Civilinė byla Nr. e2A-1461-413/2020

Teisminio proceso Nr. 2-22-3-01026-2020-2

Procesinio sprendimo kategorijos:

 (S)

2.6.1.3.6; 2.6.8.10; 2.6.29.3; 3.3.1.18.1

Kauno apygardos teismas

N u t a r t i s

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. spalio 22 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintauto Koriagino (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Algimanto Kukalio ir Rūtos Palubinskaitės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės bendrovės „NEO Finance“ apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2020 m. liepos 1 d. sprendimo už akių civilinėje byloje Nr. e2-14173-347/2020 pagal ieškovės akcinės bendrovės „NEO Finance“ ieškinį atsakovui E. M. dėl skolos priteisimo.

Teisėjų kolegija 

n u s t a t ė :

I.       Ginčo esmė

1.       Ieškovė AB „NEO Finance“ (toliau – ieškovė) kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė:

1.1.                       priteisti iš atsakovo E. M. (toliau – atsakovas) 8370,26 Eur negrąžinto kredito dalį,

1.2.                       934,55 Eur mokėjimo (pelno) palūkanas, paskaičiuotas iki 2020 m. gegužės 20 d. (kreipimosi į teismą dienos);

1.3.                       25 procentų dydžio sutartines palūkanas už negrąžintą vartojimo kredito sumą (8 370,76 Eur) nuo kreipimosi į teismą dienos iki visiško kredito grąžinimo;

1.4.                       64,40 Eur sutartines palūkanas nuo termino įvykdyti prievolę praleidimo dienos (2019 m. gruodžio 29 d.) iki kreipimosi į teismą dienos;

1.5.                       1948,53 Eur tarpininkavimo mokestį; 

1.6.                      5 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo įvykdymo;

1.7.                       255,00 Eur žyminį mokestį ir 200,00 Eur procesinių dokumentų rengimo išlaidas.

2.       Ieškovė nurodė, kad tarp ieškovės – tarpusavio skolinimo platformos operatoriaus NEO Finance, AB ir atsakovo – vartojimo kredito gavėjo E. M., 2019 m. kovo 22 d. buvo sudaryta vartojimo kredito sutartis Nr. K984884648, kuria atsakovui buvo suteiktas 10 000,00 Eur vartojimo kreditas 36 mėn. terminui ir pagal kurią atsakovas įsipareigojo grąžinti suteiktą vartojimo kreditą bei sumokėti bendrą vartojimo kredito kainą (vartojimo kredito mokestį): 4313,60 Eur palūkanas (metinė palūkanų norma: 23,00 proc.), 1417,04 Eur tarpininkavimo mokestį iki 2022 m. kovo 28 d. Atsakovas prievolės laikų nevykdė ir į siunčiamus raginimus nereagavo, todėl ieškovė 2020 m. balandžio 29 d. atsakovui išsiųstu išankstiniu raštišku pranešimu nutraukė su atsakovu sudarytą vartojimo kredito sutartį. Atsakovas per pranešimu apie sutarties nutraukimą suteiktą terminą įsiskolinimo nepadengė ir liko skolingas ieškovei 8 370,76 Eur vartojimo kredito. Be suteikto vartojimo kredito sumos, atsakovas taip pat įsipareigojo sumokėti ieškovei sutarties 1.7. punkte apibrėžtą vartojimo kredito mokestį: mokėjimo (pelno) palūkanas, tarpininkavimo mokestį ir bet kuriuos su Vartojimo kredito sutartimi susijusius mokesčius (Sutarties 2.1., 5.1., 5.4. punktai). Ieškovė nutraukė vartojimo kredito sutartį su atsakovu, todėl įgijo teisę reikalauti visų mokėtinų sumų pagal vartojimo kredito sutartį. Ieškovei nutraukus sutartį, atsakovo teisė naudotis kreditu nėra išnykusi, todėl ieškovė turi teisę reikalauti priteisti visas mokėjimo palūkanas tol, kol tęsiasi naudojimasis suteiktu vartojimo kreditu, t. y. iki visiško jo grąžinimo dienos. Todėl ieškovė prašė priteisti iš atsakovo 934,55 Eur mokėjimo palūkanas, paskaičiuotas iki 2020 m. gegužės 20 d. kreipimosi į teismą dienos, bei 25,00 proc. mokėjimo palūkanas už negrąžintą vartojimo kredito sumą 8 370,76 Eur, skaičiuojant jas nuo kreipimosi į teismą dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Tarpininkavimo mokestis yra apskaičiuotas Vartojimo kredito sutarties Bendrųjų sąlygų 5.3. punkte. Pažeidus sutarties sąlygas ieškovė įgyjo teisę reikalauti kompensuojamųjų palūkanų už prievolės įvykdymo termino praleidimą, todėl prašė priteisti 64,40 Eur sutartinių palūkanų, skaičiuojamų nuo termino įvykdyti prievolę praleidimo, t. y. nuo 2019 m. gruodžio 29 d., iki kreipimosi į teismą dienos.

