Civilinė byla Nr. e2A-809-912/2021

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-18010-2020-3 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.3.2; 1.3.9; 3.3.1.14; 3.3.1.18.3

 (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. kovo 16 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Tomas Venckus teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. R. (A. R.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 22 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovo A. R. ieškinį atsakovei UAB „GRUBER Logistics“ dėl išmokų, susijusių su darbo santykiais, priteisimo ir atsakovės UAB „GRUBER Logistics“ priešieškinį ieškovui A. R. dėl išmokų, susijusių darbo santykiais, priteisimo.

Teismas

nustatė:

I. Ginčo esmė

1.       Ieškovas prašė panaikinti Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus darbo ginčų komisijos (toliau – darbo ginčų komisija) 2020 m. gegužės 21 d. sprendimą, kuriuo atmestas jo prašymas ir priteisti iš atsakovės 455,64 Eur dienpinigių, 1 000 Eur netesybų ir bylinėjimosi išlaidų. Ieškovas teigė, kad pagal atsakovės pateiktus duomenis, ieškovui priskaičiuota 8 471,14 Eur dienpinigių, bet išmokėta tik 8 015,50 Eur, todėl atsakovė liko skolinga 455,64 Eur dienpinigių. Ieškovas nurodė, kad pagal 2018 m. rugpjūčio 13 d. darbo sutartį nuo 2018 m. spalio 5 d. iki 2020 m. balandžio 17 d. dirbo atsakovės įmonėje tarptautinio transporto vairuotoju. Ieškovo mėnesinis darbo užmokestis – 525 Eur, o už faktiškai komandiruotėse išbūtą laiką mokami dienpinigiai, kurių dydis – 62 proc. Vyriausybės nustatytos dienpinigių normos. Nuo 2019 m. kovo mėn. iki 2020 m. gegužės mėn. ieškovui paskaičiuota 3 139,03 Eur darbo užmokesčio ir 4 812,44 Eur dienpinigių, iš viso – 7951,47 Eur su darbo santykiais susijusių išmokų, bet atsakovė sumokėjo ieškovui 4 654 Eur dienpinigių, t. y. nesumokėjo 158,44 Eur dienpinigių. Už 2020 m. sausio 3 d. – 2020 m. vasario 3 d., t. y. 32 dienas komandiruotės dienas, ieškovui turėjo būti išmokėta 1 120 Eur dienpinigių, bet sumokėta 1 119 Eur, t. y. 1 Eur mažiau. 2018 m. spalio 5 d. – 2018 m. lapkričio 3 d. ir 2018 m. gruodžio 20 d. – 2019 m. vasario 2 d. ieškovas buvo dviejose komandiruotėse 75 dienas, už kurias jam atsakovė turėjo sumokėti 2 625 Eur, bet sumokėjo 2 242,50 Eur, t. y. 382,50 Eur mažiau. Ieškovo teigimu, atleidimo iš darbo dieną atsakovė su ieškovu iki galo neatsiskaitė. Šalys nesudarė susitarimo dėl vėlesnio atsiskaitymo, todėl atsakovė turi sumokėti netesybas. Ieškovo įsitikinimu, 1 000 Eur netesybų suma būtų teisinga.

2.       Atsiliepime atsakovė nesutiko su ieškiniu, prašė jį atmesti, nurodė, kad, ieškovo prašymu, Valstybinė darbo inspekcija (toliau – VDI), atlikusi tyrimą, nenustatė pažeidimų ar kad yra darbdavės (atsakovės) nepriemokų ieškovui. Atsakovė nurodė, kad ieškovui išmokėtos visos priklausančios su darbo santykiais susijusios pinigų sumos. Be to, ieškovas gavo avansu didesnę, negu jam priklausanti išmokėti, pinigų sumą, kurią dėl pasibaigusių darbo santykių skolingas atsakovei.

3.       Atsakovė priešieškinyje prašė priteisti jai iš ieškovo 775,09 Eur avansą, 18,90 Eur kompensacines palūkanas, 5 proc. procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas. Atsakovė, bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, sumažino priešieškinio reikalavimus ir prašė priteisti iš ieškovo 325,09 Eur avansą, 7,93 Eur kompensacines palūkanas, 5 proc. procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas. Atsakovė nurodė, kad ieškovas padarė šiurkštų darbo drausmės pažeidimą – neatvyko į darbą be pateisinamos priežasties, todėl nutraukė su juo sudarytą darbo sutartį. Ieškovas liko skolingas įmonei 775,09 Eur iki darbo sutarties nutraukimo pervesto avanso. Ši suma gauta, suvedus ieškovo komandiruočių metu naudotų atsakovės banko kortelių ataskaitų (išklotinių) duomenis. Atsakovės bendrovėje kiekvienas automobilis turi priskirtą atsakovės banko kortelę, todėl kiekvienas vairuotojas, lipdamas į automobilį, randa atsakovės vadovo vardu išduotą banko kortelę, kuria gali naudotis viso reiso metu. Grįžęs iš reiso, vairuotojas atsiskaito atsakovės buhalterijai už panaudotas banko kortelės lėšas. Jeigu vairuotojas nepristato buhalterijai atitinkamų pirkinių bendrovės naudai kvitų, išleistos lėšos apskaitomos kaip to darbuotojo gautos grynaisiais bendrovės lėšos. Vairuotojai dažnai apsiperka prekybos centruose, naudodamiesi atsakovės vadovo vardu išduotomis banko kortelėmis, iš banko kortelių sąskaitų išleistos atsakovės lėšos vairuotojams laikomos išmokėtu avansu. Ieškovas, išleidęs atsakovės lėšas savo poreikiams tenkinti, privalėjo atsiskaityti su darbdave.

