Civilinė byla Nr. e2A-420-642/2023

Teisminio proceso Nr. 2-06-3-06755-2021-9

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.11.2

3.3.1.18.1; 3.3.1.20

(S)        

 

 

 

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

 

       N U TA R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

       2023 m. gegužės 11 d.

Klaipėda

 

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Giedrės Seselskytės, Larisos Šimanskienės ir Danutės Žvinklytės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), 

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo A. N. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. kovo 22 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo A. N. ieškinį atsakovui A. B. dėl vartojimo ginčo išnagrinėjimo, trečiasis asmuo D. B..

        

Teisėjų kolegija

 

n u s t a t ė :

 

I.                      Ginčo esmė

 

1.       Ieškovas su ieškiniu kreipėsi į teismą, prašydamas atmesti atsakovo A. B. reikalavimą grąžinti už palmes sumokėtus 3 925 Eur, atlyginti 880 Eur nuostolius už palmių apsiaustus, atlyginti 541,20 Eur nuostolius už palmių iškasimą, išvežimą ir aplinkos sutvarkymą ir 169,40 Eur advokato išlaidas; priteisti iš atsakovo ieškovo naudai visas patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2.       Reikalavimo pagrindu nurodė aplinkybes, kad ieškovas kreipėsi į D. B. su pasiūlymu sudaryti natūrinių mainų sutartį, norėdamas mainais už perduodamas ir pasodinamas palmes gauti iš D. B. reklamos jos socialinės medijos paskyroje „Instagram“. Kartu su pasiūlymu pateikė nuorodą į interneto tinklalapį (duomenys neskelbtini), kurį ir prašė reklamuoti. Šiame tinklalapyje išdėstyta išsami informacija apie egzotinių augalų priežiūrą ir auginimo Lietuvos klimato sąlygomis instrukcija. Prie palmių aprašo aiškiai nurodyta, kad visa itin svarbi ir reikalinga auginimo ir priežiūros instrukcija pateikta skiltyje „Priedai – palmių apsauga žiemai“. Priežiūros instrukcijoje dėl palmių apsaugos žiemos metu konkrečiai nurodyta: „Siekiant, kad palmių lapai kuo mažiau nukentėtų temperatūrai nukritus -8C (trumpalaikių šalčių) dedame likusias dalis apsiaustų. Prieš tai sukam šildymo laidus ant kamieno ir lapų iki pat viršaus, dėl patogumo, kad reikalui esant galima būtų įjungti nenusukant apdengimo.“ Tik susipažinusi su interneto tinklalapio turiniu, įskaitant ir palmių auginimo ir priežiūros instrukcijas, D. B. nusprendė sutikti su natūrinių mainų sutartimi ir papildomai įsigyti kelias palmes. Ieškovas teigia, kad pateikė rašytinę spausdintą palmių auginimo ir priežiūros instrukciją kartu su pristatytomis palmėmis. D. B. įvykdė savo įsipareigojimą pagal mainų sutartį ir reklamavo ieškovo interneto tinklalapį (duomenys neskelbtini), pati pateikdama nuorodas į jį savo paskyros socialinėje medijoje sekėjams. Ieškovas mano, kad D. B. veikė kaip ūkio subjektas ir tarp ieškovo ir D. B. susiformavo verslo mainų sutartis, kuri ilgainiui buvo papildyta pirkimo–pardavimo sutartimi. Tačiau iš esmės sutarties sudarymo tikslas buvo grįstas verslo tikslais – pareklamuoti ieškovo interneto tinklalapį ir iš to gauti naudos (pelno).

3.       Ieškinyje nurodoma, kad D. B. 2021 m. gegužės 25 d. kreipėsi į ieškovą dėl to, kad palmės po žiemos „neišgyveno“. Pretenzijoje teigiama, kad perduoti augalai buvo nekokybiški ir pražuvo. Ieškovas 2021 m. birželio 3 d. pateikė atsakymą į pretenziją, nurodė, kad D. B. 2020 m. rugsėjo 22 d. buvo pristatytos, pasodintos palmės, užsitęsusi žiema bei ilgas ir vėsus pavasaris neabejotinai prailgino vegetacinę palmių būseną. Ieškovas ragino neskubėti naikinti palmių, palaukti ir tik visiškai atšilus orams vertinti, ar įsigytos ir pasodintos palmės iš tiesų neišgyveno. Nepaisant to, A. B. 2021 m. liepos 14 d. pateikė prašymą Valstybinei vartotojų teisių apsaugos tarnybai dėl pardavėjo veiksmų, galimai pažeidžiančių vartotojo teises ir teisėtus interesus. Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba 2021 m. rugpjūčio 24 d. nutarimu dėl A. B. prašymo Nr. 10E nutarė A. B. prašymą tenkinti visa apimtimi. Ieškovo įsitikinimu, Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba priėmė nepagrįstą ir neteisėtą nutarimą.

4.       Ieškovas teigia, kad atsakovas ir trečiasis asmuo buvo supažindinti su palmių auginimo ir priežiūros instrukcija. Aplinkybė, kad jie iš ieškovo įsigijo papildomų priemonių palmių priežiūrai ir auginimui („palteliai“ ir pan.), suponuoja išvadą, jog ieškovas tinkamai įvykdė savo pareigą informuoti apie palmių auginimą ir priežiūrą. Be to, jie turėjo pareigą domėtis įgyjamų augalų priežiūra bei auginimu. Palmių reakciją į aplinkos poveikį, kurią atsakovas ir trečiasis asmuo vertina kaip šių augalų žūtį, galbūt sąlygojo jų pačių netinkami ir nepakankami veiksmai prižiūrint šiuos augalus ir paruošiant žiemai. Viešais pasisakymais ir pareiškimais socialiniuose tinkluose D. B. ne kartą pripažino, kad šiems augalams nebuvo skirta pakankamai dėmesio, jie nebuvo tinkamai paruošti peržiemoti (vietoje kompleksinių priemonių visumos buvo naudota tik viena palmių apsaugai nuo šalčio skirtų dedamųjų – vadinamieji paltukai). Tokia selektyvi šių augalų priežiūra ir apsauga šaltuoju metų laiku laikytina nepakankama ir neatitinka ieškovo rekomenduotos gerosios palmių paruošimo žiemoti ir jų priežiūros praktikos. Būtent šie veiksniai, tikėtina, ir buvo palmių lapų reakcijos į aplinkos poveikį priežastis. Pats atsakovas ir trečiasis asmuo dėl savo neapdairumo ir lengvabūdiškumo nesiėmė visų reikalingų priemonių tinkamai prižiūrėti palmes šaltuoju metų laiku, nors visa informacija jiems buvo pateikta.

5.       Ieškovas perdavė tinkamas ir kokybiškas prekes – palmes. Palmės buvo perduotos ir pasodintos 2020 m. rugsėjį, o pretenzijos ieškovas sulaukė 2021 m. gegužės 25 d. Palmės, kaip ir bet kuris kitas gyvas augalas, yra tiesiogiai priklausomos nuo gamtinių bei klimatinių sąlygų. Todėl užsitęsusi žiema bei ilgas ir vėsus pavasaris neabejotinai prailgino vegetacinę palmių būseną. Šiais metais net ir Lietuvoje vyraujančiose gamtinėse sąlygose klestintys augalai ir medžiai žiemojimo stadiją užbaigė labai vėlai, t. y. skleisti lapus ir vešėti pradėjo tik gegužės mėnesį. Palmės pasižymi regeneracinėmis savybėmis, todėl tai, kad peržiemojus palmių lapai nudžiūvo, gali reikšti natūralius šio augalo atsinaujinimo ir prisitaikymo procesus, kurie yra įprasti ir tendencingi. Palmių lapų trūkumai, vėlesnis šių lapų išsiskleidimas dar nepatvirtina fakto, kad augalas po žiemos neišgyveno. Atsakovas ir trečiasis asmuo jokių palmių trūkumų perdavimo metu, jų prigijimo ir prisitaikymo sklype periodu neišskyrė ir apie šių augalų adaptacijos ir vystymosi problemas neinformavo, į ieškovą nesikreipė, jokių pretenzijų dėl to ieškovas nebuvo gavęs. Ieškovas daro išvadą, kad palmės perdavimo momentu buvo tinkamos kokybės ir prigijo atsakovo sklype. Kadangi ieškovas, parduodamas palmes, suteikė visą reikiamą informaciją ir neatliko jokių neteisėtų veiksmų, todėl reikalavimas turėtų būti atmestas kaip nepagrįstas.

6.       A. B. ir trečiasis asmuo D. B. pateikė atsiliepimą į ieškovo ieškinį, nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, prašė jį atmesti. Nurodė, kad 2020 m. rugsėjo 14 d. ieškovas atsiuntė D. B. pasiūlymą atvežti ir pasodinti jos namų kieme palmę mainais už tai, kad ji pasidalytų šia žinia savo „Instagramo“ paskyroje. Vėliau buvo sulygta, kad mainais už pasidalijimą informacija ieškovas pasodins D. B. kieme dvi palmes. Dar šešias palmes atsakovas ir trečiasis asmuo nusprendė nusipirkti iš ieškovo papildomai. Taigi namų, esančių adresu (duomenys neskelbtini), kieme buvo pasodintos aštuonios palmės. Palmių transportavimą, senų medžių iškasimą ir išvežimą, žemės palmėms sodinti paruošimą ir palmių pasodinimą atliko ieškovas. Už šiuos darbus ir palmes bei specialius žemės ruošinius joms pasodinti, taip pat už trąšas visoms aštuonioms palmėms A. B. 2020 m. rugsėjo 26 d. sumokėjo ieškovui 3 925 Eur. 2020 m. spalio 6 d. papildomai iš ieškovo nusipirko aštuonis žieminius apsiaustus palmėms. 2020 m. spalio 26 d. atsakovas A. B. sumokėjo ieškovui už juos 880 Eur. Ieškovas neužsiminė, kad vien apsiaustų žiemą palmėms nepakaks, kad jas bus būtina šildyti, sukant ant kamienų šildymo laidus. Priešingai, prieš įsigyjant palmes, ieškovas buvo nurodęs, kad palmės žiemoja mūsų klimate, kad šios rūšies palmės yra nelepios ir atsparios žemoms temperatūroms ir kad gali žiemoti nedengtos net iki -18° C, kad jos yra kilusios iš Kinijos, Šiaurės Nepalo, kur auga 2 500 m aukštumose, todėl yra pratusios prie šalnų. Kaip ieškovas buvo rekomendavęs, atšalus orams, apsiautė palmes apsiaustais, taip pat A. B. buvo apmulčiavęs ir apdengęs palmių šaknis agroplėvele. Nepaisant šių priemonių ir ieškovo patvirtinimų, kad palmės yra atsparios šalčiams, palmės per žiemą nušalo. 2021 m. vasario 7 d. D. B. parašė užklausą ieškovui. Atsakydamas į šią užklausą, ieškovas nurodė, kad palmės išgyvens, svarbiausia palaikyti šildymą laidais, uždengti agroplėvele. Tai buvo naujiena atsakovui ir trečiajam asmeniui.

7.       Atsiliepime pažymima, kad palmes iš ieškovo įsigijo fiziniai asmenys. Jos buvo įgytos asmeniniams, šeimos, namų ūkio poreikiams tenkinti, o konkrečiai – auginti gyvenamojo namo kieme. Palmes pardavė ieškovas, kuris verčiasi palmių tiekimo ir pardavimo Lietuvoje veikla. Taigi, šalis akivaizdžiai siejo vartojimo teisiniai santykiai. Aplinkybė, kad D. B. įsipareigojo pasidalyti žinia apie tai, kad jos namų kieme auga palmės, savo „Instagramo“ paskyroje, įtakos, vertinant tarp šalių susiklosčiusius santykius, neturi.

8.       Atsiliepime teigiama, kad palmes apsisprendė įsigyti iš ieškovo, remdamiesi būtent ieškovo žinutėse asmeniškai D. B. suteikta informacija. Apie tai, kad esant šalčiams palmes dar reikia ir šildyti laidais, ieškovas savo žinutėse nebuvo nurodęs. Nuorodą į interneto puslapį (duomenys neskelbtini)/apsauga-ziemai/ ir informaciją apie tai, kad palmes dar papildomai reikia šildyti ir laidais, ieškovas atsiuntė tik 2021 m. vasario 7 d. po to, kai D. B. pati ėmė teirautis, ar palmės išgyvens per šalčius. Jei tokia informacija būtų buvusi suteikta iki palmių įsigijimo, kaip tai padaryti nurodo įstatymas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.2286 straipsnio 1 dalis), nebūtų įsigiję palmių iš ieškovo, nes neturi techninių galimybių įsirengti savo namo kieme palmių šildymo infrastruktūros.

9.       Atsiliepime pažymima, kad, kaip matyti iš ieškovo interneto puslapio dizaino, informacija apie palmių priežiūrą ir ypač jų priežiūrą žiemą nėra lengvai randama. Puslapyje nėra atskiros vartotojui aiškiai matomos skilties apie augalų priežiūrą. Skiltyje „Svarbi informacija“ pateikiama tik informacija apie tai, kad avansai ir kokybiški augalai negrąžinami. Informacija apie palmių priežiūrą pateikta tik pasirinkus konkrečią palmę ir nuėjus į jos užsakymo puslapio pačią apačią. Tokia informacija nėra aiškiai matoma palmės aprašyme prieš paspaudžiant užsakymo mygtuką „Pridėti į krepšelį“. Ji yra žemiau jo – nematomoje užsakymo puslapio dalyje. Internetinėse parduotuvėse įprasta, kad visa svarbi informacija apie prekę būna pateikiama aukščiau užsakymo mygtuko „Pridėti į krepšelį“, kad vartotojas, prieš pirkdamas prekę, gautų visą reikalingą informaciją apie prekę. Tuo tarpu ieškovo puslapyje to nėra, informacija yra žemiau užsakymo mygtuko „Pridėti į krepšelį“, todėl vartotojas gali ir nežinoti, kad apie palmę daugiau informacijos yra nematomoje palmės užsakymo lango dalyje. Toks informacijos pateikimas negali būti laikomas aiškiu ir tinkamu. Be to, įtariama, kad dabartinė informacija apie palmių priežiūrą žiemą paskelbta ieškovo interneto puslapyje tik po to, kai ieškovui buvo pareikšta pretenzija dėl nesuteiktos išsamios informacijos, kad anksčiau tokios informacijos iš viso nebuvo. Tokį įtarimą sustiprina aplinkybė, kad ieškovo su ieškiniu pateiktas išrašas iš interneto puslapio „Palmių apsauga žiemą“ datuotas 2021 m. rugpjūčio 9 d., pati puslapio versija sukurta 2021 metais, o palmes įsigijo 2020 metais. Jokios spausdintos instrukcijos iš ieškovo negavo.

10.       Pažymima, kad atsakovas ir trečiasis asmuo rūpinosi palmėmis ir jas prižiūrėjo tinkamai, pagal ieškovo pateiktą jiems informaciją, kuri apsiribojo lapų surišimu ir apsiaustų uždengimu, tačiau apie palmių šildymą informacijos suteikta nebuvo. Tik 2021 m. vasario mėn., po to, kai D. B. kreipėsi į ieškovą žinute dėl prastos palmių būklės, pasikeitusios lapų spalvos, ieškovas atsakovus informavo, kad oro temperatūrai nukritus iki –20 °C  palmes reikia šildyti laidais, uždengti agroplėvele, o esant pliusinei temperatūrai, apsiaustus reikia kartais prasegti, kad augalai gautų daugiau oro ir šviesos. Pretenzijų ieškovui dėl palmių kokybės nereiškia. Pretenziją reiškia kitu pagrindu – kad ieškovas nesuteikė atsakovams informacijos apie tai, kad palmes žiemą dar reikės ir šildyti. Dėl ieškovo veiksmų, t. y. informacijos apie tai, kad palmes žiemą reikia šildyti, nesuteikimo, atsakovų iš ieškovo įgytos palmės nušalo ir todėl Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba savo nutarime pagrįstai pripažino, kad A. B. reikalavimas, kad ieškovas grąžintų jam 3 925 Eur už įsigytas palmes, 880 Eur už palmių apsiaustus ir atlygintų 541,20 Eur išlaidas už palmių iškasimą, išvežimą ir aplinkos sutvarkymą, taip pat 169,40 Eur už advokato išlaidas, buvo pagrįstas.

11.       Ieškovas pateikė rašytinius paaiškinimus, juose nurodė, kad D. B., vykdydama reklamos verslą, savo „Instagramo“ ir „Facebooko“ paskyrose reklaminius pranešimus žymi žymomis „#reklama“ arba „reklama“. Būtent dėl vykdomo verslo modelio ieškovas su natūrinių mainų pasiūlymu kreipėsi tiesiogiai į D. B.. D. B. filmavo ir savo interneto platformoje reklamavo visas palmes, kurias ieškovas pristatė ir pasodino D. B. nurodytu adresu. Egzistuoja pakankamas teisinis ir faktinis pagrindas tarp ginčo šalių susiklosčiusius teisinius santykius vertinti kaip verslo teisinius santykius. Interneto svetainė buvo sukurta ir veikė nuo 2019 m. Pavasarį interneto tinklalapio dizainas buvo keičiamas, bet informacija apie palmių ir kitų augalų priežiūrą liko nepakitusi. 2020 m. rugpjūčio 20 d. ieškovo interneto svetainėje (duomenys neskelbtini) neabejotinai tinkamai buvo teikiama informacija apie ginčo augalus bei jų priežiūrą šaltuoju metų laiku. Nepaisant visos virtualiai teiktos informacijos (interneto parduotuvėje (duomenys neskelbtini), „Facebooke“ ar kitose socialinėse medijose), ieškovas rašytinę instrukciją su palmių priežiūra bei auginimu teikia pakartotinai kartu su pristatomais augalais. Dėl patogumo rašytinės instrukcijos yra prikabinamos (aprišamos) prie augalų pakuočių. Visa reikalinga informacija buvo suteikta ne tik virtualiai bendraujant internete, tačiau ir realiai pridedant rašytinę instrukciją prie pristatomų augalų. Be to, ieškovas pažymėjo, kad palmių savybes ieškovui nurodė kiti oficialūs Europos medelynai. Instrukcijos yra nurodytos ir interneto tinklalapyje (duomenys neskelbtini), todėl tokią informaciją pateikus B. ji atitiko kitų augintojų ir platintojų teikiamą informaciją apie konkrečias palmes.

