Civilinė byla Nr. e2-487-1030/2024

Teisminio proceso Nr. 2-52-3-02719-2023-8

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.26; 3.1.7.6; 3.2.6.1

 (S)

Klaipėdos apylinkės teismas

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. rugpjūčio 19 d.

Klaipėda

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Monika Lapukaitė, veikdama Vilniaus regiono apylinkės teismo vardu,

sekretoriaujant Gretai Tarasevičiūtei,

dalyvaujant ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Fortono Logistics“ atstovei advokatei Redai Aleksynaitei,

atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Delamode Baltics“ atstovei advokatei Kristinai Balandytei,

trečiojo asmens „TT Club Mutual Insurance Limited“ atstovui advokatui Andžejui Seliavai,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Fortono Logistics“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Delamode Baltics“ dėl nuostolių atlyginimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų byloje, „Stante & Ecotrans S.r.l.“, „Robustelli Trasporti Spedizioni S.r.l.“ ir „TT Club Mutual Insurance Limited“.

Teismas

n u s t a t ė :

ieškovė UAB „Fortono Logistics“ kreipėsi į teismą, ieškiniu (el. b. 1 failas, 1-7 psl.) prašydama priteisti jai iš atsakovės UAB „Delamode Baltics“ 5 757,3 Eur nuostolių dėl dalies krovinio praradimo, 242 Eur ikiteisminės pagalbos išlaidas, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinys grindžiamas tuo, kad ieškovė ir atsakovė 2023 m. kovo 30 d. sudarė Vienkartinę krovinio pervežimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kuria atsakovė įsipareigojo iš siuntėjo Italijoje „Fratelli Rosetti S.p.a.“ paimti ir pristatyti į Vilnių 9 krovinio dėžes, kurių bendras svoris – 155 kg, tūris – 1,28 m3, o ieškovė įsipareigojo sumokėti atsakovei 100 Eur vežimo užmokestį. Vežimo sutartyje buvo nurodyta, kad galutinis krovinio gavėjas yra „Frame Import, Russia“. Šalys susitarė, kad vežėjas, t. y. atsakovė, atsako už krovinio saugumą nuo pakrovimo į automobilį iki krovinio atidavimo jo teisėtam gavėjui. Į ieškovę dėl šio krovinio vežimo kreipėsi „FS Mackenzie I. L.“, kurią pasitelkė galutinis krovinio gavėjas OOO „Frame Import“.

Vežimo metu dalis krovinio buvo prarasta, į paskirties vietą pristatytos 6 dėžės iš 9. Krovinio iškrovimo paskirties vietoje metu CMR važtaraštyje buvo padarytas įrašas „6 cll gauta, 3 cll trūkumas“, todėl pagal 1956 m. gegužės 19 d. Tarptautinio krovinių vežimo keliais sutarties konvencijos (toliau – ir CMR konvencija) 30 straipsnio 1 dalį preziumuojama, kad dalis krovinio prarasta vežimo metu. Pagal CMR konvencijos 17 straipsnio 1 dalį preziumuojama vežėjo, t. y. atsakovės, kaltė, neteisėti veiksmai ir priežastinis ryšys. Todėl ieškovei belieka įrodyti nuostolių faktą ir dydį bei savo reikalavimo teisę.

Negavęs dalies krovinio (3 dėžių su prekėmis), galutinis krovinio gavėjas OOO „Frame Import“ pareiškė pretenziją dėl 5 757,30 Eur nuostolių (krovinio vertės) atlyginimo asmeniui, kurį pasitelkė vežimo vykdymui, „FS Mackenzie“. „FS Mackenzie“ bendrą krovinio gavėjo OOO „Frame Import“ pretenzijoje nurodytą sumą, į kurią įeina ir minėtieji 5 757,30 Eur už aptariamo vežimo metu prarastas 3 krovinio dėžes, sumokėjo 2023 m. rugpjūčio 31 d. mokėjimo pavedimu, o ieškovė analogišką 5 757,30 Eur sumą sumokėjo „FS Mackenzie“ 2023 m. rugpjūčio 28 d. pavedimu. Taip ieškovė atlygino krovinio gavėjo ir pirkėjo OOO „Frame Import“ 5 757,30 Eur nuostolius ir įgijo atitinkamą reikalavimo teisę į atsakovę.

Be to, ieškovė dėl nepagrįsto jos pretenzijos atsakovei atmetimo buvo priversta kreiptis teisinės pagalbos. Todėl ieškovė patyrė ne tik nuostolius dėl dalies krovinio praradimo, bet ir 242 Eur išlaidas ikiteisminei teisinei pagalbai, kurios taip pat laikomos ieškovės nuostoliais ir išieškotinos iš atsakovės.

Ieškinyje taip pat pažymima, kad krovinio praradimo aplinkybių atsakovė ne įtik neįvardino, bet ir patvirtino, kad atsakovei jos nėra žinomos, o tai, ieškovės nuomone, yra CMR konvencijos 29 straipsnio taikymo atvejis. Be to, šalių sudarytos vežimo sutarties 8 punkte numatyta, kad apie visas iškilusias problemas, įskaitant krovinio trūkumą, atsakovė dviejų valandų laikotarpiu tiesiogiai informuoja ieškovę, o, pranešus vėliau, visa atsakomybė tenka atsakovei. Šiuo atveju jokių pranešimų dėl krovinio dalies praradimo ieškovė vežimo metu iš atsakovės negavo, todėl laikytina, kad atsakovė neįvykdė šios vežimo sutarties sąlygos ir, vengdama adekvačios, t. y. neribotos, atsakomybės taikymo, slepia dalies krovinio praradimo aplinkybes. Ieškovė pažymi ir tai, kad, kadangi apie jokius įvykius, susijusius su šiuo kroviniu (vagystes ir pan.), atsakovė ieškovei vežimo sutarties vykdymo metu nepranešė, tikėtina, kad krovinio praradimo priežastis ir yra logistikos klaida, kuri kvalifikuojama kaip tyčiai prilyginamas didelis neatsargumas. Ieškinyje taip pat nurodoma, kad, vykdant vežimo sutartį, atsakovė savavališkai pakeitė krovinio vežimo dokumentus, t. y. galutinei maršruto daliai išdavė savo CMR važtaraštį, nes su juo krovinys buvo pristatytas į paskirties vietą. Važtaraščių pakeitimas ir tai, kad pristatymo CMR važtaraštyje nėra siuntėjo spaudo patvirtina, jog krovinys vežimo eigoje buvo perkraunamas, tačiau sudarydama su ieškovu vežimo sutartį visam maršrutui, atsakovė prisiėmė riziką už visus pasitelktus asmenis. Be to, kitų asmenų pasitelkimas šios sutarties vykdymui nebuvo teisėtas, kadangi vežimo sutarties 1 punkte numatyta, jog šalys iš šios sutarties kylančių įsipareigojimų vykdymo negali perduoti trečiajai šaliai.

Atsakovė UAB „Delamode Baltics“ atsiliepimu į ieškinį (el. b. 1 failas, 51-57 psl.) jį prašo atmesti.

