Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: [2020-09-17][nuasmeninta nutartis byloje][e2A-1094-585-2020].docx
Bylos nr.: e2A-1094-585/2020
Bylos rūšis: civilinė byla
Teismas: Lietuvos apeliacinis teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras 250135860 atsakovas
Lietuvos radijo ir televizijos centras 120505210 Ieškovas
Viešųjų pirkimų tarnyba 188656261 išvadą duodanti institucija
Bitė Lietuva 110688998 trečiasis asmuo
Kategorijos:
Bylos dėl perkančiosios organizacijos sprendimų panaikinimo ar pakeitimo
Apeliacinis procesas
Pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą
CIVILINIS PROCESAS
Teismų procesinių sprendimų kontrolės formos ir proceso atnaujinimas
BYLOS DĖL VIEŠŲJŲ PIRKIMŲ TEISINIŲ SANTYKIŲ
Apeliacinės instancijos teismo, išnagrinėjusio bylą apeliacine tvarka, teisės

?

Civilinė byla Nr. e2A-1094-585/2020

Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00289-2020-9

Procesinio sprendimo kategorijos:

3.3.1.18.1.

(S)

img1 


LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

 

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2020 m. rugsėjo 17 d.

Vilnius

 

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Gudžiūnienės, Astos Radzevičienės ir Vytauto Zeliankos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės bendrovės Lietuvos radijo ir televizijos centro apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2020 m. liepos 2 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės akcinės bendrovės „Lietuvos radijo ir televizijos centras“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras“, trečiajam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei „Bitė Lietuva“ dėl perkančiosios organizacijos sprendimo panaikinimo, išvadą teikianti institucija – Viešųjų pirkimų tarnyba. 

 

Teisėjų kolegija

 

n u s t a t ė :

 

I.                      Ginčo esmė

 

1.       Ieškovė akcinė bendrovė (toliau – AB) „Lietuvos radijo ir televizijos centras“ pateikė patikslintą ieškinį, kuriuo prašė pripažinti, kad uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Bitė Lietuva“ pasiūlymas neatitinka pirkimo Nr. 480945 „Duomenų perdavimo ryšio tinklas“ (toliau – Pirkimas) sąlygų techninės specifikacijos reikalavimų Lentelės Nr. 1 3 punkto ir 9 punkto, taip pat Lentelės Nr. 2 8 punkto ir Lentelės Nr. 3 5 punkto reikalavimų, taip pat Pirkimo sąlygų 2.1 papunkčio reikalavimo ir techninės specifikacijos bendrųjų sąlygų 1 punkto ir 5 punkto reikalavimų; panaikinti atsakovės sprendimą UAB „Bitė Lietuva“ pripažinti Pirkimo laimėtoja ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2.       Nurodė, kad atsakovė nepagrįstai Pirkimą laimėjusiu paskelbė tiekėjos UAB „Bitė Lietuva“ pasiūlymą, nors šis neatitiko eilės Pirkimo reikalavimų. Atsakovė perka uždarą duomenų perdavimo tinklą, todėl UAB „Bitė Lietuva“ pasiūlius sprendimą, realizuojamą per viešą tinklą, t. y. internetą, jos pasiūlymas turėjo būti atmestas. Be to, pateiktas techninis sprendimas padaliniuose naudoti LTE (4G arba LTE (angl. Long-Term Evolution) neatitinka techninės specifikacijos Lentelėje Nr. 3 5 punkto reikalavimo. UAB „Bitė Lietuva“ pasiūlyme nenurodė ir įdiegimo darbų terminų plano, todėl pasiūlymas turėjo būti atmestas kaip neatitinkantis bendrųjų sąlygų 1 punkto. O UAB „Bitė Lietuva“ su pasiūlymu nepateikus turimų dažnių licencijų kopijų, jos pasiūlymas turėjo būti pripažintas neatitinkančiu techninės specifikacijos Lentelės Nr. 1 3 punkto. Be to, UAB „Bitė Lietuva“ pasiūlymo priede Nr. 3 nurodė tik įrangos „Cisco 1111“ modelį, kai jis turi bent šešias modifikacijas ir ne visos jos yra tinkamos teikti perkamą paslaugą, kas reiškia, kad trečiojo asmens pasiūlymas neatitinka techninės specifikacijos Lentelės Nr. 1 9 punkto. Kita vertus, tiekėja po pasiūlymų pateikimo termino ne tik papildė savo pasiūlymą, bet ir pateikė nuorodą ne į gamintojo svetainę, o į internetinę parduotuvę. Tai reiškia, kad šis pasiūlymas neatitinka ir techninės specifikacijos Lentelės Nr. 2 9 punkto. Be to, UAB „Bitė Lietuva“ garantuoto greičio interneto paslaugos pateikiamumas yra 95 procentai, kai pasiūlyme melagingai nurodytas 98 procentų paslaugos pateikiamumas, dėl ko pasiūlymas neatitinka techninės specifikacijos Lentelės Nr. 2 8 punkto.

3.       Atsakovė UAB „Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras“ su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.

4.       Nurodė, kad UAB „Bitė Lietuva“ pasiūlymas atitinka techninės specifikacijos reikalavimus, todėl atsakovės priimti sprendimai Pirkime teisėti ir teisingi. UAB „Bitė Lietuva“ pasiūlytas techninis sprendimas nėra pagrįstais viešaisiais tinklais, tiekėja padalinius numatė apjungti naudojant MPLS VPN technologiją. Kita vertus, šiuo metu analogiškas paslaugas atsakovei teikianti ieškovė naudoja tokį patį technologinį procesą. Nors trečiasis asmuo perkančiajai organizacijai nepateikė turimų dažnių licencijų kopijų, perkančioji organizacija šią informaciją pati pasitikrino Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnybos tinklalapyje. Nėra pagrindo pripažinti pagrįstais ir ieškovės argumentų dėl įrangos „Cisco 1111“, nes pasiūlyme buvo nurodytas konkretus įrangos gamintojas ir modelis. UAB „Bitė Lietuva“ pateikė ir pagrindė įsipareigojimą, jog užtikrins ne mažesnį kaip 98 procentų paslaugos pateikiamumą, todėl 95 procentų rodiklis nėra susijęs su nagrinėjamu pirkimu. Be to, nepagrįsti ir argumentai dėl pasiūlymo atitikties bendrųjų sąlygų 1 punkto reikalavimui, nes Pirkimo dokumentuose nebuvo reikalaujama, kad dalyviai pateiktų įdiegimo darbų terminų planą. Tuo tarpu tai, kad perkančioji organizacija, siekdama įsitikinti UAB „Bitė Lietuva“ pasiūlyme nurodytos kainos pagrįstumu, paprašė paaiškinti pasiūlymą, šio dalyvio pateiktas pasiūlymo paaiškinimas nėra pasiūlymo patikslinimas.