4.       Ieškovas atsiliepime į priešieškinį nurodė, kad prieš kiekvieną komandiruotę gaudavo iš atsakovės mokėjimo kortelę, bet su atsakovės kortele atsiskaitydavo už tiesiogines komandiruotės išlaidas. Ieškovas informuodavo atsakovės vadybininką apie būsimas išlaidas (kelių, stovėjimo mokesčius, kt.), tuomet atsakovė į kortelę pervesdavo lėšas šioms išlaidoms. Ieškovas nenaudodavo atsakovės mokėjimo kortelių savo asmeninėms reikmėms. Ieškovas panaudojo 567,63 Eur iš atsakovės mokėjimo kortelių, komandiruotės išlaidos suderintos su atsakovės vadybininku. Ieškovas nepasisavino, neiššvaistė ar kitaip nepagrįstai nepanaudojo atsakovės lėšų.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

5.       Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. gruodžio 22 d. sprendimu atmetė ieškinį ir tenkino priešieškinį: priteisė atsakovei iš ieškovo 775,09 Eur sumą ir 1 500 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

6.       Teismas nustatė, kad ieškovas ir atsakovė 2018 m. rugpjūčio 13 d. sudarė neterminuotą darbo sutartį, pagal kurią ieškovas nuo 2018 m. rugpjūčio 20 d. dirbo tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotoju, nustatytas 525 Eur darbo užmokestis, papildomai – dienpinigiai už faktiškai komandiruotėje išbūtą laiką, kurių norma gali būti mažinama iki pusės nustatyto dydžio darbdavio sprendimu be atskiro darbuotojo rašytinio sutikimo. Nustatytas 40 valandų darbo laikas per savaitę. Darbo sutartis su ieškovu nutraukta 2020 m. balandžio 17 d. pagal Darbo kodekso (toliau – DK) 58 straipsnio 1 dalį (darbdavio iniciatyva dėl darbuotojo kaltės) – už šiurkštų darbo pareigų pažeidimą (pravaikštą).

7.       Teismas sprendė, kad šalių susitarimas, jog komandiruočių metu mokami dienpinigiai bus ne mažesni kaip 50 proc. Vyriausybės nustatytos dienpinigių normos, laikytinas nepažeidžiantis nustatytos dienpinigių apskaičiavimo tvarkos ir galiojantis. Susitarimas atitinka Vyriausybės nutarimo reikalavimus, darbuotojui žinomas, pasirašytas kartu su darbo sutartimi. Įmonėje nustatyta 62 proc. dienpinigių norma.

8.       Teismas nustatė, kad ieškovui priskaičiuota 8 432,70 Eur dienpinigių (už 2018 m. spalio 5 d. lapkričio 5 d. laikotarpį – 983,50 Eur, 2018 m. gruodžio 20 d. – 2019 m. vasario 4 d. – 1 460 Eur, 2019 m. kovo 16 d. – balandžio 21 d. – 1510,32 Eur, 2019 m. liepos 26 d. – rugsėjo 6 d. – 1 779,40 Eur; 2019 m. spalio 18 d. – lapkričio 25 d. – 1 522,72 Eur, 2020 m. sausio 3 d. – vasario 3 d. – 1 176,76 Eur). Taip pat ieškovui paskaičiuotas 3 139,03 Eur darbo užmokestis.

9.       Ieškovas nuo 2020 m. vasario 10 d. buvo neapmokamose atostogose. Ieškovas 2020 m. balandžio 1-17 d. neatvyko į darbą be pateisinamos priežasties, todėl atleistas iš darbo. Teismas nustatė, kad atsakovė turėjo visiškai atsiskaityti su ieškovu 2020 m. balandžio 17 d. nutraukdama jo darbo sutartį. 

10.       Teismas nustatė, kad atsakovė nuo 2018 m. spalio 9 d. iki 2020 m. balandžio 17 d. pervedė ieškovui 13 347,89 Eur darbo užmokesčio ir su komandiruotėmis susijusių išlaidų, dienpinigių. Teismas sprendė, kad visos darbuotojui priklausančios sumokėti sumos sumokėtos, (8 432,7 Eur dienpinigiai + 3 139,03 Eur darbo užmokestis = 11 571,73 Eur). Paskaičiuota suma mažesnė negu pervesta į ieškovo sąskaitą. Dėl to teismas sprendė, kad nėra pagrindo tenkinti ieškinio reikalavimų.

