Baudžiamoji byla Nr. 2K-190/2010
Procesinio sprendimo kategorijos
1.2.4.5;
2.1.15.1.2; 2.1.15.3.3.2; 2.4.2.1;
2.4.7
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2010
m. balandžio 2 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų
skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Vytauto Greičiaus, Viktoro
Aiduko ir pranešėjos Dalios Bajerčiūtės,
sekretoriaujant Ritai Bartulienei,
dalyvaujant prokurorei Rimai Kriščiūnaitei,
nukentėjusiajai D. M.,
nuteistiesiems L. P. ir A. P.,
teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiosios D. M. kasacinį
skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2009 m. balandžio 14 d. nuosprendžio,
kuriuo L. P. nuteista
pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 1 dalį laisvės
apribojimu vieneriems metams, įpareigojant ją iki 2009 m. spalio 14 d.
atlyginti nusikalstama veika padarytą turtinę žalą; A. P. nuteistas pagal
BK 138 straipsnio 1 dalį laisvės
apribojimu vieneriems metams trims mėnesiams, įpareigojant jį iki 2009 m.
spalio 14 d. atlyginti nusikalstama veika padarytą turtinę žalą.
Priteista solidariai iš L. P. ir A. P. nukentėjusiajai
D. M. 492,02 Lt turtinei ir 3000 Lt neturtinei žalai atlyginti.
Taip pat skundžiama Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų
bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. rugsėjo 25 d. nutartis, kuria
nukentėjusiosios D. M. apeliacinis skundas atmestas.
Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjos D. Bajerčiūtės
pranešimą, nukentėjusiosios D. M., prašiusios kasacinį skundą tenkinti,
prokurorės, prašiusios kasacinį skundą atmesti, nuteistųjų L. P. ir
A. P., prašiusių kasacinį skundą atmesti, paaiškinimų,
n u s t a t ė :
L. P. ir A. P. nuteisti už tai, kad, veikdami
bendrininkų grupe, nesunkiai sutrikdė D. M. sveikatą, t. y. 2008 m.
birželio 23 d., apie 19.00 val., (duomenys
neskelbtini) namo kieme, L. P. tampė D. M. už plaukų po kiemą, po
to laikė už plaukų, o tuo tarpu A. P. sudavė D. M. vieną smūgį į veidą
ir ne mažiau kaip du kartus spyrė į pilvą; dėl to nukentėjusioji D. M.
patyrė lengvą galvos smegenų sukrėtimą, kaklo slankstelio panirimą, minkštųjų
audinių sumušimą kaklo srityje, pilvo dangoje, veido srities minkštųjų audinių
sumušimus, odos nubrozdinimą dešinio riešo sąnario srityje, dešiniojo
pleištakaulio piramidės lūžį.
Kasaciniu skundu nukentėjusioji D. M. prašo
panaikinti Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų
kolegijos 2009 m. rugsėjo 25 d. nutartį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacinės
instancijos teismui.
Kasaciniame skunde nurodoma, kad apeliacinės
instancijos teismas tik formaliai išnagrinėjo nukentėjusiosios apeliacinį
skundą, pažeidė BPK 331 straipsnio 2 dalies nuostatas, nes savo sprendimo (nutarties)
nemotyvavo taip, kad nekiltų abejonių dėl jo teisėtumo ir pagrįstumo.