5.       Trečiasis asmuo UAB „Bitė Lietuva“ prašė atmesti ieškovės AB „Lietuvos radijo ir televizijos centras“ patikslintą ieškinį ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.

6.       Nurodė, kad UAB „Bitė Lietuva“ pasiūlymas atitinka techninės specifikacijos reikalavimus. Tai, kad perkančioji organizacija paprašė tiekėjos papildomai nurodyti reikšmes techninės specifikacijos lentelėse nereiškia, kad tiekėja pasiūlymą tikslino. Trečiasis asmuo akcentavo, kad: pirma, UAB „Bitė Lietuva“ pasiūlė sprendimą, kuris realizuojamas ne per viešą tinklą; antra, Pirkimo dokumentuose nebuvo reikalaujama pateikti „įdiegimo darbų terminų plano“; trečia, licencijas naudoti licencijuotą dažnį suteikia Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnyba pagal suinteresuotų asmenų pareikalavimą, todėl leidimas būtų užsakomas tik pasirašius paslaugos teikimo sutartį; ketvirta, pasiūlyme nurodytas siūlomos įrangos modelis, kuris atitinka techninės specifikacijos reikalavimus; penkta, UAB „Bitė Lietuva įsipareigojo užtikrinti techninėje specifikacijoje reikalaujamą ne mažesnį kaip 98 procentų paslaugos pateikiamumą.

7.       Viešųjų pirkimų tarnyba pateikė išadą, kurioje nurodė, kad sprendžiant dėl trečiojo asmens pasiūlymo atitikties Pirkimo sąlygoms, reikalingos specifinės, su informacinių technologijų srities sprendiniais ir sąvokomis susijusios žinios. Tad tarnyba, neturėdama šios srities ekspertų, minimais klausimais nepasisakė. Tik atkreipė dėmesį, kad tuo atveju, jei bylos narinėjimo metu būtų nustatytas faktas, kad trečiasis asmuo iš tikrųjų pasiūlė sprendinį, kuris gali būti įgyvendinamas naudojantis viešaisiais tinklais, tai neatitiktų techninės specifikacijos 5 punkto. Dėl trečiojo asmens pasiūlymo atitikties techninės specifikacijos bendrųjų reikalavimų 1 punkto reikalavimams tarnyba nurodė, kad sprendinio įdiegimo terminų aspektu ji nenustatė, jog tiekėjui būtų keliamas reikalavimas nurodyti sprendinio įdiegimo terminą.

 

II.                      Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

 

8.       Kauno apygardos teismas 2020 m. liepos 2 d. sprendimu ieškinį atmetė; priteisė iš ieškovės AB „Lietuvos radijo ir televizijos centras“ atsakovei UAB „Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras“ 2 634,78 Eur bylinėjimosi išlaidų, o iš ieškovės AB „Lietuvos radijo ir televizijos centras“ trečiajam asmeniui UAB „Bitė Lietuva“ – 2 286,90 Eur.

9.       Ieškovė teigė, UAB „Bitė Lietuva“ savo pasiūlyme jokia forma nenurodė tos informacijos, kurią buvo reikalaujama pateikti su pasiūlymu, o vėliau tikslinti nebuvo galima, t. y. nepateikė turimų dažnių licencijų kopijų, nenurodė konkretaus siūlomo maršrutizatoriaus „Cisco“ modelio ir nepateikė nuorodos į tos įrangos modelio aprašymą, taip pat nepateikė nuorodos į maršrutizatoriaus „Teltonika“ gamintojo oficialią svetainę ir konkretų siūlomą modelį bei nepateikė įdiegimo darbų terminų plano, be to, savo pasiūlyme melagingai nurodė 98 procentų paslaugos pateikiamumą. Tačiau, teismo vertinimu, šie argumentai nesudaro pagrindo vertinti UAB „Bitė Lietuva“ pateiktą pasiūlymą, kaip neatitinkantį Pirkimo sąlygų reikalavimų.

10.       Iš UAB „Bitė Lietuva“ pasiūlymo matyti, kad tiekėja perkančiajai organizacijai pateikė užpildytą pasiūlymo formą, parengtą pagal Pirkimo sąlygų priedą Nr. 1, kurioje, be kita ko, nurodė, jog „siūlomos paslaugos visiškai atitinka pirkimo dokumentuose nurodytus reikalavimus“. Kartu su minėta forma, trečiasis asmuo pateikė šiuos priedus: įgaliojimą, pajungimo schemą ir perjungimo planą-aprašymą. Iš pastarųjų dviejų priedų matyti, kad konkurso laimėjimo atveju, centriniame padalinyje naudotų „Cisco 1111“ įrangą, o nutolusiuose padaliniuose – „Teltonika RUTX11“ ir „Iskara P56 MIMO X 4G LTE“ anteną (jei bus poreikis). Taip pat tiekėja nurodė, kad padaliniams apjungti būtų naudojama MPLS VPN (VPN tinklas apjungiamas IP lygmenyje) technologija. Trečiasis asmuo perjungimo plane-aprašyme pažymėjo, kad „dėl centrinio padalinio licencijuoto radijo dažnio – paslaugai teikti būtų naudojamas dažnių kanalas iš licencijuojamo 31,8-33,4 GHz dažnių diapazono. Leidimas būtų užsakomas tik pasirašius paslaugos teikimo sutartį“.