11.       Teismas nustatė, kad darbo ginčų komisija sprendime nurodė, jog ieškovas skolingas atsakovei 960,56 Eur. Atsakovė atsiliepime nurodė šią sumą, priešieškinyje prašė priteisti 775,09 Eur, 18,90 Eur palūkanas, 5 proc. procesines palūkanas. Ieškovas, grįžęs iš komandiruotės nepateikė čekių, kvitų, kitų atsiskaitymą įmonės vardu pagrindžiančių įrodymų, todėl darbdavys pagrįstai šių išlaidų negalėjo įtraukti į išlaidas, susijusias su darbuotojo patirtomis komandiruotės išlaidomis. Ieškovo pateikti įrodymai: transporto priemonės tachografo parodymai, vairuotojo kortelės duomenys nepatvirtina išlaidų pagrįstumo.

12.       Teismas pažymėjo, kad atsakovės reikalavimai kilę iš darbo teisinių santykių (pagal galutinį atsiskaitymą su atleidžiamu darbuotoju tikslinant išmokėtas sumas), bet ne iš prievolinių teisinių santykių, kurie reglamentuoti CK teisės normose. Dėl to nėra pagrindo atsakovei priteisti nei palūkanų, nei 5 proc. procesinių palūkanų.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

13.       Ieškovas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 22 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – tenkinti ieškinį, atmesti priešieškinį. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

13.1.                      Teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad visos ieškovui priklausančios sumokėti sumos išmokėtos. Atsakovė pateikė išrašą iš didžiosios knygos, pagal kurį paskaičiuota ir išmokėta ieškovui 5 130,39 Eur darbo užmokesčio. Atsakovė skolinga ieškovui dienpinigių.

13.2.                      Atsakovė pateikė teismui duomenimis, pagal kuriuos ieškovui paskaičiuota 8 471,14 Eur dienpinigių: už 2018 m. spalio 5 d. lapkričio 5 d. komandiruotę – 983,50 Eur, 2018 m. gruodžio 20 d. – 2019 m. vasario 4 d. – 1 460 Eur, 2019 m. kovo 15 d. – balandžio 23 d. – 1548,76 Eur, 2019 m. liepos 26 d. – rugsėjo 9 d. – 1 779,40 Eur; 2019 m. spalio 18 d. – lapkričio 25 d. – 1 522,72 Eur, 2020 m. sausio 3 d. – vasario 3 d. – 1 176,76 Eur. Iš ieškovo banko sąskaitos išrašo matyti, kad laikotarpiu nuo 2018 m. spalio 5 d. lapkričio 5 d. ieškovui pervesta 8 015,50 Eur dienpinigių: 2018 m. spalio 9 d.) – 200 Eur, 2018 m. lapkričio 6 d. – 374 Eur, 2018 m. gruodžio 24 d. – 200 Eur, 2019 m. vasario5 d. – 1 468,50 Eur, 2019 m. balandžio 24 d. – 1485 Eur, 2019 m. rugsėjo 9 d. – 1 414 Eur, 2019 m. lapkričio 22 d. – 300 Eur, 2019 m. lapkričio 25 d. – 1 455 Eur, 2020 m. sausio 31 d. – 300 Eur, 2020 m. vasario 3 d. – 819 Eur. Dėl to atsakovė skolinga ieškovui 455,64 Eur (8 471,14 – 8 015,50) dienpinigių.

13.3.                      Atleidimo iš darbo dieną atsakovė iki galo neatsiskaitė su ieškovu. Susitarimo dėl vėlesnio atsiskaitymo nesudaryta, todėl atsakovė turėtų sumokėti netesybas (DK 147 straipsnio 2 dalis).

13.4.                      Priešieškiniu atsakovė prašė priteisti iš ieškovo 775,09 Eur neva nepagrįstai išmokėtą avansą, 18,90 Eur palūkanas, 5 proc. procesines palūkanas. Patikslintame priešieškinyje avanso suma sumažinta iki 325,09 Eur, bet teismas į šią aplinkybę neatsižvelgė ir priteisė iš ieškovo 775,09 Eur.

13.5.                      Teismas nepagrįstai atmetė ieškovo pateiktus netiesioginius įrodymus, patvirtinančius, kad mokėjimo kortelių lėšos panaudotos tik su komandiruotėmis susijusiais tikslais. Ieškovas informuodavo atsakovės vadybininką apie būsimas išlaidas (kelių, stovėjimo mokesčius, kt.), tuomet į kortelę būdavo pervedamos lėšos toms išlaidoms padengti. Šiuos teiginius patvirtina atsakovės banko kortelių sąskaitų išklotinės ir kiti byloje esantys duomenys:

13.5.1.                      Pirmos komandiruotės metu į atsakovės banko kortelę nepervesta pinigų. Neaišku, kodėl materialiai atsakingo asmens apyvartos kortelėje nurodyta, jog 2018 m. spalio 11 d. pervesti 7,95 Eur ir 2018 m. spalio 31 d. – 195,60 Eur. Šių pervedimų nėra ieškovo banko sąskaitos išklotinėje.

