Administracinio nusižengimo byla Nr. AN2-465-255/2017

Teisminio proceso Nr. 4-42-3-00201-2017-6

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.5.1.; 9.38; 21.11.10

(S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. spalio 31 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Regina Bertašienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal E. K. apeliacinį skundą dėl Šilalės rajono apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 26 d. nutarimo, kuriuo E. K. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 214 straipsnio 1 dalį 140 Eur bauda, konfiskuojant prekę – 86 vnt. įvairių modelių ir dydžių rūbų.

Teismas

n u s t a t ė :

1. Šilalės rajono apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 26 d. nutarimu E. K. nubaustas pagal ANK 214 straipsnio 1 dalį už tai, kad jis 2017 m. rugsėjo 1 d. 16.20 val. (duomenys neskelbtini), vairavo transporto priemonę „Mercedes Benz“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) priklausančią A. J., ir automobilio krovinių skyriuje bei salone gabeno iš Gariūnų turgaus rūbus: įvairių modelių ir dydžių striukes – 51 vnt., įvairių modelių ir dydžių džemperius – 13 vnt., įvairių modelių ir dydžių kelnes – 22 vnt., iš viso 86 vnt. rūbų, kurių bendra vertė 520 eurų, ir muitinio tikrinimo metu nepateikė krovinio įsigijimo ar gabenimo dokumentų.   
2. Apeliaciniu skundu E. K. prašo Šilalės rajono apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 26 d. nutarimą pakeisti ir nekonfiskuoti jo mamai R. K. priklausančių prekių.
1. Nurodo, kad pagal ANK 29 straipsnio 1 dalį konfiskuotas gali būti tik turtas, kuris yra pažeidėjo nuosavybė, išskyrus šio straipsnio 4 dalyje nustatytus atvejus. Šiuo atveju jo padarytas nusižengimas nepatenka į ANK 29 straipsnio 4 dalyje nurodytą baigtinį straipsnių sąrašą, kada daiktas konfiskuojamas nepriklausomai nuo to, kieno nuosavybė jis yra. Jo mama R. K. pagal verslo liudijimą užsiima drabužių ir kitų daiktų mažmenine prekyba kioskuose ir prekyvietėse. 2017 m. rugsėjo 1 d. padėjo mamai nuvažiuoti į Gariūnų turgų įsigyti drabužių prekybai, ji 2017 m. rugpjūčio 31 d. ir 2017 m. rugsėjo 1 d. nupirko 50 vnt. striukių (už 1250 zlotų, kas atitinka 294 Eur), 22 vnt. kelnių ir 13 bliuzonų iš viso už 226 Eur. Vėliau jis automobiliu „Mercedes Benz“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) išvežė nupirktas prekes, jų įsigijimo dokumentai liko pas R. K.. Šilalės rajone jį sustabdė Klaipėdos teritorinės muitinės pareigūnai, kurie už prekių gabenimą be dokumentų surašė administracinio nusižengimo protokolą. Bylos nagrinėjimo metu, atsižvelgiant į jo paaiškinimus, prekių įsigijimo dokumentus – PVM sąskaitas faktūras, kvitą, ir kitas aplinkybes, buvo nustatyta, kad paimtų prekių savininkė yra R. K., nes ji 2017 m. rugpjūčio 31 d. ir 2017 m. rugsėjo 1 d. Gariūnų turgavietėje pirko drabužius ir už juos sumokėjo pinigus. Jam vežant prekes ir sustabdžius pareigūnams, reikalingi dokumentai dėl neapsižiūrėjimo buvo likę pas mamą. Tačiau minėtų įrodymų ir šios esminės aplinkybės, jog jis nėra prekių savininkas, teismas visiškai nevertino, nenurodė jokių motyvų dėl prekių konfiskavimo teisėtumo ir pagrįstumo. Be to, R. K. buvo atvykusi į teismo posėdį, tačiau jai neleido pasisakyti, nes nebuvo įtraukta bylos šalimi. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, kad ATPK (atitikmuo ANK) nereglamentuoja asmens, kurio turtas konfiskuojamas, procesinių teisių administracinio teisės pažeidimo bylos procese, bet teismų praktikoje vadovaujamasi įstatymo analogija ir teisės principais. Efektyvus teisingumo vykdymas ir teisinio tikrumo principas reikalauja, kad kiekvienas asmuo, kurio teisėms ar pareigoms administracinės bylos išsprendimas gali turėti įtakos, turėtų teisę dalyvauti procese (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys bylose Nr. N575-1742/2008; Nr. N444-4028/2008). Šiuo atveju nustačius, kad prekės, kurias jis gabeno pažeidimo padarymo metu, jam nepriklauso, o drabužių savininkė yra R. K., ji į teismo posėdį iškviesta ir apklausta nebuvo. Kartu pažymėtina, jog administracinio teisės pažeidimo bylos teisenoje taikant konfiskavimo nuobaudą yra sprendžiama dėl asmens civilinės teisės – teisės netrukdomai naudotis savo nuosavybe, taigi nuobaudos paskyrimas nagrinėjamu atveju tiesiogiai daro įtaką prekių, kurias nuspręsta konfiskuoti, savininko teisėms, ir šis asmuo turi aiškiai identifikuojamą suinteresuotumą apginti savo interesus, todėl prekių savininkui turėtų būti pranešama apie administracinio teisės pažeidimo bylos procesą ir suteikiama teisė dalyvauti bylos nagrinėjime, priešingu atveju nebūtų užtikrinamas teisingas teismo procesas ir efektyvi savininko teisių gynyba (minėtos Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys; Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. balandžio 29 d. nutartis byloje Nr. ATP-265-557/2013 ir kt.). Atsižvelgiant į minėtas teisės normas, teismų praktiką bei išvardytas aplinkybes, galima pagrįstai teigti, jog prekių konfiskavimas šioje byloje buvo taikytas neteisėtai ir nepagrįstai.
2. Nors Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas ATPK 16311 straipsnio taikymą (atitikmuo ANK 214 straipsnis), yra suformavęs taisyklę, jog prekių gabenimas be dokumentų pripažįstamas pavojinga veika, tačiau teismas, individualizuodamas pažeidėjui skiriamą nuobaudą, turi diskrecijos teisę išsamiai įvertinti pavojingumą, kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia administracinis teisės pažeidimas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. sausio 3 d. nutartis Nr. N556-148/2007 ir kt.). Apeliantas savo kaltę dėl padaryto teisės pažeidimo pripažino, nuoširdžiai dėl to gailisi, tai buvo pripažinta jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Yra jaunas, dėl neapsižiūrėjimo išvažiavo be reikalingų prekių įsigijimo dokumentų, jie liko pas mamą. Prašo teismo, atsižvelgiant į ANK 34 straipsnio 1 dalies, 32 straipsnio 2 dalies nuostatas bei visus bylos duomenis, įvertinti ir šias aplinkybes. Administracine ar kita tvarka niekada nėra baustas, visa konfiskuotų rūbų vertė yra 520 Eur, kokia nors reikšminga žala valstybės ekonomikai ir nustatytai verslo tvarkai padaryta nebuvo. Šiuo metu nedirba, mokosi (duomenys neskelbtini) mokykloje, neturi savo pragyvenimo šaltinio bei nuolatinių pajamų, jį išlaiko tėvai, laisvu nuo mokslų laiku padeda mamai R. K.. Jo šeimos materialinė padėtis nėra labai gera, nes vienintelis stabilus pajamų šaltinis yra mamos veikla pagal verslo liudijimą, tačiau atsižvelgiant į rinkos situaciją bei kitus veiksnius, gaunamos už prekybą pajamos nėra pastovios. Dėl nurodytų priežasčių prekių konfiskavimas labai apsunkino