11.       Teismas nesutiko su ieškovės teiginiais, susijusiais su trečiojo asmens siūlomo maršrutizatoriaus „Cisco“ modelio (ne)nurodymu, nuorodų į konkretų įrangos modelį ir gamintojo oficialią svetainę bei turimų dažnių licencijų kopijų (ne)pateikimu. Šiuo atveju, teismo vertinimu, turėtų būti taikomas turinio viršenybės prieš formą principas. UAB „Bitė Lietuva“ pasiūlyme nurodė konkrečią įrangą ir modelius, kuriuos naudotų tiek centriniame, tiek ir nutolusiuose padaliniuose. O tai, kad tik perkančiajai organizacijai paprašius, pateikė nuorodas į gamintojo ir/ar pardavėjo svetaines, nekeičia pasiūlymo esmės, t. y. siūloma įranga išliko ta pati. Juolab, kad tiekėja užtikrino, jog siūloma įranga atitinka visus techninės specifikacijos reikalavimus. Kita vertus, nėra jokio pagrindo pripažinti, kad pateiktos nuorodos nėra pakankamos perkančiajai organizacijai, esant poreikiui, patikrinti siūlomos įrangos technines savybes. Taigi nors trečiasis asmuo, tikslindamas pasiūlymą, ne visiškai tiksliai pagal techninės specifikacijos reikalavimus pateikė nuorodas į siūlomos įrangos specifikacijas, tai neleidžia tiekėjo pasiūlymą vertinti, kaip neatitinkantį techninės specifikacijos reikalavimų. Ieškovė, kvestionuodama trečiojo asmens pasiūlymo atitiktį techninės specifikacijos Lentelės Nr. 1 9 punkto ir Lentelės Nr. 2 9 punkto reikalavimams, nepaneigė, jog siūloma įranga iš esmės atitinka techninės specifikacijos reikalavimams ir galės būti naudojama Pirkimu siekiamoms paslaugoms vykdyti.

12.       Teismo vertinimu, nėra pagrindo sutikti ir su ieškovės argumentais, jog tiekėjo turimų dažnių licencijų kopijų nepateikimas daro jo pasiūlymą neatitinkančiu Pirkimo sąlygų, nes visos tiekėjų turimos licencijos yra paskelbtos Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnybos oficialioje svetainėje. Juolab pati ieškovė nepateikė licencijų kopijų, o tik nuorodą į turimą licenciją. Nustatyta, kad UAB „Bitė Lietuva“ turi net keletą leidimų naudoti radijo dažnius (kanalus). Kita vertus, tai, kad trečiasis asmuo pasiūlymo teikimo metu neturėjo licencijos siūlomam konkrečiam 31,8-33,4 GHz dažnių diapazonui, neleidžia spręsti apie pasiūlymo neatitikimą techninės specifikacijos reikalavimams, nes jos Lentelės Nr. 1 3 punkte buvo reikalaujama „pasiūlyme nurodyti dažnį, kuriame veiks tiekėjo ryšio įranga. Su pasiūlymu pateikti teikėjo turimų dažnių licencijų kopijas“. Taigi trečiasis asmuo pasiūlyme ir nurodė dažnį, kuriame veiks tiekėjo ryšio įranga. Tuo tarpu pateikti buvo prašoma tiekėjo pasiūlymo teikimo metu turimų dažnių licencijų kopijas, o ne konkretaus dažnio, kuriame veiks tiekėjo ryšio įranga, licencijos kopiją. Be to, trečiasis asmuo patvirtino, jog bus naudojamas licencijuotas dažnis, tačiau leidimas būtų užsakomas tik pasirašius paslaugos teikimo sutartį. Todėl teismas sprendė, kad atsakovė pagrįstai UAB „Bitė Lietuva“ pasiūlymą įvertino, kaip atitinkantį techninės specifikacijos Lentelės Nr. 1 3 punkto reikalavimus.

13.       Teismas kaip nepagrįstus atmetė ieškovės argumentus dėl UAB „Bitė Lietuva“ pasiūlymo neatitikties techninės specifikacijos bendrųjų sąlygų 1 punkto reikalavimams, tiekėjai nenurodžius įdiegimo darbų termino plano. Pirkimo dokumentuose nebuvo reikalaujama pateikti įdiegimo darbų terminų planą. Tai, kad techninės specifikacijos bendrųjų reikalavimų 1 punkte buvo nurodyta, jog „visi reikalingi diegimo darbai turi būti atlikti ir paslauga be jokių apribojimų turi būti pradėta teikti ne vėliau kaip per 10 kalendorinių dienų nuo sutarties pasirašymo dienos“, nereiškia, kad tiekėjas kartu su pasiūlymu privalėjo pateikti įdiegimo darbų terminų planą. Toks reikalavimas nenurodytas nei Pirkimo sąlygų 5.11 papunktyje, nei Pirkimo sąlygų priede Nr. 1 esančioje pasiūlymo formoje, nei kitose Pirkimo sąlygose ar dokumentuose.

14.       Teismas kritiškai vertino ir ieškovės keliamas abejones dėl UAB „Bitė Lietuva“ įsipareigojimo užtikrinti ne mažesnį kaip 98 procentų paslaugos pateikiamumą. Nepaisant to, kad UAB „Bitė Lietuva“ viešai deklaruoja galimybę užtikrinti garantuoto greičio interneto paslaugos pateikiamumą 95 procentais, šiuo Pirkimu perkančioji organizacija siekia apjungti vietinius kompiuterinius tinklus į bendrą uždarą duomenų perdavimo tinklą, nenaudojant interneto. Taigi, ieškovė, kvestionuodama Pirkimą laimėjusio pasiūlymo atitikimą Pirkimo reikalavimams, ne tik reiškia nepagrįstą abejonę, bet ir klaidina teismą, nurodydama nagrinėjamai bylai neaktualios paslaugos (interneto) pateikiamumo rodiklį. Kita vertus, net jeigu viešai tiekėja deklaruotų bylai aktualios paslaugos pateikiamumą mažesnį, nei reikalaujama Pirkimo sąlygose, tai nesudarytų pakankamo pagrindo netikėti tiekėjos įsipareigojimu konkrečiu atveju užtikrinti didesnį paslaugos pateikiamumą. Tiekėja, įsipareigodama užtikrinti ne mažesnį kaip 98 procentų paslaugos pateikiamumą, pati prisiima tokių įsipareigojimų įvykdymo riziką.

