Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: nuasmeninta nutartis byloje [2A-241-464-2011].doc
Bylos nr.: 2A-241-464/2011
Bylos rūšis: civilinė byla
Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Kategorijos:

 

Civilinė byla Nr. 2A-241-464/2011

Teisminio proceso Nr. 2-01-3-20033-2009-5

Procesinio sprendimo kategorija: 30.9.1.; 35.2.; 45.5.  

(S)


 


VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

2011 m. lapkričio 4 d.

Vilnius

 

Vilniaus apygardos teismo teisėja Dalia Kačinskienė,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo J. R. apeliacinį skundą dėl Vilniaus m. 1-ojo apylinkės teismo 2010 m. rugsėjo 29 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Vilniaus energija“ ieškinį atsakovui J. R. dėl skolos priteisimo, ir

 

n u s t a t ė:

 

kreditorius UAB „Vilniaus energija“ 2009-11-06 su pareiškimu dėl teismo įsakymo išdavimo (b.l. 1) kreipėsi į Vilniaus m. 1-ąjį apylinkės teismą, prašydamas priteisti iš skolininko J. R. 618,59 Lt skolos, 21,26 Lt palūkanų, 5 proc. dydžio metines palūkanas, skaičiuojamas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, taip pat 186,90 Lt bylinėjimosi išlaidas.

Vilniaus m. 1-asis apylinkės teismas 2009-11-10 teismo įsakymu (b.l. 16) kreditoriaus UAB „Vilniaus energija“ reikalavimus patenkino ir priteisė iš skolininko J. R. 618,59 Lt skola, 21,26 Lt palūkanas, 5 proc. dydžio metines palūkanas, skaičiuojamas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, ir 186,90 Lt bylinėjimosi išlaidas.

2009-11-30 skolininkas J. R. pateikė prieštaravimus (b.l. 20) dėl Vilniaus m. 1-ojo apylinkės teismo 2009-11-10 teismo įsakymo.

Ieškovas UAB „Vilniaus energija“ 2009-12-21 pateikė ieškinį (b.l. 26-27), kuriuo prašė priteisti iš atsakovo 618,59 Lt įsiskolinimą už suteiktas paslaugas, 24,91 Lt palūkanas, 5proc. dydžio metines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovas tiekia centralizuotą šilumą namui, esančiam adresu (duomenys neskelbtini) , kuriame yra ir atsakovui nuosavybės teise priklausančios negyvenamos patalpos. Pastato šilumos tiekimo-vartojimo įrenginiai prijungti prie šilumos energijos tiekimo tinklų, todėl laikytina, kad ieškovas žodžiu ir konkliudentiniais veiksmais sudarė su atsakovu neterminuotą energijos pirkimo-pardavimo sutartį. Nors atsakovui priklausančios patalpos (duomenys neskelbtini), yra atjungtos nuo centrinio šildymo sistemos, tačiau jam, kaip daugiabučio namo bendrųjų patalpų savininkui, tenka pareiga mokėti už bendrojo naudojimo patalpų šildymą. Komisijos 2005-07-22 nutarimu Nr. 03-41 patvirtintas Šilumos bendrojo naudojimo patalpoms šildyti kiekio nustatymo ir paskyrimo metodas Nr. 5, kuris yra taikomas siekiant nustatyti pastato bendrojo naudojimo patalpoms šildymui priskirtą šilumos kiekio dalį, kuri vėliau atitinkamai paskirstoma bendraturčiams proporcingai nuosavybės daliai. Ieškovas savo įsipareigojimus vykdė tinkamai. Atsakovas už šilumos energiją nemokėjo. Todėl už laikotarpį nuo 2008-12-01 iki 2009-04-30 liko neapmokėta 618,59 Lt. Atsakovui už pavėluotą atsiskaitymą paskaičiuotos procesinės palūkanos nuo 2009-02-01 iki 2009-12-17, iš viso 24,91 Lt. 

