Civilinė byla Nr. e2A-661-1070/2025
Teisminio proceso Nr. 2-06-3-04456-2024-8
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.9.2.; 3.2.4.4.; 3.3.1.19.1.
(S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2025 m. kovo 20 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Svetlana Panina
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo A. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2024 m. lapkričio 27 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „ColliCare Logistics“ ieškinį atsakovui A. S. dėl piniginės prievolės įvykdymo.
Apeliacinės instancijos teismas
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „ColliCare Logistics“ padavė teismui ieškinį, kuriuo prašė priteisti iš atsakovo A. S. 368,10 Eur, 5 proc. metines procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
2. Ieškovė nurodė, kad atsakovas dirbo jos bendrovėje laikotarpiu nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) Šalių darbo santykių metu ieškovė turėjo pervesti į atsakovo sąskaitą iš viso 681,79 Eur, tačiau per klaidą pervedė didesnę sumą, t. y. 1049,89 Eur. Iki kreipimosi į teismą ieškovė kontaktavo su atsakovu ir prašė grąžinti 368,10 Eur. Atsakovas žadėjo tai atlikti, bet netesėjo savo pažado. Akivaizdu, kad atsakovas yra nesąžiningas ir geranoriškai, nesant teismo sprendimo, negrąžins 368,10 Eur sumos, todėl ieškovė prašo priteisti šią sumą iš atsakovo.
3. Atsakovas A. S. atsiliepime į ieškinį prašė palikti nenagrinėtus ieškovės reikalavimus, atmesti ieškinį ir priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Nurodė, kad ieškovė turėjo teisę per vieną mėnesį pareikšti ieškinį dėl darbo ginčo dėl teisės išnagrinėjimo teisme. Ieškovė nurodė ieškinyje, kad teikia ieškinį ne dėl darbo ginčo dėl teisės išnagrinėjimo teisme, o kaip savarankišką ieškinį, nors turėjo teikti būtent ieškinį dėl darbo ginčo dėl teisės išnagrinėjimo teisme. Esant tokioms aplinkybėms, ieškovės ieškinys turi būti paliktas nenagrinėtas. Nesant nustatyto fakto, kad atsakovas buvo nesąžiningas, gaudamas 368,10 Eur sumą, ieškovė neįrodė pagrindo Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.241 straipsnio 1 dalies 4 punktui taikyti. Ieškovė neįrodė sąskaitybos klaidos, todėl ieškinys turi būti atmestas.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2024 m. lapkričio 27 d. sprendimu patenkino ieškovės UAB „ColliCare Logistics“ ieškinį priteisdamas jai iš atsakovo A. S. 368,10 Eur ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
5. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad atsakovas A. S. dirbo ieškovės bendrovėje nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini). Ieškovė pateikė į bylą buhalterinę pažymą, iš kurios matyti, kad ieškovė kaip darbdavė turėjo sumokėti atsakovui kaip darbuotojui 155,49 Eur už 2023 m. lapkritį ir 526,30 Eur už 2023 m. gruodį, iš viso - 681,79 Eur. Ieškovė pervedė atsakovui 1049,89 Eur sumą keturiais mokėjimo nurodymais (100 Eur + 155,49 Eur + 368,10 Eur + 426,30 Eur). 2023 m. gruodžio 5 d. mokėjimo pavedimo dėl 368,10 Eur sumos mokėjimo paskirtyje ieškovė nurodė „Darbo užmokestis už 2023.11 mėn.“. Šio mokėjimo paskirtyje nurodyta, kad gavėjas yra ne atsakovas, o kitas asmuo: „M. S.“.
6. Pirmosios instancijos teismas, pasisakydamas dėl ieškovės motyvo apie atsakovo nesąžiningumą, priėjo išvadą, kad atsakovas, gavęs iš jos 368,10 Eur sumą, nebuvo nesąžiningas. Teismas konstatavo, kad ieškovė neįrodinėjo, jog atsakovas atliko nesąžiningus veiksmus, lėmusius tai, jog ieškovė pervedė jam 2023 m. gruodžio 5 d. pavedimu 368,10 Eur sumą. Priešingai, ieškovė teigė, kad buvo padaryta žmogiška ir sąskaitybos klaida, atliekant pavedimą, t. y. nurodant ne tą sąskaitos numerį. Ieškovė pateikė įrodymus, kad kitą dieną po ginčo pavedimo kreipėsi el. laišku į atsakovą dėl nurodytos sumos grąžinimo, tačiau, pasak atsakovo, jis nepastebėjo šio laiško, kuris galbūt nukeliavo į „šlamštą“.
