Administracinė byla Nr. eA-2467-789/2024
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02832-2024-6
Procesinio sprendimo kategorijos: 8.6.4; 57.3
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2024 m. gruodžio 18 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Rasos Ragulskytės-Markovienės (pranešėja) ir Mildos Vainienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo S. M. apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2024 m. rugsėjo 18 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo S. M. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I.
1. Pareiškėjas S. M. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir atsakovas, Migracijos departamentas) 2024 m. gegužės 23 d. sprendimą Nr. 24S128640 „Uždrausti atvkyti į LR ir įtraukti į SIS įspėjimą“ (toliau – ir Sprendimas), įpareigoti atsakovą išbraukti pareiškėjo duomenis iš Šengeno informacinės sistemos (toliau – ir SIS) dėl draudimo atvykti ir apsigyventi ir kitų Europos Sąjungos valstybių narių ir Europos Sąjungai nepriklausančių valstybių, kuriose taikomas Šengeno acquis (liet. teisynas) (Šveicarija, Norvegijos Karalystė, Lichtenšteinas, Islandija), teritorijose nuo 2024 m. gegužės 23 d. iki 2027 m. gegužės 22 d.
2. Pareiškėjo skundas buvo grindžiamas šiais argumentais:
2.1. Migracijos departamentas 2024 m. kovo 21 d. sprendimu Nr. 24S84020 (toliau – ir Sprendimas dėl leidimo) panaikino pareiškėjui 2022 m. gruodžio 2 d. išduotą leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje Nr. 760208467, galiojantį iki 2024 m. lapkričio 14 d. (toliau – ir Leidimas), motyvuodamas tuo, kad pareiškėjas, kreipdamasis dėl leidimo laikinai gyventi, pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis, be to, jis neturi pakankamai lėšų ir (ar) negauna reguliarių pajamų, kurių pakanka pragyvenimui Lietuvos Respublikoje.
2.2. Migracijos departamentas Sprendimu uždraudė pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką ir Šengeno zoną ir įtraukė perspėjimą į SIS dėl draudimo atvykti ir apsigyventi (uždrausti atvykti ir apsigyventi ir kitų Europos Sąjungos valstybių narių ir Europos Sąjungai nepriklausančių valstybių, kuriose taikomas Šengeno acquis (Šveicarija, Norvegijos Karalystė, Lichtenšteinas, Islandija), teritorijoje) 3 metus laikotarpiu nuo 2024 m. gegužės 23d. iki 2027 m. gegužės 22 d., nes pareiškėjo Leidimas buvo panaikintas.
2.3. Pareiškėjas yra (duomenys neskelbtini) pilietis, dirba tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotoju. Pareiškėjas įsidarbino Lietuvoje, pakeitė darbdavį, vykdavo į komandiruotes Vokietijoje. Dėl lietuvių kalbos nežinojimo jo socialinis bendravimas yra apsunkintas. Tai, kad pareiškėjas buvo tikrinamas, jis sužinojo atsitiktinai. Sužinojęs, kad buvęs darbdavys bankrutuoja, susirado kitą darbdavį ir toliau tęsė darbą. Pildydamas duomenis sužinojo, kad jam išduotas Leidimas yra panaikintas. Pareiškėjas apskundė Sprendimą dėl leidimo, tačiau, būdamas komandiruotėje, nebuvo tinkamai informuotas apie skundo nagrinėjimo procesą.
2.4. Migracijos departamento sprendimai priimti, remiantis neišsamia informacija bei spėliojimais, taip pažeidžiant pareiškėjo teisę dirbti pagal savo profesiją Lietuvos Respublikoje.
3. Atsakovas atsiliepime į skundą prašė atmesti pareiškėjo skundą ir nurodė tokius atsiliepimo argumentus:
3.1. Pareiškėjui Leidimas gyventi buvo išduotas tuo pagrindu, kad pareiškėjas ketina dirbti Lietuvos bendrovėje. Pareiškėjui negaunant įstatyme nustatyto atlyginimo, atitinkamai išnyko ir teisinis pagrindas, kuriuo pareiškėjui buvo išduotas Leidimas. Pareiškėjas, kaip užsienietis, gavęs Leidimą, visą Leidimo galiojimo laikotarpį privalo atitikti imperatyvias sąlygas, kurių pagrindu buvo išduotas Leidimas.
3.2. Byloje nėra ginčo, kad nuo 2023 m. gegužės 25 d. iki atsiliepimo į skundą pateikimo pareiškėjui tik 3 mėnesius buvo mokėtas darbo užmokestis, nesiekiantis tarpininkavimo rašte nustatyto darbo užmokesčio ar 1 minimalios mėnesinės algos (MMA).
3.3. Sprendimas priimtas, įvertinus duomenų visumą, o surinkti duomenys iš kompetentingos institucijos vertintini kaip nedviprasmiški ir pakankami sprendimui priimti. Be to, pareiškėjas nenurodė jokių aplinkybių, kurių Migracijos departamentas nebūtų įvertinęs.
