Adm. byla Nr. ATP-148-135/2015

                                                                           Teisminio proceso Nr.: 4-29-3-000103-2015-0                                                                                                   Procesinio sprendimo kategorija: 39.4; 45.4.7;79.1

(S)

ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. balandžio 16 d.

Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Bronius Zalaga, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto A. M. apeliacinį skundą dėl Mažeikių rajono apylinkės teismo 2015 m. vasario 27 d. nutarties, kuria netenkintas A. M. skundas ir paliktas nepakeistu Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Mažeikių rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Kelių policijos poskyrio viršininko 2015-01-12 nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 500 eurų baudos  su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 20-čiai mėnesių pagal Lietuvos Respublikos ATPK 1242 str. 2 d.,

n u s t a t ė :

A. M. Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Mažeikių rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Kelių policijos poskyrio viršininko N. G. 2015-01-12 nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) nubaustas pagal Lietuvos Respublikos ATPK 1242 str. 2 d. už tai, kad jis 2014-12-30 apie 22.10 val. (duomenys neskelbtini), aikštelėje vairavo automobilį chuliganiškai manevruodamas, tuo pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau –KET) 4, 5, 9 p. reikalavimus.

Nesutikdamas su minėtu nutarimu, administracinėn atsakomybėn patrauktas A. M. padavė teismui skundą. Mažeikių rajono apylinkės teismas 2015 m. vasario 27 d. nutartimi A. M. skundo netenkino ir paliko nepakeistą Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Mažeikių rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Kelių policijos poskyrio viršininko 2015-01-12 nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini).

Apeliaciniu skundu administracinėn atsakomybėn patrauktas A. M. prašo panaikinti Mažeikių rajono apylinkės teismo 2015-02-27 nutartį, panaikinti Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Mažeikių rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Kelių policijos poskyrio viršininko 2015-01-12 nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 73N-24185585-15 skirtą jam 500 eurų baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimo 20-čiai mėnesių ir administracinę bylą nutraukti, nesant jo veikoje administracinio teisės pažeidimo sudėties.

Skunde apeliantas nurodo, kad byloje nėra jo pažeidimą patvirtinančių įrodymų, išskyrus subjektyvaus policijos pareigūnų G. Ž. ir J. D. situacijos vertinimo. Apelianto nuomone, pagal tokius įrodymus nuobaudos negalima skirti. Tvirtina, kad administracinėje teisenoje visi neaiškumai, prieštaravimai yra trakuojami administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai, kai tuo tarpu šioje byloje visi neaiškumai buvo traktuojami Telšių AVPK Mažeikių PK naudai, kurie nepateikė nei jam, nei teismui jokių įrodymų, kad buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas. Nurodo, kad pagal Mažeikių rajono apylinkės teismo vertinimą, jis turi įrodyti, kad nepadarė administracinio teisės pažeidimo, o ne pareigūnas, nagrinėjantis administracinę bylą. Tuo, A. M. teigimu, yra pažeidžiama Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalis, nustatanti, kad asmuo laikomas nekaltu, kol jo kaltumas neįrodytas įstatymo tvarka ir pripažintas įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu. Tvirtina, kad teismas turi objektyviai ir nešališkai ištirti visas bylos aplinkybes, bet šiuo atveju visi jo argumentai teismo nemotyvuotai buvo atmesti. Nurodo, kad nebuvo paneigta tai, jog įvažiuojant į „R.“ aikštelę sumėtė jo automobilį, nėra įrodymų, apart policininkų parodymų, kad buvo užtrauktas rankinis stabdis ir automobilis sukosi apie savo ašį, nebuvo paneigta jo versija, kad aikštelėje jis tikrino padangų patikimumą.