Atsiliepimas grindžiamas tuo, kad tarp šalių buvo pasirašyta ieškovės rengta šabloninė Vienkartinė krovinio pervežimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini). Šalys jau kurį laiką bendradarbiauja krovinių vežime tarptautiniais maršrutais, todėl ieškovei puikiai žinoma, kad atsakovė UAB „Delamode Baltics“ pati krovinių neveža, o visada pasitelkia sutartinius vežėjus krovinių pervežimo paslaugoms atlikti. Ieškovė niekada dėl to nėra pareiškusi atsakovei jokių pretenzijų ir iki šiol teikia atsakovei užsakymus krovinių pervežimui. Atsakovė UAB „Delamode Baltics“ krovinio pervežimui Italijoje nuo krovinio siuntėjo „Fratelli Rosetti S.p.a.“ iki terminalo Italijoje pasitelkė sutartinį vežėją „Stante & Ecotrans S.r.l.“, kuris dar pasitelkė vietinį vežėją „Robustelli Trasporti Spedizioni S.r.l.“. 2023 m. balandžio 4 ir 18 d. el. laiškais sutartinis vežėjas „Stante & Ecotrans S.r.l.“ pripažino, kad prarado 3 dėžes krovinio, tačiau bando išsiaiškinti praradimo aplinkybes. 2023 m. balandžio 26 d. atsakovė informavo ieškovę, kad krovinys neatsirado ir nurodė pateikti pretenziją, kurią peradresuos partneriams. 2023 m. gegužės 17 d. ieškovė pateikė atsakovei pretenziją, o 2023 m. gegužės 26 d. atsakovė pateikė pretenziją sutartiniam vežėjui „Stante & Ecotrans S.r.l.“. 2023 m. birželio 20 d. atsakovė informavo ieškovę, kad pretenzija peradresuota partneriams, kurie perdavė jos nagrinėjimą savo draudimo bendrovei ir draudimas bylą vis dar nagrinėja, o 2023 m. liepos 12 d. el. laišku atsakovė atkreipė ieškovės dėmesį, kad vežėjo draudikas nurodė, jog vežėjo atsakomybė yra ribota, ir kompensacijos suma neturėtų viršyti 8,33 SDR už krovinio. Atsakovei gavus ieškovės ieškinį, ji dar kartą informavo sutartinį krovinio vežėją „Stante & Ecotrans S.r.l.“ apie reikalaujamus atlyginti nuostolius ir 2023 m. spalio 16 d. gavo vežėjo „Stante & Ecotrans S.r.l.“ el. laišką, kuriame nurodoma, kad vežėjas sutinka atlyginti 516,46 Eur nuostolius dėl prarasto 50 kg krovinio svorio.

Atsakovės nuomone, ieškovė su ieškiniu į bylą nepateikė apskritai jokių įrodymų apie ginčo krovinio vertę. Ieškovės su pirmine pretenzija atsakovei pateiktoje krovinio 2023 m. kovo 21 d. PVM sąskaitoje – faktūroje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodoma prekių kaina yra 6 053,10 Eur. Tačiau byloje nėra pateikta įrodymų, kad ši sąskaita apskritai būtų apmokėta. Todėl nėra aišku, kas ieškinio pateikimo momentu yra krovinio savininkas, t. y. koks asmuo turi teisę į nuostolių atlyginimą.

Ieškovė į bylą pateikė du mokėjimo pavedimus arba panašius į juos dokumentus, kurių turinys rodo, kad OOO „Frame Import“ 2023 m. rugpjūčio 31 d. du kartus mokėjimo pavedimais Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) iš rusiškos įmonės OOO „FS Mackenzie“ gavo atitinkamas pinigų sumas – pavedimu Nr. (duomenys neskelbtini) 156 341,54 Rub, o pavedimu Nr. (duomenys neskelbtini) – 1 596 784,75 Rub. Iš minėtų mokėjimo pavedimų visiškai nėra aišku, kokie nuostoliai ir už kokius krovinius šiais pavedimais mokami, deklaratyviai nurodant, kad tariamai mokama kompensacija pagal 2023 m. rugpjūčio 22 d. pretenziją ir 2023 m. rugpjūčio 30 d. raštą. Tačiau ieškovės su ieškiniu pateikti įrodymai nesuteikia pagrindo konstatuoti, kad šiais mokėjimo pavedimais buvo sumokėti ieškovės reikalaujami atlyginti 5 757,30 Eur nuostoliai už prarastą krovinį pagal 2023 m. kovo 21 d. PVM sąskaitą – faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini). Atsakovė atkreipia dėmesį ir į tai, kad ieškovė į bylą nepateikė nei vieno įrodymo, kad rusiška įmonė OOO „FS Mackenzie“ būtų kada nors pateikusi kokį nors reikalavimą ar pretenziją ieškovei sumokėti 5 757,30 Eur sumą, kaip ir nepateikė jokių įrodymų, kad krovinio gavėjas OOO „Frame Import“ būtų pateikusi pretenziją Didžiosios Britanijos įmonei „FS Mackenzie International Limited“ dėl nuostolių atlyginimo. Atsakovė nurodo, kad krovinio gavėjas OOO „Frame Import“ nėra teikęs pretenzijų Didžiosios Britanijos įmonei „FS Mackenzie International Limited“. Ieškovo su ieškiniu pateiktos rusiškos pretenzijos ir rusiški 2023 m. rugpjūčio 31 d. mokėjimo pavedimai Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) vaizduoja kilusį ginčą tarp rusiškų įmonių OOO „Frame Import“ ir OOO „F.S. Mackenzie“. Atsakovė taip pat nurodo, jog Didžiosios Britanijos įmonės „FS Mackenzie International Limited“ pretenzinėje 2023 m. rugpjūčio 25 d. sąskaitoje faktūroje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodoma, kad reikalaujama apmokėjimo už „Fratelli Rossetti“ 2023 m gegužės 16 d. ieškinį. Tačiau ieškovė su savo ieškiniu jokių įrodymų apie minimą „Fratelli Rossetti“ ieškinį nepateikė. Taip pat Didžiosios Britanijos įmonės „FS Mackenzie International Limited“ pretenzinėje sąskaitoje nurodoma transporto priemonės, kaip galima suprasti, gabenusios krovinį, duomenys – (duomenys neskelbtini) / (duomenys neskelbtini), tačiau iš ieškovės į bylą pateikto krovinio nukrovimo akto matyti, kad tokia transporto priemonė nedalyvavo ginčo pervežime. Todėl, įvertinus visas aukščiau nurodytas aplinkybes, atsakovei kyla abejonių ieškovės UAB „Fortono Logistics“ ir kitų pervežimo grandinėje dalyvavusių rusiškų ir Didžiosios Britanijos įmonių sąžiningumu reikalaujant atlyginti 5 757,30 Eur nuostolius.

Atsiliepime taip pat pažymima, kad iš tarp ieškovės ir atsakovės vykusių susirašinėjimų elektroniniu paštu matyti, kad užsakytas pervežti krovinys buvo apdraustas. Todėl atsakovei taip pat kyla abejonių, kad tiek krovinį apdraudusi šalis OOO „FS Mackenzie“, tiek krovinio gavėjas OOO „Frame Import“, galėjo iš draudimo kompanijos gauti draudiminę išmoką tik apie tai nutylėti. Tokiu atveju reikalavimas iš vežėjo dar kartą atlyginti 5 757,30 Eur nuostolius būtų nesąžiningas ir teisiškai nepagrįstas.

Dėl CMR konvencijos 29 straipsnio taikymo atsakovė atsikerta, kad ieškovė šioje byloje neįrodė atsakovės, kaip vežėjos, tyčinių veiksmų. Todėl atsakovės atsakomybė turi būti ribojama CMR konvencijos 23 straipsnio 3 dalies pagrindu. Įvertinus tai, kad atsiskaitymo vieneto (SDR) oficiali vertė, skelbiama Tarptautinio valiutos fondo, krovinio priėmimo dieną, t. y. 2023 m. kovo 30 d., buvo 1,236170 Eur, iš vežėjo reikalaujama kompensacijos suma negalėtų viršyti 514,86 Eur (50 kg x 8,33 x 1.236170 EUR = 514,86 EUR).

Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, „TT Club Mutual Insurance Limited“ atsiliepimu į ieškinį (el. b. 3 failas, 11-17 psl.) jį prašo atmesti.

Trečiojo asmens atsiliepime nurodoma, kad šis ginčas kilo tarp subjektų, kurie nei pakrovimo vietoje, nei galimo ar menamo krovinio praradimo vietoje nebuvo ir krovinio nėra matę. Ginčo šalys savo prievoles vykdė pasitelkusios trečiuosius asmenis, taip prisiimdamos riziką ir atsakomybę už pasitelktų trečiųjų asmenų veiksmus.

