Civilinė byla Nr. 2-249/2008

Procesinio sprendimo kategorija 110.1

 

 

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

 

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2008 m. balandžio 10 d.

Vilnius

 

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš teisėjų: Alės Bukavinienės, Marytės Mitkuvienės (pirmininkė ir pranešėja) ir Gintaro Pečiulio teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo VšĮ „Versmės“ leidykla atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2008 m. vasario 21 d. nutarties, kuria iš dalies tenkintas atsakovo Lietuvos tūkstantmečio minėjimo direkcijos prie Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarijos prašymas civilinėje byloje Nr. 2-1340-54/08 pagal ieškovo VšĮ „Versmės“ leidykla ieškinį atsakovui Lietuvos tūkstantmečio minėjimo direkcijai prie LR Prezidento kanceliarijos dėl supaprastinto atviro konkurso sąlygų pripažinimo neteisėtomis.

Teisėjų kolegija,

 

nustatė:

 

Vilniaus apygardos teismas 2008 m. sausio 21 d. nutartimi tenkino ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių ir įpareigojo atsakovą sustabdyti pirkimo procedūras paskelbtame supaprastintame atvirame konkurse Lietuvos istorijos ir kultūros leidinių išleidimo paslaugoms pirkti. Atsakovas teismui pateikė prašymą panaikinti laikinąsias apsaugos priemones arba įpareigoti ieškovą per 10 dienų nuo nutarties įteikimo dienos įmokėti į Vilniaus apygardos teismo depozitinę sąskaitą ne mažiau kaip 600 000 Lt arba pateikti banko garantiją šiai sumai. Atsakovas nurodė, jog nutartis pažeidžia 43 tiekėjų interesus ir valstybės viešąjį interesą, nes užsitęsus teismo procesui gali likti neįsavintos valstybės lėšos, skirtos vertingų mokslinių ir kultūrinių leidinių išleidimui. Atsakovo vykdomas viešasis pirkimas yra reikšmingas žymiai daliai visuomenės ir susijęs su valstybės nustatytu tikslu paminėti Lietuvos valstybės tūkstantmetį. Laikinosios apsaugos priemonės neatitinka ekonomiškumo principo, ieškovas nesilaikė ikiteisminės ginčo nagrinėjimo tvarkos, t.y. nepateikė pretenzijos perkančiajai organizacijai, todėl piktnaudžiauja savo procesinėmis teisėmis, todėl vadovaudamasis CPK 150 str. 2 d. 1 p. prašė panaikinti laikinąsias apsaugos priemones. Atsakovas dėl sustabdyto konkurso gali patirti nuostolius. Kadangi bylos nagrinėjimas gali užtrukti apie metus, todėl dėl galimai išaugusių leidybos darbų kaštų, atsakovas bei Lietuvos Respublika gali patirti ne mažiau kaip 20 procentų nuo pasiūlytų kainų nuostolių ir tokiu būdu nebeįstengs nupirkti to paties kiekio ir apimties paslaugų – nebus išleista Lietuvos mokslui ir kultūrai svarbių leidinių už 1 200 000 Lt. Todėl nepanaikinus laikinųjų apsaugos priemonių, galimų nuostolių atlyginimo užtikrinimas įgyvendintų šalių procesinio lygiateisiškumo principą.

Vilniaus apygardos teismas 2008 m. vasario 21 d. atsakovo prašymą patenkino iš dalies - įpareigojo ieškovą VšĮ „Versmės“ leidykla per 10 dienų nuo nutarties nuorašo įteikimo dienos įmokėti į Vilniaus apygardos teismo depozitinę sąskaitą 300 000 Lt arba pateikti banko garantiją nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsakovui, atlyginimo užtikrinimui ir pateikti įmokėjimą patvirtinančius dokumentus teismui ir nurodė, kad per teismo nustatytą terminą nepervedus 300 000 Lt į teismo specialiąją sąskaitą arba nepateikus banko garantijos, laikinosios apsaugos priemonės bus panaikintos.

Teismas nurodė, kad paskelbtas suprastintas viešasis konkursas Lietuvos istorijos ir kultūros leidinių išleidimo paslaugoms pirkti susijęs su 2009 m. Lietuvos tūkstantmečio programa. LR Vyriausybės 2003 m. liepos 18 d. nutarimu Nr. 971 buvo patvirtintos šios programos įgyvendinimo priemonės: mokslinių tyrimų ir leidybos projektai, kultūros paveldo ir architektūros projektai, nacionaliniai ir tarptautiniai kultūros, meno ir visuomeniniai projektai (5 p.). Nutarimo 12 p. numatyti finansavimo šaltiniai: Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų lėšos, Europos Sąjungos paramos lėšos, kitos teisėtai įgytos lėšos. Be to, 1 priede nustatyta, kad mokslinių tyrimų ir leidybos projektų įgyvendinimui 2008 m. atsakovui biudžete yra numatyta skirti 1 450 000 Lt. Nagrinėjamo viešojo konkurso dalykas – Lietuvos istorijos ir kultūros leidinių išleidimas – yra viena iš mokslinių tyrimų ir leidybos projektų sudėtinių dalių, taigi šiam konkursui gali būti skirta tik dalis aukščiau minėtų lėšų. Taip pat atsižvelgiama ir į tai, kad tokio pobūdžio konkursas nėra vienintelis, jis negali turėti lemiamos reikšmės visos programos įgyvendinimui. Todėl šiuo atveju konkurso sustabdymas nepažeis viešojo intereso.

