Civilinė byla Nr. 2A-773/2014
Procesinio sprendimo kategorija 45.4.
(S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2014 m. sausio 10 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Gasiūnienės, Kazio Kailiūno (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Danguolės Martinavičienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „EMSI“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2013 m. spalio 11 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-5236-798/2013 pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „EMSI“ ieškinį atsakovui viešajai įstaigai CPO LT dėl pirkimo sąlygų pripažinimo neteisėtomis ir viešojo pirkimo nutraukimo.
Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliacinį skundą,
n u s t a t ė :
- Ginčo esmė
Ieškovas UAB „EMSI“ kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui VĮ CPO LT, prašydamas pripažinti atsakovo VĮ CPO LT organizuojamo viešo pirkimo „Preliminarioji sutartis dėl degalų į talpyklas užsakymų per CPO“, pirkimo Nr. 140230, sąlygas neteisėtomis ir viešą pirkimą nutraukti. Ieškinyje ir dublike nurodė, kad ieškovas UAB „EMSI“ dalyvauja atsakovo organizuojamame viešajame pirkime „Preliminarioji sutartis dėl degalų į talpyklas užsakymų per CPO“. Nesutikdamas su viešojo pirkimo sąlygomis, ieškovas UAB „EMSI“ 2013 m. liepos 29 d. pateikė perkančiajai organizacijai pretenziją dėl pirkimo, kurią perkančiosios organizacijos viešojo pirkimo komisija atmetė 2013 m. liepos 31 d. raštu. Ieškovo manymu, centrinės perkančiosios organizacijos viešojo pirkimo komisija nepagrįstai atmetė ieškovo pretenziją remdamasi Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. liepos 10 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-1992/2013, kadangi nagrinėjamos situacijos aplinkybės skiriasi nuo minėtoje civilinėje byloje nustatytų, be to, vykdomame pirkime nėra sąlygų, kurios būtų analogiškos civilinėje byloje Nr. 2A-1992/2013 nagrinėjamame pirkime nustatytoms sąlygoms. Ieškovo teigimu, centrinės perkančiosios organizacijos nustatytos pirkimo sąlygos yra netikslios, neaiškios, dviprasmiškos, neatskleidžia dinaminės pirkimų sistemos esmės, todėl neatitinka VPĮ 24 straipsnio 8 dalies reikalavimų ir pažeidžia skaidrumo principą. Centrinė perkančioji organizacija nustatydama pirkimo sąlygas neatsižvelgė į tai, kad perkančiosios organizacijos diskrecijos teisė spręsti dėl pirkimo sąlygų nustatymo savo nuožiūra yra apribota kitų imperatyvių normų, todėl negalėdama pagrįsti tam tikrų ribojimų kaip minimalių, perkančioji organizacija jų negali nustatyti. Nurodė, kad atmesdama ieškovo UAB „EMSI“ pretenziją centrinės perkančiosios organizacijos viešojo pirkimo komisija neatsižvelgė į tai, kad pirkimo objektas yra preliminarus susitarimas, o preliminariųjų sutarčių atvejais nėra prievolės objekto kaip turtinės vertybės, todėl bet kokios VPĮ nenumatytos procedūros, kurių metu iki prasidedant varžymuisi dėl viešojo pirkimo sutarties eliminuojami tiekėjai, yra neteisėtos. Ieškovo manymu, pirkimo sąlyga, kad laimėtojais kiekvienai pirkimo daliai yra pripažįstami 15 kvalifikacinius reikalavimus atitinkantys tiekėjai, pasiūlę mažiausią kainą, yra neteisėta, nes pirmasis varžymasis siūlant preliminarios sutarties kainą yra per daug rizikingas ir neprotingas, be to, iš anksto dirbtiniu būdu išreikalauta pradine nuolaida suvaržius tiekėjų galimybes siūlyti savo kainą, yra ribojamos tiekėjų galimybės tarpusavyje lanksčiai konkuruoti visame atitinkamos rinkos kainos diapazone, kuri bus atitinkamo atnaujinto varžymosi metu. Ieškovo teigimu, centrinės perkančiosios organizacijos viešojo pirkimo komisijos atsakymas į ieškovo UAB „EMSI“ pretenziją yra nemotyvuotas, centrinė perkančioji organizacija nepagrįstai pretenzinėje stadijoje perkėlė įrodinėjimo pareigą pretenzijoje ginčijamais aspektais ieškovui, atsakyme nepasisakė dėl dirbtinio konkurencijos ribojimo ir tiekėjų diskriminavimo, kas prieštarauja VPĮ 32 straipsnio 2 dalies nuostatoms, CPK nustatytoms įrodinėjimo taisyklėms ir teismų praktikai. Perkančiosios organizacijos pirkimo sąlyga, kad bus nagrinėjami tik tie pasiūlymai, kurie bus gauti iki 2013 m. rugpjūčio 12 d. 9.00 val., neužtikrina tiekėjų konkurencijos, nepagrįstai diskriminuoja tiekėjus, negalinčius pateikti pasiūlymus iki nurodyto termino, bet norinčius dalyvauti pirkime vėliau. Pirkimo sąlygų 18.3 punkte, 1 priedo 7 punkte numatyta sąlyga, kad tiekėjas pasiūlymo pateikimo dienai turi būti įvykdęs degalų pardavimo sutarties ar sutarčių, kurių bendra įvykdyta vertė ne mažesnė nei 10 000 Lt be PVM, yra nepagrįsta ir riboja konkurenciją, nes nurodyta pardavimų suma, palyginus su minimaliu pirkimu, kuris turi būti ne mažesnis kaip 2 000 Lt, yra per didelė. Ieškovo manymu, pasiūlymo kainos kiekvienai prekei išreiškimas ją lyginant su AB „Orlen Lietuva“ protokoline pardavimo kaina, kurioje jau yra įskaičiuota AB „Orlen Lietuva“ norimo gauti pelno maksimali dalis, yra neteisingas, nes perkančioji organizacija negali patikrinti šio protokolo pagrįstumo, be to, tiekėjai (didmeninkai) degalus perka pagal publikuotų Platts „Europen marketscan“ mėnesio kainų vidurkį, o AB „Orlen Lietuva“ kainų protokolas yra orientacinis, skirtas vienkartiniams sandoriams ir pilnai neatspindi tiekėjų tikros kainodaros. Pirkimo sąlygose preliminarios ir pagrindinės sutarčių terminai priklauso nuo vieno iš potencialių konkurso dalyvių – AB „Orlen Lietuva“, kuris gali įtakoti kitus konkurentus per sutarčių sudarymo procedūras, todėl šiam potencialiam konkurso dalyviui turi būti uždrausta dalyvauti pirkime, o pirkimo sąlygose turi būti kita įkainio bazė. Ieškovo teigimu, pirkimo sąlygose turi būti diferencijuotas antkainis (nuolaida) priklausomai nuo pristatomo degalų kiekio konkrečioje pagrindinėje sutartyje, kad vyktų varžymasis dėl mažesnio kiekio pristatymo už mažesnę kainą. Taip pat, pagrindinės sutarties priedo 2 punkte “Techninės specifikacijos” turėtų būti numatyta galimybė prekiauti