Byloje yra pateiktos dvi prekių pirkėjo Rusijos OOO „Frame Import“ savo sutartiniam parteriui Rusijos OOO „F. S. Mackenzie“ pateiktos pretenzijos, iš kurių turinio galima daryti prielaidą, kad minėtas šalis siejo krovinių ekspedicijos sutartis, kurią sudarius ekspeditoriaus atsakomybė, skirtingai nuo CMR konvencijos 23 straipsnio 3 dalies, nėra ribojama pagal krovinio bruto svorį. Ieškovė savo sutartinių teisinių santykių su Rusijos OOO „F. S. Mackenzie“ neatskleidė, bet, žiūrint į krovinio vežimo faktines aplinkybes, matyti, kad ieškovas Rusijos OOO „Frame Import“ skirtą šio ginčo krovinį konsolidavo su kitais kroviniais ir išsiuntė į Rusiją. Kaip galima manyti, krovinių konsolidavimas vyko sandėlyje Lietuvoje ir ieškovas krovinius konsolidavo pagal Rusijos OOO „F. S. Mackenzie“ nurodymus. Tokia veikla vykdoma pagal krovinių ekspedijavimo sutartis, o tai reiškia, kad ir ieškovo atsakomybė prieš savo sutartinį kontrahentą nebuvo ribojama pagal krovinio svorį. Tačiau šioje byloje ginčas kilo iš krovinio vežimo sutarties, kai ieškovė yra krovinio siuntėja su visomis iš to plaukiančiomis teisėmis ir ypač pareigomis, vežėja yra atsakovė, o, nesantis sutarties šalimi, tačiau gaunantis iš jos naudą trečiasis asmuo, tai yra krovinio gavėjas – Rusijos OOO „Frame Import“.

Atsakovo vienašališkai surašytas CMR važtaraštis Nr. (duomenys neskelbtini), neturi jokių prima facie įrodomųjų galių. Kitaip tariant, pagal šį važtaraštį krovinys nebuvo atsakovės priimtas pervežimui ir atitinkamai, ieškovas, nors ir pasitelkęs trečiuosius asmenis, pagal šį važtaraštį jokio krovinio atsakovo pasamdytiems vietiniams vežėjams neperdavė. Pagal kitus bylos duomenis ieškovo pareigą perduoti vežėjui krovinį vykdė net ne batų gamintojas „Fratelli Rosetti S.p.a.“, o siuntimo agentas – „E.I.R. S.r.l.“, tai rodo, kad ieškovė net nežino, kas jos pareigą pateikti vežėjui krovinį įvykdė. Be to, transporto dokumentas ir (ar) sąskaita-faktūra ir (ar) pakavimo lapas, kaip vientisas dokumentas, reikalauja tiek išsiutimo agento parašo ir prekių perdavimo datos, tiek ir vežėjo priėmusio prekes pervežimui parašo ir datos, bet tokių duomenų dokumente nėra, todėl šiuo metu byloje nėra įrodyta, koks krovinio kiekis faktiškai buvo perduotas vežėjui ir negali būti konstatuotas dalinis krovinio praradimas.

Trečiojo asmens nuomone, esant netinkamam siuntėjo pareigų vykdymui perduodant krovinį pervežimui, kuris rodo ir siuntėjo kaltę, vežėjo didelio neatsargumo klausimas net neturėtų būti svarstomas, nes siuntėjo netinkami veiksmai perduodant krovinį be tinkamo šio veiksmo įforminimo dokumentu yra pagrindinė šio „mistinio krovinio praradimo“ priežastis, o siuntėjo net menkiausia kaltė eliminuoja vežėjo didelį neatsargumą.

Dėl žalos, pasireiškusios ieškovei suteikta teisine pagalba, trečiasis asmuo pažymi, kad CMR konvencijos 32 straipsnio 2 dalis nustato, kad pretenzija galima vieną kartą ir jos teisinė reikšmė yra senaties termino pristabdymas, bet šiai funkcijai vykdyti pretenzija turi būti pagrįsta dokumentais, t. y. turi būti nurodytas vežėjo atsakomybės pagrindas ir kitos jo atsakomybei reikšmingos aplinkybės, kad vežėjas, gavęs tokią pretenziją ir ją įvertinęs, galėtų nuspręsti, ar pretenziją tenkinti ar ją atmesti. Kitos po to einančios pretenzijos jokios teisinės reikšmės neturi. Byloje yra ieškovo 2023 m. gegužės 17 d. pretenzija, kuri buvo atmesta. Po pretenzijos atmetimo, ikiteisminė ginčo nagrinėjimo tvarka pasibaigė, todėl vėlesnės išlaidos už teisines papildomų pretenzijų surašymo paslaugas nepriteistinos, nes pagal CMR konvencijos 23 straipsnio 4 dalį kiti nuostoliai nekompensuojami.

Trečiasis asmuo taip pat pažymi, kad į bylą yra pateiktas mokėjimo pavedimas rodantis, kad ieškovė sumokėjo Jungtinės Karalystės įmonei „F. S. Mackenzie International Limited“ 5 757,30 Eur, tačiau Britanijos įmonė su ginčo teisiniais santykiais nėra susijusi, todėl ieškovė nėra įgijusi regreso teisės.

Teismo posėdžio metu ieškovės atstovė ieškinį palaikė, prašė jį tenkinti, rėmėsi ieškinyje išdėstytais motyvais bei davė papildomus paaiškinimus.

Teismo posėdžio metu atsakovės ir trečiojo asmens „TT Club Mutual Insurance Limited“ atstovai su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti, rėmėsi atsiliepimuose išdėstytais motyvais bei davė papildomus paaiškinimus.

Tretieji asmenys „Stante & Ecotrans S.r.l.“, „Robustelli Trasporti Spedizioni S.r.l.“ atsiliepimų nepateikė, bylos nagrinėjime nedalyvavo, apie teismo procesą jiems pranešta tinkamai.

Teismas

konstatuoja:

ieškinys tenkinamas visiškai.

Nagrinėjamoje byloje nėra ginčo, kad tarp ieškovės UAB „Fortono Logistics“ (užsakovės) ir atsakovės UAB „Delamode Baltics“ (vežėjos) 2023 m. kovo 30 d. buvo sudaryta Vienkartinė krovinio pervežimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) (el. b. 1 failas, 11psl.), kuria atsakovė (vežėja) įsipareigojo už 100 Eur užmokestį pervežti 9 dėžių, 155 kg svorio krovinį iš Italijos į Lietuvą. Sutartyje krovinio siuntėju buvo nurodyta „Fratelli Rossetti S.p.a.“ Italijoje, o gavėju – OOO „Frame Import“ Rusijoje.

Kelių transporto priemonėmis vežamo krovinio už užmokestį sutarčiai, kai krovinio siuntėjas ir gavėjas yra skirtingų šalių teritorijose ir kai bent viena iš jų yra Konvencijos narė, taikoma 1956 m. gegužės 19 d. Tarptautinio krovinių vežimo keliais sutarties konvencija (CMR) (toliau – ir CMR konvencija) (CMR konvencijos 1 straipsnio 1 dalis). Taigi ginčo teisiniams santykiams taikytina CMR konvencija.

Tarp šalių nėra ginčo ir dėl to, jog atsakovė (vežėja) ginčo krovinio gabenimui Italijoje pasitelkė „Stante & Ecotrans S.r.l.“ (el. b. 1 failas, 58-60 psl.), kuris pasitelkė „Robustelli Trasporti Spedizioni S.r.l.“ (el. b. 1 failas, 62, 63 psl.).

Ieškovės reikalavimas atsakovei (vežėjai) atlyginti nuostolius yra grindžiamas tuo, kad ginčo krovinio gabenimo metu dalis krovinio (3 dėžės) dingo ir tuo, kad ieškovė atlygino nuostolius, atsiradusius dėl dalies ginčo krovinio dingimo.