 

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

 

12.       Klaipėdos apylinkės teismas 2022 m. kovo 22 d. sprendimu ieškovo A. N. ieškinį atmetė ir išsprendė ginčą iš esmės – įpareigojo ieškovą A. N. atsakovui A. B. grąžinti sumokėtus 3 925 Eur už augalus, atlyginti 880 Eur nuostolius už palmių apsiaustus, 541,20 Eur nuostolius už palmių iškasimą, išvežimą ir aplinkos sutvarkymą ir 169,40 Eur advokato išlaidas už dokumentų paruošimą Valstybinei vartotojų teisių apsaugos tarnybai.

13.       Teismas nurodė, kad nagrinėjamu atveju palmes įsigijo atsakovas – fizinis asmuo. Atsakovas palmes įsigijo, siekdamas jas auginti savo gyvenamojo namo kieme, t. y. asmeniniams, šeimos, namų ūkio poreikiams tenkinti. Tarp šalių nėra ginčo ir prieštaravimų dėl to, jog ieškovas šiuose teisiniuose santykiuose užima verslininko poziciją. Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, teismas padarė išvadą, kad šalis siejo vartojimo pirkimo–pardavimo teisiniai santykiai. Ieškovo nurodyta aplinkybė, jog atsakovas ir trečiasis asmuo yra verslininkai, nesudaro pagrindo padaryti priešingą išvadą, nes šiuo konkrečiu atveju atsakovas palmes įsigijo asmeniniais tikslais, o ne dėl savo ūkinės komercinės veiklos. Byloje nėra duomenų, kad atsakovas įsigydamas palmes siekė jas naudoti su verslu susijusiu tikslu. Teismas taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad pats ieškovas 2021 m. birželio 3 d. atsakymu į pretenziją nurodė atsakovui nesutikimo su pateiktu atsakymu atveju kreiptis į Valstybinę vartotojų teisių apsaugos tarnybą. Iš Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos 2021 m. rugpjūčio 24 d. nutarimo matyti, kad Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnyba tarp šalių kilusį ginčą pripažino kaip kilusį iš vartojimo sutartinių teisinių santykių. Tarp šalių susiklosčiusius santykius kvalifikavus kaip vartojimo, taikytinos vartojimą reglamentuojančios teisės normos, atitinkamai specialūs vartotojų teisių apsaugos mechanizmai.

14.       Pirmosios instancijos teismo vertinimu, ieškovas tinkamai nevykdė savo pareigos vartotojui (atsakovui). Pareiga įrodyti, kad prieš sudarant sutartį vartotojui buvo tinkamai suteikta reikalinga informacija, tenka verslininkui. Taigi pagal teisinį reglamentavimą užtikrinti, kad būtų aiškiai ir suprantamai suteikta visa informacija apie palmių priežiūrą, yra (buvo) ieškovo pareiga. Ieškovas laikosi pozicijos, jog visa informacija apie palmių priežiūrą, įskaitant ir šildymą laidais, buvo suteikta dar pirmoje žinutėje trečiajam asmeniui, todėl atsakovas turėjo žinoti apie tai, kad palmes žiemą reikės šildyti laidais. Su tokia ieškovo pozicija teismas sutikti negali. Iš byloje pateikto susirašinėjimo su trečiuoju asmeniu matyti, kad 2020 m. rugsėjo 14 d. ieškovas (jo atstovė) pirmoje žinutėje, adresuotoje trečiajam asmeniui, pateikė nuorodą į internetinę parduotuvę (duomenys neskelbtini) ir nuorodą socialiniame tinkle „Facebook“. Tačiau teismas pažymėjo, kad vien nuorodų pateikimas pats savaime nereiškia, jog pardavėjas prieš įsigyjant prekę suteikė visą reikalingą informaciją apie prekę (palmes). Tuo labiau, kad žinutėje nebuvo detalizuota, jog būtent šiose nuorodose yra pateikta informacija apie augalų (palmių) priežiūrą, su kuria vartotojas turi susipažinti. Be to, teismas įvertino ir tai, kad byloje nėra duomenų, kokia tiksliai informacija apie augalus ir jų priežiūrą buvo internetinės parduotuvės versijoje 2020 m. rugsėjo mėn., t. y. laikotarpiu, kai atsakovas įsigijo augalus. Ieškovas nurodė, kad tiek 2020 m., tiek 2021 m. internetinėje parduotuvėje buvo / yra visa informacija apie ginčo augalus bei jų priežiūrą šaltuoju metų laiku. Tuo tarpu trečiasis asmuo teigia, jog 2020 m. internetinės parduotuvės versija skyrėsi nuo šiuo metu esančios. Ieškovas į bylą pateikė 2021 m. atnaujintą internetinės parduotuvės versijos kopiją. Taip pat pateikė internetinio puslapio administravimo lentelių kopijas, tačiau iš pridėtų lentelių teismas negali daryti kategoriškos išvados, kad būtent tokia informacija skiltyje „Apsauga žiemai“ buvo ir 2020 m. rugsėjo mėn. Kaip galima spręsti iš pateiktų kopijų, yra padarytos atskiros ekrano nuotraukos ir aiškiai matyti tik nuotraukų darymo data – 2022 m. sausio 27 d. Vienoje nuotraukos (lentelės) kopijoje matyti autoriaus teisių žymėjimo simbolis su autoriaus teisių subjekto pavadinimu, datuotas 2020 m., tačiau, kaip minėta, byloje nėra pateikta vientiso dokumento, o tik atskiros ekrano nuotraukų kopijos (lentelės), todėl teismas nurodė, kad negali daryti išvados, jog ši data priskiriama prie skilties „Apsauga žiemai“, tuo labiau kad adresyno juostos skiriasi. Byloje pateiktas susirašinėjimas (duomenys neskelbtini) taip pat nepatvirtina, jog 2020 m. interneto svetainėje buvo teikiama visa informacija apie augalų priežiūrą. Kaip matyti, 2020 m. liepos 15 d. el. laiške buvo nurodyta, kad „prekyba bus pačių palmių, trąšos palmėms, žemė palmėms ir žiemos komplektai palmėms“. Tačiau pats ieškovas teismo posėdžio metu patvirtino, kad į komplektą įeina tik rūbelių (palmių apsiaustų) dalys. Teismas pažymi, kad duomenų, jog konkrečiai atsakovui būtų buvusios pateiktos nuorodos į internetinę parduotuvę (duomenys neskelbtini) ar „Facebooko“ paskyrą ar kita informacija apie palmių priežiūrą, byloje apskritai nėra. Ieškovas nurodė, kad informaciją apie palmes ir jų priežiūrą platino ir Lietuvos interneto žinių portaluose 15min.lt, lrytas.lt, www.sekunde.lt, juose pateikdavo informaciją apie palmių auginimą ir priežiūrą, poreikį atšalus temperatūrai lauke augalus šildyti laidais. Teismas nurodė, kad toks informacijos pateikimas apie augalus ir jų priežiūrą nelaikytinas tinkamu atsakovo informavimu. Visų pirma, pirkėjas neprivalo ieškoti informacijos apie perkamą prekę viešojoje erdvėje, socialinėje medijoje ar kt. Atvirkščiai, įstatymas verslininką įpareigoja suteikti visą informaciją aiškiai ir suprantamai vartotojui. Antra, interviu publikuoti atitinkamai 2021 m. balandžio 9 d.; 2021 m. gegužės 9 d.; 2021 m. sausio 17 d., nors palmės atvežtos 2020 m. rugsėjo 21 d., ir tik vienas interviu buvo publikuotas 2020 m. rugsėjo 18 d. 

15.       Teismas pažymėjo, kad Valstybinės augalininkystės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos pateiktoje išvadoje nurodyta, kad patikrinimo metu nustatyta, kad A. N. tiekiamos rinkai palmės (lot. Trachycarpus fortunei) atitinka fitosanitarijos ir augalų dauginamosios medžiagos teisės aktų reikalavimus. Palmės (lot. Trachycarpus fortunei) įsigyjamos iš Ispanijos kartu su augalo pasais, Sąjungos karantininių kenkėjų ir Sąjungos reguliuojamų nekarantininių kenkėjų ar jų požymių nenustatyta. Įvertinusi Trachycarpus fortunei palmių biologiją, natūralų paplitimo arealą, Valstybinė augalininkystės tarnyba mano, kad palmės (lot. T. F.) nepritaikytos auginti atvirame grunte Lietuvos klimatinėmis sąlygomis šaltuoju metų laikotarpiu be papildomų priežiūros priemonių. IF PLANTS medelyno informacijoje apie ginčo palmių priežiūrą nurodyta: „Temperatūrai nukritus iki +5C, mulčiuoti šaknis. Temperatūrai nukritus iki -16/-18 C uždengti orui laidžia medžiaga. Temperatūrai nukritus žemiau -25C, naudoti šildymo kabelius.“ Kaip matyti iš susirašinėjimo, 2020 m. rugsėjo 14 d. ieškovas (jo atstovė) trečiajam asmeniui nurodė, kad ši palmių rūšis nelepi, atspari žemai temperatūrai ir vėjui, nedengta gali žiemoti iki –18 °C. Apie tai, kad esant šalčiams palmes dar reikia šildyti laidais, ieškovas neužsiminė. Vėliau susirašinėdamas su trečiuoju asmeniu rugsėjo mėn. ieškovas įkėlė nuotraukas, kaip atrodys palteliai palmėms, nurodė, kad prieš žiemą reikės pamulčuoti šaknis ir lapus surišti, tačiau ir vėlgi apie laidus nieko neužsiminė. Tik 2021 m. vasario 7 d. ieškovas parašė, jog esant temperatūrai virš –20 °C svarbiausia palaikyti šildymą laidais ir, kai yra pliusinė temperatūra, kartais prasegti, kad gautų šviesos ir daugiau oro. Į bylą pateikta rašytinė palmių priežiūros instrukcija, kurioje nurodyta: „Temperatūrai nukritus žemiau 0 C – gausiai pamulčiuoti šaknis. Uždengti arba apsukti palmę agroplėvele visą palmę ir lapus. Taip pat dedame apatinę apsiausto dalį „sijoną“ <...> Siekiant kuo labiau apsaugoti lapus temperatūrai nukritus -8 C (trumpalaikių šalčių) dedame likusias apsiaustų dalis. Prieš tai ant palmės apsuktos agroplėvelės apsukam šildymo laidus ant kamienų ir lapų viršaus. Dedame kamienui skirtą apsaugos dalį. Kamienui skirta dalis turi užeiti ant „sijono“, kad nebūtų tarpo. Po vidurinės dalies, dedame lapams skirtą apsaugą nuo šalčio. Lapams skirta apsauginė dalis turi užeiti ant kamieno apsaugos, kad nebūtų tarpo. Jungiame šildymą. Termostatą nustatyti 0 C <...>.“ Ieškovas teigia, jog ši rašytinė instrukcija atsakovui buvo pateikta kartu su augalais jų pristatymo metu. Tuo tarpu atsakovas neigia gavęs tokią instrukciją. Teismo posėdžio metu kaip liudytojas apklaustas R. P. (R. P.), kuris atvežė palmes, paaiškino, kad matė, jog į palmes buvo įkišti lapai, tačiau patvirtinti, jog tai buvo instrukcija, negalėjo. Jis pats į rankas atsakovui instrukcijos nepadavė. Ieškovas aplinkybę, kad atsakovui buvo pateikta visa reikiama informacija dėl augalų ir jų priežiūros, pateikta rašytinė instrukcija, siekė įrodyti taip pat liudytojų S. N. ir N. P. parodymais. Liudytoja S. N. paaiškino, kad klientams yra teikiama informacija, kaip prižiūrėti ir auginti augalą; vazonas apvyniojamas specialia plėvele ir ten įdedama popierinė instrukcija, kurioje aprašyta augalo priežiūra, kaip pasirūpinti žiemą, kokios priemonės reikalingos – mulčai, kabeliai ir kt., teigė, jog atsakovas nebuvo išskirtinis klientas, viskas buvo daroma taip pat. Tačiau liudytoja pripažino, kad nei su atsakovu, nei su trečiuoju asmeniu nekontaktavo, susitarimuose nedalyvavo. Kita vertus, liudytoja yra ieškovo sutuoktinė, todėl yra suinteresuota bylos baigtimi. Nors liudytoja N. P. parodė, jog jai buvo suteikta visa reikalinga informacija apie palmes, be to, vazone buvo įdėta instrukcija, tačiau tai nepatvirtina, jog tokia informacija buvo suteikta ir atsakovui. Kaip paaiškino liudytoja, ji su palme nusipirko ir reikalingas priemones, buvo pasiūlyta įsigyti ir laidus, ir paltelius. Tuo tarpu atsakovui (taip pat ir trečiajam asmeniui) nebuvo užsiminta ir pasiūlyta įsigyti kabelius, tik apsiaustus (paltukus) palmėms, kuriuos atsakovas ir įsigijo.

16.       Teismas akcentavo, kad byloje nėra pateikta įrodymų, jog palmių reakciją į aplinkos poveikį galėjo sąlygoti atsakovo netinkami ir (ar) nepakankami veiksmai prižiūrint šiuos augalus. Atsakovas nurodė, jog vadovavosi trečiajam asmeniui ieškovo pateikta informacija dėl augalų priežiūros, t. y. surišo lapus, įsigijo ir uždėjo paltukus (apsiaustus palmėms). Kitaip tariant, augalais rūpinosi, dėjo pastangas, kad augalas peržiemotų. Kilus įtarimų dėl augalo būklės ir pastebėjęs nudžiūvusius lapus, trečiasis asmuo kreipėsi į ieškovą. Kaip matyti iš susirašinėjimo, tik tada ieškovas pateikė informaciją, jog palmes reikia šildyti laidais, dengti agroplėvele, atšilus orams prasegti apsiaustus.

17.       Teismas pažymėjo, kad byloje esanti pažyma apie hidrometereologines sąlygas patvirtina, kad paros žemiausia oro temperatūra 2021 m. sausio mėn. Palangoje buvo nukritusi iki –20,4 °C, o 2021 m. vasario mėn. – iki –19,2 °C. Iš pateiktų nuotraukų matyti, kad atsakovo kieme esančios palmės yra be žaliuojančių lapų, nudžiūvusios, negyvybingos. Teismo vertinimu, labiau tikėtina, jog esant tokiai žemai temperatūrai be papildomų apsaugos priemonių (šildymo laidais) augalai nušalo. Kadangi atsakovas įsigijo Lietuvos klimato sąlygoms neįprastus augalus – palmes, ieškovas privalėjo įvykdyti informavimo pareigą tokiu būdu ir apimtimi, kad vidutinis pakankamai informuotas ir protingai pastabus bei nuovokus vartotojas dar prieš įsigydamas prekę gautų esminę informaciją apie jos priežiūrą žiemos metu, reikalingas papildomas priemones, iš kurios ne tik suvoktų, kaip reikia prižiūrėti augalą, kad šis nežūtų, bet ir galėtų įvertinti apskritai savo galimybes sukurti palmėms tinkamas sąlygas augti, įrengti atitinkamas technines priemones, palaikyti tinkamą temperatūrą šaltuoju metų laikotarpiu (pvz., kieme šildyti palmes laidais).

18.       Teismas, įvertinęs visas bylos aplinkybes, pateiktus įrodymus, liudytojų parodymus, padarė išvadą, kad ieškovas neįvykdė informavimo pareigos, prieš įsigyjant augalus (palmes) atsakovui nesuteikė reikalingos išsamios, aiškios ir suprantamos informacijos apie palmes bei jų priežiūrą žiemą.

19.       Teismas pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju ieškovas pažeidė jam tekusią atsakovo, kuris byloje yra vartotojas, informavimo pareigą, todėl yra pagrindas konstatuoti neteisėtus veiksmus kaip vieną iš civilinės atsakomybės sąlygų. Taigi, neteisėtas ieškovo elgesys šiuo atveju lėmė tai, kad atsakovas negavo reikiamos informacijos apie palmių priežiūrą žiemą, todėl palmės žuvo, o atsakovas patyrė nuostolių. Taigi yra ieškovo neteisėtų veiksmų ir atsakovo patirtos žalos tiesioginis priežastinis ryšys. Šios aplinkybės leidžia manyti, jog egzistuoja visos ieškovo civilinės atsakomybės sąlygos. Iš byloje esančių duomenų matyti, jog atsakovas ieškovui sumokėjo 3 925 Eur už augalus, trąšas, žemę palmėms, transporto paslaugas ir darbus. Byloje esanti sąskaita bei mokėjimo nurodymas patvirtina, kad atsakovas ieškovui sumokėjo 880 Eur už apsiaustus palmėms. Taip pat atsakovas patyrė 169,40 Eur advokato išlaidų už dokumentų paruošimą Valstybinei vartotojų teisių apsaugos tarnybai. Atsakovas pateikė 541,20 Eur sumos lokalinę sąmatą Nr. S001 už palmių iškasimo, išvežimo ir aplinkos sutvarkymo darbus. Byloje nustatyta, kad atsakovas už šiuos darbus nesumokėjo, tačiau teismas gali įvertinti ir būsimą žalą ir priteisti konkrečią pinigų sumą.

20.       Pirmosios instancijos teismo vertinimu, atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, įvertinus byloje esančius duomenis apie patirtus nuostolius bei būsimas išlaidas, ieškovui nepaneigus šių išlaidų dydžio, yra pagrindas įpareigoti ieškovą atsakovui grąžinti sumokėtus 3 925 Eur už augalus, atlyginti 880 Eur nuostolius už palmių apsiaustus, 541,20 Eur nuostolius už palmių iškasimą, išvežimą ir aplinkos sutvarkymą ir 169,40 Eur advokato išlaidas už dokumentų paruošimą Valstybinei vartotojų teisių apsaugos tarnybai.