Atsakovas atsiliepimu (b.l. 50-52) prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą ir priteisti iš ieškovo jo turėtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad name, esančiame (duomenys neskelbtini), jam nuosavybės teise priklauso negyvenamosios patalpos – parduotuvė (178,70 kv.m. ploto) ir kavinė (63,39 kv.m. ploto). Šios patalpos nuo centrinio šildymo įrenginių yra atjungtos nuo 1993 m., t.y. šioms patalpoms ieškovas šilumos energijos netiekia. Todėl nesutinka, kad tarp ieškovo ir atsakovo yra konkliudentiniais veiksmais sudaryta energijos pirkimo-pardavimo sutartis. Kadangi atsakovo patalpoms nėra tiekiama šilumos energija, jis negali būti traktuojamas kaip abonentas (vartotojas) CK nurodytos energijos pirkimo-pardavimo sutarties prasme. Be to, ieškovas nepateikė detalizuoto skaičiavimo, pagrindžiančio ieškinio reikalavimo dydį. Pakankamais ir išsamiais duomenimis nepagrįstas ieškinys, t.y. ieškinio reikalavimo dydis, negali būti tenkinamas. Atsakovo patalpoms ieškovas šilumos energijos netiekia, atsakovo patalpose šildymo sistemos yra demontuotos, t.y. atjungtos nuo centralizuoto šildymo sistemos ir šildomos kitokiu būdu, todėl konstatuotina, jog atsakovui priklausančioms negyvenamoms patalpoms faktiškai nesuteikus šilumos energijos paslaugų, įsiskolinimas už bendro naudojimo šildymo išlaidas paskaičiuotas nepagrįstai.

Ieškovas dubliku (b.l. 58-59) nesutiko su atsakovo atsiliepime į ieškinį nurodytais argumentais. Paaiškino, kad (duomenys neskelbtini) esančiame name yra 28 gyvenamosios patalpos (butai) ir 7 negyvenamosios patalpos. Šio namo gyvenamųjų ir negyvenamųjų patalpų bendras plotas yra 1729,23 kv.m., o atsakovui priklauso – 242,09 kv.m. Atitinkamai atsakovui tenka ir namo bendro naudojimo patalpų dalis. Nepriklausomai nuo šilumos energijos vartojimo ar nevartojimo paties atsakovo nuosavybėje esančiose patalpose, jis privalo apmokėti jam tenkančios namo bendrųjų patalpų daliai priskirtos šilumos kiekį. Laikosi ieškinyje nurodytos pozicijos, kad tarp ieškovo ir atsakovo yra sudaryta šilumos energijos tiekimo-vartojimo sutartis dėl namo bendrųjų patalpų dalies šildymo. Pažymi, kad nutraukus minėto sandorio galiojimą su atsakovu ir perskaičiavus atsakovui tenkančios šilumos kiekį, būtų pažeistos kitų, (duomenys neskelbtini), esančių patalpų savininkų teisės ir teisėti interesai, jiems padidėtų mokesčiai už šilumos energiją.

Atsakovas tripliku (b.l. 69-70) nurodė, kad pagal VĮ Registro centras duomenų bazės išrašą, name (duomenys neskelbtini), yra 25 gyvenamosios patalpos, o ne 28, kaip teigia ieškovas, ir 8, o ne 7 negyvenamosios patalpos. Prie dubliko pridėtoje 2008-12 - 2009-04 šilumos energijos paskirstymo lentelėje nurodyta, kad namo bendras plotas yra 2557,33 kv.m., o dublike ieškovas nurodė, kad bendras namo plotas yra 1729,23 kv.m. Tokie ieškovo pateikiamų duomenų neatitikimai leidžia manyti, kad ieškovo pateiktas šilumos bendrojo naudojimo patalpoms šildyti kiekio nustatymas ir paskirstymas yra neteisingas ir nepagrįstas. Bendras namo plotas yra vienas iš duomenų, naudojamų atliekant skaičiavimus pagal Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2005-07-22 nutarimu Nr. 03-41 patvirtintą Šilumos bendrojo naudojimo patalpoms šildyti kiekio nustatymo ir paskirstymo Metodą Nr. 5, kuriuo remiasi ieškovas.