Nurodo, kad visus šiuos įrodymus, ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, jei buvo padarytas, tai pagal kokį LR ATPK straipsnį ir dalį jo padaryta veika turi būti kvalifikuojama, privalėjo surinkti administracinį teisės pažeidimo protokolą surašantis pareigūnas, tai yra patrulis G. Ž. bei administracinę bylą nagrinėjęs pareigūnas N. G., bet jie to nepadarė, o teismas administracinę byla nagrinėjo formaliai, apsiribodamas vien tik policijos pareigūnų pateiktais paaiškinimais, kurie iš esmės skyrėsi ir buvo melagingi bei neatliko išsamios teisės aktų analizės, kurių pagrindu ir turėjo būti priimta motyvuota teismo nutartis, bet tai nebuvo padaryta. 

Nurodo, jog iš ATPK dispozicijos matyti, kad tam, jog konstatuoti, kad asmuo vairavo chuliganiškai, nepakanka vien tik konstatuoti kelių eismo taisyklių pažeidimą, o turi būti įrodytos chuliganiškos paskatos, kurios pasireiškia aktyviais veiksmais, šiurkščiai pažeidžiančiais viešąją tvarką, eismo saugumą ir yra aiškus visuomenės negerbimas ir kai nėra konkrečių, aiškių motyvų ir tikslų tokiam elgesiui. Taip pat nurodo, kad chuliganiško vairavimo būtinasis požymis yra tyčia, kai jį padaręs asmuo suprato priešingą teisei savo veikimo arba neveikimo pobūdį, numatė žalingas jo pasekmes ir jų norėjo arba nors ir nenorėjo šių pasekmių, bet sąmoningai leido joms kilti (ATPK 10 straipsnis). Pažymi, kad jei nėra bent vieno iš šių požymių, padarytos veikos negalima laikyti, kad ji padaryta iš chuliganiškų paskatų.

Nurodo, kad teismų praktikoje, aiškinant administracinės atsakomybės taikymą ATPK 1242 str. 2 d. pagrindu, ne kartą akcentuojama, kad chuliganiškas vairavimas - tai KET pažeidimas dėl chuliganiškų paskatų, keliantis pavojų eismo saugumui arba savo ir kitų žmonių saugumui,  kvalifikuojant veiką pagal ATPK 1242 str. 2 d. turi būti konstatuojama, kad vairuotojo veiksmai pasireiškė kitų eismo dalyvių negerbimu, įžūlumu, cinizmu, tokie vairuotojo veiksmai turi kelti realų pavojų kitiems asmenims, taip pat svarbu nustatyti tokio elgesio motyvą.

Skunde apeliantas nurodo teismų praktiką bylose, kuriose buvo sprendžiamas klausimas, ar vairuotojas vairavo chuliganiškai ir daro išvadą, jog nagrinėjant jo atvejį jo vairavimo laikymas chuliganišku buvo tik policijos pareigūnų subjektyvus vertinimas, nes lemiamą įtaką jo veiksmų vertinimui turėjo subjektyvus policijos pareigūnų G. Ž. ir J. D. vertinimas bei melagingi tarnybiniai pranešimai ir parodymai teisme. Pažymi, kad dėl šių pareigūnų parodymų yra paduotas skundas Mažeikių rajono apylinkės prokuratūrai, kad būtų pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl melagingų parodymų, nes rašytiniai įrodymai bei filmuota medžiaga paneigia šių pareigūnų duotus parodymus teisme. Teigia, kad policijos pareigūnai jo vairuojamo automobilio nematė ir negalėjo matyti, nes tuo metu, kai jis tuščioje aikštelėje tikrino savo automobilio padangas, policijos pareigūnai buvo už kelių šimtų metrų nuo tos vietos ir matomumą jiems užstojo „R.“ parduotuvė.

