Civilinė byla Nr. 3K-3-388/2011 (S)
Teisminio proceso Nr. 2-08-3-06515-2010-3
Procesinio sprendimo kategorija 113.6.1.10
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2011 m. spalio 10 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Česlovo Jokūbausko (kolegijos pirmininkas), Algio Norkūno (pranešėjas) ir Prano Žeimio ,
rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų V. P. ir R. P. kasacinį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. rugsėjo 21 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal pareiškėjų V. P. ir R. P. pareiškimą suinteresuotiems asmenims Panevėžio kredito unijai, institucijai, teikiančiai išvadą, Panevėžio rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyriui dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių sutikimu.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
Byloje kilo ginčas dėl teisės apskųsti atskiruoju skundu nutartį dėl civilinės bylos sustabdymo CK 3.53 straipsnyje numatytu atveju, kai sutuoktinių pateikta sutartis dėl santuokos nutraukimo padarinių negali būti teismo patvirtinama.
Pareiškėjai kreipėsi į teismą, prašydami nutraukti santuoką abiejų sutuoktinių bendru sutikimu ir patvirtinti santuokos nutraukimo padarinių sutartį, kurioje išspręsti įvairūs su santuokos nutraukimu susiję klausimai, tarp jų ir skolos grąžinimo kreditoriams klausimas – pareiškėjo R. P. vardu paimtą paskolą automobiliui įsigyti, nutraukus santuoką, palikti asmenine jo prievole. Suinteresuotas asmuo Panevėžio kredito unija nesutiko, kad po santuokos nutraukimo paskolos grąžinimas būtų asmeninė R. P. prievolė, nes paskola buvo suteikta jam esant santuokoje ir įsigytas turtas galėjo būti naudojamas šeimos poreikiams tenkinti.
II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nutarčių esmė
Panevėžio miesto apylinkės teismas 2011 m. sausio 24 d. nutartimi sustabdė civilinę bylą CPK 163 straipsnio 1 dalies 10 punkto ir CK 3.53 straipsnio 4 dalies pagrindu. Teismas nurodė, kad sutuoktiniai sudarė santuokos nutraukimo padarinių sutartį, kurioje nurodė, jog, nutraukus santuoką, prievolė, kylanti iš paskolos sutarties Panevėžio kredito unijai, išlieka asmenine R. P. prievole. Kadangi kreditorius nesutiko su santuokos nutraukimo sutarties dalimi dėl paskolos grąžinimo, tai teismas laikė, kad ji prieštarautų kreditoriaus interesams, todėl bylą stabdė. Teismas išaiškino pareiškėjams, kad jie per šešis mėnesius nuo bylos sustabdymo dienos privalo pateikti naują sutartį dėl santuokos nutraukimo padarinių, kurioje būtų nurodyta paskolos grąžinimo tvarka kreditoriui, priešingu atveju pareiškimas dėl santuokos nutraukimo bus paliktas nenagrinėtas.
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2011 m. kovo 1 d. nutartimi apeliacinį procesą pagal pareiškėjų V. P. ir R. P. atskirąjį skundą nutraukė. Kolegija nutartyje nurodė, kad CK 3. 53 straipsnio 4 dalies norma, kurioje nustatytas įpareigojimas teismui sustabdyti bylą maksimaliam šešių mėnesių terminui iki sutuoktiniai pateiks naują santuokos nutraukimo padarinių sutartį, yra imperatyvi. Kai teismas, nustatęs sutuoktiniams terminą naujai santuokos nutraukimo padarinių sutarčiai pateikti, sustabdo santuokos nutraukimo bylą, tokia nutartis sustabdyti bylą CPK 163 straipsnio 9 punkte išvardytu pagrindu negali būti pagal įstatymo analogiją skundžiama atskiruoju skundu. Civilinio proceso įstatyme nenustatyta galimybės apskųsti teismo nutartį, kuria sustabdoma santuokos nutraukimo byla ir sutuoktiniams nustatomas terminas naujai santuokos nutraukimo padarinių sutarčiai pateikti, todėl, manydama, kad Panevėžio miesto apylinkės teismo 2011 m. sausio 24 d. nutartis neriboja tolesnės bylos eigos ir negali būti apskundimo objektas, kolegija apeliacinį procesą nutraukė.