13.5.2.                      Antros komandiruotės metu atsakovė pervedė 2018 m. gruodžio 21 d. – 70 Eur ir 2019 m. sausio 8 d. – 20 Eur. Už šias lėšas ieškovas pirko vinjetę–lipduką, klijuojamą ant automobilio stiklo, kad galėtų važiuoti Austrijoje (9,20 Eur), lipdukas, patvirtinantis emisijos klasę pagal IG–L emisijos klasės nuostatas (2,50 Eur plius administraciniai mokesčiai), sumokėtas kelių mokestis (9,50 Eur). Grynaisiais pinigais sumokėta už mokamą stovėjimą „Aral“ degalinių tinklo degalinėje (30 Eur). Ieškovas pirko lipnią juostą, reikalingą darbui (10 Eur), sumokėjo už mokamą stovėjimą „Total“ degalinių tinklo degalinėje (30 Eur). Baigiantis kortelėje esančioms lėšoms, atsakovė papildė kortelės sąskaitą 20 Eur suma, t. y. panašiai tiek, kiek 2019 m. sausio 9–15 d. ieškovas patyrė kelionės išlaidų.

13.5.3.                      Trečios komandiruotės metu ieškovas sumokėjo už mokamą stovėjimą „Total“ degalinių tinklo degalinėje (30 Eur); baudas už viršytą darbo laiką (250 Eur ir 35 Eur).

13.5.4.                      Ketvirtos komandiruotės metu ieškovas sumokėjo už mokamą stovėjimą „Esso“ degalinių tinklo degalinėje (10 Eur, 23,95 Eur, 10 Eur); išgrynino pinigus (36,50 Eur), sumokėjo už smulkius vilkiko remonto darbus įmonėje „JCL Logistics Austria“ (48,50 Eur).

13.5.5.                      Nėra šalių ginčo dėl penktos komandiruotės metu panaudotų lėšų.

13.5.6.                      Šeštos komandiruotės metu atsakovė pervedė du kartus po 30 Eur. Ieškovas sumokėjo už mokamą stovėjimą „Aral“ ir „Aral-Tankstelle“ degalinių tinklo degalinėse (po 25,49 Eur). Mokamas stovėjimo laikas sutampa su ieškovo tachografo duomenimis (poilsio laiku).

13.6.                      Tarptautinių krovinių vežimo transporto priemonės vairuotojo darbo ir poilsio režimas reglamentuotas Europos šalių susitarime dėl kelių transporto priemonių ekipažų, važinėjančių tarptautiniais maršrutais, darbo (AETR). Pagal šį susitarimą, per bet kurias dvi paeiliui einančias savaites vairuotojas turi pasinaudoti mažiausiai dviem normaliais kassavaitinio poilsio laikotarpiais (ne trumpiau kaip po 45 val.) arba vienu normaliu kassavaitinio poilsio laikotarpiu (ne trumpiau 45 val.) ir vienu sutrumpintu kassavaitinio poilsio laikotarpiu (iki 24 val.). Dėl šios priežasties ieškovas stovėjo daugiau negu 2,5 paros (trijų parų stovėjimo kaina 30 Eur (3 x 10).

13.7.                      Trečios komandiruotės metu darbo ir poilsio režimo pažeidimas (viršytos darbo valandos) padarytas vykdant atsakovės vadybininko nurodymą laiku atvykti į krovinio pakrovimo vietą.

13.8.                      Iš patikslinto priešieškinio reikalavimo turėtų būti išskaičiuotos lėšos, kurios, atsakovės teigimu, pervestos pirmos komandiruotės metu. Dėl to ginčytina suma turėtų būti 101,54 Eur (325,09 - 203,55 - 20).

14.       Atsiliepime atsakovė prašė tenkinti apeliacinio skundo dalį, pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 22 d. sprendimą ir priteisti atsakovei iš ieškovo 325,09 Eur, palikti nepakeistą kitą teismo sprendimo dalį. Atsiliepimas grindžiamas tokiais argumentais:

14.1.                      Atsakovė sutinka, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priteisė jai iš ieškovo didesnę pinigų sumą, negu atsakovė reikalavo patikslintu priešieškiniu. Teismo sprendimas turėtų būti pakeistas, sumažinant atsakovei priteistą sumą iki 325,09 Eur.

14.2.                      Atsakovė, suvedusi visus buhalterinės apskaitos registrų duomenis, išsiaiškino, kad yra permoka apeliantui. Dėl to ieškovas liko skolingas atsakovei. 

14.3.                      Apeliantas prašo vadovautis netiesioginiais įrodymais, bet nepateikė jų į bylą. Apeliantas teigia, kad informuodavo atsakovės vadybininką apie būsimas išlaidas, bet nepateikė pagrindžiančių įrodymų. Šie apelianto teiginiai neatitinka įmonės politikos ir darbo praktikos.

14.4.                      Apeliantas, būdamas materialiai atsakingas bendrovei asmuo, išleido atsakovės lėšas ir nepateikė darbdavei šias išlaidas patvirtinančių dokumentų. Apeliantas nepateikė duomenų apie 2018 m. gruodžio 28, 29 d. atsiskaitymus kortele, pinigų išgryninimo tikslą.

14.5.                      Atsakovės įmonės politika – naudotis nemokamomis stovėjimo aikštelėmis, jų sąrašą vairuotojams pateikia bendrovės vadyba. Vairuotojai turi įdiegtas programėles, padedančias jas rasti. Visa informacija apie aktualius vairuotojams klausimus teikiama prieš kiekvieną reisą vykstančiame instruktaže. Apeliantas nepateikė atsakovei sąskaitų, kitų mokėjimo dokumentų, pagrindžiančias stovėjimo išlaidas.