15.       Ieškovė procesiniuose dokumentuose tvirtina, jog UAB „Bitė Lietuva“ pasiūlė duomenų perdavimo sprendimą, grindžiamą viešu interneto ryšiu, dėl ko jos pasiūlymas turėjo būti atmestas. Teismas su šiais argumentais nesutiko. Iš UAB „Bitė Lietuva“ pasiūlymo priedo Nr. 3 matyti, kad tiekėjos siūlomas techninis sprendimas padaliniams apjungti yra pagrįstas virtualiu privačiu tinklu (toliau – VPN), o ne viešaisiais tinklais (internetu). Be to, pasiūlymo priedo Nr. 2 matyti, kad perkančiosios organizacijos duomenys bus perduodami per perkančiajai organizacijai skiriamus maršrutizatorius ne į „internetą“, o į UAB „Bitė Lietuva“ duomenų perdavimo tinklą naudojant radijo ryšį. UAB „Bitė Lietuva“ techninės specifikacijos lentelėse taip pat patvirtino, jog ryšio linija bus rengiama radijo (bevieliu) būdu, perkančiosios organizacijos administracijos ir jos padalinių nutolę kompiuteriniai tinklai bus sujungti į bendrą VPN tinklą IP lygmenyje. Tuo tarpu tai, kad UAB „Bitė Lietuva“ rašte „Dėl pasiūlymo kainos pagrindimo“ paminėjo žodį „internetas“, teismo įsitikinimu, negali paneigti pirminiame pasiūlyme bei vėliau pateiktoje techninėje specifikacijoje nurodytos informacijos. Juolab, kad minėtame rašte buvo tikslinama ne techninė pasiūlymo informacija, o teikiamas pasiūlymo kainos pagrindimas. Be to, nelogiška, kad tiekėjas, susipažinęs su Pirkimo sąlygomis, įskaitant techninę specifikaciją, sąmoningai siūlytų duomenų perdavimo sprendimą, grindžiamą viešu interneto ryšiu, kai perkančioji organizacija pabrėžė, jog jai tai nėra priimtina. Esant aptartoms aplinkybėms, rašte „Dėl pasiūlymo kainos pagrindimo“ paminėtus žodžius „internetas“ teismas laikė technine klaida.

16.       Ieškovė teigė, kad UAB „Bitė Lietuva“ pasiūlymas neatitinka techninės specifikacijos Lentelės Nr. 3 5 punkto reikalavimo dėl pasiūlyto techninio sprendimo padaliniuose naudoti LTE prieigos technologiją. Neva, praktikoje LTE prieigos tinkle visi vartotojai prijungti nuo vienos celės ir dalinasi tos pačios celės resursais, todėl atsakovei reikalingą paslaugą prijungus prie konkrečios LTE bazės, kiti prie tos pačios LTE bazės prisijungę vartotojai darytų tiesioginę įtaką atsakovei teikiamai paslaugai. Tačiau šiems savo argumentams pagrįsti, ieškovė nepateikė jokių įrodymų, todėl šiuos argumentus teismas laikė deklaratyviais, nesudarančiais pagrindo pripažinti, jog UAB „Bitė Lietuva“ pasiūlyta LTE prieigos technologija neužtikrins saugaus duomenų perdavimo, grindžiamo uždaru tinkle. Be to, tiekėja, pateikdama pasiūlymą, įsipareigojo maršrutizatorius ir galines ryšio linijas naudoti tik perkančiosios organizacijos poreikiams.

17.       Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, teismas sprendė, kad ieškovė neįrodė, jog UAB „Bitė Lietuva“ pasiūlymas neatitinka techninės specifikacijos reikalavimų, todėl nėra pagrindo spręsti apie tai, kad perkančiosios organizacijos 2020 m. balandžio 22 d. sprendimas dėl pasiūlymų eilės sudarymo ir laimėtojo nustatymo gali būti laikomas neteisėtu, o tai sudaro pagrindą atmesti ieškinį.

 

III.                      Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

 

18.       Ieškovė AB „Lietuvos radijo ir televizijos centras“ pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2020 m. liepos 2 d. sprendimą ir ieškinį tenkinti; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

18.1.                      Ieškovė įrodė, kad trečiasis asmuo pasiūlė duomenų perdavimo sprendimą, kuris grindžiamas viešu internetu, tačiau teismas padarė priešingą išvadą. Teismas nepagrįstai technine klaida laikė pasiūlymo kainos pagrindime pateiktus duomenis apie interneto paslaugų pelningumą.

18.1.1.                      Teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad VPN technologija yra ne internetu grįstas sprendimas.

18.1.2.                      Trečiasis asmuo pasiūlymo priede Nr. 3 siūlė įrangą ir anteną, kurios veikia LTE pagrindu. Cisco1111 konkrečios modifikacijos trečiasis asmuo nenurodė, bet net dvi iš jų veikia LTE pagrindu, o LTE neužtikrina kokybiško ir saugaus duomenų perdavimo tik per atsakovei skirtas galinių ryšio linijas.

18.1.3.                      Trečiasis asmuo turėjo interesą siūlyti internetu grindžiamą sprendimą, nes jis leido pasiūlyti kone dvigubai mažesnę kainą. Taip tiekėjas gali nesąžiningai konkuruoti.

18.1.4.                      Jei tiekėjas nepagrindžia neįprastai mažos pasiūlymo kainos, jo pasiūlymas turi būti atmestas pagal Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – VPĮ) 57 straipsnio 3 dalies 1 punktą. Taigi, net ir laikant pasiūlymo kainos pagrindimą interneto paslaugomis technine klaida, atsakovė pasiūlymo negalėjo pripažinti tinkamu, nes realus jo kainos pagrindimas atsakovei nebuvo pateiktas (VPĮ 2 straipsnio 18 dalies 5 punktas).

18.2.                      Teismas nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos, draudžiančios keisti pasiūlymą, pažeisdamas viešųjų pirkimų principus, nes pasiūlymo atitikimą Techninės specifikacijos 2 punktui nustatė iš neteisėtai 2020 m. balandžio 22 d. Technine specifikacija pakeisto pasiūlymo.

18.3.                      Teismas netinkamai taikė turinio viršenybės prieš formą principą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-121-690/2016) ir nepagrįstai sprendė, kad tai, jog trečiasis asmuo su pasiūlymu nepateikė Pirkimo sąlygose reikalaujamų dokumentų (licencijos teikti paslaugas 31,8-33,4 GHz dažnių diapazonu) ir informacijos apie siūlomą įrangą, nuorodų į įrangos gamintojų tinklalapį, yra formalūs ir mažareikšmiai pasiūlymo trūkumai. Trečiasis asmuo nepateikė reikiamų duomenų nei su pasiūlymu, nei neteisėtai tikslindamas pasiūlymą ir teikdamas naujus duomenis.