II.
4. Regionų administracinis teismas 2024 m. rugsėjo 18 d. sprendimu atmetė pareiškėjo skundą kaip nepagrįstą.
5. Teismas nustatė tokias bylos aplinkybes:
5.1. 2022 m. rugsėjo 29 d. Migracijos departamentas gavo pareiškėjo prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau – ir Įstatymas) 40 straipsnio 1 dalies 4 punkto ir 44 straipsnio 1 dalies 2 punkto nustatytu pagrindu, kuriame pareiškėjas nurodė, kad ketina dirbti uždarojoje akcinėje bendrovėje (toliau – ir UAB) „Mislifa“ tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotoju, jo pragyvenimo lėšų šaltinis Lietuvoje bus darbo užmokestis.
5.2. 2022 m. lapkričio 29 d. Migracijos departamentas, vadovaudamasis Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 punktu ir 44 straipsnio 1 dalies 2 punktu, priėmė sprendimą Nr. 22S157712 išduoti pareiškėjui Leidimą.
5.3. 2023 m. balandžio 24 d. Migracijos departamentas gavo pareiškėjo prašymą leisti pakeisti darbdavį, kuriame jis nurodė, kad ketina dirbti pas naują darbdavį UAB „Lumifast“, darbo sutarties laikotarpiu įsipareigoto mokėti mėnesinio darbo užmokesčio dydis tarpininkavimo rašte nurodytas kaip 1 789 Eur. 2023 m. gegužės 16 d. Migracijos departamentas priėmė sprendimą Nr. 23S68315 leisti pareiškėjui pakeisti darbdavį.
5.4. Vykdant užsieniečių kontrolę, patikrinus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir VSDFV) informacinėje sistemoje esančius duomenis, buvo nustatyta, kad pareiškėjas dirbo UAB „Mislifa“ nuo 2023 m. sausio 16 d. iki 2023 m. gegužės 19 d., yra įdarbintas UAB „Lumifast“ nuo 2023 m. gegužės 25 d. iki dabar, tačiau per visą įdarbinimo UAB „Lumifast“ laikotarpį pareiškėjas gavo šios bendrovės pateiktame tarpininkavimo rašte įsipareigotą mokėti mėnesinį darbo užmokestį tik 3 mėnesius, 2 mėnesius asmens darbo užmokestis nesiekė Lietuvos statistikos departamento paskutinio paskelbto kalendorinių darbo metų vidutinio mėnesinio BDU šalies ūkyje (įtraukiant ir individualių įmonių darbo užmokesčio duomenis) dydžio ir buvo mažesnis nei 1 MMA, pareiškėjas negauna darbo užmokesčio nuo 2023 m. lapkričio 1 d..
5.5. 2024 m. kovo 21 d. Migracijos departamentas sprendimu Nr. 24S84020 panaikino pareiškėjui išduotą Leidimą, nes duomenys, kuriuos pareiškėjas pateikė, norėdamas gauti leidimą laikinai gyventi, neatitinka tikrovės ir pareiškėjas neturi pakankamai lėšų ir (ar) negauna reguliarių pajamų, kurių pakanka pragyventi Lietuvos Respublikoje.
5.6. Skundžiamu Sprendimu pareiškėjui uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką 36 mėnesius (3 metus), nes Leidimas buvo panaikintas.
6. Teismas rėmėsi Įstatymo 133 straipsnio 1, 7, 8 dalių, 2018 m. lapkričio 28 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2018/1861 dėl SIS sukūrimo, eksploatavimo ir naudojimo patikrinimams kertant sieną, kuriuo iš dalies keičiama Konvencija dėl Šengeno susitarimo įgyvendinimo ir iš dalies keičiamas bei panaikinamas Reglamentas (EB) Nr. 1987/2006 (toliau – ir SIS reglamentas) 24 straipsnio 1 dalies a punkto, 2 dalies c punkto, Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo sudarymo ir tvarkymo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. balandžio 20 d. nutarimu Nr. 436 (toliau – ir Taisyklės), 15 punkto, Kriterijų, kuriais vadovaujamasi nustatant ar sutrumpinant draudimo užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpį arba išbraukiant duomenis apie užsienietį iš Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo, vertinimo tvarkos, patvirtintos Migracijos departamento direktoriaus 2014 m. balandžio 14 d. įsakymu Nr. 3K-33 (toliau – ir Kriterijų vertinimo tvarka), 11, 14 punktų nuostatomis.
7. Teismas vertino Sprendime nurodytas aplinkybes dėl Leidimo išdavimo, taip pat atsakovo nustatytus pareiškėjo ryšius su Lietuvos Respublika, jo darbo Lietuvoje aplinkybes, šeiminius ryšius ir kt., Sprendime nurodytą jo priėmimo teisinį pagrindą (Įstatymo 133 str. 1 d.).