14.6.                      Tachografas fiksuoja vairuotojo poilsio, darbo laiką. Jo duomenys nėra mokėjimo dokumentas, nepagrindžia finansinių operacijų. Stovėjimas mokomose aikštelės po daugiau negu 2,5 paros vertinamas kaip bendrovės išteklių švaistymas.

14.7.                      Apeliantas nepagrindė lipnios juostos poreikio, neįrodė, kad gautas mechaniko leidimas ją pirkti. Ieškovas nepateikė prekės įsigijimo dokumentų.

14.8.                      Apeliantas nenurodė konkretaus vadybininko, nurodžiusio viršyti darbo laiką, kokia forma pateiktas šis nurodymas. Toks apelianto pareiškimas prieštarauja atsakovės vidaus tvarkai. Be to, apeliantas turi vairuotojo liudijimą („95 kodas“), yra išklausęs kursą apie darbo laiko norminį reguliavimą ir turi teisę su vilkiku vykti į Europos šalis.

14.9.                      Apeliantas nepateikė duomenų, patvirtinančių smulkius vilkiko remonto darbus, kokie defektai pašalinti, kokios detalės įsigytos. Nurodyta įmonė „JCL Logistics“ remonto darbų neatlieka.

14.10.                      Apeliantas neįrodė, kad iš mokėjimo kortelių panaudojo 567,63 Eur tiesioginėms komandiruotės išlaidoms padengti, taip pat ir išlaidoms, kurios suderintos su atsakovės vadybininku.

14.11.                       Apelianto komandiruočių įsakymuose nurodyta, kad komandiruotės išlaidos kompensuojamos (apmokamos) pagal pateiktus dokumentus (įsakymų 3 punktas). Apeliantas nepateikė darbdavei dokumentų, pagrindžiančių komandiruočių metu patirtas papildomas išlaidas.

14.12.                       Apeliantas niekada nepareiškė, kad atsakovė nesumokėjo jam pinigų. Apeliantas nesikreipė į buhalteriją dėl suderinimų, neturėjo pretenzijų, nes nėra apie tai įrašų Suderinimų sąraše.

14.13.                      Apeliantas, naudodamas atsakovės lėšas asmeninėms reikmėms, žinojo, kad išleidžia ne savo lėšas, sutaupo savo pinigus atsakovės sąskaita. Suvedus visus apelianto atsiskaitymus jo komandiruočių metu darbdavės mokėjimo priemonėmis ir lėšomis, gauta suma neatlyginta bendrovei.

Teismas

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės,

teisiniai argumentai ir išvados

15.       Nagrinėjamoje byloje keliami atsiskaitymo su atleidžiamu darbuotoju pagrįstumo klausimai.

16.       Pagal Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1, 2 dalis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribos yra apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas, ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, yra CPK 329 straipsnyje nustatyti absoliutūs sprendimo negaliojimo pagrindai ar ne. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė absoliučių šioje byloje apeliacine tvarka apskųsto pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių negaliojimo pagrindų.

Dėl rašytinių paaiškinimų priėmimo

17.       Lietuvos apeliacinis teismas yra nurodęs, kad CPK 42 straipsnyje įtvirtinta teise teikti rašytinius paaiškinimus galima naudotis ir apeliaciniame procese, jeigu tokių paaiškinimų turinys neprieštarauja CPK 323 straipsnyje nurodytam reikalavimui. Vadovaujantis CPK 323 straipsnyje įtvirtinta teisės norma, pasibaigus apeliacinio skundo padavimo terminui, keisti (papildyti) apeliacinį skundą yra draudžiama (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. birželio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-338-330/2019).

18.       Iš pateiktų rašytinių paaiškinimų turinio matyti, kad atsakovė papildomai paaiškina aplinkybes dėl pirmos komandiruotės metu pervestų lėšų. Atsakovė nurodo, kad 2018 metais atsakovė bendradarbiavo su YES Money banku. AB Šiaulių banko kortelių išrašuose nėra įrašų apie pervestas lėšas, nes piniginės operacijos per šį banką pradėtos vykdyti tik nuo 2018 m. lapkričio 21 d. Atsakovė argumentus grindžia pirmosios instancijos teismui pateiktais rašytiniais įrodymais. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs rašytinių įrodymų turinį, priima juos bylą.

Byloje nustatytos faktinės aplinkybės

19.       Ieškovas ir atsakovė 2018 m. rugpjūčio 13 d. sudarė darbo sutartį, pagal kurią ieškovas dirbo tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotoju nuo 2018 m. rugpjūčio 20 d. iki 2020 m. balandžio 17 d. Atsakovė įsipareigojo mokėti ieškovui mėnesinį 525 Eur darbo užmokestį, dienpinigius už faktiškai komandiruotėse išbūtą laiką, kurių norma gali būti mažinama iki pusės nustatyto dydžio darbdavio sprendimu be atskiro darbuotojo rašytinio sutikimo. Ieškovas 2020 m. balandžio 1–17 d. neatvyko į darbą be pateisinamos priežasties. Dėl to atsakovė 2020 m. balandžio 17 d. nutraukė ieškovo darbo sutartį pagal DK 58 straipsnio 1 dalį (darbdavio iniciatyva dėl darbuotojo kaltės – už šiurkštų darbo pareigų pažeidimą (pravaikštą)).

