Civilinė byla Nr. e2-28113-631/2020

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-22465-2020-2   

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.3.2.9.3; 1.3.2.10; 1.3.2.11; 1.3.6.4.1.3.; 3.2.6.1

 (S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M AS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. lapkričio 11 d.

Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Gitana Butrimaitė, sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Rasai Medveckajai, dalyvaujant ieškovės atstovui I. O., atsakovės atstovei  advokatei Lolitai Makauskaitei, viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės viešosios įstaigos „Menachemo gimnazija“ ieškinius atsakovėms L. S. ir G. K. dėl darbo ginčo išnagrinėjimo, darbo užmokesčio ir netesybų priteisimo.

Teismas

n u s t a t ė :

Ieškovė VšĮ „Menachemo gimnazija“ (toliau ir – ieškovė, gimnazija, darbdavys) kreipėsi į teismą su ieškiniais dviem atsakovėms, buvusioms darbuotojoms L. S. ir G. K., nesutikdamos su 2020 m. gegužės 11 d. priimtais darbo ginčų komisijos sprendimais, prašydama atmesti atsakovių darbo ginčų komisijai teiktus prašymus dėl darbo sutarties nutraukimo ir kompensacijos moralinei žalai atlyginti. Ieškovė abiejuose ieškiniuose iš esmės nurodė analogiškus argumentus, kodėl nesutinka su darbo ginčų komisijos išvadomis, laiko komisiją neteisingai sprendus ginčus ir nepagrįstai išieškojus darbuotojų naudai pinigines sumas, o būtent, kad darbo ginčų komisija neturėjo teisės pripažinti atsakovių draudžiamųjų pajamų dydžių, nes tai išeina už darbo ginčų kompetencijos ribų, nes duomenis Sodrai teikia darbdaviai, o dėl Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 13 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytų priežasčių (dėl skolų socialinio draudimo fondo biudžetui) Sodra traktavo ieškovę kaip veiklos nevykdantį subjektą ir nepriimdavo (neįskaitydavo į registrą) iš atsakovo informacijos apie draudžiamąsias pajamas. Tad darbo ginčų komisija (toliau ir – DGK, Komisija) neturėjo teisės nustatinėti ir pripažinti atsakovėms draudžiamąsias pajamas. Komisijos skaičiavimai atlikti neteisingai, nes kompensacijai už nepanaudotas atostogas ir išeitinės išmokos, netesybų apskaičiavimui svarbu ne draudžiamosios pajamos, o darbuotojo vidutinis darbo užmokestis. Ieškovė nurodo su atsakove esanti atsiskaičiusi. Tik visiškai matematiškai, formaliai taikant LR DK 146 str. 2 str. ir DK 147 str. 2 dalį, atsakovėms priklausytų netesybos už iš dalies pavėluotą atsiskaitymą pagal darbo užmokestį ir su juo susijusias išmokas. Tačiau ieškovė vadovaujasi teismine praktika ir pagal faktines objektyvias bylos aplinkybes mano, kad netesybos atsakovėms nepriteistinos. Netesybų priteisimas ieškovei reikštų pernelyg didelę disproporciją, nepagrįstai didelį neadekvatumą tarp tariamo teisės pažeidimo ir sankcijos, nebūtų suderinamas su DK 2 straipsnyje įtvirtintais darbo teisės principais, taip pat su proporcingumu, kaip bendruoju teisės principu. Nurodo, kad darbo sutartys su atsakovėmis buvo nutrauktos pačių atsakovių iniciatyva, atsakovės susirado kitą darbą, į jokius kompromisus dėl taikaus darbo ginčo išsprendimo nebuvo linkusios ir atmetė visus protingus ieškovės pasiūlymus taikiai išspręsti visus atleidimo ir atsiskaitymo klausimus. Ieškovės vertinimu, dalinis ieškovės vėlavimas išmokėti atsakovėms darbo užmokestį buvo sąlygotas sudėtingų objektyviųjų priežasčių, t.y. laikino ieškovės pajamų netekimo, sankcijų iš Sodros (laikinas išbraukimas iš ekonominę veiklą vykdančių subjektų sąrašo), COVID - 19 epidemijos ir karantino sukeltų neigiamų finansinių ir organizacinių pasekmių (ieškovė yra įtraukta į subjektų, nukentėjusiu nuo COVID -19, sąrašą). Turi būti įvertinta tai, kad nepaisant visų nurodytų sunkumų, ieškovė atsiskaitė su atsakovėmis (išskyrus ginčijamas netesybas) nedelsiant, kai tam atsirado finansinė galimybė. Dalinis vėlavimas atsiskaityti buvo nulemtas iš esmės force majeure ypatingųjų aplinkybių, kurios realiai nepriklausė nuo ieškovės valios ir kurių ieškovė negalėjo nei numatyti, nei valdyti ar niveliuoti neigiamas pasekmes. Ieškovė yra ne pelno siekianti viešoji įstaiga, turinti paramos gavėjos statusą. Ieškovė prašo atsižvelgti į tai, kad ieškovė yra viešojo sektoriaus įstaiga ir neproporcingų finansinių prievolių nustatymas būtų nesuderinamas su viešuoju interesu (el.b.l.1-7, 9-15, t.I).