8. Teismas pažymėjo, kad atsakovas, priimdamas Sprendimą, įvertino visus Kriterijų vertinimo tvarkos 11 punkto aspektus, Sprendime argumentavo, kodėl, taikant Kriterijų vertinimo tvarkos 14 punkto nuostatas, pareiškėjui nustatytas 3 metų draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpis. Teismas darė išvadą, kad, suabejojus pareiškėjo patikimumu, esant pagrindui manyti, kad pareiškėjas gali nesąžiningu būdu siekti atvykti ir pasilikti kitose Šengeno valstybėse, piktnaudžiauti nustatytomis procedūromis, susijusioms su užsieniečių atvykimu, buvimu ir gyvenimu Šengeno erdvėje, pagrįstai buvo imtasi papildomų priemonių – įvestas perspėjimas į SIS.
9. Teismas, remdamasis Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 10 straipsnio 5 dalies nuostatomis, konstatavo, kad Sprendime yra visi VAĮ 10 straipsnio 5 dalyje nurodyti administracinio sprendimo elementai, iš jo turinio yra galimybė identifikuoti teisinį santykį, dėl kurio yra priimtas administracinis aktas, jis yra individualizuotas, pakankamai motyvuotas, paremtas objektyviais faktais, jame nurodyti teisės aktai, ir padarė išvadą, kad Sprendimas atitinka tiek VAĮ nuostatas, tiek teismų praktikos suformuluotus reikalavimus.
10. Teismas, vertindamas pareiškėjo prašymą įpareigoti Migracijos departamentą išbraukti pareiškėjo duomenis iš SIS dėl draudimo atvykti ir apsigyventi perspėjimo, pažymėjo, kad šis skundo reikalavimas yra išvestinis ir gali būti tenkinamas tik teismui pripažinus Sprendimą neteisėtu. Kadangi teismas pripažino Sprendimą teisėtu ir pagrįstu, todėl šis skundo reikalavimas atmestinas.
11. Teismas taip pat netenkino pareiškėjo prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.
III.
12. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2024 m. rugsėjo 18 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – tenkinti pareiškėjo skundą.
13. Pareiškėjas pakartoja skunde pirmosios instancijos teismui nurodytas aplinkybes, taip pat pirmosios instancijos teismo sprendime nustatytas aplinkybes dėl pareiškėjui mokėto darbo užmokesčio ir nurodo, kad pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo ginčą formaliai, teismo išvados prieštarauja pareiškėjo pateiktai informacijai apie jo faktinį darbą bei darbo užmokestį.
14. Pareiškėjas nurodo, kad jis pateikė pirmosios instancijos teismui išrašą iš Revolut banko už laikotarpį nuo 2023 m. rugpjūčio 1 d. iki 2023 m. lapkričio 23 d., kuris partvirtina, jog šiuo laikotarpiu pareiškėjas gavo 11 260 Eur darbo pajamų iš darbdavio UAB „Lumifast“ (po 2 252 Eur per mėnesį), taigi pareiškėjas gavo pastovias pajamas iki 2023 m. gruodžio 31 d.
15. Pareiškėjas nurodo, jog, atsižvelgiant į tai, kad jo komandiruotės trukdavo 3 mėnesius, jis, grįžęs iš reiso, prašė darbdavio nemokamų atostogų, kurios buvo reikalingos grįžti į gimtinę, po jų jis vėl grįžo į darbą ir vėl buvo išsiųstas į komandiruotę. Pareiškėjas pažymi, kad jis dirbo Vokietijoje nuo 2024 m. vasario 5 d. Prasidėjus finansiniams sunkumams UAB „Lumifast“, pagal darbdavio prašymą ir bendradarbiavimo sutartį MB „Ftrans“ pradėjo mokėti pareiškėjui išmokas, susijusias su darbo santykiais. Šią aplinkybę patvirtina pareiškėjo pirmosios instancijos teismui pateiktas Paysera sąskaitos išrašas, iš kurio matyti, kad laikotarpiu nuo 2024 m. vasario 19 d. iki 2024 m. birželio 3 d. pareiškėjui buvo išmokėta 12 468,59 Eur (po 2 078,09 Eur per mėnesį), taigi jis turėjo pakankamai pajamų pragyventi. Pareiškėjo teigimu, šios aplinkybės paneigia atsakovo ir pirmosios instancijos teismo išvadas, kad pareiškėjas, kreipdamasis į Migracijos departamentą dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvoje, pateikė melagingus duomenis apie savo pajamas ir darbą, pareiškėjas neturi pakankamai lėšų ir (ar) negauna reguliarių pajamų, kurių pakanka pragyventi Lietuvos Respublikoje.
16. Pareiškėjas akcentuoja, kad 2024 m. gegužės 24 d. buvo iškelta bankroto byla UAB „Lumifast“, pareiškėjas nėra atsakingas už duomenų Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai pateikimą.