CMR konvencijos 17 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad vežėjas atsako tiek už viso, tiek už dalies krovinio praradimą ar jo sugadinimą nuo to momento, kai krovinį priėmė vežti, ir iki jo perdavimo momento, taip pat už krovinio pavėluotą pristatymą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog: 1) bendroji krovinio vežėjo atsakomybė sureguliuota CMR konvencijos 17 straipsnyje; 2) CMR konvencijos 17 straipsnyje įtvirtinta griežtoji (objektyvioji) vežėjo sutartinė atsakomybė: vežėjas joje nustatytais pagrindais atsako visais atvejais, jeigu neįrodo jo atsakomybę šalinančių aplinkybių, nurodytų CMR konvencijos 17 straipsnio 2 ir 4 dalyse; 3) jeigu vežėjo atsakomybei taikoma CMR konvencijos 17 straipsnio 1 dalis, tai jo civilinės atsakomybės prievolei atsirasti pakanka dviejų reikšmingų aplinkybių – byloje turi būti nustatytas žalos faktas ir nuostolių dydis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-136-469/2016; 2019 m. liepos 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-262-969/2019). Paminėtina ir tai, kad atsakovė nagrinėjamoje byloje neįrodinėjo jos, kaip vežėjos, atsakomybę šalinančių aplinkybių. Be to, pagal CMR konvencijos 3 straipsnį, taikant šią konvenciją, vežėjas atsako ne tik už savo veiksmus ir klaidas, bet ir už veiksmus bei klaidas savo agentų ir visų kitų asmenų, kurių paslaugomis vežimo procese jis naudojasi, kai šie agentai ar kiti asmenys vykdo jo įpareigojimus.

Bylos nagrinėjimo metu tarp byloje dalyvaujančių asmenų ginčas kilo iš esmės dėl to, ar dalis krovinio iš tiesų buvo prarasta, ar ieškovė realiai atlygino nuostolius, atsiradusius dėl dalies ginčo krovinio dingimo, taip pat ar atsakovei (vežėjai) taikytina visiška ar ribota atsakomybė už dalies krovinio praradimą.

Dėl dalies krovinio praradimo

Nagrinėjamoje byloje trečiasis asmuo „TT Club Mutual Insurance Limited“ laikosi pozicijos, kad ieškovė neįrodė, tinkamai įvykdžiusi krovinio perdavimo pareigą ir tinkamai įforminusi šios pareigos įvykdymą dokumentuose, todėl nepagrindė, koks kiekis krovinio realiai buvo perduotas pervežimui – 9 ar 6 dėžės.

Šiame kontekste teismas pirmiausiai pažymi, jog byloje nėra ginčo dėl to, kad nei ieškovė (užsakovė), nei atsakovė (vežėja) tiesiogiai nedalyvavo, perduodant krovinį vežimui.

Dėl ginčo krovinio perdavimo vežti į bylą yra, be kita ko, pateiktas Tarptautinis krovinių transportavimo važtaraštis CMR Nr. (duomenys neskelbtini) (el. b. 1 failas, 13, 14 psl.). Jis yra pasirašytas atsakovės (vežėjos), jame yra žymos, kad buvo gabenamas 9 vietų krovinys ir kad yra pristatytos 6 vietos, o 3 vietos yra dingusios. Šiame kontekste pažymėtina, kad pagal CMR konvencijos 5 straipsnio 1 dalį važtaraštis rašomas trimis egzemplioriais, kuriuos pasirašo siuntėjas ir vežėjas; pirmasis važtaraščio egzempliorius perduodamas siuntėjui, antrasis – lydi krovinį, o trečiasis – lieka pas vežėją. Pažymėtina, kad byloje esantis Tarptautinis krovinių transportavimo važtaraštis CMR Nr. (duomenys neskelbtini) nėra pasirašytas siuntėjo „Fratelli Rossetti S.p.a.“. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, jog važtaraštis turi būti pasirašytas abiejų šalių – krovinio siuntėjo ir vežėjo, priešingu atveju jis neturi CMR konvencijos 9 straipsnio 1 punkte nustatytos įrodomosios reikšmės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gegužės 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-159/2013). Todėl teismas sutinka su trečiojo asmens pozicija, kad aptariamas į bylą pateiktas važtaraštis neatitinka CMR konvencijoje važtaraščiui keliamų reikalavimų ir negali būti laikomas prima facie įrodymu, kad krovinys (visas krovinys) perėjo vežėjo dispozicijon.

Kartu pažymėtina, kad pagal CMR konvencijos 4 straipsnį važtaraščio nebuvimas, pametimas ar neteisingas užpildymas neturi įtakos nei sutarčiai, nei sutarties veikimui; šiuo atveju taip pat taikomos CMR konvencijos nuostatos. Kaip yra pažymėjęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, neteisingas važtaraščio užpildymas, jei pervežimas įvyko, pats savaime negali paneigti vežimo sutarties buvimo, jos galiojimo ar aiškinimo pagal CMR konvenciją. Tokiu atveju teismas turi nustatyti tikruosius šalių ketinimus sudarant vežimo sutartį, remdamasis kitais įrodymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-337-421/2019).

Teismo vertinimu, trečiasis asmuo nepagrįstai suabsoliutina ieškovės pareigą įrodyti ir įforminti krovinio (šiuo atveju viso krovinio) perdavimą atsakovei (vežėjai). Teismas pabrėžia, kad CMR konvencija tam tikras pareigas, perduodant ir priimant vežti krovinį, numato ir vežėjui. Vežėjas pagal CMR konvencijos 8 straipsnio 1 dalį, priimdamas krovinį vežti, privalo patikrinti: a) ar teisingai nustatytas krovinio vietų skaičius, jo ženklinimas ir numeracija važtaraštyje; b) krovinio ir pakuotės išorinę būklę. Ar vežėjas šias pareigas įvykdė, sprendžiama pagal sąžiningo ir rūpestingo vežėjo elgesio standartą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-296/2008). Pažeidus pirmiau nurodytas pareigas bei nenurodžius atitinkamų pastabų važtaraštyje, vežėjui pagal CMR konvencijos 9 straipsnį perkeliama pareiga įrodyti, kad važtaraštyje nurodyto krovinio ir pakuotės išorė priėmimo metu buvo netinkamos būklės, krovinio vietų skaičius, jo žymėjimas ir numeracija neatitiko važtaraščio įrašų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-296/2008). Pažymėtina ir tai, kad pagal CMR konvencijos 3 straipsnį, taikant šią konvenciją, vežėjas atsako ne tik už savo veiksmus ir klaidas, bet ir už veiksmus bei klaidas savo agentų ir visų kitų asmenų, kurių paslaugomis vežimo procese jis naudojasi, kai šie agentai ar kiti asmenys vykdo jo įpareigojimus. Todėl nagrinėjamu atveju atsakovė (vežėja) yra atsakinga už tai, ar jos pasitelktas asmuo ar kiti asmenys patikrino faktiškai perduotų vežti krovinio vietų skaičių (atliko išorinių ir aiškiai matomų krovinio savybių patikrinimą) ar šiuo aspektu ėmėsi daryti pastabas važtaraštyje. Šiame kontekste nereikšminga, ar važtaraštis buvo tinkamai užpildytas (pasirašytas siuntėjo), nes už jo pildymą tam tikra apimtimi atsako visi vežime dalyvaujantys asmenys. Taigi būtent vežėjai (atsakovei), kaip vežimo srities profesionalei, tenka rizika, jei pareigos patikrinti krovinio vietų skaičių ir atitinkamai pildyti važtaraštį ji ar jos pasitelkti asmenys neįvykdė. Pažymėtina ir tai, kad nagrinėjamu atveju atsakovė ne tik neįrodinėjo, kad jai buvo perduota mažiau krovinio vietų nei nurodyta ieškinyje, bet savo procesiniuose dokumentuose ir bylos nagrinėjimo metu neneigė tos aplinkybės, kad ginčo krovinį sudarė 9 vietos (dėžės).

Kaip minėta, pagal kasacinio teismo praktiką, net ir nesant prima facie galią turinčio važtaraščio, šalių susitarimo turinys turi būti nustatytas, remiantis kitais įrodymais. Šiame kontekste pirmiausiai paminėtina, kad, nors ginčo atveju neteisingai užpildytas važtaraštis nėra prima facie įrodymas, kad visas krovinys perėjo vežėjos dispozicijon, šis dokumentas aiškiai parodo atsakovės (vežėjos), pasirašiusios važtaraštį, valią priimti vežti 9 vietų dydžio krovinį, taip pat patvirtina tai, kad atsakovė (vežėja) pripažįsta, jog 3 vietos krovinio dingo. Tokie pat duomenys nurodyti ir atsakovės sudarytame iškrovimo sąraše, t. y. kad vietoj 9 krovinio vietų Lietuvą pasiekė 6 krovinio vietos, 3 krovinio vietų trūksta (el. b. 1 failas, 12, 15 psl.). Tas pats krovinio pakuočių kiekis yra nurodytas ir Vienkartinėje krovinio pervežimo sutartyje Nr. (duomenys neskelbtini) (el. b. 1 failas, 11psl.), kurios turinio šalys neginčija, bei atsakovės (vežėjos) Siuntimo užsakyme Nr. (duomenys neskelbtini) (el. b. 1 failas, 58, 59 psl.) krovinio gabenimui jos pasitelktam asmeniui „Stante & Ecotrans S.r.l.“.

Pabrėžtina ir tai, kad nors šiuo atveju nėra siuntėjo pasirašyto CMR važtaraščio, byloje yra pateiktas siuntėjo „Fratelli Rossetti S.p.a.“ išduotas vežimo dokumentas – sąskaita faktūra (el. b. 1 failas, 96, 97 psl.), kuriame nurodyta, kad krovinį sudaro 9 dėžės. Byloje dalyvaujančių asmenų argumentų kontekste paminėtina, kad šiame dokumente yra įvardintas siuntėjo agentas (E. I. R.), kurio nurodymą ieškovė vertino kaip apsirikimą, o atsakovė nepateikė duomenų apie tai, kad būtų pasitelkusi tokį asmenį ginčo krovinio gabenimui. Teismo nuomone, toks įrašas apie siuntėjo agentą nedaro esminės įtakos, kitų aptariamame vežimo dokumente nurodytų duomenų, įskaitant siuntėjo perduodamo krovinio pakuočių skaičiaus, patikimumui.

Toliau pažymėtina ir tai, kad į bylą taip pat pateikta atsakovės pasitelkto asmens „Stante & Ecotrans S.r.l.“ pretenzija jos pasitelktam asmeniui „Robustelli Trasporti Spedizioni S.r.l.“ (el. b. 1 failas, 61, 62 psl.) dėl 3 dėžių dingimo, susirašinėjimai tarp atsakovės ir krovinio gabenimui jos pasitekto asmens „Stante & Ecotrans S.r.l.“ (el. b. 1 failas, 65-80, 93, 94 psl.), kuriuose atsakovės pasitekto asmens darbuotojai nurodo, kad juos pasiekė tik 6 dėžės krovinio, kitas 3 laiko dingusiomis, taip pat atsakovės pretenzija „Stante & Ecotrans S.r.l.“ dėl dingusio krovinio (el. b. 1 failas, 86-89 psl.).

Pirmiau nurodytų įrodymų visuma, teismo vertinimu, leidžia daryti išvadą, kad šiuo atveju vežėja (atsakovė) buvo įsipareigojusi ieškovei atvežti į Lietuvą 9 krovinio vietas (dėžes) ir nei atsakovė (vežėja), nei jos pasitelkti asmenys nenustatė ir niekur neužfiksavo, kad siuntėjas būtų faktiškai perdavęs mažiau krovinio. Priešingai, siuntėjo išduotas dokumentas patvirtina, kad krovinį sudarė 9 vietos (dėžės), o atsakovė ir jos pasitelktas asmuo 3 vietas (dėžes) krovinio pagal bylos duomenis nuosekliai vertino kaip dingusias. Atsižvelgiant į tai, kad, kaip minėta, pagal CMR konvenciją būtent vežėjai (atsakovei) tenka atsakomybė už priimamo krovinio vietų patikrinimą ir tokio pobūdžio neatitikimų įrodinėjimo našta, konstatuotina, kad šiuo atveju byloje nustatyta, jog dalis ginčo krovinio (3 vietos (dėžės)) atsakovės vykdyto vežimo metu dingo.

Dėl ieškovės nuostolių fakto ir dydžio

Nagrinėjamu atveju ieškovė įrodinėja, kad ji atlygino 5 757,30 Eur dydžio nuostolius, atsiradusius dėl dalies ginčo krovinio dingimo, ir įgijo atitinkamą reikalavimo teisę atsakovės atžvilgiu.

Pirmiausiai atsakovės argumentų, kad nėra aišku, kas yra ginčo krovinio savininkas ir kam turi būti atlyginti nuostoliai, kontekste teismas pažymi, jog į nagrinėjamą bylą yra pateiktas „Fratelli Rossetti S.p.a.“ (krovinio siuntėjos) išduotas 2023 m. kovo 21 d. vežimo dokumentas – sąskaita faktūra, išrašyta OOO „Frame Import“ (krovinio gavėjai) (el. b. 1 failas, 96, 97 psl.). Iš šio dokumento matyti, kad bendra krovinio gavėjos įsigyjamų prekių vertė buvo 16 154,1 Eur; už prekes iš anksto buvo sumokėta 10 101 Eur (pradinių mokėjimų); taip pat vežimo dokumente – sąskaitoje faktūroje nurodyta, kad likusi prekių vertė (neskaitant pradinių mokėjimų) turi būti sumokėta prieš prekių siuntimą. Į bylą taip pat yra pateiktas mokėjimo nurodymas (el. b. 3 failas, 74, 75 psl.) patvirtinantis, kad OOO „Frame Import“ 2023 m. kovo 13 d. sumokėjo likusią prekių kainą (6 053,1 Eur). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuojama, kad ginčo krovinio gavėja prekių kainą buvo sumokėjusi iki krovinio išsiuntimo, taigi, dingus daliai krovinio, patyrė nuostolius.

Dėl atsakovės ir trečiojo asmens keliamų abejonių, ar ieškovė iš tiesų atlygino nuostolius, atsiradusius dėl dalies ginčo krovinio dingimo, teismas pažymi, kad ieškovė į bylą pateikė 2023 m. rugsėjo 6 d. mokėjimo nurodymą (CBP-10190 priedai), kuriuo ieškovė pervedė „F. S. Mackenzie International Limited“ 5 757,30 Eur pagal sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini). Į bylą taip pat yra pateikta 2023 m. rugpjūčio 25 d. Sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini) (el. b. 1 failas, 39, 40 psl.), išrašyta „F. S. Mackenzie International Limited“ ieškovei, kurioje nurodytų duomenų – prekių aprašymo (avalynė), krovinio svorio (155 kg), pakuočių skaičiaus (9 dėžės), siuntėjo („Fratelli Rossetti S.p.a.“), gavėjo (OOO „Frame Import“) – pakanka išvadai, kad ši sąskaita ieškovei išrašyta būtent dėl ginčo krovinio. Tokio teismo vertinimo nekeičia tai, kad šioje sąskaitoje yra padarytas įrašas „apmokėjimas už Fratelli Rossetti 2023-05-16 ieškinį“, kurio ieškovė negalėjo paaiškinti, ar tai, kad apie tokį siuntėjo ieškinį byloje duomenų nėra surinkta. Todėl teismas daro išvadą, kad „F. S. Mackenzie International Limited“ išrašė ieškovei sąskaitą būtent dėl dingusios krovinio dalies, o ieškovė ją apmokėjo.

Toliau pažymėtina, kad ieškovė į bylą pateikė 2023 m. liepos 6 d. ir 2023 m. rugpjūčio 22 d. pretenzijas (el. b. 1 failas, 16-21 psl.) bei 2023 m. rugpjūčio 30 d. raštą (el. b. 3 failas, 127, 128 psl.), kuriomis OOO „Frame Import“ (krovinio gavėja) kreipėsi į OOO „F. S. Mackenzie“ dėl prarastos dalies ginčo krovinio vertės (5 757,30 Eur) atlyginimo. Ieškovė į bylą taip pat pateikė du 2023 m. rugpjūčio 31 d. mokėjimo nurodymus (el. b. 1 failas, 42-45 psl.) Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), kuriais OOO „F. S. Mackenzie“ pervedė OOO „Frame Import“ 1 596 784,75 Rub ir 156 341,65 Rub; šiuose mokėjimo nurodymuose nurodoma, kad jais atlyginama žala pagal 2023 m. rugpjūčio 22 d. pretenzijas bei 2023 m. rugpjūčio 30 d. raštą. Tokia mokėjimų nurodymuose nurodyta paskirtis patvirtina, kad jais buvo, be kita ko, atlyginti ir nuostoliai dėl ginčo krovinio dalies praradimo. Pažymėtina ir tai, kad nors atsakovė išreiškė abejones šių mokėjimo nurodymų autentiškumu, jokių su tuo susijusių prašymų nereiškė, todėl, teismo vertinimu, įvertinus, kad pagal nurodymų numerius jie buvo padaryti vienas po kito, vien tai, kad šie dokumentai turi vienodą laiko žymą, nesudaro pakankamo pagrindo abejoti jų tikrumu. Šių įrodymų visuma, teismo vertinimu, leidžia daryti išvadą, kad OOO „F. S. Mackenzie“ atlygino OOO „Frame Import“ (krovinio gavėjos) 5 757,30 Eur nuostolius dėl dalies ginčo krovinio praradimo.