ir dyzelinais, kurie naudojami tarp sezonų. Be to, pirkimo sąlygose turėtų būti reikalavimas užsakovui pateikti tiekėjui degalų priėmimo įrengimų atitinkamus dokumentus, kurie patvirtintų, kad užsakovui yra leista priimti, laikyti arba saugoti degalus; 12 valandų minimalaus užsakymo pristatymo terminas keistinas į 72 valandų terminą, nes 12 valandų nepakaktų degalams normaliomis sąlygomis užsakyti, sumokėti jų kainą ir mokesčius, suplanuoti maršrutą, užsakyti transportą ir degalus pateikti užsakovui priimti; terminas atnaujintam varžymuisi nustatyti turėtų būti ne trumpesnis kaip 5 darbo dienos, nes 2 darbo dienų terminas yra nepagrįstai trumpas, kai reikia išanalizuoti rinkodarą, apskaičiuoti ekonominį naudingumą. Ieškovo manymu, pirkimo sąlyga dėl tiekėjo atsakomybės prieš užsakovą, kai tiekėjo kontrahentai nevykdo savo įsipareigojimų, yra neteisinga, nes turi būti laikomasi bendros taisyklės, kad CPO, pasitelkusi prievolei įvykdyti VPT, atsako, kai prievolė neįvykdyta ar netinkamai įvykdyta dėl VPT kaltės, jeigu įstatymai ar sutartis nenumato, kad atsako VPT. Ieškovo teigimu, reikalavimas dėl ataskaitų apie ataskaitiniu laikotarpiu įvykdytus faktinius prekių pardavimus nepateikimo nepagrįstai yra laikomas esminiu preliminarios sutarties pažeidimu, nes toks reikalavimas nesusijęs su viešuoju pirkimu, jo vykdymas ar nevykdymas neturi įtakos santykiams su užsakovais. Taip pat, ieškovo nuomone, pirkimo sąlygose turi būti suvienodinta perkančiosios organizacijos, tiekėjo ir užsakovo atsakomybė, perkančiajai organizacijai už nepagrįstą preliminarios sutarties nutraukimą, už nepagrįstą tiekėjo blokavimą numatyta 5 000 Lt bauda, užsakovui už be priežasties nepriimtą degalų partiją arba jos dalį, lygia 5 000 Lt, arba pagrindinės sutarties nepasirašymą numatyta 5 000 Lt bauda. Preliminarios sutarties nutraukimas tiekėjo iniciatyva turėtų būti vykdomas tokiomis pačiomis sąlygomis, kurios numatytos pirkimo sąlygų 9.7 punkte, t.y. įspėjus prieš 30 dienų. Nurodė, kad perkančioji organizacija neteisėtai iš anksto reikalauja susitarti su atidedamąja sąlyga dėl konkurenciją ribojančios sąlygos, numatytos preliminarios sutarties 5.4.2 punkte.
Atsakovas VšĮ CPO LT atsiliepimu į ieškinį su ieškiniu nesutiko. Atsiliepime ir triplike nurodė, kad ieškovas nuo 2009 metų ginčija centralizuotus degalų viešuosius pirkimus, pirkimų sąlygas, todėl pirkimo sąlygų teisėtumas ir pagrįstumas jau ne kartą buvo įvertintas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose. Atsakovo manymu, ieškovas nepagrįstai reikalavimą visas pirkimo sąlygas pripažinti neteisėtomis ir pirkimą nutraukti grindžia tariamais sąlygų neteisėtumais, taip įrodinėjimo pareigą deleguodamas perkančiajai organizacijai. Atsakovo teigimu, nustatydama pirkimo sąlygas perkančioji organizacija, įgyvendindama VPĮ 32 straipsnio 1 dalyje numatytas teises ir pareigas, pasirinko svarbius tiekėjų kvalifikaciją apibūdinančius kriterijus ir nustatė jų reikalaujamas reikšmes, kurios būtinos viešojo pirkimo – pardavimo sutarčiai įvykdyti, todėl nustatyti kvalifikaciniai reikalavimai nelaikytini pernelyg specifiniais ar aukštais ir yra objektyviai pagrįsti kaip turintys tiesioginį priežastinį ryšį su tiekėjo pajėgumais įvykdyti viešojo pirkimo – pardavimo sutartį. Pirkimo dokumentuose nurodyto ir ieškovo ginčijamo įvykdytų degalų pardavimo sutarčių vertės kvalifikacinio reikalavimo tikslas yra nustatyti potencialaus tiekėjo techninį bei profesinį pajėgumą, kuris užtikrintų tiekėjo sugebėjimą įvykdyti tokios apimties degalų tiekimo sutartį. Perkančioji organizacija, vadovaudamasi VPĮ nuostatomis, turėjo diskrecijos teisę pirkimo sąlygose nurodyti, kad pirkimo laimėtojas bus tik vienas, tačiau siekdama pirkimo tikslo ir skatindama konkurenciją nustatė, kad laimėtojais bus pripažinti 15 pirkimo dalyviai. Atsakovo teigimu, ieškovas nesutikdamas su pirkimo sąlygomis nepateikia jokių faktinių ar teisinių pagrindų, leidžiančių daryti išvadas, kad remiantis ilgalaike viešojo sektoriaus degalų pirkimo praktika perkančiosios organizacijos parengtos pirkimo sąlygos, prieštarauja Lietuvoje galiojantiems teisės aktams. Ieškovo nesutikimas su degalų viešųjų pirkimų praktikoje nuolat naudojamu AB „Orlen Lietuva“ kainų protokolu, kuris pirkimo sąlygose numatytas kaip orientacinis dokumentas, leidžiantis perkančiajai organizacijai objektyviai įsitikinti tiekėjo išrašomos sąskaitos pagrįstumu, grindžiamas noru iš pirkimo eliminuoti stiprų konkurentą, galintį viešajam sektoriui pasiūlyti geresnę degalų kainą. Nurodė, kad klausimai dėl pirkimo objekto, preliminarios sutarties sąvokos ir turinio, atnaujinto varžymosi ir tariamo konkurencijos ribojimo, jau buvo nagrinėjami civilinėse bylose Nr. 2-914-553/2009 ir 2-5286-431/2010. Atsakovo manymu, ieškovas nuo 2009 metų teikdamas centrinei perkančiajai organizacijai tris ieškinius ir apeliacinius skundus, sąmoningai elgiasi nesąžiningai ir piktnaudžiauja savo procesinėmis teisėmis, turėdamas tikslą ne apginti savo tariamai pažeistas teises, kurių pažeidimo fakto teismai nenustatė, bet siekdamas įtakoti perkančiosios organizacijos veiksmus, kuriais būtų sudaromos ieškovui palankios sąlygos dalyvauti viešojo sektoriaus automobilinių degalų pirkimuose arba apskritai nutraukti pirkimą, todėl ieškovui CPK 95 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka turėtų būti skiriama bauda.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus apygardos teismas 2013 m. spalio 11 d. sprendimu nusprendė ieškinį atmesti; Vilniaus apygardos teismo 2013 m. rugpjūčio 22 d. nutartimi ieškovui viešajai įstaigai CPO LT taikytas laikinąsias apsaugos priemones – viešojo pirkimo ,,Preliminarioji sutartis dėl degalų į talpyklas užsakymų per CPO“ Nr.140230 sustabdymą, panaikinti; įpareigoti Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos grąžinti ieškovui UAB „EMSI“ 250 Lt sumokėto žyminio mokesčio 2013 m. rugpjūčio 19 d. mokėjimo nurodymu Nr. 872 per AB „SEB“ banką.