 

                                 III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

 

21.       Apeliaciniu skundu ieškovas A. N. (toliau – ir apeliantas) prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. kovo 22 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-534-512/2022 ir priimti naują sprendimą, t. y. atmesti atsakovų A. B. ir D. B. reikalavimą grąžinti už palmes sumokėtus 3 925 Eur, atlyginti 880 Eur nuostolius už palmių apsiaustus, atlyginti 514,20 Eur nuostolius už palmių iškasimą, išvežimą ir aplinkos sutvarkymą ir 169,40 Eur advokato išlaidas. Pagrindiniai apeliacinio skundo motyvai:

21.1.                      Apeliaciniame skunde nurodoma, kad tarp ginčo šalių susiklostę teisiniai santykiai turėjo būti vertinami kaip verslo teisiniai santykiai, kuriems nėra taikomi vartotojų teises reglamentuojantys teisės aktai. D. B., būdama de facto palmių savininkė, sutartiniuose teisiniuose santykiuose su A. N. veikė verslo tikslais. Nepagrįsta laikytina pirmosios instancijos teismo pozicija, jog byloje nėra duomenų, kad ginčo palmes D. B. būtų įsigijusi verslo tikslais. A. N. kreipėsi į D. B. būtent dėl jos vykdomo verslo modelio – reklamos paslaugų teikimo socialinės medijos paskyroje „Instagram“. A. N. kreipėsi į D. B. su natūrinių mainų sutarties pasiūlymu būtent dėl to, kad jam buvo aktuali D. B. sukaupta tikslinė auditorija – asmenys (D. B. sekėjai), galintys ir norintys įsigyti prabangių, egzotinių augalų. Išskirtina, kad pasiūlymas reklamuoti interneto tinklalapį ir ginčo teisinis kvalifikavimas susiję su santykiais su D. B., kadangi ji de facto buvo pagrindinė palmių savininkė, nepaisant to, kad už dalį palmių atsiskaitė atsakovas. Būtent dėl vykdomo verslo modelio ieškovas A. N. su natūrinių mainų pasiūlymu kreipėsi tiesiogiai į D. B. (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.432 straipsnis). Ieškovas pasiūlė D. B. mainais už palmes, jų atvežimą ir pasodinimą pareklamuoti ieškovo internetinę parduotuvę. D. B. veikdama kaip verslininkė užsisakė ir reklamavo visas palmes, kurias ieškovas pristatė ir pasodino nurodytu adresu. Taigi, D. B. ginčo palmių įsigijimas neatsiejamas nuo natūrinių mainų sutarties ir D. B. teiktų reklamos paslaugų. Sutarties kvalifikavimą kaip vartojimo sutarties sąlygoja tai, kokioje pozicijoje fizinis asmuo buvo sudarydamas konkrečią sutartį, – šiuo atveju D. B. veikė kaip ūkio subjektas. Tarp apelianto ir D. B. susiformavo verslo mainų sutartis, kuri ilgainiui buvo papildyta pirkimo–pardavimo sutartimi. D. B. ir A. N. sutarties sudarymo tikslas buvo grįstas verslo tikslais – pareklamuoti ieškovo interneto tinklalapį ir dėl to gauti abipusės naudos (pelno / augalų). Taigi, remiantis Europos Teisingumo Teismo (toliau – ir ETT) praktika, tokiems santykiams, kai vartojimo sutartis sudaroma dvigubo naudojimo tikslu, t. y. tiek verslo, tiek ilgainiui ir asmeniniais tikslais, tokia sutartis nėra laikoma vartojimo sutartimi. D. B. veikė kaip verslininkė, kadangi teikė reklamos paslaugas, vartotojams reklamuodama A. N. internetinę parduotuvę, parduodamus augalus ir įrangą. D. B. yra verslininkė – savo socialinės medijos paskyroje „Instagram“ reklamuoja įvairius produktus ir paslaugas, o už tai gauna atlyginimą. Remiantis tuo, kas nurodyta, D. B., vykdydama reklamos verslą, savo „Instagramo“ ir „Facebooko“ paskyrose reklaminius pranešimus žymi žymomis „#reklama“ arba „reklama“, kaip to reikalauja Lietuvos Respublikos reklamos įstatymo 8 straipsnio 2 dalis. Taigi, D. B. sudarė sutartį, siekdama su savo profesija susijusių tikslų, – pareklamuoti internetinę parduotuvę ir už tai gauti naudos – 2 palmes, kurių vertė apie 1 000 Eur. Vadovaujantis ETT suformuota praktika, D. B. turi būti laikoma esančia lygiavertėje padėtyje su kita sutarties šalimi – A. N., ir todėl ypatinga apsauga, kurią Lietuvos teisė įtvirtina vartotojams, šiuo atveju nepateisinama. Nėra pagrindo sutikti su pirmosios instancijos teismo skundžiamu sprendimu, kad tarp ieškovo ir D. B. bei atsakovo kilo vartojimo sutartiniai teisiniai santykiai. Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba netinkamai išnagrinėjo kilusį ginčą, nes abi ginčo šalys yra verslininkai, todėl teismo argumentai yra nepagrįsti ir neteisėti. D. B. ir A. B. yra sutuoktiniai. Aplinkybė, kad pirmas dvi palmes D. B. įsigijo kaip verslininkė, o už likusias šešias palmes faktinį mokėjimą atliko A. B., nepakeitė susiklosčiusio teisinio santykio esmės. Konstatuotina, kad tarp šalių dėl visų palmių įgijimo buvo susiklostę verslo, o ne vartojimo teisiniai santykiai. Ydingi ir teismo argumentai, kad ginčo šalių santykiai kvalifikuotini kaip vartojimo, nes A. N. su pretenzija atsakovui nurodė kreiptis į Valstybinę vartotojų teisių apsaugos tarnybą. Akivaizdu, kad ikiteisminiame ginčo nagrinėjime A. N. neatstovavo profesionalūs teisininkai, o teisinio išsilavinimo neturinčio apelianto ikiteisminė pozicija nėra argumentas nustatyti ginčui taikytiną teisę. Vadovaujantis nurodytomis teisinėmis ir faktinės aplinkybėmis pagrįsta laikyti, kad skundžiamu sprendimu netinkamai ir nepagrįstai kvalifikuoti ginčo teisiniai santykiai kaip vartojimo. Toks skundžiamas teismo sprendimas yra nepagrįstas ir neteisėtas, todėl panaikintinas.

21.2.                      Apeliaciniame skunde teigiama, jog nepaisant to, kad tarp ginčo šalių buvo susiformavę verslo santykiai, apeliantas A. N. įvykdė savo įstatymo nustatytą pareigą ir ne kartą aiškiai bei suprantamai suteikė D. B. būtiną, teisingą ir išsamią informaciją apie palmių auginimą ir priežiūrą. Teismo argumentai skundžiamame sprendime prieštarauja bylos medžiagai ir esamiems įrodymams. Tarp A. N. ir D. B. (de facto ginčo palmių savininkės) buvo susiklostę verslo santykiai. A. N. suteikė išsamią ir suprantamą informaciją D. B. ne tik kaip vartotojai, tačiau ir kaip verslo partnerei. Apeliantas buvo suinteresuotas savo internetinės parduotuvės, augalų ir prekių reklama. Apeliantas nuo 2020 m. prekiavo ne tik egzotiniais augalais, tačiau ir priemonėmis, skirtomis juos prižiūrėti, įskaitant ir specialius palmių apsiaustus bei kabelius. Taigi, apeliantas buvo suinteresuotas ir šių priemonių reklama bei pardavimais. Todėl informaciją apie šiuos įrenginius D. B. neabejotinai suteikė. A. N. ne kartą tinkamai informavo D. B. ir suteikė galimybę susipažinti su visa reikalinga informacija apie ginčo augalus bei jų priežiūros reikalavimus. Informaciją A. N. D. B. suteikė tiek kaip verslo partnerei, tiek kaip bet kokiam kitam interesantui – išsamią, susistemintą, lengvai prieinamą ir aiškiai suprantamą. Informacija buvo teikiama tiek elektroniniu būdu pateikiant nuorodą į internetinę parduotuvę (duomenys neskelbtini), tiek ir fiziškai raštu įteikiant atspausdintą priežiūros informacinį lapelį. Apelianto A. N. aktyvūs veiksmai informuojant D. B. atitiko kasacinio teismo keliamus reikalavimus – informacija buvo suteikta „aiškiai ir suprantamai“, informacija buvo lengvai prieinama, D. B. buvo suteiktos realios galimybės susipažinti su informacija. A. N. kelis kartus tinkamai, aiškiai, valstybine kalba informavimo D. B. apie ginčo augalus bei jų priežiūrą: 1) apeliantas apie augalus pranešė pirmoje žinutėje, joje išdėstė savo pasiūlymą dėl natūrinių mainų sutarties (CK 6.2286 straipsnio 1, 2 dalys); 2) byloje neginčijama aplinkybė, kad apeliantas pirma žinute D. B. pateikė aktyvią nuorodą į interneto tinklalapį ((duomenys neskelbtini)), kuriame išdėstyta išsami informacija apie palmių priežiūrą ir pateikta auginimo instrukcija; 3) D. B., susipažinusi su interneto tinklalapiu ((duomenys neskelbtini)), sutiko reklamuoti internetinę parduotuvę ir pageidavo užsisakyti daugiau palmių; 4) D. B., reklamuodama internetinę parduotuvę, veikė kaip A. N. verslo partnerė, kuriai buvo suteikta visa reikalinga informacija apie ginčo palmes; 5) D. B., kaip verslininkei, teikiančiai reklamos paslaugas ir reklamuojančiai ginčo palmes, buvo kilusi pareiga tinkamai ir aiškiai informuoti savo sekėjus (vartotojus) ir jiems suteikti visą informaciją apie reklamuojamus augalus – palmes; 6) nepaisant visos virtualiai teiktos informacijos (interneto parduotuvėje (duomenys neskelbtini), „Facebooke“ ir kitose socialinėse medijose), apeliantas rašytinę instrukciją apie palmių priežiūrą ir auginimą pateikė pakartotinai kartu su pristatomais augalais, kuri dėl patogumo yra prikabinama (aprišama) prie augalų pakuočių, šias faktines aplinkybes byloje patvirto ir liudytojas R. P. 2022 m. vasario 25 d. vykusio teismo posėdžio metu duodamas parodymus, tačiau pirmosios instancijos teismas šių parodymų nepagrįstai nevertino; 7) faktines aplinkybes, kad klientams yra suteikiama visa reikalinga informacija dėl augalų ir jų priežiūros, pateikiama rašytinė instrukcija apie palmių priežiūrą, 2022 m. vasario 25 d. vykusiame teismo posėdyje patvirtino liudytojos S. N. ir N. P.. Liudytoja N. P. taip pat nurodė, kad iš ieškovo yra įsigijusi augalą – palmę, kuri liudytojos namų kieme auga ne vienerius metus; 8) apelianto A. N. tinkamai įvykdytą pareigą informuoti apie palmių auginimą ir priežiūrą patvirtina ir tai, kad D. B. ir A. B. iš apelianto įsigijo papildomas priemones palmių priežiūrai ir auginimui (palteliai ir pan.), tai įrodo, kad D. B. buvo tinkamai supažindinta su palmių auginimo ir priežiūros instrukcija; 9) visa reikalinga informacija buvo lengvai ir viešai prieinama internetinėje parduotuvėje (duomenys neskelbtini), interneto svetainė buvo sukurta ir veikė nuo 2020 m., „Facebooko“ platformos išrašuose matoma 2020 m. teikta informacija apie palmių priežiūrą žiemą ir aktyvios nuorodos į interneto tinklalapį (duomenys neskelbtini); 10) atsakovas augalus iš apelianto įsigijo 2020 m. rugsėjo 22 d., kai informacija apie augalų priežiūrą neabejotinai buvo teikiama apelianto interneto svetainėje (duomenys neskelbtini). Ieškovas informaciją apie palmes ir jų priežiūrą platino ir populiariausiuose Lietuvos interneto žinių portaluose. Remiantis kasacinio teismo praktika ir byloje surinktais įrodymais, apeliantas tinkamai ir laiku pateikė faktinei palmių įgijėjai D. B. informaciją „aiškiai ir suprantamai“, informacija buvo lengvai prieinama, D. B. buvo suteiktos realios galimybės susipažinti su informacija apie egzotinių palmių priežiūrą ir auginimą Lietuvos klimato sąlygomis. Remiantis tuo, kas išdėstyta, pagrįsta teigti, kad skundžiamas sprendimas yra nepagrįstas ir neteisėtas, teismo išvados prieštarauja bylos medžiagai, todėl skundžiamas sprendimas turėtų būti panaikintas.

21.3.                      Apeliantas pažymi, kad nei ginčą nagrinėjant ikiteisminiu būdu, nei teisme nebuvo nustatytas ir konstatuotas žalos faktas. Nagrinėjamu atveju neegzistuoja civilinei atsakomybei atsirasti būtinos sąlygos, todėl nebuvo pagrindo atsakovui priteisti reikalaujamą sumą. Pirmosios instancijos teismas priėjo prie išvados, kad apeliantas A. N. tinkamai neinformavo de facto palmių savininkės D. B.. Šiuos veiksmus teismas vertino kaip neteisėtus, lėmusius, kad D. ir A. B. negavo reikiamos informacijos apie palmių priežiūrą žiemą, dėl ko palmės žuvo, o D. B. ir A. B. patyrė nuostolių. Įvertinus išdėstytas faktines ir teisines aplinkybes akivaizdu, kad A. N. tinkamai ir laiku įvykdė savo pareigą suteikti informaciją apie ginčo augalus ir jų priežiūrą, todėl apelianto veiksmuose nėra neteisėtumo. Taigi nėra pirmosios civilinės atsakomybės kilimo sąlygos – neteisėtų veiksmų. Nėra jokių įrodymų, kurių pagrindu galima būtų pripažinti, kad D. B. ir A. B. patyrė kokios nors žalos. Byloje nėra pateikta nė vieno leistino įrodymo, kuris patvirtintų, kad A. B. pretenzijos A. N. pateikimo metu (2021 m. gegužės 25 d.) ginčo palmės iš tiesų būtų žuvusios. Remiantis kasacinio teismo praktika, aplinkybę, kad A. B. dėl A. N. galbūt atliktų neteisėtų veiksmų patyrė žalos, privalėjo įrodyti būtent A. B.. Apeliantas A. N. ne kartą bylos nagrinėjimo metu paaiškino, kad D. B. pateiktos nuotraukos su palmėmis be žalių lapų savaime nereiškia augalų žūties, o palmių lapai tokie yra dėl užsitęsusios žiemos bei ilgo ir vėsaus pavasario, kuris neabejotinai prailgino vegetacinę palmių būseną. Netgi ir atsakyme į pretenziją A. N. pažymėjo, kad 2021 m. Lietuvoje vyraujančiose gamtinėse sąlygose klestintys augalai ir medžiai žiemojimo stadiją užbaigė labai vėlai, t. y. skleisti lapus ir vešėti pradėjo tik 2021 m. gegužės mėnesį. Pažymėjo, kad palmės pasižymi regeneracinėmis savybėmis, todėl tai, kad peržiemojus palmių lapai neišsiskleidė,  nesužaliavo, gali reikšti natūralius šio augalo atsinaujinimo ir prisitaikymo procesus, kurie yra įprasti ir tendencingi. Akcentuotina, kad civilinėje byloje nėra jokių įrodymų, kad 2021 m. gegužės 25 d., kai A. B. kreipėsi su pretenzija į A. N., ginčo palmės tikrai buvo neišgyvenusios, o tokia palmių būsena buvo nulemta A. N. neteisėtų veiksmų. A. B. ne tik neįrodė augalų žūties fakto, tačiau ir priežastinio ryšio tarp neva patirtų nuostolių ir neteisėtų A. N. veiksmų (augalai galėjo būti sąmoningai mechaniškai pažeisti, netinkamai prižiūrimi ir pan. siekiant jų žūties). Akivaizdu, kad neegzistuoja ir kitos privalomos civilinės atsakomybės sąlygos – žala ir priežastinis ryšys. Teismas išvadą dėl palmių žūties priėmė nesivadovaudamas jokiais į bylą pateiktais įrodymais, taip iš esmės pažeidė civilinio proceso teisės normas (CPK 178, 260, 263 straipsniai), kasacinio teismo formuojamą įrodinėjimo praktiką ir įrodymų vertinimo taisykles. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priėjo prie išvados, kad ginčo palmės žuvo, ir taip neteisėtai konstatavo esant civilinės atsakomybės sąlygų, taikytinų A. N., visetą.

21.4.                      Apeliaciniame skunde teigiama, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nevertino D. B. veiksmų po A. N. pasiūlymo sudaryti natūrinių mainų sutartį ir viešų D. B. pasisakymų po įvykusio konflikto su apeliantu. A. B. ir D. B. laikytini protingais, apdairiais ir rūpestingais asmenimis. Apeliantas pateikė reikalingą informaciją, susijusią su palmių priežiūra bei auginimu, kelis kartus – pirmą kartą pateikė kreipdamasis žinute, kitą kartą rašytinę instrukciją pateikė kartu su pristatytomis palmėmis. Ieškovo pateiktą informaciją A. B. ir D. B. galėjo ir turėjo suvokti. Atkreiptinas apeliacinės instancijos teismo dėmesys į tai, kad D. B. po apelianto pirminės žinutės su nuoroda į internetinę parduotuvę nusprendė ne tik sudaryti siūlomą natūrinių mainų sutartį, bet ir papildomai įsigyti ir pareklamuoti dar kelias palmes. Tokie D. B. veiksmai tiesiogiai įrodo, kad su apelianto pateikta informacija apie augalus D. B. buvo susipažinusi. Priešingu atveju D. B., nežinodama, koks yra internetinės parduotuvės ((duomenys neskelbtini)) turinys, ir teikdama reklamos paslaugas, turėdama pareigą informuoti savo vartotojus – sekėjus apie reklamuojamus daiktus ar paslaugas, būtų atsisakiusi bendradarbiauti su ieškovu ir reklamuoti internetinę parduotuvę. Palmių reakciją į aplinkos poveikį, kurią atsakovas vertina kaip šių augalų žūtį (byloje nėra nurodyta pagrindžiančių įrodymų), sąlygojo pačių A. B. ir D. B. netinkami ir nepakankami veiksmai prižiūrint šiuos augalus ir paruošiant žiemai. D. ir A. B. akivaizdžiai nepaskaitė pateiktos instrukcijos ir dėl to nepagrįstai reikalauja žalos atlyginimo iš apelianto. Viešais pasisakymais ir pareiškimais socialiniuose tinkluose D. B. ne kartą pripažino, kad šiems augalams nebuvo skirta pakankamai dėmesio, jie nebuvo tinkamai paruošti peržiemoti – vietoje kompleksinių priemonių visumos buvo naudota tik viena palmių apsaugai nuo šalčio skirtų dedamųjų – vadinamieji paltukai. Tokia selektyvi šių augalų priežiūra ir apsauga šaltuoju metų laiku laikytina nepakankama ir neatitiko apelianto rekomenduotos gerosios palmių paruošimo žiemoti ir jų priežiūros praktikos. Dėl nurodytų aplinkybių negalima sutikti su atsakovo pozicija, kad palmėmis rūpinosi ir jas puoselėjo pagal pateiktas rekomendacijas, kadangi ji neatitinka tikrovės ir pačios D. B. viešai išsakytų priešingų teiginių. Patys atsakovai dėl savo neapdairumo ir lengvabūdiškumo nesiėmė visų reikalingų priemonių tinkamai prižiūrėti palmes šaltuoju metų laiku, nors apeliantas jiems laiku suteikė visą reikalingą informaciją apie augalus bei jų priežiūrą.

