Civilinė byla Nr. e2-103-516/2016
Teisminio proceso Nr. 2-55-3-02654-2013-8
Procesinio sprendimo kategorijos:
(S)
3.3.4.1; 3.3.4.2.9; 3.3.4.3.
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2016 m. sausio 21 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rasa Gudžiūnienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo Algio A. K. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2015 m. rugpjūčio 20 d. nutarties, kuria atmestas prašymas atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. e2-1763-104/2015 pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės ,,Lietuvos žirgynas“ ieškinį atsakovui Algiui A. K. dėl nuostolių atlyginimo, tretieji asmenys Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija, Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba, bei
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
Byloje sprendžiami su proceso išnagrinėtoje byloje atnaujinimu susiję klausimai.
Pareiškėjas kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą prašydamas CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. e2-1763-104/2015 ir panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2015 kovo 31 d. sprendimą, kuriuo ieškovui UAB ,,Lietuvos žirgynas“ iš atsakovo Algio A. K. priteistas žalos atlyginimas – 91 911,30 Eur, procesinės palūkanos, bylinėjimosi išlaidos bei priimti naują sprendimą – atmesti ieškovo ieškinį. Pareiškėjas nurodė, kad priimant minėtą teismo sprendimą, kuris nebuvo peržiūrėtas apeliacine tvarka, yra padarytos procesinės teisės normų taikymo klaidos (CPK 329 str. 3 d. 1 p.), sudarančios absoliutų teismo sprendimo negaliojimo pagrindą, kadangi pareiškėjas 2015 m. kovo 4 d. nutraukė su atstovais (advokatais) Dalia Kotryna Žilėnaite ir Anatolijumi Vilku teisinių paslaugų sutartį, ir nors advokatai apie minėtą aplinkybę informavo 2015 m. kovo 4 d. telefonu ir 2015 m. kovo 13 d. pranešimu, užregistruotu Vilniaus apygardos teisme 2015 m. kovo 13 d., 11 val. 33 min., civilinę bylą Nr. e2-1763-104/2015 nagrinėjusią teisėją bei prašė bylos nagrinėjimą atidėti, civilinė byla buvo išnagrinėta be pareiškėjo atstovų bei pareiškėjo, jo tinkamai pagal CPK 246 straipsnio 2 dalį neinformavus apie teismo posėdžio vietą ir laiką. Prašyme taip pat nurodyta, kad priimdamas minėtą sprendimą teismas padarė aiškias materialinės teisės normų klaidas, tarp jų taikydamas deliktinės atsakomybės institutą nenustatė deliktinės atsakomybės sąlygų, rėmėsi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. balandžio 3 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. S2-17262-833/2013, priimta suklastoto dokumento (Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos 2013-03-28 akto Nr. 69G 10-1449), neatitinkančio administracinio akto turiniui ir formai keliamų reikalavimų, pagrindu. Taip pat pareiškėjas nurodė, kad teismas neįvertino valstybės institucijų pareigūnų veiksmais jam padarytos žalos.
Ieškovas UAB „Lietuvos žirgynas“ atsiliepime į pareiškėjo prašymą prašė jį atmesti. Nurodė, kad pareiškėjas proceso atnaujinimo institutą naudoja kaip priemonę vilkinti įsiteisėjusio teismo sprendimo vykdymą, jis turėjo teisę pasinaudoti apeliacijos institutu ir per įstatyme nustatytą terminą pateikti apeliacinį skundą, pareiškėjas neįrodė, kad priimant sprendimą buvo padaryti procesinės teisės normų, tarp jų CPK 234 straipsnio ir 246 straipsnio 2 dalies taikymo pažeidimai, kadangi pareiškėjo atstovai apie 2015 m. kovo 13 d. teismo posėdį žinojo (teismo šaukimas išsiųstas 2015 m. sausio 21 d.), todėl nutraukiant su pareiškėju teisinių paslaugų sutartį, apie jį turėjo informuoti ir pareiškėją. Nurodė, kad iš pareiškėjo prašymo turinio nėra aišku, kokia teisės normos taikymo klaida buvo padaryta teismui priimant sprendimą, jos įtakos teismo sprendimo neteisėtumui, o prašyme išdėstytos aplinkybės bei argumentai analogiški atsiliepime į ieškinį ir triplike nurodytoms aplinkybėms.