7. Pirmosios instancijos teismas, pasisakydamas dėl atsakovo argumentų, nurodė, kad faktines aplinkybės suponuoja ieškovės nurodytos klaidos kvalifikavimą kaip sąskaitybos klaidą bei kaip pagrindą grąžinti ieškovei 368,10 Eur sumą, išmokėtą atsakovui. Teismas nesutiko su atsakovo argumentu, jog ieškovė neįrodė sąskaitybos klaidos, teigdama, kad ieškovės pateiktame mokėjimo nurodyme nurodytas kitas asmuo. Ieškovė paaiškino, kad atliekant pavedimą dėl žmogiškos klaidos buvo nurodytas atsakovo sąskaitos numeris, o ne asmens, kuriam turėjo būti pervestas darbo užmokestis ginčo pavedimu, t. y. M. S.. Ieškovė pateikė įrodymus, kad elgėsi nuosekliai ir jau kitą dieną po ginčo pavedimo elektroniniu laišku kreipėsi į atsakovą dėl sumokėtos sumos grąžinimo; atsakovo darbo užmokesčio paskaičiavimą (buhalterinę pažymą ir pažymą apie atsakovui apskaičiuotą darbo užmokestį), kurio atsakovas neginčijo. Iš ieškovės pateikto paskaičiavimo matyti, kad 368,10 Eur suma nepriklauso atsakovui kaip darbo užmokestis.
8. Teismas, tenkindamas ieškinį, taip pat nurodė, kad atsakovas neteikė į bylą argumentų, jog jam buvo blogai skaičiuojamas darbo užmokestis ir / ar kad minėta suma atsakovui turėjo būti pervesta kaip darbo užmokestis. Bendra atsakovui pervesta suma yra net 35 proc. didesnė, nei turėjo būti sumokėta kaip darbo užmokestis. Byloje nėra duomenų, kad 368,10 Eur sumos pervedimas būtų susijęs su teisės taikymo klaida ar atsakovui blogai skaičiuotu darbo užmokesčiu. Teismas konstatavo, kad visuma byloje esančių įrodymų sudaro pagrindą išvadai, jog atsakovui nors ir esant darbo santykiuose su ieškove, nesant iš darbo santykių kylančios ieškovės prievolės sumokėti atsakovui 368,10 Eur, 2023 m. gruodžio 5 d. buvo klaidingai pervestos piniginės lėšos elektroninės bankininkystės būdu, todėl ši techninė klaida, nurodant ne tą sąskaitos numerį, laikytina sąskaitybos klaida.
9. Pirmosios instancijos teismas taip pat konstatavo, kad Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 150 straipsnyje yra įtvirtinta darbdavio teisė, o ne pareiga atlikti įskaitymą. Aplinkybė, kad ieškovė nepasinaudojo DK 150 straipsnio 3 dalyje numatyta teise atlikti išskaitas, neužkerta kelio ieškovei reikalauti iš atsakovo grąžinti sumą, permokėtą dėl skaičiavimo klaidų.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
10. Atsakovas A. S. padavė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2024 m. lapkričio 27 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą atmesti ieškovės UAB „ColliCare Logistics“ ieškinį bei priteisti iš jos atsakovo turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
10.1. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos civilinėje byloje Nr. e3K-3-354-701/2019 dėl be pagrindo įgyto turto išreikalavimo išimčių (CK 6.241 straipsnio 1 dalies 4 punkto nuostatų) aiškinimo ir taikymo, sąskaitybos klaidos įrodinėjimo. Ieškovė reiškė ieškinį, vadovaudamasi DK 150 straipsnio 2 dalies 2 punktu, CK 6.237 straipsnio 1 dalimi. Pagal kasacinio teismo nutarties Nr. e3K-3-354-701/2019 išaiškinimus ieškovui teigiant, kad buvusiam darbuotojui be pagrindo išmokėta dalis darbo užmokesčiui prilygintos išmokos, nurodant sąskaitybos klaidą, būtent ieškovas turi įrodyti sąskaitybos klaidą kaip pagrindą taikyti CK 6.241 straipsnio 1 dalies 4 punkte numatytą draudimo išreikalauti iš darbuotojo išmoką išimtį. Priešingai, nei nurodė pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime, ieškovė neįrodinėjo sąskaitybos klaidos, reikšdama ieškinį, bet įrodinėjo, jog atsakovas buvo nesąžiningas. Ieškovės atstovo paaiškinimų, duotų teismo posėdžio metu apie tai, kad buvo padaryta sąskaitybos klaida dėl žmogiškos klaidos, nepakako ieškiniui patenkinti. Apelianto nuomone, ieškovės pateikti įrodymai nepagrindžia, kuriuo momentu ieškovės nurodomas žmogiškasis faktorius turėjo įtakos klaidos padarymui, ar klaida yra techninio pobūdžio, ar tai – ne sąmoningai kurio nors subjekto (darbuotojo) padaryta klaida, kurią lėmė netinkamas įstatymo taikymas. Tokių aplinkybių nenurodė ir pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime.