20.       Darbo ginčų komisija 2020 m. gegužės 21 d. sprendimu netenkino ieškovo prašymo išieškoti iš atsakovės 1 205 Eur darbo užmokesčio dienpinigių ir atostoginių.

Dėl ieškovo reikalavimo priteisti dienpinigių skolą vertinimo

21.       Darbuotojo komandiruotė yra jo darbo pareigų atlikimas kitoje, negu yra nuolatinė darbo vieta, vietoje (DK 107 straipsnio 1 dalis). Darbuotojo komandiruotės metu darbuotojui paliekamas jo darbo užmokestis. Jeigu komandiruotės metu darbuotojas patiria papildomų sąnaudų (transporto, kelionės, nakvynės ir kitų išlaidų), darbdavys jas turi kompensuoti (DK 107 straipsnio 2 dalis). Jeigu darbuotojo komandiruotė trunka ilgiau negu darbo diena (pamaina) arba darbuotojas komandiruojamas į užsienį, darbuotojui privalo būti mokami dienpinigiai, kurių maksimalius dydžius ir jų mokėjimo tvarką nustato Vyriausybė arba jos įgaliota institucija (DK 107 straipsnio 3 dalis). Komandiruotės metu darbuotojas turi dirbti įprastu darbo laiko režimu, jeigu darbdavys nėra nustatęs kitokių įpareigojimų (DK 107 straipsnio 5 dalis).

22.       Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad Vyriausybės 2017 m. birželio 21 d. nutarimu Nr. 496 „Dėl Lietuvos Respublikos darbo kodekso įgyvendinimo“ pripažintas netekusiu galios Vyriausybės 2004 m. lapkričio 3 d. nutarimas Nr. 1365 „Dėl išlaidų, susijusių su tarnybinėmis komandiruotėmis, dydžio ir mokėjimo tvarkos“. Komandiruotės į užsienį dienpinigių normos nustatytos Vyriausybės 2004 m. balandžio 29 d. nutarimu Nr. 526 (Vyriausybės 2017 m. birželio 28 d. nutarimo Nr. 523 redakcija) patvirtintame Maksimalių dienpinigių dydžių sąraše.

23.       Pagal Vyriausybės 2017 m. birželio 28 d. nutarimu Nr. 523 patvirtinto Dienpinigių mokėjimo tvarkos aprašo 2 punktą, dienpinigiai apskaičiuojami pagal Vyriausybės patvirtintus maksimalius dienpinigių dydžius arba mažesnius dienpinigių dydžius, jeigu mažesni dydžiai numatyti kolektyvinėje sutartyje ar darbo sutartyje (toliau kartu – nustatyti dydžiai). Kolektyvinėje ar darbo sutartyje nustatyti dienpinigių dydžiai negali būti mažesni kaip 50 proc. Vyriausybės patvirtintų maksimalių dienpinigių dydžių.

24.       Atsakovės įmonėje nustatyta 62 proc. dienpinigių norma. Ieškovas teigia, kad atsakovė jam skolinga 455,64 Eur dienpinigių, nes atsakovė paskaičiavo, kad jam mokėtini 8 471,14 Eur dienpinigiai, bet sumokėjo tik 8 015,50 Eur. Į bylą pateiktas išrašas iš „Swedbank“, AB, sąskaitos iš kurio matyti, kad 2018 m. spalio 9 d. – 2020 m. balandžio 2 d. laikotarpiu atsakovė pervedė ieškovui 13 347,89 Eur sumą. Tai – komandiruočių avansai ir darbo užmokestis. Ieškovas nurodo, kad atsakovė sumokėjo visą jam priklausantį darbo užmokestį – 5 130,39 Eur. Dėl to iš atsakovės ieškovui sumokėtos 13 347,89 Eur sumos atėmus 5 130,39 Eur darbo užmokestį, lieka 8 217,50 Eur. Apeliantas teigė, kad jam sumokėti ne visi dienpinigiai, bet nepateikė duomenų, pagrindžiančių atsakovės pervestų lėšų paskirtį. Byloje taip pat nėra duomenų, patvirtinančių, kad po kiekvienos komandiruotės ieškovas kreipėsi į atsakovę dėl neišmokėtų dienpinigių. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, jog ieškovui pervesta bendra suma yra didesnė negu paskaičiuota, atsakovė sumokėjo ieškovui visas sumas pagal darbo sutartį ir nustatytą dienpinigių normą.

25.       Teismas konstatuoja, kad atleidimo dieną atsakovė visiškai atsiskaitė su ieškovu, todėl nėra pagrindo spręsti netesybų klausimą (DK 147 straipsnio 2 dalis).