Trečiasis asmuo Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba atsiliepime į pareiškėjo prašymą prašė pareiškėjo prašymo dėl proceso atnaujinimo netenkinti.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus apygardos teismas 2015 m. rugpjūčio 20 d. nutartimi atmetė prašymą atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. e2-1763-104/2015.
Teismas nustatė, kad pareiškėjas pateikė prašymą atnaujinti procesą CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu, kadangi jo manymu, Vilniaus apygardos teismas, priimdamas 2015 m. kovo 31 d. sprendimą (civilinė byla Nr. e2-1763-104/2015), pažeidė procesinės (CPK 234 str., 246 str. 2 d.) bei materialinės (nenustatė deliktinės atsakomybės sąlygų, remtasi teismo nutartimi, kuri priimta suklastoto dokumento pagrindu) teisės normas.
Teismas konstatavo, kad pareiškėjo argumentas, jog jam nebuvo pranešta apie 2015 m. kovo 13 d. vykusį teismo posėdį yra neapgrįstas, kadangi iš bylos medžiagos bei teismų informacinės sistemos Liteko duomenų nustatyta, kad šaukimai į teismo posėdį buvo išsiųsti ne tik pareiškėjo atstovams (advokatams), bet ir pačiam pareiškėjui. Taip pat teismas pažymėjo, kad ir tuo atveju, jeigu pareiškėjas šaukimo negavo, advokatai prieš nutraukdami atstovavimo sutartis privalėjo jį informuoti apie teismo posėdžio datą (CPK 118 str. 2 d.). Kadangi pareiškėjas nepateikė įrodymų apie tai, kad atstovai jo neinformavo apie teismo posėdį (CPK 178 str., 183 str.), teismas padarė išvadą, kad jam buvo tinkamai pranešta apie teismo posėdžio laiką bei vietą ir pareiškėjo argumentus dėl materialinės teisės normų pažeidimo laikė nepagrįstais.
Teismas padarė išvadą, kad nėra pagrindo konstatuoti, jog priimant sprendimą buvo pažeistos materialinės teisės normos, nes byloje nėra duomenų, kad pareiškėjo nurodytas 2013 m. kovo 28 d. Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos aktas Nr. 69G 10-1449, kuriame konstatuoti arklių laikymo pažeidimai, yra nuginčytas ar negaliojantis (CPK 178 str.).
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirąjį skundą argumentai
Pareiškėjas Algis A. K. atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2015 m. rugpjūčio 20 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. e2-1763-104/2015. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
1. Pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė ir aiškino CPK 234 str. bei 246 str. 2 d. nuostatas, neįvertino aplinkybės, kad teismo šaukimas į 2015 m. kovo 31 d. posėdį pareiškėjui nebuvo įteiktas, o atstovavimo sutartys su advokatais buvo nutrauktos, todėl teismas privalėjo atidėti teismo posėdį, tačiau to nepadarė ir bylą išnagrinėjo neatsižvelgdamas į tai, kad apie bylos nagrinėjimą nebuvo pranešta visoms bylos šalims. Iš pareiškėjo atimta galimybė pateikti priešieškinį.
2. Teismas neteisingai vertino 2013 m. kovo 28 d. Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos akto Nr. 69G10-1449 teisėtumo klausimą, padarė nepagrįstą išvadą, kad jis yra teisėtai priimtas bei galiojantis ir todėl nepagrįstai konstatavo, kad nebuvo padaryta esminių materialinių teisės normų pažeidimų. Neatsižvelgė į aplinkybė, jog sprendimas byloje priimtas remiantis suklastotu dokumentu.
3. Teismas netinkamai aiškino ir taikė deliktinę atsakomybę reglamentuojančias teisės normas, priimta teismo nutartis nemotyvuota.