10.2. Pirmosios instancijos teismas nevertino 2024 m. spalio 22 d. atsakovo pateikto įrodymo, patvirtinančio, kad 2023 m. gruodžio 5 d. mokėjimo pavedime dėl 368,10 Eur sumos mokėjimo paskirtyje nurodyta „Darbo užmokestis už 2023.11 mėn.“, o gavėjo pavardė, vardas „A. S.“. Ieškovė byloje nenurodė ir neįrodinėjo, ar jos įmonėje dirbo / dirba M. S.; ar ginčo laikotarpiu M. S. priklausė 368,10 Eur darbo užmokestis. Nei viename buhalterinės apskaitos dokumente nėra nurodytas jį surašęs atskaitingas asmuo. Ieškovė nenurodė, kodėl jos pateiktame 2023 m. gruodžio 5 d. mokėjimo pavedime nurodyta, kad gavėjo kredito įstaiga yra „AB Šiaulių banko centrinė būstinė“, o atsakovo pateiktame – „AB Šiaulių bankas“; kokios tikrosios priežastys ir aplinkybės suponavo, kad atsakovui buvo pervestas 368,10 Eur darbo užmokestis, koks šios permokos susidarymo pagrindas; ar ieškovės įmonės buhalterinėje programoje suvesta informacija yra / buvo tikrinama ir perskaičiuojama. Ieškovė nenurodė, kokia programa naudojasi / naudojosi jos buhalterė ir/ar buhalterines apskaitos paslaugas teikianti įmonė, kuris ieškovės darbuotojas padarė klaidą, dėl kokių priežasčių ieškovė kaip darbdavė mokėjo atsakovui (darbuotojui) darbo užmokestį 2023 m. gruodį net kelis kartus. Ieškovė neprašė apklausti buhalterės ir/ar buhalterines apskaitos paslaugas teikiančios įmonės atstovės byloje. Ieškovė nevykdė tinkamai savo pareigos tvarkyti finansinius dokumentus. Todėl jai tenka visa galima neigiama rizika dėl nurodytų aplinkybių. Pirmosios instancijos teismas padarė skundžiamame sprendime išvadą dėl sąskaitybos klaidos kaip pagrindo grąžinti ieškovei atsakovui pervestą sumą, pažeisdamas įrodymų tyrimo ir vertinimo taisykles, netinkamai aiškindamas ir taikydamas CK 6.241 straipsnio 1 dalies 4 punktą.
11. Ieškovė UAB „ColliCare Logistics“ atsiliepime į apeliacinį skundą prašo netenkinti ieškovo skundo, palikti galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
11.1. Apeliacinio skundo argumentai yra formalūs, deklaratyvūs, pagrįsti prielaidomis, todėl negali būti pagrindu naikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą. Apeliacinis skundas grindžiamas tais pačiais motyvais, kuriais buvo prašoma atmesti ieškinį. Pirmosios instancijos teismas išsamiai pasisakė bei tinkamai argumentavo savo išvadas. Paduotu apeliaciniu skundu iš esmės siekiama iš naujo nagrinėti tą patį ginčą.
11.2. Pirmosios instancijos teismo sprendimas yra pagrįstas, nes atsakovas nepateikė byloje įrodymų, nenurodė aplinkybių, šalinančių jo prievolę grąžinti ieškovei 368,10 Eur. Apeliantas neginčija ir neneigia apeliaciniame skunde pirmosios instancijos teismo išvadų apie tai, kad ieškovė pervedė jam 35 proc. didesnes pinigines lėšas, nei turėjo būti pervesta kaip darbo užmokestis, kad atsakovas gavo 368,10 Eur be teisėto pagrindo. Atsakovas, teigdamas, kad ieškovė neįrodė sąskaitybos klaidos, pats nepateikė teismui įrodymų, paneigiančių ieškovės į bylą pateiktus duomenis bei įrodymus. Apeliantas klaidina apeliacinės instancijos teismą dėl ieškinio teisinio pagrindo, kadangi ieškovė reiškė ieškinį ir CK 1.5, 1.137, 6.2, 6.237, 6.240, 6.241 straipsnių pagrindu. Be to, teismas, spręsdamas ginčo šalių reikalavimus, neprivalo vadovautis jų nurodomomis teisės normomis.