III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai
Kasaciniu skundu pareiškėjai prašo panaikinti Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. kovo 1 d. nutartį ir bylą grąžinti apeliacinės instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Kasacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
1. Dėl teisės teikti atskirąjį skundą. Pagal CPK 165 straipsnį atskirasis skundas gali būti duodamas dėl teismo nutarties sustabdyti bylą, išskyrus nutartį sustabdyti bylą dėl kreipimosi į Konstitucinį Teismą ar administracinį teismą. Kasatoriai sutinka, kad pagal įstatymo analogiją atskiruoju skundu negali būti skundžiama teismo nutartis sustabdyti bylą CPK 163 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu. Šiuo atveju civilinė byla sustabdyta CPK 163 straipsnio 1 dalies 10 punkto, o ne apeliacinės instancijos teismo nurodomo 9 punkto pagrindu. Dėl to apeliacinės instancijos teismo argumentas, kad pagal analogiją negalėjo būti skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis, yra teisiškai nepagrįsta.
2. Dėl civilinės bylos sustabdymo pagrindo. Priimdamas nutartį sustabdyti civilinę bylą pirmosios instancijos teismas nemotyvuodamas konstatavo, kad santuokos nutraukimo padarinių sutarties tvirtinimas prieštarautų kreditoriaus interesams, ir civilinę bylą sustabdė CK 3.53 straipsnio 4 dalies pagrindu. Teismas nenustatė, kad ši sutartis prieštarauja viešajai tvarkai ar iš esmės pažeidžia pareiškėjų nepilnamečių vaikų ar vieno iš sutuoktinių teisės ir teisėtus interesus. Šioje normoje nenustatyta galimybės sustabdyti civilinę bylą, esant kreditoriaus interesų pažeidimui. Kasatoriai pažymi, kad, patvirtinus sutartį, kreditoriaus interesai nebus pažeidžiami. Dėl šių priežasčių teismas neturėjo teisinio pagrindo sustabdyti bylą CK 3.53 straipsnio 4 dalies pagrindu.
Kasatoriai atkreipia dėmesį į tai, kad teismo įpareigojimas sutarties šalims iš naujo susitarti ir pateikti naują santuokos nutraukimo padarinių sutartį reiškia sutarties šalių laisvės principo suvaržymą – kasatorė V. P., norėdama nutraukti santuoką, privalo besąlygiškai paklusti ir priverstinai prisiimti įsipareigojimus pagal sutuoktinio kasatoriaus R. P. paskolos sutartį, sudarytą ne šeimos naudai ir interesais. Kreditoriaus pareikštiems savarankiškiems reikalavimams, kurie gali būti susiję su pateikta sutuoktinių sudaryta santuokos nutraukimo padarinių sutartimi, spręsti tvarka yra nustatyta. Kadangi kreditorius savarankiškų reikalavimų nepareiškė, tai teismas, kasatorių nuomone, neturėjo pagrindo sustabdyti bylos ir privalėjo santuokos nutraukimo padarinių sutarties klausimą spręsti iš esmės.