Dėl atsakovės patirtų nuostolių

26.       Atsakovės direktoriaus įsakymais kiekvienas automobilis turi priskirtą atsakovės banko kortelę, kuria vairuotojas gali naudotis viso reiso metu. Grįžęs iš reiso, vairuotojas atsiskaito atsakovės buhalterijai už panaudotas banko kortelės lėšas. Tarptautinių krovinių vežimo transporto priemonėmis vairuotojo pareiginės instrukcijos 20 punkte įtvirtinta vairuotojo pareiga laikytis darbo ir poilsio režimo. Pareiginės instrukcijos 34 punkte nustatyta, kad, grįžęs iš reiso, vairuotojas privalo administracijai pateikti šiuos dokumentus: tvarkingai užpildytas tachogramas; kelionės išlaidų čekius; kilometražą (nuo - iki); vairuotojo kortelę ir t. t. Atsakovė teigia, kad ieškovas banko kortelėje esančias lėšas naudojo asmeniniams poreikiams tenkinti.

27.       Ieškovė reikalavimą grindžia nepagrįsto praturtėjimo nuostatomis (CK 6.242 straipsnis). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad, tenkinant ieškinį dėl nepagrįsto praturtėjimo (actio de in rem verso), turi būti nustatytos visos šios prielaidos: 1) atsakovas yra praturtėjęs dėl ieškovo veiksmų; 2) atsakovo praturtėjimą atitinkantis ieškovo turto sumažėjimas (atsakovas turi būti praturtėjęs ieškovo sąskaita); nepagrįsto praturtėjimo priteisimas negalimas, kai dėl vieno asmens praturtėjimo niekas nepatiria nuostolių; 3) priežastinis ryšys tarp ieškovo turto sumažėjimo ir atsakovo praturtėjimo; 4) atsakovo praturtėjimui neturi būti teisinio pagrindo (įstatymo, sutarties ir kt.); 5) nepagrįstas praturtėjimas turi egzistuoti pareiškiant ieškinį; 6) šalis, kurios turtas sumažėjo, neturi būti prisiėmusi nuostolių atsiradimo rizikos; 7) ieškovas turi negalėti apginti savo pažeistos teisės kitais gynybos būdais, t. y. nepagrįsto praturtėjimo instituto negalima taikyti kaip priemonės, kuria būtų siekiama išvengti kitų Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) normų taikymo.

28.       Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad šalis siejo sutartiniai darbo teisiniai santykiai, atsakovė pervesdavo į mokėjimo korteles lėšas, kurias ieškovas (darbuotojas) galėjo naudoti komandiruotės laikotarpiu su komandiruote susijusiais tikslais. Dėl to atsakovės priešieškinyje pareikštas reikalavimas kvalifikuotinas kaip reikalavimas atlyginti nuostolius (DK 152 straipsnis). Nepagrįsto praturtėjimo institutas nagrinėjamoje byloje netaikomas.

29.       Iš bylos duomenų nustatyta, kad atsakovė priešieškiniu prašė priteisti jai iš atsakovės 775,09 Eur nepagrįstai išmokėtą avansą. Atsakovė sumažino priešieškinio reikalavimą iki 325,09 Eur. Dėl to apeliantas pagrįstai nurodo, kad teismas neatsižvelgė į šią aplinkybę ir priteisė iš ieškovo 775,09 Eur.

30.       Ieškovas nurodo, kad naudojo lėšas tik su komandiruotėmis susijusiais tikslais. Ieškovas teigia, kad informuodavo atsakovės vadybininką apie būsimas išlaidas, bet neįvardija konkretaus vadybininko, su kuriuo derino veiksmus komandiruočių metu.

31.       Atmestini kaip nepagrįsti ieškovo argumentai, kad atsakovė nepervedė lėšų į banko kortelę pirmosios komandiruotės metu, 2018 m. spalio 11 d. 7,95 Eur ir 2018 m. spalio 31 d. 195,60 Eur pervedimų nėra šalių bankų sąskaitų išklotinėse. Atsakovė paaiškino, kad 2018 metais bendradarbiavo su „YES Money“ banku. AB Šiaulių banko kortelių išrašuose nėra įrašų apie pervestas lėšas, nes piniginės operacijos per šį banką pradėtos vykdyti nuo 2018 m. lapkričio 21 d. Į bylą pateiktas išrašas iš sąskaitos, esančios „YES Money“ banke, pagrindžia, kad atsakovė atliko nurodytus pervedimus.

32.       Pagrįsta manyti, kad antrosios komandiruotės metu ieškovas, kad galėtų važiuoti Austrijos keliais, turėjo įsigyti vinjetę–lipduką, taip pat įsigyti lipduką, patvirtinantį sunkiasvorės transporto priemonės emisijos klasę pagal IG-L emisijos klasės nuostatas, sumokėti kelių mokestį (9,50 Eur). Ieškovas teigia, kad taip pat turėjo sumokėti administracinius mokesčius, bet nenurodo jų dydžio, nepagrindžia rašytiniais įrodymais.