Teismas, atsižvelgęs į tai, kad pirkimas vykdomas siekiant užtikrinti viešojo sektoriaus automobilinių degalų pirkimą, sprendė, kad perkančioji organizacija nustatydama pirkimo sąlygas laikėsi įstatymo nuostatų ir siekė užtikrinti pirkime dalyvaujančių tiekėjų konkurenciją.
Teismas, remdamasis byloje nustatytomis aplinkybėmis ir vadovaudamasis VPĮ 63 straipsniu, nustatė, kad perkančioji organizacija tinkamai užtikrino konkurenciją, nes varžydamiesi dėl 15 vietų tiekėjai bus priversti sąžiningai konkuruoti, siūlyti įvairias nuolaidas, kurios yra fiksuojamos ir privalomos teikti visoms, net ir labai mažus kiekius perkančiosioms organizacijoms.
Teismas, vadovaudamasis CPK 178 straipsniu, VPĮ 32 straipsnio 2 dalimi, atmetė ieškovo argumentus, kad pirkimo sąlygų teisėtumą privalo įrodyti perkančioji organizacija, motyvuodamas tuo, kad perkančioji organizacija turi diskrecijos teisę nustatyti sutarčių sąlygas su kuriomis potencialūs tiekėjai gali sutikti arba ne, kas lemia jų apsisprendimą dalyvauti pirkime, todėl pirkimo sąlygų nepagrįstumą bei per aukštus kvalifikacinius kriterijus turi įrodyti tiekėjas, o ne perkančioji organizacija.
Įvertinęs pirkimo dokumentus teismas padarė išvadą, kad ieškovas neįrodė, jog atsakovas pažeidžia teisės aktus reglamentuojančius viešojo pirkimo organizavimą, todėl įrodinėjimo naštos perkėlimas perkančiajai organizacijai, teismo vertinimu, prieštarautų VPĮ.
Teismas pažymėjo, kad teismų praktikoje pripažįstama, jog vykdant viešuosius pirkimus visiško lygiateisiškumo negalima užtikrinti, kaip negalima išvengti ir visiško konkurencijos ribojimo, nes bet koks reikalavimas kvalifikacijai tam tikra dalimi riboja konkurenciją, todėl vien tai, kad vienas ar kitas potencialus tiekėjas neatitinka konkurso sąlygų kvalifikacinių reikalavimų, savaime negali reikšti, kad toks reikalavimas dirbtinai riboja konkurenciją ir yra diskriminacinio pobūdžio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje numeris 3K-3-222/2008).
Teismas, įvertinęs pirkimo sąlygas, padarė išvadą, kad jos yra teisėtos ir pagrįstos, todėl atmetė ieškovo argumentus dėl pirkimo dokumentuose nustatyto reikalavimo pateikti tiekėjo per pastaruosius tris metus arba per laiką nuo tiekėjo įregistravimo dienos (jei veiklą pradėjo vykdyti vėliau) tinkamai ir laiku įvykdytą ar vykdomą degalų pardavimo sutartį ar sutartis, kurių bendra įvykdyta vertė ne mažesnė kaip 10 000 000 Lt be PVM, nepagrįstumo.
Tais pačiais argumentais teismas atmetė ieškovo reikalavimą dėl orientacinių pasiūlymų dėl konkrečios sutarties pateikimo termino iki 2013 m. rugpjūčio 12 d., 9.00 val. (pirkimo dokumentų IV d. 2.3 p.) bei dėl centrinės perkančiosios organizacijos nustatyto 12 mėnesių preliminarios sutarties galiojimo termino (pirkimo dokumentų VI d. 1 d.).
Teismas, įvertinęs pirkimo sąlygų 9.3 ir 9.4 punktuose nustatytus reikalavimus, padarė išvadą, kad AB ,,Orlen Lietuva“ kainų protokolas yra orientacinio pobūdžio dokumentas, todėl pirkimo dokumentų 9.3 punkte numatyta kaina vertintina tik kaip orientacinis kriterijus (tam tikras atskaitos taškas), leidžiantis nustatyti pateikiamos prekės kainą bei negali būti vertinamas, kaip privilegijuotos padėties suteikimas AB ,,Orlen Lietuva“, nes sudarius sutartį numatyta galimybė mažinti kainas, t. y. pasiekti viešojo pirkimo tikslą įsigyti prekių ir/ar paslaugų už mažiausią kainą (VPĮ 32 str. 1 d., 63 str.).
Teismas atmetė ieškovo argumentus dėl neapgalvotų pirkimo sąlygų, kaip prieštaraujančius VPĮ 32 straipsnio 1 daliai, nustatęs, kad ieškovas pareikšdamas tokį prašymą siekia nustatyti savo sąlygas, tokiu būdu paneigdamas perkančiosios organizacijos nustatytas pirkimo taisykles.
Teismas sprendė, kad preliminariosios sutarties užtikrinimas netesybomis yra teisėtas ir pagrįstas, nes toks preliminarios sutarties užtikrinimas skirtas perkančiosios organizacijos interesų užtikrinimui ir yra nustatytas viešųjų pirkimų įstatyme, esančiame lex specialis kitų normų atžvilgiu.
Teismas, nustatęs, kad preliminariosios sutarties sudarymas VPĮ prasme apima nustatytus kvalifikacinius kriterijus atitinkančių ir priimtinus pasiūlymus pateikusių kelerių tiekėjų pripažinimą laimėjusiais, su kuriais vėliau potencialus pirkėjas galės sudaryti viešojo pirkimo sutartis preliminarioje sutartyje nustatytomis sąlygomis, kad perkančiosios organizacijos tikslas šiuo atveju yra nustatyti palankiausias potencialiems tiekėjams sąlygas pagal pirkimo reikalavimus ir preliminarios sutarties sąlygas, nes kai pirkimo sutartys sudaromos preliminarios sutarties pagrindu, šalys negali daryti jokių esminių preliminarios sutarties pakeitimų, atmetė ieškovo argumentus, kad sudarius preliminarią sutartį bus pažeidžiamas šalių lygiateisiškumo principas, kaip teisiškai nepagrįstus (VPĮ 2 str. 33 p., 7 str. 3 d. 1 p.).
Teismas pažymėjo, kad ieškovo kreipimasis į teismą su ieškiniu negali būti laikomas piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis, o yra ieškovo teisės į galimai pažeidžiamų teisių gynybą, todėl vien tai, kad skirtinguose pirkimuose buvo ginčijamos atsakovo parengtos pirkimų sąlygos negali būti pagrindu skirti ieškovui procesinę baudą už netinkamą naudojimąsi procesinėmis teisėmis ar priešingą veikimą prieš greitą ir operatyvų bylos išnagrinėjimą.
Teismas sprendė, kad panaikintinos Vilniaus apygardos teismo 2013 m. rugpjūčio 22 d. nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės – sustabdymas viešo pirkimo ,,Preliminarioji sutartis dėl degalų į talpyklas užsakymų per CPO“ pirkimo Nr. 140230 procedūrų.
Teismas, vadovaudamasis CPK 87 straipsnio 1 dalimi, nusprendė grąžinti ieškovui UAB „Emsi“ 250 Lt permokėto žyminio mokesčio už pateiktą ieškinį.