Atsakovės pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, kad su ieškiniais nesutinka. Nurodė, kad atsakovės 2020 m. kovo 25 d. pateikė darbdaviui prašymus nutraukti darbo teisinius santykius vadovaujantis Lietuvos Respublikos darbo kodekso 56 str. 1 d. 2 p. nuo 2020 m. kovo 31 d., nes darbdavys nebuvo išmokėjęs darbo užmokesčio atsakovėms už 2020 m. sausio ir vasario mėnesius. Atsakovėms dalis darbo užmokesčio už 2020 m. sausio mėnesį buvo išmokėta banko pavedimais 2020-02-25 (laikantis darbo sutartyje sulygto termino), likusi dalis 2020 m. balandžio 6 d. Darbo užmokestis atsakovėms už 2020 m. vasario mėnesį išmokėtas 2020 m. balandžio 12 d. Atsiskaitymai už 2020 m. sausio ir vasario mėnesius su atsakovėmis buvo atlikti atsakovėms pateikus prašymus darbo ginčo komisijai ir po atsakovių prašymuose nurodytos darbo sutarties nutraukimo dienos. Atsakovių įsitikinimu, darbo ginčų komisijos priimtais sprendimais buvo pagrįstai konstatuota, kad atsakovių darbo sutartys baigėsi DK 56 str. 1 d. 2 p. pagrindu, be to, ieškovė neginčija darbo ginčų komisijų sprendimais nustatyto atsakovių atleidimo pagrindų. Atsakovės nurodo, kad atleidimo iš darbo dienai ieškovė privalėjusi išmokėti tiek atsakovėms priklausantį darbo užmokestį, tiek kompensacijas už nepanaudotas kasmetines atostogas, tiek ir išeitines išmokas darbo sutartis nutraukus DK 56 str. 1 d. 2 p. pagrindu, savo įsipareigojimų nevykdė. Atsižvelgiant į tai, kad darbo ginčų komisijų sprendimų priėmimo datai ieškovė buvo išmokėjusi atsakovėms joms priklausantį darbo užmokestį už 2020 m. sausio - kovo mėnesius, tačiau neišmokėjusi joms priklausančių kompensacijų už nepanaudotas kasmetines atostogas ir išeitinių išmokų, atsakovių vertinimu, darbo ginčų komisijų sprendimai dėl su darbo santykiais susijusių išmokų priteisimo yra ir teisėti, ir pagrįsti. Ieškovė nei fakto, kad su atsakovėmis nebuvo atsiskaityta įstatymų nustatyta tvarka nutraukiant darbo santykius, nei galutinio atsiskaitymo sumų, priteistų darbo ginčų komisijos sprendimais, neginčija. Atsižvelgiant į tai, kad su atsakovėmis savalaikiai, kaip tai numatyta darbo sutartyse, nebuvo atsiskaityta išmokant joms priklausantį darbo užmokestį, darbo ginčus nagrinėjančios darbo ginčų komisijos sprendimu atsakovėms priteisti iš ieškovės delspinigiai pagal DK 147 str. 1 d. Atsakovės G. K. naudai 6,27 EUR už pavėluotą darbo užmokesčio mokėjimą, atsakovės L. S. naudai 12,95 EUR. Darbo ginčų komisijų sprendimai dėl delspinigių priteisimo yra pagrįsti ir teisėti, nes ieškovė atsakovėms atlyginimo dalį už 2020 m. sausio mėnesį sumokėjo 2020-04-06, o už 2020 m. vasario mėnesį ­–2020-04-16. Kartu pažymi, kad ieškovė neginčija darbo ginčų komisijų sprendimais priteistų delspinigių atsakovių naudai nei fakto, nei dydžio. Ieškovė su atsakovėmis darbo ginčų komisijos sprendimų priėmimo dienai buvo uždelsusi atsiskaityti 28 darbo dienas, todėl pagrįstai atsakovės G. K. naudai DGK sprendimu priteista 804,28 EUR dydžio netesybos, o atsakovės L. S. naudai 1538,67 EUR dydžio netesybos. Išnagrinėjus teisme ginčą, atsakovės teismo prašo priteisti netesybas atsakovių naudai už maksimalų šešių mėnesių terminą, nes ieškovė nėra atsiskaičiusi su atsakovėmis nuo 2020 m. kovo 31 d., ir yra praėję daugiau kaip šeši mėnesiai. Atsakovės prašo neatsižvelgti į ieškovės argumentus dėl netesybų mažinimo, nurodydamos, kad darbdavio veiksmai neatsiskaitant atleidus iš darbo, atsakovėms sukėlė neigiamas pasekmes, ieškovė delsė įforminti darbo sutarčių nutraukimą, kas turėjo neigiamos įtakos darbuotojų teisėms, jos negalėjo registruotis į užimtumo tarnybą, gauti socialinių pašalpų ar ligos išmokos. Todėl teiginiai, esą DGK sprendimais priteistos netesybos yra neproporcingos ir iškraipo šalių interesų pusiausvyros principą, yra neteisingi, vertinant atsakovėms sukurtąsias pasekmes, jų patirtas netektis ir išgyvenimus. Atsakovės taip pat nesutinka su ieškovės argumentais dėl negalėjimo darbo ginčų komisijai pripažinti atsakovių draudžiamųjų pajamų dydžio. Ieškovei neginčijant faktinės aplinkybės, kad jos atžvilgiu buvo taikyta priemonė – socialinio draudimo pranešimų duomenų neįrašymas į Lietuvos Respublikos apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registrą, draudėjui nevykdant veiklos, atsakovių manymu, DGK sprendimais turėjo teisę nustatyti ir pripažinti jų draudžiamąsias pajamas, kaip tai nurodyta DGK sprendimuose. Atsakovės prašo netenkinti ieškinyje išdėstytų reikalavimų ir ieškinius atmesti kaip nepagrįstus, pripažinti atsakovės G. K. draudžiamąsias pajamas iš darbo santykių su ieškove už vasario mėnesį 394,55 Eur, už kovo - 1486,30 Eur, bei priteisti atsakovei G. K. 174,69 Eur, atskaičius mokesčius ir priteisti atsakovei G. K. 6,27 EUR delspinigius už pavėluotą darbo užmokesčio mokėjimą už 2020 m. sausio - vasario mėnesius, taip pat priteisti atsakovei G. K. 3861 Eur dydžio netesybas; pripažinti atsakovės L. S. draudžiamąsias pajamas iš darbo santykių su ieškove VšĮ Menachemo gimnazija už vasario mėnesį 1154 Eur, kovo mėn. - 2925,12 Eur, priteisti atsakovei L. S. 59,80 Eur, atskaičius mokesčius; priteisti atsakovei L. S. iš ieškovės 12,95 Eur delspinigius už pavėluotą darbo užmokesčio mokėjimą už 2020 m. sausio - vasario mėnesius; priteisti atsakovei L. S. 7253,40 EUR dydžio netesybas, taip pat prašo ir priteisti iš ieškovės atsakovių patirtas bylinėjimosi išlaidas (el. b. 58-62, t.I).

Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas palaikė ieškinyje nurodytas aplinkybes. Patikslino, kad ieškovė iš esmės nesutinka, kad atsakovės turėjo pagrindo kreiptis į darbo ginčų komisiją. Ieškovė bandė su atsakovėmis tartis geranoriškai, tačiau jos nerodė noro bendradarbiauti, atsakovės galėjo pačios kreiptis į Sodrą ir deklaruoti savo draudžiamąsias pajamas, darbdavys to padaryti negalėjo dėl jam taikytų sankcijų buvus skolingam socialinio draudimo biudžetui ir išbrauktam iš draudėjų juridinių asmenų sąrašo. Ieškovės atstovas patvirtino, jog iš esmės, sutinka, kad atsakovės buvo atleistos iš darbo 2020 m. kovo 31 d. DK 56 straipsnio pagrindu, nors faktiškai, atleidimas pagal įstatymą galėjo būti įformintas ir 2020 m. balandžio 2 d. data. Atsakoves turėtų tenkinti satisfakcija, kad jos buvo atleistos iš darbo tuo pagrindu, kuriuo norėjo, gavo kompensaciją, todėl nereikėtų taikyti netesybų instituto. Darbdavys siekė vykdyti darbo ginčų komisijos sprendimus, net buvo pervedęs sumas darbuotojoms, tačiau antstolis jas sugrąžino, kadangi buvo pateikti ieškiniai teismui. Todėl ieškovė laiko, kad ėmėsi veiksmų dėl atsiskaitymo su darbuotojomis, tad netesybos gimnazijai neturėtų būti priteisiamos.

Teismo posėdžio metu atsakovių atstovė palaikė atsiliepime nurodytas aplinkybes ir papildomai pažymėjo, kad visi ieškovės atstovo išdėstyti teiginiai dėl gimnazijos geranoriškumo nėra niekuo pagrįsti. Ieškovė savo praktikoje dažnai vėluodavo išmokėti darbo užmokesčius darbuotojams, atsakovės, gindamos savo teises, kreipėsi su prašymais dėl atleidimo iš darbo, negaudamos laiku atlyginimo, todėl buvo visi pagrindai darbo sutartis nutraukti DK 56 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu ir priskaičiuoti netesybas. Atsakovės papildomai aiškinosi aplinkybes dėl draudžiamųjų pajamų susirašinėdamos su Sodra, o darbdavys duomenų Sodroje nebuvo deklaravęs, tuo pažeidė darbuotojų teises. Prašo ieškinio netenkinti bei priteisti atsakovėms visas priklausančias sumas, kurias darbdavys liko neatsiskaitęs, kartu ir netesybas. Nors ieškovė teigia, kad įvykdė darbo ginčų komisijos sprendimus, tačiau ji pati antstolio paprašė grąžinti įmokėtas sumas, dėl to, kad pati kreipėsi su ieškiniais į teismą. Todėl negalima laikyti, kad buvo įvykdyti ginčų komisijos sprendimai, atsakovės negavo priskaičiuotų sumų.

Ieškinys atmetamas.

Byloje, remiantis šalių atstovų paaiškinimais, rašytine bylos medžiaga, nustatyta, kad atsakovė G. K. dirbo nuo 2019 m. spalio 11 d. VšĮ Menachemo gimnazijoje auklėtojos padėjėja pagal 2019 m. spalio 1 d. darbo sutartį Nr.93 (el. b. apyrašo b. l. 3). Atsakovė L. S. dirbo nuo 2019 m. rugsėjo 9 d. VšĮ Menachemo gimnazijoje ikimokyklinio ugdymo pedagoge pagal 2019 m. rugsėjo 6 d. darbo sutartį Nr.90 (el. b. apyrašo b. l. 16). Abi darbuotojos 2020-03-25 prašymais paprašė nutraukti darbo sutartis nuo 2020-03-31 pagal DK 56 straipsnio 1 dalies 2 punktą (el. b. apyrašo b. l. 4, 17).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos darbo kodekso 56 str. 1 d. 2 p., darbo sutartis gali būti nutraukta darbuotojo rašytiniu pareiškimu, apie tai įspėjus darbdavį ne vėliau kaip prieš penkias darbo dienas, jeigu darbuotojui du mėnesius iš eilės nemokamas visas jam priklausantis darbo užmokestis (mėnesinė alga) arba jeigu darbdavys ilgiau kaip du mėnesius iš eilės nevykdo savo įsipareigojimų, kuriuos numato darbuotojų saugą ir sveikatą reglamentuojančios darbo teisės normos.