Ieškovė taip pat pateikė teismui pretenziją (el. b. 3 failas, 120, 121 psl.), kuria OOO „F. S. Mackenzie“ kreipėsi į „F. S. Mackenzie International Limited“ dėl prarastos dalies ginčo krovinio vertės (5 757,30 Eur) atlyginimo, OOO „F. S. Mackenzie“ patvirtinimą (el. b. 3 failas, 122, 124 psl.), kad pagal minėtą pretenziją yra atlyginta, taip pat OOO „F. S. Mackenzie“ (klientės) ir „F. S. Mackenzie International Limited“ (ekspeditorės) 2022 m. lapkričio 1 d. ekspedicijos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (el. b. 4 failas, 32-37 psl.), 2023 m. kovo 31 d. sutartį – paraišką tarp „F. S. Mackenzie International Limited“ ir ieškovės (vežėjos) (el. b. 3 failas, 189, 190 psl.) dėl ginčo krovinio pervežimo bei ieškovės sąskaitą išrašytą „F. S. Mackenzie International Limited“ už suteiktas paslaugas (el. b. 3 failas, 191 psl.). Šių įrodymų visuma, teismo vertinimu, leidžia daryti išvadą, kad „F. S. Mackenzie International Limited“ atlygino OOO „F. S. Mackenzie“ 5 757,30 Eur nuostolius dėl dalies ginčo krovinio praradimo. Tai taip pat paaiškina byloje keltus klausimus, kodėl sąskaitą dėl nuostolių atlyginimo ieškovei išrašė „F. S. Mackenzie International Limited“, kurią su ieškove siejo sutartiniai vežimo teisiniai santykiai, ir kodėl būtent šiai įmonei ieškovė atlygino 5 757,30 Eur dydžio nuostolius, atsiradusius dėl dalies ginčo krovinio dingimo.

Dėl dingusios ginčo krovinio dalies vertės teismas pažymi, kad pagal CMR konvencijos 23 straipsnio 1 dalį, kai, remiantis šios konvencijos nuostatomis, vežėjas, praradus dalį arba visą krovinį, privalo atlyginti žalą, kompensacijos suma apskaičiuojama pagal krovinio vertę toje vietoje ir tuo laiku, kai jis buvo priimtas vežti; krovinio vertė įvertinama pagal biržos kainas, o jeigu tokių nėra, – pagal rinkos, o jei nėra ir tokių, tai pagal to paties asortimento ir kokybės prekių vertę. Kaip matyti iš siuntėjo „Fratelli Rossetti S.p.a.“ išduoto vežimo dokumento – sąskaitos faktūros (el. b. 1 failas, 96, 97 psl.), bendra gavėjos įsigytų 124 vnt. prekių vertė jų įsigijimo momentu Italijoje buvo 16 154,1 Eur. Todėl, praradus trečdalį krovinio (3 iš 9 pakuočių), gavėjos apskaičiuota ir byloje esančiuose rašytiniuose įrodymuose – 2023 m. liepos 6 d. ir 2023 m. rugpjūčio 22 d. pretenzijose (el. b. 1 failas, 16-21 psl.) bei 2023 m. rugpjūčio 30 d. rašte (el. b. 3 failas, 127, 128 psl.) – nurodyta dingusių 42 vnt. prekių vertė – 5 757,30 Eur, atitinka realumo kriterijų ir jos pagrįstumu nėra pakankamo pagrindo abejoti.

Dėl krovinio draudimo pažymėtina, kad ieškovė į bylą pateikė krovinio gavėjos OOO „Frame Import“ raštą, kuriuo ji patvirtina, kad draudimo išmokos dėl dingusio krovinio nėra gavusi (el. b. 3 failas, 187, 188 psl.). Byloje nesant kitų duomenų, kurie paneigtų šią krovinio gavėjos pateiktą informaciją, teismas neturi pagrindo spręsti dėl to, kad ieškovės išmokėta suma ginčo krovinio gavėjai nuostoliai atlyginami pakartotinai.

Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad ieškovė nagrinėjamoje byloje įrodė savo 5 757,30 Eur nuostolius, atsiradusius dėl ginčo krovinio dalies praradimo.

Dėl vežėjos atsakomybės ir jos apimties

Nagrinėjamoje byloje tarp šalių kilo ginčas ir dėl to, ar atsakovei (vežėjai) šiuo atveju taikytina ribota (CMR konvencijos 23 straipsnio 3 dalis), ar visiška (CMR konvencijos 29 straipsnis) atsakomybė už dalies ginčo krovinio praradimą.

Bendra CMR konvencijos 23 straipsnio 3 dalyje numatyta vežėjo atsakomybės ribojimo taisyklė nustato, kad vežėjas atsako už krovinį ribotai, t. y. kompensacija, praradus dalį krovinio arba jį visą, negali būti didesnė kaip 8,33 atsiskaitymo vieneto už kiekvieną trūkstamą kilogramą bruto svorio. Kartu CMR konvencijos 29 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad vežėjas negali vadovautis konvencijos nuostatomis, kurios jį atleistų nuo atsakomybės ar ją ribotų, jeigu žala padaryta sąmoningai arba dėl jo kaltės, kuri pagal įstatymus, taikomus bylą nagrinėjančio teismo, prilyginama tyčiniams veiksmams. Tas pats galioja ir tuo atveju, jei sąmoningus, tyčinius veiksmus įvykdė vežėjo agentai arba kiti asmenys, kurių paslaugomis naudojosi vežėjas vežimo metu, kai agentai ar kiti asmenys vykdė jiems pavestas užduotis (CMR konvencijos 29 straipsnio 2 dalis).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje, aiškinant CMR konvencijos 29 straipsnio 1 dalį, pažymėta, jog vežėjo didelis neatsargumas, atsižvelgiant į konkrečios bylos aplinkybes, gali būti prilyginamas tyčiniams veiksmams, kurie yra pagrindas taikyti vežėjui visišką atsakomybę už krovinio praradimą. Lietuvos teisėje didelis neatsargumas suprantamas kaip paprasčiausių atidumo ir rūpestingumo taisyklių nepaisymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-172/2009). Tyčiniams veiksmams prilygintinu neatsargumu laikomi tokie asmens veiksmai, kurių šis, laikydamasis bent minimalių atsargumo ir rūpestingumo reikalavimų, nebūtų padaręs, arba neveikimas – neatlikimas visų įmanomų veiksmų, galėjusių sumažinti žalos atsiradimo riziką arba padėti jos išvengti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2007; 2009 m. liepos 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-318/2009; 2011 m. liepos 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-334/2011).

Plėtodamas CMR konvencijos 29 straipsnio 1 dalies aiškinimo ir taikymo praktiką kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad, siekiant konstatuoti sąmoningą netinkamą vežėjo elgesį, turi būti atsižvelgiama tiek į objektyviuosius, tiek į subjektyviuosius kriterijus. Objektyviaisiais kriterijais gali būti laikomas nustatytų taisyklių nepaisymas ar pažeidimas (kelių eismo taisyklių, krovinio apsaugos taisyklių, darbo ir poilsio režimo taisyklių, krovinio pristatymo nurodymų). Subjektyviuoju kriterijumi – sąmoningas vežėjo elgesys (veikimas ar neveikimas) žinant, kad dėl tokio elgesio veikiausiai kils neigiamų padarinių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-127-378/2015).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje vertinant vežėjui tenkančias pareigas yra pažymėta, jog vežėjui patikimas gabenti turtas, kurį jis privalo įteikti gavėjui, todėl jo įsipareigojimai verčia būti jį ypač pareigingą, t. y. labai atsargų ir atidų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. liepos 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-267/2009; 2020 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-151-421/2020).