11.3. Kasacinio teismo nutartyje Nr. e3K-3-354-701/2019 pateikti išaiškinimai negalėjo būti taikomi šioje byloje, nes minėtoje kasacinio teismo byloje tarp šalių (darbuotojo ir darbdavio) kilo ginčas dėl išmokėtos kompensacijos už nepanaudotas kasmetines atostogas dydžio ir priteisimo. Minėtoje byloje buvo sprendžiamas klausimas dėl kompensacijos už nepanaudotas kasmetines atostogas grąžinimo darbdaviui bei darbuotojo nesutikimo grąžinti šias lėšas. Kasacinio teismo nutartyje tarp darbdavio ir darbuoto nebuvo ginčo, kad kompensacija už nepanaudotas kasmetines atostogas turėjo būti išmokėta darbuotojui, šalys nesutarė tik dėl jos dydžio ir apskaičiavimo. Šioje byloje atsakovas pripažįsta ir neneigia fakto, kad jis iš viso neturėjo gauti iš ieškovės 368,10 Eur sumos. Atsakovas teigia, kad šios sumos iš jo tiesiog negalima išreikalauti.
11.4. Apeliaciniame skunde pateikiama daugybė naujų aplinkybių ir argumentų, kurie nebuvo nurodyti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. Apeliacinis skundas negali būti grindžiamas aplinkybėmis, nenurodytomis pirmosios instancijos teismui (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 306 straipsnio 2 dalis). Bylos nagrinėjimo metu atsakovas neginčijo ieškovės pateiktų skaičiavimų, neneigė to, kad M. S. yra ieškovės darbuotojas, neuždavė ieškovės atstovui klausimų, susijusių su apeliaciniame skunde pateiktomis versijomis ir darbdavio pareigomis. Todėl apeliacinio skundo argumentai turi būti atmesti.
11.5. Atsakovas, kritikuodamas ir keldamas abejones dėl ieškovės į bylą pateikto mokėjimo pavedimo atsakovui ir kitų įrodymų, nepareiškė prašymo pagal CPK 184 straipsnį. Atsakovas ginčija ieškovės į bylą pateiktus įrodymus formaliais pagrindais. Atsakovo pateiktas banko sąskaitos išrašas patvirtina, kad jis gavo 368,10 Eur sumą iš ieškovės. Atsakovas nenurodė pagrindų, dėl kurių ši suma turėtų likti jam. Dėl to skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas turi būti paliktas nepakeistas.
Apeliacinės instancijos teismas
k o n s t a t u o j a:
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
12. Pagal CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
13. Apeliacijos objektą sudaro Vilniaus regiono apylinkės teismo 2024 m. lapkričio 27 d. sprendimo priteisti iš atsakovo be pagrindo gautas iš ieškovės lėšas, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl esminių faktinių bylos aplinkybių
14. Atsakovas A. S. dirbo ieškovės bendrovėje nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) pagal (duomenys neskelbtini) sudarytą darbo sutartį. Darbo sutartyje buvo numatyta, kad atsakovui bus mokamas 1352,09 Eur atlyginimas, išskaičiuojant iš šios sumos Lietuvos įstatymuose nustatytus mokesčius (t. y. pajamų mokestį, darbuotojo socialinio draudimo įmokas ir kitus Lietuvos įstatymuose nustatytus mokesčius prie pajamų šaltinio, Darbo sutarties 3.1 punktas). Atsakovas, prašydamas priimti jį į darbą ieškovės bendrovėje nurodė savo sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) AB Šiaulių banke, į kurią prašė pervesti jam atlyginimą vieną kartą į mėnesį.
15. Iš ieškovės atlyginimo žiniaraščio už 2023 m. lapkričio mėn. matyti, kad atsakovui paskaičiuotas 270,42 Eur atlyginimas, išskaičiuojant iš jo 114,93 Eur mokesčių bei išmokant atsakovui 155,49 Eur. Atlyginimo žiniaraščio už 2023 m. gruodžio mėn. duomenimis, atsakovui A. S. buvo paskaičiuotas 656,43 Eur atlyginimas už 2023 m. gruodį, išskaičiuojant iš šios sumos 130,13 Eur mokesčius, atsakovui turėjo būti pervestas 526,30 Eur darbo užmokestis. Šie duomenys taip pat užfiksuoti ir 2024 m. balandžio 30 d. ieškovės buhalterės parengtoje ir pasirašytoje pažymoje apie priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį bei kitas įmokas.