Šalių sudarytų darbo sutarčių 1.3 punktai numatė, kad darbo užmokestis mokamas vieną kartą per mėnesį 10-25 mėnesio dieną. Taigi, darbo užmokestis už 2020 m. sausio mėn. atsakovėms turėjo būti išmokėtas iki 2020-02-25, už 2020 m. vasario mėnesį, atitinkamai, iki 2020 m. kovo 25 d. 

Kaip nustatyta iš bylos medžiagos, dalis priskaičiuotų sumų išmokėta banko pavedimais 2020-02-25 (laikantis darbo sutartyje sulygto termino), likusi dalis – 2020-04-06 (t. y., jau po atsakovių prašymuose nurodytos darbo sutarties nutraukimo dienos) (el. b. apyrašo b. l. 5, 17, 49, 54, 63).

Darbo užmokestis už 2020 m. vasario mėnesį atsakovėms turėjo būti išmokėtas iki 2020-03-25, o kaip nustatyta, banko pavedimais jis buvo išmokėtas 2020-04-12, kartu su darbo užmokesčiu už kovo mėnesį (t. y., po prašymuose nurodytos darbo sutarties nutraukimo dienos) (el. b. apyrašo b. l. 60, 64).

Remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, Lietuvos Respublikos darbo kodekso 56 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatos suteikia teisę darbuotojui nutraukti darbo sutartį, jei darbo sutarties galiojimo metu yra ne mažesnis kaip dviejų mėnesių laikotarpis, kuriuo darbdavys nevykdo savo pareigos mokėti visą ar dalį darbo užmokestį.

Lietuvos Respublikos darbo kodekso 56 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytas terminas (du mėnesiai iš eilės ar daugiau) reiškia laikotarpį, už kurį buvo nesumokėtas darbo užmokestis, o ne pavėlavimo mokėti trukmę. Pagal šią normą, darbdavio įsiskolinimas darbuotojui kaip pagrindas reikalauti nutraukti darbo sutartį atsiranda, kai už du mėnesius iš eilės darbuotojui darbo užmokestis nemokamas arba mokamas ne viso dydžio.

Įvertinus byloje turimus duomenis, kokiais terminais atsakovėms 2020 metais buvo mokamas darbo užmokestis, kad jis buvo mokamas tik dalimis ir nesilaikant darbo sutartyje numatytų terminų, darytina išvada, kad atsakovės pagrįstai kreipėsi į darbdavį dėl darbo sutarties nutraukimo DK 56 str. 1 d. 2 p. pagrindu.

Darbo kodekso 56 straipsnio 3 dalis įpareigoja darbdavį, pasibaigus įspėjimo terminui, ne vėliau kaip paskutinę darbo dieną įforminti darbo sutarties pasibaigimą. Pagal straipsnio nuostatų formuluotę, nedraudžiama darbo sutarties pasibaigimą įforminti ir anksčiau.

Remiantis byloje nustatytomis aplinkybėmis, darbo sutarčių su atsakovėmis pasibaigimas 2020-03-31 atitinka DK 56 str. 3 d. nuostatas, todėl nėra pagrindo teismui vertinti, jog darbo sutarčių pasibaigimas turėtų būti įformintas kita data.

Kaip nustatyta iš darbo ginčų komisijos surinktos darbo byloje medžiagos, darbo ginčų komisijos posėdžio dieną Menachemo gimnazija pateikė darbo ginčų komisijai užpildytą pranešimo apie apdraustųjų valstybinio socialinio draudimo pabaigą formą, kurioje buvo įrašytas ieškovių atleidimo iš darbo pagrindas - Lietuvos Respublikos darbo kodekso 56 str. 1 d., data – 2020-03-31. Taigi, iš esmės, ieškovė pati neprieštaravo, kad darbo sutartys su atsakovėmis pasibaigė 2020 metų kovo 31 dieną. 

Esant nustatytoms anksčiau nurodytoms aplinkybėms, pripažintina, kad darbo sutartys su atsakovėmis G. K. ir L. S. pasibaigė 2020 m. kovo 31 d. darbo kodekso 56 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu.

Dėl darbo užmokesčio priteisimo

Tarp šalių kilo darbo ginčas dėl darbo užmokesčio ir kitų su darbo santykiais susijusių išmokų.

Lietuvos Respublikos darbo kodekso 146 str. 2 d. nustatyta, kad darbo sutarčiai pasibaigus, visos darbuotojo su darbo santykiais susijusios išmokos išmokamos, kai nutraukiama darbo sutartis su darbuotoju, bet ne vėliau kaip iki darbo santykių pabaigos, nebent šalys susitaria, kad su darbuotoju bus atsiskaityta ne vėliau kaip per dešimt darbo dienų. Darbo užmokesčio ar su juo susijusių išmokų dalis, neviršijanti darbuotojo vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio dydžio, visais atvejais turi būti sumokama ne vėliau kaip darbo santykių pasibaigimo dieną, nebent atleidimo metu buvo susitarta kitaip.

Byloje surinktais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad atsakovėms darbo užmokesčiai 2020 metais buvo sumokėti (ne visa apimtimi) 2020 m. vasario 25 d., 2020 m. balandžio 6 d., 2020 m. balandžio 12 d. ir 2020 m. gegužės 10 d. mokėjimais per banką.

