Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: [2025-02-24][nuasmeninta nutartis byloje][eAS-149-602-2025].docx
Bylos nr.: eAS-149-602/2025
Bylos rūšis: administracinė byla
Teismas: Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Vilniaus miesto savivaldybės administracija 188710061 atsakovas
Kategorijos:
Bylų pagal atskiruosius skundus procesas
Vietos savivalda
Apeliacinis procesas

?

Administracinė byla Nr. eAS-149-602/2025

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-05719-2024-3

Procesinio sprendimo kategorija 59.2

 (S)

 

img1 

 

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

 

NUTARTIS

 

2025 m. vasario 19 d.

Vilnius

 

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono, Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Veslavos Ruskan (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo G. B. atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo Šiaulių rūmų 2024 m. lapkričio 15 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo G. B. skundą atsakovui Vilniaus miesto savivaldybės administracijai dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

 

Teisėjų kolegija

 

nustatė:

 

I.

 

Pareiškėjas G. B. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas: 1) panaikinti Lietuvos administracinių ginčų komisijos (toliau – ir LAGK) 2024 m. rugsėjo 16 d. sprendimą; 2) panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir atsakovas, Administracija) 2024 m. liepos 12 d. raštą Nr. A51-103548(3.3.2.26E-MAS) ir įpareigoti Administraciją iš naujo išnagrinėti pareiškėjo 2024 m. birželio 17 d. skundą; 3) panaikinti atsakovo 2024 m. rugsėjo 23 d. raštą Nr. A51-136820/24(3.3.2.26E-MAS) ir įpareigoti pareiškėjo 2024 m. rugpjūčio 28 d. skundą išnagrinėti iš naujo; 4) panaikinti LAGK 2024 m. rugsėjo 24 d. sprendimą ir atsakovo 2024 m. rugpjūčio 26 d. raštą Nr. A51-123269/24(3.3.2.26E-MAS) bei įpareigoti atsakovą išnagrinėti pareiškėjo 2024 m. liepos 25 d. prašymą ir į jį išsamiai atsakyti; 5) panaikinti Administracijos 2024 m. rugsėjo 24 d. raštą Nr. A51-137478/24(3.3.2.26E-MAS) ir įpareigoti atsakovą pareiškėjo 2024 m. rugpjūčio 30 d. skundą išnagrinėti iš naujo; 6) panaikinti atsakovo 2024 m. spalio 3 d. raštą Nr. A63-70/24(3.2.1E-PAS) ir įpareigoti atsakovą pareiškėjo 2024 m. rugsėjo 9 d. skundą išnagrinėti iš naujo, įpareigoti atsakovę paskelbti pareiškėjo idėją „Titanikas“ programos „Dalyvauk! Vilnius“ tinklapyje; 7) panaikinti LAGK 2024 m. spalio 11 d. sprendimą ir Administracijos 2024 m. liepos 23 d. raštą Nr. A51-108776/24(3.3.2.26E-MAS), ir įpareigoti atsakovą išnagrinėti pareiškėjo 2024 m. birželio 15 d. skundą ir į jį išsamiai atsakyti.

Regionų administracinio teismo Šiaulių rūmai, įvertinę, kad pareiškėjo skundas neatitinka Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatyme (toliau – ir ABTĮ) nustatytų reikalavimų, 2024 m. spalio 17 d. nutartimi pareiškėjui nustatė terminą skundo trūkumams pašalinti. Pareiškėjas dėl minėtos nutarties pateikė atskirąjį skundą, kurį Regionų administracinio teismo Šiaulių rūmų 2024 m. spalio 24 d. nutartimi buvo atsisakyta priimti, teismui konstatavus, kad ABTĮ nenumatyta galimybė atskiruoju skundu skųsti teismo nutartį dėl termino pašalinti skundo trūkumus (ABTĮ 153 str. 1 d. 3 p.).

        Pareiškėjas pateikė atskirąjį skundą dėl priimtos nutarties, ir 2024 m. spalio 25 d. atskirasis skundas su byla buvo išsiųstas nagrinėti Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

        2024 m. spalio 29 d. Regionų administracinio teismo Šiaulių rūmuose buvo gautas pareiškėjo skundas, kuris, pasak pareiškėjo, yra jo pakeistas 2024 m. spalio 17 d. skundas. 2024 m. spalio 30 d. teismas priėmė rezoliuciją, kuria nutarta skundo priėmimo klausimą spręsti išnagrinėjus pareiškėjo atskirąjį skundą Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme. 

        2024 m. lapkričio 14 d. teisme buvo gautas pareiškėjo atskirasis skundas, kuriuo prašoma įpareigoti Regionų administracinį teismą nedelsiant išspręsti pareiškėjo 2024 m. spalio 23 d. skundo priėmimo klausimą.

 

II.

 

        Regionų administracinio teismo Šiaulių rūmai 2024 m. lapkričio 15 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo G. B. atskirąjį skundą.