Nurodo, kad tą dieną, ketindamas parsivežti iš darbo žmoną, vėlai vakare atvažiavo į ,,R.“ vidinę kiemo aikštelę, skirtą prekėms pristatyti bei „ R.“ darbuotojų automobiliams statyti, esančią (duomenys neskelbtini), sukant iš pagrindinės gatvės į aikštelę dėl slidžios kelio dangos automobilis pradėjo slysti į šoną, o neseniai buvo sumontavęs naujas žiemines padangas, tad jam kilo pagrįstų abejonių, ar visos padangos vienodai veikia judant automobiliui, todėl įvažiavęs į „R.“ aikštelę, kuri buvo visiškai tuščia, jis nusprendė patikrinti padangų patikimumą ir tuo tikslu, nedideliu greičiu padarė kelis ratus ir po to sustojo, o sustojus privažiavo policijos automobilis. Nurodo, kad visa tai matosi byloje esančiame vaizdo įraše. Pažymi, kad vairuoja jau dvidešimt šešerius metus, vairuodamas transporto priemones elgiasi tvarkingai ir atsakingai.

Teigia, kad pareigūnų tarnybiniuose pranešimuose nurodoma, kad savo vairavimu jis rodė nepagarbą ir kėlė pavojų kitų eismo dalyvių saugumui, kitų asmenų ar turto saugumui,  tačiau byloje nėra jokių įrodymų, jog įvykio metu būtų buvę kokie nors asmenys, kurie matė mano veiksmus ir kuriems, ar jų turtui dėl jo veiksmų galėjo kilti pavojus. Ataižvelgdamas į tai, apeliantas daro išvadą, jog byloje nėra vieno iš pagrindinio kvalifikuojamo požymio - nei kitiems eismo dalyviams, nei kitų asmenų turtui nekilo joks pavojus, nes įvykio metu nebuvo nei kitų eismo dalyvių nei turto.

Nurodo, kad nors nors policijos pareigūnai teismo posėdžio metu davė parodymus, kad jis, užtraukęs rankinį stabdį, suko automobilį apie automobilio ašį, tačiau jis vairuoja automobilį AUDI A-6 ir šis automobilis varomas priekiniais ratais, tadėl techniškai yra neįmanoma padaryti taip, kad automobilis suktųsi apie savo ašį. Tvirtina, kad blogas policijos pareigūnų profesinis pasirengimas, visiškas automobilių galimybių ir techninių savybių neišmanymas, sudarė sąlygas policijos pareigūnams teisme duoti melagingus parodymus, nes jie teigė matę tai, ko negalėjo būti.

Dėl nurodytų KET punktų pažeidimų, apeliantas tvirtina, jog jie visis yra deklaratyvaus pobūdžio ir jie negali sukelti teisinių pasekmių, o negalima bausti už tai, kad asmuo nežino ar neišmano LR Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo. Nurodo, kad administracinio teisės pažeidimo protokole inkriminuojami jam KET 4,5 ir 9 punktų pažeidimai nurodyti todėl, kad kaip vienas iš kvalifikuojančių chuliganišką vairavimą požymių yra KET pažeidimas, tačiau nesant konkrečių KET pažeidimo įrodymų, o KET taisyklės nedraudžia tuščioje aikštelėje padaryti apsisukimus ratu, ir buvo pagrindo įrašyti deklaratyvus, mažareikšmiai KET punktai, kad susidarytų įspūdis dėl KET pažeidimų gausos.

Apeliantas nurodo, kad pateikia palydovinę nuotrauką, iš kurios matyti, kad policijos automobilyje esantys pareigūnai, būdami (duomenys neskelbtini) sankirtoje, negalėjo matyti kas vyksta ,,R.“ vidineje kiemo aikštelėje, nes jiems trukdė ,,R.“ parduotuvė, medžiai ir autobusų sustojimo stotelė, todėl pareigūnai teisme aiškino tai, ko jie nematė ir negalėjo matyti, vadinasi, jie melavo.

Pažymi, kad nenorėjo ir tyčia nesiekė neigiamų pasekmių, nesukėlė pavojingos situacijos, vairuodamas minėto įvykio metu savo veiksmais negalėjo ir neišreiškė nepagarbos, įžūlumo ar cinizmo kitų eismo dalyvių atžvilgiu, niekam nenorėjo sukelti realaus pavojaus, todėl kategoriškai nesutinka, kad jo veiksmai atitiko chuliganiško vairavimo sudėtį. Nurodo, jog tą vakarą, nei automobilyje, nei aikštelėje nieko nebuvo, savo veiksmais jokios žalos niekam nepadarė o tai reiškia, kad neatsirado žalingų pasekmių, tokiu atveju nėra dar vieno chuliganišką vairavimą kvalifikuojančio požymio.

