas į tai, kad ieškovui 700 Lt suma buvo priteista neturtinei žalai atlyginti, kad ši suma yra mažesnė nei MMA, teismas sprendė, kad antstolė galėjo areštuoti ir išieškoti iš šios sumos trečiojo asmens naudai tik iki 50 procentų šios sumos, dėl ko antstolės patvarkymus dalyje dėl arešto masto panaikino. Teismas nepagrįstais laikė ieškovo nurodytus argumentus, jog antstolė iš viso negalėjo išieškoti iš šios sumos, kadangi ji yra mažesnė nei MMA, ir nurodė, kad ieškovas yra išlaikomas valstybės, nenurodė, kokie jo būtiniausi poreikiai būtų tenkinami iš areštuotų lėšų. Teismas, spręsdamas dėl neturtinės žalos atlyginimo, nurodė, kad byloje nėra duomenų, jog antstolė sąmoningai savo veiksmais siekė pažeminti ieškovą, tyčia, apgalvotai iš ieškovo išieškojo priteistus 700 Lt neturtinei žalai atlyginti. Antstolė vykdė baudų išieškojimą iš ieškovo ir atliko vykdymo veiksmus, dėl kurių ieškovas patyrė tam tikrus nepatogumus, todėl vien ta aplinkybė, kad antstolė nepagrįstai nukreipė išieškojimą į didesnę sumą, nei kad buvo galima pagal CPK nuostatas, nesudaro pagrindo spręsti, kad ieškovui buvo padaryta 10 000 Lt dydžio neturtinė žala. Teismas, pažymėjęs, kad byloje nėra duomenų apie priežastinį ryšį tarp antstolės veiksmų ir ieškovo sveikatos problemų, įrodymų apie patirtą neturtinę žalą, reikalavimo priteisti neturtinę žalą netenkino.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Apeliaciniu skundu ieškovas (b.l. 158, t. I) prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2013 m. spalio 18 d. sprendimo dalį, kuria ieškinys atmestas, ir ieškinį patenkinti visiškai. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Teismas skundžiamame sprendime nepasisakė bei neišdėstė motyvų, dėl ko atmetė apelianto nurodytus esminius argumentus dėl antstolės tyčinių, apgalvotų veiksmų, nukreiptų atimti iš apelianto teismo jam priteistą 700 Lt sumą neturtinei žalai atlyginti. Antstolės veiksmai yra neteisėti, prieštaraujantys Konstitucijos 30 straipsniui, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarime išdėstytiems išaiškinimams dėl neturtinės žalos sampratos, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikai, todėl teismo sprendimas keistinas.
2. Teismo sprendimo dalis, kuria antstolė įpareigota grąžinti tik pusę neturtinei žalai atlyginti priteistos sumos, taip pat prieštarauja Konstitucijos 30 straipsniui, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarime išdėstytiems išaiškinimams dėl neturtinės žalos sampratos bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išaiškinimams dėl neturtinės žalos sampratos.
3. Teismas nepagrįstai sprendė, kad byloje nėra duomenų, įrodančių priežastinį ryšį tarp antstolės neteisėtų veiksmų ir apelianto sveikatos problemų. Dėl antstolės veiksmų nepagrįstai areštuojant lėšas apeliantas patyrė didelius nepatogumus, nervinę įtampą, dvasinę skriaudą, pasijautė įžeistas, pažemintas, apvogtas, buvo pamintas jo orumas, sutriko bendravimo galimybės, buvo atimtagalimybė įsigyti prekių ne tik prieš šventes, bet ir vėliau, buvo pažeista apelianto teisė į neturtinės žalos atlyginimą bei orumą, todėl teismas nepagrįstai atmetė reikalavimą dėl neturtinės žalos priteisimo.

Apeliacinio skundo patikslinimu (b.l. 173, t. I) apeliantas nurodė, kad atsisako reikalavimo priteisti jam iš atsakovės antstolės G. K. 10 000 Lt neturtinei žalai atlyginti.