Teismas pažymėjo, kad ieškovo prašymu teismas faktiškai negrąžintą žyminio mokesčio sumą gali įskaityti kaip žyminio mokesčio įmoką už naują procesinį dokumentą (CPK 87 str. 6 d.).
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
Ieškovas UAB „EMSI“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2013 m. spalio 11 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti, priteisti ieškovui iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.
Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
1) Pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovo argumentai, jog sudarius preliminarią sutartį bus pažeidžiamas šalių lygiateisiškumo principas, atmestini, kaip teisiškai nereikšmingi, yra nesuprantama bylos kontekste, nes ieškinyje preliminarios sutarties šalių lygiateisiškumas nebuvo siejamas su preliminarios sutarties sudarymu;
2) Pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos esmės, nepasisakė dėl byloje įrodinėjamų aplinkybių, kad viešasis pirkimas turi vykti dėl prekės, o ne dėl susitarimo (preliminarios sutarties), kuriame bus nustatomos viešojo pirkimo sutarties (pagrindinės sutarties) sudarymo procedūros, taip pat dėl aplinkybės ar tiekėjų varžymosi dėl kito objekto – degalų - atnaujinimas gali būti laikomas preliminariosios sutarties sudarymu pasibaigusio pirkimo atnaujinimu;
3) Pirmosios instancijos teismo išvada, kad perkančioji organizacija laikėsi įstatymo nuostatų ir siekė užtikrinti pirkime dalyvaujančių tiekėjų konkurenciją, padaryta neatmetus ieškovo teiginių, kad pirkimas vyksta ne dėl viešojo pirkimo objekto, todėl nėra pagrindo įstatymo saugomai laisvai ir sąžiningai tiekėjų konkurencijai;
4) Pirmosios instancijos teismas nepasisakė dėl faktinių pirkimo sąlygų, kurios yra ginčijamos byloje;
5) Pirmosios instancijos teismas, atmesdamas ieškovo argumentus dėl kvalifikacinio reikalavimo būti tinkamai ir laiku įvykdžiusiam ar vykdyti 10 000 000 Lt be PVM degalų pardavimo sutartį ar sutartis nepagrįstumo, nenurodė, kad šis kvalifikacinis reikalavimas yra pagrįstas kokia nors būtinybe tinkamai organizuoti perkančiosios organizacijos veiklą;
6) Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad AB ,,Orlen Lietuva“ kainų protokolas yra orientacinio pobūdžio dokumentas, todėl pirkimo dokumentų 9.3 punkte numatyta kaina vertintina kaip orientacinis kriterijus. Apelianto manymu, padarydamas tokią išvadą teismas neatsižvelgė į tai, kad AB ,,Orlen Lietuva“ kainų protokolo kaina tiesiogiai įtakoja degalų kainą, tačiau protokolo kainos pagrįstumo perkančioji organizacija patikrinti negali, taip pat į tai, kad iš esmės vienintelis degalų, dėl kurių sudaromos preliminarios sutartys, pardavėjas konkurso dalyviams yra AB „Orlen Lietuva“, iš kurio Lietuvoje įsigyjama daugiausiai degalų;
7) Pirmosios instancijos teismas nepasisakė dėl pirkimo sąlygų C dalies 2.1.5 punkte numatyto pagrindinės sutarties 12 mėnesių galiojimo termino pagrįstumo. Apelianto vertinimu, šia pirkimo sąlyga perkančioji organizacija suvaržė tiekėjų galimybes konkuruoti su AB „Orlen Lietuva“ ir būti tikrais, kad jų tiekiamų sutarčių su AB „Orlen Lietuva“ terminai ir kiekiai nepriklausys nuo atnaujintų varžymųsi pirkime;
8) Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nustatė, jog atsakymas į pretenziją yra pakankamai motyvuotas. Apelianto nuomone, pirmosios instancijos teismas turėjo konstatuoti perkančiosios organizacijos tyčinį nebendradarbiavimą, priimtų sprendimų peržiūros procedūros tyčinį sužlugdymą ir tiekėjo teisių gynybos mechanizmo ir realios galimybės juo pasinaudoti neprieinamumą ikiteisminėje ginčo stadijoje;
9) Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai įrodinėjimo pareigą perkėlė tiekėjui. Apelianto teigimu, kadangi perkančioji organizacija turi nepažeisti viešųjų pirkimų principų, todėl formuojama praktika, kad būtent perkančioji organizacija turi pareigą įsitikinti ir kitiems užtikrinti pasiūlymų vertinimo skaidrumą;
10) Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, kad perkančiosios organizacijos turi diskrecijos teisę nustatyti sutarčių sąlygas, su kuriomis potencialūs tiekėjai gali sutikti arba ne, kas lemia jų apsisprendimą dalyvauti pirkime. Apelianto teigimu, perkančioji organizacija privalo laikytis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų, elgtis sąžiningai ir nebandyti sąžiningumo pareigos pakeisti, panaikinti ar išvengti;
11) Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai skundžiamame sprendime pasisakė dėl potencialių tiekėjų, kurie neatitinka pirkimo sąlygų kvalifikacinių reikalavimų, kadangi tokios aplinkybės byloje nebuvo įrodinėjamos;
12) Pirmosios instancijos teismas VPĮ normas aiškina dviprasmiškai ir prieštaringai. Aiškindamas VPĮ normas teismas neatsižvelgė į tai, kad pirkimo būdai apibrėžti VPĮ antrosios dalies pirmojo skirsnio “Bendrosios nuostatos“ 42 straipsnio 1 dalyje., tuo tarpu dinaminė sistema yra aprašyta VPĮ antrosios dalies septintojo skirsnio „Kitos pirkimo procedūros“ 64 straipsnyje;
13) Pirmosios instancijos teismas nevertino ieškovo nurodytų perkančiosios organizacijos veiksmų atitikimo peržiūros procedūros reikalavimams, todėl pažeidė CPK 270 straipsnio 4 dalies 2, 3, 4 punktų pažeidimus.
Atsakovas VšĮ CPO LT atsiliepimu į apeliacinį skundą prašė apeliacinį skundą atmesti, Vilniaus apygardos teismo 2013 m. spalio 11 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodė, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, jog pirkimo objektas yra benzinas, dyzelinis kuras ir suskystintos naftos dujos. Taip pat, teismas teisingai konstatavo, kad žinodami, jog teikdami prastą pasiūlymą dalyviai gali nelaimėti, jie konkuruoja bei gerina pasiūlymo sąlygas, kurios vėliau fiksuojamos preliminarioje sutartyje ir negali būti bloginamos ateityje, tiekiant prekes perkančiosioms organizacijoms. Skundžiamame teismo sprendime pagrįstai nesutinkama su apelianto argumentais, kuriais jis siekia nustatyti savo sąlygas perkančiųjų organizacijų ir tiekėjų sudaromoms prekių pirkimo – pardavimo sutartims. Teismas, vertindamas pirkimo sąlygas, atsižvelgė į aplinkybę, kad pirkimo sąlygose nustatytais kvalifikaciniais reikalavimais siekiama įsitikinti tiekėjų pajėgumu tinkamai pristatyti visą Lietuvos viešojo sektoriaus organizacijų preliminariosios sutarties galiojimo metu perkamą degalų kiekį, todėl atsakovo pirkime nustatyti kvalifikaciniai reikalavimai, tame tarpe ir būti tinkamai įvykdžius degalų tiekimo sutarčių 10 000 000 Lt be PVM sumai, teismo buvo teisingai pripažinti pagrįstais ir teisėtais. Skundžiamas teismo sprendimas yra pakankamai motyvuotas, teismas vertindamas visus byloje pateiktus įrodymus pasisakė dėl visų bylai reikšmingų aplinkybių.