Kaip ir buvo nustatyta darbo ginčų komisijoje nagrinėjant ginčą, iki darbo ginčų komisijos posėdžio dienos darbdavys buvo išmokėjęs atsakovėms darbo užmokesčio įsiskolinimą už 2020 m. vasario – kovo mėnesius.

Pripažįstant, kad atsakovių darbo sutartys pasibaigė 2020-03-31, darbdavys šią dieną turėjo galutinai atsiskaityti su atsakovėmis. To padaryta nebuvo, nebuvo išmokėta darbo užmokesčio, bei nebuvo išmokėta ir kompensacijos už nepanaudotas atostogas, kuri priklauso atsiskaitant su atleidžiamu darbuotoju, taip pat nebuvo sumokėta ir vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka, priklausanti pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso 56 straipsnio 2 dalį. 

Pagal byloje surinktą medžiagą ir duomenis apie atsakovių vidutinius darbo užmokesčius, atleidimo iš darbo dieną atsakovei G. K. priskaičiuotina 272,30 Eur kompensacija už nepanaudotas atostogas (1608,55 Eur / 56 d. d. x 9,48 d. d.) bei 607 Eur išeitinė išmoka, iš viso - 879,30 Eur, neatskaičius mokesčių, ir 592,71 Eur, atskaičius mokesčius. Įvertinus ieškovės 2020-05-10 atsakovei sumokėtus 418,02 Eur kaip atsiskaitymą už vasario, kovo mėnesių darbo užmokestį ir atostogas, šią sumą įskaitant į darbdavio privalomas sumokėti su darbo santykiais susijusias išmokas atsakovei, iš ieškovės Menchemo gimnazijos atsakovės G. K. naudai priteistina 174,69 Eur (atskaičius mokesčius) galutinio atsiskaitymo ir išeitinės išmokos suma.

Atleidimo iš darbo dienai atsakovei L. S. priskaičiuotina 617,12 Eur kompensacija už nepanaudotas atostogas (3462 Eur / 63 d. d. x 11,23 d. d.) bei 1154 Eur išeitinė išmoka, iš viso – 1771,12 Eur, neatskaičius mokesčių, ir 1101,96 Eur atskaičius mokesčius. Įvertinus ieškovės 2020-05-10 atsakovei sumokėtus 642,16 Eur kaip dalinį atsiskaitymą už vasario, kovo mėnesių darbo užmokestį ir atostogas, šią sumą įskaitant į darbdavio išmokėtas sumas už darbą, atsakovės L. S. naudai priteistina iš ieškovės 459,80 Eur (atskaičius mokesčius) darbo užmokesčio ir išeitinės išmokos.

Dėl netesybų priteisimo

Vadovaujantis darbo kodekso 147 straipsnio 1 dalimi, darbo santykiams nepasibaigus, kai dėl darbdavio kaltės pavėluotai išmokamas darbo užmokestis ar kitos su darbo santykiais susijusios išmokos, kartu su jomis darbuotojui, turinčiam darbo santykių, išmokami delspinigiai.

Remiantis nustatytomis aplinkybėmis, jog atsakovės pas ieškovę dirbo iki 2020-03-31, darbo sutartys su atsakovėmis yra pasibaigusiosios, iki atleidimo datos joms nebuvo sumokėtas visas priklausęs darbo užmokestis, delspinigių skaičiavimui iki darbo santykių nutraukimo dienos priimant teismo sprendimą, nėra pagrindo, kadangi po darbo sutarties nutraukimo netesybos skaičiuotinos DK 147 straipsnio 2 dalies pagrindu.

Pagal Darbo kodekso 147 straipsnio 2 dalį, darbo santykiams pasibaigus, o darbdaviui ne dėl darbuotojo kaltės uždelsus atsiskaityti su juo (šio kodekso 146 straipsnio 2 dalis), darbdavys privalo mokėti netesybas, kurių dydis – darbuotojo vidutinis darbo užmokestis per mėnesį, padaugintas iš uždelstų mėnesių skaičiaus, tačiau ne daugiau kaip iš šešių. Jeigu uždelsta suma yra mažesnė negu darbuotojo vieno mėnesio vidutinis darbo užmokestis, netesybų dydį sudaro darbdavio uždelsta suma, padauginta iš uždelstų mėnesių skaičiaus, tačiau ne daugiau kaip iš šešių. Jeigu uždelsto atsiskaitymo laikotarpis yra trumpesnis negu vienas mėnuo, netesybų dydį sudaro darbuotojo vidutinio darbo užmokesčio suma, apskaičiuota proporcingai uždelsto atsiskaitymo laikotarpiui.

Atsakovės atleistos iš darbo paskutinę 2020 metų kovo mėnesio dieną. Vadovaujantis Vidutinio darbo užmokesčio skaičiavimo tvarkos aprašo 5.2 punktu (kai atleidžiamo iš įmonės darbuotojo paskutinė darbo įmonėje (atleidimo iš darbo) diena sutampa su paskutine to mėnesio darbo diena pagal darbuotojo darbo (pamainos) grafiką, šis mėnuo įtraukiamas į skaičiuojamąjį laikotarpį), įtraukiant į skaičiuojamą laikotarpį 2020 metų sausio, vasario ir kovo mėnesius, atsakovių vienos darbo dienos vidutinis darbo užmokestis imamas pagal darbdavio pažymose nurodytus dydžius, atitinkamai, G. K. – 29,25 Eur, o L. S. – 54,95 Eur (el. b. apyrašo b. l. 12, 26).