Mano, kad policijos pareigūnai ir teismas neobjektyviai ir formaliai įvertino jo veiksmus, pilnai ir objektyviai neištyrė visų įvykio aplinkybių bei byloje esančių įrodymų, tinkamai nesivadovavo teismų suformuotą praktika tokio pobūdžio administracinėse bylose. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, A. M. tvirtina, kad yra neteisingai ir nepagrįstai patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal LR ATPK 1242 str. 2 d., o atimti teisė vairuoti transporto priemones tokiam ilgam terminui vien tik už tai, kad susidūrė su nesąžiningais policininkais.

Taip pat nurodo, kad dėl atimtos teisės vairuoti automobilį jis patirs ekonominių bei kitų sunkumų, nes yra įregistravęs ūkininko ūkį, o ši veikla yra glaudžiai susijusi su varavimu, nes darbo reikalais reikia dažnai naudotis transporto priemone, važinėti į kitus Lietuvoje esančius objektus, be to automobilis reikalingas tenkinti asmeninius jo, bet ir kitų šeimos narių poreikius.

Atsiliepimu į apeliacinį skundą Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Mažeikių rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Kelių policijos poskyrio viršininkas prašo palikti galioti 2015-02-27 nutartį nepakeistą ir skundo netenkinti. Nurodo, kad teismas priėmė teisingą ir objektyvų sprendimą, atsižvelgė į neginčijamas faktines medžiagoje nustatytas aplinkybes bei esminius įrodymus.

Nurodo, kad nors pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo, jog su pažeidimu nesutinka, bei tvirtina, kad norint išbandyti vairuojamo automobilio naujas padangas jo automobilis netikėtai pradėjo slysti ir netikėtai apsisuko, tačiau pirmosios instancijos teismui pateikdamas skundą A. M. jame apie naujas padangas net neužsiminė. Institucijos atstovas tokius A. M. pateiktus argumentus vertina kritiškai ir nurodo, jog vaizdo stebėjimo kameroje užfiksuotame vaizde yra aiškiai matyti, jog A. M., vairuodamas automobilį, tyčia, dirbant varikliui dideliais apsisukimams, prabuksuojant priekiniams ratams, automobiliui sukantis ratu ir vėl išsitiesinant bei slystant šonu, vėl kartojant apsisukimu, yra blokuojami rankiniu stabdžiu galiniai ratai, manevruojama labai pavojingai, dėl ko buvo keliamas pavojus eismo saugumui, sau ir aplinkiniams. Taip pat pažymi, kad vaizdo stebėjimo kamera užfiksavo A. M. manevravimo zonoje stovinčius du automobilius ir šalia stovinčius žmones, kurių atžvilgiu A. M. kėlė realų pavojų jų sveikatai ir gyvybei. Mano, kad A. M. skunde išdėstytais argumentais bando išvengti griežtos administracinės atsakomybės ir visi argumentai yra tik jo pasirinkta gynybinė pozicija.

Dėl vairuotojo pažymėjimo svarbos institucijos atstovas pabrėžia, kad nubaustasis, žinodamas  vairuotojo pažymėjimo svarbą, privalėjo jį labiau vertinti, branginti ir nepažeidinėti įstatymų, o  nurodyti argumentai, susiję su poreikiu vairuoti transporto priemones, savaime negali lemti švelnesnės administracinės nuobaudos taikymo.

Apeliacinis skundas atmetamas.