Suinteresuotasis asmuo Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba atsiliepime į atskirąjį skundą prašo skundą atmesti, pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, kad pareiškėjo atskirasis skundas yra analogiškas jo prašymui atnaujinti procesą, apeliantas nepateikia naujų įrodymų ir pagrindų, dėl ko turėtų būti panaikinta pirmosios instancijos teismo nutartis ir atnaujintas procesas.
Suinteresuotasis asmuo UAB ,,Lietuvos žirgynas“ atsiliepime į atskirąjį skundą prašo jį atmesti, skundžiamą teismo nutartį palikti nepakeistą bei priteisit iš apelianto bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:
- Apelianto teiginiai, kad jis nebuvo informuotas apie 2015 m. kovo 13 d. teismo posėdį yra nepagrįsti. Apie teismo posėdį buvo informuoti abu pareiškėjo atstovai, kurie nutraukdami atstovavimo sutartis turėjo informuoti ir informavo pareiškėją apie teismo posėdį. Apeliantas turėjo pakankamai laiko sudaryti atstovavimo sutartį su kitu advokatu, todėl teismas pagrįstai neatidėjo teismo posėdžio. Pasirengimas bylos nagrinėjimui vyko paruošiamųjų dokumentų būdu, todėl pareiškėjas turėjo galimybę suformuoti savo poziciją bei tiekti atsikirtimus.
- Apeliantas nepateikė įrodymų, kad Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos 2013 m. kovo 28 d. patikrinimo aktas, kuriuo rėmėsi teismas priimdamas sprendimą, būtų pripažintas negaliojančiu ar įrodytas jo klastojimo faktas.
Suinteresuotasis asmuo Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija prašo atskirąjį skundą atmesti, Vilniaus apygardos teismo 2015 m. rugpjūčio 20 d. nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, kad apeliantas proceso atnaujinimo institutą naudoją kaip priemonę vilkinti priimtų teismo sprendimų vykdymą, o savo skunde atkartoja prašyme atnaujinti procesą išdėstytus argumentus ir nenurodo jokių naujų argumentų, kurių pagrindų būtų galima naikinti skundžiamą nutartį.
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirajame skunde keliami klausimai dėl atsisakymo atnaujinti procesą išnagrinėtoje byloje teisėtumo ir pagrįstumo.
Proceso atnaujinimas – savarankiška civilinio proceso stadija, reglamentuojama CPK XVIII skyriaus normų. Kasacinio teismo jurisprudencijoje, aiškinant šio instituto paskirtį ir tikslus, nurodyta, kad teismo sprendimo teisinė galia suponuoja jo nekintamumą, teismo sprendimo pagrindu atsiradusių teisinių santykių stabilumą, tačiau galimi atvejai, kai po bylos išsprendimo paaiškėja naujų teisinių ar faktinių aplinkybių, turinčių įtakos teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui. Būtent tokiai situacijai įstatymų leidėjas įtvirtino proceso atnaujinimo institutą. Tiek nacionalinėje, tiek tarptautinėje teisėje, taip pat Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotoje teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje proceso atnaujinimo institutas vertinamas kaip ekstraordinarus būdas įsiteisėjusiems teismų sprendimams peržiūrėti. Jį galima taikyti tik konstatavus bent vieną iš CPK 366 straipsnio 1 dalyje nustatytų pagrindų, kurių sąrašas yra baigtinis. Šie proceso atnaujinimo pagrindai turi būti taikomi neformaliai bei laikantis teisinio apibrėžtumo principo, todėl proceso atnaujinimas yra galimas tik esminėms klaidoms taisyti, esant svarbioms ir įtikinamomis aplinkybėms. Proceso atnaujinimas neturi būti priemonė dar kartą pabandyti išspręsti ginčą savo naudai ar vilkinti priimtų teismų sprendimų vykdymą, todėl proceso atnaujinimo institutas turi būti derinamas su tokiais proceso teisės principais kaip ekonomiškumas, koncentruotumas, protingumas ir pan. Proceso atnaujinimo institutą reglamentuojančios teisės normos turi būti aiškinamos ir taikomos atsižvelgiant į šio instituto tikslus ir uždavinius. Dažniausiai jis taikomas tada, kai