2020 metų vidutiniam metiniam darbo dienų skaičiui, patvirtinam socialinės apsaugos ir darbo ministro 2019 m. gruodžio 13 d. įsakymu Nr. A1-767, esant nustatytam 21,1 darbo dienai (penkių darbo dienų savaitė), atsakovės G. K. vieno mėnesio vidutinis darbo užmokestis sudaro 617,18 Eur, atsakovės L. S. – 1159,45 Eur.

Kaip nustatyta, darbdavio atsakovėms uždelstos sumokėti po darbo santykių nutraukimo sumos buvus didesnėms, nei jų vidutiniai mėnesiniai darbo užmokesčiai, netesybos skaičiuojamos, atitinkamai vidutinį mėnesio darbo užmokestį dauginant iš šešių mėnesių maksimalaus laikotarpio (netesybos skaičiuojamos teismo sprendimo priėmimo momentui). Tokiu būdu, G. K. priskaičiuotina 3703,08 Eur netesybų suma (neatskaičius mokesčių), o L. S. – 6956,7 Eur (neatskaičius mokesčių) netesybų suma.

Dėl netesybų sumažinimo

Pagal DK 24 straipsnio 1 dalį, įgyvendindami savo teises ir vykdydami pareigas, darbdaviai ir darbuotojai privalo veikti sąžiningai, bendradarbiauti, nepiktnaudžiauti teise, o 5 dalis numato, kad kiekviena iš šalių privalo vengti interesų konflikto ir siekti bendros darbdavio ir darbuotojo ar visų darbuotojų gerovės, darbo santykių darnaus vystymosi ir kitos darbo sutarties šalies teisėtų interesų gynimo.

Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad netesybos gali būti priteisiamos sumažintos, jeigu jų nesumažinimas reikštų pernelyg didelę disproporciją, nepagrįstai didelį neadekvatumą tarp teisės pažeidimo ir sankcijos. Tokia situacija nebūtų suderinama su DK 2 ir 35 straipsniuose įtvirtintais darbo teisės principais, taip pat su proporcingumu kaip bendruoju teisės principu. Proporcingumas yra neatskiriamas teisingumo, protingumo, sąžiningumo principų aspektas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas išnagrinėtose kasacine tvarka bylose ne kartą pažymėjo, kad šie principai reikalauja, kad tarp teisės pažeidimo ir sankcijos nebūtų nepagrįstai didelio neadekvatumo, disproporcijų. Neadekvačios sankcijos taikymas tokiais atvejais pažeistų ne tik šiuos principus, bet ir galėtų padaryti žalos kitų darbuotojų interesams, kaip antai: kai kuriais atvejais dėl neproporcingai didelių sankcijų darbdavys galėtų tapti nemokus, dėl to nukentėtų kiti įmonės darbuotojai ir kreditoriai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-365/2010, 2012 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-179/2012).

Ieškovės nurodomi argumentai dėl netesybų sumažinimo ar visiško jų nepriteisimo grindžiami ieškovės kaip viešosios įstaigos patirtais laikinais finansiniais sunkumais, sudėtinga situacija dėl COVID-19 infekcijos įvesto karantino taikytų Vyriausybės suvaržymų švietimo įstaigų veiklai.

Teismas, vertindamas byloje visus pateiktus įrodymus dėl ieškovės sunkios finansinės padėties, susijusios tiek su valstybėje paskelbta ekstremalia situacija ir karantino metu nuo 2020 m. kovo 16 d. įvestais veiklų suvaržymais, tiek su ieškovės skolomis 2020 metų pradžiai, ką įrodo ieškovės duomenų neįskaitymas Sodroje, gimnaziją traktuojant kaip veiklos nevykdantį subjektą dėl skolų valstybiniam socialinio draudimo fondo biudžetui, sprendžia, jog ieškovė byloje nepagrindė negalėjimo atsiskaityti su ieškove fakto dėl įvestų suvaržymų ar negautų pajamų neginčijamais įrodymais apie tikrąją finansinę padėtį ir negalėjimą savalaikiai išmokėti darbo užmokesčių darbuotojoms. Ieškovė nepateikė jokių konkrečių duomenų apie savo finansinę padėtį atsakovių atleidimo dieną. Byloje taip pat nėra duomenų, kad ieškovė būtų dėjusi pastangas atsakovių atleidimo dieną susitarti su atsakovėmis dėl atsiskaitymo dalimis, siekiant išvengti neigiamų pasekmių – netesybų mokėjimo. Nagrinėjamu atveju, ieškovės atstovo argumentai dėl atsakovių nebendradarbiavimo po jų atleidimo, atmestini, įvertinus pačios ieškovės nebendradarbiavimą ir nepaisymą pareigos su atsakovėmis atsiskaityti galutinai jų atleidimo iš darbo dieną, arba susitarti dėl vėlesnio atsiskaitymo.

Esant nustatytoms aplinkybėms dėl ieškovės pareigos sumokėti atleidžiamoms iš darbo atsakovėms visą priklausantį darbo užmokestį ir kompensacines išmokas jų atleidimo iš darbo dieną nevykdymo (DK 146 str. 2 d.), ieškovė turi prisiimti neigiamas tokio vėlavimo atsiskaityti pasekmes, numatytas DK 147 straipsnio 2 dalyje – netesybų priteisimą.