16. Ieškovė pervedė atsakovui 100 Eur 2023 m. gruodžio 5 d. mokėjimo nurodymu, mokėjimo paskirtyje nurodydama „Avansas už 2023-12“; 155,49 Eur 2023 m. gruodžio 5 d. mokėjimo nurodymu, mokėjimo paskirtyje nurodydama „Darbo uzmokestis uz 2023.11 men“. Šiuose mokėjimų nurodymuose kaip lėšų gavėjas nurodytas atsakovas, nurodant ir jo banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini). 2023 m. gruodžio 5 d. mokėjimo nurodymu ieškovė pervedė atsakovui ir 368,10 Eur, mokėjimo paskirtyje nurodydama „Darbo uzmokestis uz 2023.11 men“, o kaip gavėją nurodydama M. S.. 2023 m. gruodžio 19 d. mokėjimo nurodymu ieškovė pervedė į atsakovo sąskaitą 426,30 Eur sumą, nurodydama mokėjimo paskirtyje „Darbo uzmokestis už 2023.12 men“. Atsakovas pateikė į bylą AB Šiaulių banko suformuotą 2023 m. gruodžio 5 d. mokėjimo nurodymą dėl ieškovės UAB „Collicare Logistics“ 368,10 Eur pervedimo į atsakovo sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), iš kurio turinio matyti, kad kaip lėšų gavėjas nurodytas atsakovas, mokėjimo paskirtis – „Darbo uzmokestis uz 2023.11 men“.
17. 2023 m. gruodžio 6 d. ieškovės darbuotoja kreipėsi į atsakovą elektroninio pašto adresu (duomenys neskelbtini), nurodydama, kad jam per klaidą buvo padaryti du pavedimai 2023 m. gruodžio 5 d., bei prašė grąžinti atsakovui pervestą 386,10 Eur sumą, nes ji buvo skirta ne jam. Atsakovas negrąžino nurodytos sumos ieškovei. Ieškovės atstovui pateikus atsakovui rašytinį reikalavimą dėl 368,10 Eur sumos grąžinimo 2024 m. vasario 15 d., atsakovas taip pat negražino ieškovei šios sumos.
18. Nagrinėjamu atveju svarbu tai, jog atsakovas, skųsdamas pirmosios instancijos teismo sprendimą, iš esmės neginčija teismo nustatytų faktinių aplinkybių, kad už visą atsakovo darbo laikotarpį UAB „Collicare Logistics“ ši turėjo sumokėti jam iš viso 681,79 Eur. Atsakovas nei nagrinėjant bylą pirmos instancijos teisme, nei apeliaciniame skunde nenurodė, kad jam turėjo būti sumokėta didesnė, nei 681,79 Eur suma, susijusi su jo ir ieškovės darbo santykiais. Apeliacinio skundo motyvai sudaro pagrindą išvadai, kad, atsakovo nuomone, pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo šią bylą nevisapusiškai, nenustatęs visų svarbių aplinkybių, be pagrindo pripažindamas, jog atsakovui 368,10 Eur suma buvo pervesta dėl sąskaitybos klaidos.
Dėl teisės normų, reguliuojančių be pagrindo gautų lėšų grąžinimą
19. Asmuo, kuris be teisinio pagrindo savo veiksmais ar kitokiu būdu tyčia ar dėl neatsargumo įgijo tai, ko jis negalėjo ir neturėjo gauti, privalo visa tai grąžinti asmeniui, kurio sąskaita tai buvo įgyta, išskyrus CK nustatytas išimtis (CK 6.237 straipsnio 1 dalis).
20. Vadovaujantis CK 6.241 straipsnio 1 dalies 4 punktu negali būti išreikalaujama kaip be pagrindo įgyta suma darbo užmokestis ir jam prilygintos išmokos, jeigu gavėjas veikė sąžiningai arba nebuvo padaryta sąskaitybos klaidos.
21. Ieškovui teigiant, jog buvusiam darbuotojui be pagrindo išmokėta dalis darbo užmokesčiui prilygintos išmokos, ir nurodant sąskaitybos klaidą, kaip pagrindą taikyti CK 6.241 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatytą draudimo (išreikalauti iš darbuotojo išmoką (jos dalį) išimtį, būtent ieškovui tenka sąskaitybos klaidos fakto įrodinėjimo pareiga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-354-701/2019, 26 punktas).