33.       Ieškovas nurodo, kad atsakovės kortelėje esančiomis lėšomis sumokėjo už stovėjimą degalinėse. Lėšų iš kortelės išgryninimas sutampa su tachografo duomenimis, patvirtinančiai, kad tuo metu buvo ieškovo poilsio laikas. Atsakovė teigia, kad vairuotojai turi įdiegtą programą, kuri padeda surasti nemokamas stovėjimo aikšteles. Apeliantas nepateikė duomenų, dėl kokių priežasčių jis rinkosi mokamas stovėjimo aikšteles, ypač, kai stovėjimo laikas ilgas – daugiau negu 2,5 paros, bet nevažiavo į nemokamas aikšteles. Be to, byloje nėra duomenų (kvitų, kitų dokumentų), patvirtinančių, kad lėšos skirtos apmokėti už stovėjimą mokamose aikštelėse. Tachografo duomenys patvirtina ieškovo darbo ir poilsio laiko apskaitą, bet lėšų mokėjimo fakto ir jų panaudojimo paskirties.

34.       Apeliantas teigia, kad atsakovės mechaniko leidimu pirko lipnią juostą, reikalingą darbui, už 10 Eur, bet nenurodė nei atsakovės mechaniko, nei išsamesnės lipnios juostos panaudojimo paskirties.

35.        Iš policijos protokolo matyti, kad Kufšteino policijos pareigūnai, 2019 m. balandžio 16 d. patikrinę ieškovą, skyrė jam baudas už viršytą darbo laiką – 250 Eur ir 35 Eur. Tą pačią dieną atsakovė pervedė ieškovui 275 Eur, 2019 m. balandžio 19 d. – 15 Eur. Iš šių lėšų ieškovas 2019 m. balandžio 23 d. sumokėjo baudas. Ieškovas teigia, kad viršyti darbo laiką nurodė atsakovės vadybininkas, kad ieškovas spėtų laiku atvykti į paskirties vietą, bet ieškovas neįvardijo vadybininko, kuris davė tokius nurodymus.

36.       Ketvirtos komandiruotės metu apeliantas išgrynino pinigus (36,50 Eur) ir sumokėjo už smulkius vilkiko remonto darbus įmonėje „JCL Logistics Austria“ 85 Eur (36,50 Eur + 48,50 Eur). Ieškovas teigia, kad atsakovės atsakovė žinojo apie remonto išlaidas, atsakovė teigia, kad, pagal šios įmonės tinklapio duomenis, įmonė neteikia transporto priemonės remonto paslaugų. Ieškovas neįvardijo, kokie transporto priemonės remonto darbai atlikti. Dėl to negalima vertinti šių išleistų lėšų pagrįstumo.

37.       Pirmiau nustatyta, kad atsakovė pervedė lėšas į kortelę pirmosios komandiruotės metu, todėl nėra pagrindo šia suma mažinti pareikšto priešieškinio reikalavimo.

38.       Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, daro išvadą, kad apeliantas, siekdamas pagrįsti komandiruotėje panaudotas atsakovės kortelėje esančias lėšas, turėjo pateikti atsakovei jų panaudojimą pagrindžiančius įrodymus (kvitus, sąskaitas, užpildytą išlaidų lentelę). Nesant tokių duomenų, nėra pagrindo spręsti, kad apeliantas naudojo lėšas tik su komandiruote susijusiais tikslais. Dėl to atsakovei atlygintina patirta žala – 325,09 Eur.

Dėl bylos baigties

39.       Kiti šalių argumentai yra išvestiniai iš pirmiau šioje nutartyje aptartųjų, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas išsamiau nepasisako.

40.       Dėl visų šioje nutartyje išvardytų priežasčių apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad ieškovės apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies. Pakeičiama apskųsto pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria tenkintas atsakovės priešieškinis, nurodant, kad iš ieškovo atsakovei priteistina 325,09 Eur suma (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

41.       Teismo

Dėl bylinėjimosi išlaidų

42.       Atmetus apeliacinį skundą, atsakovei priteistinos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 1, 4 dalys, 98 straipsnis).

43.        Atsakovė pateikė rašytinių įrodymų, kad už advokato teisines paslaugas (atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą, prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų parengimą) sumokėjo 640 Eur. Įvertinęs priežastis, dėl kurių patirta bylinėjimosi išlaidų, bylos apimtį, pobūdį, sudėtingumą, atsiliepimų į apeliacinį skundą turinį, teisinių paslaugų pobūdį, pareikšto reikalavimo dydį, atsižvelgusi į teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio rekomenduojamus maksimalius advokato užmokesčio už teikiamą teisinę pagalbą civilinėse byloje dydžius (2.1, 2.2, 2.5, 2.7, 2.9, 8.11 punktai), apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad atsakovės prašomų priteisti išlaidų advokato pagalbai dydis per didelis, todėl mažintinas. Atsakovei iš ieškovo priteistina 250 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniais, 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 2 dalimi, 331 straipsniu, teismas

nutaria:

Patenkinti iš dalies ieškovo A. R. (A. R.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 22 d. sprendimo.

Pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 22 d. sprendimo dalį, nurodant, kad atsakovei UAB „Gruber Logostics“ (kodas 304584541) iš ieškovo A. R. (A. R.) (duomenys neskelbtini) priteisiama 325,09 Eur (trijų šimtų dvidešimt penkių eurų 9 ct) suma.

Priteisti atsakovei UAB „Gruber Logostics“ (kodas 304584541) iš ieškovo A. R. (A. R.) (duomenys neskelbtini) 250 (du šimtus penkiasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Palikti nepakeistą kitą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 22 d. sprendimo dalį.

Ši teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.