Baudžiamoji byla Nr. 1-906-825/2015

Teisminio proceso Nr. 1-26-1-01479-2014-8

Procesinio sprendimo kategorija:

(S)

1.1.3.4; 1.1.14; 1.2.4.8; 2.8.11.

KAUNO APYLINKĖS TEISMAS

NUTARTIS

2015 m. gegužės 14 d.

Kaunas

Kauno apylinkės teismo teisėjas Bronius Varsackis, sekretoriaujant Indrei Žilinskienei, dalyvaujant prokurorei Onai Kandrotienei, kaltinamajai D. S., jos gynėjai advokatei Angelei Fominienei, nukentėjusiajam J. T., jo gynėjai advokato padėjėjai Daivai Mazur, ekspertei S. Š., viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

D. S., a. k. (duomenys neskelbtini) gimusi 1973 m. liepos 4 d. Kaune, lietuvė, Lietuvos Respublikos pilietė, aukštojo išsilavinimo, išsituokusi, 3 nepilnamečiai vaikai, nedirbanti, gyvenanti (duomenys neskelbtini), Kaune, neteista,

kaltinama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 str. 2 d.,

nustatė:

D. S. 2014 m. spalio 17 d., apie 18.00 val., Kaune, (duomenys neskelbtini) namo lifte, smurtavo prieš šeimos narį – tėvą J. T., tai yra konflikto metu, spirdama jam du kartus į dešinę koją, sukdama dešinės rankos nykštį, nagais apdraskydama abiejų rankų plaštakas, padarė odos nubrozdinimus abiejose plaštakose, poodinę kraujosruvą ir odos nubrozdinimą dešinėje blauzdoje, dešinės plaštakos  riešo-nykščio sąnario raiščių patempimą, taip mušdama padarė J. T. nežymų sveikatos sutrikdymą, t. y. tuo padarė nusikaltimą, numatytą baudžiamojo kodekso 140 str. 2 d.

D. S. kalta prisipažino ir paaiškino, kad spalio 17 d., apie 18.00 val., grįžo namo, nusileidus liftu prie laiptinės sutiko tėtį ir mamą G. T.. Pradėjo šnekėtis, pokalbis pakrypo į konfliktą, nes pas ją turėjo užsukti svečių ir tėvams nepatiko tai, prasidėjo konfliktas. Tėtis sugriebė ją už rankų, ji stengėsi ištrūkti, galimai užsuko tėčiui ranką, pakreipė pirštą, šaukė, kad ją paleistų, tiesiog tėtis norėjo pasišnekėti. Sugriebė už rankų ir taip išėjo, galimai, galėjo netyčia įspirti. Ištrūko ir bėgo link taksi. Nenorėjo, kad prisivytų. Pirmą kartą konfliktas, ji yra vienintelis vaikas šeimoje. Jaučiasi truputį depresijos būsenoje. Sutiktų, kad būtų gydymas.

Be kaltinamosios prisipažinimo jos kaltė dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 str. 2 d., padarymo, pilnai įrodyta įrodymais, ištirtais Lietuvos Respublikos Baudžiamojo Proceso Kodekso 291 straipsnio nustatyta tvarka, sutinkamai su Lietuvos Respublikos Baudžiamojo Proceso Kodekso 273 straipsniu sutrumpinus įrodymų tyrimą.