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas atmestinas, Vilniaus apygardos teismo 2013 m. spalio 11 d. sprendimas paliktinas nepakeistas.
Dėl bylos nagrinėjimo ribų
Pagal CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
Teisėjų kolegija, apeliacine tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo UAB „EMSI“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2013 m. spalio 11 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-5236-798/2013, sprendžia, kad CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių šio sprendimo negaliojimo pagrindų nėra.
Dėl faktinių bylos aplinkybių
Bylos medžiaga patvirtina, kad atsakovas VšĮ CPO LT, atliekanti centrinės perkančiosios organizacijos funkcijas pagal 2007 m. sausio 19 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimą Nr. 50, 2013 m. liepos 23 d. Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje (toliau – CVP IS) paskelbė skelbimą apie viešąjį pirkimą „Preliminarioji sutartis dėl degalų į talpyklas užsakymų per CPO“, pirkimo Nr. 140230, pirkimui taikoma dinaminė pirkimo sistema. Ieškovas UAB „EMSI“, nesutikdamas su paskelbtomis pirkimo „Preliminarioji sutartis dėl degalų į talpyklas užsakymų per CPO“ (toliau – pirkimas) sąlygomis, 2013 m. sausio 29 d. pateikė centrinei perkančiajai organizacijai pretenziją Nr. 235. Centrinė perkančioji organizacija 2013 m. liepos 31 d. raštu Nr. 2013/1-135 ieškovo UAB “EMSI” pretenziją pripažino nepagrista ir atmetė. Ieškovas UAB “EMSI” su centrinės perkančiosios organizacijos sprendimu dėl pretenzijos atmetimo nesutiko, todėl kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą su ieškiniu dėl pirkimo sąlygų pripažinimo neteisėtomis ir pirkimo nutraukimo.
Byloje nagrinėjamas ginčas dėl VšĮ CPO LT paskelbto pirkimo „Preliminarioji sutartis dėl degalų į talpyklas užsakymų per CPO“ sąlygų teisėtumo ir pagrįstumo bei viešojo pirkimo nutraukimo.
Dėl viešųjų pirkimų
Viešųjų pirkimų institutas yra tiek nacionalinės, tiek Europos Bendrijos teisės objektas, todėl, be nacionalinės teisės aktų, jis reguliuojamas ir Europos Bendrijos teisės aktais – direktyvomis. Tačiau Bendrijos teisė nereguliuoja visų viešųjų pirkimų teisinio reguliavimo aspektų, kai kuriuos palikdama nacionalinei teisei. Viešųjų pirkimų teisinius santykius nacionaliniu lygmeniu reguliuoja bendrieji ir specialieji teisės aktai. Bendrieji teisės aktai – CK ir CPK, specialieji teisės aktai – VPĮ bei kiti viešuosius pirkimus reglamentuojantys teisės aktai. Remiantis VPĮ 3 straipsnio 1, 2 dalimis perkančiajai organizacijai nustatyta imperatyvi pareiga užtikrinti, kad atliekant pirkimo procedūras ir nustatant laimėtoją būtų laikomasi lygiateisiškumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo ir skaidrumo principų bei kitų įstatymo reikalavimų įgyvendinant pirkimų tikslą – sudaryti viešojo pirkimo sutartį, leidžiančią įsigyti perkančiajai organizacijai ar tretiesiems asmenims reikalingų prekių, paslaugų ar darbų, racionaliai panaudojant lėšas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką aiškinant ir taikant viešųjų pirkimų institutą, yra nurodęs, kad Viešųjų pirkimų įstatymu siekiama skatinti kokybišką prekių ir paslaugų, reikalingų užtikrinti valstybės ir savivaldybių darnią ir tinkamą veiklą, gavimą, skatinti konkurenciją ir rinkos plėtrą, užtikrinti racionalų valstybės biudžeto lėšų naudojimą, garantuoti lygiateisiškumo, nediskriminavimo ir skaidrumo principus, įgyvendinti priemones, atsižvelgiant į Nacionalinės kovos su korupcija programos tikslus ir uždavinius. Viešųjų pirkimų teisinis reglamentavimas susijęs su viešojo intereso apsauga, todėl VPĮ viešiesiems pirkimams nustatyti specialūs reikalavimai, o šio įstatymo nuostatos aiškintinos ir taikytinos taip, kad būtų apgintas viešasis interesas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. rugsėjo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-416/2005; 2008 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-583/2008). Europos Bendrijų Teisingumo Teismas viešojo pirkimo procedūrų koordinavimo Bendrijos lygiu procese išskiria ne tik laisvo prekių, paslaugų judėjimo bei įsisteigimo laisvės apsaugą, bet ir tiekėjų ekonominių interesų apsaugą bei šių tiekėjų tarpusavio konkurencijos skatinimą (Europos Bendrijų Teisingumo Teismo 2000 m. spalio 5 d. Sprendimas Komisija prieš Prancūziją, C-16/98, Rink. 2000, p. I-8315).
Dėl pirkimo, vykdomo taikant dinaminę pirkimo sistemą, sąlygų teisėtumo
Apeliantas savo nesutikimą su pirmosios instancijos teismo sprendimu iš esmės grindžia aplinkybėmis, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai nustatė pirkimo, vykdomo taikant dinaminę pirkimo sistemą, objektą, ko pasėkoje neteisingai aiškino pirkimo sąlygas ir vertino pirkimo sąlygų teisėtumą ir pagrįstumą. Apelianto teigimu, nagrinėjamu atveju pirkimo objektas yra preliminarioji sutartis, todėl nesant prievolės kaip turtinės vertybės bet kokios VPĮ nenumatytos procedūros, kurių metu iki prasidedant varžymuisi dėl viešojo pirkimo sutarties eliminuojami tiekėjai, yra neteisėtos VPĮ prasme. Teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliacinio skundo argumentai dėl neteisingai nustatyto pirkimo objekto yra nepagrįsti.
Teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra išaiškinta, kad perkančiajai organizacijai yra suteikta teisė nustatyti ir apibrėžti pirkimo objektą apibūdinančius reikalavimus, kurie, jos nuomone, yra būtini siekiant užtikrinti sėkmingą pirkimo sutarties įvykdymą. Jai paliekama teisė nuspręsti, kokius reikalavimus nustatyti pirkimo dokumentuose, tačiau tai ji turi daryti nepažeisdama VPĮ 3 straipsnio 1 dalyje nustatytų lygiateisiškumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo ir skaidrumo principų, šio įstatymo 25 straipsnyje nustatyto draudimo dirbtinai riboti konkurenciją ir laikydamasi šiame straipsnyje nustatytų pirkimo objekto apibūdinimo taisyklių. Pirkimo sąlygose perkamų daiktų savybės gali būti apibūdinamos tiksliais duomenimis, tačiau pagal nediskriminavimo principą draudžiama perkančiajai organizacijai viešojo pirkimo dokumentuose naudoti konkrečius prekių pavadinimus, ženklus ar tipus, technines specifikacijas, jei tai suteiktų galimybę pirkime dalyvauti tik konkrečiam tiekėjui ar keliems tiekėjams, ir apribojant kitų potencialių tiekėjų dalyvavimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus kolegijos 2008 m. balandžio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-222/2008, 2011 m. gruodžio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-507/2011).