        Teismas, remdamasis ABTĮ 107 straipsnio 6 dalimi, 152 straipsniu ir 153 straipsnio 1 dalies 3 punktu, atsisakė priimti pareiškėjo 2024 m. lapkričio 14 d. atskirąjį skundą, konstatavęs, kad teisėjo priimta rezoliucija yra neskundžiama.

 

III.

 

Pareiškėjas G. B. atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo Šiaulių rūmų 2024 m. lapkričio 15 d. nutartį ir perduoti pareiškėjo 2024 m. lapkričio 14 d. atskirojo skundo priėmimo klausimą spręsti iš naujo.

Pareiškėjas nurodo, kad ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad administracinio teismo pirmininkas ar teisėjas gauto skundo priėmimo klausimą išsprendžia ne vėliau kaip per septynias darbo dienas. Pareiškėjo vertinimu, nustatytas terminas yra trumpas ir įsakmus, ne rekomendacinis, parodantis įstatymo leidėjo valią, kad ginčo šalims reikšmingas veiksmas būtų atliekamas greitai. Pažymi, jog ABTĮ nenustatyta, kad skundo priėmimo klausimas gali būti atidedamas.

Pareiškėjo vertinimu, tuo atveju, kai teismas skundo priėmimo klausimo sprendimo atidėjimą sieja su atskirojo skundo išnagrinėjimu, kuris (pareikšto reikalavimo tenkinimas ar netenkinimas) neturi reikšmės pareiškėjo pateikto, pataisyto ir teisme gauto skundo priėmimo išsprendimui  teismas turi per ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą išspręsti skundo priėmimo klausimą, atlikęs formalią skundo patikrą ir sutikimą su ABTĮ 2425 straipsnių reikalavimais. Jokios kitos aplinkybės, įskaitant nurodomo atskirojo skundo išnagrinėjimo rezultatą ar laiką, nėra pagrindai ar veiksniai, dėl kurių pareiškėjo skundo priėmimo klausimas negali būti išspręstas teisingai.

Pareiškėjas teigia, kad pirmosios instancijos teismo vertinimas, kad teismo rezoliucijos negali būti skundžiamos, yra klaidingos nagrinėjamu atveju, kadangi ABTĮ nenustatytas skundo priėmimo klausimo sprendimo atidėjimas, todėl skundo priėmimas turėjo būti išspręstas pagal ABTĮ 33 straipsnio 1 dalies nuostatas.

Pasak pareiškėjo, pirmosios instancijos teismo nutartis, kuri yra bendras rezoliucijų ar nutarčių elementas, gali būti skundžiama nepaisant formos ar pavadinimo. Priešingas aiškinimas, pareiškėjo vertinimu, reikštų, kad teismai galėtų nepaisyti įstatymo reikalavimų ir pareigos priimti skundžiamas nutartis, spręsdami procesinius klausimus tik neskundžiamomis rezoliucijomis; „neskundžiamomis“ net ir tada, kai įstatymas reikalauja priimti nutartį.

 

Teisėjų kolegija

 

konstatuoja:

 

IV.

 

Nagrinėjamo atskirojo skundo dalykas – Regionų administracinio teismo Šiaulių rūmų 2024 m. lapkričio 15 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo G. B. atskirąjį skundą, teisėtumas ir pagrįstumas.

Pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti pareiškėjo atskirąjį skundą, konstatuodamas, kad teisėjo priimta rezoliucija yra neskundžiama. Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo nutartimi, akcentuoja, kad ABTĮ nenustatytas skundo priėmimo klausimo atidėjimas.

Teisėjų kolegija, nagrinėdama atskirąjį skundą ir tikrindama pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad ABTĮ 107 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta, jog kai šiame įstatyme nenustatyta, kad atskiras procesinis klausimas turi būti išsprendžiamas teismo nutartimi, teisėjas gali procesinį klausimą išspręsti rezoliucija. Išspręsdamas klausimą rezoliucija, teisėjas ant sprendžiamo dokumento užrašo, o jeigu sprendžiama dėl elektroninės formos dokumente išdėstyto klausimo – elektroninėje byloje tam skirtomis priemonėmis nurodo, kaip jis išsprendžia nagrinėjamą klausimą. Kartu teisėjas nurodo savo vardą ir pavardę, rezoliucijos priėmimo datą ir pasirašo. Teisėjo rezoliucija neskundžiama. Taip pat nurodytina, kad ABTĮ 107 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog pirmosios instancijos teismas atskirais klausimais, kurių byla neišsprendžia iš esmės, priima nutartis.

Nagrinėjamu atveju, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas pareiškėjo 2024 m. spalio 29 d. pateikto skundo priėmimo klausimą, 2024 m. spalio 30 d. priėmė rezoliuciją: „Priėmimo klausimą spręsti išnagrinėjus pareiškėjo atskirąjį skundą Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme“. 

ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog gavus teisme skundą (prašymą, pareiškimą), administracinio teismo pirmininkas ar teisėjas jo priėmimo klausimą išsprendžia ne vėliau kaip per septynias darbo dienas. Kai sprendžiamas skundo (prašymo, pareiškimo) padavimo termino atnaujinimo klausimas ir šio įstatymo 30 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka pranešama suinteresuotiems asmenims, administracinio teismo pirmininkas ar teisėjas skundo (prašymo, pareiškimo) priėmimo klausimą išsprendžia ne vėliau kaip per dešimt darbo dienų. Jeigu skundas (prašymas, pareiškimas) neatitinka šio įstatymo 9 straipsnio 2 dalyje, 24, 25 ir 35 straipsniuose nustatytų reikalavimų, nutartimi nustatomas terminas trūkumams pašalinti. Jeigu per teismo nustatytą terminą trūkumai pašalinami, skundas (prašymas, pareiškimas) laikomas paduotu pradinio jo padavimo teismui dieną. Jeigu per teismo nustatytą terminą trūkumai nepašalinami, skundas (prašymas, pareiškimas) laikomas nepaduotu ir teisėjo nutartimi grąžinamas pareiškėjui. Dėl nutarties grąžinti skundą (prašymą, pareiškimą) pareiškėjui gali būti paduodamas atskirasis skundas. 

ABTĮ 107 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog pirmosios instancijos teismas atskirais klausimais, kurių byla neišsprendžia iš esmės, priima nutartis. ABTĮ 152 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, kad pirmosios instancijos teismo (teisėjo) nutartį proceso šalys gali apskųsti atskiruoju skundu apeliacinės instancijos teismui ABTĮ nustatytais atvejais (1 p.) arba, kai teismo nutartis užkerta galimybę tolesnei bylos eigai (2 p.). 

Teisėjų kolegija pažymi, jog pagal ABTĮ nuostatas, teisėjo rezoliucija yra neskundžiama. Atskiruoju skundu galima skųsti pirmosios instancijos teismo nutartis ABTĮ nustatytais atvejais ir kai teismo nutartis užkerta galimybę tolesnei bylos eigai (ABTĮ 152 str. 1 d.). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje taip pat yra pažymėta, jog atskirojo skundo institutas administraciniame procese yra įtvirtintas ne bet kurių subjektų ir ne bet kuriems procesiniams dokumentams, o būtent pirmosios instancijos teismo nutartims, kurių apskundimas yra tiesiogiai įtvirtintas įstatyme ir / arba kai tokios teismo nutartys užkerta galimybę tolesnei bylos eigai, apskųsti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. gruodžio 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-782-261/2021).

Kaip minėta, pagal ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje nustatytą teisinį reguliavimą, teismas, gavęs skundą, jo priėmimo klausimą išsprendžia per nustatytą terminą – 7 darbo dienas. Spręsdamas skundo priėmimo klausimą, teismas gali: 1) nutartimi nustatyti terminą skundo trūkumams pašalinti; 2) nutartimi atsisakyti priimti skundą; 3) priimti nagrinėti skundą. Teisėjų kolegija akcentuoja, jog ABTĮ nuostatos nenustato galimybės teismui net laikinai nespręsti skundo priėmimo klausimo.

Nors pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, kad teisėjo rezoliucija negali būti skundžiama ABTĮ nustatytais pagrindais, šiuo atveju rezoliucija, kurios teisėtumą ir pagrįstumą siekia ginčyti pareiškėjas, gali būti skundžiama atskiruoju skundu, kadangi ABTĮ nenustato pirmosios instancijos teismo 2024 m. spalio 30 d. rezoliucija atlikto procesinio veiksmo – skundo priėmimo klausimo atidėjimo – tvarkos.

Papildomai teisėjų kolegija pažymi, jog tuo atveju, kai negalima nagrinėti bylos iki bus išspręsta kita byla, ABTĮ 100 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta galimybė teismui sustabdyti bylos nagrinėjimą. Atsižvelgiant į tai, nagrinėjamu atveju, teismas galėjo priimti pareiškėjo skundą ir bylos nagrinėjimą sustabdyti, kol bus išnagrinėtas pareiškėjo atskirasis skundas Lietuvos vyriausiame administraciniame teisme.

Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad teisėjos 2024 m. spalio 30 d. rezoliucija, kuria buvo atidėtas pareiškėjo skundo priėmimo klausimas, galėjo būti skundžiama atskiruoju skundu. Atsižvelgusi į tai, teisėjų kolegija vertina, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo atskirąjį skundą, netinkamai aiškino ir taikė administracinio proceso teisės normas, todėl skundžiama nutartis naikinama ir pareiškėjo skundo priėmimo klausimas perduodamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

 

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija

 

nutaria:

 

Pareiškėjo G. B. atskirąjį skundą tenkinti.

Regionų administracinio teismo Šiaulių rūmų 2024 m. lapkričio 15 d. nutartį panaikinti ir perduoti pareiškėjo G. B. skundo priėmimo klausimą Regionų administraciniam teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

 

 

Teisėjai        Arūnas Dirvonas

 

 

        Ričardas Piličiauskas

 

 

        Veslava Ruskan

 


Paminėta tekste:
  • eAS-782-261/2021