Teismas taip pat nurodė, kad atsakovas nurodo, jog dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių per vienerius metus gali patirti ne mažiau kaip 20 procentų nuo pasiūlytų kainų nuostolių ir nebeįstengti nupirkti to paties kiekio ir apimties paslaugų, todėl nebus išleista Lietuvos mokslui ir kultūrai svarbių leidinių už 1 200 000 Lt. Ieškovas, vadovaudamasis konkurso sąlygų 3 priedo „Sutarties projektas“ 2.1.1. p., nurodo, kad atsakovas nuostolių nepatirs, kadangi 100 procentų atsiskaitys su konkurso laimėtoju tik gavęs pinigų sumą iš LR finansų ministerijos. Teismas sutiko su atsakovu, jog yra tikimybė, kad leidybos kaštai gali didėti, todėl, nors atsakovas šiuo metu pinigais nedisponuoja, tačiau mokslinių tyrimų ir leidybos projektų įgyvendinimui 2008 m. biudžete skirtų lėšų gali nebepakakti tokiam pačiam kiekiui leidinių išleidimo paslaugoms pirkti, todėl atsakovas patirs nuostolius.

Teismas, vertindamas išdėstytas aplinkybes ir galimų nuostolių tikėtinumą, padarė išvadą, kad šiuo metu nuostolių, galinčių atsirasti dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių atlyginimo užtikrinimui yra pakankama ir šalių interesų pusiausvyrą atitinkanti 300 000 Lt suma.

Atskiruoju skundu ieškovas prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2008 m. vasario 21 d. nutartį ir nurodo, kad:

1. Pagal Civilinio proceso kodekso 111 straipsnio 2 dalies 4 punktą bei 178 straipsnį atsakovui, prašiusiam teismo pareikalauti iš ieškovo nuostolių, galinčių jam atsirasti dėl laikinosios apsaugos priemonės taikymo, atlyginimo užtikrinimą, tenka pareiga pateikti įrodymus apie prašyme nurodytą reikalavimo faktinį pagrindą – galimų nuostolių pobūdį ir preliminarų dydį. Tačiau byloje nėra jokių faktinių duomenų apie galimų atsakovo nuostolių dydį, atsakovo pateiktas preliminarus jų paskaičiavimas yra absoliučiai nepagrįstas, todėl nesant teisinio pagrindo teismas neturėjo teisės tenkinti atsakovo prašymo dėl nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo.

2. Visiškai neaišku, kokiais metodais remiantis atsakovas paskaičiavo ir padarė išvadą, jog įvertinus panašią bylų nagrinėjimo teisme trukmę dėl galimai išaugsiančių leidybos darbų kaštų, atsakovas vien per metus gali patirti „ne mažiau kaip 20 procentų nuo pasiūlytų kainų nuostolių“. Net jeigu yra tikimybė, kad leidybos kaštai gali padidėti, atsakovo nurodytas 20 procentų pokytis nuo pasiūlytų kainų yra visiškai nepagrįstas ir nelaikytinas nuostolių dydžio preliminariu paskaičiavimu. Nagrinėjamu atveju atsakovas neatliko jokių paskaičiavimų, o tiesiog „sugalvojo“ minėtą procentinę išraišką.

3. Atsakovas visiškai nepagrįstai teigia, jog paskelbto konkurso, kurio procedūros yra sustabdytos, vertė siekia 1,2 mln. Lt. Nei LTMD supaprastinto atviro konkurso sąlygose, nei konkurso sąlygų 3 priede Sutarties projektas, nei kituose su konkurso organizavimu susijusiuose dokumentuose nėra nurodyta, jog konkurso vertė yra būtent 1,2 mln. Lt. 2005 m. kovo 25 d. LTMD skelbtą Lietuvos istorijos ir kultūros sričių leidiniu parengimo ir išleidimo paslaugu pirkimo konkursą, kuriame taip pat dalyvavo ieškovas VšĮ „Versmės“ leidykla, laimėjusiems teikėjams iš valstybės biudžeto bendrai buvo finansuota 127 tūkst. Lt suma. Atsižvelgiant į tai, kyla pagrįstu abejonių, jog analogiškam LTMD 2007 m. gruodžio 12 d. skelbtam konkursui Lietuvos istorijos ir kultūros leidiniu išleidimo paslaugoms pirkti galėtu būti skirta beveik dešimt kartu didesnė pinigu suma, t.y. 1,2 mln. Lt, Juolab, kad LTMD nepateikia jokiu tokio dydžio finansavimą patvirtinančiu įrodymu.