Vilniaus m. 1-asis apylinkės teismas 2010-09-29 sprendimu (b.l. 87-89) ieškinį patenkino ir priteisė iš atsakovo J. R. 618,59 Lt skolą, 24,91 Lt palūkanas, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos – 2009-11-10 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 548,90 Lt bylinėjimosi išlaidų ieškovo UAB „Vilniaus energija“ naudai, taip pat priteisė iš atsakovo J. R. į valstybės pajamas 19,30 Lt pašto išlaidų. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad atsakovui priklauso negyvenamos patalpos – parduotuvė ir kavinė, esantys adresu (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išraše nurodyta, kad pastatui teikiamas šildymas iš centralizuotų sistemų. Atsakovo patalpos atjungtos nuo centralizuoto šildymo sistemų, tai pripažįsta ir ieškovas. Teismas pažymėjo, kad byloje duomenų apie atsakovo turto atidalijimą iš bendrosios dalinės nuosavybės, už kurios šildymą ir prašo priteisti ieškovas, nesama. Kadangi atsakovas neatsidalino turto iš bendrosios dalinės nuosavybės, teismas padarė išvadą, kad atsakovui atsiranda pareiga bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomą turtą išlaikyti bendrai su kitais šio namo bendraturčiais, o aplinkybė, jog jis šiuo turtu nesinaudoja, neatleidžia jo nuo pareigos prisidėti prie turto išlaikymo CK 4.76 str. pagrindu. Todėl teismas ieškovo reikalavimus patenkino.

Atsakovas J. R. apeliaciniu skundu (b.l. 91-96) prašo panaikinti Vilniaus m. 1-ojo apylinkės teismo 2010-09-29 sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovo ieškinį atmesti ir priteisti atsakovui bylinėjimosi išlaidas. Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, jog atsakovui tenka pareiga mokėti už namo bendrojo naudojimo patalpoms teikiamą šilumą, taikė tik CK 4.76 str. nuostatas, tačiau nesivadovavo specialiosiomis teisės normomis – Šilumos ūkio įstatymu bei jį detalizuojančiomis poįstatyminėmis teisės normomis. Pagal šiuos teisės aktus turi būti mokama tik už pateiktą ir sunaudotą šilumos energiją, pagal priskirtą šilumos kiekį. Ieškovas neginčija, kad atsakovo patalpoms šilumos energijos neteikia, atsakovo patalpose šildymo sistemos yra demontuotos. Pats ieškovas patvirtino, kad įsiskolinimą skaičiuoja už bendrojo naudojimo patalpų šildymo išlaidas, tenkančias proporcingai bendram namo šildymo plotui, t.y. pagal namo šildomą bendrą plotą, o ne apskritai namo plotą. Atsakovui priklausančioms patalpoms šilumos energija nėra teikiama, tai reiškia, kad atsakovui priklausančių patalpų šildomas plotas yra 0,00 kv.m. Todėl  jokio pagrindo skaičiuoti atsakovui mokesčius už bendrojo naudojimo šildymo patalpų dalį neatsiranda. Pirmosios instancijos teismas neįvertino visų nagrinėjamoje byloje reikšmingų aplinkybių, todėl padarė nepagrįstas išvadas. Taip pat pirmosios instancijos teismas nepasisakė dėl priteistos skolos dydžio, neįvertino skolos dydį pagrindžiančių įrodymų. Ieškovo apskaičiuota 618,59 Lt įsiskolinimo suma yra akivaizdžiai nepagrįsta, paremta klaidingais paskaičiavimais. Ieškovas klaidingai apskaičiavo šilumos kiekį, tenkantį 1 kv. m. bendrojo naudojimo patalpai šildyti, todėl atsakovui kas mėnesį skaičiuojamos nepagrįstos sumos. Ieškovo pateikti duomenys prieštarauja vieni kitiems, ieškovas nurodė, kad name, esančiame (duomenys neskelbtini) yra 28 gyvenamosios patalpos ir 7 negyvenamosios patalpos, patalpų bendras plotas yra 1729,23 kv.m. Tačiau VĮ Registrų centras pateikti duomenys patvirtina, kad tame name yra 25 gyvenamosios patalpos ir 8 negyvenamosios. Ieškovo pateiktoje lentelėje, pagal kuria apskaičiuotas įsiskolinimo dydis, nurodyta, kad bendras plotas yra 2557,33 kv. m. , o bylos nagrinėjimo metu ieškovas nurodė, kad bendras šildomas plotas yra 1953 kv.m. Tokie ieškovo pateikimų duomenų neatitikima patvirtina, kad išsiskolinimas buvo apskaičiuotas remiantis klaidingais duomenimis, šie duomenys yra neišsamūs ir netikslūs. Be to, pirmosios instancijos teismas nenurodė, kokiais įrodymais vadovavosi, patenkindamas ieškovo reikalavimus, kokias įrodymais paremtas skolos dydis, kodėl atmestini atsakovo argumentai. Todėl laikytina, kad skundžiamo sprendimo turinys neatitinka CPK 270 str. nuostatų bei teisingumo ir protingumo principų, įtvirtintų CPK 1.5 str. Kadangi sprendimas yra visiškai nemotyvuotas, jis naikintinas, esant absoliučiam sprendimo negaliojimo pagrindui, numatytam CPK 392 str. 2 d. 4 p.