22. Žodis „sąskaityba“ lietuvių kalboje apibrėžiamas kaip sąskaitų tvarkymas, buhalterinė apskaita (Dabartinės lietuvių kalbos žodynas. Vilnius, Lietuvių kalbos institutas, 2012, p. 676; Lietuvių kalbos institutas. Lietuvių kalbos žodynas [interaktyvus]. Sąskaityba pagal kasacinio teismo išaiškinimus gali reikšti ne tik aritmetinį darbo užmokesčio skaičiavimą, bet ir kitus veiksmus, susijusius su darbo užmokesčio apskaita ir išmokėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-354-701/2019, 24 punktas).
23. Sąskaitybos klaidos faktą teismai konstatuoja, vadovaudamiesi įrodymų tyrimo ir vertinimo taisyklėmis, ištyrę ir įvertinę konkrečios bylos duomenų visumą, kuri suponuoja klaidos kvalifikavimą būtent kaip sąskaitybos, ne teisės taikymo ar kitokio pobūdžio klaidą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-354-701/2019, 27 punktas).
24. Dėl įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių civilinio proceso teisės normų (CPK 176, 185 straipsniai) kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklės pagal įstatymą nereikalauja, kad visi prieštaravimai būtų pašalinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-354-701/2019, 28 punktas).
25. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs pirmiau nurodytų teisės normų turinį, jas aiškinančią teismų praktiką, daro išvadą, kad šioje byloje ieškovei teigiant, jog iš atsakovo prašoma priteisti suma buvo pervesta be teisėto pagrindo, buvus sąskaitybos klaidai, turi būti atsakyta į klausimą, ar byloje buvo pakankamai įrodymų, patvirtinančių šią ieškovės teigiamą aplinkybę (šios nutarties 21, 24 punktai).
Dėl atsakovo apeliacinio skundo argumentų, susijusių su pirmosios instancijos teismo nevisapusišku bylos išnagrinėjimu
26. Teismas pagrindžia sprendimą tik tais įrodymais ir aplinkybėmis, kurios buvo ištirtos teismo posėdyje (CPK 263 straipsnio 2 dalis). CPK 306 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas negali būti grindžiamas aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme.
27. Bylos nagrinėjimo ribos, pirmosios instancijos teisme apibrėžtos pareikšto ieškinio pagrindu ir ieškinio dalyku bei atsakovo atsikirtimais į ieškinį, daro įtaką ir bylos nagrinėjimui apeliacinės instancijos teisme, t. y. apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja ne tik neperžengdamas apeliaciniame skunde ir atsiliepime į šį skundą nustatytų ribų, išskyrus įstatymo nustatytas išimtis, bet ir bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme ribų, kurias šalys suformavo ieškinyje ir atsikirtimuose į ieškinį, nes apeliacinis skundas ir atsiliepimas į jį negali būti grindžiami aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme (CPK 306 straipsnio 2 dalis; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-212-381/2024, 36 punktas).
28. Esminis bylos nagrinėjimas vyksta pirmosios instancijos teisme, todėl būtent ten pagal proceso operatyvumo, koncentruotumo bei draudimo piktnaudžiauti procesu principus (CPK 7 straipsnis, 42 straipsnio 5 dalis) turi būti pateikti visi šalių reikalavimai, atsikirtimai bei įrodymai. CPK 226 straipsnyje įsakmiai nurodyta, kad pasirengimo nagrinėti bylą teisme metu šalys ir tretieji asmenys turi teismui pateikti visus įrodymus bei paaiškinimus, turinčius reikšmės bylai, galutinai suformuluoti savo reikalavimus ir atsikirtimus į pareikštus reikalavimus. Jeigu šalys ar tretieji asmenys bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu nevykdo arba netinkamai vykdo nurodytas pareigas, jie gali tikėtis sau nepalankių, CPK nustatytų teisinių padarinių: draudimo apeliacinį skundą grįsti aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme, draudimo apeliaciniame skunde kelti naujus reikalavimus, ribojimo teikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teisme, draudimo kasaciniame skunde remtis naujais įrodymais bei aplinkybėmis, kurios nebuvo nagrinėtos pirmosios ar apeliacinės instancijos teismuose (CPK 306 straipsnio 2 dalis, 312, 314 straipsniai, 347 straipsnio 2 dalis; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-238-421/2023, 26 punktas).