suinteresuotas asmuo nebeturi galimybės apginti savo pažeistas teises ir interesus kitais teismų sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės instancinės sistemos būdais. Dėl to procesas privalo būti atnaujinamas, jeigu yra pagrindas manyti, kad dėl pareiškėjo nurodytų aplinkybių, kurias jis įvardija kaip proceso atnaujinimo pagrindą, byloje priimti teismų procesiniai sprendimai gali būti neteisėti ir nepagrįsti. Proceso atnaujinimo tikslas – išvengti teisinių galimo neteisėto teismo sprendimo (nutarties) padarinių ir taip įvykdyti teisingumą, apginant ne tik privačių šalių, bet ir viešąjį interesą. Dėl to teismas proceso atnaujinimą reglamentuojančias teisės normas turi taikyti ne formaliai, o atsižvelgdamas į šio instituto paskirtį ir įstatymų leidėjo ketinimus. Bet kuris pareiškėjo nurodytas proceso atnaujinimo pagrindas privalo būti analizuojamas visų bylos aplinkybių kontekste, siekiant atsakyti į klausimą, ar pareiškėjo nurodytas proceso atnaujinimo pagrindas leidžia protingai abejoti byloje priimtų teismo procesinių sprendimų teisėtumu ir pagrįstumu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 29 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-499/2008; 2011 m. kovo 21 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-121/2011; 2014 m. birželio 27 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-360/2014).
Dėl prašymo procesą atnaujinti esant aiškiai teisės normos taikymo klaidai
Kasacinis teismas, aiškindamas CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punktą, yra nurodęs, kad aiški teisės taikymo klaida, kaip pagrindas atnaujinti civilinę bylą, gali būti imperatyviosios teisės normos netaikymas, vienareikšmiškos teisės normos nuostatos prasmės išaiškinimas netinkamai; neginčijamai neprotingas vertinamojo pobūdžio aplinkybių įvertinimas ir panašūs atvejai. Jeigu kuri nors teisės norma taikoma teismui naudojantis diskrecijos teise įvertinant bylos faktines aplinkybes, tai aiški teisės normos taikymo klaida gali būti pripažinta išimtiniu atveju, neginčijamai nustačius, kad teismas be jokio pateisinimo peržengė diskrecijos ribas ir dėl to teismo sprendimas yra aiškiai nepagrįstas ir neteisėtas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-403/2008). Kai procesą prašoma atnaujinti dėl esminės teisės taikymo klaidos, teismas turi įvertinti pareiškėjo nurodytas aplinkybes, kuriomis jis grindžia CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte įvardytą proceso atnaujinimo pagrindą; šis pareiškėjo nurodytas pagrindas ir jį pagrindžiančios aplinkybės turi būti analizuojamos visų bylos aplinkybių kontekste ir tokios analizės pagrindu daroma išvada, ar pareiškėjo nurodomas proceso atnaujinimo pagrindas iš tikrųjų leidžia abejoti įsiteisėjusių pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų procesinių sprendimų teisėtumu ir pagrįstumu. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje pripažįstama, kad klaida turi būti ne tik aiški, bet ir esminė, t. y. tokia, kuri daro sprendimą (nutartį) neteisėtą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. balandžio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-204/2008; 2010 m. gruodžio 21 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-546/2010; 2013 m. lapkričio 25 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-565/2013).
Apeliantas teigia, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai taikė ir aiškino CPK 234 straipsnio bei 246 straipsnio 2 dalies nuostatas ir todėl padarė klaidingą išvadą, kad minėtose normose įtvirtintos taisyklės nebuvo pažeistos ir, kad nėra pagrindo atnaujinti procesą Vilniaus apygardos teismo išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2-1763-104/2015. Apeliacinės instancijos teismas su šiais apelianto argumentais nesutinka.
