Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. A2.6.-1810-885/2014
Teisminio proceso Nr. 4-70-3-01168-2014-7
Procesinio sprendimo kategorijos: 45.4.7.; 52.3.
(S)

ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMAS
N U T A R I M A S
2014 m. liepos 10 d.
Šiauliai
Šiaulių apylinkės teismo teisėjas Arūnas Bartkus,
sekretoriaujant Loretai Armalienei,
dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui S. E.,
jo atstovui advokatui Žydrūnui Rupšiui,
teismo posėdyje išnagrinėjęs S. E., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), dirbančio UAB „(duomenys neskelbtini)“ statybininku, administracinio teisės pažeidimo bylą, iškeltą pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 1302 straipsnį,
n u s t a t ė:
S. E. 2014 m. balandžio 5 d. 19.04 val. Šiaulių rajone, (duomenys neskelbtini) kaime, ties (duomenys neskelbtini) g. 7 pastatu vairavo automobilį „F. F.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) neblaivus, vengė girtumo patikrinimo.
S. E. teismo posėdžio metu kaltu neprisipažino ir paaiškino, kad jam būnant darbe, paskambino V. V. ir paprašė, kad po darbo nuvežtų pas sūnų, nes reikėjo pakalbėti dėl darbo. V. V. buvo išgėręs. Jis sutiko bei nutarė nusipirkti ką nors ir nuvažiavę išgerti. Jie nuvažiavo iki (duomenys neskelbtini) kaimo prie parduotuvės, kur nusipirko sidro. Atėjęs V. V. sakė važiuoti iki namų. Nuvažiavo ir praėjus 15 minučių atvažiavo policija. Jie pradėjo gerti tik nuvažiavę. Policijos pareigūnai norėjo tikrinti blaivumą, bet jis nesutiko pasirašyti ant protokolo, sakė, kad išgėrė vietoje. Policijos pareigūnai sakė, kad jis negali vairuoti, todėl jis paskambino draugui ir paprašė, kad atvažiuotų. Atvažiavęs draugas parvairavo automobilį. Per pervažą vairavo jis (S. E.) ir nuo parduotuvės iki namų vairavo jis. Nuo parduotuvės važiavo jis, V. V., jo sūnus ir A. R.. Iki parduotuvės važiavo trise. Prie parduotuvės atėjo V. V. sūnus. Girtas buvo V. V.. A. R. važiavo, kad parvairuotų automobilį, nes planavo gerti. Prie namo kilo konfliktas su pareigūnais, sumaištis ir A. R. pasišalino, todėl vėliau automobilį parvairavo kitas draugas. Su V. V. buvo išgėrę po vieną plastikinį butelį sidro. Jis pavojingai vairuoti negalėjo, nes prie pervažos buvo užgesęs automobilis, o pradedant važiuoti jis stipriau paspaudė pedalą. Gal iš garso liudytojai nusprendė, kad kažkas ne taip. Išgėrė su V. V. po litrą, 7 proc. stiprumo sidro, bet apsvaigęs nesijuto. Kai atvyko pareigūnai, nuo transporto priemonės vairavimo jis nušalintas nebuvo. Nušalino po dokumentų surašymo. Nuvežė į policijos komisariatą, apklausė ir surašė dokumentus. Sakė reikalingas registracijos pažymėjimas. Nuvažiavo į (duomenys neskelbtini) g., tada pareigūnai ir pasakė, kad atvažiuos tralas nuvežti automobilio. Sakė, kad nėra sumokėta bauda už ankstesnį pažeidimą. Vėliau transporto priemonę grąžino, nes nunešė iš antstolio pažymą apie baudos sumokėjimą. Pareigūnams sakė, kad neblaivus nevairuoja.