22.       Atsakovas A. B. ir trečiasis asmuo D. B. atsiliepimu į ieškovo apeliacinį skundą prašo atmesti ieškovo A. N. apeliacinį skundą ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Taip pat prašo priteisti iš ieškovo (apelianto) A. N. atsakovui A. B. ir trečiajam asmeniui D. B. šioje civilinėje byloje patirtas bylinėjimosi išlaidas. Pagrindiniai atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai:

22.1.                      Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodoma, kad argumentas, jog trečiasis asmuo D. B. buvo de facto ginčo palmių savininkė, yra visiškai naujas, jo apeliantas nebuvo nurodęs, bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, todėl tokio argumento nurodymas apeliaciniame skunde yra pavėluotas, o apeliantas, juo grįsdamas savo nesutikimą su sprendimu, elgiasi nesąžiningai. Jei apeliantas visada manė, kad trečiasis asmuo D. B. buvo ginčo palmių savininkė de facto, jis turėjo šią aplinkybę įrodinėti pirmosios instancijos teisme, o ne dabartinėje proceso stadijoje, kai vertinamas ginčo šalių pirmosios instancijos teisme išdėstytų reikalavimų ir atsikirtimų į juos ir juos pagrindžiančių argumentų ir įrodymų pagrindu priimto sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas. Kita vertus, nors apeliantas teigia, kad trečiasis asmuo D. B. buvo ginčo palmių savininkė de facto, jokių tai patvirtinančių įrodymų byloje nėra ir apeliantas jų nepateikia, todėl toks apelianto argumentas turėtų būti vertinamas vien kaip deklaratyvus jokio faktinio pagrindo neturintis pareiškimas. Priešingai, iš byloje esančių rašytinių įrodymų bei šalių paaiškinimų teismo posėdžių metu akivaizdžiai matyti, kad ginčo palmes iš apelianto pirko ir už jas mokėjo atsakovas, o ne trečiasis asmuo D. B., jos buvo pasodintos atsakovui asmeninės nuosavybės teise priklausančiame sklype prie jo asmeninės nuosavybės teise priklausančių namų, jomis rūpinosi ir paltukus joms pirko atsakovas, todėl paneigti aplinkybės, kad atsakovas, o ne trečiasis asmuo D. B. buvo ginčo palmių savininkas de jure ir de facto, apeliantas negali. Ta aplinkybė, kad ginčo palmių įsigijimo reikalus su apeliantu derino trečiasis asmuo D. B., esmės nekeičia: jas savo asmeniniams, ne verslo poreikiams tenkinti įsigijo atsakovas. Lygiai taip pat ir aplinkybė, kad 2 palmes, kurias kaip atlygį už reklamą apeliantas pasodino trečiajam asmeniui D. B. tame pačiame atsakovui priklausančiame žemės sklype kartu su atsakovo A. B. nupirktomis ir jam pasodintomis 6 palmėmis, fakto, kad tas 6 palmes savo asmeniniams, namų poreikiams tenkinti įsigijo atsakovas, nekeičia. Dėl šios priežasties pirmosios instancijos teismo išvada, kad ginčo palmes įsigijo ir atitinkamai jų savininkas buvo atsakovas, yra pagrįsta ir teisinga. Kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, šiuo atveju palmes įsigijo atsakovas, kuris yra fizinis asmuo. Atsakovas palmes įsigijo, siekdamas jas auginti kartu su kitais augalais savo gyvenamojo namo kieme, t. y. asmeniniams, namų ūkio poreikiams tenkinti. Kitokių duomenų, t. y. duomenų, kad atsakovas įsigydamas palmes siekė jas naudoti su savo verslu susijusiais tikslais, byloje nėra. Palmes atsakovui pardavė ieškovas – verslininkas, kuris verčiasi palmių tiekimo ir pardavimo veikla Lietuvoje. Taigi, šiuo atveju buvo visos sąlygos šalių sudarytą sutartį kvalifikuoti kaip vartojimo. Ta aplinkybė, kad trečiasis asmuo D. B. sutiko pareklamuoti savo asmeninėje „Instagramo“ paskyroje apelianto veiklą (apelianto parduodamas palmes), įtakos tarp apelianto ir atsakovo susiklosčiusių santykių kvalifikavimui neturi. D. B. sutiko pareklamuoti apelianto veiklą mainais už 2 palmes. Tuo tarpu byloje sprendžiamas ginčas dėl kitų 6 palmių, kurias atsakovas įsigijo iš apelianto, ir nors jos visos, t. y. 8 palmės, buvo atvežtos ir pasodintos atsakovo namų kieme vienu ir tuo pačiu metu, 6 atsakovo įgytos palmės nebuvo susitarimo tarp trečiojo asmens D. B. ir apelianto dalykas. Dėl šios priežasties sieti ginčo palmes su trečiojo asmens D. B. įsipareigojimais apeliantui yra negalima. Bandymą susieti palmes, kurios buvo trečiojo asmens D. B. susitarimo su apeliantu dalykas, su atsakovo įgytomis palmėmis, dėl kurių vyksta ginčas, atsakovas ir trečiasis asmuo vertina kaip sąmoningą teismo klaidinimą. Net jei būtų daroma teorinė prielaida, kad ginčo palmių savininkas de facto buvo ne atsakovas A. B., o trečiasis asmuo D. B., tarp trečiojo asmens D. B. ir apelianto susiklostę teisiniai santykiai vis tiek turėtų būti kvalifikuojami kaip vartojimo teisiniai santykiai. Nors, apelianto teigimu, tarp apelianto ir trečiojo asmens D. B. sudaryto susitarimo tikslas buvo apelianto veiklos reklama, tačiau trečiasis asmuo D. B. sudarė šį susitarimą su apeliantu turėdama tikslą įsigyti palmes savo asmeniniams, o ne verslo poreikiams tenkinti. Tai patvirtina aplinkybė, kad palmės pasodintos jos sutuoktinio atsakovo A. B. namų, kuriuose gyvena ir pati D. B., kieme. Nagrinėjamu atveju ginčo palmes įsigijo atsakovas ir jas įsigijo išimtinai asmeniniam naudojimui. Įrodymų, kad atsakovas jas būtų įsigijęs dvigubu tikslu, t. y. tiek asmeniniam naudojimui, tiek savo verslui, nėra. Kita vertus, net jei būtų daroma minėta prielaida, kad ginčo palmes de facto įgijo trečiasis asmuo D. B., vis tiek reikėtų vertinti, kokiu tikslu buvo įsigytos palmės: ar D. B. verslui, ar jos asmeniniams poreikiams tenkinti, o gal abiem tikslais. Iš to, kad visos palmės, įskaitant dvi palmes, kurios gautos kaip atlygis už tai, kad D. B. pareklamuotų apelianto veiklą, pasodintos atsakovo namų, kuriuose gyvena ir D. B., kieme, akivaizdu, kad palmės įgytos atsakovo ir trečiojo asmens D. B. asmeniniam naudojimui, ne verslo tikslais. Įrodymų, kad palmės būtų ar galėtų būti naudojamos trečiojo asmens D. B. versle, uždirbant pajamas, byloje nėra ir apeliantas tokios aplinkybės šioje byloje neįrodinėjo. Apeliantas apsiribojo vien fakto konstatavimu, kad D. B. sutiko mainais už dvi palmes pareklamuoti apelianto veiklą, tačiau sutarties tikslas ir palmių naudojimo tikslas šio ginčo teisinio vertinimo prasme yra skirtingi dalykai. Apeliantas, teigdamas, kad D. B. nėra vartotoja, turėjo įrodinėti, kad ji įsigijo palmes savo verslui, t. y. kad jos naudojamos jos verslo tikslais arba tiek verslo, tiek asmeniniais tikslais, tačiau apeliantas palmių naudojimo tikslo šioje byloje neįrodinėjo, o jei ir būtų bandęs tai daryti, tai pats faktas, kad palmės pasodintos atsakovo namų, kurie yra ir trečiojo asmens D. B. gyvenamoji vieta, kieme, būtų pakankamas tokiems apelianto teiginiams nuginčyti. Bylos faktinių aplinkybių visuma patvirtina, kad palmės buvo įgytos šeimos, o ne verslo poreikiams tenkinti, o palmių reklama, dėl kurios D. B. buvo įsipareigojusi apeliantui, yra visiškai nesvarbi bendrame D. B. sandorio su apeliantu kontekste – ji nekeičia palmių naudojimo tikslo. Pagrindo teigti, kad atsakovas ar trečiasis asmuo D. B. prarado savo kaip vartotojų teisinę apsaugą vien dėl to, kad D. B. sutiko pareklamuoti apelianto palmes mainais už tai, kad 2 iš jų gaus nemokamai, nėra. Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba nenagrinėja prašymų, kylančių ne iš vartojimo teisinių santykių, o pirmosios instancijos teismui teko pareiga patikrinti minėtos tarnybos kompetenciją. Šiuo atveju buvo nustatyta, kad atsakovas kreipėsi į Valstybinę vartotojų teisių apsaugos tarnybą, nes yra vartotojas, jis kreipėsi dėl 6 už jo asmeninius pinigus iš apelianto nupirktų palmių. Trečiasis asmuo D. B. dėl savo mainais už reklamą gautų palmių į Valstybinę vartotojų teisių apsaugos tarnybą nesikreipė. Taigi, Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba pagrįstai nagrinėjo atsakovo skundą kaip vartojimo skundą ikiteismine tvarka. Apeliantas, skirtingai nei atsakovas, yra verslo subjektas, stipresnioji ginčo šalis ir jam yra keliami aukštesni reikalavimai, todėl tie apeliacinio skundo argumentai, kad apeliantas neturi teisinio išsilavinimo, kad ikiteisminiame ginčo nagrinėjime jam neatstovavo profesionalūs teisininkai, yra nereikšmingi. Apeliantas aiškiai pats pasiūlė atsakovui ginti savo pažeistas teises, kreipiantis į Valstybinę vartotojų teisių apsaugos tarnybą, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai tai įvardino kaip dar vieną argumentą, kvalifikuojant tarp šalių susiklosčiusius teisinius santykius kaip vartojimo teisinius santykius.

22.2.                      Atsiliepime į apeliacinį skundą teigiama, jog nors apeliantas nurodo, kad suteikė D. B. išsamią, susistemintą, lengvai prieinamą ir aiškiai suprantamą informaciją tiek el. būdu, pateikdamas nuorodą į savo internetinę parduotuvę, tiek ir įteikdamas jai atspausdintą priežiūros informacinį lapelį, tačiau, kaip teisingai nustatė teismas, tokių įrodymų byloje nėra. Be to, aplinkybės, kad apeliantas būtų suteikęs nors kokią informaciją apie palmių priežiūrą žiemą atsakovui, o ne trečiajam asmeniui D. B., apeliantas šioje byloje iš viso neįrodinėjo. Apeliantas nurodo, kad jis apie augalų priežiūrą žiemą pranešė D. B. pirmoje žinutėje, kurioje išdėstė savo pasiūlymą dėl natūrinių mainų sutarties. Anot apelianto, jau pirmoje žinutėje jis pateikė D. B. nuorodą į savo internetinę parduotuvę (duomenys neskelbtini) ir į socialiniame tinkle „Facebook“ sukurtą apelianto paskyrą, tačiau, kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, vien nuorodų į internetinę parduotuvę (duomenys neskelbtini) ir (ar) paskyrą socialiniame tinkle „Facebook“ pateikimas pats savaime nereiškia, jog pardavėjas, prieš pirkėjui įsigyjant prekę, suteikė jam visą reikalingą informaciją apie prekę (palmes). Žinutėje nebuvo nurodyta, kad pateikiamose nuorodose yra pateikta informacija apie augalų (palmių) priežiūrą, su kuria vartotojas turi susipažinti. Apeliantas nurodo, kad D. B. pateiktame pasiūlyme esančioje nuorodoje į interneto tinklalapį (duomenys neskelbtini) buvo išdėstyta išsami informacija apie palmių priežiūrą žiemą. Vis dėlto nors apeliantas taip teigė, tačiau įrodymų, kurie patvirtintų teismui tokius jo teiginius, nepateikė, todėl teismas negalėjo nustatyti fakto, kad 2020 m. rugsėjo mėn., kai atsakovas iš apelianto įsigijo palmes, tokia išsami informacija apie palmių priežiūrą žiemą apelianto interneto puslapyje buvo. Trečiasis asmuo D. B. teigė, kad 2020 m. rugsėjo mėnesį tokios informacijos ten nebuvo. Vadinasi, apeliantas turėjo pateikti teismui tokius D. B. teiginius paneigiančius įrodymus, tačiau to nepadarė. Apeliantas nepateikė įrodymų, kurie patvirtintų jo teigiamą aplinkybę, kad neva nurodomame interneto tinklalapyje 2020 m. rugsėjo mėn. buvo pateikta išsami informacija apie palmes ir jų priežiūrą žiemą. Apeliantas pateikė tik 2021 m. tinklalapio versiją, tačiau iš apelianto į bylą pateiktų interneto tinklalapio administravimo lentelių kopijų neįmanoma nustatyti, ar informacija, analogiška 2021 metais paskelbtai informacijai, buvo viešinama apelianto interneto puslapyje ir 2020 metais. Pirmosios instancijos teismas vertino liudytojo R. P. teismo posėdžio metu duotus parodymus, tačiau šis liudytojas patvirtino, kad pats jokios rašytinės instrukcijos niekam neperdavė, ir negalėjo patvirtinti teismui, kad kartu su augalais buvo pridėta augalų priežiūros instrukcija. Kitų įrodymų, kurie patvirtintų teismui, kad rašytinė instrukcija buvo perduota augalų pristatymo ir pasodinimo metu (nes augalus sodino apelianto pasamdyti asmenys), apeliantas nepateikė, jokio šalių pasirašyto augalų su jų priežiūros žiemą instrukcija priėmimo–perdavimo akto byloje nėra, apelianto pasamdyti asmenys, kurie sodino atsakovo kieme palmes, byloje nebuvo apklausti kaip liudytojai, nes, anot apelianto, liudyti atsisakė. Įvertinęs šias aplinkybes, pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą ir teisingą išvadą, kad byloje nėra įrodymų, kad kokia nors rašytinė instrukcija apie palmių priežiūrą žiemą atsakovui būtų buvusi perduota augalų perdavimo metu. Apskritai joks augalų perdavimo įforminimas dokumentais nebuvo atliktas. Kilus ginčui, apeliantas turi pateikti konkrečius įrodymus, kaip ir kada suteikė informaciją atsakovui ir D. B.. Tai, kad tokią informaciją apeliantas suteikia kitiems savo klientams, nereiškia ir neįrodo, kad tokia informacija buvo suteikta nagrinėjamu atveju. Beje, dėl apelianto pasitelktų liudytojų, kurie patvirtintų įprastą praktiką, pirmosios instancijos teismas teisingai pažymėjo, kad liudytoja S. N. yra apelianto sutuoktinė, todėl yra suinteresuota bylos baigtimi. Dėl šios priežasties jos parodymai gali būti nepatikimi. Kita vertus, ši liudytoja tiesiogiai su atsakovu ar trečiuoju asmeniu dėl palmių pirkimo–pardavimo nekomunikavo, o ta aplinkybė, kad liudytojai N. P. buvo suteikta informacija apie palmes ir jų priežiūrą, taip pat ir apie palmių šildymą laidais, savaime nereiškia, kad tokia informacija buvo suteikta ir atsakovui. Be to, šiai liudytojai apeliantas pasiūlė įsigyti ir laidus, o atsakovui to padaryti nepasiūlė. Šiame kontekste pirmosios instancijos teismas pagrįstai pažymėjo, kad kadangi apeliantas prekiauja Lietuvos klimato sąlygoms neįprastais augalais – palmėmis, jis privalo įvykdyti informavimo pareigą tokiu būdu ir apimtimi, kad vidutinis pakankamai informuotas ir protingai pastabus bei nuovokus vartotojas dar prieš įsigydamas palmes gautų esminę informaciją apie jų priežiūrą žiemos metu, reikalingas papildomas priemones, iš kurios ne tik suvoktų, kaip reikia prižiūrėti augalą, kad šis nežūtų, bet ir galėtų įvertinti apskritai savo galimybes sukurti palmėms tinkamas sąlygas augti, įrengti atitinkamas technines priemones, palaikyti tinkamą temperatūrą šaltuoju metų laikotarpiu, pavyzdžiui, kieme šildyti palmes laidais. Atsakovas palmes iš apelianto apsisprendė įsigyti remdamasis būtent ta informacija, kurią apeliantas suteikė savo žinutėse asmeniškai trečiajam asmeniui D. B.. Jeigu atsakovą apeliantas būtų informavęs apie tai, kad palmes reikia šildyti laidais, atsakovas nebūtų palmių iš apelianto pirkęs, nes atsakovas neturi galimybių savo kieme šildyti palmes laidais. Remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimu, informacijos apie palmes ir jų priežiūrą viešinimas visuomenės informavimo priemonėse apelianto verslo reklamos tikslais negali būti pripažįstamas kaip tinkamas ar juolab pakankamas išankstinis konkretaus kliento informavimas apie konkrečią jam parduodamą prekę. Be to, kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas šioje byloje, apelianto straipsniai buvo skelbimai jau po palmių įsigijimo – 2021 m. ir tik vienas straipsnis publikuotas prieš keletą dienų iki ginčo palmių įsigijimo. Taip pat bylos nagrinėjimo metu buvo pastebėti neatitikimai tarp tos informacijos, kuri skelbiama apie palmių priežiūrą žiemą reklaminiuose straipsniuose, ir tos informacijos, kuri šiuo metu nurodoma apelianto parengtoje palmių priežiūros instrukcijoje. 2020 m. rugsėjo 19 d. straipsnyje apelianto sutuoktinė S. N. rašo, kad „jei žiema pasitaikytų labai šalta (-22–25°C), klientus aprūpiname specialiais šildymo kabeliais ir termostatais <...>“. Tuo tarpu apelianto instrukcijoje, kurią, kaip teigia apeliantas, jis visada pateikia klientams kartu su augalais, nurodyta, kad palmių šildymo laidus reikia įsigyti ir apvynioti palmių kamienus esant temperatūrai nuo –8 °C, kai dedami palmių paltukai. Vadinasi, klientai yra klaidinami: reklaminiais tikslais, kad vartotojai susiviliotų palmėmis, pateikiama klaidinanti informaciją, o realybėje yra visai kitaip. Taigi, pagrindo išvadai, kad atsakovas ar D. B. buvo tinkamai, kaip numato įstatymas, informuoti, nėra, todėl pirmosios instancijos teismas šioje byloje priėmė visiškai pagrįstą ir teisingą sprendimą.