Teisingo ir tinkamo civilinio proceso idėja remiasi nuostata, jog teismo sprendimas gali būti priimtas tik išklausius abi proceso šalis. Tik abiejų šalių dalyvavimas sprendžiant ginčą, jų aktyvūs veiksmai, pateikiant teismui savo argumentus ir turimus įrodymus, gali lemti visapusišką bylos aplinkybių išnagrinėjimą ir ištyrimą. Tai leidžia išsiaiškinti materialiąją tiesą byloje. Tinkamo proceso, šalių lygiateisiškumo principų įgyvendinimui užtikrinti yra detaliai reglamentuojama teismo šaukimų, pranešimų ir kitokių procesinių dokumentų įteikimo šalims tvarka, šalims suteikiama teisė teismo posėdžio metu išdėstyti savo poziciją ir pan. Tačiau minėti principai bei teisės neturėtų būti suprantamos formaliai, nes reikalavimas išklausyti abi šalis nereiškia, kad procesas turi tęstis tol, kol viena ar abi šalys būtinai atvyks į teismo posėdį. Ne mažiau svarbūs proceso operatyvumo, ekonomiškumo, draudimo piktnaudžiauti procesu, sąžiningos šalies interesų gynybos principai, kurie reikalauja, kad bylos nagrinėjimas nestovėtų vietoje, o ginčas būtų kuo greičiau išspręstas. Norint įgyvendinti anksčiau minėtus koncentruotumo, ekonomiškumo, šalių interesų pusiausvyros principus bei pasiekti, kad nebūtų gaišinamas kitų proceso dalyvių laikas bei trikdomas teismo darbas, šalis privalo sąžiningai naudotis savo procesinėmis teisėmis bei rūpintis proceso skatinimu, jo operatyvumu.
CPK 7 straipsnio antrojoje dalyje, 42 straipsnio 5 dalyje yra įtvirtinta ir bendroji šalių pareiga procesinėmis teisėmis naudotis sąžiningai ir jomis nepiktnaudžiauti, rūpintis kuo greitesniu bylos išnagrinėjimu, laiku pateikti teismui argumentus bei įrodymus, gavus tinkamą teismo pranešimą, atvykti į posėdį, laiku pasirūpinti atstovavimu ir kt.
Iš Vilniaus apygardos teismo išnagrinėtos civilinės bylos Nr. e2-1763-104/2015 medžiagos matyti, kad apeliantui apie jo atžvilgiu iškeltą civilinę bylą tapo žinoma 2013 m. gruodžio 12 d., kuomet jam buvo įteiktas UAB ,,Lietuvos žirgynas“ ieškinys (2 t., 29 el. b. l.). Apeliantas aktyviai naudojosi jam suteiktomis procesinėmis teisėmis – teikė atskiruosius skundus, atsiliepimą į ieškinį, tripliką, papildomus rašytinius paaiškinimus (2 t., 58-65, 115-123 el. b. l.). Apeliantas, teikdamas minėtus procesinius dokumentus, realizavo savo teisę būti išklausytu bei turėjo pareigą domėtis bylos eiga. Kaip teisingai iš bylos medžiagos nustatė pirmosios instancijos teismas nuo 2013 m. gruodžio 27 d. apeliantą atstovavo advokatai Anatolijus Vilkas ir Dalia Kotryna Žalėnaitė (2 t., 57 el. b. l.), teisinių paslaugų sutartys nutrauktos 2015 m. kovo 4 d. (5 t., 54 el. b. l.). Iš bylos medžiagos matyti, kad teismo šaukimai į 2015 m. kovo 13 d. posėdį buvo išsiųsti ne tik apelianto atstovams (5 t., 40-43 el. b. l.), bet ir pačiam apeliantui (5 t., 38-39 el. b. l.). Fakto, kad šaukimas buvo išsiųstas, apeliantas neginčija bei prie prašymo atnaujinti procesą pridėjo voką, iš kurio matyti, kad šaukimas, neradus adresato, grąžintas teismui (el. b. Nr. A2-5234-803/2015 61 l.). Pažymėtina, kad šaukimas išsiųstas deklaruotu pareiškėjo gyvenamosios vietos adresu, šį adresą jis nurodo ir savo procesiniuose dokumentuose. Nors apeliantas teigia buvęs netinkamai informuotas apie 2015 m. kovo 13 d. teismo posėdį, tačiau iš bylos medžiagos nustatyta, kad