Apklaustas liudytojas A. B. teisme parodė, kad S. E. pažįsta iš įvykio. Įvykį matė ir viską parašė paaiškinime. Balandžio pradžioje važiavo su draugu ir sūnumi iš (duomenys neskelbtini) ir pamatė pavojingai manevruojantį „F. F.“ automobilį. Vos automobilių veidrodėliai nesusilietė. Pervažiavo pervažą, apsisuko ir sekė. Paskambino 112 ir pranešė, o pažeidėją lydėjo. Prie parduotuvės pamatė vairuotoją, kurį gerai įsidėmėjo. Jis pats liko stovėjo prie parduotuvės ir stebėti pažeidėją, o draugas nuvažiavo pasitikti policijos ekipažo. Vėliau grįžo draugas ir paėmė jį, o automobilį „F. F.“ rado (duomenys neskelbtini) g. Per pervažą minėtas automobilis važiavo dideliu greičiu, vos nenubraukė jų automobilio šono. Taip normaliai niekas nevažiuoja, per mažas atstumas. Jam pasirodė, kad vairuotojas neblaivus, nes veidas buvo paraudęs ir vizualiai jis atrodė girtas. Prie parduotuvės išlipęs svirduliavo. Prie parduotuvės taip pat buvo išlipęs keleivis, ar dar kas išlipo, negali pasakyti. Ar ėjo į parduotuvę, nepasakys, bet prie parduotuvės įsėdo į automobilį tik du asmenys. Prie namo buvo daug jaunuolių. Stovėjo S. E., stambokas vyriškis, dar vienas vyriškis stovėjo toliau. Jį S. E. užgauliojo, bet jis yra pareigūnas, todėl nekreipė dėmesio. Nuo vairuotojo sklido alkoholio kvapas ir jis pažeidimą neigė. S. E., kad vartotų alkoholį nematė. Jo elgesys buvo būdingas girtam asmeniui. Prie parduotuvės nuo pažeidėjo stovėjo apie 20 metrų atstumu. Buvo apie 19 val., bet šviesu.
Apklaustas liudytojas M. P. teisme parodė, kad S. E. pažįsta iš matymo. Matė jį 2014-04-05. Tą dieną apie 19 val. važiavo su draugu ir sūnumi. Prie (duomenys neskelbtini) pervažos pamatė pavojingai manevruojanti „F. F.“ automobilį ir paskambino policijai, o patys nusekė paskui pažeidėją. Prie parduotuvės išlipo S. E.. Draugas liko stebėti jį toliau, o jis nuvažiavo pasitikti policijos pareigūnų. Kai atvažiavo prie parduotuvės, S. E. jau nebuvo. Jie važiavo paskui pareigūnus. Nuvažiavimas iki namo užtruko apie tris minutes. Draugas liko stebėti S. E. ir kai jis pajudėjo iš vietos, draugas davė ženklą. Prie parduotuvės išlipo S. E. ir dar vienas asmuo. S. E. iš vairuotojo pusės, iš keleivio pusės išlipo stambesnis vyriškis. Jis matė kaip S. E. vartojo alkoholį prie parduotuvės. Kiek asmenų įsėdo į automobilį prie parduotuvės nematė, nes jo ten nebuvo. Kieme buvo ir daugiau vietinių gyventojų. Kieme, ar vartojo S. E. alkoholį nematė. S. E. bandė policijos pareigūnams aiškinti, kad gėrė kieme. Kad vairavo automobilį, S. E. taip pat nepripažino. Prie parduotuvės stebėjo 20 metrų atstumu, daugiausia 30 metrų. Vėliau jis nuvažiavo. Prie parduotuvės buvo apie 10 minučių. Mieste buvo renginys, policijos pareigūnai budėjo, truputį užtruko. Buvo akivaizdu, kad neblaivus. Pavojingai manevravo, dideliu greičiu važiavo. Iš vairuotojo elgesio buvo matyti, kad girtas. Veidas įraudęs. Skambino A. B. 112, suprato, kad užtruks. Tada skambino į policijos komisariato budėtojų dalį. Budėtojas nukreipė, kam skambinti. A. B. liko prie parduotuvės stebėti, o jis nuvažiavo pasitikti pareigūnų. Ekipažui pasakė koks automobilis, nurodė valstybinį numerį, kur stovi. A. B. nurodė kur S. E. nuvažiavo, o jie važiavo iš paskos. S. E. svirduliavo, atrodė neblaivus. Pareigūnai tikrino S. E. neblaivumą kieme. Matė, kad V. V. sėdėjo keleivio pusėje, daugiau nei vieno nematė. Nei prie parduotuvės, nei kieme.