17. Pareiškėjas pažymi, kad atsakovo sprendimas uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką 3 metus bei įtraukti į SIS perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi ir kitų Europos Sąjungos valstybių narių ir Europos Sąjungai nepriklausančių valstybių, kuriose taikomas Šengeno acquis (Šveicarija, Norvegijos Karalystė, Lichtenšteinas, Islandija), teritorijoje, nepagrįstai grubiai pažeidė jo teises, nes pareiškėjas neketino atvežti savo šeimą į Lietuvą, jis gavo Leidimą tik siekdamas gauti tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotojo darbą.
18. Pareiškėjas pažymi, kad jis nebuvo informuotas apie jo patikrinimą, jam nebuvo suteikta teisė būti išklausytam dėl nurodomų pažeidimų, prašo taikyti sąžiningumo, teisėtumo ir protingumo principus ir panaikinti neteisėtą sprendimą.
19. Pareiškėjas taip pat prašo pridėti 2023 m. kovo 1 d. bendradarbiavimo sutartį tarp UAB „Lumifast“ ir MB „Ftrans“, pagal kurios 2.2 punktą MB „Ftrans“ įsipareigojo atlikti būtinus mokėjimus UAB „Lumifast“ vairuotojams, jeigu UAB „Lumifast“ negalės laiku atsiskaityti su darbuotojais.
20. Atsakovas pateiktame atsiliepime prašo atmesti pareiškėjo apeliacinį skundą. Atsakovas pakartoja Sprendimo priėmimo aplinkybes ir nurodo tokius atsiliepimo argumentus:
20.1. Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo pateiktu įrodymų vertinimu, apeliaciniame skunde iš esmės nepagrindžia konkrečių pirmosios instancijos teismo padarytų teisės normų pažeidimų vertinant įrodymus ir tiriant bylos aplinkybes, pateikia deklaratyvų nesutikimą bei savo nuomonę dėl tų pačių įrodymų turinio ir jais patvirtinamų aplinkybių.
20.2. Leidimas buvo išduotas pareiškėjui tuo pagrindu, kad pareiškėjas ketina dirbti konkrečioje darbovietėje, todėl, pareiškėjui negaunant įstatyme nustatyto atlyginimo, atitinkamai išnyko ir teisinis pagrindas, kuriuo buvo išduotas Leidimas. Pareiškėjas neskundė sprendimo, kuriuo jam buvo panaikintas Leidimas, nors skunde pareiškėjas iš esmės ginčija jau įsiteisėjusiu Sprendimu dėl leidimo nustatytas faktines aplinkybes ir konstatuotus pažeidimus.
20.3. Atsakovas, panaikinęs Leidimą, turėjo teisę uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką. Nustatant laikotarpį, kuriam užsieniečiui draudžiama atvykti į Lietuvą, taikomos Kriterijų vertinimo tvarkos nuostatos. Atsakovas nepažeidė pareiškėjo teisės būti išklausytam, nes pareiškėjas turi galimybę teisme išdėstyti visus savo argumentus dėl Sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a:
IV.
21. Byloje nagrinėjamas ginčas kilo dėl atsakovo 2024 m. gegužės 23 d. sprendimo Nr. 24S128640, kuriuo pareiškėjui uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką 3 metus ir į Šengeno informacinę sistemą (toliau – ir SIS) įtrauktas perspėjimas dėl draudimo atvykti ir apsigyventi ir kitų Europos Sąjungos valstybių narių ir Europos Sąjungai nepriklausančių valstybių, kuriose taikomas Šengeno acquis, teritorijose 36 mėnesius, pagrįstumo ir teisėtumo, bei dėl prašymo įpareigoti atsakovą atlikti veiksmus pagrįstumo.
22. Pirmosios instancijos teismas atmetė pareiškėjo skundą, konstatavęs, kad atsakovas, spręsdamas dėl draudimo pareiškėjui atvykti į Lietuvą, įvertino aplinkybes, dėl kurių pareiškėjui buvo panaikintas leidimas laikinai gyventi, taip pat į pareiškėjo šeiminius, socialinius, ekonominius ir kitus ryšius Lietuvos Respublikoje, ir pagrįstai konstatavo, kad pareiškėjas atitinka vieną iš Įstatymo 133 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų sąlygų, kurioms esant užsieniečiui gali būti uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką ne ilgesniam kaip 5 metų laikotarpiui. Teismas konstatavo, kad Sprendimas atitinka VAĮ nuostatas, yra teisėtas ir pagrįstas, todėl nėra pagrindo tenkinti išvestinio pareiškėjo skundo reikalavimo išbraukti pareiškėjo duomenis iš Šengeno informacinės sistemos dėl draudimo atvykti ir apsigyventi ir kitų Europos Sąjungos valstybių narių ir Europos Sąjungai nepriklausančių valstybių, kuriose taikomas Šengeno acquis, teritorijose 36 mėnesius.