18.4.                      Teismas sprendimą motyvavo nieko neįrodančiu teiginiu, jog trečiasis asmuo patvirtino, kad jo „siūlomos paslaugos visiškai atitinka pirkimo dokumentuose nurodytus reikalavimus“. Tuo tarpu trečiojo asmens pasiūlymas neatitiko Pirkimo sąlygų, nes jo pateikimo metu pasiūlytas licencijuojamas 31,8-33,4 GHz dažnių diapazonas tiekėjui nebuvo prieinamas. Tai reiškia, kad trečiasis asmuo nepasiūlė pirkimo objekto.

18.5.                      Ieškovė įrodė, kad trečiasis asmuo nepasiūlė patikimo ryšio, kuris užtikrintų 98 procentų duomenų pateikiamumą, bet teismas ignoravo trečiojo asmens paskelbtą informaciją apie jo teikiamo ryšio 95 procentų patikimumą.

18.6.                      Jei teismas spręstų, kad trečiojo asmens pasiūlymas atitiko reikalavimus, atsakovė neįsitikino pasiūlymo kainos pagrįstumu ir dėl to būtina grįžti į pasiūlymų vertinimo stadiją.

19.       Atsakovė UAB „Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras“ pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriuo prašo apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas tokiais argumentais:

19.1.                      Kadangi apeliacinio skundo argumentai iš esmės tapatūs ieškovės procesinių dokumentų argumentams, pateiktiems pirmosios instancijos teismui, atsakovė nemato pagrindo pakartotinai į juos atsikirtinėti.

19.2.                      Teismas pagrįstai sprendė, kad pasiūlymas nėra pagrįstas viešaisiais tinklais – internetu.

19.3.                      Nepagrįstas teiginys, jog sprendimas padaliniuose naudoti LTE neatitinka Techninės specifikacijos. „Pajungimo schema“ nurodyta, kad maršrutizatoriai ir galinės ryšio linijos bus naudojamos tik ARATC, kaip perkančiosios organizacijos, poreikiams, o jokie kiti subjektai nebus pajungti. Telecentras atsakovei paslaugas teikia tokiu pačiu technologiniu procesu.

19.4.                      Pirkimo dokumentuose nebuvo reikalaujama pateikti įdiegimo darbų terminų planą.

19.5.                      Teismas padarė pagrįstą išvadą, kad trečiajam asmeniui reikiamų dažnių licencija gali būti suteikta pareikštine tvarka, laimėjus konkursą.

19.6.                      Pirkimo sąlygos reikalavo nurodyti konkretų įrangos gamintoją ir modelį. Tą trečiasis asmuo ir padarė.

19.7.                      Trečiasis asmuo pateikė ir pagrindė įsipareigojimą, kad užtikrins 98 procentų paslaugos pateikiamumą, tuo tarpu 95 procentų rodiklis nesusijęs su nagrinėjamu pirkimu.

19.8.                      Nors ieškovė glaustai cituoja kasacinio teismo praktiką, tračiau nepagrindžia, kaip ji susijusi su nagrinėjama byla.

20.       Trečiasis asmuo UAB „Bitė Lietuva“ pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriuo prašo apeliacinį skundą atmesti; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į apeliacine skundą grindžiamas šiais argumentais:

20.1.                      Trečiasis asmuo savo pasiūlyme ir procesiniuose dokumentuose įrodė, kad jos siūlomas techninis sprendimas nėra grindžiamas viešu internetu.

20.1.1.                      Siūlomas techninis sprendimas pagrįstas VPN, kas buvo aiškiai išreikšta dokumente Perjungimo planas – aprašymas bei dokumente Pajungimo schema.

20.1.2.                      Kadangi ieškovė mėgina įteigti, esą trečiojo asmens siūlomas techninis sprendimas yra grįstas internetu, būtent ieškovė tai ir turi įrodyti. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė šiai pozicijai įrodyti įrodymų nepateikė.

20.1.3.                      Tik teikiant paaiškinimą dėl neįprastai mažai kainos, per techninę klaidą pateikti teiginiai dėl interneto paslaugų, kurių trečiasis asmuo nesiūlo.

20.2.                      Trečiasis asmuo nekeitė pasiūlymo. Trečiasis asmuo kartu su pasiūlymu pateikė informaciją apie radijo ryšio linijos išpildymo būdą dokumente „Pajungimo schema“. Tuo tarpu pirkimo dokumentuose nebuvo nurodytos pareigos kartu su pasiūlymu pateikti dokumentą „Techninė specifikacija“.

20.3.                      Teismas tinkamai taikė turinio viršenybės prieš formą principą. Atsižvelgiant į tai, kad Pirkimo dokumentuose nebuvo reikalaujama kartu su pasiūlymu pateikti užpildyto dokumento „Techninė specifikacija“, Bitė Lietuva pagrįstai jį pateikė, kartu su nuorodomis į siūlomos įrangos gamintojų tinklalapius, Perkančiajai organizacijai paprašius.

20.4.                      Pirkimo dokumentų Techninėje specifikacijoje 1 lentelės 3 punkte buvo abstrakčiai nurodyta „pateikti Teikėjo turimų dažnių licencijų kopijas“, o ne konkretaus dažnio licenciją. Todėl iš trečiojo asmens negali būti reikalaujama pateikti licenciją eksploatuoti būtent siūlomą dažnį.

20.5.                      Paslaugos pateikiamumas – tai yra tai laikotarpis, skaičiuojamas per mėnesį, kada (kiek laiko) klientams užtikrinama galimybė naudotis paslauga.

20.6.                      Nors, ieškovės teigimu, atsakovė neįsitikino trečiojo asmens pasiūlymo neįprastai mažos kainos pagrįstumu ir dėl to yra būtina grįžti į pasiūlymų vertinimo stadiją, tokio reikalavimo ir argumentų ieškovė nekėlė nei pretenzijoje, nei nagrinėjant ginčą pirmosios instancijos teisme, todėl nebegali jų kelti pateikdama apeliacinį skundą. Nesilaikyta privalomos ikiteisminės ginčo nagrinėjimo stadijos.