Įrodinėjimo našta CMR konvencijos 29 straipsnio taikymo bylose yra abipusė. Ieškovas, siekdamas gauti visų jo patirtų nuostolių dėl krovinio dalies praradimo kompensavimą, turi įrodyti ne tik krovinio praradimo faktą, bet ir pagrįsti pateikiamais įrodymais aplinkybes, patvirtinančias vežėjo veiksmų didelį neatsargumą (šiurkštų aplaidumą), dėl kurio krovinys ar jo dalis buvo užvaldyta trečiųjų asmenų (pavogta), o vežėjas, siekdamas, kad jo atlyginamų nuostolių už krovinio dalies praradimą dydis būtų ribojamas CMR konvencijos 23 straipsnio 3 dalies nuostatomis, gindamasis nuo pareikšto ieškovo reikalavimo, įrodinėja buvęs maksimaliai atsargus ir rūpestingas bei ėmęsis įmanomų saugumo priemonių realioms ir veiksmingoms kliūtims neteisėtam jo vežamo krovinio užvaldymui sudaryti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. spalio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-437/2012). Šia kasacinio teismo praktika teismas mutatis mutandis vadovaujasi ir šiuo atveju, kai ginčo krovinio dalis dingo.

Pažymėtina, kad atsakovė yra verslo subjektas, kuriam krovinio gabenimas yra jo komercinės veiklos sritis, todėl atsakovė, priėmusi krovinį vežti, privalėjo užtikrinti krovinio saugumą veždama jį tomis konkrečiomis aplinkybėmis, kuriomis sudariusi sutartį sutiko vežti, ir, kaip savo srities profesionalė, nuolat užsiimanti krovinių pervežimu už atlygį, iš anksto numatyti ir įvertinti visas galimas grėsmes, galinčias kilti vežant krovinį, imtis visų įmanomų priemonių krovinio paradimo rizikos veiksniams pašalinti ar krovinio praradimo rizikos laipsniui sumažinti.

Nagrinėjamu atveju atsakovė į bylą nepateikė jokių įrodymų dėl to, kad būtų ėmusis kokių nors veiksmų, galėjusių sumažinti žalos atsiradimo riziką arba padėti jos išvengti, taip pat nepateikė duomenų, kad jos pasitelktas asmuo ar kiti tiesiogiai krovinį gabenę asmenys būtų ėmęsi kokių nors veiksmų, galėjusių sumažinti žalos atsiradimo riziką arba padėti jos išvengti. Paminėtina ir tai, kad 2023 m. kovo 30 d. Vienkartinės krovinio pervežimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) (el. b. 1 failas, 11psl.) skyriaus „Kitos sutarties sąlygos“ 1 punkte atsakovė buvo įsipareigojusi neperduoti savo įsipareigojimų pagal sutartį kitiems asmenims. Atsakovės atsikirtimų kontekste, kad ieškovei buvo žinoma, jog atsakovė pati krovinių negabena, teismas pažymi, kad atidus ir rūpestingas vežėjas negali prisiimti sutartimi įsipareigojimų, iš anksto žinodamas, kad jų laikytis negalės. Taigi konstatuotina, kad sprendimą dėl krovinio vežimo organizavimo pasitelkiant kitus vežėjus ir taip pažeidžiant sutarties nuostatas, atsakovė priėmė vienašališkai, todėl būtent ji yra atsakingai ieškovei už dalies krovinio dingimą (CMR konvencijos 3 straipsnis). Be to, kasacinio teismo praktikoje nuosekliai pažymima, kad tokiu atveju, kai šalis įsipareigoja pervežti krovinį, ji laikoma vežėju CMR konvencijos prasme ir atsako kaip krovinio vežėjas nepriklausomai nuo to, kad faktiškai krovinį vežė kitas asmuo.

Be to, teismų praktikoje pripažįstama, kad vežėjui, o ne krovinio savininkui, kuris paprastai nedalyvauja vežimo metu, turi būti žinomos krovinio vežimo, praradimo, sugadinimo aplinkybės. Todėl atsakovei tenka procesinė našta įrodyti, kad ji elgėsi maksimaliai atidžiai ir rūpestingai, siekė nepadaryti žalos pristatomam kroviniui (Vilniaus apygardos teismo 2021 m. kovo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-734-934/2021). Teismų praktikoje pažymima, jog ieškovas privalo įrodyti jo teisę sukuriančius faktus, tačiau neturi įrodinėti tą teisę paneigiančių faktų – tokius faktus, atsikirsdamas į ieškovo reikalavimą, turi įrodyti atsakovas (pvz., žr., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-78-686/2017 bei joje cituojama kasacinio teismo praktika). Pažymėtina, kad pagal byloje surinktus duomenis atsakovė su savo pasitelktais asmenimis neišsiaiškino konkrečių krovinio dalies dingimo aplinkybių, jų neatskleidė nei užsakovei, nei teismui. Taigi atsakovė nepateikė jokių įrodymų, kad ji ir jos pasitelkti asmenys buvo maksimaliai atsargūs ir rūpestingi bei ėmėsi įmanomų ar bent kokių nors krovinio saugumo priemonių.

Galiausiai dėl atsakovės argumentų, kad ieškovei nebuvo pareikšta pretenzijos dėl visiško žalos atlyginimo pagal CMR 29 straipsnio 1 dalį, teismas pažymi, kad, kaip nurodoma teismų praktikoje, lietuviškame CMR konvencijos 30 straipsnio tekste vartojamas „pretenzijos“ terminas, tačiau šiame straipsnyje kalbama apie informacinio pobūdžio reklamacijas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-576/2014). CMR konvencijos 30 straipsnio 1 punkto prasme reklamacija yra bendro pobūdžio pranešimas vežėjui apie atvežto krovinio defektus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-936/2001). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad gavėjo reklamacijai, reiškiamai dėl akivaizdžių trūkumų, nėra nustatyta privaloma rašytinė forma, todėl tokia reklamacija vežėjui gali būti pareiškiama tiek raštu, tiek žodžiu, tiek bet kokia kita forma (taip pat ir padarant atžymą važtaraštyje). Ar reklamacija vežėjui pareikšta tinkamai kiekvienu atveju turi būti vertinama atsižvelgiant į reklamacijos tikslą bei konkrečias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-936/2001). Taigi, atsižvelgdamas į pirmiau cituotą teismų praktiką, pretenzijos, kurioje būtų reikalaujama atsakomybės pagal CMR 29 straipsnio 1 dalį, nepareiškimas ieškovei neturi teisinės reikšmės atsakovės atsakomybės apimčiai nagrinėjamoje byloje.

Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad yra pagrindas atsakovei taikyti visišką civilinę atsakomybę pagal CMR konvencijos 29 straipsnį ir priteisti iš jos ieškovei 5 757,30 Eur nuostolių, atsiradusių dėl ginčo krovinio dalies praradimo, atlyginimą.

Dėl kitų nuostolių

Ieškovė ieškiniu taip pat prašo priteisti jai iš atsakovės 242 Eur nuostolių, kuriuos sudaro ikiteisminės teisinės pagalbos išlaidos.

Ieškovė į bylą pateikė 2023 m. rugpjūčio 1 d. PVM sąskaitą – faktūrą už teisines paslaugas Serija RDA Nr. (duomenys neskelbtini) (CBP-10190 priedas), kuri išrašyta ieškovei 245 Eur sumai už teisinę pagalbą, pretenzijos persiuntimą UAB „Delamode Baltics“ dėl prarastos krovinio dalies, nuostolių atlyginimo. Į bylą tai pat pateiktas 2023 m. rugpjūčio 2 d. mokėjimo nurodymas Nr. (duomenys neskelbtini) (CBP-10190 priedas), patvirtinantis minėtos sąskaitos apmokėjimą, bei 2023 m. rugpjūčio 2 d. pretenzija (CBP-10190 priedas) ieškovės advokatės surašyta atsakovei.