jų šeimos turtinę padėtį, buvo patirti nemaži nuostoliai, prarastos teisėtai įgytos prekės. Tėvas R. K. dabar nedirba, Telšių rajono apylinkės teismo 2017 m. liepos 18 d. nutartimi jis yra paskirtas savo neįgalios motinos J. J. rūpintoju, skiria jai visą savo laiką, nuolat ją prižiūri ir globoja. Šeimoje dar auga nepilnametis brolis I. K., gimęs 2005 m. gruodžio 19 d., kuriuo taip pat reikia pasirūpinti ir išlaikyti. Apeliantas taip pat nurodo, kad jis nėra teisininkas, neturi specialių žinių, visą darbo savaitę skiria mokslams, todėl neturėjo galimybės tinkamai ir laiku pateikti teismui dokumentus, įrodančius anksčiau išvardytus duomenis dėl mokymosi ir jo šeimos. Taip pat prašo teismo atsižvelgti į tai, jog R. K. nebuvo iškviesta į bylą.
3. Atsižvelgęs į anksčiau nurodytas aplinkybes, teisinį reglamentavimą, teisingumo ir proporcingumo principus bei teismų praktikos išaiškinimus, mano, kad teismas priimdamas nutarimą formaliai vertino tik dalį įrodymų, teisingai neįvertino visų bylos aplinkybių, jo nuoširdaus paaiškinimo ir gailėjimosi, asmenybės, šeiminių aplinkybių bei kitų įrodymų, kas galėjo turėti įtakos administracinio poveikio priemonės – konfiskavimo skyrimui. Susiklosčiusi situacija ir kilusios pasekmės yra neadekvačios administracinės nuobaudos siekiamiems tikslams, paskirta administracinio poveikio priemonė – prekių konfiskavimas yra pernelyg griežta. Be to, teismas nenurodė, kokios pavojingumą ar jo asmenybę apibūdinančios aplinkybes lėmė, jog drabužių konfiskavimas yra būtina ir proporcinga nubaudimo priemonė. Apelianto manymu, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, atsižvelgiant į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę, kaltės laipsnį, ANK 29 straipsnio nuostatas, galima daryti išvadą, kad administracinės nuobaudos tikslai, numatyti ANK 22 straipsnyje, bus visiškai pasiekti neskiriant šioje byloje prekių konfiskavimo.
3. Atsiliepimu į apeliacinį skundą Klaipėdos teritorinė muitinė nurodo, kad administracinė nuobauda E. K. paskirta teisėtai ir pagrįstai, tačiau  sulaikytų prekių konfiskavimo klausimą palieka spręsti teismo nuožiūra.
4. Apeliacinis skundas tenkintinas.
5. Iš apelianto E. K. apeliacinio skundo matyti, kad ginčo dėl administracinio nusižengimo padarymo ir administracinėn atsakomybėn patraukto E. K. kaltės nėra, apeliantas skunde nurodo, kad sutinka su teismo išvadomis, kad jis padarė ANK 214 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą, savo kaltę pripažįsta, todėl skundą nagrinėjantis teismas dėl E. K. kaltės nepasisako. Apeliantas skunde kelia jam paskirtos administracinės nuobaudos individualizavimo klausimą – nesutinka su apylinkės teismo sprendimu konfiskuoti iš jo paimtas prekes – 86 vnt. įvairių modelių ir dydžių rūbų.
6. Skundžiamu nutarimu E. K. nuobauda buvo skirta už ANK 214 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą. ANK 214 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad už šį pažeidimą galima skirti baudą nuo vieno šimto keturiasdešimt iki keturių šimtų keturiasdešimt eurų. Šio straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad už šio straipsnio 1, 2, 3 dalyse numatytus administracinius nusižengimus privaloma skirti prekių (krovinio) konfiskavimą. Taigi, pagal 214 straipsnį, skiriant nuobaudą pagal šio straipsnio 1 dalį, be reikiamų dokumentų gabentų prekių konfiskavimas yra papildoma privaloma administracinė nuobauda, kurią teismas privalo skirti, nustatęs, kad asmuo padarė ANK 214 straipsnio 1 dalyje nurodytą administracinį teisės pažeidimą.