Kasatorė pažymi, kad, ginčydama priteistos
neturtinės žalos dydį, apeliaciniame skunde nurodė, jog dėl patirtų sužalojimų
ji tapo našta šeimai, nes daugiau kaip pusę metų negalėjo rūpintis buitimi ir trimis
nepilnamečiais vaikais. Nuteistieji įvykdė tyčinį nusikaltimą, fizinį smurtą prieš
kasatorę naudojo vaikų ir kaimynų akivaizdoje. Be to, R. ir A. P., neigdami
akivaizdžius faktus, nepripažino savo kaltės ir jos neatsiprašė. Kasatorė
teigia, kad apeliacinės instancijos teismas šių argumentų iš viso nenagrinėjo,
apsiribojo paaiškinimu, kas yra neturtinė žala, akcentavo sąžiningumo,
teisingumo ir protingumo kriterijus, tačiau nepasisakė dėl konkretaus šių
kriterijų taikymo nagrinėjamoje byloje. Teismo nutartyje nurodyta, kad R. ir
A. P. savavališkai pasiėmė kompiuterį (esą vykdė „teisingumą“), sunki
nuteistųjų turtinė padėtis konstatuota pasirėmus byloje esančiomis keliomis
pažymomis, bet nesiaiškinus, kokia realiai ji yra, neatsižvelgus į tai, kad abu
kaltininkai fiziškai stiprūs ir gali atlyginti žalą. Nutartyje nenurodytas
įstatymas, nesiremta teismų praktika, paaiškinančia, kodėl padarytos neturtinės
žalos dydis įvertintas tokia nedidele pinigų suma.
Kasatorė teigia, kad jai, kaip nukentėjusiajai,
visiškai nesvarbu, koks baudžiamasis įstatymas (BK specialiosios dalies
straipsnis) atitinka R. ir A. P. padarytą veiką. Neturtinės žalos dydis
pirmiausia turi būti diferencijuojamas pagal kaltės formą, nes tyčiniu
nusikaltimu padaryta neturtinė žala turi būti vertinama žymiai didesne pinigų
suma, negu padarius nusikalstamą veiką dėl neatsargumo. Kasaciniame skunde
nurodyti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos pavyzdžiai, kai neteisėto
atleidimo iš darbo atveju priteisiama iki 85 000 Lt neturtinei žalai
atlyginti (nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-544/2009), o padarius
neatsargius nusikaltimus, numatytus BK 281 straipsnyje, esant toms pačioms
pasekmėms – nesunkiam sveikatos sutrikdymui – iki 40 000 Lt (nutartys
baudžiamosiose bylose Nr. 2K-68/2008, 2K-44/2008). Kasatorės nuomone, jai
priteistos tik 3000 Lt neturtinės žalos atlyginimo dydis yra nepagrįstai mažas,
neatitinka teismų praktikos.
Kasacinis skundas atmestinas.
Teismų sprendimais nustatyta, kad nuteistieji
L. P. ir A. P., panaudodami fizinį smurtą, tyčia nesunkiai sutrikdė
nukentėjusiosios D. M. sveikatą. Šia nusikalstama veika (BK 138 straipsnio
1 dalis) D. M. padarytą neturtinę žalą pirmosios instancijos teismas
įvertino 3000 Lt ir priteisė jai atitinkamą pinigų sumą. Nukentėjusioji,
nesutikdama su priteistos neturtinės žalos dydžiu, apeliaciniu skundu ginčijo
šią pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalį. Apeliacinės instancijos
teismas skundą atmetė.
Kasatorė mano, kad apeliacinės instancijos teismo
nutartis naikintina, nes ji nemotyvuota taip, kaip to reikalauja BPK nuostatos.
Kasaciniame skunde išdėstyti argumentai, susiję su faktinių aplinkybių,
turinčių reikšmę sprendžiant neturtinės žalos dydžio klausimą, vertinimu. Iš
esmės tie patys argumentai buvo nurodyti ir apeliaciniame skunde. Be to,
kasatorė remiasi teismų praktikos pavyzdžiais civilinėse ir baudžiamosiose bylose,
kur nukentėjusiesiems priteista neturtinė žala yra didesnė.
Teisėjų kolegija konstatuoja, kad kasacinio skundo
teiginiai apie skundžiamą sprendimą priėmusio teismo padarytus BPK normų
pažeidimus nepagrįsti, prieštarauja bylos duomenims.
Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas
nukentėjusiosios D. M. apeliacinį skundą, išsamiai, pagal apeliantės
reikalavimų apimtį ir pobūdį, patikrino pirmosios instancijos teismo
nuosprendžio (dėl neturtinės žalos priteisimo) teisingumą, todėl BPK 320
straipsnio 3 dalies reikalavimų nepažeidė.