23. Pareiškėjas apeliaciniame skunde iš esmės nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu aplinkybių, susijusių su pareiškėjo darbine veikla Lietuvos Respublikoje, jam mokėtu darbo užmokesčiu, vertinimu.
24. Teisėjų kolegija, nenustačiusi apeliacinio skundo ribų peržengimo (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 str. 2 d.) ar pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų (ABTĮ 146 str. 2 d.), nagrinėdama bylą apeliacine tvarka, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdama apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).
25. Pareiškėjas kartu su apeliaciniu skundu pateikė papildomą įrodymą – 2023 m. kovo 1 d. bendradarbiavimo sutartį tarp UAB „Lumifast“ ir MB „Ftrans“, kurią prašo pridėti prie bylos. Vadovaujantis ABTĮ 142 straipsnio 3 dalimi, nauji įrodymai, kurie nebuvo pateikti pirmosios instancijos teisme, tiriami tik tuo atveju, jeigu teismas pripažįsta pagrįstomis priežastis, dėl kurių tai nebuvo padaryta anksčiau, arba kai naujų įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Šia nuostata yra ribojama proceso šalies teisė apeliaciniame procese teikti naujus dokumentus, ji užtikrina sąžiningą, operatyvų teismo procesą.
26. Teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėjas nenurodė svarbių priežasčių, kurie jam sutrukdė pateikti įrodymus pirmosios instancijos teismui, teismas nenustatė priežasčių, pagrindžiančių būtinybę pridėti tokius įrodymus, todėl šie įrodymai nėra pridedami prie bylos ir nėra vertinami.
27. Byloje nustatyta, kad atsakovas, atsižvelgdamas į faktines aplinkybes, sudariusias pagrindą panaikinti užsieniečiui išduotą leidimą laikinai gyventi, į tai, kad asmuo savo nesąžiningais veiksmais, pažeisdamas Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimus, piktnaudžiavo migracijos procedūromis, nustatė pareiškėjui drausimą 3 metus atvykti į Lietuvos Respubliką. Atsakovas, atsižvelgdamas į tai, kad užsieniečiui uždraudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nes yra priimtas sprendimas panaikinti leidimą laikinai gyventi, taip pat į tai, kad duomenys, kuriuos užsienietis pateikė norėdamas gauti leidimą laikinai gyventi, neatitinka tikrovės, padarė išvadą, kad asmuo ir ateityje gali nesąžiningu būdu siekti atvykti ir pasilikti kitose Šengeno valstybėse, piktnaudžiauti nustatytomis procedūromis, susijusioms su užsieniečių atvykimu, buvimu ir gyvenimu Šengeno erdvėje, bei, siekdamas užkirsti kelią nesąžiningiems, nepatikimiems ir piktnaudžiaujantiems užsieniečiams atvykti į Šengeno erdvę, nusprendė įvesti į SIS perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi 36 mėnesius (3 metus) nuo Sprendimo priėmimo dienos. Šis Sprendimas buvo priimtas, vadovaujantis Įstatymo 133 straipsnio 1, 7 ir 8 dalimis, 2018 m. lapkričio 28 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2018/1861 dėl Šengeno informacinės sistemos (SIS) sukūrimo, eksploatavimo ir naudojimo patikrinimams kertant sieną, kuriuo iš dalies keičiama Konvencija dėl Šengeno susitarimo įgyvendinimo ir iš dalies keičiamas bei panaikinimas Reglamentas (EB) Nr. 1987/2006, su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2021 m. liepos 7 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2021/1152, 24 straipsnio 1 dalies a punktu ir 2 dalies c punktu, Taisyklių 15 punktu ir Kriterijų vertinimo tvarkos 11 ir 14 punktais.
Dėl draudimo atvykti
28. Pagal Kriterijų vertinimo tvarkos 11 punktą, priimant sprendimą uždrausti atvykti užsieniečiui, kuriam buvo atsisakyta išduoti leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje ar jis buvo panaikintas, atsižvelgiama į pagrindą, dėl kurio buvo atsisakyta išduoti leidimą gyventi ar jis buvo panaikintas; esamus šeiminius, socialinius, ekonominius ir kitus užsieniečio ryšius su Lietuvos Respublika; tai, ar per pastaruosius vienerius metus iki sprendimo atsisakyti išduoti leidimą gyventi ar jį panaikinti priėmimo dienos jau buvo atsisakyta užsieniečiui išduoti leidimą gyventi ar jis buvo panaikintas, užsieniečiui buvo atsisakyta išduoti vizą ar ji buvo panaikinta, jis buvo neįleistas, įpareigotas išvykti, grąžintas, išsiųstas ar neteisėtai išvyko (11.1–11.3.2 p.). Pagal Kriterijų vertinimo tvarkos 14 punktą, užsieniečiui, kurio leidimas gyventi buvo panaikintas Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 1, 2 (pagal 35 straipsnio 1 dalies 2 arba 8 punktą), 3 punkte arba 54 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytais pagrindais, nustatomas 3 metų draudimo atvykti laikotarpis.