Apeliacinis skundas atmestinas.

Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimą faktiniu ir teisiniu aspektais, pripažįsta, kad Vilniaus m. 1-asis apylinkės teismas bylą išnagrinėjo teisingai,  materialinės ar procesinės teisės normų pažeidimų, kurie nulemtų šio teismo sprendimo pakeitimą ar panaikinimą, nenustatyta, o apeliacinio skundo argumentai prielaidų panaikinti ar pakeisti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą taip pat nesudaro (CPK 320 str. 1 d.).

Nors apeliacinės instancijos teismas pripažįsta iš dalies pagrįstais apeliacinio skundo argumentus, susijusius su nepakankamu teismo sprendimo motyvavimu, neaptariant apelianto (atsakovo) atsikirtimų į ieškinį, jų neanalizuojant ir nepadarant dėl jų atitinkamų teisinių išvadų, kaip to reikalauja CPK 270 str. 4 d. 3 p. nuostatos, tačiau šio ginčo ir visos bylos esmė vis tik buvo atskleista. Taigi aptarti motyvuojamosios dalies trūkumai patys savaime pagrindų panaikinti ar pakeisti iš esmės teisingo teismo sprendimo nesudaro. Kitoks šios situacijos traktavimas neatitiktų įstatyminio draudimo formaliu pagrindu nenaikinti teismo sprendimo (CPK 328 str.). Pažymėtina ir tai, kad absoliutus teismo sprendimo negaliojimo pagrindas, priešingai nei tvirtinama apeliaciniame skunde, yra tik visiškas teismo motyvų nebuvimas; teisingas teismo procesinis sprendimas negali būti panaikintas vien dėl to, kad motyvuojamoji jo dalis nepakankamai išsami, jeigu iš teismo sprendime nurodytų (esančių) motyvų galima spręsti, kodėl teismas priėmė tokį sprendimą. Skundžiamo Vilniaus m. 1-ojo apylinkės teismo sprendimo motyvuojamojoje dalyje nurodyta, kad ieškinys tenkinamas remiantis įstatymo normomis įtvirtinta bendraturčių bendrąja pareiga išlaikyti turtą, priklausantį jiems bendrosios nuosavybės teise, įvardintos ir teisės normos, kuriomis teismas remiasi, t.y. CK 4.76 str., 6.383 str., 6.161 str., 4.20 str., 4.37 str., bei įrodymai, kurių pagrindu nustatomas apelianto skolos dydis – ieškovo pateikti skolos paskaičiavimai.

Pasisakant dėl kitų skundo argumentų pagrįstumo, pirmiausiai būtina pažymėti, kad faktinė aplinkybė, dėl kurios ginčo net nekilo, jog apeliantas yra teisėtai atsijungęs nuo viso namo šilumos sistemos ir jam priklausančioms patalpoms apšildyti nesinaudoja centralizuotai visam namui teikiama šilumos energija, jo, kaip kitų namo bendrojo naudojimo patalpų (t.y. tų patalpų, kurios nepriklauso atskiriems butų ar kitos paskirties patalpų savininkams) bendraturčio pareigų neįtakoja. Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2005-07-22 nutarimu Nr. O3-41 patvirtintas Šilumos paskirstymo metodu Nr. 5, kuris yra taikomas tuomet, kai dalis vartotojams priklausančių patalpų teisėtai atjungtos nuo centralizuoto šildymo sistemos ir šildomos kitokiu būdu (elektra, dujomis, kietu kuru ar kt.) (Metodo 1.4 p.). Apeliantui pareiga atsiskaityti pagal nurodytą metodą už bendrojo naudojimo patalpoms tenkantį šildymą tiesiogiai kyla iš įstatymo. Apeliantas yra namo (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) negyvenamųjų patalpų bendraturtis, jam nuosavybės teise priklauso parduotuvės ir kavinės negyvenamosios patalpos, esančios šiame name (b.l. 5-8). CK 4.76 str. reglamentuoja bendraturčių teisės ir pareigas naudojantis bendrąja daline nuosavybe ir ją išlaikant: kiekvienas iš  bendraturčių proporcingai savo daliai turi teisę į bendro daikto (turto) duodamas pajamas, atsako tretiesiems asmenims pagal prievoles, susijusias su bendru daiktu (turtu), taip pat privalo apmokėti išlaidas jam išlaikyti ir išsaugoti, mokesčiams, rinkliavoms ir kitoms įmokoms. Remiantis CK 4.82  str. 1 d., butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso namo bendro naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė-techninė ir kitokia įranga. Butų ir kitų patalpų savininkai privalo proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui išlaikyti ir išsaugoti, mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas (to paties straipsnio 3 d.). Buto ir kitų patalpų savininkui priklausanti bendrosios dalinės nuosavybės dalis yra lygi jam nuosavybės teise priklausančių patalpų naudingojo ploto ir gyvenamojo namo naudingojo ploto santykiui (to paties straipsnio 5 d.). Šios CK normos aiškiai ir nedviprasmiškai nustato daugiabučio gyvenamojo namo bendraturčio pareigą apmokėti išlaidas, susijusias su bendrojo naudojimo patalpomis, tame tarpe - mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas. Tai reiškia, jog apeliantas, kaip namo bendraturtis, turi mokėti ir mokesčius už bendrojo naudojimo patalpų šildymą, nepriklausomai ir nuo to, ar pats asmeniškai jomis naudojasi, ar yra įsirengęs atskirus įėjimus į jam priklausančias patalpas, kaip kad tvirtino nagrinėjant šią bylą teisme.