7. Turto konfiskavimas, kaip administracinio poveikio priemonė, reglamentuojamas ANK 29 straipsnyje. ANK 29 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad konfiskuotas gali būti tik turtas, kuris yra pažeidėjo nuosavybė, išskyrus šio straipsnio 4 dalyje nustatytus atvejus. Šio straipsnio 4 dalyje numatyti administraciniai nusižengimai konkrečiuose ANK straipsniuose, kurių atveju, esant ANK 29 straipsnio 4 dalyje numatytai bent vienai sąlygai, teismas gali taikyti ir to turto konfiskavimą, kuris nėra pažeidėjo nuosavybė. Tačiau ANK 29 straipsnio 4 dalyje nėra numatyta, kad už ANK 214 straipsnyje numatytą nusižengimą gali būti konfiskuojamas turtas, kuris nėra pažeidėjo nuosavybė.
8. Iš administracinio nusižengimo bylos matyti, kad E. K. gabenamos prekės priklausė jo mamai R. K., tą E. K. nurodė paaiškinime dėl administracinio nusižengimo, tokios pozicijos jis laikėsi ir pirmosios instancijos teisme, tai patvirtina ir jo pirmosios instancijos teismui pateikti prekių įsigijimo dokumentai (b. l. 13–15). Nors administracinėn atsakomybėn patraukto asmens mama R. K. ir nebuvo apklausta pirmosios instancijos teismo posėdžio metu, tačiau iš teismo posėdžio garso įrašo galima spręsti, kad ji dalyvavo šiame posėdyje bei paaiškino teismui kai kurias aplinkybes apie prekių įsigijimo aplinkybes, nurodė, kad ji pirko E. K. gabentas prekes sau, nes prekiauja rūbais. Iš byloje surinktų duomenų (2017 m. rugpjūčio 31 d. ir 2017 m. rugsėjo 1 d. sąskaitos faktūros, b. l. 14–15) akivaizdu, kad prekės (rūbai), kurias gabeno E. K., neturėdamas šių prekių įsigijimo dokumentų, priklauso jo mamai R. K., kuri užsiima prekyba rūbais. Todėl įvertinus ANK 29 straipsnyje nustatytas turto konfiskavimo taisykles, o būtent tai, kad už ANK 214 straipsnyje numatyto pažeidimo padarymą galima konfiskuoti tik turtą, kuris yra pažeidėjo nuosavybė, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai E. K. pagal ANK 214 straipsnio 1 dalį skyrė prekių konfiskavimą, kurios priklauso ne jam, o jo mamai R. K.. Todėl pirmosios instancijos teismo nutarimas keičiamas dėl netinkamos nuobaudos pagal ANK 214 straipsnio 1 dalį paskyrimo.
9. Apeliantas paduodamas apeliacinį skundą sumokėjo 15 eurų žyminį mokestį (b. l. 33). Atkreiptinas dėmesys, kad galiojantis ANK nenumato žyminio mokesčio nagrinėjant administracinių nusižengimų bylas, todėl jo sumokėtas žyminis mokestis už apeliacinį skundą grąžintinas.
10. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 4 punktu,

n u t a r i a :

Šilalės rajono apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 26 d. nutarimą pakeisti:

E. K. už ANK 214 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo padarymą paskirti 140 Eur (vieno šimto keturiasdešimt eurų) baudą, nekonfiskuojant prekių.

Paimtas prekes – 86 vnt. įvairių modelių ir dydžių rūbų – grąžinti teisėtam savininkui – R. K..

Grąžinti E. K. už apeliacinį skundą sumokėtą žyminį mokestį – 15 (penkiolika) eurų.

Kitą nutarimo dalį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėja                                                                                                                  Regina Bertašienė