29. Nagrinėjamu atveju svarbu tai, kad ieškovė grindė savo reikalavimus ne aritmetine sąskaitybos klaida, bet tuo, jog jos darbuotojas, pervesdamas 2023 m. gruodžio 5 d. 368,10 Eur sumą kaip atlyginimą už 2023 m. lapkričio mėn. nurodė mokėjimo nurodyme kaip gavėją ne tą asmenį, kuriam buvo skirta ši suma. Atsakovas pirmosios instancijos teisme neteikė atsikirtimų į ieškinio reikalavimus, kad 368,10 Eur suma pagal DK nuostatas priklausė jam kaip darbo užmokestis, kad ieškovės buhalteriniuose dokumentuose nurodytas per mažas darbo užmokestis už jo išdirbtą laiką. Todėl darytina išvada, kad ieškinio ir atsikirtimų į ieškinį ribose ieškovė turėjo įrodyti, jog atsakovas nebuvo tas asmuo, kuriam priklausė 2023 m. gruodžio 5 d. pervesta kaip darbo užmokestis 368,10 Eur suma (šios nutarties 28 punktas).
30. Ieškovė įrodinėjo šias aplinkybes savo buhalterinės apskaitos dokumentais, jos banke atliktos operacijos patvirtinimu (mokėjimo nurodymu), darbo sutartimi, kurioje nurodytas ieškovo atlyginimo dydis (šios nutarties 14-16 punktai). Ieškovės buhalterinės apskaitos dokumentuose, susijusiuose su atsakovu, nefiksuota aritmetinių ar kitų sąskaitybos klaidų. Ieškovės banke atliktos operacijos patvirtinime (368,10 Eur mokėjimo nurodyme) matyti, kad pavedimo gavėju nurodytas M. S., o gavėjo sąskaitos numerio grafoje nurodytas atsakovo A. S. sąskaitos numeris. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šių ieškovės duomenų pakako tam, kad pirmosios instancijos teismas konstatuotų sąskaitybos klaidą, nesusijusią su aritmetiniais skaičiavimais, bet susijusią su darbo užmokesčio apskaita ir jo išmokėjimu (šios nutarties 22 punktas).
31. Pirmosios instancijos teismas, nustatęs ieškovės sąskaitybos klaidą, susijusią su darbo užmokesčio apskaita ir išmokėjimu, neturėjo savo iniciatyva nustatyti aplinkybių dėl to, ar UAB „Collicare Logistics“ dirbo M. S., ar jam priklausė 368,10 Eur darbo užmokestis, dėl duomenų į buhalterinę apskaitą suvedimo teisingumo, buhalterinės programos pavadinimo, darbuotojo, padariusio klaidą. Apeliacinės instancijos teismas daro tokią išvadą, įvertinęs tai, kad atsakovui nekeliant klausimų dėl pirmiau nurodytų aplinkybių pirmosios instancijos teisme, šių aplinkybių tyrimas būtų perteklinis, nes, kaip minėta, byloje susiklosčiusiomis aplinkybėmis pakako ieškovės pateiktų įrodymų sąskaitybos klaidai įrodyti. Pirmosios instancijos teismas byloje esančių įrodymų pagrindu padarė teisingą išvadą, kad 2023 m. gruodžio 5 d. atsakovui tam tikros sumos buvo pervestos kaip darbo užmokestis už 2023 m. lapkritį du kartus dėl techninės klaidos.
32. Tai, kad apeliantas pradėjo kelti naujus klausimus apeliaciniame skunde, negali būti pagrindu papildomai tirti jo nurodomas aplinkybes ar naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, kadangi taip būtų išeita už bylos nagrinėjimo ribų ir pirmosios, ir apeliacinės instancijos teismuose (CPK 306 straipsnio 2 dalis; šios nutarties 27, 28 punktai). Todėl apeliacinės instancijos teismas nepasisako detaliau dėl apeliacinio skundo motyvų, nurodytų šios nutarties 10.2 punkte).
33. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apeliacinio skundo motyvu, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos civilinėje byloje Nr. e3K-3-354-701/2019 dėl be pagrindo įgyto turto išreikalavimo išimčių. Įvertinus pirmosios instancijos teismo motyvus, nustatyta, kad teismas padarė išvadą apie ieškinio reikalavimų pagrįstumą, nustatęs byloje pateiktos informacijos įrodomąją vertę pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, įrodinėjamų proceso metu, išnagrinėjimu pagal įstatymus. Pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą dėl atsakovo pareigos grąžinti ieškovei šios per sąskaitybos klaidą pervestas lėšas, įvertinęs byloje esančių įrodymų visumą. Tai, kad pirmosios instancijos teismas netyrė šios nutarties 10.2 punkte nurodytų aplinkybių, kurios turėjo būti tiriamos kasacinio teismo nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e3K-3-354-701/2019 dėl to ginčo šalių nustatytų ginčo nagrinėjimo ribų, buvo nulemta ne neteisingo kasacinio teismo praktikos taikymo, bet šios bylos atsakovo atsikirtimų nustatytų ginčo nagrinėjimo ribų.
