Civilinė byla Nr. 2S-979-253/2017

              Teisminio proceso Nr. 2-06-3-02819-2017-1

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.2.4; 3.3.2.5; 3.4.5.1; 3.4.5.11; 3.5.1

(S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. birželio 22 d.

Klaipėda

              Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Albina Pupeikienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos K. R. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017-03-17 nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos K. R. skundą suinteresuotam asmeniui Jonui Petrikui dėl antstolio veiksmų,

              Teismas

n  u  s  t  a  t  ė :

I. Ginčo esmė

1. Pareiškėja K. R. pateikė skundą dėl antstolio Jono Petriko veiksmų ir prašė: panaikinti patvarkymą, kuriuo paskelbtos antrosios žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančių (duomenys neskelbtini), varžytynės (Nr. (duomenys neskelbtini)); priimti patvarkymą, kuriuo antrosios žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančių (duomenys neskelbtini), varžytynės (Nr. (duomenys neskelbtini)) būtų paskelbtos neįvykusiomis; pateikti antstolio Jono Petriko visus privalomus pateikti vykdomosios bylos dokumentus, turto vertės nustatymo ekspertizę ir suteikti galimybę pareiškėjai pateikti prieštaravimus dėl turto vertės, pasiūlyti turto pirkėją.
2. Pareiškėja nurodė, kad parduoto turto savininku buvo ne tik G. R., bet ir pareiškėja, todėl antstolis apie visus atliekamo priverstinio skolų išieškojimo veiksmus turėjo informuoti ir pareiškėją. Apie vykdymo veiksmus pareiškėja nebuvo informuota ir apie parduodamą turtą sužinojo tik iš elektroninės varžytynių sistemos. Pareiškėjos nuomone, antstolis Jonas Petrikas pažeidė vykdymo procesą reglamentuojančias teisės normas.
3. Antstolis 2017-02-20 patvarkymu atsisakė tenkinti pareiškėjos skundą ir jį su vykdomosios bylos medžiaga persiuntė Klaipėdos miesto apylinkės teismui.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

4. Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2017-03-17 nutartimi pareiškėjos skundą dėl antstolio veiksmų atmetė. Teismas nustatė, kad varžytinėse parduodamas turtas buvo įgytas iki pareiškėjos ir G. R. santuokos ((duomenys neskelbtini)) sudarymo, šiam turtui nustatyta 2008-10-03 ir 2008-12-29 hipoteka užtikrinant 2008-09-30 būsto kreditavimo sutarties vykdymą. Iš antstolio gautų Nekilnojamojo turto registro duomenų nustatyta, kad žemės sklypas ir gyvenamasis namas, esantys (duomenys neskelbtini), yra G. R. nuosavybė. Teismas darė išvadą, kad varžytinėse parduotas turtas nebuvo bendroji jungtinė pareiškėjos ir G. R. nuosavybė, todėl antstolis neturėjo pagrindo siųsti vykdomosiose bylose dokumentus pareiškėjai, nes pareiškėja nėra minėto turto bendraturtė.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

5. Atskiruoju skundu pareiškėja K. R. prašo Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017-03-17 nutartį panaikinti ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Apeliantė nurodo, kad nepaisant aplinkybės, jog turtas buvo įgytas iki santuokos, pareiškėja prisidėjo prie turto išlaikymo, mokėjo mokesčius, atliko turto pagerinimus, jos indėlis į turtą, jo pagerinimą yra neabejotinas, dėl to ji laikytina turto bendraturte. Tad antstolis privalėjo pareiškėją įtraukti bent jau suinteresuotu asmeniu į vykdomąją bylą ir siųsti jai vykdomosios bylos dokumentus, kadangi ji turi tokį patį suinteresuotumą turtu, kaip ir jos sutuoktinis G. R..
6. Atsiliepimu suinteresuotas asmuo antstolis Jonas Petrikas prašo pareiškėjos skundą atmesti, pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą, taip pat prašo priteisti iš pareiškėjos apeliacinio proceso metu turėtas bylinėjimosi išlaidas advokato pagalbai apmokėti. Pažymi, kad vykdomųjų bylų procesiniai dokumentai buvo siunčiami sutuoktinių gyvenamosios vietos adresais, todėl abejoja, kad pareiškėja tik iš specialaus tinklapio sužinojo apie turto antrąsias varžytynes. Pareiškėja nei antstoliui, nei teismui nepateikė objektyvių rašytinų įrodymų, pagrindžiančių pareiškėjos siekį tapti iš varžytynių parduoto turto bendraturte. Teigia, kad apeliantės ir antstolio suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas (jų interesai priešingi), dėl to prašo priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Teismas