4. Atsakovas LTMD yra valstybės biudžetinė įstaiga, t.y. viešasis juridinis asmuo. Viešųjų juridiniu asmenų tikslas yra tenkinti viešuosius interesus, bet ne siekti pelno. Atsakovas, būdamas valstybės biudžetine įstaiga, valdo valstybės biudžeto asignavimus, kurie yra valstybės, o ne atsakovo turtas, kuris, jo nepanaudojus, turi būti grąžintas į valstybės biudžetą. Tai reiškia, kad ne savo lėšų nepanaudojimas negali būti laikomas savo lėšų praradimu.

 

Atskirasis skundas netenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str. 1 d., 338 str.).

Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų teisėjų kolegija nenustatė.

Kaip jau buvo nurodyta, ieškovas ginčija pirmosios instancijos teismo nutartį, kuria jis įpareigotas atsakovo nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atlyginimo, užtikrinimui įnešti 300 000 Lt sumą.

Įstatymas (LR CPK 147 str.) nustato, kad teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, gali pareikalauti, kad ieškovas, ar kitas prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones padavęs asmuo, pateiktų atsakovo nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimą.

Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra susijęs su tam tikrais ribojimais atsakovui. Todėl teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, privalo siekti tiek ieškovo, tiek ir atsakovo interesų pusiausvyros, t. y. kad taikytos priemonės nebūtų nepagrįstos ir užtikrintų ne tik ieškovo interesus, bet būtų užtikrinta ir atsakovo teisių bei turtinių interesų apsauga. Dėl to, teismas turi teisę taikyti priemones, kuriomis būtų užtikrintas atlyginimas nuostolių, kuriuos atsakovas gali patirti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, taip užtikrindamas ieškovo ir atsakovo interesų pusiausvyrą.

LR CPK 147 str., nustatantis galimybę taikyti atsakovo nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atlyginimo užtikrinimą, nenumato jokių kriterijų, pagal kuriuos turėtų būti nustatytas galimų nuostolių dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo dydis. Svarstant šių nuostolių dydžio klausimą įprastai atsižvelgiama į taikytų laikinųjų apsaugos priemonių mastą bei preliminarų galimų nuostolių dėl taikytų laikinųjų apsaugos priemonių paskaičiavimą, tokių nuostolių atsiradimo tikėtinumą. Dėl to negali būti paskaičiuota konkreti nurodytų galimų nuostolių suma. Be to, ir įstatymas nereikalauja konkrečios galimų nuostolių dėl laikinųjų priemonių taikymo sumos apskaičiavimo. Pakanka nustatyti aplinkybes, leidžiančias padaryti išvadą, kad tokie nuostoliai atsakovui gali atsirasti.

Teisėjų kolegija negali sutikti su ieškovo atskirojo skundo argumentais, kad nesant žinomai galimų nuostolių sumai nėra pagrindo reikalauti tokių nuostolių užtikrinimo, ir kad pritaikyta      300 000 Lt suma yra nepagrįstai didelė.

Kaip jau buvo nurodyta, taikant nuostolių galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atlyginimo užtikrinimą nėra būtina nustatyti konkretų tokių nuostolių dydį, o pakanka nustatyti, kad tokiems nuostoliams atsirasti yra galimybė.

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes, bei į tai, kad pritaikius laikinąsias apsaugos priemones, t. y. sustabdžius pirkimo procedūras paskelbtame atvirame konkurse Lietuvos istorijos ir kultūros leidinių išleidimo paslaugoms pirkti, atsakovas gali patirti nuostolius, nes bylos nagrinėjimas gali užtrukti, o per tą laiką gali išaugti leidybos darbų kaštai (kylant kainoms tokia tikimybė yra), daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai taikė nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimą. Galimų nuostolių dydį pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė atsižvelgdamas į jų tikėtinumą, bylos aplinkybes, bei šalių interesų pusiausvyrą.

Pirmosios instancijos teismo 2008 m. vasario 21 d. nutartis yra pagrįsta, o ieškovo atskirojo skundo motyvai nesudaro pagrindo jau naikinti.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 punktu,

 

n u t a r i a:

 

           Vilniaus apygardos teismo 2008 m. vasario 21 d. nutartį palikti nepakeistą.

 

 

Teisėjai                                                                                                                      Alė Bukavinienė

 

                                                                                                                                 Marytė Mitkuvienė

 

                                                                                                                                 Gintaras Pečiulis