34. Nors atsakovo į bylą pateiktame jo banko išduotame mokėjimo patvirtinime apie 368,10 Eur ieškovės atliktą pavedimą, lėšų gavėju nurodytas atsakovas, tai nepaneigia ieškovės mokėjimo nurodyme užfiksuotų duomenų, kad ji atlikdama pavedimą nurodė gavėju ne atsakovą, bet M. S.. Apeliacinės instancijos teismas pritaria atsiliepimo į apeliacinį skundą motyvui, kad atsakovas bylos nagrinėjimo metu nebuvo pareiškęs, jog ieškovės mokėjimo pavedimas suklastotas, todėl teismui nebuvo pagrindo abejoti jos pateiktu 2023 m. gruodžio 5 d. mokėjimo nurodymu ar atlikti veiksmus, numatytus CPK 184 straipsnio 1 dalyje. Skirtingi gavėjo duomenys šalių į bylą pateiktuose 2023 m. gruodžio 5 d. mokėjimo nurodymuose galėjo atsirasti dėl skirtinguose bankuose skirtingų mokėjimo nurodymų duomenų formavimo mechanizmų.
35. Atsižvelgiant į tai, kad įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklės pagal įstatymą nereikalauja, kad visi prieštaravimai būtų pašalinti, o pirmosios instancijos teismas padarė išvadą apie ieškovės padarytą sąskaitybos klaidą, įvertinęs įrodymų visumą, apeliacinės instancijos teismo nuomone, nėra pagrindo sutikti su apeliacinio skundo motyvais dėl skundžiamo sprendimo neteisėtumo (šios nutarties 24 punktas). Todėl apeliacinės instancijos teismas, nustatęs, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje pateiktus įrodymus ieškinio ir atsikirtimų į ieškinį nagrinėjimo ribose, nenukrypęs nuo kasacinio teismo praktikos, nurodytos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-354-701/2019, atmeta atsakovo apeliacinį skundą ir palieka nepakeistą pirmosios instancijos teismo sprendimą (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo
36. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, 98 straipsniu, atsakovo turėtos apeliacinės instancijos teisme išlaidos neatlyginamos, nustačius, kad byloje priimtas procesinis sprendimas ne jo naudai.
37. Nagrinėjamu atveju ieškovė prašo priteisti iš atsakovo 726 Eur bylinėjimosi išlaidų, turėtų dėl advokato pagalbos rengiant atsiliepimą į apeliacinį skundą, atlyginimą. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl šių išlaidų atlyginimo priteisimo, atsižvelgia į tai, kad maksimali suma, mokėtina advokatui už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą pagal Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (toliau – Rekomendacijos) 7, 8.11 punktus yra 2908,10 Eur (2237,90×1,3), atsižvelgiant į tai, kad 2024 m. III ketv. vidutinis darbo užmokestis buvo 2237,90 Eur. Pirmosios instancijos teismas, patenkindamas ieškovės ieškinį visiškai, priteisė iš atsakovo visų jos prašytų atlyginti bylinėjimosi išlaidų sumą, viršijusią ieškinio sumą 2,5 karto, nenustatęs pagrindų mažinti ieškovės prašomų atlyginti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo sumą. Atsakovas neginčijo tokio pirmosios instancijos teismo bylinėjimosi išlaidų paskirstymo.
38. Ieškovės prašoma atlyginti už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimo išlaidų suma yra keturis kartus mažesnė, nei maksimali pagal Rekomendacijų 7, 8.11 punktus atlygintina atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą suma. Atsakovas, paduodamas apeliacinį skundą, iš esmės prisiėmė riziką dėl to, kad ieškovės bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme gali būti didesnės, nei jos materialiniai ieškinio reikalavimai. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs nurodytas aplinkybes ir atsižvelgdamas į laiką, reikalingą parengti ieškovės atsiliepimui į apeliacinį skundą, nemato pagrindo mažinti iš atsakovo ieškovės naudai priteistiną bylinėjimosi išlaidų, turėtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimą ir priteisia iš atsakovo ieškovės naudai 726 Eur bylinėjimosi išlaidų, turėtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimą (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis).
Vilniaus apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 98 straipsniu,
n u t a r i a :
Atmesti atsakovo A. S. apeliacinį skundą.
Palikti nepakeistą Vilniaus regiono apylinkės teismo 2024 m. lapkričio 27 d. sprendimą.
Priteisti iš atsakovo A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „ColliCare Logistics“, juridinio asmens kodas 304079350, 726 (septynių šimtų dvidešimt šešių) Eur bylinėjimosi išlaidų, turėtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimą.
Teisėja Svetlana Panina