Nagrinėjamu atveju pirkimo sąlygų 3 punkte centrinė perkančioji organizacija nustatė, kad pirkimo objektas yra preliminarus susitarimas dėl benzino, dyzelinio kuro ir suskystintų naftos dujų su pristatymu užsakovui užsakymų per CPO pagal pirkimo dokumentų C dalyje pateiktas preliminariosios sutarties projekto nuostatas. Pirkimo sąlygų 6 punkte pirkimo objektą centrinė perkančioji organizacija suskaidė į dvi pirkimo objekto dalis, pirma objekto dalis – A 95 benzinas ir dyzelinis kuras su pristatymu užsakovui, antra pirkimo objekto dalis - suskystintos naftos dujos su pristatymu užsakovui. Centrinė perkančioji organizacija nustatė, kad tiekėjai gali pateikti pasiūlymus vienai ar abiems pirkimo objekto dalims. Pagal pirkimo sąlygų 19.1 punktą konkrečių pasiūlymų nagrinėjimo tikslas yra įvertinti konkrečių pasiūlymų atitikimą pirkimo dokumentų reikalavimams ir kiekvienoje pirkimo objekto dalyje nustatyti laimėjusius pasiūlymus, vertinant pagal mažiausios kainos vertinimo kriterijų.
Teisėjų kolegijos vertinimu, išvardintų pirkimo sąlygų sisteminė analizė sudaro pagrindą išvadai, kad nagrinėjamu atveju pirkimo objektas yra ne preliminarioji sutartis, kaip klaidingai teigia apeliantas, o prekių – benzino, dyzelio ir suskystintų naftos dujų pristatymas užsakovui. Teisėjų kolegija sprendžia, kad tokio pirkimo objekto nustatymas atitinka dinaminės pirkimo sistemos bruožus, keliamus pirkimo objektui, todėl centrinės perkančiosios organizacijos pirkimo sąlygos šioje dalyje nepažeidžia skaidrumo principo bei neiškreipia tiekėjų konkurencijos. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad ieškovas UAB „EMSI“ turi patirties dalyvaujant centralizuotuose degalų pirkimuose naudojant dinaminę pirkimų sistemą ir sudarant preliminariąsias pirkimo sutartis, todėl ieškovo teiginiai dėl nagrinėjamu atveju galimai neteisingai nustatyto viešojo pirkimo objekto, kuris ankstesniuose pirkimuose jam buvo aiškus, yra neteisingi.
Pasisakydama dėl preliminariųjų sutarčių sudarymo, vykdant viešuosius pirkimus, teisėjų kolegija pažymi, kad preliminarioji sutartis paprastai yra sudaroma siekiant sumažinti būsimus viešųjų pirkimų organizavimo finansinius kaštus bei laiko terminus. Perkančioji organizacija iš galimų daugelio tiekėjų išsirinkdama potencialiausius, sudaro su jais preliminariąsias sutartis, o tolimesnį pirkimą (apklausą ar derybas) vykdo tik su šiais tiekėjais preliminariosios sutarties sąlygų rėmuose. Esant labai elastingai konkrečių paslaugų rinkai, kiekvienas atskiras atviras projekto dokumentų rengimo konkursas dėl galimai didelio konkurentų skaičiaus prilygtų paties projekto dokumentacijos rengimo kaštams. Tokiu atveju viešojo administravimo subjektas viešųjų pirkimų procedūrų tvarka išsirinkęs kelis potencialius tiekėjus vėliau, dėl konkretaus projekto dokumentų rengimo, derasi tik su pasirinktais tiekėjais ir pagrindinę paslaugų teikimo sutartį sudaro su geriausias sąlygas pateikusiu tiekėju. Tokią preliminarios sutarties sampratą patvirtina ir VPĮ 63 straipsnio 8 dalis, kurioje numatyta, kad preliminarioji sutartis sudaroma su keliais tiekėjais, šių tiekėjų turi būti ne mažiau kaip trys, jei yra trys ir daugiau perkančiosios organizacijos nustatytus kvalifikacinius reikalavimus atitinkančių ir priimtinus pasiūlymus pateikusių tiekėjų. Toks tiekėjų pasirinkimas leidžia užtikrinti tiekėjų konkurenciją bei viešųjų pirkimų tikslų įgyvendinimą efektyviausiu būdu. Priešingas viešųjų pirkimų normų traktavimas, t. y. preciziškai formalizuojant neesminių reikalavimų laikymąsi, sudarytų sąlygas ne tik konkurencijos panaikinimui (nes liktų tik vienas tiekėjas - ieškovas), bet apskritai keltų klausimą, ar viešųjų pirkimų procedūros pirkime atliko joms skirtą funkciją - užtikrino racionalų valstybės biudžeto lėšų naudojimą, kokybiškų prekių ir paslaugų, reikalingų užtikrinti valstybės ir savivaldybės darnią ir tinkamą veiklą gavimą, skatino konkurenciją ir rinkos plėtrą.
Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad centrinė perkančioji organizacija nustatydama, kad orientaciniai pasiūlymai dėl konkrečios sutarties turi būti pateikti iki pirkimo sąlygose nustatyto termino, o laimėtojais pripažįstami 15 mažiausias kainas pasiūlę ir kvalifikacinius reikalavimus atitikę tiekėjų pasiūlymai, siekė užtikrinti pirkime dalyvaujančių tiekėjų konkurenciją. Apelianto teigimu, pirkimo sąlyga, kad laimėtojais pripažįstami 15 mažiausias kainas pasiūlę ir pirkimo dokumentų reikalavimus atitikę tiekėjų pasiūlymai, pažeidžiami proporcingumo ir skaidrumo principai, be to, tokiu būdu ribojama konkurencija, nes dėl nepagrįstai nustatyto laimėtojų skaičiaus eliminuojami kiti tiekėjai, atitintantys keliamus reikalavimus. Apelianto manymu, diskriminuojanti kitus tiekėjus yra taip pat pirkimo sąlyga, kurioje numatyta, kad nagrinėjami tik tie pasiūlymai, kurie bus gauti iki 2013 m. rugpjūčio 12 d. 9 val. Apeliacinės instancijos teismas, nesutikdamas su tokiais apelianto argumentais, sprendžia, kad pirkimo sąlygos dėl laimėtojų skaičiaus nustatymo ir pasiūlymų pateikimo termino nustatymo yra teisėtos ir pagrįstos, atitinka viešojo pirkimo tikslą.