Neturtinė žala – tai pažeistos nukentėjusio asmens
nematerialiosios vertybės, kurias įvertinant pinigine išraiška turi būti
laikomasi pagrindinio principo – teisingumo, o taip pat sąžiningumo ir
protingumo principų. Spręsdami šį klausimą, teismai privalo atsižvelgti į
konkrečias faktines bylos aplinkybes ir taikyti atitinkamus kriterijus, kurių
neišsamus išvardijimas pateiktas CK 6.250 straipsnio 2 dalyje. Teisėjų kolegija
mano, kad šių nuostatų apeliacinės instancijos teismas nepažeidė.
Esminis ir lemiamas kriterijus, nustatant
neturtinės žalos dydį, yra nusikaltimo pasekmės. Nustatyta, kad nukentėjusiajai
D. M. padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas bei su tuo susiję kiti
neigiami padariniai, nepatogumai. Kiti reikšmingi kriterijai – žalą padariusių
asmenų kaltė, veikos pobūdis, jos pavojingumo laipsnis, t. y. nuteistųjų
L. P. ir A. P. tyčiniai smurtiniai veiksmai, kurie teisiškai
įvertinti kaip nesunkus nusikaltimas. Kitos mažiau svarbios neturtinės žalos
dydžio nustatymui aplinkybės yra nusikaltimo padarymo motyvai, tikslai, sąlygos,
turėjusios įtakos nusikalstamam elgesiui, nuteistųjų asmenybes apibūdinantys
duomenys, turtinė jų ir nukentėjusiųjų padėtis. Apeliacinės instancijos teismas
įvertino visas šias aplinkybes, turinčias reikšmės atlygintinos neturtinės
žalos dydžiui.
Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pagal byloje
nustatytas ir apeliacinės instancijos teismo nutartyje nurodytas aplinkybes
nėra pagrindo teigti, jog teismo išvados dėl neturtinės žalos dydžio
prieštarauja teisingumo, protingumo ir proporcingumo principams ir kad teismas
netinkamai taikė įstatymą. Atitinkamai, kaip to reikalauja BPK 332 straipsnio 5
dalies nuostatos, apeliacinės instancijos teismo nutartyje nurodyti motyvai,
kodėl nukentėjusiosios D. M. apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas
pirmosios instancijos teismo sprendimas pripažįstamas teisingu.
Be to, pažymėtina, kad kasaciniame skunde nurodyti
teismų praktikos pavyzdžiai, kai nukentėjusiesiems nustatyta didesnė
atlygintina neturtinė žala, iš tiesų negali būti besąlygiškas kriterijus
sprendžiant šį klausimą nagrinėjamoje byloje. Pirma, neturtinės žalos dydis
kiekvienu atveju nustatomas individualiai, atsižvelgiant į konkrečias bylos
aplinkybes, kurių visuma lemia šios žalos dydį. Antra, nukentėjusiajai
D. M. priteista atlygintina neturtinė žala neprieštarauja susiklosčiusiai
teismų praktikai. Iš teismų sprendimų baudžiamosiose bylose matyti, kad nustatytas
ir priteistas neturtinės žalos dydis tyčinio nesunkaus sveikatos sutrikdymo
atvejais yra įvairus. Pavyzdžiui, neturtinė žala teismų įvertinta 800 Lt, 2000
Lt, ir šie sprendimai nebuvo naikinami ar keičiami (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo
nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-170/2007, 2K-730/2007). Tai tik
patvirtina, kad neturtinės žalos įvertinimas pinigine išraiška yra skirtingas,
ir tai lemia konkrečių kiekvienos bylos aplinkybių visuma.
Nenustačius BPK 369 straipsnyje numatytų pirmosios
instancijos teismo nuosprendžio ar apeliacinės
instancijos teismo nutarties naikinimo ar keitimo pagrindų, kasacinis skundas
atmestinas, o teismų sprendimai, neperžengiant kasacinio skundo ribų, pripažintini
teisėtais ir pagrįstais.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos
Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,
n u t a r i a :
Atmesti nukentėjusiosios D. M.
kasacinį skundą.
Teisėjai Vytautas
Greičius
Viktoras
Aidukas
Dalia
Bajerčiūtė