29. Šioje byloje ginčijamo Sprendimo dalis dėl uždraudimo pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką yra priimta vadovaujantis Įstatymo 133 straipsnio 1 dalimi (2022 m. sausio 11 d. įstatymo Nr. XIV-893 redakcija), kurioje nustatyta, kad užsieniečiui, kuriam buvo panaikintas leidimas laikinai gyventi, gali būti uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką ne ilgesniam kaip 5 metų laikotarpiui. Įstatymo leidėjo panaudotas žodis „gali būti“ reiškia, kad ne visais atvejais uždraudžiama užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką, kai jam panaikintas leidimas laikinai gyventi. Migracijos departamentas turi diskreciją šiuo klausimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. lapkričio 27 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-2511-602/2024).
30. Iš Migracijos departamento Sprendimo dėl leidimo turinio (el. b. t. I, b. l. 158–161) matyti, kad Migracijos departamentas panaikino pareiškėjui išduotą leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje dėl to, kad pareiškėjas, pateikdamas prašymą dėl leidimo pakeitimo, pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis dėl jo ketinamo gauti darbo užmokesčio (gavęs leidimą laikinai gyventi darbo pagrindu, jis faktiškai nedirbo viso numatyto laiko ir negavo sulygto darbo užmokesčio per mėnesį), bei nustačius, kad pareiškėjas savo nesąžiningais veiksmais, pažeisdamas Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimus, piktnaudžiavo migracijos procedūromis.
31. Teisėjų kolegija pažymi, kad, pagal Kriterijų vertinimo tvarkos 11 punktą, priimant sprendimą uždrausti atvykti užsieniečiui, kuriam buvo atsisakyta išduoti leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje ar jis buvo panaikintas, atsižvelgiama į pagrindą, dėl kurio buvo atsisakyta išduoti leidimą gyventi ar jis buvo panaikintas. Nagrinėjamu atveju Migracijos departamentas panaikino pareiškėjui išduotą leidimą laikinai gyventi, konstatavęs, kad užsienietis, norėdamas gauti leidimą laikinai gyventi, pateikė duomenis, kurie neatitinka tikrovės, asmuo neturi pakankamai lėšų ir (ar) negauna reguliarių pajamų, kurių pakanka pragyventi Lietuvos Respublikoje, šis atsakovo Sprendimas dėl leidimo bei jame nustatytos aplinkybės nėra nuginčyti, šio Sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas nėra vertinamas nagrinėjamoje administracinėje byloje. Taigi nagrinėjamu atveju Sprendime dėl leidimo nurodytos Leidimo panaikinimo priežastys sudarė pagrindą atsakovui uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino šią ginčijamo Sprendimo dalį teisėta ir pagrįsta.
Dėl perspėjimo įvedimo į SIS
32. Pagal Taisyklių 15 punktą, duomenys iš sąrašo teikiami C. SIS, jeigu sprendimas uždrausti užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką, kurio pagrindu duomenys įrašyti į sąrašą, atitinka 2006 m. gruodžio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1987/2006 dėl antrosios kartos Šengeno informacinės sistemos (SIS II) sukūrimo, veikimo ir naudojimo su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2018 m. lapkričio 28 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2018/1861, (toliau – SIS II reglamentas) 24 ir 25 straipsniuose, SIS reglamento 24 ir 25 straipsniuose nustatytus pagrindus.
33. Pagal SIS reglamento 24 straipsnio 1 dalies a punktą, valstybės narės įveda perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi, kai tenkinama viena iš šių sąlygų: valstybė narė, remdamasi individualiu vertinimu, kuris apima atitinkamo trečiosios šalies piliečio asmeninių aplinkybių vertinimą bei draudimo atvykti ir apsigyventi padarinius, yra nusprendusi, kad to trečiosios šalies piliečio buvimas jos teritorijoje kelia grėsmę viešajai tvarkai, visuomenės saugumui ar nacionaliniam saugumui, ir todėl valstybė narė, laikydamasi savo nacionalinės teisės, yra atitinkamai priėmusi teismo ar administracinį sprendimą drausti atvykti ir apsigyventi bei yra pateikusi nacionalinį perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi. Pagal SIS reglamento 24 straipsnio 2 dalies c punktą, situacijos, kurioms taikomas 1 dalies a punktas, susidaro, kai trečiosios šalies pilietis apėjo ar bandė apeiti Sąjungos ar nacionalinę teisę dėl atvykimo į valstybių narių teritoriją ir buvimo joje. Pagal SIS reglamento 21 straipsnio 1 dalį, prieš įvesdamos perspėjimą ir nuspręsdamos pratęsti perspėjimo galiojimo laikotarpį, valstybės narės nustato, ar atvejis yra pakankamai adekvatus, atitinkamas ir svarbus, kad perspėjimas būtų įvestas į SIS.