k  o  n  s  t  a  t  u  o  j  a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas netenkintinas.

7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis).
8. Bylos duomenims nustatyta, kad antstolis Jonas Petrikas vykdo vykdomąją bylą Nr. 0172/15/00496, užvestą pagal Vilniaus miesto 19-ojo notarų biuro 2015-03-20 išduotą vykdomąjį įrašą Nr. MK-1951, dėl išieškojimo iš skolininko G. R. išieškotojos Nordea Bank AB naudai. Antstolis Jonas Petrikas taip pat vykdo vykdomąją bylą Nr. 0172/15/00495, užvestą pagal Vilniaus miesto 19-ojo notarų biuro 2015-03-20 išduotą vykdomąjį įrašą Nr. MK-1952 dėl išieškojimo iš skolininko G. R. išieškotojos Nordea Bank AB naudai. Nustatyta, kad antstolis 2016-12-27 priėmė patvarkymą Nr. 0172/15/00495 dėl turto pardavimo iš antrųjų varžytinių ir paskelbė antrąsias turto pardavimo varžytines G. R. nuosavybės teise priklausančiam turtui (žemės sklypui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir gyvenamajam namui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantiems (duomenys neskelbtini)). Tos pačios dienos pranešimu antstolis informavo skolininką ir įkeisto daikto savininką apie paskelbtą turto pardavimą iš antrųjų varžytynių.
9. Atskirajame skunde pareiškėja teigia, kad pirmosios instancijos teismas netyrė dalies svarbių byloje esančių aplinkybių ir padarė nepagrįstą išvadą, jog antstolis vykdomąją bylą vykdė tinkamai. Pareiškėja skunde dėl antstolio veiksmų teigė, kad ji yra iš varžytynių parduodamo turto bendraturtė, minėtas turtas yra bendroji pareiškėjos ir jos sutuoktinio G. R. nuosavybė, o antstolis nepagrįstai pareiškėjos neinformavo apie vykdymo procese atliekamus veiksmus.
10. Vienas pagrindinių vykdymo proceso principų grindžiamas tuo, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo dalyvių teisių ir teisėtų interesų (Antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis). CPK 690 straipsnio 1 dalis numato, kad jeigu išieškojimas nukreipiamas į nekilnojamąjį bei kitą nustatyta tvarka registruojamą turtą, antstolis nustato, ar visas šis turtas priklauso skolininkui, kokia yra tikroji to turto vertė, taip pat ar turtas neįkeistas, ar neareštuotas ir kokie yra jam nustatyti apribojimai. Prieš pradedant realizuoti šio straipsnio 1 dalyje nurodytą turtą, vykdomojoje byloje iš atitinkamos registro įstaigos turi būti gauti rašytiniai duomenys apie realizuojamo turto priklausymą skolininkui ir tam turtui uždėtus apribojimus (CPK 690 straipsnio 2 dalis). Vykdomosiose bylose Nr. 0172/15/00495 ir Nr. 0172/15/00496 yra pateikti duomenys iš Nekilnojamojo turto registro apie tai, kad skolų išieškojimui užtikrinti įkeistas ir varžytynėse realizuojamas turtas nuosavybės teise priklauso skolininkui G. R..
11. Be to, iš Nekilnojamojo turto registro duomenų nustatyta, kad skolininkui G. R. nuosavybės teisė į žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), įregistruota 2006-06-27 pirkimo–pardavimo sutarties bei priėmimo–perdavimo akto pagrindu; nuosavybės teisė į gyvenamąjį namą skolininkui įregistruota 2008-11-06 statybos inspekcijos tarnybos pažymos pagrindu. Taip pat nustatyta, kad 2008-10-03 ir 2008-12-29 sudarytais minėto skolininko nekilnojamojo turto hipotekos sandoriais užtikrintas 2008-09-30 būsto kreditavimo sutarties Nr. BK 08/09/54L su visais vėlesniais jos sąlygų pakeitimais