Atsiliepimų į kasacinį skundą įstatyme nustatyta tvarka nepateikta.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai
Dėl teisės paduoti atskirąjį skundą
Teismo veiksmai ir sprendimai gali būti skundžiami apeliacine tvarka. Teismo nutartys skundžiamos apeliacine tvarka, paduodant atskirąjį skundą. Tai reiškia, kad atskirasis skundas paduodamas skyrium nuo teismo sprendimo. Teisė paduoti atskirąjį skundą reglamentuojama CPK 334 straipsnyje, kurio 1 dalyje nustatyta galimybė tam tikras pirmosios instancijos teismo nutartis apskųsti atskiruoju skundu ir kriterijai, pagal kuriuos sprendžiama dėl galimybės apskųsti nutartį tokia tvarka. Taigi, atskirai nuo teismo sprendimo skundžiamos nutartys CPK nustatytais atvejais ir kai teismo nutartis užkerta galimybę tolesnei bylos eigai (pvz., dėl asmens, nepagrįstai įtraukto trečiuoju asmeniu, pašalinimo iš dalyvaujančių byloje asmenų).
Pagal CPK 334 straipsnio 3 dalį dėl kitų nutarčių, kurios neatitinka CPK 334 straipsnio 1 dalyje nustatytų kriterijų (pvz., bylos neteisėto perdavimo kitam teismui), atskirasis skundas negali būti paduodamas. Ši taisyklė nereiškia, kad tokios nutartys apskritai negali būti neskundžiamos. Tokios nutartys skundžiamos apeliacine tvarka ne atskirai, o kartu su teismo sprendimu, t. y. į apeliacinį skundą įtraukiami motyvai dėl jų teisėtumo ir pagrįstumo.
CPK 165 straipsnyje reglamentuojama teisė apskųsti teismo nutartį dėl bylos sustabdymo. Šiame straipsnyje nustatyta, kad dėl teismo nutarties sustabdyti civilinę bylą gali būti duodamas atskirasis skundas. Šios taisyklės išimtis nustatyta tik dėl sustabdymo pagrindo – kreipimosi į Konstitucinį Teismą arba administracinį teismą. CPK 165 straipsnyje nustatyta teisė skųsti teismo nutartį dėl bylos sustabdymo neribojama kitokių pagrindų, taip pat nesiejama su tuo, ar byla buvo sustabdyta privalomojo bylos sustabdymo atveju (CPK 163 straipsnis) (tik taikant CPK 165 straipsnyje nustatytą išimtį negalima skųsti CPK 163 straipsnio 1 dalies 7, 8 punkto pagrindais priimtų nutarčių), ar teismo iniciatyva (CPK 164 straipsnis).
Nagrinėjamoje byloje nutartis sustabdyti bylą priimta ne CPK 165 straipsnyje, o CK 3.53 straipsnio 4 dalyje nustatytų aplinkybių pagrindu. Toks teismo taikytas bylos sustabdymo atvejis atitinka CPK 163 straipsnio 10 punkte reglamentuotą privalomojo bylos sustabdymo atvejį. Minėta, kad sustabdymo pagrindo kvalifikavimas kaip privalomojo savaime nėra kliūtis atskirajam skundui pagal CPK 165 straipsnį paduoti, jeigu tai nėra CPK 163 straipsnio 7 ir 8 punkte nustatyti atvejai. Apeliacinės instancijos teismas nutartyje netinkamai nurodė bylos sustabdymo pagrindą (CPK 163 straipsnio 9 punktą), nes nutarties priėmimo metu (2011 m. kovo 1 d.) galiojo CPK 163 straipsnio redakcija su 2003 m. balandžio 8 d. pakeitimais ir pagal jį civilinės bylos sustabdymas kitais įstatyme nustatytais atvejais (pvz., CK 3.53 straipsnio 4 dalis) reglamentuotas pagal CPK 163 straipsnio 10 punktą. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad kasacinio skundo argumentas dėl teisės paduoti atskirąjį skundą teisiškai pagrįstas, nes apeliacinės instancijos teismas netinkamai taikė CPK 163 straipsnio 9 punktą, taip pat netinkamai aiškino ir taikė CPK 165 straipsnio normą.