Apklaustas liudytojas V. V. teisme parodė, kad S. E. pažįsta. Atvažiavo S. E. ir V. V. pakalbėti dėl darbo. Prie parduotuvės pasitiko, įsėdo į automobilį ir nuvažiavo į namus. Atvyko S. E., V. V. ir A. R.. Atvyko, pasisveikino ir nuvažiavo į kiemą prie daugiabučio, kur gyvena. Jis sėdėjo automobilio gale. A. R. sėdėjo keleivio pusėje. V. V. buvo išgėręs, svirduliavo. Prie namo visi išlipo ir kalbėjosi dėl darbo. S. E. norėjo jam padėti įsidarbinti. Prie automobilio buvo keturiese. V. V. ir S. E. gėrė sidrą. Išgėrė litrą ar du litrus. Sidrą pirko parduotuvėje, bet iki jam ateinant. Jis pats negėrė. Policijos pareigūnai atvyko už 15-20 minučių. A. R. turėjo vairuoti automobilį po išgertuvių. Kai atvyko pareigūnai jis nuėjo į šalį, nes buvo ne prie ko. Į šalį nuėjo jis ir A. R., o liko tik S. E. ir V. V.. V. V. pradėjo keiktis, o S. E., ar ką sakė nežino. Kada ir kas dar buvo atvažiavę nežino. Kieme buvo ir daugiau asmenų. Priešais juos važiavo raudonas „VW“ automobilis (nurodė liudytojus A. B. ir M. P.). Pirma atvažiavo policija, o vėliau liudytojai. S. E., ar buvo išgėręs nežino. Nežino ir kaip jis išgėręs atrodo, bet turbūt nebuvo, nes jis būtų supratęs.
Apklaustas liudytojas V. V. teisme parodė, kad jis paskambino S. E. ir paprašė nuvežti iki sūnaus. Jie nuvažiavo prie parduotuvės Šilėnuose, kur nusipirko sidro. Tuomet atėjo sūnus ir jie nuvažiavo į kiemą. Vėliau atvyko policijos pareigūnai, su kuriais jis susipyko. A. R. sėdėjo priekyje, o jis gale. Sidro nusipirko tris litrus. Prie parduotuvės lyg ir buvo išlipęs iš automobilio, kol grįžo iš parduotuvės. Tuomet jis, sūnus, A. R. ir S. E. nuvažiavo į kiemą, kur visi išlipo. Kalbėjosi dėl darbo, kad įdarbintų sūnų. Praėjo gal 10-20 minučių, išgėrė visą sidrą. Kur padėjo butelius, nepamena, bet gėrė tik kieme. Kad vairavo kitas S. E. nesakė. Iš pradžių girdėjo ką kalbėjo su S. E.. Sūnus ir A. R. buvo nuėję į šalį. Kai atvyko policijos pareigūnai nematė, ar buvo dar vienas automobilis. Liudytojų nematė.
Teisme apklaustas liudytojas A. R. teisme parodė, kad bendradarbis S. E. paprašė jo pavairuoti automobilį ir nuvežti jį ir V. V. iki (duomenys neskelbtini). Baigę darbą nuvažiavo į Šilėnus prie parduotuvės, kur S. E. nusipirko sidro ir jie keturiese nuvyko iki V. V. namų, nes ten S. E. planavo gerti. Jis sėdėjo automobilio priekinėje sėdynėje. V. V. gale. Į parduotuvę ėjo dviese, o V. V. liko prie automobilio. Nuo parduotuvės sėdėjo taip pat. Jis priekyje, o V. V. ir V. sūnus gale. Į kiemą policijos pareigūnai atvyko už 15 minučių. V. V. ir S. E. kieme gėrė. Jie visi kalbėjosi apie darbą, nes norėjo įdarbinti V. V. sūnų. Kai policijos pareigūnai sustojo prie jų automobilio, jis ir V. V. sūnus nuėjo į šalį, gal 10 metrų. Apie ką kalbėjo pareigūnai ir likę vyrai nežino, nes negirdėjo. Iki atvažiuojant pareigūnams jie išgėrė du litrus sidro. Kur padėjo butelius nežino. Atvyko policija, iš paskos raudonas automobilis, gal „Golf“. S. E. vėliau išsikvietė kitą draugą, kuris vairavo S. E. automobilį, o jis vairavo to draugo automobilį. Kai buvo pasitraukęs jis S. E. matė, todėl turėjo ir jis jį matyti. Kodėl jo automobilį vairuoti prašė ne jo, nežino. Prie parduotuvės alkoholio niekas nevartojo. S. E. buvo blaivus.