Atsakovė atsiliepimu į apeliacinį skundą (b.l. 10–11, t. II) prašo apeliacinį skundą atmesti ir priteisti iš apelianto bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad teismo sprendimas jau įvykdytas. Atsakovės manymu, teismas visapusiškai ir objektyviai išnagrinėjo bylą, išsamiai skundžiamame sprendime išdėstė jo motyvus, todėl nepagrįsti apelianto argumentai, kad teismas visiškai nepasisakė dėl ko atmetė jo esminius argumentus. Apeliaciniame skunde nurodytos Lietuvos Respublikos Konstitucijos nuostatos, Konstitucinio Teismo nutarimas bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutarimai yra susiję su teise į neturtinės žalos atlyginimą bei neturtinės žalos atlyginimą, kai ji yra padaryta asmeniui dėl neteisėtų valstybės institucijų ar jų tarnautojų veiksmų bei atlyginimo iš valstybės ar savivaldybės lėšų, tačiau tai nėra susiję su šia konkrečia nagrinėjama situacija ir antstolio vykdomomis pareigomis bei išieškojimu iš skolininko turimų lėšų.

Trečiasis asmuo „BTA Insurance Company“ SE atsiliepimu į apeliacinį skundą (b.l. 3–4, t. II) prašo netenkinti apeliacinio skundo ir nurodo, kad teismas pagrįstai sprendė, jog nagrinėjamu atveju taikytinos CPK 737 straipsnio 4 punkto nuostatos, dėl ko antstolė galėjo išieškoti iš apeliantui priklausančių lėšų, skirtų kompensuoti jo patirtą neturtinę žalą, ne daugiau kaip 50 procentų šios sumos.

Kiti byloje dalyvaujantys asmenys atsiliepimų į apeliacinį skundą nepateikė.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Šioje byloje apeliacinės instancijos teismas nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė, todėl teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2013 m. spalio 18d. sprendimo, remiasi skundo teisiniu bei faktiniu pagrindu, neperžengdama jo ribų.

Apeliaciniu skundu yra ginčijama pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria atmestas ieškovo R. K. ieškinys atsakovei antstolei G. K., tretiesiems asmenims uždarajai akcinei bendrovei „Autrolis“, „BTA Insurance Company“ SE dėl termino skundui paduoti atnaujinimo, dėl antstolės veiksmų ir neturtinės žalos atlyginimo. Apeliantas, tikslindamas apeliacinį skundą, nurodė nepalaikantis savo reikalavimo dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl apeliacinio skundo argumento, susijusio su šiuo apelianto reikalavimu, nepasisako, pripažindamas, kad teismo sprendimo dalis dėl neturtinės žalos priteisimo, neapskųsta. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacinio skundo, atsiliepimų į apeliacinį skundą argumentus ir bylos medžiagą, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo sprendimasiš esmės yra teisėtas ir pagrįstas, jį keisti ar naikinti remiantis apeliacinio skundo argumentais nėra  pagrindo.

Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad antstolės G. K. kontoroje vykdomos vykdomosios bylos iš viso dėl 800 Lt paskirtų baudų išieškojimo iš skolininko R. K. išieškotojos UAB „Autrolis“ naudai (b.l. 48). 2012 m. lapkričio 22 d. patvarkymu Nr. S-7274 areštuoti lėšas, esančias pas kitus asmenis (b.l. 80, t. I), adresuotu Alytaus pataisos namams, antstolė remdamasi CPK 688 ir 689 straipsnių nuostatomis areštavo lėšas, priklausančias apeliantui ir esančias Alytaus pataisos namų depozitinėje sąskaitoje 1 707 Lt sumai, iš kurių 907 Lt yra vykdymo išlaidos. 2012 m. lapkričio 23 d. patvarkymu Nr. S-7309 antstolė taip pat areštavo apeliantui priklausančias lėšas, esančias pas kitus asmenis (b.l. 79, t. I).Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija 2012 m. lapkričio 22 d. pervedė apelianto vardu 700 Lt, kurie jam buvo priteisti neturtinei žalai atlyginti. Vykdant antstolės G. K. 2012 m. lapkričio 22 d. patvarkymą areštuoti lėšas, esančias pas kitus asmenis, Alytaus pataisos namai 698,95 Lt iš šios sumos (1,05 Lt banko komisinis mokestis) 2012 m. lapkričio 28 d. pervedė į antstolės depozitinę sąskaitą (b.l. 47, t. I). Skolininkas, sužinojęs apie piniginių lėšų areštą, pateikė skundą dėl antstolės veiksmų prašydamas panaikinti patvarkymus dėl lėšų arešto, grąžinti pervestas lėšas ir nurodė, kad areštuotos lėšos buvo skirtos jo patirtai neturtinei žalai atlyginti. Antstolė 2013 m. sausio 8 d. patvarkymu (b.l. 48, t. I), nustačiusi, kad skundas dėl antstolio veiksmų paduotas praleidus nustatytą terminą, atsisakė šį terminąatnaujinti. Apeliantas, nesutikdamas su šiuo antstolės patvarkymu, kreipėsi į teismą su ieškiniu.