22.3.                      Atsiliepime į apeliacinį skundą pažymima, kad atsakovas buvo pateikęs į bylą savo palmių nuotraukas, jas įvertinęs teismas konstatavo, kad nuotraukose užfiksuotos palmės yra be žaliuojančių lapų, nudžiūvusios, negyvybingos. Apeliantas atsakovo pateiktų nuotraukų neginčijo, abejonių dėl jų autentiškumo neišsakė, kitokių įrodymų, kurie paneigtų atsakovo nurodomas aplinkybes apie palmių nušalimą, nepateikė, nors tokią galimybę turėjo: atsakovas ir trečiasis asmuo D. B. ne kartą kvietė apeliantą atvykti pas juos ir pačiam įsitikinti palmių būkle, tačiau apeliantas to nei ikiteisminio ginčo nagrinėjimo metu, nei bylą nagrinėjant teisme nepadarė. Taigi, esant tokiai situacijai, kai atsakovas pateikė savo įrodymus (nuotraukas) į bylą, o apeliantas nepateikė nieko, kad tokius įrodymus paneigtų, taip pat atsižvelgęs į byloje esančią Valstybinės augalininkystės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos išvadą, Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos pažymą apie oro temperatūrą Palangoje 2020–2021 m. žiemą, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad yra labiau tikėtina, jog esant tokiai žemai temperatūrai be papildomų apsaugos priemonių (šildymo laidais) atsakovo palmės nušalo. Tokia pirmosios instancijos teismo išvada yra pagrįsta ir teisėta, padaryta remiantis įrodymų vertinimo reikalavimais, įtvirtintais tiek CPK, tiek ir suformuotoje teismų praktikoje. Apeliantas savo apeliaciniame skunde daro nepagrįstas prielaidas, kad „augalai neva galėjo būti sąmoningai mechaniškai pažeisti, netinkamai prižiūrimi ir pan. siekiant jų žūties“. Byloje nėra jokių įrodymų, kurie patvirtintų tokią apelianto prielaidą. Priešingai, iš byloje esančių duomenų matyti, kad atsakovas palmėmis rūpinosi, vykdė visas apelianto rekomendacijas, įsigijo brangius palmių paltukus ir jais dengė palmes. Pastebėjus blogą palmių būklę, trečiasis asmuo nedelsdamas kreipėsi į apeliantą. Visi šie veiksmai rodo rūpestingą atsakovo elgesį, o tinkamai paruošti palmių peržiemoti atsakovas negalėjo, nes apeliantas laiku nebuvo suteikęs jam visos reikalingos informacijos apie palmių priežiūrą žiemą. Ši apelianto daroma prielaida stokoja ir logikos: išeitų, kad atsakovas, investavęs į palmes didelę pinigų sumą, pats tas palmes sąmoningai mechaniškai žalojo, siekdamas jų žūties. Tai būtų sudėtinga net įsivaizduoti, todėl sutikti su tokiomis apelianto prielaidomis yra net tik negalima, bet ir neįmanoma. Priešingai, nei samprotauja apeliantas, jis, kaip matyti iš anksčiau nurodytų ir byloje nustatytų aplinkybių, neinformavo atsakovo apie palmių priežiūrą ir auginimą, todėl palmės per žiemą nušalo. Apelianto neteisėti veiksmai šiuo atveju pasireiškė atsakovo netinkamu informavimu apie prekę – palmes. Dėl to šiuo atveju egzistuoja neteisėti apelianto veiksmai kaip viena iš civilinės atsakomybės sąlygų. Tokie neteisėti apelianto veiksmai lėmė atsakovo įsigytos prekės – palmių žuvimą. Jeigu apeliantas būtų tinkamai informavęs atsakovą, kad palmes, esant žemai temperatūrai, reikia papildomai šildyti laidais, atsakovas jų net nebūtų pirkęs. Taigi, dėl palmių žuvimo atsakovas patyrė žalą. Iš šių aplinkybių matyti, kad tarp apelianto neteisėtų veiksmų ir atsakovo patirtos žalos yra tiesioginis priežastinis ryšys. Taigi, egzistuoja visos apelianto civilinės atsakomybės kilimo sąlygos – neteisėti veiksmai, kaltė, priežastinis ryšys ir žala. Dėl to pirmosios instancijos teismas pagrįstai įpareigojo apeliantą grąžinti sumokėtus 3 925 Eur už augalus, atlyginti 880 Eur nuostolius už palmių apsiaustus, 541,20 Eur nuostolius už palmių iškasimą, išvežimą ir aplinkos sutvarkymą ir 169,40 Eur advokato išlaidas už dokumentų paruošimą Valstybinei vartotojų teisių apsaugos tarnybai. D. B. šioje byloje neneigė, kad pasiūlymo įsigyti palmes pateikimo jai metu buvo atsiųsta nuoroda į atsakovo interneto puslapį, tačiau informacijos apie tai, kad žiemą palmes reikės papildomai šildyti, tame puslapyje nebuvo. Apeliantas įrodymų, kad tokia informacija ten buvo, teismui nepateikė. Dėl šios priežasties pagrindo apeliantui skųstis, kad pirmosios instancijos teismas nevertino D. B. veiksmų, gavus pasiūlymą, nėra. Dėl D. B. pasisakymų socialiniuose tinkluose, kuriais ji pripažino, kad palmėms nebuvo skirta pakankamai dėmesio, jos nebuvo tinkamai paruoštos peržiemoti – šie D. B. teiginiai apelianto paimti iš konteksto. Juos reikia vertinti visame D. B. pasisakymo kontekste, kurį išklausius, tampa akivaizdu, kad D. B. pripažino, kad ji apsigavo dėl palmių, per daug pasitikėjo apeliantu ir jo patikinimais, kad jo parduodamos palmės žiemoja Lietuvoje, nes neva yra atsparios šalčiams. Taigi, tokie D. B. vieši pasisakymai jokiu būdu negali būti laikomi aplinkybės, kad ji ar atsakovas nesirūpino palmėmis, pripažinimu. Kadangi pirmosios instancijos teismas nusprendė, kad atsakovo skundas Valstybinei vartotojų teisių apsaugos tarnybai buvo pagrįstas, atsakovas įgijo teisę į jo išlaidų, patirtų ginčą nagrinėjant ikiteismine tvarka, kompensavimą, todėl pagrįstai ir teisėtai tokių 169,40 Eur advokato išlaidų atlyginimas už dokumentų paruošimą Valstybinei vartotojų teisių apsaugos tarnybai buvo priteistas iš apelianto.

23.       Atsakovas A. B. ir trečiasis asmuo D. B. pateikė papildomus paaiškinimus. Pagrindiniai paaiškinimuose nurodyti argumentai:

23.1.                      Pažymima, kad susitarimo dėl palmių įsigijimo sudarymo metu šalys buvo aiškiai susitarusios, kad tik 2 palmės iš 8 bus atvežtos ir pasodintos mainais į trečiojo asmens D. B. reklamos paslaugas. Kitos 6 palmės nebuvo susitarimo dėl reklamos paslaugų dalykas. Tai matyti iš ieškovo 2020 m. rugsėjo 16 d. komercinio pasiūlymo D. B..

23.2.                      Aplinkybė, kad, viešinant palmes „Instagramo“ paskyroje, kadruose buvo matomos visos 8 palmės, t. y. kad į kadrą papuolė ne tik 2 reklaminės palmės, pati savaime nėra pakankama konstatuoti faktui, kad ir likusių 6 palmių atžvilgiu buvo įgyvendinamas verslo tikslas.

23.3.                      Akcentuojama ir ta aplinkybė, kad likusias 6 palmes ieškovas pardavė atsakovui įprastai, t. y. tokiomis pačiomis sąlygomis kaip ir kitiems savo klientams.

23.4.                      Nurodoma, kad net jei būtų daroma prielaida, jog 6 palmės buvo įgytos D. B. verslo tikslu, tai nėra aplinkybė, savaime eliminuojanti ieškovo civilinę atsakomybę dėl informacijos atsakovui ir (ar) trečiajam asmeniui nesuteikimo. Tokiu atveju ieškovo civilinė atsakomybė gali kilti tiek iš verslininko informavimo pareigos pažeidimo, tiek ir iš bendrųjų sutarčių vykdymą reglamentuojančių principų pažeidimo. 

23.5.                      Atsakovas ir trečiasis asmuo nurodo, kad šioje byloje visuma įrodymų leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad palmės žuvo, nes nušalo: (i) 2023 m. balandžio 3 d. antstolio J. P. surašytas faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas patvirtina faktą, kad palmių atsakovo sode nebėra ir kad jų liekanos yra išvežtos ir saugomos kitoje teritorijoje, (ii) faktas, kad 2020–2021 m. žiemą atsakovas palmių nešildė laidais, nes informacijos apie poreikį šildyti palmes laidais iš ieškovo nei jis, nei trečiasis asmuo D. B., prieš sudarant sutartį dėl palmių įsigijimo, negavo, (iii) nuotraukos, iš kurių matyti, kad atsakovas buvo apsiautęs palmes žiemai iš ieškovo įsigytais paltukais taip, kaip ieškovas buvo nurodęs, (iv) Valstybinės augalininkystės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos išvadoje nurodyta, kad ginčo palmės nėra pritaikytos auginti atvirame grunte Lietuvos klimatinėmis sąlygomis šaltuoju metų laiku be papildomų priežiūros priemonių, (v) Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos pažyma apie oro temperatūrą Palangoje 2020–2021 m. žiemą, patvirtinanti, kad tą konkrečią žiemą oro temperatūra Palangoje buvo žema ir nepastovi, (vi) palmių nuotraukos, darytos 2021 metais, iš kurių matyti, kad palmės po pirmosios žiemos pas atsakovą auga be žaliuojančių lapų, nudžiūvusios, negyvybingos, (vii) trečiojo asmens D. B. „Instagramo“ sekėjų komentarai apie tai, kad ir jų iš ieškovo įsigytos palmės nušalo.

 

Teisėjų kolegija

 

k o n s t a t u o j a :

 

Apeliacinis skundas netenkintinas.

 

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

 

24.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė (CPK 329 straipsnis).

25.       CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 straipsnis). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, šalių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.

26.       Apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo buvo atmestas ieškovo reikalavimas ir ginčas išspęstas iš esmės – ieškovas A. N. įpareigotas atsakovui A. B. grąžinti sumokėtus 3 925 Eur už augalus, atlyginti 880 Eur nuostolius už palmių apsiaustus, 541,20 Eur nuostolius už palmių iškasimą, išvežimą ir aplinkos sutvarkymą, taip pat 169,40 Eur advokato išlaidų už dokumentų paruošimą Valstybinei vartotojų teisių apsaugos tarnybai, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas.

Dėl naujų įrodymų pridėjimo

27.       CPK 314 straipsnis įtvirtina ribojimus naujų įrodymų pateikimui apeliacinės instancijos teisme. Atsisakoma priimti naujus įrodymus, jeigu jie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai tas teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai tokių įrodymų pateikimo būtinumas iškilo vėliau, nei buvo priimtas teismo procesinis sprendimas (nutartis).

28.       Atsakovas kartu su papildomais paaiškinimais pateikė naujus įrodymus – 2023 m. balandžio 3 d. antstolio J. P. surašyto faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo kopiją. Atsižvelgdamas į tai, kad pateikti nauji įrodymai yra tiesiogiai susiję su nagrinėjamoje byloje sprendžiamu klausimu ir tokių įrodymų pateikimo būtinumas iškilo vėliau, nei buvo priimtas teismo procesinis sprendimas, apeliacinės instancijos teismas priima pateiktus naujus įrodymus (CPK 314 straipsnis).

Faktinės bylos aplinkybės

29.       Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad 2020 m. rugsėjo 14 d. ieškovas kreipėsi į trečiąjį asmenį D. B. su pasiūlymu atvežti ir pasodinti jos namų kieme palmę (lot. Trachycarpus fortunei) mainais už tai, kad ji pasidalintų šia žinia savo „Instagramo“ paskyroje. Žinutėje pateikė nuorodą į internetinę parduotuvę (duomenys neskelbtini) ir nuorodą socialiniame tinkle „Facebook“. Žinutėje nebuvo detalizuota, jog būtent šiose nuorodose yra pateikta informacija apie augalų (palmių) priežiūrą, su kuria vartotojas turi susipažinti. Nurodė, kad ši palmių rūšis nelepi, atspari žemai temperatūrai ir vėjui, nedengta gali žiemoti iki –18 °C. Apie tai, kad esant šalčiams palmes dar reikia šildyti laidais, ieškovas neužsiminė.

30.       Ieškovas su D. B. sutarė, kad mainais už pasidalinimą informaciją ieškovas pasodins D. B. kieme dvi palmes. Be to, trečiasis asmuo D. B., pasitarusi su sutuoktiniu, kartu su atsakovu A. B. nusprendė iš ieškovo įsigyti šešias palmes papildomai. Rašytinė palmių pirkimo–pardavimo sutartis sudaryta nebuvo. 2020 m. rugsėjo 21 d. buvo atvežtos ir trečiojo asmens bei atsakovo gyvenamojo namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), kieme pasodintos aštuonios palmės (lot. Trachycarpus fortunei). Palmių transportavimą, žemės palmėms sodinti paruošimą ir palmių pasodinimą organizavo ieškovas. Teismo posėdžio metu ieškovas paaiškino, kad palmes sodino iš anksto instruktuota įmonė.

31.       Vėliau, susirašinėdamas su trečiuoju asmeniu, rugsėjo mėnesį ieškovas įkėlė nuotraukas, kaip atrodys palteliai palmėms, nurodė, kad prieš žiemą reikės pamulčiuoti šaknis, supilti kalnelį ir lapus surišti, paaiškino, kiek ir kada palaistyti, tačiau apie laidus nieko neužsiminė.

32.       2020 m. rugsėjo 23 d. ieškovas pateikė D. B. el. paštu (duomenys neskelbtini) atliktų darbų sąmatą, kurios suma 3 755 Eur. Į šią sumą įskaičiuota 2 vnt. palmių – po 400 Eur/vnt., 4 vnt. palmių – po 350 Eur/vnt., speciali palmėms skirta žemė – 480 Eur, 6 palmių sodinimas – 300 Eur, senų medžių iškasimas, išvežimas – 280 Eur, transporto paslaugos – 375 Eur, trąšos palmėms – 120 Eur. Sąmatoje taip pat numatytos papildomos transporto išlaidos – 170 Eur. 2020 m. rugsėjo 26 d. A. B. sumokėjo ieškovui 3 925 Eur, mokėjimo paskirtyje nurodyta „už augalus“. 

33.       2020 m. spalio 6 d. ieškovas atsakovui A. B. išrašė sąskaitą faktūrą Nr. P003 už 8 žieminius apsaustus palmėms, kurios suma 880 Eur, ją atsakovas A. B. apmokėjo 2020 m. spalio 26 d.

34.       Tik 2021 m. vasario 7 d. ieškovas parašė, jog esant temperatūrai žemesnei nei –20 °C, svarbiausia yra palaikyti šildymą laidais, o kai yra pliusinė temperatūra, kartais prasegti, kad gautų šviesos ir daugiau oro.

35.       2021 m. gegužės 25 d. atsakovas raštu kreipėsi į ieškovą, prašydamas grąžinti sumokėtus pinigus už palmes, jų sodinimą, 8 komplektų paltukų įsigijimą ir kompensuoti žuvusių palmių iškasimo, išvežimo iš teritorijos ir teritorijos sutvarkymo po to darbų kaštus (arba tuos darbus atlikti pačiam), nes palmės neišgyveno.

36.       2021 m. birželio 3 d. ieškovas pateikė atsakymą, kad nesutinka su pretenzija, nes ji nepagrįsta, palmės buvo pristatytos, pasodintos ir perduotos be jokių kokybės trūkumų. Tuo tarpu šių augalų lapų pokyčius galbūt sąlygojo reakcija į šaltį, kuris palmes veikė dėl nepakankamos ir rekomendacijų neatitinkančios palmių priežiūros. Nurodė atsakovui nesutikimo su pateiktu atsakymu atveju kreiptis į Valstybinę vartotojų teisių apsaugos tarnybą.

37.       Atsakovas A. B. 2021 m. liepos 14 d. pateikė prašymą Valstybinei vartotojų teisių apsaugos tarnybai, prašydamas nutraukti pirkimo–pardavimo sutartį ir įpareigoti ieškovą grąžinti už prekę (palmes) sumokėtus 4 805 Eur, kompensuoti palmių iškasimo, išvežimo ir teritorijos sutvarkymo darbų kaštus arba įpareigoti pardavėją tuos darbus atlikti pačiam ir atlyginti 169,40 Eur išlaidas advokato pagalbai.