34. Teisėjų kolegija, vertindama atsakovo nurodytą būtinybę įvesti perspėjimą į SIS (atsakovui nustačius, kad duomenys, kuriuos pateikė pareiškėjas, norėdamas gauti leidimą laikinai gyventi, neatitinka tikrovės, pareiškėjas ir ateityje gali nesąžiningu būdu siekti atvykti ir pasilikti kitose Šengeno valstybėse, piktnaudžiauti nustatytomis procedūromis, susijusioms su užsieniečių atvykimu, buvimu ir gyvenimu Šengeno erdvėje), pažymi, jog nei Įstatymo 133 straipsnio 1 dalyje bei ją įgyvendinančiuose teisės aktuose, nei SIS reglamento 24 straipsnyje nenumatytas besąlyginis draudimas atvykti į Lietuvos Respubliką bei perspėjimo į SIS įvedimas tuo atveju, jei užsieniečiui buvo atsisakyta išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje ar toks leidimas buvo panaikintas.
35. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, kad vien SIS reglamento 24 straipsnio 1 dalies a punkte nustatyta sąlyga savaime nėra pagrindas įvesti į SIS perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi, nes prieš tai valstybės narės įpareigotos nustatyti, ar individualus atvejis yra pakankamai adekvatus, atitinkamas ir svarbus, kad perspėjimas būtų įvestas į SIS, vadovaujantis SIS reglamento 21 straipsnio 2 dalyje (proporcingumo) ir 24 straipsnio 2 dalyje (išskirtų atvejų) nustatytais kriterijais, taip pat nustatyti, ar nėra priežasčių neįvesti perspėjimo, ir motyvuoti tokį administracinį sprendimą (žr., pvz., 2023 m. lapkričio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2450-624/2023).
36. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija išaiškino, kad, prieš įvedant į SIS perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi, kompetentingoms institucijoms (šiuo atveju Migracijos departamentui) tenka pareiga nustatyti, ar tas atvejis yra adekvatus, atitinkamas ir pakankamai svarbus, kad pateisintų perspėjimo įvedimą, atsižvelgiant į jo poveikį atitinkamo asmens teisėms, bei pateikti tai pagrindžiančius argumentus; Migracijos departamentas turi priimti administracinius sprendimus, atitinkančius VAĮ 10 straipsnio 5 dalies 5 ir 6 punktuose įtvirtintą imperatyvą, t. y. kad juose būtų nurodytas jų teisinis ir faktinis pagrindas ar kitos jų priėmimui įtakos turėjusios aplinkybės bei jų motyvai (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. balandžio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1044-789/2024 ir joje nurodytą praktiką).
37. Teisėjų kolegija pažymi, jog nagrinėjamu atveju nėra priimtas administracinis sprendimas, kad pareiškėjo buvimas Lietuvoje kelia grėsmę viešajai tvarkai, visuomenės saugumui ar nacionaliniam saugumui dėl to, kad pareiškėjas apėjo ar bandė apeiti Sąjungos ar nacionalinę teisę dėl atvykimo į Lietuvos teritoriją ir buvimo joje. Teisėjų kolegijos vertinimu, Migracijos departamento Sprendime nėra motyvų ir dėl į Šengeno informacinę sistemą įvesto perspėjimo proporcingumo, pagrįsto jo individualiu vertinimu, kuris apima trečiosios šalies piliečio asmeninių aplinkybių vertinimą bei draudimo atvykti ir apsigyventi padarinius. Migracijos departamento sprendimai, kuriuose nėra motyvų, pagrindžiančių konkretaus atvejo atitiktį aptartiems kriterijams, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pripažįstami kaip neatitinkantys VAĮ 10 straipsnio 5 dalies 5 ir 6 punktų, įtvirtinančių imperatyvą administraciniame sprendime nurodyti jo teisinį ir faktinį pagrindą ar kitas administraciniam sprendimui įtakos turėjusias aplinkybes bei administracinio sprendimo motyvus (žr., pvz., 2023 m. lapkričio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2450-624/2023, 2023 m. gruodžio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2446-1188/2023, 2024 m. sausio 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1003-624/2024 ir kt.). Atsižvelgdama į išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija daro išvadą, kad ginčijamo Sprendimo dalis įvesti perspėjimą į Šengeno informacinę sistemą dėl draudimo pareiškėjui atvykti ir apsigyventi nelaikytina proporcinga, ji neatitinka VAĮ 10 straipsnio, SIS reglamento 21 straipsnio reikalavimų ir yra naikintina.
38. Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl pareiškėjo skundo reikalavimo įpareigoti atsakovą išbraukti pareiškėjo duomenis iš SIS, pažymi, kad, pripažinus Sprendimo dalį dėl perspėjimo dėl draudimo pareiškėjui atvykti ir apsigyventi įtraukimo į Šengeno informacinę sistemą neteisėta ir ją panaikinus, t. y. nelikus teisinio pagrindo įvesti į SIS perspėjimą dėl draudimo pareiškėjui atvykti ir apsigyventi, atsakovas privalės imtis veiksmų dėl duomenų apie pareiškėją išbraukimo iš SIS, todėl nėra pagrindo papildomai įpareigoti atsakovą išbraukti pareiškėjo duomenis iš SIS.