teismo pranešimas su būtinais rekvizitais apie vyksiantį teismo posėdį, kaip tai ir nustatyta CPK 133 straipsnio 1 dalyje, buvo išsiųstas apelianto nurodytu bei deklaruotu gyvenamosios vietos adresu. Šio adreso, kaip netinkamo (ar pasikeitusio) procesiniams dokumentams gauti, apeliantas nebuvo atšaukęs (CPK 121 str. 1 d.). Taip pat pažymėtina, kad nors atstovavimo sutartys likus savaitei iki paskirto teismo posėdžio buvo nutrauktos, tačiau sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad tokiu atveju advokatai privalėjo pranešti apeliantui apie teismo posėdžio datą bei perduoti visus su bylos nagrinėjimu susijusius dokumentus (CPK 118 str. 2 d.). Apeliantas nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismui nepateikė įrodymų, kad šios įstatyme įtvirtintos pareigos advokatai neįvykdė (CPK 178 str.). Kadangi apelianto atstovams informacija apie vyksiantį teismo posėdį buvo pateikta tuo metu, kai advokatai jį atstovavo, laikoma, kad pranešimas apie posėdį atstovams yra tinkamas paties atstovaujamojo informavimas, todėl, nesant įrodymų, kad advokatai nutraukę atstovavimo sutartis pažeidė minėtą pareigą pranešti apeliantui apie teismo posėdžio datą bei perduoti visus su bylos nagrinėjimu susijusius dokumentus, nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo konstatuoti, kad teismas tinkamai nepranešė apeliantui apie 2015 m. kovo 13 d. teismo posėdį.
Taip pat atmestini kaip nepagrįsti apelianto argumentai, kad teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, rėmėsi suklastotu Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos 2013 m. kovo 28 d. aktu Nr. 69G10-1449. Apeliantas teigia, kad teismas neatsižvelgė į tai, jog arkliai iš jo paimti minėto akto pagrindu, kuris jo teigimu yra suklastotas. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nei bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme nei savo atskirajame skunde apeliantas nepateikė įrodymų, kad minėtas aktas būtų nuginčytas ar negaliojantis, taip pat nepateikė šio akto suklastojimo įrodymų.
Teismas, apeliacine tvarka išnagrinėjęs apelianto atskirąjį skundą, nenustatė pagrindų, įtvirtintų CPK 329 straipsnio 1 dalyje bei 330 straipsnyje, dėl kurių skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis turėtų būti naikinama atskirajame skunde išdėstytais motyvais. Todėl konstatuojama, kad pareiškėjo prašymas dėl proceso atnaujinimo atmestas pagrįstai, atskirasis skundas netenkinamas, o Vilniaus apygardos teismo 2015 m. rugpjūčio 20 d. nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).
Suinteresuotasis asmuo UAB ,,Lietuvos žirgynas“ pateikė įrodymus, kad turėjo 240 Eur išlaidų advokato teisinei pagalbai rengiant atsiliepimą į atskirąjį skundą apmokėti (el. b. l. 196-199). Šios išlaidos suinteresuotajam asmeniui priteisiamos iš apelianto (CPK 93 str. 1 d., 98 str. 2 d.).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
n u t a r i a:
Vilniaus apygardos teismo 2015 m. rugpjūčio 20 d. nutartį palikti nepakeistą.
Priteisti iš pareiškėjo Algio A. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) suinteresuotajam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei „Lietuvos žirgynas“ (j. a. k. 302795881) 240 Eur (du šimtus keturiasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.
Teisėja Rasa Gudžiūnienė