38.       Ieškovas pateikė 2021 m. liepos 27 d. atsakymą Valstybinei vartotojų teisių apsaugos tarnybai dėl A. B. pretenzijos, nurodė, kad augalams (pagal jų prigimtį ir savybes) nėra taikoma keitimo ir grąžinimo galimybė; pirkėjas buvo tinkamai informuotas apie įsigytų prekių priežiūrą ir laikymą; atsiradusius augalų (palmių) trūkumus lėmė tik netinkama augalų (palmių) priežiūra ir pardavėjui pateiktų rekomendacijų nesilaikymas; pretenzijoje išreikštas reikalavimas grąžinti pinigus už sumokėtas prekes ir atlyginti su tuo susijusias išlaidas yra nepagrįstas.

39.       Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba 2021 m. rugpjūčio 24 d. nutarimu dėl A. B. prašymo Nr. 10E A. B. prašymą tenkino, pripažino pagrįstu reikalavimą grąžinti už palmes sumokėtus pinigus (3 925 Eur) ir atlyginti nuostolius (880 Eur už palmių apsiaustus, 541,20 Eur už palmių iškasimą, išvežimą ir aplinkos sutvarkymą) ir 169,40 Eur advokato išlaidas; įpareigojo A. N. (verslo liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) įvykdyti šios tarnybos nutarimą per 30 dienų nuo nutarimo priėmimo dienos.

40.       Ieškovas A. N., nesutikdamas su Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos nutarimu, kreipėsi į teismą, prašydamas atmesti atsakovo A. B. reikalavimą grąžinti už palmes sumokėtus 3 925 Eur, atlyginti 880 Eur nuostolius už palmių apsiaustus, atlyginti 541,20 Eur nuostolius už palmių iškasimą, išvežimą ir aplinkos sutvarkymą ir 169,40 Eur advokato išlaidas, taip pat priteisti iš atsakovo ieškovo naudai visas patirtas bylinėjimosi išlaidas.

41.       Klaipėdos apylinkės teismas 2022 m. kovo 22 d. nutartimi ieškinį atmetė ir išsprendė ginčą iš esmės – įpareigojo ieškovą A. N. atsakovui A. B. grąžinti sumokėtus 3 925 Eur už augalus, atlyginti 880 Eur nuostolius už palmių apsiaustus, 541,20 Eur nuostolius už palmių iškasimą, išvežimą ir aplinkos sutvarkymą ir 169,40 Eur išlaidas advokato pagalbai už dokumentų paruošimą Valstybinei vartotojų teisių apsaugos tarnybai.

42.       Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą pagal ieškovo A. N. apeliacinį skundą, 2022 m. liepos 1 d. nutartimi Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. kovo 22 d. sprendimą paliko nepakeistą.

43.       Kasaciniu skundu ieškovas A. N. prašė panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. kovo 22 d. sprendimą ir Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. liepos 1 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – ieškovo A. N. ieškinio reikalavimus tenkinti visiškai. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. liepos 1 d. nutartį panaikino ir perdavė bylą iš naujo nagrinėti Klaipėdos apygardos teismui.

Dėl šalių santykių kvalifikavimo

44.       Teismų praktikoje nuosekliai pažymima, kad tam, jog asmens, kuris kreipėsi į teismą dėl pažeistos teisės ar teisėto intereso gynybos, reikalavimas būtų patenkintas, turi būti identifikuotas materialusis teisinis santykis, kuris sieja ginčo šalis, ir iš jo kylanti ieškovo reikalavimo teisė (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-117-687/2016; 2015 m. spalio 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-492-313/2015; 2012 m. kovo 20 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-105/2012).

45.       Pagal CK 6.2281 straipsnio 1 dalį, vartojimo sutartimi verslininkas įsipareigoja perduoti vartotojui prekes nuosavybės teise arba suteikti paslaugas vartotojui, o vartotojas įsipareigoja priimti prekes ar paslaugas ir sumokėti jų kainą. CK nustatytais atvejais vartojimo sutartimis laikomos ir kitos verslininko ir vartotojo sudarytos sutartys. Vartotoju pripažįstamas fizinis asmuo, su savo verslu, prekyba, amatu ar profesija nesusijusiais tikslais (vartojimo tikslais) siekiantis sudaryti ar sudarantis sutartį, o verslininku – fizinis ar juridinis asmuo ar kita organizacija, ar jų padalinys, savo prekybos, verslo, amato arba profesijos tikslais siekiantys sudaryti ar sudarantys sutartis, įskaitant asmenis, veikiančius verslininko vardu arba jo naudai (CK 6.2281 straipsnio 2, 3 dalys). Lietuvos Respublikos vartotojų teisių apsaugos įstatyme pateiktos analogiškos vartotojo ir verslininko sąvokos (2 straipsnio 19, 24 punktai).

46.       CK XVIII1 skyriaus normos, reglamentuojančios vartotojų teisių apsaugą, taip pat taikomos šiais atvejais: 1) kai fizinis asmuo sudaro sutartį dvigubo naudojimo tikslais, t. y. vartojimo ir verslo tikslais, tačiau, atsižvelgiant į visas su sutartimi susijusias aplinkybes, verslo tikslai nevyrauja; 2) kai fizinis asmuo faktiškai naudojasi preke ar faktiškai gauna paslaugą vartojimo tikslais ir už ją sumoka, nors sutartį su verslininku sudarė fiziniam asmeniui atstovaujantis viešasis juridinis asmuo (CK 6.2283 straipsnio 3 dalis).

47.       Kasacinio teismo praktika dėl vartojimo teisinių santykių kvalifikavimo yra gausi ir išplėtota – remiantis teisės aktuose pateikta vartojimo sutarties samprata, suformuluoti esminiai požymiai, kuriuos atitinkanti sutartis kvalifikuojama kaip vartojimo: pirma, prekes ar paslaugas įsigyja fizinis asmuo; antra, fizinis asmuo prekes ir paslaugas įsigyja ne dėl savo ūkinės komercinės ar profesinės veiklos, o savo asmeniniams, šeimos, namų ūkio poreikiams tenkinti; trečia, prekes ar paslaugas teikia verslininkas (fizinis ar juridinis asmuo, veikiantis verslo tikslais) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. liepos 7 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-358-248/2016 31, 32 punktus; 2018 m. liepos 25 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-274-403/2018 29 punktą, kt.). Teismui konkrečiu atveju sprendžiant, ar sudaryta sutartis kvalifikuotina kaip vartojimo, būtina identifikuoti sutarties šalis (vartotoją ir prekių (paslaugų) tiekėją) bei nustatyti, kokio tikslo, sudarydama sutartį, siekia viena iš sutarties šalių – vartotojas (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-206/2014; 2019 m. spalio 29 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-321-687/2019 26 punktą).

48.       Remiantis nusistovėjusia ESTT praktika, sąvoka „vartotojas“ turi būti aiškinama atsižvelgiant į šio asmens padėtį konkrečioje sutartyje pagal tos sutarties pobūdį ir tikslus, o ne į subjektyvią šio asmens padėtį, nes tas pats asmuo tam tikruose sandoriuose gali būti laikomas vartotoju, o kituose – ūkio subjektu (šiuo klausimu žr. ESTT 1997 m. liepos 3 d. sprendimo byloje B. prieš D., C-269/95, 16 punktą; 2005 m. sausio 20 d. sprendimo byloje J. G. prieš B. W. AG, C-464/01, 36 punktą; 2018 m. sausio 25 d. sprendimo byloje M. S. prieš Facebook I. L., C-498/16, 29 punktą; 2019 m. spalio 3 d. sprendimo byloje J. P. prieš F. G. H. L., C-208/18, 41, 56 punktus), t. y. vartotojo sąvoka yra objektyvi ir nepriklauso nuo konkrečių žinių, kurių gali turėti atitinkamas asmuo, arba informacijos, kurią jis faktiškai turi (ESTT 2015 m. rugsėjo 3 d. sprendimas byloje H. O. C. prieš SC V. R. SA, C-110/14, 21 punktas). Tokio požiūrio, kad vartotojo sąvoka yra objektyvi ir nepriklauso, pavyzdžiui, nuo asmens einamų pareigų, įgyto išsilavinimo, turimo turto, laikosi ir kasacinis teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-242-684/2020, 34 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika). Kasacinio teismo praktikoje nurodyta ir tai, kad vartotojo sąvoka yra funkcinio pobūdžio sąvoka. Ji yra siejama su konkrečia sutartimi, konkrečiu sutartiniu teisiniu santykiu. Todėl kiekvienos konkrečios sutarties atžvilgiu būtina nustatyti, kokią funkciją asmuo atlieka tame sandoryje – ar asmuo veikia verslo, ar ne verslo tikslais. Taip yra todėl, kad, kaip minėta, vienas ir tas pats asmuo skirtinguose sandoriuose gali būti ir vartotojas, ir verslininkas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. lapkričio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-321-1075/2020, 24 punktas).

49.       Jeigu kyla abejonių dėl fizinio asmens prekės (paslaugos) įsigijimo (naudojimo) tikslo, teismas turi vertinti visas reikšmingas konkrečios sutarties sudarymo aplinkybes, sutarties turinį, pobūdį, šalių elgesį po sutarties sudarymo, galimus tikslus ir pan. (CK 6.193 straipsnis) ir, remdamasis faktinių bylos duomenų ir nustatytų aplinkybių visuma, spręsti, koks buvo sutarties tikslas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-397/2011; 2020 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-161-403/2020, 22 punktas). Specialios taisyklės, skirtos vartotojui kaip silpnesniajai šaliai apsaugoti, taikomos tik sutartims, kurios buvo sudarytos siekiant patenkinti privačius asmens poreikius ir kurios niekaip nėra susijusios su jo verslu ar profesija, taigi ši apsauga nėra pateisinama tuomet, kai sutartis sudaryta siekiant su profesine veikla susijusių tikslų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. lapkričio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-321-1075/2020, 20 punktas).

50.       Kvalifikuojant sutartį kaip vartojimo sutartį asmens tikslai konkrečios sutarties atžvilgiu yra nustatomi sutarties sudarymo metu. Taigi taikomas statinis požiūris į asmens padėtį konkrečios sutarties atžvilgiu. Toks požiūris remiasi nuspėjamumo, teisinio tikrumo ir teisėtų lūkesčių principais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. lapkričio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-321-1075/2020, 29 punktas).

51.       Pirmosios instancijos teismas ginčijamame sprendime nurodė, kad ginčo palmes įsigijo atsakovas, siekdamas jas auginti savo gyvenamojo namo kieme, t. y. asmeniniams, šeimos, namų ūkio poreikiams tenkinti, todėl ginčo šalis siejo vartojimo pirkimo–pardavimo teisiniai santykiai. Bylą nagrinėjęs Klaipėdos apygardos teismas, pritardamas pirmosios instancijos teismo motyvams, 2022 m. liepos 1 d. nutartyje papildomai pažymėjo, kad ta aplinkybė, jog trečiasis asmuo D. B. už dvi iš aštuonių palmių ir jų pasodinimą sutiko pareklamuoti ieškovo veiklą, įtakos susiklosčiusių santykių kvalifikavimui neturi, kadangi trečiasis asmuo D. B. sudarė šį susitarimą su ieškovu, turėdama tikslą įgyti palmes savo asmeniniams, o ne verslo poreikiams tenkinti. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjų kolegija 2023 m. kovo 23 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-3-105-781/2023 su tokiomis teismų išvadomis nesutiko. 

52.       Klaipėdos apygardos teismo teisėjų kolegija,  įvertinusi suformuotą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir ESTT praktiką, pažymi, kad nagrinėjamoje byloje tarp ieškovo, atsakovo ir trečiojo asmens buvo susiformavę dvejopo pobūdžio santykiai.

53.       Visų pirma, ieškovas A. N., būdamas verslininkas, 2020 m. rugsėjo 14 d. kreipėsi į D. B., siūlydamas natūrinių mainų sutartį, – padovanoti ir pasodinti egzotinius augalus – palmes mainais už prekių ir interneto tinklalapio (duomenys neskelbtini) reklamą D. B. asmeninėje socialinės medijos paskyroje platformoje „Instagram“. Trečiasis asmuo D. B. sutiko su natūrinių mainų pasiūlymu – suteikti ieškovo prašomą reklamos paslaugą mainais už dvi nemokamas palmes (įskaitant jų atvežimą ir pasodinimą). Taigi tarp ieškovo A. N. ir trečiojo asmens D. B. buvo susiklostę verslo teisiniai santykiai, kai tiek ieškovas, veikiantis pagal verslo liudijimą, tiek D. B. dėl jos vykdomo verslo modelio – reklamos paslaugų teikimo socialinės medijos paskyroje „Instagram“ – šiuose santykiuose veikė kaip verslininkai.

54.       Dar šešias palmes atsakovas kartu su sutuoktine trečiuoju asmeniu D. B. nusprendė nusipirkti iš ieškovo papildomai. Taigi atsakovo ir trečiojo asmens namų, esančių adresu (duomenys neskelbtini), kieme buvo pasodintos aštuonios palmės. Pažymėtina, kad mokėjimą už šešias ginčo palmes, jų atvežimą, pasodinimą, žemę bei apsiaustus atliko atsakovas A. B..

55.       Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad pradiniame ieškinyje ieškovas atsakovais buvo nurodęs D. B. ir A. B.. Bylos nagrinėjimo metu (pirmosios instancijos 2022 m. sausio 25 d. teismo posėdžio metu) paaiškėjo, jog A. B. ir D. B. yra sudarę vedybų sutartį, kuria yra numatytas atskiras šalių turto režimas. Esant šioms aplinkybėms, ieškovo prašymu D. B. procesinė padėtis civilinėje byloje iš atsakovės buvo pakeista į trečiąjį asmenį, nepareiškiantį savarankiškų reikalavimų. Kadangi už palmes apmokėjo atsakovas A. B., jis vedybų sutarties pagrindu ir įgijo daiktines teises į palmes, todėl šioje byloje jo procesinė padėtis – atsakovas.

56.       Kaip matyti iš į bylą pateikto ieškovo ir trečiojo asmens D. B. susirašinėjimo, ginčo palmių pirkimo–pardavimo sandoris šiuo atveju nebuvo sudarytas išimtinai su atsakovu, t. y. dėl palmių pirkimo, atvežimo ir pasodinimo tarėsi trečiasis asmuo, būtent su trečiuoju asmeniu buvo aptarta palmių priežiūra, trečiajam asmeniui siųsta sąskaita už prekes ir paslaugas. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, bylos duomenys patvirtina, kad trečiasis asmuo D. B., būdama atsakovo sutuoktine, „tarpininkavo“, vedė derybas ikisutartiniuose teisiniuose santykiuose dėl palmių pirkimo–pardavimo, tačiau ji šiuose santykiuose veikė ne kaip verslininkė, o kaip vartotoja, siekdama bendriems su atsakovu šeimos poreikiams įsigyti 6 palmes, už kurių atvežimą, pasodinimą sumokėjo trečiojo asmens sutuoktinis atsakovas A. B.. Remiantis CK 3.92 straipsnio 3 dalimi, preziumuojama, kad sutuoktinis sudaro sandorius, kai yra kito sutuoktinio sutikimas. Šiuo atveju prezumpcija reiškia, kad asmuo sudarantis sandorius su sutuoktiniu, gali netikrinti ar kitas sutuoktinis sutinka su sandorio sudarymu, o tiesiog pripažinti, kad toks sutikimas yra. Palmės buvo įgytos tiek atsakovo, tiek trečiojo asmens asmeniniams, šeimos, estetiniams namų ūkio poreikiams tenkinti, o konkrečiai – auginti gyvenamojo namo kieme. Palmes pardavė ieškovas, kuris verčiasi palmių tiekimo ir pardavimo Lietuvoje veikla. Taigi, konkrečiu atveju sudarant pirkimo–pardavimo sutartį dėl šešių palmių ieškovą ir atsakovą siejo vartojimo pirkimo–pardavimo teisiniai santykiai.

57.       Teisėjų kolegija pažymi, kad esant dviem vienas po kito sudarytiems sandoriams tarp tų pačių asmenų galimos dvejopo pobūdžio situacijos, t. y. kai pirmojo sandorio metu buvęs verslo tikslas išnyksta vėlesniame teisiniame santykyje (antrojo sandorio metu) arba kai šalis siejantis verslo tikslas išlieka. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjų kolegija 2023 m. kovo 23 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-105-781/2023 nurodė, kad nagrinėjamu atveju byloje nėra ginčo, kad antruoju sandoriu palmės buvo įsigytos asmeninio naudojimo tikslu – papuošti namų kiemą, tačiau liko neįvertinta, ar šiame sandoryje išliko verslo tikslas, t. y. ar perkant palmes vartojimo tikslu kartu nebuvo įgyvendinamas ir verslo tikslas. Kasacinis teismas taip pat akcentavo, jog  tikslas konkrečios sutarties atžvilgiu nustatomas sutarties sudarymo metu.

58.       Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad, pagal byloje pateiktus duomenis, šalių susirašinėjimą žinutėmis, elektroniniu paštu ieškovo 2020 m. rugsėjo 16 d. pateiktą komercinį pasiūlymą D. B., palmių įsigijimo sudarymo metu šalys buvo aiškiai susitarusios, kad tik 2 palmės iš 8 bus atvežtos ir pasodintos mainais į trečiojo asmens D. B. reklamos paslaugas. Kitos 6 palmės nebuvo susitarimo dėl reklamos paslaugų dalykas. Minėtame komerciniame pasiūlyme ieškovas A. N. aiškiai nurodė, kad reklaminės palmės bus tik 2 ir už jas D. B. atsiskaitys reklamos paslaugomis. Šios aplinkybės suponuoja išvadą, kad sutarties tarp šalių sudarymo metu šalys aiškiai atskyrė, kad dalis palmių bus sodinama siekiant jas reklamuoti, o kita dalis – ne.