Dėl CK 3.53 straipsnio 4 dalyje nustatyto bylos sustabdymo
CK 3.53 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad teismas netvirtina sutarties dėl santuokos nutraukimo padarinių, jeigu ji prieštarauja viešajai tvarkai ar iš esmės pažeidžia sutuoktinių nepilnamečių vaikų ar vieno sutuoktinio teises ir teisėtus interesus. Jeigu teismas nepatvirtina sutarties dėl santuokos nutraukimo padarinių, tokia civilinė byla yra sustabdoma, kol sutuoktiniai sudarys naują sutartį. Teisėjų kolegija pažymi, kad šioje normoje nėra nustatyto baigtinio aplinkybių, dėl kurių teismas gali netvirtinti sutarties, sąrašo. Teismas tvirtina šalių sutartį, nes ja išsprendžiami sutarties šalių (sutuoktinių) klausimai dėl santuokos nutraukimo padarinių (turto padalijimo, vaikų išlaikymo ir pan.; CPK 3.51 straipsnio 1 dalies 2 punktas), o santuokos nutraukimo klausimas tokiais atvejais nagrinėjamas supaprastinta tvarka. Sutarčiai dėl santuokos nutraukimo padarinių, kaip ir bet kokiai kitai sutarčiai, taikomas sutarties uždarumo principas – jos šalys turi teisę savo valia, pasirinkimu ir apsisprendimu nustatyti tarpusavio teises ir pareigas. Atitinkamai šalys, sudarydamos sutartį, neturi teisės susitarti dėl sutartyje nedalyvaujančių asmenų teisių (CK 6.154 straipsnio 1 dalis). Santuokos nutraukimo atveju, jeigu sutuoktiniai turi kreditorių, duomenys apie kreditorių turi būti pateikiami į bylą ir teismas privalo patikrinti, ar, sudarant ir patvirtinant sutartį dėl santuokos nutraukimo padarinių, nebus pažeidžiamos jo teisės.
Pagal CK 3.51 straipsnio 2 dalies procesinio pobūdžio nuostatą santuoka abiejų sutuoktinių bendru sutikimu nutraukiama esant CK 3.51 straipsnio 1 dalyje nustatytoms sąlygoms ir supaprastinto proceso tvarka. Jeigu nėra ginčo, tai taikomos CPK V dalies „Ypatingoji teisena“ XXV skyriaus bendrosios nuostatos (CPK 442–443 straipsniai) ir XXXV skyriaus 538–541 straipsnio normos. Pagal CPK 539 straipsnio 1 dalies 4 punktą prašyme nutraukti santuoką abiejų sutuoktinių bendru sutikimu turi būti nurodyti ir duomenys apie sutuoktinių ar vieno iš sutuoktinių kreditorius, ir nurodymas, kad pareiškėjas yra pranešęs jam žinomiems kreditoriams apie bylos iškėlimą. Šis pranešimas yra reikalingas kreditoriaus teisėms įgyvendinti, nes jis pagal CK 3.126 straipsnį turi teisę įstoti į bylą dėl turto, kuris yra bendroji jungtinė nuosavybė, padalijimo kaip trečiasis asmuo, pareiškiantis savarankiškus reikalavimus. Jeigu byloje dėl santuokos nutraukimo bendru sutuoktinių pareiškimu sutuoktiniai ar vienas iš jų turi kreditorių ir dėl jam priklausančių teisių sprendžia sutartyje dėl santuokos nutraukimo padarinių, šios sutarties nuostatos turi nepažeisti kreditoriaus interesų, ir teismas, spręsdamas dėl sutarties patvirtinimo, turi patikrinti, ar atitinkama sutarties dalis nepažeidžia kreditoriaus interesų. Teismui nutartimi tvirtinant sutartį dėl santuokos nutraukimo teisinių padarinių, jos turinys yra įtraukiamas į teismo sprendimą (CK 3.53 straipsnio 3 dalis). Tai reiškia, kad sutarties dėl santuokos nutraukimo padarinių sąlygos yra išdėstomos teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje. Pagal CPK 18 straipsnį įsiteisėjęs teismo sprendimas yra privalomas ir turi būti vykdomas. Pagal CPK 182 straipsnio 2 punktą ir teismų praktiką teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje nustatytos aplinkybės turi prejudicinę galią ir nedalyvavusiems byloje asmenims (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. rugsėjo 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. L., kt. v. UADB „Ergo Lietuva“, bylos Nr. 3K-3-484/2006; 2011 m. rugsėjo 26 d. nutartis civilinėje byloje V. V. v. Klaipėdos apskrities viršininko administracija, kt., bylos Nr. 3K-3-357/2011; kt.). Taigi, teismas negali tvirtinti sutuoktinių kreditorių teises liečiančių ar jų interesus pažeidžiančių nuostatų, jeigu kreditorius nedalyvauja byloje (CPK 265 straipsnis). Jeigu kreditorius įstoja į bylą, nagrinėjamą pagal abiejų sutuoktinių bendrą sutikimą, su savarankiškais reikalavimais, tai pagal CPK 540 straipsnio 4 dalį byla yra sustabdoma. Tais atvejais, kai byloje sprendžiama ar pasisakoma dėl kreditoriaus teisių dėl vieno ar abiejų sutuoktinių (pvz., ar jų prievolė solidarioji ar ne, bendra ar asmeninė sutuoktinio prievolė), o kreditorius reikalavimo nėra pareiškęs, bet pareiškęs atsikirtimus, kuriais nesutinka su sutuoktinių sudarytos santuokos nutraukimo padarinių nuostatomis dėl jo teisių, yra pagrindas spręsti, kad kilo ginčas dėl teisės. Ginčo aplinkybės turi būti išnagrinėtos ir ginčas išsprendžiamas teismo sprendimu. Pagal CPK 443 straipsnio 7 dalį teismas išnagrinėja bylas ypatingąja teisena, neatsižvelgdamas į tai, ar nagrinėjimo metu kilo ginčas dėl kreditoriaus teisės reikalauti skolos (iš abiejų ar vieno kurio sutuoktinio, dėl skolos dydžio ar jos sąlygų). Vadovaudamasis principu, kad šeimos bylose teismas turi būti aktyvus ir veikti ex officio, teismas ir nesant pareikšto reikalavimo, nereikalaudamas pareiškėjų sutarties pakeitimo, o nepatvirtindamas sutarties, išsprendžia kilusį ginčą ir nurodo, kokius pripažįsta teisinius pareiškėjų ir kreditoriaus santykius (pripažįsta prievole asmenine, solidariąja, pasibaigusia ar kt.).
Nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas be teisinio pagrindo nutraukė apeliacinį procesą, todėl yra pagrindas kasacine tvarka apeliacinės instancijos teismo nutartį panaikinti. Pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė CPK nuostatas dėl bylos sustabdymo, nes, nagrinėjant bylą ir kilus ginčui, jo nesprendė, o bylą sustabdė ir ginčą nurodė išspręsti sutarties šalims. Kadangi proceso teisės pažeidimas negali būti pašalintas apeliacinės instancijos teisme, tai byla perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš esmės (CPK 360 straipsnis).
Dėl išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, priteisimo
Kasacinio teismo išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, ir kitos būtinos ir pagrįstos išlaidos (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3, 8 punktai) šioje byloje yra 45,75 Lt. Kadangi byla grąžinama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, tai kasaciniame teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas nesprendžiamas.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 360, 362 straipsniais,
n u t a r i a :
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2011 m. kovo 1 d. nutartį ir Panevėžio miesto apylinkės teismas 2011 m. sausio 24 d. nutartį panaikinti ir grąžinti bylą Panevėžio miesto apylinkės teismui nagrinėti iš naujo.
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.
Teisėjai Česlovas Jokūbauskas
Algis Norkūnas
Pranas Žeimys