Nukentėjusysis J. T. ikiteisminio tyrimo metu (9 - 10 b. l.) paaiškino, jis su žmona G. T. gyvena (duomenys neskelbtini). Jų dukra D. S., apie du mėnesius laiko, gyvena kitame jų bute (duomenys neskelbtini), Kaune. Kadangi ji į butą (duomenys neskelbtini), atsiveda neaiškios reputacijos asmenis, bute girtauja, todėl, bijodamas dėl buto saugumo, kasdien jame apsilanko. D. S. nenori kalbėtis apie savo vedamą gyvenimo būdą, dažnai elgiasi agresyviai. Paskutiniu metu duktė niekur nedirba. Buvo gydyta Psichiatrijos ligoninėse. 2014 m. spalio 17 d., apie 18.00 val., jis su žmona atėję prie (duomenys neskelbtini), pamatė taksi automobilį iš kurio išlipo duktė Daiva ir dar keli asmenys. Daiva su draugais įėjo į laiptinę. Maždaug už 5 minučių paskui ją į laiptinę užėjo ir jis su žmona. Pasikėlė liftu į 9 aukštą (šiame aukšte yra butas, kuriame gyvena dukra). Kartu su Daiva buvusių asmenų nesimatė, o Daiva rūkė laiptinėje. Jis dukrai pasakė, kad nori su ja pasikalbėti, ji atsakė, kad turi svečių, kalbėtis nenorėjo ir sparčiu žingsniu ėjo link lifto. Norėdamas ją sustabdyti, jis sulaikė ją už rankos. Atsidarius liftui, Daiva į jį įlipo. Jis su žmona įlipo paskui. Daiva lifte jį ėmė plūsti necenzūriniais žodžiais, norėjo, kad ją paleistų, spyrė kelis kartus į dešinę koją, suko dešinės rankos nykštį, draskė nagais, mosikavo rankomis. Liftui nusileidus, žmona išėjo skambinti pagalbai, o jis toliau laikė dukrą norėdamas, kad ji nusiramintų ir, kad jie pasikalbėtų. Duktė nenurimo, rėkė, šaukė, kad išmuš dantis, įkąs. Prie lifto priėjusi pašalinė moteris juos užkalbino, tuo tarpu Daiva išsivadavo ir pabėgo, ji nubėgo į prie namo laukiantį taksi automobilį, jis ją pasivijo ir taksisto paprašė niekur jos nevežti, tuomet duktė ėmė bėgti link (duomenys neskelbtini). Duktė, pabėgusi už namo, palindo po balkonu. Priėjęs prie balkono prašė ją išlįsti, tačiau ji ėmė į jį mėtyti žemes, šauktis pašalinių praeivių pagalbos. Tada, suėmęs dukrą už rankos, ją traukė iš po balkono. Išlindusi duktė vis dar laikoma už rankos ėjo su juo greta. Kiek paėjusi dukra iš jo rankų ištrūko ir nubėgo į Taikos pr. važiuojamąją dalį, bėgo tarp automobilių prieš eismą, automobiliai signalizavo, dėl jos tokio poelgio net sustojo troleibusas.