Dėl teismo pareigos motyvuoti teismo sprendimą

Teismo pareiga motyvuoti sprendimą (nutartį) nustatyta CPK270 straipsnio 4 dalyje. Europos Žmogaus Teisių Teismas yra pabrėžęs teismo sprendimo motyvavimo svarbą, nurodydamas, kad sprendimo motyvavimas yra būtinas norint parodyti, kad bylos šalys buvo išklausytos ir teisingumas įvykdytas atidžiai (Hirvisaari v. Finland, no. 4968/99, par. 30, 27 September 2001), tačiau teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Van de Hurk v. Netherlands judgment of 19 April 1994, Series A n. 288, p. 20, par. 61). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad pagal CPK329 straipsnio 2 dalies 4 punktą absoliučiu sprendimo ar nutarties negaliojimo pagrindu laikomas visiškas motyvų nebuvimas. Teismo sprendimo (nutarties) nepakankamas motyvavimas nėra jo absoliutus negaliojimo pagrindas pagal CPK329 straipsnio 2 dalies 4 punktą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2013 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-78/213).

Apeliaciniame skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime nepasisakė, o kartu ir nenurodė motyvų, dėl ko atmetė apelianto nurodytus esminius argumentus dėl antstolės tyčinių, apgalvotų veiksmų, nukreiptų atimti iš apelianto teismo jam priteistą 700 Lt sumą neturtinei žalai atlyginti. Teisėjų kolegija šiuos apeliacinio skundo argumentus laiko nepagrįstais, kadangi skundžiamame sprendime teismas išsamiai pasisakė tiek dėl antstolės veiksmų apelianto atžvilgiu vykdant vykdomuosius dokumentus dėl paskirtų baudų išieškotojos naudai išieškojimo, tiek ir dėl konkrečių antstolės veiksmų areštuojant apeliantui priklausančias pinigines lėšas, esančias pas trečiuosius asmenis, t. y. konkrečiai ir dėl antstolės veiksmų išieškant sumą iš apeliantui priklausančių lėšų, kurios buvo skirtos jo patirtai neturtinei žalai atlyginti. Pirmosios instancijos teismas pripažino, kad byloje nėra duomenų, jog antstolė tyčia, apgalvotai siekė išieškoti iš apeliantui priklausančių lėšų, skirtų neturtinei žalai atlyginti, todėl nustačius šias aplinkybes pripažinti, kad teismas nepasisakė dėl apelianto ieškinio tam tikrų argumentų, nėra jokio teisinio pagrindo. Pirmosios instancijos teismas pasisakė dėl antstolės veiksmų teisėtumo, juos įvertinęs pripažino, kad antstolės veiksmai išieškant iš apelianto visą sumą, skirtą neturtinei žalai atlyginti, yra iš dalies neteisėti, ir apelianto reikalavimus iš dalies patenkino. Teismas savo sprendimą motyvavo, nurodė argumentus ir motyvus, kuriais remdamasis priėmė skundžiamą sprendimą, todėl apeliacinio skundo argumentai, jog teismas neišsamiai pasisakė dėl jo ieškinio argumentų, nemotyvavo savo sprendimo, laikytini nepagrįstais.