Šilumos paskirstymo metodas Nr. 5 yra orientuotas apskaičiuoti šilumos kiekį bendrojo naudojimo patalpų šildymui, tačiau į šildymo sąvoką neabejotinai patenka ne tik šildymo prietaisų tokiose patalpose (pvz. laiptinėse) buvimas, bet ir šilumos sąnaudos bendrosioms reikmėms, kadangi dalis šilumos nuostolių atsiranda ir per pastato stogą, perdangas virš rūsio, grindis ant grunto, galines pastatų sienas, paskirstomuosius šildymo sistemų vamzdynus. Šie šilumos nuostoliai, vadovaujantis patvirtintais metodais, taip pat yra paskirstomi visiems namo patalpų bendraturčiams pagal nustatytas atitinkamas proporcijas ir formules. Šiuo konkrečiu atveju, kaip matyti iš skolos paskaičiavimo lentelių (b.l. 9,28, 60-62), apeliantui pateikiamų PVM sąskaitų-faktūrų (b.l. 11, 31-41, 43-46), apeliantui taip pat buvo apskaičiuota atitinkama įmokos dalis dėl namui bendrai tiektos šilumos energijos, apskaitytos pagal namo įvadinio skaitiklio rodmenis, kuri proporcingai namo bendrajam – 2557,33 kv.m., ir šildomam –1729,23 kv.m. plotams (b.l.60), taip pat kiekvieno iš savininkų centralizuotai šildomam asmeniniam plotui, buvo paskirstyta butų ir kitų šio namo patalpų (b.l. 63-65) savininkams (metodika Nr.5, b.l. 30). Kadangi, kaip minėta, tam tikrą šilumos kiekį išspinduliuoja ir patalpose nutiesti šildymo sistemos vamzdynai ar dalis šilumos prarandama per namo konstrukcijas, tai taip pat turi įtakos namo įvadinio šilumos energijos skaitiklio rodmenims. Tai reiškia, kad bendrojo naudojimo patalpose tam tikras šilumos kiekis prarandamas, o prievolė jį kompensuoti nustatyta visiems namo bendraturčiams. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų pareigų konkrečiais atvejais, yra konstatavęs, kad buto savininkas kartu yra ir bendrosios dalinės nuosavybės teisės subjektas, todėl pagal daiktinės teisės normas privalo padengti išlaidas, susijusias su bendrosios dalinės nuosavybės eksploatavimu. Net teisėtai įgyvendintas atsijungimas nuo namo centralizuotos šildymo sistemos pagal nustatytas faktines bylos aplinkybes neturi įtakos iš įstatymo kylančios bendraturčio pareigos proporcingai apmokėti atitinkamas su bendruoju turtu susijusias išlaidas turiniui (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2009-11-27 nutartis c.b. Nr. 3K-7-515/2009).