Apklaustas liudytojas S. Č. teisme parodė, kad S. E. pažįsta iš įvykio. Laiko nepamena, bet buvo pavasaris. Patruliavo su kolega ir gavo pranešimą, kad Šilėnuose galimai neblaivus vairuotojas pavojingai manevruoja. Liudytojas nurodė, kad tuo metu stovi prie parduotuvės. Budėtoja davė numerį pranešėjui, kad skambintų jų ekipažui, nes jie buvo arčiausiai, patruliavo Serbentų gatvėje. Pranešėjas A. B. informavo, kad automobilis pajudėjo iš parduotuvės kiemo link (duomenys neskelbtini) g., kur pirmi nuvyko jie, o paskui atvažiavo pranešėjas. S. E. teigė, kad negirtas, bet neįtikino. Sakė, kad nevairavo. Automobilyje sėdėjo V. V., kuris išlipo iš automobilio pradėjo plūstis. Išvadino „ piderasais“, žadėjo suspardyti kaip šunis. Jis buvo įsodintas į automobilį. Kol jie tvarkė reikalus dėl S. E., V. V. nenusiramino, bandė suduoti jam smūgius, bandė spardytis, todėl teko uždėti antrankius. Vėliau nuvyko į policijos komisariatą, kur S. E. buvo surašytas protokolas už vairavimą neblaiviam. Neatsimena, kas buvo prie automobilio. Kieme buvo vaikai ir namo gyventojai. S. E. buvo išlipęs ir sakė, kad nevairavo. Lyg sakė, kad tas, kas vairavo, pabėgo. Pranešėjas nurodė, kad vairavo S. E.. A. B. pareigūnas, nėra pagrindo juo netikėti. S. E. pats negalėjo tiksliai nurodyti, kas vairavo automobilį. S. E. sakė, kad nevairavo. Kad S. E. buvo neblaivus suprato iš požymių. Vizualiai buvo matyti, kad neblaivus. Nuo transporto vairavimo nenušalino, nes jis surašomas, kai surašomas protokolas. Tai daroma kompiuteriu kabinete. S. E. parsivežė, nes neturėjo dokumentų. Nuvežė į policijos komisariatą, nustatė asmenybę, surašė protokolą ir nušalinimą nuo vairavimo. Prie namo laukė apie valandą, kol atvyks S. E. draugas ir paims automobilį. Jie negalėjo patikrinti, ar bauda už ankstesnį pažeidimą yra sumokėta. S. E. draugas atvažiavo savo automobiliu, atrodo jį paliko ir parvairavo S. E.. Laukdami kol atvyks draugas bendravo su S. E., kuris iš pradžių nurodė, kad automobilį vairavo V. V., po to ne. Automobilis buvo paimtas, bet vėliau grąžintas. Kaip automobilis buvo grąžintas, nežino.
Apklaustas liudytojas S. V. teisme parodė, kad buvo gautas pranešimas, kad galimai automobilį vairuoja neblaivus asmuo. Nuvyko į (duomenys neskelbtini), išsiaiškino, kuria kryptimi nuvažiavo pažeidėjas. Pranešėjas informavo kur link nuvažiavo. Jiems nuvykus, namo gyventoja irgi nurodė, kad vairavo S. E., bet ji liudyti atsisakė. Kolega surašė protokolą. S. E. neprisipažino, kad pats vairavo. Nurodyti kas vairavo negalėjo, neturėjo konkrečios nuomonės. Vairuoti automobilio, jei nušalintas nuo vairavimo, negali.
Apklaustas liudytojas R. B. teisme parodė, kad S. E. pažįsta, įvykį pamena. Jam paskambino ir paprašė, kad parvairuotų automobilį. Važiuodamas sutiko policijos pareigūnus, kurie užsirašė jo duomenis. Nuvažiavo į įvykio vietą. Jis važiavo su S. E. automobiliu. Prie automobilio buvo V. V. sūnus ir A. R.. Jis vairavo S. E. automobilį, o jo automobilį vairavo A. R..
Administracinio teisės pažeidimo protokole S. E. paaiškino, kad automobilio nevairavo, todėl ir nesitikrino girtumo, buvo viešoj vietoj išgėręs alaus (4-5 b. l.).