Dėl galimybės išieškoti iš piniginių lėšų, skirtų neturtinei žalai atlyginti

Teismo procesinio sprendimo priėmimas dažniausiai nereiškia civilinio proceso pabaigos, tam, kad būtų realiai apgintos sprendime nustatytos byloje dalyvaujančių asmenų teisės ir teisėti interesai, būtina jį įvykdyti. Savanoriškas teismo sprendimo įvykdymas geriausiai atitinka byloje dalyvaujančių asmenų interesus, tačiau tuo atveju, kai įpareigota šalis savanoriškai teismo sprendimo nevykdo, šis vykdomas priverstinai. Priverstinio teismo sprendimo vykdymo tvarka reglamentuojama CPK VI dalyje. Pagal šios CPK dalies normas teismo procesinius sprendimus pagal pateiktus vykdomuosius dokumentus vykdo antstolis, kuris visų pirma turi siekti apsaugoti išieškotojo interesus, kartu vadovautis interesų derinimo ir proporcingumo principais, kurie reiškia, kad antstolis, gindamas išieškotojo interesus, neturi pažeisti kitų vykdymo proceso dalyvių teisių ir teisėtų interesų (Antstolių įstatymo 3 str. 1 d.). Vykdymo procesas imperatyviai reglamentuojamas viešosios (proceso teisės) normų, todėl visi proceso dalyviai – skolininkas, išieškotojas ir antstolis - privalo griežtai laikytis CPK bei jo pagrindu priimtų kitų teisės aktų nustatytos teismo sprendimų vykdymo tvarkos. Teismo sprendimo vykdymo taisyklės reikalauja iš antstolio, kaip viešosios teisės subjekto, veikti tik pagal jam suteiktus įgalinimus (kompetenciją) (intra vires), o bet koks ultra vires veikimas vertintinas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas, kurio pašalinimas yra viešojo intereso sudėtinė dalis, garantuojanti skolininko teisių teismų sprendimų vykdymo procese veiksmingą gynybą.

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl to, ar antstolė, vykdanti vykdomuosius dokumentus dėl apeliantui paskirtų baudų išieškojimo, pagrįstai išieškojimą nukreipė į apelianto lėšas, skirtas jo patirtai neturtinei žalai atlyginti. Apeliacinis skundas grindžiamas argumentais, jog teismas nepagrįstai antstolės veiksmus išieškant iš lėšų, kurios skirtos apelianto patirtai neturtinei žalai atlyginti, tik iš dalies pripažino neteisėtais. Apelianto teigimu, teismas turėjo įpareigoti antstolę grąžinti jam visą išieškotą sumą.

Remiantis bylos ir Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad 2011 m. lapkričio 24 d. Kauno apygardos administracinio teismo sprendimu administracinėje byloje Nr. I-960-353/2011 apeliantui priteista iš valstybės, atstovaujamos Kauno tardymo izoliatoriaus, 700 Lt neturtinės žalos atlyginimas. Teismas nustatė, kad pareiškėjui, išgyvenusiam danties skausmą, savalaikiai nebuvo suteiktos odontologo paslaugos, jis dėl to patyrė fizinį skausmą, kas sudarė pagrindą priteisti pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimą. 2012 m. rugsėjo 10 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartimi administracinėje byloje Nr. A756-1888/2012 minėtas Kauno apygardos administracinio teismo sprendimas paliktas nepakeistas. Būtent į šias lėšas, skirtas apelianto patirtai neturtinei žalai atlyginti, antstolė nukreipė išieškojimą ir remiantis skundžiamais patvarkymais šios lėšos buvo pervestos į į antstolės depozitinę sąskaitą. Apelianto teigimu, antstolės veiksmai išieškant iš šių lėšų yra neteisėti, kadangi išieškojimas iš lėšų, skirtų neturtinei žalai atlyginti, yra negalimas, o be to, nurodyta suma yra mažesnė nei minimali mėnesinė alga (MMA).

Pirmosios instancijos teismas lėšas, priteistas apelianto patirtai neturtinei žalai atlyginti, prilygino CPK 737 straipsnio 4 punkte numatytoms sumoms, gaunamoms atlyginti žalai, padarytai suluošinimu ar kitaip sužalojus sveikatą, ir apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad apeliantas neturtinę žalą patyrė dėl fizinio skausmo laiku nesuteikiant odontologo paslaugų, neturi pagrindo su šia pirmosios instancijos teismo išvada nesutikti. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime remdamasis CPK 736 ir 737 straipsnių nuostatomis pagrįstai sprendė, kad antstolė iš apeliantui priteistos 700 Lt sumos galėjo išieškoti ne daugiau kaip 50 procentų šios sumos, todėl pagrįstai apelianto ieškinį tenkino tik iš dalies, įpareigodamas antstolę grąžinti apeliantui pusę išieškotos sumos. Teisėjų kolegija sutikimą su pirmosios instancijos teismo išvada grindžia šiais argumentais.

CPK 739 straipsnyje yra konkrečiai nurodytos pinigų sumos, iš kurių negalima išieškoti. Minėtame straipsnyjenurodytas pinigų sumų, iš kurių išieškojimas yra negalimas, sąrašas yra baigtinis, o jame pinigų sumos, kurios skirtos neturtinei žalai atlyginti, nėra nurodytos. Taigi nesant draudimo nukreipti išieškojimą į pinigų sumą, priteistą neturtinei žalai atlyginti, antstolė pagrįstai nukreipė išieškojimą į Alytaus pataisos namų depozitinę sąskaitą apelianto vardu pervestą 700 Lt sumą, priteistą apeliantui neturtinei žalai atlyginti. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nagrinėjamu atveju netaikė CPK 739 straipsnio, kadangi apelianto teiginys dėl negalimumo išieškoti iš šių lėšų, yra nepagrįstas. Minėtame CPK 739 straipsnyje nurodytos pinigų sumos, t. y. išmokos, pašalpos ir kt. sumos, yra specialios paskirties, jos glaudžiai susijusios su pačiu asmeniu, jo socialiniu statusu, taip pat darbiniais santykiais, todėl įstatymų leidėjas, numatydamas tokius išieškojimo iš jų vykdymo procese ribojimus ir draudimus, siekia užtikrinti skolininkui bent minimalų pragyvenimo lygį, nes vykdymo procese turi būti apsaugotos ne tik išieškotojo, bet ir skolininko teisės bei teisėti interesai. Tačiau pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad apeliantui esant įkalinimo įstaigoje jo minimalūs poreikiai yra užtikrinami, kadangi apeliantas atliekant bausmę yra išlaikomas valstybės, o be to, teismas pagrįstai pažymėjo, kad apeliantas nenurodė, kokie jo būtiniausi poreikiai turėtų būti tenkinami iš šių lėšų.

Apeliacinės instancijos teismas, sutikdamas su pirmosios instancijos teismo išvada, kad CPK nenumato draudimo nukreipti išieškojimą į sumas, skirtas neturtinei žalai atlyginti, pažymi, kad išieškojimo iš šių sumų draudimas neįtvirtintas ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnyje, kurio pažeidimu apeliantas grindžia antstolės veiksmų neteisėtumą. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnyje nurodyta, kad asmuo, kurio konstitucinės teisės ar laisvės pažeidžiamos, turi teisę kreiptis į teismą; asmeniui padarytos materialinės ir moralinės žalos atlyginimą nustato įstatymas. Minėtame Lietuvos Respublikos Konstitucijos straipsnyje yra įtvirtinta teisė į teisminę gynybą, o taip pat teisė į moralinės ir materialinės žalos atlyginimą įstatymų nustatyta tvarka,tačiau joks konkretus moralinės žalos atlyginimo neliečiamumas nėra įtvirtintas.Minėto Konstitucijos straipsnio nuostatos reikalauja, kad įstatymu būtų nustatytas toks teisinis reglamentavimas, kad asmuo, kuriam padaryta žala, visais atvejais galėtų reikalauti teisingo tos žalos atlyginimo ir tą atlyginimą gauti. Pažymėtina, kad apeliantas, manydamas, jog jis dėl neteisėtų Kauno tardymo izoliatoriaus veiksmų laiku jam nesuteikiant medicininės pagalbos patyrė neturtinę žalą, įgyvendino jam Lietuvos Respublikos Konstitucijossuteiktą teisę kreiptis į teismą dėl neturtinės žalos atlyginimo ir jo prašymas priteisti neturtinės žalos atlyginimą buvo patenkintas. Aplinkybė, kad apeliantui priteista tam tikra pinigų suma neturtinei žalai atlyginti yra panaudota jo prievolėms tretiesiems asmenims įvykdyti, negali būti pripažinta Konstitucijos 30 straipsnio pažeidimu. Paminėtina, kad šis Konstitucijos straipsnis tik įtvirtina teisę į neturtinės žalos atlyginimą, tačiau nereglamentuoja išieškojimo iš sumų, skirtų neturtinei žalai atlyginti, tvarkos. Šiuo atveju turi būti vadovaujamasi bendrosiomis išieškojimo iš skolininko turto ir piniginių lėšų taisyklėmis, įtvirtintomis CPK. Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliantas konkrečių argumentų dėl to, kokiu būdu antstolės veiksmai pažeidžia Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnį, nėra nurodęs, todėl, atsižvelgiant į pirmiau nurodytus argumentus, šis apeliacinio skundo argumentas laikytinas deklaratyviu, teisiškai nepagrįstu. Analogiški motyvai nurodytini ir pasisakant dėl apeliacinio skundo argumentų, kad antstolės veiksmai prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarime ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje išdėstytiems išaiškinimams dėl neturtinės žalos sampratos. Apeliaciniame skunde minimu 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarimu Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas pasisakė dėl Lietuvos Respublikos žalos, padarytos neteisėtais kvotos, tardymo, prokuratūros ir teismo veiksmais, atlyginimo įstatymo 3 straipsnio (2001 m. kovo 13 d. redakcija) 3 dalies ir 7 straipsnio (2001 m. kovo 13 d. redakcija) 7 dalies atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai, tačiau minėtame nutarime nėra konstatuota, kad išieškojimas iš lėšų, skirtų neturtinei žalai atlyginti, yra negalimas. Tiek apeliaciniame skunde minimame Lietuvos Respublikos Konstitucinio teismo nutarime, tiek ir teismų praktikoje suformuotos pagrindinės nuostatos dėl neturtinės žalos sampratos neleidžia spręsti, jog nėra galimas išieškojimas iš sumų, priteistų neturtinei žalai atlyginti.