Remiantis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pagal jau aptartas teisės normas, bendraturčio pareiga prisidėti prie namo išlaikymo, išsaugojimo išlaidų visiškai nesiejama su aplinkybe, ar jo paties patalpos yra šildomos iš centralizuotų tinklų, ar nuo jų atjungtos ir šildomos alternatyviais būdais. Taip pat įstatymas šios pareigos nesieja su bendraturčio galimybe naudotis atitinkamomis bendrojo naudojimo patalpomis ar su realiu naudojimusi jomis: ši pareiga kyla iš atitinkamo patalpų statuso. Bendrųjų namo objektų ir tinklų išlaikymas yra pagrįstas ne jų faktiniu naudojimu, o bendrąja nuosavybe ir visų bendraturčių prievole šią nuosavybę išlaikyti. Jeigu patalpos yra bendroji dalinė namo bendraturčių nuosavybė, pareiga jas išlaikyti, mokėti už jas mokesčius tenka visiems bendraturčiams. Apelianto atžvilgiu ši pareiga galėtų būti pakeista tik tokiu atveju, jeigu būtų sudarytas visų namo bendraturčių susitarimas dėl mokesčio už bendrojo naudojimo patalpų šildymą (šilumos nuostolius) ar kitų išlaidų neskaičiavimo apeliantui. Tokią galimybę numato CK 4.75 str. 1 d., taip pat Šilumos paskirstymo metodo Nr. 5  3.3 p., nustatantis, kad pastato bendrojo naudojimo patalpų šildymui priskirta šilumos kiekio dalis gali būti nustatoma šalių susitarimu. Taigi ir remiantis šio metodo nuostatomis, apeliantas turi galimybę apmokėjimo už bendrojo naudojimo patalpų šildymą klausimą suderinti su namo bendraturčiais.

Nagrinėjamos bylos atveju toks bendraturčių susitarimas nei šilumos tiekėjui, nei teismui nėra pateiktas, apeliantas, kaip teisingai pastebėjo pirmosios instancijos teismas, nėra atsidalinęs iš bendrosios dalinės nuosavybės jam priklausančių patalpų, todėl nėra teisinio pagrindo atleisti jį nuo mokesčių mokėjimo už bendrojo naudojimo objektams tenkančią šilumą.

Apelianto samprotavimai dėl neteisingai suskaičiuotos jam tenkančios įmokos, taigi ir skolos, dydžio ar namo bendrojo ploto ir patalpų skaičiaus neatitikimo rašytiniuose įrodymuose (b.l. 60, 63-65) bei ieškovo atstovo paaiškinimuose teisme (b.l. 83), yra hipotetiniai ir neparenti jokiais objektyviais duomenims. Kiekviena iš šalių, galiojant bylose rungimosi principui (CPK 12 str., 178 str.), turi pareigą teisme įrodyti tiek savo reikalavimus, tiek ir atsikirtimus į juos leistinais rašytiniais įrodymais. Ieškovo pateikti iš viešos VĮ Registrų centro paieškos duomenys nėra pakankamai išsamūs ar informatyvūs, kad jais būtų galima paneigti įvardijamus skolos paskaičiavimuose namo bendro ir šildomo ploto duomenis (b.l. 60-61), juo labiau, kad dalis patalpų paženklinta kryželiu (galimai pašalinta) neesant tokio ženklinimo paaiškinimų, be to, konkrečių patalpų bei butų plotai iš viso nėra nurodomi (b.l. 63-65). Apeliantas, nors vedė bylą per atstovą, jokių kitų VĮ Registrų centro duomenų, kurie patvirtintų, koks yra visas namo ir koks šio namo bendras šildomas plotas nepateikė, neprašė teismo padėti jų išreikalauti (išduoti liudijimą įrodymams gauti), taigi ieškovo paskaičiavimų teisingumo, nustatant jam tenkančią įmokos už šilumos energiją dalį, nepaneigė. Todėl apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su apeliacinio skundo argumentais, kad skolos dydis apskaičiuotas netinkamai, ir į juos neatsižvelgia.        