ir papildymais, įskaitant ir naują redakciją, vykdymas. Gyventojų registro duomenų išrašo duomenimis, G. R. ir pareiškėjos santuoka sudaryta tik (duomenys neskelbtini). Taigi pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktinę aplinkybę, kad antrosiose varžytynės parduotinas turtas G. R. buvo įgytas iki skolininko ir pareiškėjos santuokos. Vadovaujantis CK 3.89 straipsnio 1 dalies 1 punktu, turtas, abiejų sutuoktinių atskirai įgytas iki santuokos sudarymo, pripažįstamas asmenine sutuoktinių nuosavybe. Be to, iš vykdomojoje byloje Nr. 0172/15/00496 esančio Vedybų sutarčių registro išrašo duomenų nustatyta, kad pareiškėja K. R. ir G. R. (duomenys neskelbtini) sudarė povedybinę sutartį, ja taip pat nustatė asmeninės turto nuosavybės teisinį režimą turtui, įgytam po santuokos sudarymo vieno iš sutuoktinių vardu.
12. Apeliantė teigia, kad, nepaisant aplinkybės, jos turtas buvo įgytas iki santuokos, apeliantė prisidėjo prie turto išlaikymo, mokėjo mokesčius, atliko turto pagerinimus, teigia, kad jos indėlis į turto pagerinimą yra neabejotinas ir, remdamasi CK 3.90 straipsnio 1 dalimi, nurodo, jog ir ji laikytina minėto nekilnojamojo turto bendraturte. CK 3.90 straipsnio 1 dalis numato, kad turtas, kuris yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė, gali būti teismo pripažintas sutuoktinių bendrąja jungtine nuosavybe, jeigu nustatoma, kad santuokos metu šis turtas buvo iš esmės pagerintas sutuoktinių bendromis lėšomis arba kito sutuoktinio lėšomis ar darbu (kapitalinis remontas, rekonstrukcija, pertvarkymas ir kita).
13. CK 3.88 straipsnio 3 dalis numato, kad turto, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, savininkai viešame registre turi būti nurodyti abu sutuoktiniai; kai turtas įregistruotas tik vieno sutuoktinio vardu, jis pripažįstamas kaip bendroji jungtinė nuosavybė, jeigu registre jis nurodytas kaip bendroji jungtinė nuosavybė. Šiuo atveju nekilo ginčo dėl faktinės aplinkybės, kad, antstoliui paskelbus nurodyto nekilnojamojo turto antrąsias varžytines, šis turtas buvo registruotas skolininko G. R. vardu, kaip jo nuosavybė, be to, kaip nuosavybė, įgyta iki skolininko santuokos sudarymo (CK 3.89 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Visi nekilnojamojo turto registre esantys duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka (Nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 straipsnis). Pareiškėja savo skundo argumentus grindė santuokos liudijimo kopija, kitų duomenų nepateikė. Apeliantė nepateikė įrodymų, kad, kaip tai numato CK 3.90 straipsnio 1 dalis, teismo tvarka skolininko vardu įregistruotas turtas būtų pripažintas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe. Šiuo atveju, esant patvirtinantiems duomenims, kad minėtas skolininko turtas įgytas iki santuokos bei esant nenuginčytiems Nekilnojamojo turto registro duomenims apie minėto nekilnojamojo turto teisinį režimą (nuosavybės formą), nėra pagrindo konstatuoti, kad varžytynėse parduodamas turtas buvo bendroji jungtinė skolininko G. R. ir pareiškėjos K. R. nuosavybė.