59.       Pažymėtina, kad trečiasis asmuo D. B. neginčija fakto, kad, viešinant palmes „Instagramo“ paskyroje, kadruose buvo matomos visos 8 palmės, tačiau vien ši aplinkybė, kad į kadrą papuolė ne tik 2 reklaminės palmės, o ir kitos 6, kurias trečiasis asmuo D. B. ir atsakovas A. B. nusipirko patenkinti savo asmeniniams estetiniams tikslams, savo namų lauko aplinkai papuošti, pati savaime negali būti laikoma pakankama konstatuoti faktui, kad ir likusių 6 palmių atžvilgiu buvo įgyvendinamas pradinės sutarties dėl 2 palmių reklamos verslo tikslas. Byloje nėra duomenų, kad šalys būtų susitarusios dėl reklamos paslaugų atsakovui įsigyjant kitas 6 palmes. Tokio tikslo tarp šalių nebuvo. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje pažymima, kad vartojimo sutartį kvalifikuojantis požymis yra ne sutarties tikslas, o vienos iš sutarties šalių – prekių pirkėjo ar paslaugų įgijėjo tikslas (žr. Vartotojų teisių apsauga vartojimo sutartiniuose santykiuose: teisinio reguliavimo ir teismų praktikos apžvalga). Nagrinėjamu atveju atsakovo ir trečiojo asmens tikslas buvo įsigyti dar 6 palmes savo asmeniniams, šeimos, namų ūkio poreikiams tenkinti, o ne verslo tikslu, siekiant įvykdyti reklaminius įsipareigojimus.

60.       Be to, svarbu pažymėti ir tai, kad 6 palmes ieškovas pardavė atsakovui tokiomis pačiomis, įprastomis sąlygomis kaip ir kitiems savo klientams. Byloje nėra duomenų apie suteiktas atsakovui nuolaidas, lengvatines sąlygas, dovanas ar kitas privilegijas, kurias būtų galima traktuoti kaip atsiskaitymą už D. B. paslaugas, reklamuojant palmes.

61.       Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad, esant ginčui dėl sutarties turinio bei jos sąlygų, sutartis turi būti aiškinama nustatant tikruosius sutarties dalyvių ketinimus, atsižvelgiant į sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes, šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas reikšmingas aplinkybes. Kartu sutarties sąlygos turi būti aiškinamos taip, kad aiškinimo rezultatas nereikštų nesąžiningumo vienos iš šalių atžvilgiu, būtina vadovautis ir CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais bendraisiais teisės principais. Taikant įstatymo įtvirtintas ir teismų praktikoje pripažintas sutarčių aiškinimo taisykles, turi būti kiek įmanoma tiksliau išsiaiškinta šalių valia, išreikšta joms sudarant sutartis ir prisiimant iš tokių sutarčių kylančius įsipareigojimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. rugsėjo 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-424/2004; 2011 m. liepos 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-318/2011; kt.). Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas prieina prie išvados, kad nei ieškovas, parduodamas 6 iš 8 palmių atsakovui, nei pats atsakovas, pirkdamas jas, ar trečiasis asmuo D. B., tardamasi dėl jų pirkimo, nesiejo šių 6 palmių pirkimo–pardavimo su D. B. įsipareigojimu ieškovui dėl reklamos. Tarp šalių nebuvo susitarimo, kad už palmes, kurias ieškovas parduoda atsakovui, atsakovas mokės ne tik pinigais, o trečiasis asmuo D. B. turės priešpriešinę pareigą ieškovui suteikti reklamos paslaugas. Sutinkant su ieškovu ir traktuojant, kad palmių savininkė de facto buvo D. B. ir dėl likusių 6 palmių, kurias nusipirko ir už kurias sumokėjo atsakovas, ieškovą ir trečiąjį asmenį siejo verslo santykiai, susiklostytų su verslo logika ir komercinių sandorių atlygintinumo principu nesuderinama situacija, kai sandorio šalis pati susimoka visą prekės kainą, papildomai prisiima reklamos įsipareigojimą, tačiau mainais už tai negauna nieko.

62.       Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad byloje nėra ginčo, kad po palmių pasodinimo atsakovo ir trečiojo asmens gyvenamojo namo kieme trečiasis asmuo D. B. ieškovui teikė reklamos paslaugą socialiniame tinkle „Instagram“. Po trečiojo asmens suteiktų reklamos paslaugų ieškovas nurodė trečiajam asmeniui, kad nebeliko daug palmių, kurias būtų galima parduoti. Trečiasis asmuo atsakė, kad toks buvo ginčo santykių tikslas. Tačiau šios aplinkybės tik patvirtina, kad trečiasis asmuo D. B. tinkamai ir ieškovo atžvilgiu pelningai atliko savo įsipareigojimą socialiniame tinkle „Instagram“ paskleisti ieškovo reklamos paslaugą. Trečiasis asmuo teikė reklamos paslaugą, kaip ir buvo susitarta, mainais už dvi palmes (jų atvežimą ir pasodinimą). Teisėjų kolegija pažymi, kad verslo santykiai tarp ieškovo ir trečiojo asmens nenutrūko ir nepasikeitė tuomet, kai tarp ieškovo ir atsakovo buvo sudaryta papildoma 6 palmių vartojimo pirkimo–pardavimo sutartis. Minėti verslo santykiai tarp ieškovo ir trečiojo asmens su įsipareigojimu reklamuoti palmes išliko paraleliai susiformavus vėlesniam vartojimo pirkimo–pardavimo sandoriui tarp ieškovo ir atsakovo, kai nei atsakovas, net trečiasis asmuo, sudarydami minėtą pirkimo–pardavimo sandorį, neprisiėmė su verslo veikla susijusių įsipareigojimų. Kaip jau minėta, tokio susitarimo tarp šalių, kad ieškovas parduoda 6 palmes mainais į tai, kad trečiasis asmuo jas reklamuos savo „Instagramo“ paskyroje, nebuvo.

63.       Apeliacinės instancijos teismas, siekdamas tinkamai kvalifikuoti tarp šalių susiklosčiusius teisinius santykius, nustatęs ir įvertinęs faktines aplinkybes, susijusias su šalių sutarties dėl palmių pirkimo–pardavimo sudarymu, daro išvadą, kad atsakovas – vartotojas, o ieškovas – verslininkas, sudarant 6 palmių pirkimo–pardavimo sutartį tarp šalių susiklostė vartojimo teisiniai santykiai, šalis siejusi pirkimo–pardavimo sutartis pripažintina ir vartojimo sutartimi (CK 6.2281 straipsnis) ir ieškovo civilinės atsakomybės pagrindas šioje byloje buvo nustatytas teisingai.

Dėl vartotojų tinkamo informavimo pareigos vykdymo

64.       Vartotojo teisė į informaciją yra vienas esminių aukšto vartotojų apsaugos lygio užtikrinimo garantų. Tinkamas vartotojo informavimas ne tik įgalina vartotoją priimti informuotą sprendimą – apgalvoti savo sprendimą dėl atitinkamų prekių ir paslaugų įsigijimo, palyginti rinkoje esančias prekes ir paslaugas bei jų kainą, bet ir sukuria sąlygas rinkai veikti efektyviai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-246-1075/2021, 20 punktas).

65.       Bendruosius reikalavimus atskleistinos informacijos turiniui nustato CK XVIIII skyriaus „Vartojimo sutartys“ normos. CK 6.2286 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, prieš sudarydamas vartojimo sutartį, kuri nėra nuotolinė ar ne prekybos patalpose sudaroma sutartis, verslininkas privalo aiškiai ir suprantamai suteikti vartotojui būtiną, teisingą, išsamią ir neklaidinančią informaciją. Informacija vartotojui turi būti suteikta valstybine kalba. Iš esmės analogišką reikalavimą nustato ir CK 6.2287 straipsnio 1 dalis, reglamentuojanti informacijos vartotojui suteikimą nuotolinių ir ne prekybos patalpose sudaromų sutarčių atveju, – prieš sudarydamas nuotolinę sutartį ar ne prekybos patalpose sudaromą sutartį, verslininkas privalo aiškiai ir suprantamai suteikti vartotojui aptariamoje normoje nurodytą informaciją, be kita ko, informaciją apie pagrindines prekės ar paslaugos savybes (atsižvelgiant į informavimo priemones ir prekę ar paslaugą) (CK 6.2287 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

66.       Kasacinio teismo praktikoje nurodyta, kad verslininko pareiga informuoti vartotoją (informacijos atskleidimo pareiga) laikoma tinkamai įvykdyta, jei vartotojui, visų pirma, yra suteikiama visa teisės aktuose reikalaujama informacija, antra, tokia informacija yra suteikta aiškiai ir suprantamai. Teisinis reguliavimas nepateikia reikalavimo pateikti informaciją „aiškiai ir suprantamai“ apibrėžimo ar gairių, kaip šis reikalavimas turėtų būti vertinamas. Remiantis kasacinio teismo praktika, reikalavimą pateikti vartotojui informaciją „aiškiai ir suprantamai“ galima būtų apibrėžti kaip apimantį informacijos prieinamumą, vartotojui realios galimybės susipažinti su informacija sudarymą, jos pateikimą įskaitomai, aiškia, paprasto (nesudėtingo) stiliaus, gerai struktūruota kalba, nevartojant neaiškių terminų, sąvokų, sudėtingų formuluočių, atkreipiant dėmesį į (išryškinant) tuos aspektus, kurie būtini atsižvelgiant į prekės ar paslaugos pobūdį ar kitas aplinkybes, ir neklaidinti vartotojo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-246-1075/2021, 24 punktas).

67.       Klausimą, ar informacija sutartinių vartojimo teisinių santykių atveju buvo pateikta aiškiai ir suprantamai, teismas turi spręsti atsižvelgdamas į visas faktines aplinkybes ir į pastabumo lygį, kurio galima tikėtis iš vidutinio vartotojo, t. y. taikydamas vidutinio vartotojo standartą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-246-1075/2021, 27 punktas). Vidutinis vartotojas yra pakankamai informuotas ir protingai pastabus bei nuovokus, atsižvelgiant į socialinius, kultūrinius ir kalbinius veiksnius (žr. ESTT 2000 m. sausio 13 d. sprendimo byloje E. L., C-220/98, 27 punktą; 2001 m. spalio 25 d. sprendimo byloje T. E., C-112/99, 52 punktą; 2002 m. spalio 24 d. sprendimo byloje L., C-99/01, 31 punktą; 2003 m. balandžio 8 d. sprendimo byloje P. A., C-44/01, 55 punktą; 2018 m. rugsėjo 13 d. sprendimo sujungtose bylose W. T. ir V. I., C-54/17 ir C-55/17, 51 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją; kt.). Vidutiniam vartotojui būdingą reakciją kiekvienu konkrečiu atveju turi nustatyti bylą nagrinėjantis teismas. Teismas, įvertinęs visas reikšmingas faktines bylos aplinkybes, susijusias su sutarties sudarymu, turi nustatyti ir įvertinti, ar suteiktos informacijos pakako tam, kad vidutinis vartotojas, t. y. pakankamai informuotas ir protingai pastabus bei nuovokus vartotojas, galėtų įvertinti, ar konkreti prekė atitinka jo individualius poreikius, ir suprasti, kaip tinkamai ir saugiai naudotis preke (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-246-1075/2021, 32 punktas).

68.       Be to, vidutinio vartotojo standartas siejamas su gautos informacijos suvokimu, o ne gebėjimu ją gauti. Vidutinio vartotojo standarto aiškinimas kaip asmens, kuris turi pats pasirūpinti informacija ir aktyviai jos ieškoti, reikštų informacijos paieškos pareigos visišką ar jos didesnės dalies perkėlimą vartotojui, o tai iš esmės paneigtų vieną svarbiausių ir pagrindinių vartotojo teisių – teisę į informaciją ir ją įgyvendinančią verslininko pareigą suteikti (atskleisti) informaciją vartotojui, šios teisės ir ją įgyvendinančios verslininkui nustatytos pareigos tikslą – atkurti nelygiavertę vartotojo padėtį, susidariusią vartojimo santykiuose, be kita ko, dėl to, kad vartotojas turi mažiau informacijos ir mažiau patyrimo, taip pat ir pačią vartotojų teisės esmę (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 10 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-201/2010; 2013 m. gruodžio 10 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-659/2013; 2021 m. spalio 13 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-246-1075/2021 34 punktą).

69.       Verslininkui pažeidus informacijos atskleidimo pareigą, kyla tam tikros teisinės pasekmės, viena iš jų – verslininko civilinė atsakomybė, taigi vartotojas įgyja teisę reikalauti nuostolių atlyginimo. Verslininkas, neįvykdęs arba netinkamai įvykdęs pareigą suteikti informaciją vartotojui, turi atlyginti dėl to vartotojo patirtus nuostolius (CK 6.2286 straipsnio 5 dalis). Kilus ginčui dėl verslininko pareigos suteikti informaciją vartotojui tinkamo vykdymo, pareiga įrodyti patirtus neigiamus padarinius, nuostolių faktą, priežastinį ryšį tarp informacijos nesuteikimo ir neigiamų padarinių tenka vartotojui, o pareiga įrodyti, kad informacija buvo suteikta ir ji buvo suteikta aiškiai ir suprantamai, – verslininkui. Verslininkui neįrodžius, kad informacija vartotojui buvo suteikta arba kad ji suteikta tinkamai, yra pagrindas konstatuoti neteisėtus veiksmus kaip vieną iš civilinės atsakomybės sąlygų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-246-1075/2021, 38 punktas).

70.       Kaip matyti iš faktinių bylos aplinkybių, ieškovas (jo atstovė) 2020 m. rugsėjo 14 d. pirmoje žinutėje, adresuotoje trečiajam asmeniui D. B., siūlydamas „barterinius mainus“, pateikė nuorodą į internetinę parduotuvę (duomenys neskelbtini) ir nuorodą socialiniame tinkle „Facebook“. Tą pačią dieną ieškovas (jo atstovė) trečiajam asmeniui D. B. nurodė, kad ginčo palmių rūšis nelepi, atspari žemai temperatūrai ir vėjui, nedengta gali žiemoti iki –18 °C. Apie tai, kad, esant šalčiams, palmes dar reikia šildyti laidais, neužsiminta, taip pat nebuvo detalizuota, jog būtent ieškovo pateiktose nuorodose yra informacija apie augalų (palmių) priežiūrą. Atkreipiamas dėmesys, kad vėliau ieškovui susirašinėjant su trečiuoju asmeniu rugsėjo mėnesį ieškovas įkėlė nuotraukas, kaip atrodys palteliai palmėms, nurodė, kad prieš žiemą reikės pamulčiuoti šaknis, padaryti kalnelį ir lapus surišti, tačiau ir vėlgi apie laidus nieko neužsiminė. Pažymėtina tai, kad ir pats trečiasis asmuo D. B. aktyviai domėjosi tinkama palmių priežiūra, t. y. teiravosi, kur geriau palmes sodinti, kokius augalus šalia palmių auginti, kokia medžiaga lapus surišti, kada tręšti ir laistyti. Šios aplinkybės patvirtina, jog trečiasis asmuo nebuvo aplaidus, nerūpestingas, nepakankamai domėjosi įsigyjama preke, priešingai – D. B. siekė pakankamai detaliai išsiaiškinti tinkamas palmių auginimo sąlygas.

71.       Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad byloje nėra duomenų, kokia tiksliai informacija apie augalus ir jų priežiūrą buvo ieškovo internetinės parduotuvės versijoje 2020 m. rugsėjo mėnesį, t. y. kai buvo sudaryti ginčo sandoriai. Be to, teismas pažymėjo, kad informacijos pateikimas apie augalus ir jų priežiūrą viešojoje erdvėje nelaikytinas tinkamu vartotojo informavimu.

72.       Pažymėtina, jog CK 6.2286 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad verslininkas ženklindamas prekes ar kitokiu būdu privalo vartotojui suteikti informaciją, jeigu ji nėra akivaizdi iš konteksto, apie prekės ar paslaugos pagrindines savybes (atsižvelgiant į informavimo priemones ir prekę ar paslaugą). Kaip matyti iš byloje pateikto šalių susirašinėjimo, 2021 m. vasario 7 d. tik trečiajam asmeniui pasiteiravus, ar palmės turi šansų išgyventi, kai lapai visiškai pakeitę spalvą, ieškovas atrašė, jog esant temperatūrai žemiau                 –20°C svarbiausia palaikyti šildymą laidais. Ieškovo į bylą pateiktoje rašytinėje palmių priežiūros instrukcijoje nurodyta, kad siekiant kuo labiau apsaugoti lapus, temperatūrai nukritus iki –8°C (trumpalaikių šalčių), reikia dėti likusias apsiaustų dalis, tačiau prieš tai ant agroplėvelės, apsuktos ant palmės (ant kamienų ir lapų viršaus), reikia apsukti šildymo laidus. Ieškovo pateiktoje IF PLANTS medelyno informacijoje apie ginčo palmių priežiūrą nurodyta, kad temperatūrai nukritus žemiau –25°C reikia naudoti šildymo kabelius. Valstybinės augalininkystės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos pateiktoje išvadoje nurodyta, kad ši tarnyba mano, kad ginčo palmės nepritaikytos auginti atvirame grunte Lietuvos klimatinėmis sąlygomis šaltuoju metų laikotarpiu be papildomų priežiūros priemonių. Esant šioms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgęs į byloje nustatytų aplinkybių visumą, t. y. į apelianto parduodamų augalų – palmių galimybes augti Lietuvos klimate, daro išvadą, jog informacija apie tai, kad jas auginant šaltuoju metu laikotarpiu, kurio metu pasitaiko, jog temperatūra nukrenta ir žemiau –25°C, turi būti naudojamos papildomos jų apsaugos priemonės – šildymo kabeliai, apibūdina vieną iš pagrindinių šios parduodamos prekės savybių. Pažymėtina, kad ši savybė nėra akivaizdi, kadangi tokios priemonės nėra reikalingos kiekvienam augalui, tuo labiau kad ieškovas, kaip jau minėta, buvo nurodęs, jog ši palmių rūšis nelepi, atspari žemai temperatūrai ir vėjui, nedengta gali žiemoti iki –18°C ir pan.