Liudytoja G. T. ikiteisminio tyrimo metu (18 - 20 b. l.) paaiškino, kad D. S. yra jos dukra. Problemos su dukra prasidėjo maždaug prieš tris mėnesius. Ji pradėjo nesutarti su vyru, neprižiūrėti savo vaikų. Vyras jos daiktus atvežė pas juos į butą. Abu su vyru priėmė sprendimą leisti dukrai gyventi jiems priklausančiame bute (duomenys neskelbtini), Kaune. Tačiau pastebėjo, kad ji į butą pradėjo vedžiotis visokius neaiškios reputacijos asmenis, bute ,,daryti baraką“. Dėl to dukrai priekaištaudavo ir susilaukdavo dukros nepasitenkinimo. Sužinojo, kad dukra ruošiasi tekėti už kažkokio arabo, dėl to labai išsigando. Dar šių metų pradžioje dukrai sutriko psichika, tuomet ji buvo paguldyta į Kauno klinikų psichiatrijos skyrių, jai buvo diagnozuota depresija. 2014 m. rugsėjo pabaigoje, jų iniciatyva, dukra dviem dienom buvo paguldyta į Psichiatrijos ligoninę, esančią Dariaus ir Girėno gatvėje, tuomet ji ilgiau gydytis nesutiko ir iš ligoninės buvo išleista, nors jos sveikata tikrai bloga, ji elgiasi neadekvačiai, nekontroliuoja savo elgesio. Dukra nepakenčia jokios kritikos, jai prasideda isterijos, agresijos priepuoliai, kurių metu ji pasidaro pavojinga tiek sau, tiek aplinkiniams. 2014 m. spalio 17 d., apie 17.00 val., su vyru pamatė, kaip prie (duomenys neskelbtini) namo privažiavo taksi automobilis, iš kurio išlipo dukra. Jie pamanė, kad ji susirinks bute esančius savo daiktus ir vėl kažkur pradings ir galbūt jos daugiau nesuras. Nieko nelaukdami kartu su vyru nuėjo į namą, liftu užkilo į devintą aukštą. Dukra prie lifto rūkė. Pamačiusi juos, ji pasakė, kad ji turi svečių, pakvietė užeiti į butą, o pati šoko į liftą. Vyras ją sulaikė, sugriebdamas už rankos. Visi trys atsidūrė lifte. Bandė dukrai aiškinti, kad ji neteisingai gyvena. Dukrą apėmė isterija, ji ėmė grumtis su tėvu. Vyras bandė ją sutramdyti, nuraminti. Dukra kaip įmanydama priešinosi, spardė tėvą, klykė prašydama pagalbos. Ištrūkusi iš lifto, dukra bandė įsėsti į prie namo jos laukiantį taksi automobilį. Tėvas prašė taksi vairuotojo, kad jis jos niekur nevežtų. Dukra ištrūko iš taksi automobilio ir bėgo link Taikos pr. 77 namo. Vyras nubėgo paskui ją. Ji liko prie (duomenys neskelbtini) mano galo, dukra ir vyras dingo iš akiračio. Praėjus 5 - 7 min. pamatė, kaip dukra išbėgo į Taikos pr. važiuojamąją dalį ir mosikuodama rankomis kažką rėkė. Taikos prospekte, tuo metu eismas buvo intensyvus, važiavo daug automobilių, girdėjo kaip automobiliai signalizuoja, dėl dukros sukelto sąmyšio gatvėje, sutriko eismas, vidury gatvės sustojo 16 - to maršruto troleibusas. Matydama tokį vaizdą – dukrą bėgančią vidury gatvės prieš eismą, labai išsigando, bijodama, kad ją gali partrenkti automobilis, kad ji tiesiog gali žūti jos akivaizdoje. Dukra pribėgo prie gatvėje stovinčių taksi automobilių (jie stovi ties Taikos pr. 77 namu) ir įsėdo į taksi automobilį. Matydama, kad dukra sėda į taksi, pribėgo ir ji. Paskui dukrą atbėgo vyras (duomenys neskelbtini). Jis taip pat pribėgo prie automobilio, kuriame jau sėdėjo dukra, atsisėdo greta vairuotojo. Vyras prašė, kad taksistas dukros niekur nevežtų. Ar dukra taksisto jau buvo prašiusi ją kur nors vežti - nežino. Taksistas paprieštaravo vyrui sakydamas, kad jis veš ten kur klientas paprašys. Tuomet vyras paprašė, kad taksistas visus atvežtų į policiją. Su šiuo pasiūlymu dukra netgi su džiaugsmu sutiko. Dukters tokio elgesio paaiškinti niekaip negali, nes, be to, kad ji juos ignoruoja ir kalbant apie jos dabartinį gyvenimo būdą yra agresyvi, tai parodo keikdamasi, niekindama ir žemindama juos, o šį kartą netgi be jokios priežasties, panaudodama fizinį smurtą prieš savo tėvą, t. y. jį spardydama ir draskydama. Po įvykio, vyrui - J. T., skaudėjo dešinės rankos nykštį, jis netgi negalėjo laikyti automobilio vairo (vairuoti), buvo sumuštas dešinės kojos blauzdikaulis, matėsi mėlynė. Jo abiejų rankų plaštakos – apdraskytos, perdrėkstas kairys antakis. Labai pablogėjo bendra jo savijauta. (b.l. 18-20).

Ekspertė S. Š. paaiškino, kad susipažinus su dokumentacija, konstatavo psichinį sutrikimą, tai toks sutrikimas, kuriam būdinga manijų ir padidinto aktyvumo būsena. Žmogus linkęs nusikalsti, tai būsenai krentant į depresinę fazę. Šiai moteriai buvo konstatuota 2014 m. Būna pakilios nuotaikos epizodai, galimai ir alkoholizacija, gydyta psichiatrijos skyriuje. Liga reikalauja aktyvaus gydymo. Vertinant konfliktinę situaciją, žmogus nepilnai supranta savo veiksmus. Rekomenduoja taikyti ambulatorinį gydymą.

Teismo medicinos specialisto išvada Nr. G2729/14(02) (13 b. l.) nustatyta, kad J. T. padaryti odos nubrozdinimai abiejose plaštakose, poodinė kraujosruva ir odos nubrozdinimas dešinėje blauzdoje, dešinės plaštakos riešo-nykščio sąnario raiščių patempimas. Odos nubrozdinimai abiejose plaštakose padaryti atsikišusiais aštriabriauniais daiktais, galimai  nagais apdraskant, odos nubrozdinimas ir poodinė kraujosruva dešinėje blauzdoje padaryti kontakto su kietu buku daiktu ar paviršiumi metu; dešinės plaštakos riešo nykščio patempimas padarytas kietu buku daiktu, tikėtina sukant/lenkiant nykštį. Sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą.

