Administracinė byla Nr. eAS-980-520/2016
Teisminio proceso Nr. 3-64-3-02160-2016-4
Procesinio sprendimo kategorija 63.3.1
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
NUTARTIS
2016 m. lapkričio 30 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas), Stasio Gagio ir Dalios Višinskienės (pranešėja),
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos B. L. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apygardos administracinio teismo 2016 m. spalio 13 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos B. L. skundą atsakovui Mažeikių rajono savivaldybės tarybai dėl sprendimo panaikinimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I.
Pareiškėja B. L. (toliau – ir pareiškėja) Šiaulių apygardos administraciniam teismui padavė skundą, prašydama panaikinti atsakovo Mažeikių rajono savivaldybės tarybos 2016 m. rugpjūčio 26 d. sprendimą Nr. T1-215 „Dėl drausminės nuobaudos – atleidimo iš darbo, taikymo (duomenys neskelbtini) pagrindinės mokyklos direktorei B. L.“.
Šiaulių apygardos administracinis teismas 2016 m. spalio 13 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjos skundą.
Teismas nustatė, kad nagrinėjamu atveju ginčas yra kilęs dėl drausminės nuobaudos – atleidimo iš darbo, skyrimo pareiškėjai, kuri yra Mažeikių (duomenys neskelbtini) pagrindinės mokyklos direktorė, dirbanti pagal darbo sutartį. Teismas rėmėsi Specialiosios teisėjų kolegijos bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti praktika, pagal kurią: 1) mokykla yra viešasis juridinis asmuo, veikiantis kaip biudžetinė arba viešoji įstaiga; 2) nei Lietuvos Respublikos viešųjų įstaigų įstatymas, nei Lietuvos Respublikos biudžetinių įstaigų įstatymas nesuteikia tokių įstaigų vadovams, taip pat ir mokyklų direktoriams, viešojo administravimo įgaliojimų; 3) savivaldybės įstaigos direktoriaus pareigos negali būti prilygintos valstybės tarnautojo, turinčio viešojo administravimo įgaliojimus, pareigoms, todėl aptariamas ginčas, nepriklausomai nuo to, kad atsakovu nurodomas viešojo administravimo subjektas, nepatenka į Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) nustatytų administracinio teismo nagrinėjamų tarnybinių ginčų kategoriją ir turi būti nagrinėjamas bendrosios kompetencijos teisme. Teismas sprendė, kad pareiškėjos siekiamas inicijuoti ginčas nėra tarnybinis ginčas ir administraciniame teisme nenagrinėtinas, nes šiuo atveju byla priskirtina bendrosios kompetencijos teismui (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 22 str. 1 d.).
II.
Pareiškėja B. L. atskirajame skunde prašo panaikinti Šiaulių apygardos administracinio teismo 2016 m. spalio 13 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – priimti pareiškėjos skundą.
Pareiškėja nurodo, kad šiuo atveju nėra ginčo dėl to, jog ginčo šalis sieja darbo santykiai, reglamentuojami Lietuvos Respublikos darbo kodekso nuostatomis, todėl pareiškėja Mažeikių rajono apylinkės teismui yra pateikusi civilinį ieškinį, kuriuo reiškia civilinius teisinius reikalavimus, ieškinį grįsdama Lietuvos Respublikos darbo kodekso ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso normomis, t. y. dėl drausminės nuobaudos – atleidimo iš darbo, panaikinimo, neturtinės žalos ir kitų išmokų priteisimo. Tačiau pareiškėjos skundu administraciniam teismui reiškiami administraciniai teisiniai reikalavimai dėl Mažeikių rajono savivaldybės institucijos – tarybos, kaip viešojo administravimo subjekto, priimto administracinio teisės teisėtumo, skundą grindžiant Mažeikių rajono savivaldybės tarybos veiklos reglamento (toliau – ir Reglamentas) nuostatų pažeidimais, padarytais registruojant ginčijamo sprendimo projektą, jį svarstant ir priimant Mažeikių rajono savivaldybės tarybos 2016 m. rugpjūčio 24 d. posėdyje. Pareiškėjos teigimu, toks skundas atitinka ir ABTĮ 91 straipsnio 1 dalies 3 punkto (2016 m. birželio 2 d. įstatymo Nr. XII-2399 redakcija) reikalavimus, pagal kuriuos skundžiamas teisės aktas (ar jo dalis) turi būti panaikintas, jeigu jis yra neteisėtas dėl to, kad jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir sprendimo pagrįstumą.