73.       Teisėjų kolegija konstatuoja, jog Klaipėdos apylinkės teismas priėjo prie pagrįstos išvados, kad „kadangi atsakovas įsigijo Lietuvos klimato sąlygoms neįprastus augalus – palmes, ieškovas privalėjo įvykdyti informavimo pareigą tokiu būdu ir apimtimi, kad vidutinis pakankamai informuotas ir protingai pastabus bei nuovokus vartotojas dar prieš įsigyjant prekę gautų esminę informaciją apie jų priežiūrą žiemos metu, reikalingas papildomas priemones, iš kurios ne tik suvoktų, kaip reikia prižiūrėti augalą, kad šis nežūtų, bet ir galėtų įvertinti apskritai savo galimybes sukurti palmėms tinkamas sąlygas augti, įrengti atitinkamas technines priemones, palaikyti tinkamą temperatūrą šaltuoju metų laikotarpiu (pvz. kieme šildyti palmes laidais). Įvertinus visas bylos aplinkybes, pateiktus įrodymus, liudytojų parodymus, teismas daro išvadą, kad ieškovas neįvykdė informavimo pareigos, prieš įsigyjant augalus (palmes) atsakovui nesuteikė reikalingos išsamios, aiškios ir suprantamos informacijos apie palmes bei jų priežiūrą žiemą“.

74.       Apeliantas A. N., nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo išvada, akcentuoja, kad CK 6.2288 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad, sudarydamas nuotolinę sutartį, verslininkas privalo suteikti vartotojui šio kodekso 6.2287 straipsnio 1 dalyje nurodytą informaciją aiškia ir suprantama kalba arba sudaryti sąlygas vartotojui tinkamai susipažinti su ta informacija, atsižvelgdamas į naudojamas ryšio priemones. Patvariojoje laikmenoje pateikiama informacija turi būti įskaitoma. Ieškovas nurodo, kad jo aktyvūs veiksmai informuojant D. B. apie palmių priežiūrą atitiko kasacinio teismo keliamus reikalavimus – informacija buvo suteikta „aiškiai ir suprantamai“, informacija buvo lengvai prieinama, D. B. buvo suteiktos realios galimybės susipažinti su informacija.

75.       Bylą nagrinėjęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2023 m. kovo 23 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-105-781/2023 nurodė, kad ieškovo kasacinio skundo argumentai, jog nagrinėjamu atveju šalys sudarė nuotolinę sutartį, laikytini teisiškai nepagrįstais. Nuotolinė sutartis yra verslininko ir vartotojo sutartis, sudaroma pagal organizuotą nuotolinio pirkimo–pardavimo ar paslaugų teikimo sistemą, verslininkui ir vartotojui fiziškai nesant kartu vienoje vietoje ir iki sutarties sudarymo bei sutarties sudarymo metu naudojant tik ryšio priemones (CK 6.2288 straipsnis). Nagrinėjamoje byloje nebuvo nustatyta, kad ginčo šalys sutartį sudarė naudodamos verslininko organizuotą nuotolinio pirkimo–pardavimo sistemą, o tai pagal aptariamą normą yra būtinoji sąlyga sutartį kvalifikuoti kaip nuotolinę. Taigi, vien tai, kad šalys naudojosi nuotolinio ryšio priemonėmis, nelemia sutarties kvalifikavimo kaip nuotolinės, atitinkamai CK 6.2287 straipsnio taikymo (nutarties 43 punktas).

76.       Ieškovo teigimu, rašytinė instrukcija apie palmių priežiūrą, kurioje buvo nurodytas poreikis, esant tam tikroms klimato sąlygoms, apsukti šildymo laidus ant kamienų ir lapų viršaus, atsakovui buvo pateikta kartu su augalais jų pristatymo metu. Tuo tarpu atsakovas neigia gavęs tokią instrukciją. Pirmosios instancijos teismo posėdžio metu kaip liudytojas apklaustas R. P. (R. P.), kuris atvežė palmes, paaiškino, kad matė, jog į palmes buvo įkišti lapai, tačiau negalėjo patvirtinti, jog tai buvo instrukcija. Jis pats į rankas atsakovui instrukcijos nepadavė. Ieškovas aplinkybę, kad atsakovui buvo pateikta visa reikiama informacija apie augalus ir jų priežiūrą, pateikta rašytinė instrukcija, siekė įrodyti taip pat liudytojų S. N. ir N. P. parodymais. Liudytoja S. N. paaiškino, kad klientams yra teikiama informacija, kaip prižiūrėti ir auginti augalą, tačiau liudytoja pripažino, kad nei su atsakovu, nei su trečiuoju asmeniu nekontaktavo, susitarimuose nedalyvavo. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad liudytoja yra ieškovo sutuoktinė, todėl yra suinteresuota bylos baigtimi. Pažymėtina, kad nors liudytoja N. P. parodė, jog jai buvo suteikta visa reikalinga informacija apie palmes, be to, vazone buvo įdėta instrukcija, tačiau, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, tai nepatvirtina, jog tokia informacija buvo suteikta ir atsakovui. Kaip paaiškino liudytoja, ji su palme nusipirko ir reikalingas priemones, buvo pasiūlyta įsigyti ir laidus, ir paltelius. Tuo tarpu atsakovui (taip pat ir trečiajam asmeniui) nebuvo užsiminta ir pasiūlyta įsigyti kabelius, siūlyta įsigyti tik apsiaustus (paltukus) palmėms, kuriuos atsakovas ir įsigijo. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad ieškovo įrodinėjamas faktas, jog, pasodinus palmes, atsakovui buvo palikta palmių priežiūros instrukcija, bylos duomenimis nebuvo patvirtintas.

77.       Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, esminė informacija apie palmių priežiūrą aiškiai ir suprantamai, nededant pastangų ją surasti, turėjo būti pateikta dar prieš įsigyjant, t. y. ieškovo atstovams pasodinant, palmes, tačiau, bylos duomenimis, tokia informacija nebuvo nurodyta, įsigyti papildomų palmių apsaugos priemonių – šildymo laidų nebuvo pasiūlyta. Bylą nagrinėjęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2023 m. kovo 23 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-105-781/2023 konstatavo faktą, kad byloje nėra duomenų, jog esminė informacija apie palmių priežiūrą (šildymą laidais) nagrinėjamu atveju buvo žinoma atsakovui ir trečiajam asmeniui. Taigi, ieškovas nesuteikė atsakovui ir D. B. informacijos, kuri buvo reikšminga apsisprendžiant dėl sutarties su ieškovu sudarymo, ir tai buvo esminis ieškovo kaip pardavėjo pareigos pažeidimas.

78.       Teisėjų kolegija, įvertinusi visas bylos aplinkybes, pateiktus įrodymus, liudytojų parodymus, nurodo, kad pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog ieškovas tinkamai neįvykdė informavimo pareigos, prieš atsakovui įsigyjant augalus (palmes) jam (taip pat ir trečiajam asmeniui) nesuteikė reikalingos išsamios, aiškios ir suprantamos informacijos apie palmes bei jų priežiūrą žiemą.

79.       CK 6.353 straipsnio 10 dalyje nurodyta, kad jeigu pardavėjas nesudarė galimybės pirkėjui nedelsiant daiktų pardavimo vietoje gauti šio straipsnio 1–8 dalyse nurodytą informaciją, pirkėjas turi teisę reikalauti iš pardavėjo atlyginti nuostolius, atsiradusius dėl vengimo sudaryti sutartį, o kai sutartis sudaryta, – per protingą terminą vienašališkai nutraukti sutartį ir pareikalauti grąžinti sumokėtą kainą ir atlyginti kitus nuostolius.

80.       CK 6.2286 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad verslininkas, neįvykdęs arba netinkamai įvykdęs pareigą suteikti informaciją vartotojui, turi atlyginti dėl to vartotojo patirtus nuostolius.

Dėl verslininko atsakomybės

81.       Sprendžiant ginčą dėl sutartinės civilinės atsakomybės, paprastai turi būti nustatytos visos keturios civilinės atsakomybės taikymo sąlygos: 1) asmens neteisėti veiksmai, 2) dėl jų atsiradusi žala, 3) asmens kaltė ir 4) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.246–6.249 straipsniai). Tačiau tuo atveju, kai sutartinės prievolės neįvykdo ar ją netinkamai įvykdo įmonė (verslininkas), taikytina kitokia taisyklė – įmonė (verslininkas) atsako visais atvejais, jei neįrodo, kad prievolės neįvykdė ar ją netinkamai įvykdė dėl nenugalimos jėgos (force majeure), nebent įstatymai ar sutartis numato kitaip (CK 6.256 straipsnio 4 dalis).

82.       Taigi, nagrinėjamu atveju, esant reikalavimui verslininkui taikyti sutartinę civilinę atsakomybę, teismui užtenka nustatyti tris atsakomybės taikymo sąlygas: 1) neteisėtus veiksmus, 2) žalą ir 3) jų priežastinį ryšį.

83.       Kilus ginčui dėl verslininko pareigos suteikti informaciją vartotojui tinkamo vykdymo, pareiga įrodyti patirtus neigiamus padarinius, nuostolių faktą, priežastinį ryšį tarp informacijos nesuteikimo ir neigiamų padarinių tenka vartotojui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-246-1075/2021).

84.       Nagrinėjamu atveju atsakovas ir trečiasis asmuo dėl apelianto neteisėtų veiksmų – neįvykdytos pareigos pateikti visą informaciją apie esmines prekės savybes, auginant Lietuvos klimato sąlygomis poreikį augalus šildyti laidais, apsisprendė įsigyti palmes ir dėl to atsakovas sumokėjo 3 925 Eur už augalus, 880 Eur už palmių apsiaustus, 541,20 Eur už palmių iškasimą, išvežimą ir aplinkos sutvarkymą ir patyrė 169,40 Eur advokato išlaidų už dokumentų paruošimą Valstybinei vartotojų teisių apsaugos tarnybai, į kurią nurodė kreiptis pats ieškovas. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsakovas byloje įrodė, kad jis patyrė nuostolių, nes papildomai šilumos laidais nešildomos palmės, esant žemai lauko temperatūrai, nušalo, tai įrodo: (i) 2023 m. balandžio 3 d. antstolio J. P. surašytas faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas, patvirtinantis faktą, kad palmių atsakovo sode nebėra ir kad jų liekanos yra išvežtos bei saugomos kitoje teritorijoje, (ii) faktas, kad 2020-2021 m. žiemą atsakovas palmių nešildė laidais, nes informacijos apie poreikį šildyti palmes laidais iš ieškovo nei jis, nei trečiasis asmuo D. B., prieš sudarant sutartį dėl palmių įsigijimo, negavo, (iii) nuotraukos, iš kurių matyti, kad atsakovas buvo apsiautęs palmes žiemai iš ieškovo įsigytais paltukais taip, kaip ieškovas buvo nurodęs, (iv) Valstybinės augalininkystės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos išvada, kurioje nurodyta, kad ginčo palmės nėra pritaikytos auginti atvirame grunte Lietuvos klimatinėmis sąlygomis šaltuoju metų laiku be papildomų priežiūros priemonių, (v) Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos pažyma apie oro temperatūrą Palangoje 2020–2021 m. žiemą, patvirtinanti, kad tą konkrečią žiemą oro temperatūra Palangoje buvo žema ir nepastovi, (vi) palmių nuotraukos, darytos 2021 metais, iš kurių matyti, kad palmės po pirmosios žiemos yra be žaliuojančių lapų, nudžiūvusios, negyvybingos, (vii) trečiojo asmens D. B. „Instagramo“ sekėjų komentarai apie tai, kad ir jų iš ieškovo įgytos palmės nušalo.

85.       Nurodytos aplinkybės suponuoja išvadą, kad nagrinėjamu atveju egzistuoja visos būtinos sąlygos taikyti ieškovo (verslininko) civilinę atsakomybę.

86.       Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į apelianto argumentus, kad atsakovas ir trečiasis asmuo dėl savo neapdairumo ir lengvabūdiškumo nesiėmė visų reikalingų priemonių tinkamai prižiūrėti palmes šaltuoju metų laiku, tačiau tokius teiginius atmeta kaip nepagrįstus. Visų pirma, pats ieškovas buvo atsakingas už jų atvežimą ir pasodinimą atsakovo kieme, todėl net jei būtų daroma prielaida, kad palmės žuvo, nes buvo blogai pasodintos, atsakomybę už tai turėtų prisiimti ieškovas. Antra, kaip matyti iš byloje pateiktų nuotraukų, atsakovas buvo pasirūpinęs palmių apsauga žiemą taip, kaip tai buvo nurodęs padaryti ieškovas: palmės buvo tinkamai apkauptos, ant jų kamienų buvo uždėti iš ieškovo įsigyti paltukai. Be to, kaip minėta, trečiasis asmuo D. B., susirašinėdama su ieškovu, aktyviai domėjosi palmių priežiūra: palankia vieta sodinti, tręšimu, laistymu, lapų surišimu, mulčiavimu. Nurodytos aplinkybės patvirtina, kad atsakovas ir trečiasis asmuo rūpinosi palmėmis taip, kaip tai buvo nurodęs daryti ieškovas, tačiau ieškovas neinformavo atsakovo ir (ar) trečiojo asmens apie būtinybę palmes žiemą dar ir papildomai šildyti laidais, todėl jos nušalo.

87.       Teismas pažymi, kad civiliniame procese įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Teismas savo išvadas privalo pagrįsti procesiniame įstatyme suformuluotų įrodymų vertinimo taisyklių tvarka. Įrodymų vertinimo taisyklės yra suformuluotos CPK 185 straipsnyje. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas praktiką dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, ne kartą yra pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas vadinamąja tikėtinumo taisykle, kurios esmė – laisvo įrodymų vertinimo principas. Jis reiškia, kad teismas suteikia didesnę įrodomąją galią tam įrodymui, kuris suponuoja didesnę vieno ar kito fakto buvimo ar nebuvimo tikimybę. Teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. lapkričio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-547/2013, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-420-969/2015, 2016 m. balandžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-192-219/2016 ). Kasacinis teismas ne kartą yra akcentavęs, kad reikalavimas vertinti įrodymus, vadovaujantis vidiniu įsitikinimu, yra teismo nepriklausomumo principo išraiška, nes niekas negali nurodyti teismui, kaip vertinti vieną ar kitą įrodymą.

88.       Atkreiptinas dėmesys į tai, kad ieškovas, būdamas verslininkas, veikdamas pagal apdairaus, rūpestingo, atidaus, t. y. racionalaus, protingo, asmens (lot. bonus pater familias) elgesio adekvačioje situacijoje etaloną, turėjo užtikrinti tinkamą, išsamų atsakovo informavimą apie esmines, išskirtines palmių auginimo Lietuvoje sąlygas, jų tinkamą priežiūrą šaltuoju metų laiku, o šios pareigos neįvykdęs (ar netinkamai ją įvykdžius), prisiimti neigiamų savo veiklos padarinių riziką. Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad ieškovui turi būti taikomos verslininko informavimo pareigos pažeidimo teisinės pasekmės ir todėl būtent jam šiuo atveju kyla atsakomybė, t. y. ieškovas laikytinas atsakingu už atsakovo patirtos turtinės žalos atlyginimą (CK 6.246 straipsnio 1 dalis, CK 6.256 straipsnio 4 dalis).

Dėl procesinės bylos baigties

89.       Nustatytų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes ir vertino byloje esančius įrodymus, padarė pagrįstas, argumentuotas išvadas ir iš esmės priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Apeliaciniame skunde nenurodyta jokių objektyvių argumentų, kurie būtų pagrindas panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, todėl, atmesdamas skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams. Tokia teismo sprendimo motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 27 d. nutartis Nr. 3K-3-219/2009). Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais, plačiau jų nekartodamas mano, kad sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl konstatuoja, jog nėra pagrindo jį pakeisti ar panaikinti (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

90.       Kiti apeliacinio skundo argumentai neturi įtakos skundžiamo teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako.

Dėl bylinėjimosi išlaidų 

91.       Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

92.       Ieškovo (apelianto) A. N. apeliacinį skundą atmetus, jam apeliacinės instancijos teisme turėtos bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Tuo tarpu atsakovas A. B. pateikė prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 774,40 Eur atsiliepimo į apeliacinį skundą rengimo išlaidos, taip pat 387,20 Eur papildomos bylinėjimosi išlaidos už paaiškinimų surašymą ir pateikimą teismui dėl ieškovo apeliacinio skundo (bylą grąžinus iš kasacinės instancijos teismo), 193,60 Eur patirtos išlaidos už faktinių aplinkybių konstatavimą.

93.       Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R–77 patvirtintomis Rekomendacijomis dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas), nusprendžia, kad atsakovo prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos neviršija nustatytų maksimalių dydžių, todėl yra priteisiamos iš ieškovo atsakovui. Iš viso iš ieškovo A. N. atsakovui A. B. priteisiama 1 355,20 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

94.       Lietuvos Aukščiausiajam Teismui 2023 m. kovo 23 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-3-105-781/2023 nutarus perduoti bylą nagrinėti iš naujo apeliacinės instancijos teismui, liko neišspręstas šalių turėtų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas. Kasacinis teismas šį klausimą paliko spręsti apeliacinės instancijos teismui (CPK 93, 96, 98 straipsniai). 

95.       Kaip matyti iš kasacinio skundo, ieškovas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo prašė panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. kovo 22 d. sprendimą, Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. liepos 1 d. ir priimti naują sprendimą – ieškovo (kasatoriaus) A. N. ieškinio reikalavimus patenkinti arba panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. liepos 1 d. nutartį ir grąžinti bylą iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui. Lietuvos Aukščiausiasis teismas 2023 m. kovo 23 d. nutartimi patenkino kasatoriaus vieną iš reikalavimų – Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. liepos 1 d. nutartį panaikino ir perdavė bylą iš naujo nagrinėti Klaipėdos apygardos teismui. Esant šioms aplinkybėms, ieškovui (kasatoriui) A. N. iš atsakovo A. B. priteisiamos bylinėjimosi išlaidos, patirtos kasacinės instancijos teisme – 2 178 Eur už teisinę pagalbą ir 124 Eur žyminis mokestis. Atsakovo A. B. patirtos bylinėjimosi išlaidos kasacinės instancijos teisme nepriteisiamos.

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

 

n u t a r i a :

 

Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. kovo 22 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovo A. N. atsakovui A. B. 1 355,20 Eur (vienas tūkstantis trys šimtai penkiasdešimt penki eurai dvidešimt centų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Priteisti iš atsakovo A. B. ieškovui A. N. 2 302 Eur (du tūkstančiai trys šimtai du eurai) bylinėjimosi išlaidų, patirtų kasacinės instancijos teisme.

 

Teisėjos        Giedrė Seselskytė

                                                                                                                          Larisa Šimanskienė

 

Danutė Žvinklytė