D. S. nuo 2014 m. vasario 4 d. iki 2014 m. vasario 28 d. buvo gydyta Lietuvos sveikatos mokslų universitetinės ligoninės Kauno klinikų Psichiatrijos skyriaus stacionare ir nuo 2014 m. rugsėjo 30 d. iki 2014 m. spalio 2 d. viešosios įstaigos Respublikinės Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikos Aleksoto sektoriuje. Konsultuota Kauno 1 - ajame teismo psichiatrijos komisijoje (38 b. l.). 2014 m. gruodžio 2 d. – 2015 m. sausio 5 d. jai buvo atlikta ambulatorinė kompleksinė teismo psichiatrijos - psichologijos ekspertizė, kurios išvadoje (51 - 54 b. l.) nurodoma, kad: baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos padarymo metu D. S. konstatuojama – F 31.1 Bipolinis afektinis sutrikimas, manijos epizodas (medikamentinė remisija); nusikalstamos veikos padarymo metu ji nepilnai suprato savo veiksmų esmę ir galėjo juos valdyti. D. S., nutarties skirti teismo psichiatrinę ekspertizę priėmimo metu – konstatuojamas – F 31.1 Bipolinis afektinis sutrikimas, manijos epizodas (medikamentinė remisija). Nepilnai gali suvokti savo veiksmų esmę ir juos valdyti; Su D. S. galima atlikti ikiteisminio tyrimo veiksmus; Ji gali dalyvauti teismo posėdyje. D. S. skirti psichiatrinę stacionarinę ekspertizę nereikalinga; D. S. rekomenduojama taikyti priverčiamojo medicininio pobūdžio priemones – ambulatorinį gydymą psichikos sveikatos centre pagal gyvenamąją vietą. D. S. administracine tvarka nebausta (29 b. l.).

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 98 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmenims, teismo pripažintiems nepakaltinamais ar ribotai pakaltinamais, taip pat asmenims, kuriems po nusikalstamos veikos padarymo ar bausmės paskyrimo sutriko psichika ir dėl to jie negali suvokti savo veiksmų esmės ar jų valdyti, teismas gali taikyti priverčiamąsias medicinos priemones. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 400 str. 2 d, numatyta, kad teisiamajame posėdyje dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo turi būti apklausti nukentėjusieji bei liudytojai, patikrinti kitokie įrodymai, kad tas asmuo yra padaręs baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, išklausyta eksperto išvada dėl nepakaltinamumo ar riboto pakaltinamumo ir patikrintos kitos aplinkybės, turinčios esminės reikšmės sprendžiant dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 401 straipsnio 2 dalies nuostatas, priimdamas nutartį, teismas turi išspręsti šiuos klausimus: 1) ar padaryta baudžiamojo įstatymo uždrausta veika; 2) ar baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką padarė asmuo, kurio byla nagrinėjama; 3) ar baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką tas asmuo padarė būdamas nepakaltinamas ar ribotai pakaltinamas; 4) ar po nusikalstamos veikos padarymo tam asmeniui sutriko psichika ir dėl to jis negali suvokti savo veiksmų esmės ar jų valdyti ir ar tai nėra laikinas psichikos sutrikimas, dėl kurio reikia tik atidėti bylos nagrinėjimą; 5) ar taikytina priverčiamoji medicinos priemonė ir būtent kokia.

Baudžiamojoje byloje surinktų ir teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirtų įrodymų visetas patvirtina, kad D. S. nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 str. 2 d., nes tai patvirtina ištirti įrodymai: pačios kaltinamosios parodymai, liudytojų J. T. ir G. T. parodymai.