2014 m. balandžio 5 d. 21 val. 33 min. pranešime nurodyta, kad S. E. nušalinamas nuo transporto priemonių vairavimo, kol išblaivės (7 b. l.).
2014 m. balandžio 5 d. transporto priemonės priverstinio nuvežimo akte Nr. 46 nurodyta, kad automobilis „F. F.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priverstinai nuvežtas 23.35 val. iš (duomenys neskelbtini) g. 42, Šiauliai, nurodyta, kad automobilio apibraižytas priekinis bamperis, apgadintas dešinės pusės veidrodis (8 – 9 b. l.).
2014 m. balandžio 5 d. A. B. paaiškinime nurodytos analogiškos aplinkybės kaip ir teisme duotuose jo parodymuose (10-11 b. l.).
2014 m. balandžio 5 d. M. P. paaiškinime nurodytos analogiškos aplinkybės kaip ir teisme duotuose jo parodymuose (12 b. l.).
2014 m. balandžio 5 d. policijos pareigūnų S. Č. ir S. V. tarnybiniuose pranešimuose nurodytos įvykio aplinkybės (13-16 b. l.).
Šiaulių apskrities VPK 2014 m. balandžio 11 d. raštu Nr. 40-S-15320 prašo perkvalifikuoti S. E. padarytą pažeidimą iš ATPK 1302 str. į 126 str. 4 d., kadangi S. E. pristatė pažymą apie tai, kad ankstesnė nuobauda buvo įvykdyta (1-2 b. l.).
ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Iš esmės analogiškos nuostatos įtvirtintos ir Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 57 straipsnio 6 dalyje, kurioje nustatyta, kad teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Iš paminėtų teisės normų galima daryti išvadą, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 straipsnio taip pat galima daryti išvadą, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.
Tokioje situacijoje, kai apie įvykį iš įvairių šaltinių yra gaunama skirtinga informacija, sprendimas priimamas nustačius, kurie iš duomenų laikytini patikimais, ir kurių patikimumas kelia abejonių. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Tai pamatiniai administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo principai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. rugpjūčio 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N575-642/2012). Iš byloje esančių rašytinių ir teismo posėdžio metu duotų ir ištirtų įrodymų matyti, kad S. E. kaltinančią versiją patvirtina liudytojų A. B. ir M. P. paaiškinimai bei teismo posėdžio metu duoti parodymai, policijos pareigūnų S. Č. ir S. V. tarnybiniai pranešimai bei jų teismo posėdžio metu duoti parodymai. Liudytojai A. B. ir M. P. parodė, kad jiems važiuojant į Šiaulius ir sustojus prie geležinkelio pervažos, pro juos pavojingai manevruodamas pravažiavo automobilis „F. F.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Kadangi jiems pasirodė, kad vairuotojas yra neblaivus, jie, paskambinę bendruoju pagalbos telefonu Nr. 112 ir operatoriui apie tai pranešę, nutarė automobilio vairuotoją sekti. Įvažiavę į (duomenys neskelbtini) kaimą, jie automobilį pastebėjo važiuojant ir sustojant prie parduotuvės, o iš vairuotojo pusės išlipo tas pats asmuo, kuris sėdėjo už vairo važiuojant per geležinkelio pervažą, t. y. S. E.. Matė, kad išlipęs vairuotojas svirduliavo, vizualiai matėsi, kad yra neblaivus. Kaip matyti iš liudytojų dėstomų aplinkybių, jie nuosekliai ir neprieštaringai nurodė tas pačias aplinkybes ir teismo posėdžio metu. Liudytojais apklausti policijos pareigūnai teismo posėdžio metu patvirtino, kad gavo pranešimą apie galimai neblaivų vairuotoją, kuris pavojingai manevruoja. Jie taip pat nurodė, kad S. E. atsisakė tikrintis blaivumą, nors ir neigė, kad pats nevairavo, tačiau negalėjo nurodyti ir kas kitas vairavo. Minėtų liudytojų parodymais netikėti teismas neturi pagrindo, kadangi nenustatytas jų suinteresuotumas bylos baigtimi, nenustatyta jokių priežasčių, dėl kurių vienas ar kitas pareigūnas, ar liudytojai A. B. bei M. P. siektų S. E. apkalbėti pažeidimo padarymu, todėl teismas turi pagrindo jais (liudytojų parodymais) tikėti ir remtis nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą. Be to, policijos pareigūno S. V. tarnybiniame nurodyta, kad (duomenys neskelbtini) gatvėje gyvenanti moteris nurodė, jog automobilį į kiemą atvairavo S. E., policijos pareigūnai į namo kiemą atvažiavo maždaug už minutės, o per tą laiką vairuotojas nieko negėrė. Nors moteris atsisakė duoti rašytinį paaiškinimą, tačiau aplinkybės, kurias ji nurodė policijos pareigūnui, yra svarbios visų kitų tiesioginių įrodymų kontekste. Tuo tarpu S. E. versiją dėl to, kad jis vairavo blaivus, patvirtina jo paties ir teismo posėdžio metu apklaustų liudytojų V. V. ir A. R. duoti parodymai. Tačiau teismas minėtų liudytojų parodymus vertina kritiškai dėl to, kad jie yra pažįstami, todėl gali būti suinteresuoti padėti S. E. išvengti administracinės atsakomybės. Jų nurodytos įvykio aplinkybės gana prieštaringos, nurodė, kad gėrė sidrą, tačiau atvykę policijos pareigūnai alkoholio vartojimo fakto nenustatė, nebuvo rasta tara, nors nuo išlipimo iš automobilio ir iki policijos pareigūnų atvykimo praėjo mažas laiko tarpas, jų atvykimas buvo netikėtas, nelogiška nurodyta versija, kad A. R. važiavo kartu dėl to, kad parvairuoti automobilį, nors atvykus policijos pareigūnams jis pasišalino, jo policijos pareigūnai nematė, tuo labiau, kad nustatyta, jog S. E. automobilį atvyko parvairuoti visai kitas asmuo (R. B.). Be to, pats S. E. keitė parodymus iš pradžių policijos pareigūnams nurodydamas, kad automobilio nevairavo, tai patvirtindamas ir surašant administracinio teisės pažeidimo protokolą, teismo posėdžio metu šią aplinkybę pakeitė, nurodė, kad automobilį vairavo jis (kaip buvo nurodę liudytojai A. B. ir M. P.), tačiau buvo blaivus, vartojo alkoholį jau po automobilio vairavimo. Toks teiginys prieštarauja nesuinteresuotais pripažintų liudytojų parodymams, todėl atmestinas kaip nepagrįstas ir vertintinas kritiškai, kaip siekis išvengti administracinės atsakomybės. Be to, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, jog sprendžiant dėl vairavimo fakto nustatymo, teismų praktikoje remiamasi lingvistine žodžio „vairuoti“ prasme. Vairavimo veika nesiejama su nuvažiuotu atstumu, o minėtų normų taikymui pakanka konstatuoti, kad transporto priemonė judėjo valdoma administracinėn atsakomybėn patraukto asmens (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. vasario 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N1-413/2007; 2012 m. rugpjūčio 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N575-696/2012). Taigi, įvertinus visa tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad S. E. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus ir vengė neblaivumo patikrinimo, kadangi atsisakė tikrintis blaivumą. Nagrinėjant bylą teisme nustatyta, kad S. E. nagrinėjamo pažeidimo metu jau nebeturėjo galiojančios administracinės nuobaudos pagal ATPK 126 str. 1 d., todėl jo veiksmai atitinka ne pažeidimo, numatyto ATPK 1302 straipsnyje, sudėtį, o ATPK 126 straipsnio 4 dalyje numatyto pažeidimo sudėtį, todėl S. E. veiksmai perkvalifikuotini.
S. E. atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nenustatyta, anksčiau baustas administracine tvarka, tačiau galiojančių nuobaudų neturi. Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, visapusiškai ir objektyviai įvertinus byloje surinktus faktinius duomenis, vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, jam skirtina administracinė nuobauda – bauda, jos dydį nustatant lygų vidurkiui su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu, jo trukmę nustatant lygią vidurkiui.
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30 straipsniu, 302 straipsniu, 224 straipsniu, 286 straipsniu, 287 straipsniu, teismas
n u t a r ė :
S. E. už pažeidimo, numatyto ATPK 126 straipsnio 4 dalyje, padarymą skirti administracinę nuobaudą – 2500 Lt (dviejų tūkstančių penkių šimtų litų) baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 2 (dvejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.
Nutarimas per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.
Teisėjas Arūnas Bartkus