Ieškovės reikalavimo kontekste pirmiausiai pažymėtina, kad, prašydama priteisti aptariamus nuostolius, ieškovė remiasi CK 6.249 straipsnio 4 dalies 3 punktu, pagal kurį, be tiesioginių nuostolių ir negautų pajamų, į nuostolius įskaičiuojamos protingos išlaidos, susijusios su nuostolių išieškojimu ne teismo tvarka.

Pažymėtina, kad pagal kasacinio teismo praktiką teisinė kvalifikacija, teisės normų aiškinimas ir taikymas ginčo santykiui yra bylą nagrinėjančio teismo prerogatyva; vykdydamas teisinį santykių kvalifikavimą, teismas įstatymą, taikytiną ginčui spręsti, pagal ieškovo nurodytas faktines aplinkybes parenka savo nuožiūra (CPK 265 straipsnio 1 dalis) ir yra nepriklausomas nuo šalių nuomonės ar pageidavimų; faktinių bylos aplinkybių teisinė kvalifikacija yra teismo prerogatyva (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 4 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-460-421/2018 17 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką; 2023 m. gruodžio 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-325-916/2023).

Toliau pažymėtina, kad CMR konvencijai būdingas griežto reguliavimo efektas, t. y. laikoma, kad klausimai, patenkantys į šios tarptautinės sutarties reglamentavimo sritį, inter alia (be kita ko), vežimo sutarties šalių civilinė atsakomybė, yra išsamiai sureguliuoti ir nėra galimi jokie nukrypimai nuo šio reglamentavimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-296/2008; 2009 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-177/2009; 2019 m. liepos 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-262-969/2019). Taigi šioje byloje nagrinėjamu atveju, sprendžiant dėl nuostolių, atsiradusių dingus daliai krovinio, dydžio, turi būti remiamasi CMR konvencijos, o ne ieškovės nurodomomis CK nuostatomis.

Pagal CMR konvencijos 23 straipsnio 4 dalį, greta kompensacijos už prarastą krovinį ar jo dalį, turi būti kompensuojamas visas užmokestis už vežimą, muitų rinkliavas ir mokesčius bei kitos su krovinio vežimu susijusios išlaidos, jeigu prarastas visas krovinys, ir proporcingai nuostolio dydžiui, praradus dalį krovinio; kiti nuostoliai nekompensuojami.

Taigi šiuo atveju reikšminga, ar ieškovės patirtos išlaidos teisinei pagalbai, surašant 2023 m. rugpjūčio 2 d. pretenziją, laikytinos kitomis su krovinio vežimu susijusiomis išlaidomis. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl CMR konvencijos 23 straipsnio 4 dalies aiškinimo ir taikymo, yra konstatavęs, kad, sprendžiant klausimą, ar reikalaujamos priteisti sumos laikytinos kitomis su vežimu susijusiomis išlaidomis, turi būti nustatomas tiesioginis priežastinis ryšys tarp netinkamo pervežimo įvykdymo ir krovinio siuntėjo ar gavėjo privalomai atliktų išlaidų; jeigu yra tiesioginis priežastinis ryšys, tai laikytina, kad tai išlaidos, susijusios su vežimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-296/2008). CMR konvencijos 23 straipsnio 4 dalies nuostata dėl pareigos kompensuoti kitus su vežimu susijusius mokėjimus aiškintina kaip nustatanti pareigą kompensuoti ne hipotetines, o realiai patirtas atitinkamas išlaidas, kurias su netinkamu pervežimo įvykdymu sieja tiesioginis priežastinis ryšys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-301/2011).

Šiame kontekste reikšmingos ir Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. balandžio 15 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2A-195-370/2016 suformuluotos teismo išvados, kad akivaizdu, jog jeigu atsakovė krovinį būtų pristačiusi tinkamos būklės, ieškovas nebūtų patyręs ir išlaidų, susijusių su nuostolių išieškojimu ne teismine tvarka (jam nebūtų reikėję rašyti prentenzijų, rinkti įrodymų ir pan.).

Dėl trečiojo asmens atstovo argumentų pažymėtina, kad pirmoji ieškovės 2023 m. gegužės 17 d. pretenzija (CBP-10190 priedas) buvo glausta, pateikta užpildant atsakovės blanką. 2023 m. rugpjūčio 2 d. pretenzija yra kokybiškai skirtinga, joje išsamiai pristatoma ieškovės teisinė pozicija, prašant žalos atlyginimo. Todėl nors ji nebebuvo būtina senaties terminui sustabdyti CMR konvencijos prasme, ji buvo tiesiogiai susijusi su ieškovės bandymu sureguliuoti žalą ne teismo tvarka ir atsirado būtent dėl dalies krovinio praradimo.

Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas šias 245 Eur išlaidas pripažįsta CMR konvencijos 23 straipsnio 4 dalyje numatytomis kitomis išlaidomis, kurios turi būti atsakovės kompensuojamos ieškovei, todėl ieškinys šioje dalyje, teismo vertinimu, yra pagrįstas ir tenkinamas.

Dėl palūkanų

Ieškovė ieškiniu prašo nuo priteistos nuostolių atlyginimo sumos jai iš atsakovės priteisti 5 procentų metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. CMR konvencijos 27 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pagal sutartį įgaliojimus turintis asmuo gali pareikalauti sumokėti palūkanas nuo sumos, skirtos kompensacijai; palūkanos – 5% metams – pradedamos skaičiuoti nuo tos dienos, kai vežėjui raštu pateikiamas reikalavimas, o jeigu tokio nebuvo, – tai nuo ieškinio pateikimo dienos. Taigi ieškovės reikalavimas dėl palūkanų priteisimo yra pagrįstas ir tenkinamas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Taip pat šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas (CPK 98 straipsnio 1 dalis). Be to, pagal CPK 47 straipsnio 2 dalį tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, turi šalies procesines teises, įskaitant teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Ieškovė rašytiniais įrodymais pagrindė 2 398,5 Eur bylinėjimosi išlaidų: 135 Eur žyminio mokesčio (el. b. 1 failas, 8 psl.), 1 730,3 Eur išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti (605 + 338,8 + 484 + 302,5) (el. b. 4 failas, 5 psl.; CBP-10190 priedai; DOK-35580 priedai), 533,2 Eur vertimo išlaidų (78+30+60+193,6+25,2+146,4) (CBP-10190 priedai; DOK-35580 priedai). Ieškinį patenkinus visiškai, šios išlaidos priteisiamos ieškovei iš atsakovės.

Trečiasis asmuo „TT Club Mutual Insurance Limited“ rašytiniais įrodymais pagrindė 2 700 Eur bylinėjimosi išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti (el. b. 3 failas, 71, 72, 102 psl.). Šios išlaidos priteisimos trečiajam asmeniui iš pralaimėjusios bylą šalies – atsakovės.

Nagrinėjant bylą susidarė 33,64 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų, šios išlaidos priteisiamos iš atsakovės valstybei.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 268, 270 straipsniais, teismas

n u s p r e n d ž i a :

ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Fortono Logistics“ iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Delamode Baltics“ 5 999,3 Eur (penkių tūkstančių devynių šimtų devyniasdešimt devynių eurų ir trisdešimties centų) nuostolius, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 5 999,3 Eur (penkių tūkstančių devynių šimtų devyniasdešimt devynių eurų ir trisdešimties centų) sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2023 m. rugsėjo 19 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 2 398,5 Eur (du tūkstančius tris šimtus devyniasdešimt aštuonis eurus ir penkiasdešimt centų) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti trečiajam asmeniui „TT Club Mutual Insurance Limited“ iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Delamode Baltics“ 2 700 Eur (du tūkstančius septynis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti į valstybės biudžetą iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Delamode Baltics“ 33,64 Eur (trisdešimt trijų eurų ir šešiasdešimt keturių centų) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, atlyginimą. Valstybei priteista suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5662.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.

Teisėja                                                 Monika Lapukaitė