Civilinė byla Nr. e2S-624-340/2018

  Teisminio proceso Nr. 2-68-3-29112-2017-4

Procesinio sprendimo kategorija: 3.1.14.8.3; 3.3.2.4.

(S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

2018 m. vasario 6 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Tatjana Žukauskienė teismo posėdyje, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjo UAB „4finance“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. liepos 26 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo UAB „4finance“ pareiškimą dėl skolininko turto dalies nustatymo, suinteresuoti asmenys – V. V., A. V., antstolis D. Š.,

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1. Pareiškėjas kreipėsi į teismą su pareiškimu, prašydamas nustatyti, kad skolininko V. V. sutuoktinės A. V. gaunamas darbo užmokestis ir jam prilyginamos išmokos ir piniginės lėšos, esančios ir patenkančios į nurodytą banko sąskaitą, yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė ir 50 proc. šių pajamų priklauso skolininkui V. V..

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

2. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017-07-26 nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo UAB „4finance“ pareiškimą dėl turto dalies nustatymo.
3. Teismas nurodė, kad pareiškėjo prašymas dėl skolininko turto dalies nustatymo nagrinėtinas pagal CPK 667 straipsnio redakciją, įsigaliojusią nuo 2017-07-01. Šioje teisės normos redakcijoje nustatyta, kad dėl skolininko fizinio asmens turto, kuris yra jo bendra su kitais asmenimis nuosavybė, dalies nustatymo, į teismą kreipiamasi tik CPK 667 straipsnio 2 dalyje nustatytu atveju. Pareiškėjas privalo pasinaudoti CPK 667 straipsnio 1 dalyje nustatyta ikiteismine ginčo nagrinėjimo tvarka. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad pareiškėjas nesilaikė išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarkos, vadovaudamasis CPK 137 straipsnio 2 dalies 3 puntu, pareiškimą atsisakė priimti.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

4. Atskiruoju skundu pareiškėjas UAB „4finance“ prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-07-26 nutartį ir grąžinti pareiškimą nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

4.1. Teismas naujai įsigaliojusias (nuo 2017-07-01) įstatymo nuostatas pritaikė teisiniams faktams, atsiradusiems dar iki 2017-07-01. Pareiškėjo prašymas dėl turto dalies nustatymo buvo grindžiamas antstolio D. Š. 2017-06-28 Patvarkymais, kuriuose pareiškėjui siūlomas 1 mėnesio terminas nuo patvarkymo gavimo dienos, kreiptis į teismą dėl skolininkui priklausančios turto dalies nustatymo. Teismas, pažeisdamas CK 1.7 straipsnio 2 dalį, įtvirtinančią, kad civiliniai įstatymai ir kiti civilinius santykius reglamentuojantys teisės aktai negalioja atgaline tvarka, nepagrįstai vadovavosi nauja, 2017-07-01, CPK 667 straipsnio redakcija, ir nepagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo pareiškimą. Pabrėžia, kad pareiškimas, kurį teismas atsisakė priimti, buvo grindžiamas antstolio D. Š. 2017-06-28 Patvarkymais.

Atskirasis skundas atmetamas.

5. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.). Teismas konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl atskirojo skundo faktinių bei teisinių pagrindų.
6. Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo pareiškimą dėl skolininko turto dalies nustatymo dėl nustatytos ikiteisminės ginčo nagrinėjimo tvarkos nesilaikymo, teisėtumo ir pagrįstumo.
7. Byloje nustatyta, kad antstolis D. Š. vykdo Vilniaus miesto apylinkės teismo išduotą vykdomąjį dokumentą Nr. L2-6492-910/2012 dėl 334,63 Eur skolos ir 5 proc. metinių palūkanų išieškojimo kreditoriaus UAB „4finance“ naudai iš V. V.. Pareiškėjas gavo antstolio D. Š. 2017-06-28 Turto arešto aktą Nr. S17-41370, kuriuo buvo areštuotas V. V. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausantis turtas: piniginės lėšos, esančios ir/ar patenkančios į sutuoktinės A. V. vardu atidarytas sąskaitas; darbo užmokestis mokamas sutuoktinei A. V. įmonėje (duomenys neskelbtini). Kadangi Turto arešto aktu Nr. S17-41370 areštuojamas skolininkui bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantis turtas, kuriame skolininko dalis nenustatyta, antstolis pasiūlė pareiškėjui kreiptis į teismą dėl turto dalies, esančios bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje, nustatymo vykdomojoje byloje Nr. 0178/12/02825. Pareiškėjas su pareiškimu dėl skolininko turto dalies nustatymo į teismą kreipėsi 2017-07-26, tačiau teismas, nustatęs, kad pareiškėjas nesilaikė CPK 667 straipsnio 1 dalyje nustatytos išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarkos, 2017-07-26 nutartimi pareiškimą atsisakė priimti.
8. Atskirajame skunde apeliantas nurodo, kad pareiškėjo prašymas dėl turto dalies nustatymo buvo grindžiamas antstolio D. Š. 2017-06-28 Patvarkymais, kuriuose pareiškėjui siūlomas 1 mėnesio terminas nuo patvarkymo gavimo dienos kreiptis į teismą dėl skolininkui priklausančios turto dalies nustatymo. Teismas, pažeisdamas CK 1.7 straipsnio 2 dalį, įtvirtinančią, kad civiliniai įstatymai ir kiti civilinius santykius reglamentuojantys teisės aktai negalioja atgaline tvarka, nepagrįstai vadovavosi nauja, 2017-07-01, CPK 667 straipsnio redakcija, ir nepagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo pareiškimą. Apeliacinės instancijos teismas šiuos atskirojo skundo argumentus atmeta kaip nepagrįstus.
9. CPK 3 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad civilinių bylų procesas vyksta pagal bylos nagrinėjimo, atskirų procesinių veiksmų atlikimo arba teismo sprendimo vykdymo metu galiojančius civilinio proceso įstatymus. Kasacinio teismo išaiškinta, kad skirtingai nuo materialiosios teisės normų, civiliniame procese galioja atvirkštinis principas, t. y. nauja proceso norma atitinkamai pakeičia teismo proceso dalyvių elgesį, nesvarbu, kada atsirado patys procesiniai teisiniai santykiai. Kadangi civilinio proceso teisėje kalbama apie teisės normų taikymą procesiniams veiksmams, todėl procesiniai veiksmai, atliekami įsigaliojus įstatymui, turi atitikti naujo įstatymo reikalavimus, nesvarbu, ar jie atlikti ką tik, ar dar prieš įsigaliojant naujam įstatymui pradėtoje byloje. Atitinkamai šiuo požiūriu civilinio proceso teisės normos taikomos ir civilinio proceso santykiams (elgesiui), atsiradusiems prieš įsigaliojant tam tikroms normoms, ir tokiu atveju civilinio proceso teisės teorijoje laikomasi pozicijos, kad tai nėra grįžtamoji įstatymo galia tikrąja to žodžio prasme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus kolegijos 2015 m. birželio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-396-611/2015). Tokie pat principai taikytini ir vykdymo procesą reglamentuojančioms normoms. Taigi, šiuo atveju nėra pagrindo sutikti su atskirojo skundo argumentais, kad pirmosios instancijos teismas, skundžiamą nutartį iš esmės grįsdamas procesinio veiksmo atlikimo metu galiojančiu teisiniu reglamentavimu, neteisingai taikė CPK nuostatas. Pareiškėjo nurodoma CK 1.7 straipsnio 2 dalis šiuo atveju netaikytina, nes vykdymo procesą reglamentuoja CPK, o ne CK normos. Kaip jau minėta, CPK reglamentuoja tai, kad procesas vyksta pagal bylos nagrinėjimo, atskirų procesinių veiksmų atlikimo arba teismo sprendimo vykdymo metu galiojančius civilinio proceso įstatymus.
10. Pareiškėjo nurodoma aplinkybė, kad antstolio patvarkymas, kuriuo buvo pasiūlyta per vieno mėnesio terminą kreiptis į teismą dėl skolininkui priklausančios turto dalies nustatymo, buvo priimtas 2017-06-28, neturi reikšmės skundžiamos nutarties teisėtumui. Pažymėtina, jog pareiškėjas, siekdamas, kad jo paduotam pareiškimui būtų taikoma iki 2017-07-01 galiojusi CPK 667 straipsnio redakcija, galėjo su tokiu pareiškimu kreiptis į teismą iki 2017-07-01. Pareiškėjas prašymą pateikdamas 2017-07-26, turėjo įvertinti teisinio reglamentavimo pasikeitimus ir vadovautis galiojančia CPK 667 straipsnio normoje nustatyta tvarka dėl skolininko turto, kuris yra jo bendra su kitais asmenimis nuosavybė, dalies nustatymo. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo pareiškimą, nes pareiškimas paduotas nesilaikant įstatymo nustatytos išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarkos (CPK 137 str. 2 d. 3 p.).
11. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs civilinės bylos medžiagą bei įvertinęs atskirojo skundo argumentus, sprendžia, jog atskirojo skundo argumentai ir juos pagrindžiantys motyvai panaikinti skundžiamą teismo nutartį prielaidų nesudaro, todėl pareiškėjo UAB „4finance“ atskirasis skundas atmetamas, o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-07-26 nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p., CPK 338 str.).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, apeliacinės instancijos teismas

n u t a r i a :

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. liepos 26 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja                                                                               Tatjana Žukauskienė