39. Apibendrindama šioje nutartyje nurodytas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju yra faktinis ir teisinis pagrindai pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir panaikinti ginčijamo Sprendimo dalį, kuria į Šengeno informacinę sistemą įtrauktas perspėjimas dėl draudimo atvykti ir apsigyventi (uždrausti atvykti ir apsigyventi ir kitų Europos Sąjungos valstybių narių ir Europos Sąjungai nepriklausančių valstybių, kuriose taikomas Šengeno acquis (Šveicarija, Norvegijos Karalystė, Lichtenšteinas, Islandija), teritorijoje) nuo sprendimo priėmimo dienos 36 mėnesius (3 metus), paliekant nepakeistą kitą pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį (ABTĮ 144 str. 1 d. 3 p.).
40. Pareiškėjas skunde pirmosios instancijos teismui prašė priteisti jam bylinėjimosi išlaidas. Pagal ABTĮ 40 straipsnio 1 dalį, proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Jeigu Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia pirmosios instancijos teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą (ABTĮ 41 str. 3 d.). Tais atvejais, kai skundas yra patenkinamas iš dalies, proceso šaliai, kurios naudai priimtas teismo sprendimas, jos patirtos su bylos nagrinėjimu susijusios išlaidos atlyginamos proporcingai patenkintų (atmestų) skundo reikalavimų daliai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. gegužės 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-842-492/2015; 2017 m. birželio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1282-442/2017; kt.).
41. Iš byloje esančių dokumentų matyti, kad pareiškėjas S. M. sudarė atstovavimo sutartį su advokate Svetlana Baracevičiene (el. b. I t., b. l. 5). Advokatė sumokėjo žyminį mokestį už skundo pirmosios instancijos teismui padavimą, įmonė FTRANS sumokėjo advokatei Svetlanai Baracevičienei 363 Eur užmokestį už skundo parengimą pareiškėjo S. M. vardu (el. b. I t., b. l. 4, 113-114).
42. Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, priteistinos tik būtinos, pagrįstos ir suinteresuotos šalies realiai turėtos bylinėjimosi išlaidos (žr., pvz., 2009 m. rugpjūčio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-460/2009, 2011 m. sausio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-525-34/2011, 2012 m. sausio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS63-49/2012, 2021 m. birželio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1709-492/2021 ir kt.). Jeigu ABTĮ nustatytu terminu yra pateiktas prašymas dėl atstovavimo išlaidų priteisimo bei šių išlaidų dydį (realumą) patvirtinantys įrodymai, jų atlyginimo klausimas turi būti sprendžiamas, nepriklausomai nuo to, kas – byloje dalyvaujantis asmuo, kuriam buvo suteikta advokato teisinė pagalba, ar už jį kitas, nors ir byloje nedalyvaujantis, asmuo – faktiškai atsiskaitė su byloje dalyvaujančiam asmeniui atstovavusiu advokatu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. rugpjūčio 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3271-602/2016, 2019 m. sausio 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-14-502/2019, 2024 m. birželio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1681-463/2024 ir kt.).
43. Nagrinėjamu atveju į bylą pateikti dokumentai patvirtina, kad pareiškėjas pirmosios instancijos teisme patyrė 385,50 Eur bylinėjimosi išlaidų (363 Eur už skundo surašymą ir 22,50 Eur žyminis mokestis) (el. b. I t., b. l. 4, 113-114). Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjo skundas tenkinamas iš dalies, pareiškėjui iš atsakovo priteistina jo bylinėjimosi išlaidų, patirtų nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, dalis – 100 Eur.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija
n u t a r i a:
Pareiškėjo S. M. apeliacinį skundą patenkinti iš dalies.
Regionų administracinio teismo 2024 m. rugsėjo 18 d. sprendimą pakeisti.
Pareiškėjo S. M. skundą tenkinti iš dalies.
Panaikinti atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2024 m. gegužės 23 d. sprendimo Nr. 24S128640 „Uždrausti atvykti į LR ir įtraukti į SIS įspėjimą“ dalį, kuria nuspręsta įtraukti į Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi (uždrausti atvykti ir apsigyventi ir kitų Europos Sąjungos valstybių narių ir Europos Sąjungai nepriklausančių valstybių, kuriose taikomas Šengeno acquis (Šveicarija, Norvegijos Karalystė, Lichtenšteinas, Islandija), teritorijoje) nuo sprendimo priėmimo dienos 36 mėnesius (3 metus).
Kitą pareiškėjo S. M. skundo dalį atmesti.
Priteisti pareiškėjui S. M. iš atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 100 Eur (vieną šimtą eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai Audrius Bakaveckas
Rasa Ragulskytė-Markovienė
Milda Vainienė