Baudžiamojon atsakomybėn traukiamas ne kiekvienas žmogus, padaręs baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, o tik toks, kuris pasižymi tam tikromis savybėmis. Viena iš jų yra pakaltinamumas. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 17 straipsnyje nustatyta, kad asmuo yra nepakaltinamas, jeigu darydamas Baudžiamojo kodekso uždraustą veiką dėl psichikos sutrikimo negalėjo suvokti jos pavojingumo arba valdyti savo veiksmų, t. y. baudžiamosios teisės subjektais gali būti tik sąmoningi, normalios psichikos žmonės. Psichikos sutrikimo pobūdis, reikalaujantis tam tikro stebėjimo ir gydymo režimo, yra specialių žinių reikalaujantis klausimas, todėl visais atvejais šis klausimas yra pateikiamas ekspertams. Teismo ekspertai nustatė, kad uždraustos veikos padarymo metu D. S. konstatuojama – F 31.1 Bipolinis afektinis sutrikimas, manijos epizodas (medikamentinė remisija); nusikalstamos veikos padarymo metu ji nepilnai suprato savo veiksmų esmę ir galėjo juos valdyti, todėl D. S. rekomenduojama taikyti priverčiamojo medicininio pobūdžio priemones – ambulatorinį gydymą psichikos sveikatos centre pagal gyvenamąją vietą. Teisme apklaustas ekspertizę atlikęs vienas iš ekspertų patvirtino šią ekspertų išvadą. Teismas konstatuoja, kad D. S., padarė baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 str. 2 d., būdama riboto pakaltinamumo būsenoje, todėl atleistina nuo baudžiamosios atsakomybės, paskiriant priverčiamąją medicinos priemonę.

Teismas, įvertinęs šiuos visus objektyviuosius duomenis pripažįsta, jog D. S. įvykių metu negalėjo suvokti savo veiksmų esmės ir jų valdyti, todėl ji yra nepakaltinama Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 17 straipsnio nuostatų prasme ir jai turi būti taikytinos priverčiamosios medicinos priemonės (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 403 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 98 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad ambulatorinį stebėjimą teismas taiko asmeniui, kurio dėl padarytos veikos pavojingumo ir jo psichikos sutrikimo nereikia stebėti ir gydyti stacionare arba kuris gali toliau ambulatoriškai gydytis, kai po stacionarinio gydymo jo psichikos būklė pagerėja (Lietuvos Respublikos baudžiamasis kodeksas. Šaltinis: (http://www.infolex.lt/ta/66150?ref=4). Remiantis 2014 m. gruodžio 2 d. – 2015 m. sausio 5 d. teismo psichiatrijos ekspertizės akto Nr. 83TPK-4458/2014 (51 – 54 b. l.) išvadomis ir ekspertės paaiškinimais, atsižvelgiant į D. S. diagnozuoto psichikos sutrikimo sunkumą ir nustatytą jos socialinį pavojingumą sau ir visuomenei bei vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 403 straipsnio 2 dalies 1 punktu, jai skirtina priverčiamosios medicinos priemonės rūšis – ambulatorinis stebėjimas pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodeksas. Šaltinis: (http://www.infolex.lt/ta/10708?ref=4).

Taikydamas priverčiamąją medicinos priemonę, teismas nenustato priemonės taikymo laiko. Ji taikoma, kol asmuo pasveiksta arba pagerėja jo psichikos būklė ir išnyksta asmens pavojingumas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 405 straipsnio 1 dalis). Sveikatos priežiūros įstaiga įpareigojama ne rečiau kaip kartą per 6 mėnesius teikti teismui pagal asmens, kurio byla buvo nagrinėjama, gyvenamąją vietą išvadą apie priverčiamosios medicinos priemonės taikymo pratęsimo, rūšies pakeitimo ar panaikinimo būtinumą (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 405 straipsnio 2 dalis).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 17 str., 98 str., Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 401 str., 403 str., 404 str.,

nutaria:

D. S., a. k. (duomenys neskelbtini) riboto pakaltinamumo būsenoje, padariusią baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą BK 140 str. 2 d., atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės.

Paskirti D. S., a. k. (duomenys neskelbtini) priverčiamąją medicinos priemonę – ambulatorinį gydymą ir stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis pagal gyvenamąją vietą.

D. S., a. k. (duomenys neskelbtini) ikiteisminio tyrimo metu paskirtą kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nutarčiai įsiteisėjus, panaikinti.

Nutartis per 20 dienų (asmens, kurio byla buvo nagrinėjama, jo atstovo pagal įstatymą, šeimos narių ar artimųjų giminaičių, gynėjo, nukentėjusiojo, jo atstovo ir prokuroro) gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, paduodant skundą per nutartį priėmusį Kauno apylinkės teismą.

Teisėjas                                                                                    Bronius Varsackis