Pareiškėja laikosi pozicijos, kad tarp ginčo šalių yra susiklostę dvejopo pobūdžio teisiniai santykiai – darbo teisiniai santykiai ir viešojo administravimo teisiniai santykiai, nes savivaldybės taryba, viena vertus, privalo laikytis ir vadovautis Lietuvos Respublikos darbo kodekso, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso, Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo ir kitų teisės aktų reikalavimų, reglamentuojančių darbo, civilinius ir kitus į privatinės teisės sritį patenkančius santykius, tačiau, kita vertus, savivaldybės taryba yra viešojo administravimo subjektas, kurios veikla reglamentuojama tiek Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo, tiek Lietuvos Respublikos viešojo administravimo ir kitų į viešosios teisės sritį patenkančių teisės aktų nuostatomis. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 18 straipsnio 3 dalimi ir ABTĮ 17 straipsnio 1 dalies 2 punktu (2016 m. birželio 2 d. įstatymo Nr. XII-2399 redakcija), pareiškėja tvirtina, kad jos skundas dėl savivaldybės tarybos, kaip viešojo administravimo subjekto, sprendimo priėmimo procedūros (ne)teisėtumo teismingas administraciniam teismui, o dėl šio sprendimo sukeltų teisinių padarinių pareiškėjos darbinėms teisėms ir interesams – bendrosios kompetencijos teismui. Atsižvelgusi į tai, pareiškėja paaiškina, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai atribojo pagal Mažeikių rajono savivaldybės tarybos 2016 m. rugpjūčio 26 d. sprendimą Nr. T1-215 susiklosčiusius teisinius santykius ir todėl neteisėtai ir nepagrįstai atsisakė priimti pareiškėjos skundą.
Pareiškėja mano, kad bendrosios kompetencijos teismas darbo byloje neturės kompetencijos tirti, vertinti ir pasisakyti dėl ginčijamo sprendimo, kaip viešojo administravimo teisės akto, teisėtumo ir pagrįstumo, taip pat dėl to, ar ginčijamą sprendimą priėmusi savivaldybės taryba (ne)pažeidė Reglamento ir kitų viešojo administravimo reikalavimų, kadangi šie klausimai nesudaro darbo bylos nagrinėjimo dalyko.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a:
III.
Atskiruoju skundu skundžiama Šiaulių apygardos administracinio teismo 2016 m. spalio 13 d. nutartis, kuria atsisakyta priimti pareiškėjos B. L. skundą pagal ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punktą (2016 m. birželio 2 d. įstatymo Nr. XII-2399 redakcija) (skundas nenagrinėtinas teismų ABTĮ nustatyta tvarka).
Pareiškėja šiuo atveju siekia administraciniame teisme inicijuoti ginčą dėl atsakovo Mažeikių rajono savivaldybės tarybos 2016 m. rugpjūčio 26 d. sprendimo Nr. T1-215 „Dėl drausminės nuobaudos – atleidimo iš darbo, taikymo Mažeikių (duomenys neskelbtini) pagrindinės mokyklos direktorei B. L.“ panaikinimo, teigdama, jog priimant šį sprendimą buvo pažeistos Reglamento nuostatos. Pirmosios instancijos teismas, skundžiama nutartimi atsisakydamas priimti pareiškėjos skundą, sprendė, kad nagrinėjamu atveju byla priskirtina bendrosios kompetencijos teismui, nes pareiškėjos reikalavimas tiesiogiai siejamas su neteisėtu jos atleidimu iš darbo, o pareiškėja yra mokyklos direktorė, dirbanti pagal darbo sutartį, t. y. pareiškėjos siekiamas inicijuoti ginčas nėra tarnybinis ginčas.
Pareiškėja atskirajame skunde pripažįsta, kad ji Mažeikių rajono apylinkės teismui yra pateikusi ieškinį, kuriuo reiškia civilinius teisinius reikalavimus, tačiau taip pat tvirtina, jog tarp ginčo šalių yra susiklostę dvejopo pobūdžio teisiniai santykiai – darbo teisiniai santykiai ir viešojo administravimo teisiniai santykiai, todėl ginčas dėl to paties akto viešosios teisės aspektu (dėl Reglamento pažeidimų priimant skundžiamą sprendimą) turėtų būti nagrinėjamas administraciniame teisme, nes bendrosios kompetencijos teismas darbo byloje neturės kompetencijos tirti, vertinti ir pasisakyti dėl ginčijamo sprendimo, kaip viešojo administravimo teisės akto, teisėtumo ir pagrįstumo. Taigi skiriasi pirmosios instancijos teismo ir pareiškėjos pozicijos, kokiam teismui (bendrosios kompetencijos ar administraciniam) yra priskirtinas nagrinėti ginčas dėl pareiškėjos, kaip mokyklos direktorės, dirbančios pagal darbo sutartį, atleidimo iš darbo, kuris buvo įformintas savivaldybės tarybos sprendimu. Iš susiklosčiusios faktinės situacijos (bylų inicijavimo tiek administraciniame, tiek bendrosios kompetencijos teisme) ir atskirojo skundo argumentų matyti, jog pareiškėja šiuo atveju iš esmės siekia, kad jos atleidimo iš darbo pagrįstumas ir teisėtumas būtų patikrintas tiek bendrosios kompetencijos, tiek administraciniame teisme, tik skirtingais aspektais.
Teisėjų kolegija, patikrinusi skundo priėmimo medžiagą, sutinka su pirmosios instancijos teismo pozicija, kad šiuo atveju pareiškėjos siekiamas inicijuoti ginčas turi būti nagrinėjamas bendrosios kompetencijos teisme.