 

Teisėjų kolegija

 

k o n s t a t u o j a :

 

IV.                      Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

 

21.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

Dėl apeliacinio skundo argumentų

22.       Apeliantės teigimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad trečiasis asmuo pasiūlė duomenų perdavimo sprendimą, kuris grindžiamas uždaru duomenų perdavimo tinklu, kai apeliantė įrodė, kad šis sprendimas grindžiamas internetu. Apeliacinės instancijos teismas su šiuo apeliantės argumentu nesutinka. Pirkimo sąlygų 2.1 papunktyje numatyta, kad Pirkimo objektas – duomenų perdavimo ryšio tinklas, kuriuo siekiama apjungti vietinius kompiuterinius tinklus į bendrą uždarą duomenų perdavimo tinklą tarp centrinio taško (administracijos) ir nutolusių padalinių (filialų) pagal pateikiamus adresus. Reikalavimai pirkimo objektui nurodyti pirkimo sąlygų 2 priede „Techninė specifikacija“ (Pirkimo sąlygų 2.4 papunktis). Kartu su trečiojo asmens pasiūlymu pateikti dokumentai, įskaitant pasiūlymo priedas Nr. 3 „Perjungimo planas-aprašymas“ ir pasiūlymo priedą Nr. 2 pajungimo schemos, patvirtina, kad tiekėjos siūlomas techninis sprendimas yra pagrįstas ne viešu interneto tinklu, o – VPN, perkančiosios organizacijos duomenys bus perduodami per perkančiajai organizacijai skiriamus maršrutizatorius į UAB „Bitė Lietuva“ duomenų perdavimo tinklą, naudojant radijo ryšį. Taigi, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad trečiojo asmens pasiūlytas techninis sprendimas nagrinėjamu aspektu atitinka Pirkimo sąlygas. Be to, kaip teisingai pastebėjo pirmosios instancijos teismas, šias išvadas patvirtina ir UAB „Bitė Lietuva“ 2020 m. balandžio 22 d. perkančiajai organizacijai pateiktos techninės specifikacijos lentelės, iš kurių matyti, kad ryšio linija bus rengiama radijo (bevieliu) būdu, perkančiosios organizacijos administracijos ir jos padalinių nutolę kompiuteriniai tinklai bus sujungti į bendrą VPN tinklą IP lygmenyje. Taigi, perkančiajai organizacijai pateiktame apeliantės ginčijamame pasiūlyme numatyta naudoti ir infrastruktūrą, naudojamą interneto prieigos paslaugoms teikti, tačiau tokios infrastruktūros elementai kontroliuojami pasiūlymą pateikusio tiekėjo ir naudojami kartu su techniniais sprendimais, užtikrinančiais, kad siūloma paslauga būtų teikiama uždaroje sistemoje, nepasiekiamoje viešo tinklo naudotojams iš laisvai pasirenkamų interneto prieigos galinių taškų, todėl tokia paslauga nėra grindžiama interneto prieigos, bet uždaro tinklo principu.

23.       Apeliantė aukščiau pateiktą savo poziciją taip pat motyvuoja, nurodydama, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai technine klaida laikė trečiojo asmens pasiūlymo kainos pagrindime pateiktus duomenis apie interneto paslaugų pelningumą. Apeliacinės instancijos teismas su šiuo argumentu nesutinka bei pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad yra pagrindas šiame kainos pagrindime esančius žodžius „internetas“ laikyti technine klaida, kuri nepaneigia tiekėjos pasiūlyme ir techninėje specifikacijoje nurodytos informacijos. Šiame kontekste teisėjų kolegija pažymi, kad, visų pirma, pasiūlymą sudaranti informacija ir duomenys sprendžiant apie pasiūlymo turinį laikytini esminiais. Antra, darant išvadas apie ginčo objektą teismas susiformuoja savo vidinį įsitikimą, ištyręs ir įvertinęs byloje esančių įrodymų visumą, ir šiuo atveju tokia įrodymų visuma patvirtina aplinkybę, kad trečiojo asmens siūlomas techninis sprendimas yra grindžiamas privačiu, o ne viešu tinklu.

24.       Apeliantės teigimu, pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad VPN technologija yra ne internetu grįstas sprendimas. Apeliacinės instancijos teismas su šiuo apeliantės argumentu nesutinka, nes pirmosios instancijos teismas tokios išvados nepadarė – pirmosios instancijos teismas sprendė, kad trečiojo asmens pateiktas techninis pasiūlymas yra pagrįstas VPN, kuris yra virtualus privatus tinklas. Apie tai, kuo yra pagrįstas VPN, pirmosios instancijos teismas jokių išvadų nedarė. Minėta, kad Pirkimo sąlygų 2.1 papunktyje numatyta, kad Pirkimo objektas – duomenų perdavimo ryšio tinklas, kuriuo siekiama apjungti vietinius kompiuterinius tinklus į bendrą uždarą duomenų perdavimo tinklą. Atitinkamai VPN, kaip virtualus privatus tinklas, užtikrina Pirkimo sąlygų 2.1 papunktyje numatyto reikalavimo dėl Pirkimo objektu esančio tinklo uždarumo ir juo perduodamų duomenų saugumo įgyvendinimą.

25.       Apeliantė nurodo, kad trečiojo asmens ketinama naudoti LTE prieigos technologija neužtikrina kokybiško ir saugaus duomenų perdavimo tik per atsakovei skirtas galinių ryšio linijas. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad tokio teiginio apeliantė neįrodė. Bylos duomenys patvirtina, kad šiam argumentui pagrįsti apeliantė nepateikė jokių įrodymų, todėl bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, šis argumentas pagrįstai pripažintas deklaratyviu. Šiame kontekste apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad, kaip atskleista aukščiau, apeliantė taip pat neįrodė, kad trečiasis asmuo pasiūlė duomenų perdavimo sprendimą, kuris grindžiamas viešu duomenų perdavimo tinklu, nors tokią pareigą turėjo.