Kaip matyti iš VPĮ 2 straipsnio 7 dalyje pateikto dinaminės sistemos apibrėžimo, dinaminė pirkimo sistema yra vien tik elektroninis procesas, skirtas įprastiems pirkimams, kurių charakteristikos rinkoje visuotinai žinomos ir atitinka perkančiosios organizacijos nustatytus reikalavimus, atlikti. Dinaminės pirkimo sistemos naudojimo trukmė yra ribota. Per visą jos galiojimo laiką bet kuriam suinteresuotam tiekėjui, atitinkančiam perkančiosios organizacijos nustatytus kvalifikacinius reikalavimus ir pateikusiam specifikacijas atitinkanti orientacinį pasiūlymą, leidžiama dalyvauti procese. Dinaminėje pirkimo sistemoje yra imperatyvus draudimas perkančiajai organizacijai riboti bet kokio tiekėjo, kuris atitinka kvalifikacinius reikalavimus ir yra pateikęs specifikacijas atitinkantį orientacinį pasiūlymą, dalyvavimą procese bet kuriame jo etape. Be to, VPĮ 64 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad perkančioji organizacija, sukurdama dinaminę pirkimo sistemą, turi laikytis atviros procedūros visuose dinaminės pirkimo sistemos etapuose iki pirkimo sutarties sudarymo; dinaminėje pirkimo sistemoje leidžiama dalyvauti visiems tiekėjams, kurie atitinka perkančiosios organizacijos nustatytus kvalifikacinius reikalavimus ir yra pateikę orientacinį pasiūlymą, atitinkantį pirkimo dokumentų reikalavimus. VPĮ 43 straipsnio 1 dalyje, taip pat nustatyta, kad dalyvių skaičius atvirame konkurse neribojamas.
VPĮ 64 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad perkančioji organizacija suteikia galimybę visiems tiekėjams pateikti orientacinį pasiūlymą per dinaminės pirkimo sistemos galiojimo laiką ir dalyvauti šioje sistemoje šio straipsnio 2 dalyje nurodytomis sąlygomis. Tai reiškia, kad bet kuris tiekėjas, suinteresuotas dalyvauti dinaminėje pirkimo sistemoje, bet kuriuo sistemos galiojimo metu gali pateikti savo orientacinį pasiūlymą ir, jeigu jo orientacinis pasiūlymas ir kvalifikacija atitinka pirkimo dokumentuose nustatytus atitinkamus reikalavimus, dalyvauti šioje sistemoje. Perkančioji organizacija per 15 dienų laikotarpį turi patikrinti, ar tiekėjo kvalifikacija atitinka pirkimo dokumentuose nustatytus minimalius kvalifikacijos reikalavimus (VPĮ 32 str.) ir ar tiekėjo orientacinis pasiūlymas atitinka pirkimo dokumentų reikalavimus (VPĮ 39 str.). Atkreiptinas dėmesys, kad orientacinių pasiūlymų vertinimui taikomi bendrieji VPĮ įtvirtinti tiekėjų kvalifikacijos bei pasiūlymų nagrinėjimui ir vertinimui taikomi reikalavimai, įtvirtinti VPĮ 32 ir 39 straipsniuose. VPĮ 39 straipsnio 4 dalyje yra nustatyti pasiūlymų vertinimo kriterijai. Pasiūlymų vertinimo kriterijai yra sudėtinė pirkimo dokumentų dalis (VPĮ 24 str. 2 d. 8 p.).
Nagrinėjamu atveju perkančioji organizacija pasirinko mažiausios kainos kriterijų. Šio kriterijaus naudojimas yra numatytas VPĮ 39 straipsnio 4 dalies 2 punkte. Bylos duomenys patvirtina, kad centrinė perkančioji organizacija nustatė, kad pirkimo procedūroje lygiomis teisėmis gali dalyvauti visi tiekėjai, kurių pasiūlymai atitiks minimalius kvalifikacinius reikalavimus, nurodytus skelbime apie DPS sukūrimą ir pirkimo dokumentų A dalies 1 priede.
Teisėjų kolegija sprendžia, kad aukščiau paminėtų įstatymo nuostatų analizė ir byloje nustatytų aplinkybių įvertinimas leidžia daryti išvadą, kad tiekėjų skaičius nagrinėjamu atveju negalėjo būti ir nebuvo ribojamas, nes viešajame pirkime, vykdomame taikant dinaminę pirkimo sistemą, buvo leista dalyvauti visiems tiekėjams, kurie atitiko perkančiosios organizacijos nustatytus kvalifikacinius reikalavimus ir yra pateikę orientacinį pasiūlymą, atitinkantį pirkimo dokumentų reikalavimus. Teisėjų kolegijos vertinimu, apelianto minimas apribojimas dalyvauti pirkime būtų pasireiškęs tik tuo atveju, jei apeliantui būtų apribota galimybė teikti pasiūlymus pirkti jo degalus lygiomis su kitais tiekėjais teisėmis, tačiau nagrinėjamu atveju tokių aplinkybių byloje nenustatyta, nes centrinė perkančioji organizacija visiems tiekėjams nustatė vienodas sąlygas, todėl kiekvieno tiekėjo pasiūlymo konkurencingumas priklauso tik nuo pačio tiekėjo valios siūlyti konkrečią degalų pirkimo kainą.
Pažymėtina, kad vykdydama viešąjį pirkimą perkančioji organizacija, patikrinusi pasiūlymus pateikusių tiekėjų kvalifikaciją (VPĮ 32 str.), sudaro tiekėjų, atitinkančių minimalius kvalifikacijos reikalavimus, pasiūlymų, pateiktų pagal pirkimo dokumentuose nustatytus pasiūlymų vertinimo kriterijus, pasiūlymų eilę (VPĮ 39 str. 4-8 d.). Kaip jau buvo minėta, VPĮ 63 straipsnio 8 dalis nustato, kad kai preliminarioji sutartis sudaroma su keliais tiekėjais, šių tiekėjų turi būti ne mažiau kaip trys, jei yra trys ir daugiau perkančiosios organizacijos nustatytus kvalifikacinius reikalavimus atitinkančių ir priimtinus pasiūlymus pateikusių tiekėjų.
Nagrinėjamu atveju centrinė perkančioji organizacija nustatė, kad pasiūlymai eilėje surašomi kainos didėjimo tvarka, laimėtojais pripažįstami 15 mažiausias kainas pasiūlę ir pirkimo dokumentų reikalavimus atitikę tiekėjų pasiūlymai, kiekvienai pirkimo daliai (Pirkimo sąlygų A dalies 19.9 punktas), todėl šių reikalavimų nepažeidė. Teisėjų kolegijos vertinimu, sutarčių sudarymas su visais to norinčiais tiekėjais, kaip nurodo apeliantas, o ne su ribotųjų skaičiumi, viešojo intereso prasme neužtikrintų konkurencijos, nes tiekėjai nebūtų suinteresuoti siūlyti geresnių pirkimo sąlygų, tokia situacija taip pat neatitiktų įstatymų leidėjo siekiamo viešųjų pirkimų esmės ir tikslo, nes varžydamiesi dėl pirkimo sąlygose nustatyto laimėsiančių dalyvių skaičiaus, visi to norintys tiekėjai priversti sąžiningai konkuruoti, siūlydami nuolaidas, kurios privalomos teikti visoms perkančioms organizacijoms. Esant nurodytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija sprendžia, kad centrinė perkančioji organizacija nustatydama galimų tiekėjų skaičių ir orientacinių pasiūlymų pateikimo terminą, VPĮ reikalavimų nepažeidė.
Apeliantas taip pat ginčija pirkimo sąlygų kvalifikacinį reikalavimą būti tinkamai įvykdžius atitinkamos vertės degalų tiekimo sutartis. Apelianto manymu, toks kvalifikacinis reikalavimas nepagrįstas būtinybe tinkamai organizuoti perkančiosios organizacijos veiklą, todėl nėra minimalus ir pripažintinas dirbtinai ribojančiu tiekėjų konkurenciją. Teisėjų kolegija su nurodytais apelianto argumentais nesutinka.
Pirkimo sąlygų A dalies 1 priedo „Tiekėjų kvalifikacijos reikalavimai“ 7 punkte centrinė perkančioji organizacija nustatė, kad per pastaruosius 3 metus arba per laiką nuo tiekėjo įregistravimo dienos tiekėjas turi būti tinkamai ir laiku įvykdęs ar vykdantis degalų pardavimo sutartį ar sutartis, kurių bendra įvykdyta vertė ne mažesnė kaip 10 000 000 Lt be PVM. Teisėjų kolegija, įvertinusi vykdomo viešojo pirkimo objektą, numatomą perkamų prekių kiekį ir vertę, sprendžia, jog kvalifikacinis reikalavimas būti tinkamai ir laiku įvykdžiusiam ar vykdyti 10 000 000 Lt be PVM degalų pardavimo sutartį ar sutartis, parodo potencialaus tiekėjo patirtį ir gebėjimą įvykdyti panašaus pobūdžio sutartis praeityje, todėl yra tiesiogiai susijęs su tiekėjo galimybėmis ir pakankama patirtimi vykdant būsimą panašaus pobūdžio sutartį ateityje. Esant tokioms aplinkybėms, teisėjų kolegija sprendžia, kad centrinės perkančiosios organizacijos nustatytas ginčijamas kvalifikacinis reikalavimas būti tinkamai įvykdžius degalų tiekimo sutarčių 10 000 000 Lt be PVM yra pagrįstas siekiant įsitikinti tiekėjo pajėgumu įvykdyti ypatingai didelio pobūdžio pirkimo sutartį.
Apeliacinis teismas nesutinka su apelianto argumentais, kad pasiūlymo kainos kiekvienai prekei išreiškimas ją lyginant su AB „Orlen Lietuva“ protokoline pardavimo kaina, yra neteisingas, nes perkančioji organizacija negali patikrinti AB „Orlen Lietuva“ protokolo pagrįstumo. Teisėjų kolegija, įvertinusi pirkimo sąlygų 9.3 ir 9.4 punktuose nustatytus reikalavimus, sprendžia, kad pirkimo sąlygose nurodytas AB ,,Orlen Lietuva“ kainų protokolas yra orientacinio pobūdžio dokumentas, todėl pirkimo dokumentų 9.3 punkte numatyta kaina vertintina tik kaip orientacinis kriterijus (tam tikras atskaitos taškas), leidžiantis nustatyti pateikiamos prekės kainą bei negali būti vertinamas, kaip privilegijuotos padėties suteikimas AB ,,Orlen Lietuva“, nes sudarius sutartį numatyta galimybė mažinti kainas, t. y. pasiekti viešojo pirkimo tikslą įsigyti prekių ir/ar paslaugų už mažiausią kainą (VPĮ 32 str. 1 d., 63 str.).
Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nesutiko su ieškovo argumentais, kuriais jis siekė nustatyti jam naudingas pirkimo sąlygas perkančiųjų organizacijų ir tiekėjų sudaromoms prekių pirkimo – pardavimo sutartims. Teisėjų kolegijos vertinimu, išimtinai apeliantui palankios sąlygos, kuriomis būtų reglamentuota kokias prekes, kokiais terminais, pateikiant kokią dokumentaciją ir pagal kokią kainodarą privalo iš apelianto pirkti perkančiosios organizacijos, paneigtų centrinės perkančiosios organizacijos pirkimo taisykles ir vykdomo pirkimo tikslą, nes tokiomis sąlygomis siekiama ne sudaryti galimybę perkančiosioms organizacijoms įsigyti prekes (degalus) racionaliai naudojant tam skirtas lėšas, o sudaryti galimybę apeliantui palankiomis sąlygomis parduoti savo prekes ir uždirbti didesnį pelną.
Apeliantas, pasisakydamas dėl viešųjų pirkimų principų pažeidimo bei konkurencijos ribojimo, nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai tarp šalių paskirstė įrodinėjimo pareigą. Nesutikdama su šiais teiginiais, teisėjų kolegija pažymi, kad pagal CPK 178 straipsnį šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių šio kodekso nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. Todėl apeliantas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo argumentais, privalo pateikti tokius argumentus paneigiančius įrodymus, o neturėdamas galimybės tai padaryti – kreiptis į teismą pagalbos (rašytinių įrodymų išreikalavimas, liudijimo išdavimas, teismo ekspertizės skyrimas ir kt.). Tuo tarpu apeliantas nagrinėjamoje byloje šiomis savo proceso teisėmis nesinaudojo, todėl nepagrįstai įrodinėjimo naštą perkelia centrinei perkančiajai organizacijai.
Teisėjų kolegija taip pat atmeta kaip nepagrįstus apelianto teiginius dėl teismo netinkamai taikytos teisės. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas teisingai atmetė ieškovo argumentus, kurių pagrindu preliminariosios sutarties esmė ir jos sukeliamos teisinės pasekmės vertinamos remiantis šį sutarčių teisės institutą reglamentuojančiomis Civilinio kodekso normomis. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, remdamasis teismų praktika, teisingai pažymėjo, kad nagrinėjant ginčus, susijusius su viešaisiais pirkimais, pirmiausiai taikytinos specialiojo įstatymo - VPĮ nuostatos, o kitų įstatymų nuostatos taikytinos tada, kai tam tikro viešojo pirkimo teisinio santykio nereguliuoja specialiosios VPĮ normos arba kai pačiame VPĮ įtvirtinamos nuorodos į kitus teisės aktus. Taip pat pirmosios instancijos teismas teisingai pastebėjo, kad esant civilinio kodekso ir VPĮ įtvirtintų normų priešpriešai, taikytinos VPĮ normos (CK 1.3 str. 2 d., 6.382 str., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2009). Esant nurodytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai sprendė, jog atsakovas nepažeidė VPĮ 63 straipsnyje įtvirtintos nuostatos dėl specialiojo šių teisinių santykių reguliavimo.
Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų
Teisėjų kolegija pažymi, kad kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-52/2011).
Teisėjų kolegija pagal bylos duomenis sprendžia, kad kiti apeliacinio skundo argumentai teisiškai nėra reikšmingi teisingam bylos išnagrinėjimui, pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija atskirai dėl jų nepasisako.
Dėl apeliacinio skundo ir pirmos instancijos teismo sprendimo
Dėl nurodytų motyvų teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagal įstatymo reikalavimus tyrė ir teisingai vertino į bylą pateiktus įrodymus, teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, tinkamai jas kvalifikavo, tinkamai taikė teisės normas, nenukrypo nuo teismų suformuotos praktikos, todėl atmesdamas ieškinį priėmė teisingą ir pagrįstą procesinį sprendimą (CPK 263 str. 1 d.).
Dėl nurodytų motyvų teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliacinis skundas yra nepagrįstas ir atmestinas, o Vilniaus apygardos teismo 2013 m. spalio 11 d. sprendimas paliktinas nepakeistas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93, 302 str.).
Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į priimamą procesinį sprendimą sprendžia, kad bylinėjimosi išlaidų atlyginimas ieškovui nepriteistinas (CPK 98 str. 1 d.).
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
n u t a r i a :
Vilniaus apygardos teismo 2013 m. spalio 11 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Teisėjai Danutė Gasiūnienė
Kazys Kailiūnas
Danguolė Martinavičienė