ATPK 284 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, kad organas (pareigūnas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išaiškinti: ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar šis asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat išaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Bylai reikšmingos aplinkybės yra nustatomos remiantis įrodymais: administracinio teisės pažeidimo protokolu, nuotraukomis, garso ar vaizdo įrašais, liudytojų parodymais, nukentėjusio ir patraukto administracinėn atsakomybėn asmens paaiškinimais, eksperto išvada, specialisto paaiškinimais, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu, taip pat kitokiais dokumentais (ATPK 256 str. 2 d.). ATPK 257 str. nustatyta, kad organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 str. taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip materialinės tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinamas kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Įvertinus byloje esančią medžiagą, daroma išvada, kad pirmosios instancijos teismas nustatė visas bylai reikšmingas aplinkybes, teismo išvados padarytos pakankamai argumentuotai, teismas išsamiai išnagrinėjo visus administracinio teisės pažeidimo byloje surinktus įrodymus bei juos tinkamai įvertino. Skundą nagrinėjančio teismo vertinimu, byloje surinktų įrodymų visuma akivaizdžiai patvirtina faktą, jog A. M. padarė jam inkriminuotą teisės pažeidimą, t. y. 2014-12-30 apie 22.10 val. (duomenys neskelbtini) esančioje automobilių stovėjimo aikštelėje vairavo automobilį AUDI A6 valst. Nr. (duomenys neskelbtini) chuliganiškai, t.y. ant apsnigtos asfaltuotos ir slidžios kelio dangos tyčia, daugkartiniais tyčiniais veiksmais sukosi automobiliu vienoje vietoje aplink savo ašį, taip sukeldamas pavojų sau bei kitų asmenų sveikatai ir gyvybei.

Apeliantas nesutinka su Institucijos ir apylinkės teismo padaryta išvada, jog jo veiksmai atitinka ATPK 1242 str. 2 d. įtvirtintą teisės pažeidimo sudėtį. ATPK 1242 str. 2 d. numatyta administracinė atsakomybė už chuliganišką vairavimą, tai yra kelių eismo taisyklių pažeidimą dėl chuliganiškų paskatų, keliantį pavojų eismo saugumui arba savo ar kitų žmonių saugumui. Būtinas šio administracinio teisės pažeidimo subjektyvusis požymis – chuliganiškos paskatos. Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad chuliganiškos paskatos – tai tam tikros veikos darymo priežastys, kai veika daroma dėl aiškaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės bei elgesio normų niekinimo, kai asmens elgesys yra atviras iššūkis visuomeninei tvarkai, siekiant priešpastatyti save aplinkiniams, pademonstruoti niekinantį požiūrį į juos, arba visai be dingsties, arba panaudojant kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis Nr. N444-1242/2010, Vilniaus apygardos teismo nutartis Nr. ATP-902-648/2011). Chuliganiškam vairavimui konstatuoti taip pat būtina nustatyti asmens tyčinius veiksmus. 

Apeliantas nurodo, kad įvykio vakarą jis važiavo parsivežti savo žmonos iš darbo ir sukant į parduotuvės „R.“ stovėjimo aikštelę dėl slidžios kelio dangos automobilis pradėjo slysti į šoną, todėl jis, siekdamas išbandyti neseniai pakeistas padangas ,,R.“ aikštelėje nedideliu greičiu padarė kelis ratus ir sustojo. Apeliantas pabrėžia, jog tai buvo netyčinis veiksmas ir tęsėsi trumpai, tuo metu mašina judėjo nedideliu greičiu ir tai nekėlė jokio pavojaus. Apeliantas pažymi, kad stovėjimo aikštelė buvo tuščia, nebuvo kitų transporto priemonių kitų žmonių, jis važiavo vienas. Apelianto tvirtinimu, jis jokios tyčios chuliganiškai vairuoti neturėjo, o tik siekė išbandyti naujų padangų sukibimą su keliu, jo veiksmai niekam pavojaus nekėlė, todėl negali būti traktuojami kaip chuliganizmas vairavimas. Tokie apeliacinio skundo argumentai atmetami kaip nepagrįsti, nes juos paneigia byloje esantys įrodymai - tiesiogiai įvykę matę policijos pareigūnų G. Ž. ir J. D. parodymai apie tai, kad patruliuodami (duomenys neskelbtini) mieste ir sukdami į (duomenys neskelbtini) gatvę prekybos centro ,,R.“ aikštelėje jie pamatė kelis kartus vietoje besisukant automobilį, kuris, dirbant varikliui dideliais apsisukimais, prabuksuojant priekiniams ratams, sukosi ratu, išsitiesinant ir slystant šonu, kartojo apsisukimus, matėsi, kad rankiniu stabdžiu yra blokuojami galiniai ratai, aikštelė buvo apšvieta, joje buvo dar dvi transporto priemonės, pašalinių asmenų, taip pat  vaizdo įrašo medžiaga, įvykio vietoje padarytos foto nuotraukos su padangų slydimo žymėmis sniege, daliniai paties nubaustojo parodymai.

Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad policijos pareigūnų dėstomos įvykio aplinkybės tyrimo metu ir per bylos nagrinėjimą teisme buvo nurodomos nuosekliai, logiškai, neprieštaringai, todėl teismas netikėti jų nurodytomis aplinkybėmis neturi pagrindo. Byloje nenustatyta jokių aplinkybių, pagrindų, dėl kurių minėti liudytojai būtų šališki, suinteresuoti nepagrįstai apkaltinti administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį nebūto pažeidimo padarymu, duoti apie jį melagingus paaiškinimus, todėl jų parodymai laikytini patikimais.

Atkreiptinas dėmesys, kad nagrinėjamu atveju A. M., matydamas, kad aikštelėje yra ir kitų transporto priemonių, kitų asmenų, tačiau vis tiek pasirinkdamas pavojingą manevravimą automobiliu, rodo, jog jis taip elgėsi tyčia, kadangi toks jo elgesys, kai slidžia kelio danga siekiama išbandyti savo automobilio technines galimybes, yra nepateisinamas. Prie parduotuvės esančios automobilių stovėjimo aikštelės paskirtis – parkuoti automobilius, o ne treniruoti vairavimo įgūdžius ar išbandyti pakeistų padangų kokybę, atliekant įvairius manevrus, tuo labiau esant pavojingai situacijai dėl slidžios kelio dangos. Administracinio teisės pažeidimo byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad A. M. chuliganiškai vairavo automobilį, suprasdamas tiesioginę grėsmę eismo saugumui, stovėjimo aikštelėje, kurioje tuo metu buvo žmonių ir kitų automobilių, darė staigius posūkius ir dėl to sukėlė jiems pavojų. Nenustatyta, kad apeliantui buvo būtina važiuojant automobiliu pavojingai manevruoti. Akivaizdu, kad A. M. tokiais savo veiksmais ne tik be jokios priežasties ignoravo saugų vairavimą, tačiau ir parodė nepagarbą kitiems eismo dalyviams bei sukėlė jiems realų pavojų. Todėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens vairavimas pagrįstai pripažintas chuliganišku, kas atitinka ATPK 1242 str. 2 d. įtvirtintą teisės pažeidimo sudėtį.

Šiuo nagrinėjamu atveju byloje surinkta pakankamai duomenų, įrodančių A. M. kaltę padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 1242str. 2 d., skirta nuobauda iš esmės atitiko pažeidimo pobūdį, A. M. asmenybę (baustas administracine tvarka, pažeidimo padarymo metu turėjo tris galiojančias administracines nuobaudas taip pat už KET pažeidimus, kas laikytina jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe, jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta), byloje nustatytas aplinkybes, įtakojančias nuobaudos individualizavimą, todėl nėra aiškiai per griežta.

Taigi atsižvelgiant į tai, kas nustatyta, teismas konstatuoja, kad Mažeikių rajono apylinkės teismas priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, kuriuo A. M. skundo netenkino, Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Mažeikių rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Kelių policijos poskyrio viršininko 2015-01-12 nutarimą Nr. 73N-24185585-15 paliko nepakeistą.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 30212 str. 1 d. 1 p.,

n u t a r ė :

palikti Mažeikių rajono apylinkės teismo 2015 m. vasario 27 d. nutartį nepakeistą ir A. M. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjas                                                                      Bronius Zalaga