Teisėjų kolegija, nagrinėdama ir vertindama pareiškėjos atskirajame skunde apeliacinės instancijos teismui išdėstytus argumentus, pirmiausia pažymi, kad pagal ABTĮ 3 straipsnio 1 dalį (2016 m. birželio 2 d. įstatymo Nr. XII-2399 redakcija) administracinis teismas sprendžia viešojo administravimo srities ginčus. Administraciniai teismai sprendžia bylas, be kita ko, dėl savivaldybių administravimo subjektų priimtų teisės aktų ir veiksmų (neveikimo) teisėtumo, taip pat dėl šių subjektų vilkinimo atlikti veiksmus (ABTĮ 17 str. 1 d. 2 p. (2016 m. birželio 2 d. įstatymo Nr. XII-2399 redakcija)). ABTĮ 18 straipsnio 1 dalyje (2016 m. birželio 2 d. įstatymo Nr. XII-2399 redakcija) nustatyta, kad administraciniai teismai nesprendžia bylų, priskirtų bendrosios kompetencijos teismams. ABTĮ 22 straipsnio 2 dalyje (2016 m. birželio 2 d. įstatymo Nr. XII-2399 redakcija) įtvirtinta, kad bylos rūšinį teismingumą bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui lemia teisinio santykio, iš kurio kilo ginčas, pobūdis; kai teisinis santykis yra mišrus, bylos rūšinis teismingumas priklauso nuo to, koks teisinis santykis (civilinis ar administracinis) byloje vyrauja.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra nurodyta, kad apibrėžiant administracinius teisinius ginčus ir atribojant juos nuo privatinių teisinių ginčų, lemiamą reikšmę turi ne teisinių santykių, iš kurių kyla ginčas, subjektų statusas ar jų atliktų veiksmų formalioji išraiška, bet ginčo teisinių santykių pobūdis (esmė) (žr., pvz., 2015 m. gruodžio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-1405-143/2015).
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi ABTĮ 22 straipsnio 2 dalyje (2016 m. birželio 2 d. įstatymo Nr. XII-2399 redakcija) įtvirtintomis bylos rūšinio teismingumo nustatymo taisyklėmis ir nustačiusi, kad nagrinėjamu atveju yra kilęs vienas ginčas dėl pareiškėjos atleidimo iš darbo teisėtumo ir pagrįstumo, nepripažįsta pagrįstu pareiškėjos argumento, jog šis ginčas gali ir turi būti nagrinėjamas tiek bendrosios kompetencijos, tiek ir administraciniame teisme, tik skirtingais aspektais, kaip teigia pareiškėja.
Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys, kad skundžiamas Mažeikių rajono savivaldybės tarybos 2016 m. rugpjūčio 26 d. sprendimas Nr. T1-215 „Dėl drausminės nuobaudos – atleidimo iš darbo, taikymo (duomenys neskelbtini) pagrindinės mokyklos direktorei B. L.“ yra susijęs su pareiškėjos, kaip Mažeikių (duomenys neskelbtini) pagrindinės mokyklos direktorės, darbo teisiniais santykiais. Pati pareiškėja atskirajame skunde nurodo, kad nagrinėjamu atveju nėra ginčo dėl aplinkybės, jog ginčo šalis sieja darbo santykiai, reglamentuojami Lietuvos Respublikos darbo kodekso nuostatomis. Taigi ginčas yra kilęs iš darbo teisinių santykių ir pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 22 straipsnio 1 dalį nagrinėtinas bendrosios kompetencijos teismų.
Kaip nurodo pareiškėja atskirajame skunde, ji Mažeikių rajono apylinkės teismui yra pateikusi ieškinį, kuriuo reiškia civilinius teisinius reikalavimus, ieškinį grindžia Lietuvos Respublikos darbo kodekso ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso normomis, t. y. dėl drausminės nuobaudos – atleidimo iš darbo, panaikinimo, neturtinės žalos ir kitų išmokų priteisimo. Tai patvirtina, kad pareiškėja Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka yra realizavusi savo teisę teisme ginti skundžiamu sprendimu galbūt pažeistas savo teises. Teisėjų kolegijos vertinimu, aplinkybė, kad skundą administraciniam teismui grindė Reglamento nuostatų pažeidimu, nesudaro pagrindo kitaip vertinti susiklosčiusią teisinę situaciją.
Apibendrindama nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad Šiaulių apygardos administracinis teismas pagrįstai bei teisėtai 2016 m. spalio 13 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjos skundą. Atsižvelgus į konstatuotas aplinkybes, pareiškėjos atskirasis skundas atmetamas, o šiuo skundu skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu (2016 m. birželio 2 d. įstatymo Nr. XII-2399 redakcija), teisėjų kolegija
n u t a r i a:
Pareiškėjos B. L. atskirąjį skundą atmesti.
Šiaulių apygardos administracinio teismo 2016 m. spalio 13 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai Laimutis Alechnavičius
Stasys Gagys
Dalia Višinskienė