Pirmosios instancijos teismas nepagrįstu laikė ir apelianto ieškinio argumentą, jog išieškojimas į šią pinigų sumą negalėjo būti nukreiptas dar ir dėl to, kad ši suma neviršija Vyriausybės patvirtintos minimalios mėnesinės algos. Teisėjų kolegija su šia pirmosios instancijos teismo išvada sutinka pažymėdama, kad CPK 668 straipsnyje siekiant apsaugoti skolininkų interesus ir užtikrinti minimalius, būtiniausius asmenų kasdieninius poreikius, numatyti tam tikri apribojimai išieškojimui iš fizinių asmenų turto. CPK 668 straipsnio 1 dalyje yra išvardintas sąrašas daiktų, į kuriuos negali būti nukreipiamas išieškojimas. Tuo pačiu į šiame įstatyme nurodytus daiktus negali būti ribojamos ir asmens nuosavybės teisės. Į šį sąrašą yra įtraukta ir pinigų suma, neviršijanti Vyriausybės nustatytos vienos minimaliosios mėnesinės algos (MMA) dydžio. Teismų praktikoje pažymima, kad CPK 668 straipsnio nuostatose numatytais apribojimais yra apsaugomas turtas, kuris yra reikalingas patenkinti būtiniausius skolininko poreikius. Taigi šiame straipsnyje įtvirtintas draudimas nukreipti išieškojimą į pinigų sumą, neviršijančią vienos minimalios mėnesinės algos, savaime nereiškia, kad iš skolininko banko sąskaitų negali būti nurašomos lėšos, neviršijančios įstatymo nustatyto dydžio, – CPK 668 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas išieškojimo draudimas taikomas tik vienintelėms skolininko lėšoms, neviršijančioms vienos minimalios mėnesinės algos (Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2012 m. kovo 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2SA-31-881/2012). Nagrinėjamoje byloje apeliantas nepateikė įrodymų, patvirtinančių, jog Alytaus pataisos namų depozitinėje sąskaitoje esančios lėšos yra vienintelės jo turimos lėšos, o be to, pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, kad apeliantui esant laisvės atėmimo įstaigoje jo būtiniausi poreikiai yra patenkinami.

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į pirmiau nurodytus argumentus, remdamasi bylos medžiaga sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė CPK nuostatas, reglamentuojančias išieškojimą iš skolininkui priklausančių pajamų, pagrįstai sprendė, kad teisės aktai nenumato draudimo nukreipti išieškojimą į lėšas, priteistas neturtinei žalai atlyginti, iš dalies tenkindamas ieškovo ieškinį priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą (CPK 185 str., 263 str.), kurį naikinti ar keisti remiantis apeliacinio skundo argumentais nėra jokio pagrindo, todėl apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas Kauno apylinkės teismo 2013 m. spalio 18 d. sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Atsakovė antstolė G. K. prašė priteisti jai iš apelianto bylinėjimosi išlaidas, tačiau įrodymų, patvirtinančių jos turėtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme, teismui nepateikė, todėl šis atsakovės prašymas netenkintinas (CPK 93 str.).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies1punktu,

n u t a r i a :

Apeliacinį skundą atmesti.

Kauno apylinkės teismo 2013 m. spalio 18d. sprendimąpalikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo.

Teisėjai                                                                      Žibutė Budžienė

Raimondas Buzelis

Leonas Jachimavičius