Atsižvelgiant į teismui priskaičiuotas atsakovėms priklausančias netesybų sumas, vertinant susiklosčiusią sudėtingą situaciją darbo ir verslo rinkoje Lietuvoje nuo 2020 m. kovo mėnesio iki pat rudens, dėl įvesto karantino ir jo taikomų suvaržymų stabdant pasaulinės pandemijos Covid-19 plitimą, vadovaujantis teisingumo, sąžiningumo, proporcingumo ir kitais darbo teisėje svarbiais principais, pripažintina, kad priteisti visą netesybų sumą būtų pernelyg didelė disproporcija ir neadekvati sankcija darbdaviui (įvertinant kartu jo kaip švietimo įstaigos statusą) esamoje situacijoje, todėl netesybų sumos mažintinos, be kita ko, įvertinant ir ieškovės jau sumokėtas atsakovėms sumas po atleidimo iš darbo iki  darbo ginčų komisijos sprendimo priėmimo. Teismas sprendžia, jog nagrinėjamu atveju,  priteisiant atsakovėms 50 procentų sumažintas priskaičiuotas netesybas,  bus užtikrinta šalių interesų pusiausvyra, laikantis DK 24 straipsnyje įtvirtinto sąžiningumo principo. Taigi, iš ieškovės priteistina atsakovės G. K. naudai 1854,54 Eur netesybų suma, o L. S. naudai – 3478,35 Eur netesybų suma.

Ieškovės, jos atstovo plačiai dėstyti teiginiai dėl atsakovių draudžiamųjų pajamų nedeklaravimo, detaliau nevertinami, atkreipiant dėmesį, jog darbdavys turi pareigą teikti informaciją apie darbuotojus ir jų darbo sąlygas ar kitus darbo santykių aspektus įstatymuose nurodytoms kompetentingoms institucijoms (DK 23 straipsnis). Ieškovei praradus galimybę teikti pranešimus apie atsakovių darbines pajamas Sodrai, būtent darbdavys turėjo pasirūpinti, kad tokia informacija būtų skelbiama ir darbuotojos dėl to nepatirtų neigiamų pasekmių. Nagrinėjamu atveju, nenustatyta, kad darbdavys būtų ėmęsis aktyvių veiksmų (kad ir informavęs atsakoves), jog jų draudžiamosios pajamos neskelbiamos ir darbuotojoms dėl to gali būti neužtikrintos atitinkamos teisės į socialines garantijas. Darbdavys savo pareigas, įtvirtintas darbo kodekse, vykdė netinkamai, jam tenka pareiga ištaisyti trūkumus dėl deklaruotų atsakovių draudžiamųjų pajamų, kartu vykdant teismo sprendimą dėl atsakovių naudai priteistų išmokų sumokėjimo. 

Pažymėtina, kad ieškovei sumokant atsakovėms priteistas sumas (vykdant teismo sprendimą), turi būti įvertintos darbuotojoms jau sumokėtos sumos po jų atleidimo iš darbo.

Sprendimų vykdymo instrukcijos 21 punkte įtvirtinta, jog „vykdydamas vykdomuosius dokumentus dėl darbo užmokesčio ir kitų su darbo teisiniais santykiais susijusių sumų išieškojimo, antstolis išieško visą vykdomajame dokumente nurodytą sumą ir išmoka ją išieškotojui, neatskaičiuodamas su darbo teisiniais santykiais susijusių privalomų mokesčių (įmokų). Tačiau, jeigu skolininkas, pervesdamas į antstolio depozitinę sąskaitą priteistą sumą, atskaito iš jos su darbo teisiniais santykiais susijusius mokesčius, jis privalo antstoliui pateikti mokesčių atskaitymo apskaičiavimą, kuriame nurodomi iš išieškomų sumų atskaitomi mokesčiai ir jų dydžiai. Šiuo atveju antstolis skolininko pervestą sumą išmoka išieškotojui, kartu pateikdamas skolininko atsiųsto apskaičiavimo kopiją“.

Taigi, ieškovės kaip darbdavio pareiga išlieka bendradarbiauti tiek su darbuotojomis, kurioms išmokamos susijusios su darbo santykiais sumos, tiek su Socialinio draudimo fondo valdyba ir jos skyriais, nurodant, patikslinant, esant būtinumui, apskaičiuotas draudžiamąsias pajamas, tiek su darbo ginčų komisijos sprendimą, teismo sprendimą vykdančiu antstoliu, kad darbuotojų naudai išieškomos sumos būtų tokios, kokios nurodytos vykdomuosiuose dokumentuose, atitinkamai sumokėjus darbdaviui privalomus mokesčius, pateikus apie tai įrodymus sprendimą vykdančiam antstoliui, pačioms darbuotojoms, taip pat ir nurodant, jeigu dalis sumų jau yra sumokėta.

Dėl kitų ieškovės ir atsakovių procesiniuose dokumentuose ir teismo posėdžio metu išdėstytų argumentų teismas plačiau nepasisako, laikydamas, jog jie neturi sprendžiamosios reikšmės priimant sprendimą. Kasacinio teismo ir kitų teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą.

Sutinkamai su darbo kodekso 231 straipsnio 7 dalimi, teismo sprendimui darbo ginčo byloje įsiteisėjus, darbo ginčų komisijos sprendimas netenka galios.