26.       Nagrinėjamoje byloje pilna apimtimi galioja rungimosi principas, todėl kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti (CPK 12 straipsnis). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad CPK 12 straipsnio nuostata reiškia, kad ieškovui reikia įrodyti ieškinio, o atsakovui – atsikirtimų faktinį pagrindą. Kasacinis teismas yra ne kartą nurodęs, kad vadovaujantis bendrąja įrodinėjimo naštos paskirstymo taisykle (CPK 178 straipsnis) įrodinėti privalo tas, kas teigia, o ne tas, kas neigia (lot. ei incumbit probatio, qui dicit non qui negat) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gegužės 24 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-310/2013; 2019 m. spalio 28 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. e3K-3-311-1075/2019). Taigi apeliantei šiuo atveju teigiant, trečiojo asmens pasiūlytas techninis sprendimas buvo pagrįstas viešu tinklu, teko pareiga tai įrodyti, tačiau apeliantė to nepadarė. Kaip matyti iš aukščiau pateiktų apeliacinės instancijos teismo motyvų, vienintelis įrodymas, kuriuo apeliantė realiai įrodinėjo savo poziciją byloje yra UAB „Bitė Lietuva“ 2020 m. balandžio 20 d. raštu „Dėl pasiūlymo kainos pagrindimo“. Nustačius, kad žodžiai „internetas“ minėtame rašte yra techninė klaida, apeliantės procesinė pozicija lieka absoliučiai nepagrįsta jokiais įrodymais. Atsižvelgdama į tai, dėl apeliantės argumentų, susijusių su trečiojo asmens motyvais pagrįsti savo pasiūlytą techninį sprendimą viešu tinklu, teisėjų kolegija plačiau nepasisako.

27.       Apeliantės teigimu, net ir laikant pasiūlymo kainos pagrindimą interneto paslaugomis technine klaida, atsakovė pasiūlymo negalėjo pripažinti tinkamu, nes realus jo kainos pagrindimas atsakovei nebuvo pateiktas. Apeliacinės instancijos teismas su šiuo argumentu nesutinka. Trečiojo asmens pasiūlymo kaina buvo grindžiama keturiomis sudedamosiomis dalimis: pirma, planuojamomis investicijomis į įrangą ir jos įrengimą bei šios įrangos nusidėvėjimą; antra, radijo prieigos Vilniaus g. 31, Alytuje palaikymo kaštais; trečia, tranzitinio interneto išlaidomis; ketvirta, planuojamu interneto paslaugų pelningumu. Trečiasis asmuo nurodė, kad teiginiai dėl interneto paslaugų pelningumo neturi jokios faktinės ar teisinės reikšmės, nes perkančioji organizacija interneto paslaugų neperka, o trečiasis asmuo interneto paslaugų nesiūlo. Su pasiūlymu pateikti dokumentai tokius trečiojo asmens teiginius patvirtina. Šiame kontekste pirmosios instancijos teismui pagrįstai pripažinus, kad žodžių „internetas“ vartojimas pasiūlymo kainos pagrindime yra laikytinas technine klaida, pasiūlymo kaina lieka pagrįsta trimis iš keturių sudedamųjų kainos pagrindimo dalių. Remdamasi šiais motyvais, teisėjų kolegija sprendžia, kad net ir pašalinus iš trečiojo asmens pasiūlymo kainos pagrindimo ketvirtąją dalų – planuojamą interneto paslaugų pelningumą – pasiūlymo kaina išlieka pagrįsta ir toks jos pagrindimas laikytinas pateiktu atsakovei.

28.       Apeliantė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos, draudžiančios keisti pasiūlymą, pažeisdamas viešųjų pirkimų principus, nes pasiūlymo atitikimą Techninės specifikacijos 2 punktui nustatė iš 2020 m. balandžio 22 d. Technine specifikacija pakeisto pasiūlymo. Teisėjų kolegija su šiuo apeliantės argumentu nesutinka. Tai lemia kelios priežastys. Pirma, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, 2020 m. balandžio 22 d. Techninė specifikacija nepakeitė trečiojo asmens pateikto pasiūlymo, o jį detalizavo. Kaip teisingai nurodo trečiasis asmuo, jis kartu su pasiūlymu pateikė informaciją apie radijo ryšio linijos išpildymo būdą dokumente „Pajungimo schema“, o Pirkimo dokumentuose pareiga kartu su pasiūlymu pateikti dokumentą „Techninė specifikacija“ nustatyta nebuvo. Antra, pirmosios instancijos teismas apie pasiūlymo atitiktį Pirkimo sąlygoms nustatė iš pasiūlymą sudarančių dokumentų ir tik kaip papildomu motyvu pasirėmė 2020 m. balandžio 22 d. Techninėje specifikacijoje pateikta informacija, kas pagrįstai padaryta ir šioje nutartyje. Tad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamu atveju nenukrypo nuo jokios kasacinio teismo praktikos, įskaitant to, kuri draudžia keisti pasiūlymą.

29.       Apeliantė teigia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė turinio viršenybės prieš formą principą ir nepagrįstai sprendė, kad tai, jog trečiasis asmuo su pasiūlymu nepateikė licencijos teikti paslaugas 31,8-33,4 GHz dažnių diapazonu, informacijos apie siūlomą įrangą ir nuorodų į įrangos gamintojų tinklalapį, yra formalūs trūkumai. Apeliacinės instancijos teismas su šia apeliantės skundo dalimi nesutinka ir pažymi, jog, visų pirma, pirmosios instancijos teismas teisingai ir pagrįstai sprendė, kad licencijos teikti paslaugas 31,8-33,4 GHz dažnių diapazonu nepateikimas nėra trečiojo asmens pasiūlymo trūkumas. Specifikacijos Lentelės Nr. 1 3 punkte buvo reikalaujama „pasiūlyme nurodyti dažnį, kuriame veiks tiekėjo ryšio įranga. Su pasiūlymu pateikti tiekėjo turimų dažnių licencijų kopijas“. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas šį specifikacijos punktą pagrįstai aiškino, kaip nenumatantį reikalavimo pateikti dažnio, kuriame veiks teikėjo ryšio įranga, licencijos kopiją, o tik nurodyti tokį dažnį. Kitos šios punkto aiškinimas yra negalimas, atsižvelgiant į jo vienareikšmišką lingvistinę formuluotę. Todėl tai, kad trečiasis asmuo pasiūlymo stadijoje nepateikė nagrinėjamo dažnio licencijos kopijos pagal pirkimo sąlygas nėra ir negali būti laikoma jo pasiūlymo trūkumu.