3.       Atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė. Teismo procesiniai dokumentai atsakovui įteikti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka kartu su juo gyvenančiam šeimos nariui.

II.       Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

4.       Kauno apylinkės teismas 2020 m. liepos 1 d. sprendimu už akių ieškinį tenkino iš dalies, priteisė iš atsakovo E. M. ieškovei AB „NEO Finance“ 8370,76 Eur negrąžintą kreditą, 744,07 Eur palūkanas, 1 948,53 Eur tarpininkavimo mokestį, 64,40 Eur sutartines palūkanas, 5 procentus metines palūkanas nuo priteistos sumos (11 127,76 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2020 m. gegužės 21 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 445,90 Eur bylinėjimosi išlaidas.

5.       Teismas nurodė, kad pagal 2019 m. kovo 22 d. šalių sudarytą vartojimo kredito sutartį Nr. K984884648 ieškovė suteikė atsakovui 10 000,00 Eur kreditą 36 mėnesių laikotarpiui. Atsakovas įsipareigojo grąžinti suteiktą kreditą ir sumokėti 1417,04,56 Eur tarpininkavimo mokestį (su nuolaida), 4313,60 Eur palūkanas. Metinė palūkanų norma 25 procentai. Ieškovė 2020 m. kovo 30 d. raginimu informavo atsakovą, kad jis per 14 dienų nuo raginimo gavimo dienos turi padengti 1899,16 Eur įsiskolinimą, o to nepadarius, sutartis bus nutraukta ir atsakovas turės grąžinti visą suteiktą kreditą bei sumokėti kitas privalomas mokėti sumas. Atsakovas per įspėjime nurodytą terminą įsiskolinimo nepadengė, todėl ieškovė 2020 m. gegužės 5 d. atsakovui siųstu išankstiniu raštišku pranešimu nutraukė sudarytą vartojimo kredito sutartį. Atsakovas nevykdė įsipareigojimų grąžinti kreditą, todėl ieškovė turi teisę reikalauti grąžinti nesumokėtą kredito dalį. Ieškinys šioje dalyje pagrįstas byloje esančiais įrodymais, todėl ieškovei iš atsakovo priteistina 8370,76 Eur negrąžinta kredito dalis.

6.       Teismas pažymėjo, kad Sutarties 5.2 punktas nustato atsakovo pareigą, be kita ko, mokėti palūkanas. Pagal Sutartį, palūkanos – metinių fiksuotųjų palūkanų, nustatytų vartojimo kredito sutarties specialiosiose sąlygose, išraiška pinigais, kurias vartojimo kredito gavėjas privalo sumokėti bendrovei už naudojimąsi vartojimo kredito suma; palūkanos yra skaičiuojamos nuo vartojimo kredito išmokėjimo vartojimo kredito gavėjui dienos iki dienos, kada visas vartojimo kreditas yra faktiškai grąžinamas bendrovei; skaičiuojant palūkanas bus laikoma, kad metai turi 360 kalendorinių dienų, o mėnuo turi 30 kalendorinių dienų (Sutarties 1.15 punktas).

7.        Nutraukus paskolos (kredito) sutartį prieš terminą, pasibaigia pagrindinių prievolių pagal sutartį vykdymas natūra, todėl mokėjimo (pelno) palūkanos skolininkui pagal šią sutartį nebegali būti skaičiuojamos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2020 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020). Kadangi mokėjimo (pelno) palūkanų skaičiavimas po sutarties nutraukimo negalimas, o vartojimo kredito sutartį ieškovė vienašališkai nutraukė nuo 2020 m. gegužės 5 d., teismas sprendė, kad mokėjimo (pelno) palūkanos gali būti skaičiuojamos tik už laikotarpį nuo 2019 m. gruodžio 29 d. (termino įvykdyti prievolę praleidimo data) iki sutarties nutraukimo, t. y. už 128 dienas, ir nagrinėjamu atveju sudaro 744,07 Eur (8 370,76 x 25 proc. / 360 d. x 128 d.). Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes bei kasacinio teismo išaiškinimus, teismas konstatavo, kad ieškovės reikalavimas dėl 934,55 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų sumos priteisimo yra pagrįstas ir tenkinamas iš dalies, priteisiant ieškovei iš atsakovo 744,07 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų. Reikalavimas dėl 25,00 proc. dydžio mokėjimo (pelno) palūkanų už negrąžintą 8 370,76 Eur vartojimo kredito sumą, skaičiuojant nuo kreipimosi į teismą dienos (2020 m. gegužės 20 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, netenkinamas.

8.       Vertindamas ieškovės reikalavimą priteisti 64,40 Eur palūkanas už laikotarpį nuo termino įvykdyti prievolę praleidimo dienos (2019 m. gruodžio 29 d.) iki kreipimosi į teismą dienos, kurios ieškinyje įvardytos kompensuojamosiomis palūkanomis, teismas pažymėjo, kad pagal Sutarties 6.1 punktą vartojimo kredito gavėjui neįvykdžius prievolės laiku sumokėti mėnesinę įmoką, specialiosiose sąlygose numatytos palūkanos yra skaičiuojamos toliau nuo negrąžintos mėnesinės įmokos kredito dalies kaip atlyginimas už naudojimąsi vartojimo kredito suma iki visiško skolos sumokėjimo dienos. Tokiu būdu nurodyta Sutarties nuostata nustato pareigą mokėti ne kompensuojamąsias, o mokėjimo (pelno) palūkanas, kurios šiuo sprendimu priteistinos ne didesnės kaip 744,07 Eur. Tuo tarpu CK 6.261 straipsnyje nustatyta skolininko pareiga mokėti kompensuojamąsias palūkanas, kurios yra laikomos minimaliais nuostoliais.

9.       Nagrinėjamu atveju taikytinas CK 6.210 straipsnio 1 dalyje numatytas 5 procentų metinių palūkanų dydis. Kompensuojamosios palūkanos skaičiuotinos už laikotarpį nuo sutarties pažeidimo 2019 m. gruodžio 29 d. iki kreipimosi į teismą dienos 2020 m. gegužės 20 d., kaip prašoma ieškiniu, t. y. už 143 dienas, ir sudaro 166,25 Eur (8 370,76 x 5 proc. / 360 d. x 143 d.). Kadangi prašoma priteisti kompensuojamųjų palūkanų suma (64,40 Eur) neviršija maksimalių priteistinų kompensuojamųjų palūkanų (166,25 Eur), teismas sprendė, kad reikalavimas priteisti 64,40 Eur kompensuojamąsias palūkanas yra pagrįstas.

10.       Pasisakydamas dėl ieškovės reikalavimo priteisti 1 948,53 Eur dydžio tarpininkavimo mokestį, teismas nurodė, kad tarpininkavimo mokesčio apskaičiavimo tvarka numatyta Sutarties 5.3 punkte, pagal kurį vartojimo kredito sutarties specialiosiose sąlygose nustatytas tam tikras procentinis dydis nuo mėnesinės įmokos ir priskaičiuotos vėlavimo palūkanų sumos, jeigu mėnesinės įmokos mokėjimas yra pradelstas (Sutarties bendrųjų sąlygų 5.3.1. punktas, specialiosios sąlygos); 1,2 proc. per mėnesį nuo Vartojimo kredito sumos iš šios sumos atėmus 5.3.1. punkte nustatyta tvarka priskaičiuotą sumą. Šiame punkte apskaičiuota Tarpininkavimo mokesčio sudedamoji dalis per mėnesį yra ne didesnė nei 30 (trisdešimt) eurų (Sutarties bendrosios dalies 5.3.2. punktas, specialiosios sąlygos). Pagal sutarties 5.14 punktą, bet kokios nuolaidos, susijusios su vartojimo kredito gavėjo išlaidomis, kurios yra taikomos tik apibrėžtu laikotarpiu, taikomos tik vartojimo kredito gavėjui tinkamai vykdant įsipareigojimus pagal vartojimo kredito sutartį. Kadangi vartojimo kredito gavėjas netinkamai vykdė įsipareigojimus pagal vartojimo kredito sutartį, teismas ieškovės reikalavimą dėl 1948,53 Eur tarpininkavimo mokesčio priteisimo pripažino pagrįstu (Kauno apygardos teismo 2019 m. liepos 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1112-259/2019 bei joje nurodyta kita Kauno apygardos teismo praktika).

III.       Apeliacinio skundo teisiniai argumentai

11.       Apeliaciniu skundu ieškovė AB „NEO Finance“ (toliau – apeliantė) prašo pakeisti Kauno apylinkės teismo 2020 m. liepos 1 d. sprendimą dalyje dėl mokėjimo palūkanų ir priteisti iš atsakovo 859,47 Eur mokėjimo (pelno) palūkanas, paskaičiuotas iki 2020 m. gegužės 5 d. (vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos), 25 proc. negautas pajamas (nuostolius) už negrąžintą vartojimo kredito sumą 8370,76 Eur nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos 2022 m. kovo 28 d., 25 proc. kompensuojamąją funkciją atliekančias palūkanas už negrąžintą vartojimo kredito sumą 8370,76 Eur nuo vartojimo kredito sutarties termino pabaigos 2022 m. kovo 29 d. iki visiško kredito grąžinimo dienos, visas bylinėjimosi išlaidas, arba panaikinti Kauno apylinkės teismo 2020 m. liepos 1 d. sprendimą, bylą grąžinti nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui bei priteisti iš atsakovo visas turėtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais: 

11.1.                       Teismas sprendimą grindė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2020 m. gegužės 25 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e3K-7-823/2020, sukurtu precedentu, neatsižvelgdamas į šio precedento sukūrimo laiką, ieškinio pateikimo laiką, vartojimo kredito sutarties sudarymo laiką, precedento argumentaciją bei iki šio precedento galiojusią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką. Teismas visiškai neatsižvelgė į kitus toje pačioje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje nurodytus išaiškinimus, tokius kaip kreditoriaus teisė reikalauti dėl pagal nutrauktą paskolos (kredito) sutartį negautų mokėjimo (pelno) palūkanų, kaip kreditoriaus negautų pajamų, atlyginimo bei kitas svarbias aplinkybes.

11.2.                       Iki 2020 m. gegužės 25 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimo galiojo priešinga mokėjimo (pelno) palūkanų skaičiavimo praktika. Ieškinio pateikimo teismui dieną, apelianto ieškinys dalyje dėl mokėjimo (pelno) palūkanų, skaičiuojamų nuo kreipimosi į teismą dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, buvo pagrįstas ir tenkintinas. Šias aplinkybes pagrindžia iki 2020 m. gegužės 25 d. vieningai formuota Lietuvos Respublikos teismų praktika (pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. gegužės 23 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-275-248/2015 ir kt.)

11.3.                       Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas (toliau – Konstitucinis Teismas) 2006 m. kovo 28 d. ir 2007 m. spalio 24 d. nutarimuose, pasisakydamas dėl teismo precedento reikšmės, yra pažymėjęs, kad Konstitucijoje įtvirtinta bendrosios kompetencijos teismų instancinė sistema turi funkcionuoti taip, jog būtų sudarytos prielaidos formuotis vienodai (nuosekliai, neprieštaringai) bendrosios kompetencijos teismų praktikai, kad tokios pat (analogiškos) bylos turi būti sprendžiamos taip pat, t. y. jos turi būti sprendžiamos ne sukuriant naujus teismo precedentus, konkuruojančius su esamais, bet paisant jau įtvirtintų ir taip garantuojant teismų praktikos vienodumą bei jurisprudencijos tęstinumą.

11.4.                       Apeliantas pažymi, kad Teismas visiškai neatsižvelgė į tai, kad tiek vartojimo kredito sutarties sudarymo dieną, tiek ieškinio pateikimo teismui dieną dar galiojo priešingas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotas precedentas, leidžiantis mokėjimo (pelno) palūkanas skaičiuoti iki visiško prievolės įvykdymo dienos. Šiuo atveju apeliantas tapo dviejų Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotų precedentų įkaitu, kurių vienas leido mokėjimo (pelno) palūkanas skaičiuoti iki visiško prievolės įvykdymo, nes naudojimasis paskolintais pinigais nesibaigia nutraukus sutartį, ar pasibaigus jos įvykdymo terminui, o kitas nurodo, jog mokėjimo (pelno) palūkanos gali būti skaičiuojamos tik iki sutarties nutraukimo, nes jų skaičiavimas už ilgesnį terminą viršytų kreditoriaus lūkesčių interesą. Ieškinys buvo pateiktas galiojant vienam precedentui, o sprendimas priimtas jau galiojant kitam.

11.5.                       Visiškai priešinga situacija būtų, jeigu apeliantas dabar kreiptųsi į teismą su identišku ieškiniu, kadangi jau yra susipažinęs su aktuliu Lietuvos Aukščiausiojo Teismo precedentu, taip pat praėjo protingas terminas, kurio pakako apeliantui savo procesinius dokumentus suderinti su naujuoju Lietuvos Aukščiausiojo Teismo precedentu. Toks apelianto pastatymas prieš du visiškai skirtingus Lietuvos Aukščiausiojo Teismo precedentus bylinėjimosi teisme metu, nesuteikiant apeliantui protingo termino prisitaikyti, neatitinka ne tik protingumo bei sąžiningumo principų, bet ir pažeidžia jo teisę kreiptis į teismą teisminės gynybos. Teismas, vadovaujantis sąžiningumo bei protingumo principais, turėjo nustatyti ieškovei terminą pateikti poziciją dėl ieškinyje reiškiamų reikalavimų, susijusių su mokėjimo (pelno) palūkanų skaičiavimu po vartojimo kredito sutarties nutraukimo ir tokio reikalavimo faktinio pagrindo.

11.6.                       Pirmosios instancijos teismas ex officio turėjo teisę prašymą priteisti mokėjimo funkciją atliekančias palūkanas už negrąžintą vartojimo kredito sumą 8370,76 Eur, nuo kreipimosi į teismą dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos kvalifikuoti kaip prašymą atsakovui taikyti civilinę atsakomybę ir apeliantui priteisti kompensuojamąją funkciją atliekančias palūkanas, remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo naujai suformuota teisės aiškinimo taisykle.

12.       Atsiliepimas į apeliacinį skundą nepateiktas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV.       Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

13.       Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar nustatytoms faktinėms aplinkybėms teisingai taikė materialiosios teisės normas, ar nepažeidė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso teisės normų. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas, ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

14.       Teisėjų kolegija, nenustačiusi absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, pasisako dėl ieškovės paduoto apeliacinio skundo faktinių bei teisinių argumentų. Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria buvo iš dalies patenkintas ieškinys dėl skolos ir palūkanų priteisimo, teisėtumo ir pagrįstumo. Apeliaciniu skundu yra skundžiama pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria buvo atmestas ieškovės reikalavimas dėl mokėjimo (pelno) palūkanų ir 25 procento dydžio mokėjimo palūkanų už negrąžintą vartojimo kredito sumą priteisimo.

15.       Iš byloje esančios medžiagos nustatyta, kad 2019 m. kovo 22 d. ieškovė ir atsakovas sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. K984884648, pagal kurią ieškovė suteikė atsakovui 10 000 Eur kreditą, o atsakovas įsipareigojo grąžinti kreditą sutartyje nustatyta tvarka ir terminais per 36 mėnesius, sumokėti 4313,60 Eur dydžio palūkanas (metinė palūkanų norma 25 proc.) ir 1417,04 Eur tarpininkavimo mokestį bei vykdyti kitus sutartyje nustatytus įsipareigojimus. Byloje nėra ginčo dėl to, kad atsakovas netinkamai vykdė įsipareigojimus pagal šalių sudarytą vartojimo kredito sutartį, todėl 2020 m. balandžio 29 d. pranešimu ieškovė vienašališkai nutraukė su atsakovu sudarytą vartojimo kredito sutartį nuo 2020 m. gegužės 5 d.

16.       Apeliaciniame skunde ieškovė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ginčijamą sprendimą grindė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2020 m. gegužės 25 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e3K-7-823/2020, sukurtu precedentu, neatsižvelgdamas į šio precedento sukūrimo laiką, ieškinio pateikimo laiką, vartojimo kredito sutarties sudarymo laiką, precedento argumentaciją bei iki šio precedento galiojusią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką.

17.       Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktikoje nurodyta, kad pagal nusistove?jusia? praktika? Europos Sa?jungos teise?s normos is?ais?kinimas, kuri? pateikia Europos Sąjungos Teisingumo Teismas, i?gyvendindamas Sutarties de?l Europos Sa?jungos veikimo 267 straipsniu jam suteikta? kompetencija?, paais?kina ir patikslina s?ios normos prasme? ir apimti?, kaip ji turi arba ture?jo bu?ti suprantama ir taikoma nuo i?sigaliojimo momento. Remiantis tuo darytina is?vada, kad taip is?ais?kinta? norma? teismas gali ir turi taikyti teisiniams santykiams, kurie atsirado ir kurie buvo nustatyti pries? priimant sprendima? de?l pras?ymo is?ais?kinti, jei, be to, i?vykdytos sa?lygos, leidz?ianc?ios kompetentinguose teismuose pareiks?ti ies?kini? de?l s?ios normos taikymo (1980 m. kovo 27 d. sprendimo Denkavit italiana Sri., 61/79, EU:C:1980:100, 16 punktas, 2000 m. vasario 10 d. sprendimo Deutsche Telekom, C?50/96, EU:C:2000:72, 43 punktą; 2015 m. rugse?jo 29 d. sprendimo Gmina Wrocław, C-276/14, EU:C:2015:635, 44 punktas). Teisėjų kolegija pažymi, jog analogiškos principinės pozicijos laikomasi ir Lietuvos Respublikos teismų praktikoje bei teisės doktrinoje (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-279-690/2017; Vilniaus apygardos teismo 2019 m. rugsėjo 13 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-3109-340/2019, 2020 m. birželio 30 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-1067-232/2020, 2020 m. liepos 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-1089-232/2020; BRAZDEIKIS, A. Teismo precedento galia: retrospektyvumo problema. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo leidinys „Dabarties iššūkiai teismams, užtikrinant žmogaus teises“, 2018, p. 9-12), nurodant, jog teisės normos išaiškinimą, paaiškinantį ir patikslinantį šios normos prasmę ir apimtį, kaip ji turi arba turėjo būti suprantama ir taikoma nuo jos įsigaliojimo momento, teismas gali ir turi taikyti teisiniams santykiams, atsiradusiems ir susidariusiems iki sprendimo priėmimo; tokiu būdu teismo sprendime pateiktas išaiškinimas taikytinas tiek į ateitį, tiek retrospektyviai, t. y. faktams, kurie įvyko, ar kitoms byloms, kurios buvo pradėtos, iki naujo išaiškinimo. 

18.       Tokiu atveju, Lietuvos Auks?c?iausiojo Teismo Civiliniu? bylu? skyriaus is?ple?stinei teise?ju? kolegijai 2020 m. gegužės 25 d. nutartimi, priimta civiline?je byloje Nr. e3K-7-75-823/2020, pakeitus ankstesnę praktiką, kurioje buvo teigiama, kad skolininko pareiga mokėti mokėjimo (pelno) palūkanas išlieka ir paskolos davėjui nutraukus paskolos sutartį, išskyrus atvejus, jei kitaip nustatyta paskolos sutartyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-509/2010; 2015 m. gegužės 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-275-248/2015), nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismui priimant sprendimą už akių pagrįstai vadovautasi pateiktu išaiškinimu, jog kreditoriaus reikalavimas dėl mokėjimo (pelno) palūkanų priteisimo yra reikalavimas įvykdyti sutartinę prievolę natūra, todėl jis negali būti reiškiamas po sutarties nutraukimo, nes tai neatitinka bendrųjų sutarties nutraukimo teisinių padarinių, įtvirtintų CK 6.221 straipsnyje, pagal kuriuos sutarties nutraukimas atleidžia abi sutarties šalis nuo tolimesnio sutartinių prievolių vykdymo, o šalis iki tol siejęs sutartinis teisinis santykis keičiamas sutartinės atsakomybės teisiniu santykiu. Teisėjų kolegija pažymi, jog Lietuvos Auks?c?iausiojo Teismo Civiliniu? bylu? skyriaus is?ple?stinės teise?ju? kolegijos 2020 m. gegužės 25 d. nutartyje civiline?je byloje Nr. e3K-7-75-823/2020 pateiktų paaiškinimų dėl ginčo atveju aktualių CK 6.221 straipsnio 1, 3 dalių, CK 6.872 straipsnio 2 dalies ir 6.874 straipsnio 1 dalies normų prasmės taikymui, priešingai negu teigia ieškovė, neturi įtakos precedento suku?rimo, ies?kinio pateikimo, sutarties sudarymo laikas bei iki s?io precedento galiojusi Lietuvos Auks?c?iausiojo Teismo praktika, teisiniams santykiams, atsiradusiems iki sprendimo už akių priėmimo, išaiškintas normas turint taikyti taip, kaip jos turėjo būti suprantamos nuo įsigaliojimo momento.

19.       Apeliantės vertinimu, pirmosios instancijos teismas, įvertinęs Lietuvos Aukščiausiojo Teismo naujai suformuluotą bei iš esmės pakeistą iki tol galiojusią mokėjimo (pelno) funkciją atliekančių palūkanų skaičiavimo praktiką, vadovaujantis sąžiningumo ir protingumo principais bei užtikrinant proceso ekonomiškumą, turėjo pasiūlyti ieškovei įvertinti aktualius Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 25 d. priimtoje nutartyje pateiktus išaiškinimus ir atitinkamai sudaryti galimybes patikslinti ieškinyje nurodytas aplinkybes bei ieškinio reikalavimus. Ieškovei nenustačius termino ieškinio trūkumams pašalinti bei nepasiūlius patikslinti ieškinį, teismas ex officio turėjo teisę prašymą priteisti mokėjimo funkciją atliekančias palūkanas, skaičiuojamas nuo kreipimosi į teismą dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, kvalifikuoti kaip prašymą atsakovui taikyti civilinę atsakomybę ir ieškovei priteisti 25 proc. kompensuojamąją funkciją atliekančias palūkanas.

20.       Teisėjų kolegija su šiais apeliantės argumentais nesutinka ir atmeta juos kaip nepagrįstus dėl žemiau nurodytų argumentų. Bendrąja prasme palūkanos suprantamos kaip atlyginimas už pinigų skolinimą. Palūkanas pagal prievoles gali nustatyti įstatymai arba šalių susitarimai (CK 6.37 straipsnio 1 dalis). Kasacinio teismo praktikoje išskiriamos dvejopo pobūdžio palūkanos: 1) palūkanos, atliekančios mokėjimo funkciją (užmokestis už pinigų skolinimą (pvz., CK 6.872 straipsnio 1 dalis); 2) palūkanos, atliekančios kompensuojamąją funkciją (minimalių kreditoriaus nuostolių (negautų pajamų), kurių nereikia įrodinėti, kompensacija už piniginės prievolės pažeidimą (CK 6.210, 6.261 straipsniuose nustatytos palūkanos) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-275-248/2015).

21.       Kasacinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2020 m. gegužės 25 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020, suformavo tokią teisės aiškinimo taisyklę: nutraukus paskolos (kredito) sutartį prieš terminą, pasibaigia pagrindinių prievolių pagal sutartį vykdymas natūra, todėl mokėjimo (pelno) palūkanos skolininkui pagal šią sutartį nebegali būti skaičiuojamos; paskolos (kredito) sutartį nutraukus prieš terminą kreditorius įgyja teisę reikalauti taikyti skolininkui civilinę atsakomybę: reikalauti sutartyje ar įstatyme nustatyto dydžio kompensuojamųjų palūkanų iki visiško paskolos sumos grąžinimo, taip pat reikalauti dėl pagal nutrauktą paskolos (kredito) sutartį negautų mokėjimo (pelno) palūkanų, kaip kreditoriaus negautų pajamų, atlyginimo; pagal bendrąsias civilinės atsakomybės taisykles, reikalaujant kompensuojamųjų palūkanų (netesybų) ir negautų pajamų (nuostolių) kreditoriui gali būti priteisiama didesnė iš reikalaujamų sumų.

22.       Bylos duomenys pagrindžia, kad ieškovė 2019 m. kovo 22 d. sutartį su atsakovu nutraukė nuo 2020 m. gegužės 5 d., todėl remiantis aktualia kasacinio teismo praktika, mokėjimo (pelno) palūkanos skolininkui pagal ginčo vartojimo kredito sutartį nuo sutarties nutraukimo (2020 m. gegužės 2 d.) nebegali būti skaičiuojamos. Paskolos sutartį nutraukus turi būti vadovaujamasi sutarties nutraukimą ir sutartinę atsakomybę reglamentuojančiomis CK normomis, kurios teisės reikalauti sutartinės prievolės vykdymo natūra kreditoriui nebenustato. Atsižvelgiant į nurodytą, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė ieškovės reikalavimą priteisti mokėjimo (pelno) palūkanas, paskaičiuotas nuo kredito sutarties nutraukimo iki visiško kredito grąžinimo dienos.

23.       Apeliantė nurodo, kad teismas ieškovės reikalavimą dėl mokėjimo (pelno) palūkanų po sutarties nutraukimo priteisimo turėjo kvalifikuoti kaip prašymą atsakovui taikyti civilinę atsakomybę ir ieškovei priteisti 25 proc. kompensuojamąją funkciją atliekančias palūkanas. Teisėjų kolegija su tokiu apeliantės teiginiu nesutinka. Kasacinis teismas savo praktikoje yra ne vieną kartą pažymėjęs, kad materialiojo teisinio santykio, iš kurio yra kildinamas konkretus bylos šalių ginčas, kvalifikavimas yra teismo prerogatyva (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-371-701/2019). Teismas, įgyvendindamas šią savo išimtinę teisę, nėra saistomas šalių pateiktu ginčo materialiojo teisinio santykio kvalifikavimu – teismas savo nuožiūra parenka įstatymą, kuris turi būti taikomas sprendžiant šalių ginčą (CPK 265 straipsnio 1 dalis). Bylos šalys suformuluoja savo reikalavimus ir atsikirtimas ir atitinkamai nurodo faktines aplinkybes jiems pagrįsti, o šių elementų visuma apibrėžia ginčo dalyką, kurį teismas privalo teisiškai kvalifikuoti.

24.       Be to, tiksliai ir suprantamai suformuluotas ieškinio dalykas ir pagrindas ne tik leidžia teismui tinkamai pasirengti bylos nagrinėjimui, bet yra reikšmingas ir atsakovo bei kitų dalyvaujančių byloje asmenų teisių įgyvendinimui, nes nuo ieškinio dalyko ir pagrindo formulavimo priklauso jų atsikirtimų į ieškinį turinys, nustatytinoms aplinkybėms patvirtinti teiktini įrodymai. Dėl to teismas negali savo nuožiūra nustatyti ieškinio dalyko ir faktinio pagrindo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-241/2013).

25.       Taigi atsižvelgiant į tai, kad pirmosios instancijos teismas neturėjo teisinio pagrindo peržengti pareikšto ieškinio reikalavimų ribų, apeliantės argumentas, kad teismas ieškovės reikalavimą priteisti mokėjimo palūkanas už negrąžintą vartojimo kredito sumą nuo kreipimosi į teismą dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos turėjo vertinti kaip reikalavimą taikyti atsakovui sutartinę civilinę atsakomybę ir ex officio apeliantei vietoje 25 procento mokėjimo funkciją atliekančių palūkanų nuo kreipimosi į teismą dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos priteisti mokėjimo (pelno) palūkanas, teisėjų kolegijos vertinimu, atmestinas kaip nepagrįstas.

26.       Pažymėtina, kad pagal Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalį teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų, o žemesnės instancijos teismai – ir aukštesnės instancijos teismų sukurtų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose. CPK 4 straipsnyje įtvirtinta nuostata, kad vienodos teismų praktikos formavimą įstatymų nustatyta tvarka užtikrina Lietuvos Aukščiausiasis Teismas. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas (toliau – Konstitucinis Teismas) 2006 m. kovo 28 d. ir 2007 m. spalio 24 d. nutarimuose, pasisakydamas dėl teismo precedento reikšmės, yra pažymėjęs, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtinta bendrosios kompetencijos teismų instancinė sistema turi funkcionuoti taip, jog būtų sudarytos prielaidos formuotis vienodai (nuosekliai, neprieštaringai) bendrosios kompetencijos teismų praktikai, kad tokios pat (analogiškos) bylos turi būti sprendžiamos taip pat, t. y. jos turi būti sprendžiamos ne sukuriant naujus teismo precedentus, konkuruojančius su esamais, bet paisant jau įtvirtintų ir taip garantuojant teismų praktikos vienodumą bei jurisprudencijos tęstinumą. Teismų praktika atitinkamų kategorijų bylose turi būti koreguojama ir nauji teismo precedentai tų kategorijų bylose gali būti kuriami tik tada, kai tai yra neišvengiamai, objektyviai būtina. Taigi teismai, nagrinėdami bylas, turi vadovautis teismų procesiniais sprendimais suformuotais precedentais, atsižvelgti į kasacinio teismo nuolat plėtojamą teismų praktiką (žr. plačiau Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 12 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje AB „Eurovia Lietuva“ v. Ukmergės rajono savivaldybės administracija, bylos Nr. 3K-7-32/2013, ir joje nurodytą Konstitucinio Teismo jurisprudenciją).

27.       Nagrinėjamoje situacijoje, pagal apeliantės analogiškus ieškinius, jau yra priimti įsiteisėję teismų procesiniai sprendimai, kurias teisėjų kolegija vadovaujasi ir nagrinėjamoje byloje (Kauno apygardos teismo 2020 m. spalio 6 d. nutartis civ. byloje Nr. e2A-1429-924/2020; Kauno apygardos teismo 2020 m. spalio 6 d. nutartis civ. byloje Nr. e2A-1385-390/2020; Kauno apygardos teismo 2020 m. rugsėjo 22 d. nutartis civ. byloje Nr. e2A-1378-254/2020; Kauno apygardos teismo 2020 m. spalio 1 d. nutartis civ. byloje Nr. e2A-1310-555/2020).

28.       Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamam klausimui spręsti tinkamai taikė ir aiškino materialinės ir proceso teisės normas, reglamentuojančias ginčo teisinį santykį, nenukrypo nuo kasacinio teismo išaiškinimų tokio pobūdžio bylose. Apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo keisti ar naikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą, todėl apeliantės apeliacinis skundas atmetamas, o Kauno apylinkės teismo 2020 m. liepos 1 d. sprendimas už akių paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu, 

n u t a r i a :

Kauno apylinkės teismo 2020 m. liepos 1 d. sprendimą už akių palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai                                                        Gintautas Koriaginas

               Algimantas Kukalis

               Rūta Palubinskaitė