Dėl teismo sprendimo skubaus vykdymo

Vadovaujantis Civilinio proceso kodekso 282 straipsnio 2 dalimi, teismas nukreipia skubiai vykdyti sprendimą dėl darbo užmokesčio priteisimo, ir sprendime nustatyta dalis neturi viršyti vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio. Atsižvelgiant į tai, kad skubiam vykdymui buvo nukreipti darbo ginčų komisijos sprendimai, bei į darbuotoją, kaip silpnesnę darbo teisinių santykių šalį civiliniame procese, teismas nukreipia skubiai vykdyti teismo sprendimo dalis dėl neviršijančios vieno vidutinio darbo užmokesčio sumos išieškojimo iš ieškovės atsakovių naudai, atitinkamai, G. K. naudai skubiai vykdyti 600 Eur sumos išieškojimą, L. S. naudai – 1100 Eur. Sumos nurodytos neatskaičius mokesčių.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

LR CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

Sprendimas yra priimtas atsakovių naudai, todėl atsakovės turi teisę į patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Atsakovės prašo priteisti 950 Eur išlaidas už advokatės suteiktą teisinę pagalbą byloje (pateiktas byloje 2020-10-28 prašymas Nr.DOK-210808 su mokėjimo įrodymais). Kiekviena iš atsakovių sumokėjo advokatei po 475 Eur.

Vertinant išlaidas pagal įkainius, nustatytus teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteisimo užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ (įsakymo redakcija nuo 2015 m. kovo 20 d.), siejant koeficientus su Lietuvos statistikos departamento skelbiamu užpraėjusio ketvirčio vidutiniu mėnesiniu bruto darbo užmokesčiu šalies ūkyje, pripažintina, kad patirtos išlaidos neviršija maksimalių dydžių.

Atsižvelgiant į advokatės darbą byloje, teiktų paslaugų ir apmokėjimo už jas detalizavimą, bylos apimtį, spręstų klausimų sudėtingumą, bylą išsprendus atsakovių naudai, iš ieškovės yra pagrindas priteisti atsakovėms visų jų patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Iš ieškovės atsakovei G. K. priteisiama 475 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo ir atsakovei L. S. taip pat priteisiama 475 Eur patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsniu, 259 – 260 straipsniais, 263 – 265 straipsniais, 279 straipsniu, 282 straipsniu, 307 straipsniu, teismas

N U S P R E N D Ė :

viešosios įstaigos „Menachemo gimnazija“ ieškinį atmesti.

Pripažinti G. K., a.k.(duomenys neskelbtini), darbo sutarties su viešąja įstaiga „Menachemo gimnazija“, j.a.k.304711088, pasibaigimą Lietuvos Respublikos darbo kodekso 56 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu 2020 metų kovo 31 dieną.

Priteisti atsakovei G. K., a.k.(duomenys neskelbtini), iš ieškovės viešosios įstaigos „Menachemo gimnazija“, j.a.k.304711088, 174,69 Eur (vieną šimtą septyniasdešimt keturis eurus, 69 euro centus, atskaičius mokesčius) galutinio atsiskaitymo ir išeitinės išmokos.

Priteisti atsakovei G. K., a.k.(duomenys neskelbtini), iš ieškovės viešosios įstaigos „Menachemo gimnazija“, j.a.k.304711088, 1854,54 Eur (vieną tūkstantį aštuonis šimtus penkiasdešimt keturis eurus 54 euro centus, neatskaičius mokesčių) netesybų.

Priteisti atsakovei G. K., a.k.(duomenys neskelbtini), iš ieškovės viešosios įstaigos „Menachemo gimnazija“, j.a.k.304711088, 475 Eur (keturis šimtus septyniasdešimt penkis eurus) bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

Pripažinti L. S., a.k. (duomenys neskelbtini), darbo sutarties su viešąja įstaiga „Menachemo gimnazija“, j.a.k.304711088, pasibaigimą Lietuvos Respublikos darbo kodekso 56 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu 2020 metų kovo 31 dieną.

Priteisti atsakovei L. S., a.k. (duomenys neskelbtini), iš ieškovės viešosios įstaigos „Menachemo gimnazija“, j.a.k.304711088, 459,80 Eur (keturis šimtus penkiasdešimt devynis eurus 80 euro centų, atskaičius mokesčius) galutinio atsiskaitymo ir išeitinės išmokos.

Priteisti atsakovei L. S., a.k. (duomenys neskelbtini), iš ieškovės viešosios įstaigos „Menachemo gimnazija“, j.a.k.304711088, 3478,35 Eur (tris tūkstančius keturis šimtus septyniasdešimt aštuonis eurus 35 euro centus, neatskaičius mokesčių) netesybų.

    Priteisti atsakovei L. S., a.k. (duomenys neskelbtini), iš ieškovės viešosios įstaigos „Menachemo gimnazija“, j.a.k.304711088, 475 Eur (keturis šimtus septyniasdešimt penkis eurus) bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

Nukreipti skubiai vykdyti teismo sprendimo dalį dėl 600 Eur (šeši šimtai eurų, neatskaičius mokesčių) sumos išieškojimo G. K. naudai iš ieškovės viešosios įstaigos „Menachemo gimnazija“.

Nukreipti skubiai vykdyti teismo sprendimo dalį dėl 1100 Eur (vieno tūkstančio ir šimto eurų, neatskaičius mokesčių) sumos išieškojimo L. S. naudai iš ieškovės viešosios įstaigos „Menachemo gimnazija“.

Įsiteisėjus teismo sprendimui, Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus darbo ginčų komisijos 2020 m. gegužės 11 d. sprendimus Nr. DGKS-2998 darbo byloje Nr.APS-131-7381 ir Nr. DGKS-3006 darbo byloje Nr.APS-1-7330 laikyti netekusiais galios (DK 231 str. 7 d.).

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja                                                                                Gitana Butrimaitė