14. Įvertinus nurodytas faktines aplinkybes darytina išvada, kad antstolis pagrįstai vadovavosi viešo registro duomenimis, ir sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, jog pareiškėja nėra minėto turto bendraturtė, dėl to antstolis Jonas Petrikas neturėjo tokiu pagrindu siųsti jai dokumentų vykdomosiose bylose. Atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo daryti priešingą išvadą. Papildomai pastebėtina ir tai, kad tiek antstolio raginimai įvykdyti sprendimus, tiek kiti vykdomųjų bylų procesiniai dokumentai skolininkui buvo siunčiami, be kitų, ir pareiškėjos nurodomu jos adresu.
15. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, nėra pagrindo išvadai, kad antstolis pažeidė vykdymo procesą reglamentuojančias teisės normas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai taikė proceso teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį. Skundžiamą nutartį naikinti atskirojo skundo argumentais nėra teisinio pagrindo, todėl ji paliktina nepakeista, o atskirasis skundas atmestinas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
16. Atsiliepimu į atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo antstolis Jonas Petrikas prašo priteisti iš apeliantės 60 Eur išlaidų už advokato teisines paslaugas apeliacinės instancijos teisme. CPK 443 straipsnio 6 dalis nustato, jog ypatingosios teisenos tvarka nagrinėjamų bylų ypatybę – dalyvaujančių byloje asmenų bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos; tais atvejais, kai dalyvaujančių byloje asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas arba jų interesai yra priešingi, teismas gali proporcingai padalyti turėtas bylinėjimosi išlaidas arba jų atlyginimą priteisti iš dalyvavusio byloje asmens, kurio pareiškimas atmestas.
17. Apeliacinės instancijos teismas įvertina ir tai, kad antstolis yra valstybės įgaliotas asmuo, kuriam valstybė yra pavedusi vykdomųjų dokumentų vykdymo funkcijas, turintis aukštąjį teisinį universitetinį išsilavinimą (Antstolių įstatymo 2 straipsnio 1 dalis, 4 straipsnio 1 dalis). Tad, atlikdamas savo funkcijas – vykdydamas vykdymo veiksmus, antstolis pats yra kompetentingas spręsti su skundų nagrinėjimu iškilusius klausimus. Šiuo atveju atskirajame skunde nekeliami sudėtingi teisiniai klausimai, neišsakyta motyvų, kurie reikalautų platesnių ir specifinių žinių, nenumatytų įprastoje antstolio veikloje. Antstolis, kaip teisininkas ir vykdomos veiklos srities profesionalas, šiuo atveju atsiliepimui į atskirąjį skundą parengti samdydamas advokatą, turėjo suprasti, jog veikia savo rizika ir sumokėti advokatui teks iš vykdymo išlaidų (atlyginimo antstoliui). Be to, tokios pozicijos, įvertinus ir šiuo atveju antstolio atsiliepime į atskirąjį skundą nurodomą tą pačią teismų praktiką, laikomasi ir kitose išnagrinėtose panašaus pobūdžio bylose (Klaipėdos apygardos teismo 2016-03-03 nutartis civilinėje byloje Nr. 2S?290?513/2016). Apibendrinant išdėstytas ir įvertintas aplinkybes, darytina išvada, kad šiuo atveju priteisti antstoliui bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme nėra teisinio pagrindo, todėl šis prašymas netenkintinas (CPK 443 straipsnio 6 punktas).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336–339 straipsniais, apeliacinės instancijos teismas

n  u  t  a  r  i  a :

              Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017-03-17 nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja                                                                                                                                            Albina Pupeikienė