Savo apeliaciniame skunde apeliantas nurodo ir tokius argumentus, jog jis negali būti laikomas šilumos vartotoju (tokią sutartį sudariusiu asmeniu), nes yra teisėtai atsijungęs nuo centralizuoto šildymo sistemos, taigi jam ieškovo paslaugos nėra teikiamos. Apeliacinės instancijos teismas jau nurodė, kad atsijungimo aplinkybė nepakeičia teisinės apelianto padėties ir neapsprendžia jo pareigų prieš ieškovą turinio. Aplinkybė, kad apeliantas yra teisėtai atsijungęs jam priklausančių patalpų šildymo sistemą nuo centralizuoto šilumos tiekimo tinklo reiškia tik tai, kad jis nevartoja šilumos energijos šių patalpų šildymui. Tačiau byloje ir nėra reiškiamas reikalavimas priteisti mokestį už apeliantui nuosavybės teise priklausančių kavinės bei parduotuvės patalpų šildymą. Šilumos ūkio įstatymo 2 str. 45 d. nustatyta, jog šilumos vartotojas yra juridinis ar fizinis asmuo, kurio naudojami šildymo prietaisai nustatyta tvarka prijungti prie šilumos perdavimo tinklų ar pastatų šildymo ir karšto vandens sistemų. Byloje nėra kvestionuojama, kad namo bendrojo naudojimo objekte yra įrengtas šilumos mazgas ir/ar tiekiama šiluma šio namo butams ir negyvenamoms patalpoms, taigi spręstina, kad patalpos šildomos per prijungtą centralizuotą šilumos perdavimo tinklą. Apeliantas, kaip bendrojo naudojimo patalpų bendraturtis, turi pareigą mokėti su šiomis patalpomis susijusius mokesčius, nepriklausomai nuo jam asmeninės nuosavybės teise priklausančių patalpų padėties šių bendrojo naudojimo objektų atžvilgiu, todėl kartu yra šilumos, kurios dalis tenka (ar išspinduliuojama) ir bendrojo naudojimo patalpoms, vartotojas aptariamos teisės normos prasme. Todėl ir jam kyla Šilumos ūkio įstatymo 12 str. nustatytos pareigos - atsiskaityti su šilumos tiekėju už sunaudotą šilumą (1 dalis). Kai pastate yra daugiau kaip vienas šilumos vartotojas, visas pastate suvartotas šilumos kiekis paskirstomas (išdalijamas) vartotojams, o kiekvienas vartotojas moka už jam priskirtą šilumos kiekį, išmatavus, įvertinus ar kitaip pagal Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos rekomenduojamus taikyti ar su ja suderintus metodus nustačius, kokia visų vartotojų bendrai suvartoto šilumos kiekio dalis tenka tam šilumos vartotojui (Šilumos ūkio įstatymo 12 str. 2 d.). Apmokėjimą už daugiabučio namo bendrojo naudojimo patalpų šildymą reglamentuoja aptariamo įstatymo 25 str.: daugiabučio namo buto ir/ar kitų patalpų savininkas apmoka jam tenkančią dalį šilumos, suvartotos daugiabučio namo bendrojo naudojimo patalpoms šildyti, nesvarbu, kokiu būdu šildomos jam priklausančios patalpos. Pareiga mokėti už bendraturčiui tenkančią pastato bendrosioms reikmėms sunaudotos šilumos dalį numatyta ir šio įstatymo 29 str. 3 d, kurioje reglamentuojama situacija, atitinkanti ginčo atvejį: kuomet rekonstravus  pastatą (inžinerines sistemas) pakeičiamas ne viso pastato šildymo ar apsirūpinimo karštu vandeniu būdas, nuo statinio pripažinimo tinkamu naudoti momento laikomos nutrauktomis to pastato butų ir kitų patalpų, kurių šildymo būdas pakeistas, savininkų ir šilumos ir (ar) karšto vandens tiekėjo sutartys. Šių butų ir kitų patalpų savininkai energetikos ministro patvirtintose Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklėse nustatyta tvarka šilumos ir (ar) karšto vandens tiekėjams kiekvieną mėnesį apmoka už jiems tenkančią pastato bendrosioms reikmėms sunaudotos šilumos  dalį. Taigi esant tokiam šių santykių reglamentavimui, skundo argumentas, jog apeliantui priklausančių patalpų šildomas plotas yra 0,00 kv.m., yra teisiškai nereikšmingas. 

 

 

Vadovaudamasi CPK 325 str., 326 str. 1 d. 1  p.,

 

n u t a r ė:

 

Vilniaus m. 1-ojo apylinkės teismo 2010 m. rugsėjo 29 d. sprendimą palikti nepakeistą

 

 

Teisėja                                                                                                  Dalia Kačinskienė