30.       Antra, spręsdamas dėl informacijos apie siūlomą įrangą ir nuorodų į įrangos gamintojų tinklalapį (ne)pateikimą, pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstas išvadas ir tinkamai taikė turinio viršenybės prieš formą principą. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad pagal nusistovėjusią praktiką VPĮ ir kituose teisės aktuose nustatyti reikalavimai tiek perkančiajai organizacijai, tiek tiekėjams yra nustatyti ne tam, kad kaip savitikslės būtų atliktos formalios procedūros, kuriose perkančiosios organizacijos ir tiekėjo veiksmai atitiktų teisės normas ar atitinkamas pirkimo sąlygas (pvz., dokumento formos reikalavimai), o siekiant viešųjų pirkimo tikslo, išplaukiančio iš VPĮ 3 straipsnio ir viešųjų pirkimų reguliavimo (pvz., siekis užtikrinti ir skatinti tiekėjų konkurenciją). Viešųjų pirkimų teisinių santykių formalizavimas svarbus tiek, kiek tai padeda siekti viešųjų pirkimų tikslų ir nepažeidžia viešųjų pirkimų principų. Tiekėjų veiksmų ir perkančiosios organizacijos sprendimų turiningasis vertinimas, atsižvelgiant į viešųjų pirkimų principus ir tikslus, turi viršenybę prieš formalumus. Šis vertinimas atliekamas atsižvelgiant, inter alia, į aktualias teisės normas dėl tiekėjų kvalifikacijos ir pasiūlymų vertinimo bei viešųjų pirkimų principus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. birželio 27 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-293/2011; 2012 m. birželio 8 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-280/2012). Tad apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad UAB „Bitė Lietuva“ pasiūlyme nurodė konkrečią įrangą ir modelius, kuriuos naudotų tiek centriniame, tiek ir nutolusiuose padaliniuose, t. y. „Cisco 1111“ ir „Teltonika RUTX11“, o nuorodas į gamintojo ir (ar) pardavėjo svetaines pateikė perkančiajai organizacijai paprašius, pirmosios instancijos teismo išvadą, kad vėlesnis minėtų nuorodų pateikimas nekeičia pasiūlymo esmės, vertina esant pagrįsta. Atkreiptinas dėmesys, kad apeliantė, kvestionuodama trečiojo asmens pasiūlymo atitiktį techninės specifikacijos reikalavimams šiuo aspektu, neįrodinėjo, kad trečiojo asmens siūloma įranga iš esmės neatitinka techninės specifikacijos reikalavimų ir negalės būti naudojama Pirkimu siekiamoms paslaugoms vykdyti. Nesant tokias aplinkybes patvirtinančių duomenų, vėlesnis nuorodų pateikimas laikytinas formalumu, kuris nedaro įtakos pasiūlymo atitikčiai Pirkimo sąlygoms.

31.       Apeliantės teigimu, ji įrodė, kad trečiasis asmuo nepasiūlė patikimo ryšio, kuris užtikrintų 98 procentų duomenų pateikiamumą, o pirmosios instancijos teismas ignoravo trečiojo asmens paskelbtą informaciją apie jo teikiamo ryšio 95 procentų patikimumą. Teisėjų kolegijos vertinimu, tokia apeliantės pozicija nepagrįsta. Kaip teisingai nurodo trečiasis asmuo, paslaugos pateikiamumas – tai laikotarpis, skaičiuojamas per mėnesį, kada (kiek laiko) klientams užtikrinama galimybė naudotis paslauga. Tad paslaugos pateikiamumas iš esmės yra paslaugos teikėjo įsipareigojimas klientui užtikrinti paslaugos veikimą konkretų minimalų laiką. Atsižvelgiant į tai, trečiojo asmens pasiūlyme pateiktas įsipareigojimas užtikrinti 98 procentų pateikiamumą, yra pakankamas spręsti, kad šiuo aspektu pasiūlymas atitinka Pirkimo sąlygas. Tai, kad trečiasis asmuo viešai deklaruoja kitokį kitų nei Pirkimo objektas paslaugų pateikiamumą kitiems asmenims, nedaro įtakos šio pasiūlymo vertinimui.

32.       Apeliantė nurodo, kad tuo atveju jei teismas spręstų, kad trečiojo asmens pasiūlymas atitiko reikalavimus, turėtų būti atsižvelgta į tai, kad atsakovė neįsitikino pasiūlymo kainos pagrįstumu ir dėl to būtina grįžti į pasiūlymų vertinimo stadiją. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad toks argumentas nebuvo pateiktas, bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, tuo tarpu CPK draudžia apeliacinį skundą grįsti naujomis aplinkybėmis, kurios nebuvo nagrinėjamos pirmosios instancijos teisme (CPK 306 straipsnio 2 dalis, 312, 314 straipsnis). Dėl šių priežasčių plačiau apie šį apeliantės argumentą teisėjų kolegija nepasisako.

33.       Atsižvelgdamas į išdėstytus argumentus, apeliacines instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė materialinės ir procesinės teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, todėl panaikinti ar pakeisti skundžiamą sprendimą apeliacinio skundo motyvais pagrindo nėra (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme

34.       Atmetus apeliacinį skundą, yra pagrindas apeliantės prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, priteisimo atmesti, o trečiojo asmens – tenkinti ir iš apeliantės trečiojo asmens naudai priteisti 1 799,88 Eur (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

 

n u t a r i a:

 

Kauno apygardos teismo 2020 m. liepos 2 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš apeliantės AB „Lietuvos radijo ir televizijos centras“, juridinio asmens kodas 120505210, trečiojo asmens UAB „Bitė Lietuva“, juridinio asmens kodas 110688998, naudai 1 799,88 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.

 

 

Teisėjai                                                                        Rasa Gudžiūnienė

 

 

                                                                                        Asta Radzevičienė 

 

 

                                                                                Vytautas Zelianka

 

 


Paminėta tekste:
  • CPK 320 str. Bylos nagrinėjimo ribos
  • CPK
  • CPK 178 str. Įrodinėjimo pareiga
  • 3K-3-310/2013
  • e3K-3-311-1075/2019
  • 3K-3-293/2011
  • CPK 306 str. Apeliacinio skundo turinys
  • CPK 326 str. Apeliacinės instancijos teismo teisės
  • CPK 93 str. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas