Civilinė byla Nr. e2A-166-773/2019
Teisminio proceso Nr. 2-69-3-02770-2018-7
Procesinio sprendimo kategorijos:
2.1.6.1.; 2.1.2.4.1.1.; 2.1.2.4.1.3.; 2.1.2.4.1.4.;
2.6.29.1.; 2.4.4.6.1.
(S)
Kauno apygardos teismas
s p r e n d i m a s
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2019 m. birželio 3 d.
Kaunas
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dianos Labokaitės, Mindaugo Šimonio (kolegijos pirmininkas, pranešėjas) ir Egidijaus Tamašausko,
sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Eglei Bunevičiūtei-Kostenko
dalyvaujant
ieškovei apeliantei N. S.,
ieškovės apeliantės atstovei advokatei Dianai Ingridai Vinklerytei,
atsakovui V. K.,
atsakovo atstovei advokatei Sonatai Žukauskienei,
atsakovei notarei Lolitai Vičinienei,
nedalyvaujant trečiajam asmeniui be savarankiškų reikalavimų antstolei Raimondai Pauzienei,
teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės N. S. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 24 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės N. S. patikslintą ieškinį atsakovams V. K., Kauno miesto 15-ojo notarų biuro notarei Lolitai Vičinienei, trečiajam asmeniui be savarankiškų reikalavimų antstolei Raimondai Pauzienei dėl sandorių, įkeitimo lakšto ir notaro vykdomojo įrašo pripažinimo negaliojančiais.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė N. S. kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu, kuriuo prašė: 1) pripažinti tarp UAB „AD VERBUM“ ir ieškovės 2003 m. lapkričio 19 d. sudarytos Pažymos – sąskaitos Nr. 255373 dalį dėl automobilio SSang Yong Rexton savininko apsimestiniu sandoriu, pripažįstant, kad automobilio Ssang Yong Rexton savininkas nuo 2003 m. lapkričio 19 d. yra V. K.; 2) pripažinti negaliojančia nuo sutarties sudarymo momento ieškovės ir atsakovo sudarytą 2003 m. spalio 15 d. Paskolos sutartį dėl 25 000 Lt; 3) pripažinti negaliojančia nuo sutarties sudarymo momento ieškovės ir atsakovo sudarytą 2003 m. lapkričio 17 d. Paskolos sutartį dėl 36 000 Lt; 4) pripažinti negaliojančia nuo sutarties sudarymo momento ieškovės ir atsakovo sudarytą 2004 m. kovo 8 d. Skolų suderinimo sutartį; 5) pripažinti negaliojančiu nuo sudarymo momento 2004 m. balandžio 29 d. įkeitimo lakštą; 6) pripažinti negaliojančiu nuo sudarymo momento Kauno miesto 15-ojo notarų biuro notarės L. Vičinienės 2017 m. gruodžio 13 d. išduotą vykdomąjį įrašą Nr. 2-4785 11 925,81 Eur sumai. Ieškovė nurodė, kad iš UAB „AD VERBUM“ įsigijo automobilį Ssang Yong Rexton, tačiau nuo įsigijimo momento tikrasis automobilio įgijėjas buvo atsakovas, kuris buvo ieškovės sesers sugyventinis. Ieškovė nurodė, kad ji sutiko padėti atsakovui, nes jis vengė registruoti turtą savo vardu. Ieškovės teigimu, ji jokių asmeninių lėšų automobilio pardavėjui nemokėjo, 108 000 Lt (31 279 Eur) sumokėjo atsakovas, kuris iki šiol naudojasi automobiliu. Pažymėjo, kad 2003 m. ieškovė gavo minimalų darbo užmokestį, todėl negalėjo sumokėti automobilio pirkimo kainos ir neturėjo valios jį įsigyti. Ieškovės teigimu, tam, kad ji ateityje galėtų pagrįsti, iš kokių lėšų neva pirko automobilį, su atsakovu sudarė paskolos sutartis dėl 25 000 Lt ir 36 000 Lt. Nurodė, kad 2004 m. kovo 8 d. dėl akių buvo sudaryta Skolų suderinimo sutartis, kurios pagrindu ieškovė su atsakovu neva susitarė, kad bendra skola atsakovui 2004 m. kovo 8 d. yra 61 000 Lt. Ieškovė 2004 m. balandžio 29 d. įkeitimo lakštu įsipareigojo už neva suteiktą paskolą įkeisti atsakovui ginčo automobilį. 2004 m. kovo 2 d. Panaudos sutarties pagrindu ieškovė perdavė ir suteikė teisę atsakovui eksploatuoti automobilį, būti transporto savininko atstovu draudimo įstaigoje ir kt. Atsakovui eksploatuojant automobilį 2007 metais buvo pastebėti automobilio techniniai gedimai, todėl ieškovė V. K. prašymu kreipėsi į Kauno apygardos teismą, prašydama teismo įpareigoti pardavėją atsiimti nekokybišką daiktą arba grąžinti pirkimo – pardavimo sutarties kainą. Byloje buvo sudaryta taikos sutartis, kurios pagrindu UAB „Nellemann Baltic“ sutiko su ieškinio reikalavimu ir 20 000 Lt sumai sumažino automobilio pirkimo kainą, kurią pervedė į V. K. banko sąskaitą. Ieškovė pažymėjo, kad 2015 m. civilinėje byloje dėl bendrosios dalinės nuosavybės nustatymo ir dalių atidalijimo, kur atsakovu buvo V. K., ieškovė prieš jį liudijo, todėl galimai dėl šios priežasties V. K. kreipėsi į notarę, kuri 2017 m. gruodžio 13 d. padarė vykdomąjį įrašą 11 874,42 Eur dydžio sumai, o atsakovas jį pateikė antstolei vykdymui.
2. Atsakovas V. K. atsiliepimu į ieškinį prašė jį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad atsakovas neprašė ir nereikalavo, kad atsakovė savo vardu įgytų jam transporto priemonę. Ieškovė atsakovui daug kartų sakė, kad norėtų įsigyti naują transporto priemonę, kurią galėtų eksploatuoti ir kuri nereikalautų jokių papildomų išlaidų. Atsakovo teigimu, ieškovė neturėjo pakankamai lėšų įsigyti naują automobilį, todėl paprašė atsakovo jų paskolinti. Tuo pagrindu atsakovas 2003 m. spalio 15 d. paskolino ieškovei 25 000 Lt, o 2003 m. lapkričio 17 d. dar 36 000 Lt. Atsakovas pažymi, kad jis nevengia registruoti turtą savo vardu. Ginčo laikotarpiu atsakovas neturėjo jokių skolinių įsipareigojimų, turėjo registruoto nekilnojamojo turto, taip pat ir savo vardu registruotą transporto priemonę. Ieškovė nepagrįstai teigia, kad automobiliu naudojosi tik atsakovas, nes juo naudojosi tiek ieškovė, tiek ieškovės sesuo. Atsakovo teigimu, ieškovė dažnai palikdavo automobilį pas atsakovą motyvuodama tuo, kad ji gyvena centre, neturi kur jo laikyti, bijo, kad nepavogtų ar nesugadintų. Atsakovui nutraukus santykius su ieškovės seserimi, ieškovė automobiliu nesinaudojo, jo nepasiėmė, paliko pas atsakovą ir jo nereikalavo. Atsakovas nesutinka, kad ginčijami sandoriai buvo sudaryti tik dėl akių. Sutartis ieškovė pasirašė, todėl tai patvirtina tikrąją ieškovės valią. 2017 m. lapkričio 6 d. ir 2017 m. gruodžio 1 d. pranešimuose notarų biurui ieškovė pati patvirtino, kad iš 61 000 Lt skolos 20 000 Lt yra grąžinusi, todėl šia apimtimi turi būti mažinamas reikalavimas. Atsakovas pažymi, kad po 2008 m. spalio 1 d. ne kartą kreipėsi į ieškovę su prašymu grąžinti skolą, tačiau ieškovė nurodydavo, kad skolą grąžins, pažadų neįvykdė, todėl atsakovas kreipėsi į notarę dėl vykdomojo įrašo išdavimo.
3. Atsakovė Kauno miesto 15-ojo notarų biuro notarė L. Vičinienė ir trečiasis asmuo antstolė R. Pauzienė atsiliepimų į ieškovės patikslintą ieškinį nepateikė.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai 2018 m. rugsėjo 24 d. sprendimu ieškovės ieškinį atmetė. Teismas priteisė atsakovui iš ieškovės 830,22 Eur bylinėjimosi išlaidų, o valstybei – 225 Eur nesumokėto žyminio mokesčio bei 12,03 Eur pašto išlaidų, panaikino taikytas laikinąsias apsaugos priemones – antstolės R. Pauzienės vykdomo išieškojimo sustabdymą vykdomojoje byloje Nr. 0183/17/01427.
5. Teismas, įvertinęs ieškovės ir atsakovo finansinę padėtį ginčijamų sandorių sudarymo laikotarpiu, sprendė, kad nėra įrodyta, jog atsakovas siekė įsigyti ginčo automobilį savo asmeniniam naudojimui ir nėra įrodytos aplinkybės, jog atsakovas savo vardu to padaryti negalėjo ar nenorėjo. Teismas nustatė, kad atsakovas 2003 metais dirbo, gavo oficialias pajamas ir itin didelę pinigų sumą už parduotas AB „MERKURIJUS“ akcijas, turėjo savo vardu registruotus vertingus nekilnojamojo turto objektus, taip pat ir transporto priemonę. Pažymėjo, kad atsakovas vien per 2003 m. spalio mėnesį iš banko sąskaitos grynaisiais pinigais buvo išsiėmęs 525 000 Lt sumą, todėl sprendė, kad atsakovas galėjo nesunkiai įsigyti ginčo automobilį savo vardu ir neturėjo jokių priežasčių jo registruoti kito asmens vardu, siekdamas galimai neteisėtų tikslų. Teismas įvertino, kad nors ieškovė teigė, jog atsakovas tuo metu vengė bet kokį turtą registruoti savo vardu, turėjo daug „juodų pinigų“, buvo susijęs su nusikalstamu pasauliu, tačiau šių teiginių nepagrindė jokiais įrodymais. Teismas pažymėjo, kad atsakovas 2003 metais turėjo daugiau nei pakankamai pinigų, kuriuos galėjo paskolinti ieškovei, be to, tuo metu buvo artimas šeimos narys.
6. Teismas pažymėjo, kad ieškovė 2003 metais neturėjo savo vardu registruotos transporto priemonės, gyveno viena, buvo išsituokusi, todėl galimai turėjo poreikį įsigyti automobilį. Teismas atsižvelgė ir į tai, kad ieškovė 1997 m. birželio 4 d. už 44 000 Lt pardavė butą, esantį (duomenys neskelbtini), 2002 m. vasario 15 d. už 20 000 Lt įsigijo butą, esantį (duomenys neskelbtini), kurį pardavė 2003 m. lapkričio 26 d. ir gavo 15 000 Lt sumą. Teismas pažymėjo, kad nors butas, esantis (duomenys neskelbtini), buvo parduotas 2003 m. lapkričio 26 d., o ginčo automobilis įgytas 2003 m. lapkričio 19 d., minėto buto Pirkimo – pardavimo sutarties 2.1 punkte nurodyta, kad šalių sutartą buto pardavimo kainą ieškovė gavo prieš pasirašydama šią sutartį. Teismas darė išvadą, kad už parduodamą butą pinigai jai buvo galimai išmokėti iki ginčo automobilio įsigijimo, todėl ieškovė turėjo bent 39 000 Lt santaupų sumą ir iki ginčo automobiliui įsigyti reikalingos sumos (108 000 Lt) jai trūko 69 000 Lt, t. y. sumos, kuri yra artima ginčijamomis paskolos sutartimis atsakovo jai paskolintai bendrai pinigų sumai (61 000 Lt). Teismas pažymėjo, kad ieškovė byloje nepateikė jokių įrodymų, kad ji 39 000 Lt santaupų sumą būtų išleidusi nekilnojamojo turto įsigijimui ar kitam vertingam pirkiniui.
7. Teismas pažymėjo, kad ant paskolos sutarčių esant įrašams, jog skolinamas pinigų sumas ieškovė gavo, laikytina, jog paskolos sutartys buvo realiai sudarytos ir įvykdytos, pinigai ieškovei realiai buvo perduoti, todėl pripažinti jų negaliojančiomis kaip sudarytomis tik dėl akių nėra pagrindo. Teismas nustatė, 2004 m. kovo 8 d. Skolų suderinimo akto sutarties pasirašymas, 2004 m. balandžio 29 d. įkeitimo lakšto pasirašymas bei aplinkybė, jog ieškovei sudarius 2008 m. vasario 5 d. taikos sutartį su UAB „Nellemann Baltic“, tiesiogiai atsakovui buvo išmokėta 20 000 Lt suma už eksploatavimo metu nustatytus automobilio techninius trūkumus, liudija, jog atsakovas elgėsi būtent kaip ieškovės kreditorius pagal sudarytas paskolos sutartis. Teismas pažymėjo, kad be ieškovės paaiškinimų nėra jokių įrodymų, patvirtinančių minėtų sandorių ydingumą.
8. Teismas sprendė, kad aplinkybė, jog atsakovas galimai naudojosi ginčo automobiliu, nėra teisiškai reikšminga, nes atsakovas gyveno ir vedė bendrą ūkį su ieškovės seserimi, ieškovė su jais palaikė artimus santykius, todėl ginčo automobilį vienu ar kitu metu galėjo vairuoti visi susiję asmenys. Teismas taip pat sprendė, kad aplinkybė, jog atsakovas ilgą laiką nereikalavo grąžinti tariamai paskolintos pinigų sumos, o tokių veiksmų ėmėsi tik pablogėjus atsakovo ir ieškovės sesers tarpusavio santykiams, nėra teisiškai reikšminga. Teismo vertinimu, kreditorius yra laisvas bet kuriuo metu pareikalauti, kad skolininkas įvykdytų savo prievolę, todėl faktas, jog atsakovo pareikštas reikalavimas ieškovei grąžinti pasiskolintas sumas sutapo su ieškovės apklausa civilinėje byloje Nr. e2-1221-886/2016, nereiškia, kad kreditorius buvo atsisakęs ar praradęs reikalavimo teisę dėl paskolintų pinigų grąžinimo.
9. Teismas sprendė, kad nėra pagrindo Kauno m. 15-ojo notarų biuro notarės L. Vičinienės 2017 m. gruodžio 13 d. vykdomąjį įrašą Nr. 2-4785 pripažinti negaliojančiu. Teismas pažymėjo, kad visi kiti ieškovės prašyti pripažinti negaliojančiais sandoriai yra galiojantys, o vykdomajame įraše yra nurodytas tinkamas ieškovės skolos dydis, nes dalis skolos atsakovui buvo grąžinta.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai
10. Apeliaciniu skundu ieškovė N. S. prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė taip pat prijungti naują įrodymą – 1998 m. sausio 30 d. paskolos sutartį. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1.1. Teismas neteisingai įvertino ieškovės turtinę padėtį ir nepagrįstai sprendė, kad ieškovė automobilio pirkimo dieną turėjo bent 39 000 Lt santaupų. Teismas neatsižvelgė, kad ieškovė bylą nagrinėjant teisme buvo nurodžiusi, jog jokių santaupų neturėjo ir gavo darbo užmokestį, sudarantį 288 Lt, iš kurio turėjo pragyventi, išlaikyti nuosavybę, patenkinti savo poreikius. Teismas neįvertino teismo posėdžio metu nurodytos aplinkybės, jog 2002 – 2003 metais ieškovė bute, esančiame (duomenys neskelbtini), darė remontą, todėl patyrė išlaidas.
1.2. Teismas padarė neteisingą išvadą, kad pirkėjai pinigus už butą, adresu (duomenys neskelbtini), ieškovei sumokėjo prieš sudarant 2003 m. lapkričio 26 d. Pirkimo – pardavimo sandorį. Ieškovės teigimu, pirkėjai už butą sumokėjo sandorio sudarymo dieną. Priešingu atveju tai prieštarautų logikai, nes 15 000 Lt dydžio suma ieškovei buvo sumokėta grynais pinigais, o iš sandorio teksto nėra įrodymų apie tai, jog tarp ieškovės ir pirkėjų papildomai prieš sandorio pasirašymą buvo sudaryta preliminari sutartis ir sumokėti pinigai.
1.3. Teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, nevertino įrodymų viseto. Ieškovė pažymi, kad ji, būdama suaugusi ir turėdama gyvenimiškos patirties bei išsilavinimą, negalėjo taip neapgalvotai ir neprotingai pasielgti bei sudaryti ginčo sandorius. Kaip matyti iš byloje esančių įrodymų ir nustatytų aplinkybių, ieškovė įsigydama automobilį neva sau, jį įsigijo iš skolintų atsakovo lėšų, užregistravusi automobilį savo vardu, iš karto 2004 m. balandžio 29 d. įkeitimo lakštu ne tik jį įkeitė atsakovui, bet ir perleido jį naudotis atsakovui. Tuo tarpu ieškovė ne tik automobiliu nesinaudojo, bet ir tapo atsakovui skolinga, kas prieštarauja teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams. Ieškovė pažymi, kad jeigu 2003 m. ji būtų turėjusi tikslą įsigyti naują automobilį iš salono, tuo automobiliu visą laiką būtų pati naudojusis. Kaip matyti iš byloje esančio VĮ Regitra išrašo, ieškovė nuo 2007 m. balandžio 27 d. turėjo BMW 320 automobilį, jį pardavusi 2008 m. rugpjūčio 1 d. įsigijo Mercedes Benz A19 automobilį, o šį pardavusi 2012 m. balandžio 25 d. įsigijo Toyota Rav 4 automobilį, kuriuo naudojasi iki šiol. Ieškovė atkreipia dėmesį, kad nors faktiškai nuo 2003 m. lapkričio 9 d. turi savo vardu registruotą iš salono pirktą ir neeksploatuotą ginčo automobilį, tačiau nuo 2007 metų nuolat nuosavybės teise turi kitus mažos vertės automobilius.
1.4. Teismas visiškai nevertino liudytojos V. Č. parodymų, susijusių su ginčo automobiliu pirkimu. Bylos nagrinėjimo metu liudytoja, buvusi atsakovo sugyventinė V. Č., patvirtino, kad būtent atsakovas ir V. Č. sprendė, kokios spalvos ir markės automobilį pirkti 2003 m. lapkričio 19 d., o jį nusipirkę, su juo išvažiavo iš salono automobilio pirkimo dieną. V. Č. patvirtino, kad nuo automobilio įsigijimo dienos juo naudojosi atsakovas, V. Č. bei jų vaikai, automobilis visada stovėjo jų kieme adresu (duomenys neskelbtini), t. y. Aleksoto mikrorajone, kai ieškovė gyveno Kauno centre, adresu (duomenys neskelbtini). V. Č. paliudijo, kad atsakovas nenorėjo automobilio registruoti savo vardu, nes buvo susijęs su nusikalstamu pasauliu ir turėjo problemų su teisėsauga, dėl ko paprašė ieškovės paslaugos ir jai sutikus automobilį užregistravo ieškovės vardu, tačiau tas automobilis ieškovei niekada nepriklausė. Teismas taip pat neatsižvelgė, kad pats atsakovas teismo posėdžio metu patvirtino, jog nupirkus ginčo automobilį būtent jis išvažiavo su juo iš pirkimo vietos, vėliau visą laiką ieškovės vardu rūpinosi automobilio remontu, draudimu, technine apžiūra, pats mokėjo draudimo bendrovėms draudimo įmokas, todėl akivaizdu, jog tą darė kaip tikrasis savininkas. Be to, kaip matyti iš VĮ Regitra išrašo, nuo 2004 m. kovo 2 d. V. K. yra registruotas kaip ginčo automobilio naudotojas.
1.5. Teismas neteisingai įvertino 2003 m. lapkričio 17 d. dėl akių sudarytą paskolos sutartį, kurios pagrindu buvo pasiskolinta papildomai 36 000 Lt, ne senesnio nei 2003 metų gamybos automobilio įsigijimui. Ieškovė pažymi, kad jei ji būtų nusprendusi iš skolintų pinigų pirkti automobilį, tai kreditoriui neturėtų būti svarbu, ką už šiuos pinigus ieškovė pirks. Nurodo, kad 2003 m. lapkričio 17 d. šalys nebuvo sudarę susitarimo dėl iš paskolos nupirkto turto įkeitimo atsakovui.
1.6. Teismas nevertino aplinkybės, jog atsakovas pareikalavo grąžinti jam skolą tik po to, kai atsakovė liudijo civilinėje byloje, kuri buvo iškelta dėl to, kad atsakovas savo vardu vengė registruoti gyvenamąjį namą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), kurio statytoju buvo ir šį turtą jau kaip pastatytą namą užsiregistravo savo vardu tik po pastatymo, t. y. 1999 metais kaip gautą dovaną. Tai ieškovės nuomone patvirtina aplinkybę, kad dėl gyvenimo būdo atsakovas vengė registruoti turtą, kuriam įsigyti naudojo savo lėšas, savo vardu.
1.7. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad V. K. patyrė 700 Eur bylinėjimosi išlaidų advokato padėjėjos pagalbai apmokėti ir 116,26 GBP (130,22 Eur) kelionės išlaidų dėl atvykimo į teismo posėdį (skrydis Londonas-Vilnius; Vilnius-Londonas). Ieškovė pažymi, kad atsakovo deklaruota gyvenamoji vieta yra Lietuvos Respublikoje, dėl ko net ir apeliacinio skundo nepatenkinimo atveju ieškovė neturi pareigos atlyginti atsakovui jo patirtų kelionės išlaidų, nes atsakovas galimai važiavo aplankyti vaikus. Be to, atsakovas lėktuvo bilietus pateikė ne lietuvių kalba, todėl jie negali būti vertinami. Ieškovės teigimu, teismas nepagrįstai priteisė iš jos atsakovo naudai 130,22 Eur dydžio sumą.
1.8. Ieškovė kartu su apeliaciniu skundu teikia naują rašytinį įrodymą – 1998 m. sausio 30 d. paskolos sutartį, pagal kurią ieškovė atsakovo broliui R. K. paskolino 33 000 Lt iki 2001 m. sausio 10 d. Ieškovė pažymi, kad skola buvo grąžinta 2004 metais. Ieškovė nurodė, kad anksčiau apie šį įrodymą jai nebuvo žinoma, nes teismui ieškovės atžvilgiu priėmus nepalankų sprendimą, ji dar kartą ėmė ieškoti įrodymų ir tarp senų dokumentų mamos namuose rado minėtą paskolos sutartį. Pažymi, kad R. K. mirė (duomenys neskelbtini), todėl ieškovė neturi skolos grąžinimą grynais pinigais patvirtinančio dokumento. Ieškovės teigimu, ji R. K. paskolino 33 000 Lt, gavusi 44 000 Lt už 1997 m. birželio 4 d. parduotą jai nuosavybės teise priklausantį butą. Ieškovė nurodo, kad naujas įrodymas yra susijęs su byloje nustatinėtinomis aplinkybėmis ir gali būti reikšmingas nagrinėjant byloje kilusį ginčą.
11. Atsakovas V. K. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo jį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
2.1. Apeliantė, teikdama, kad pirmosios instancijos teismas padarė neteisingą išvadą dėl ginčo automobilio pirkimo dieną turimų 39 000 Lt santaupų, nepateikė jokių šį faktą patvirtinančių įrodymų. Ieškovė taip pat nepagrindė savo teiginių, jog turėtas santaupas išleido butų remontui.
2.2. Atsakovo teigimu, kartu su ieškovės apeliaciniu skundu naujai teikiamas rašytinis įrodymas – 1998 m. sausio 30 d. paskolos sutartis negali būti prijungta prie civilinės bylos. Atsakovas nurodo, kad paskolos sutartį pasirašė pati ieškovė, todėl nėra aišku, kodėl ji negalėjo būti pateikta pirmosios instancijos teismui. Be to, apeliantė nepagrįstai teigia, jog atsakovo brolis paskolą pagal 1998 m. sausio 30 d. paskolos sutartį grąžino 2004 metais. Atsakovo teigimu, paskolos sutartyje nurodytas terminas paskolos grąžinimui yra 2001 m. sausio 10 d., o ieškovė jokių įrodymų, kad skola grąžinta tik 2004 metais. Atsakovas pažymi, kad jo žiniomis, skolą brolis grąžino dar prieš termino suėjimą. Atsakovo teigimu, ieškovės aplinkybes, jog skolos nebuvo atgavusi iki 2004 m. ir kad neturėjo jokių santaupų, paneigia faktai, kad ieškovė 2002 m. vasario 15 d. įsigijo butą, esantį (duomenys neskelbtini) už 20 000 Lt bei atliko remontus abiejuose butuose.
2.3. Apeliaciniame skunde nepagrįstai nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė pareigą įvertinti įrodymų visetą. Be to, nors ieškovė nurodo, kad ji tikrai galėjo suprasti ir žinoti savo teises ir teisines pasekmes, kylančias iš sutarties pasirašymo, nėra aišku, kodėl, neketindama skolintis pinigų transporto priemonės pirkimui, ant paskolos sutarties parašė, kad pinigus gavo, vėliau pasirašė skolų suderinimo sutartį ir sudarė įkeitimo lakštą. Ieškovė po sutarčių sudarymo nesiėmė jokių veiksmų dėl jų panaikinimo, tačiau priešingai – pati pasiūlė įkeisti transporto priemonę hipotekai.
2.4. Apeliantės argumentus, jog tik atsakovas nuo automobilio įsigijimo dienos juo rūpinosi ir jį prižiūrėjo, paneigia pačios ieškovės teismo posėdžio metu nurodytos aplinkybės, jog ji yra draudusi transporto priemonę. Liudytojo D. parodymai patvirtina, kad automobiliu naudojosi ir V. Č.. Atsakovas nurodo, kad jis rūpinosi automobilio privaloma technine priežiūra, kad automobilis nebūtų išregistruotas, nes siekė padėti ieškovei.
2.5. Apeliantė nepagrįstai nurodo, kad atsakovas nenorėjo registruoti automobilio savo vardu, nes buvo neva susijęs su nusikalstamu pasauliu, turėjo reikalų su teisėsauga. Šie ieškovės argumentai prieštarauja byloje esantiems rašytiniams įrodymams, V. Č. parodymams, kuri nurodė, jog jokių bylų su teisėsauga atsakovas neturėjo, išskyrus „kažkokį užkardinimą“ 2000 metais. Be to, pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, kad atsakovas 2003 metais dirbo, turėjo pakankamai oficialių piniginių lėšų įsigyti transporto priemonę savo vardu, per 2003 metus iš banko sąskaitos išėmė 525 000 Lt grynais pinigais, savo vardu turėjo brangaus nekilnojamojo turto, transporto priemonę Mercedes Benz, o 2004 metais įsigijo ir Mitsubishi Pajero, todėl neturėjo jokio tikslo nei įsigyti naujos transporto priemonės, nei įsigijęs, ją registruoti ieškovės vardu.
2.6. Apeliantės argumentai dėl neteisingai paskirstytų bylinėjimosi išlaidų yra nepagrįsti. Ieškovei yra žinoma, kad atsakovas šiuo metu gyvena užsienyje ir į teismo posėdį atvyksta iš užsienio. Dėl dokumentų, patvirtinančių patirtas išlaidas už skrydžius ieškovė neprieštaravo, o sprendžiant klausimą dėl vertimo atlikimo, ieškovė sutiko, kad jis nėra būtinas, nes lėktuvo bilietai nėra sudėtingo teksto, nurodytos tik skrydžių datos, numeris ir mokėtina suma.
12. Atsakovė notarė L. Vičinienė atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo jį atmesti. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas visapusiškai ir išsamiai išnagrinėjo šalių pateiktus įrodymus bei bylos aplinkybes, atidžiai jas įvertino ir priėmė teisingą sprendimą.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
13. CPK 320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
Dėl naujų įrodymų prijungimo
14. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti, ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Šis draudimas nėra absoliutus, kadangi pagrindinis bet kurios instancijos teismo tikslas yra teisingas bylos išnagrinėjimas, siekiant nustatyti materialią tiesą byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-214-695/2017). CPK 314 straipsnyje įtvirtintas naujų įrodymų pateikimo ribojimas pirmiausia nukreiptas prieš nesąžiningus proceso dalyvius. Nuostata, ribojanti naujų įrodymų pateikimą apeliacinės instancijos teisme, neturi būti taikoma formaliai ir tapti kliūtimi teismui įvykdyti teisingumą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 2 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-1-701/2016 52 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).
15. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgęs į ieškovės nurodytas aplinkybes, kad pateiktas naujas rašytinis įrodymas – 1998 m. sausio 30 d. paskolos sutartis, pagal kurią ieškovė atsakovo broliui R. K. paskolino 33 000 Lt iki 2001 m. sausio 10 d., nebuvo ieškovei žinomas bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, ir įvertinęs, kad ši paskolos sutartis gali būti svarbi nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes byloje, apeliantės pateiktą naują įrodymą priima ir jam esant reikšmingam vertins kartu su kitais byloje esančiais įrodymais. Teisėjų kolegija nenustatė, kad ieškovė būtų nesąžininga teikdama šį naują įrodymą, tuo tarpu pagal nurodytas aplinkybes tokio įrodymo pateikimo būtinybė iškilo vėliau (CPK 314 straipsnis).
Ginčo esmė ir byloje nustatytos faktinės aplinkybės
16. Byloje iš esmės kilo ginčas dėl sutarčių pripažinimo negaliojančiomis CK 1.86 straipsnio 1 dalyje (Tariamo sandorio negaliojimas) ir 1.87 straipsnio 1 dalyje (Apsimestinio sandorio negaliojimas) nustatytais pagrindais, ieškovei nurodant faktines aplinkybes, kad ginčo automobilio pirkimas jos vardu buvo apsimestinis sandoris, nes automobilis buvo pirktas atsakovui, bet ne ieškovei, o ieškovės su atsakovu sudarytos paskolų sutartys buvo sudarytos dėl akių, siekiant esant reikalui pagrįsti pinigų kilmę, kurie buvo panaudoti automobilio pirkimui. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles ir netinkamai vertino įrodymus nustatant ieškovės turtinę padėtį, ginčijamų sutarčių sudarymo aplinkybes, tikrąją ieškovės valią jas sudarant ir atliekant ieškovės veiksmų vertinimą. Atsižvelgiant į šiuos apeliacinio skundo argumentus, apeliacinės instancijos teismas sprendė, kad tinkamam bylos išnagrinėjimui reikia ištirti naujas faktines aplinkybes dėl paskolos, įkeitimo ir pirkimo – pardavimo sutarčių sudarymo, išklausyti šalių paaiškinimus teisme bei atlikti papildomą bylos aplinkybių tyrimą, todėl bylą išnagrinėjo žodinio proceso tvarka (CPK 321 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tiesiogiai apklausė ieškovę N. S., atsakovą V. K., notarę L. Vičinienę, o taip pat liudytoją V. Č..
17. Teisėjų kolegija, ištyrusi byloje esančius rašytinius įrodymus, nustatė, kad:
5.1. 2003 m. spalio 15 d. ieškovė N. S. ir atsakovas V. K. sudarė paprastos rašytinės formos paskolos sutartį, pagal kurią atsakovas paskolino ieškovei 25 000 Lt, kredito suteikimo data 2003 m. spalio 15 d., atidavimo – 2008 m. spalio 1 d. Ant sutarties yra užrašyta, kad nurodytą pinigų sumą ieškovė yra gavusi 2008 m. spalio 15 d. (el. b. 1 t., b. l. 6).
5.2. 2003 m. lapkričio 17 d. ieškovė N. S. ir atsakovas V. K. sudarė paprastos rašytinės formos paskolos sutartį, pagal kurią atsakovas paskolino ieškovei 36 000 Lt sumą, kredito suteikimo data 2003 m. lapkričio 17 d., atidavimo – 2008 m. spalio 1 d., kredito suteikimo data 2003 m. lapkričio 17 d., atidavimo – 2008 m. spalio 1 d. Šios sutarties 4.2. punkte numatyta, kad skolininkė gautus pinigus įsipareigoja panaudoti lengvojo automobilio, pagaminto ne vėliau kaip 2003 m., įsigijimui, ir ne vėliau, kaip per 10 d. po automobilio įsigijimo įkeisti įsigytą automobilį kreditoriui kaip kredito grąžinimo garantiją. Šios sutarties gale spausdintiniu tekstu yra parašyta, kad ieškovė N. S. 36000 Lt iš atsakovo V. K. gavo 2003 m. lapkričio mėn. 17 d. (el. b. 1 t., b. l. 7).
5.3. 2003 m. lapkričio 19 d. pagal Pažymą – sąskaitą Nr. 255373 (serija 23E), ieškovė N. S. iš UAB „Ad Verbum“ 2003 m. lapkričio 19 d. įsigijo automobilį „Ssang Yong Rexton“ už 108 000 Lt , nurodant, jog pinigus pardavėjas gavo (el. b. 1 t., b. l. 5).
5.4. 2004 m. kovo 2 d. tarp ieškovės ir atsakovo pasirašyta Panaudos sutartis, kurios pagrindu ieškovė automobilį „Ssang Yong Rexton“ perdavė atsakovui neatlygintinai valdyti ir naudotis. Panaudos sutartis sudaryta neapibrėžtam terminui, panaudos gavėjas įsipareigojo naudoti jam perduotą transporto priemonę tik pagal jai numatytą paskirtį ir turi teisę perduoti gautąją transporto priemonę naudotis trečiajam asmeniui be išankstinio rašytinio panaudos davėjo sutikimo. Panaudos gavėjas šios sutarties pagrindu įgyja teisę eksploatuoti perduota neatlygintinai naudotis transporto priemone Lietuvos Respublikoje, su teise išvykti į užsienį, būti transporto savininko atstovu kelių policijoje, draudimo įstaigose, muitinėse, VĮ „Regitra“, atlikti jos techninę apžiūrą (el. b. 1 t., b. l. 9).
5.5. 2004 m. kovo 8 d. tarp ieškovės ir atsakovo buvo pasirašyta Skolų suderinimo sutartis, kurioje nurodyta, kad pagal 2003 m spalio 15 d. Paskolos sutartį skolininkė skolinga kreditoriui 25 000 Lt, pagal 2003 m lapkričio 17 d. Paskolos sutartį skolininkė skolinga kreditoriui 36 000 Lt, bendra skolininkes skola kreditoriui šios sutarties pasirašymo dieną sudaro 61 000 Lt, dėl skolos dydžio ginčų tarp šios sutarties šalių nėra. Sutartyje taip pat nurodyta, kad kreditorius pageidauja gauti, o skolininkas sutinka duoti tinkamą turimos prievolės kreditoriui užtikrinimą. Nuo šios sutarties pasirašymo dienos šios sutarties šalys laiko, kad kreditorius paskolino, o skolininkas pasiskolino ir šios sutarties 1 p. nurodytais terminais gavo iš kreditoriaus 61 000 Lt, kuriuos įsipareigoja grąžinti kreditoriui iki 2008 m. spalio 1 d. Pasirašydamas šią sutartį, skolininkas įsipareigoja artimiausiu metu užtikrinti kreditoriui turimos prievolės įvykdymą, įkeisdamas kreditoriui nuosavą turtą. Sutartyje nurodyta, kad nuo šios sutarties pasirašymo momento šalys laiko, kad 2003 m spalio 15 d. ir 2003 m. lapkričio 17 d. Paskolos sutartys neteko galios nuo 2004 m. kovo 8 d., ir negali būti pateiktos kaip dokumentas pagrindžiantis skolininko įsiskolinimą kreditoriui. Nuo šios sutarties pasirašymo dienos šalys patvirtina, kad ši Skolų suderinimo sutartis yra vienintelis dokumentas, pagrindžiantis skolininko įsiskolinimą kreditoriui, kuris gali būti pateiktas visais reikiamais atvejais kaip skolos patvirtinimas (el. b.1 t., b. l. 8).
5.6. 2004 m. balandžio 29 d. Kauno m. 15-ojo notarų biuro notarė L. Vičinienė patvirtino įkeitimo lakštą, kuriuo ieškovė įkeitė atsakovui kilnojamąjį turtą – automobilį „Ssang Yong Rexton“ 2004 m. kovo 8 d. Skolų suderinimo sutarties prievolių tinkamam įvykdymui dėl 61 000 Lt sumos grąžinimo (el. b.1 t., b. l. 10-11).
5.7. Nustačius automobilio trūkumus, ieškovė kreipėsi į Kauno apylinkės teismą ir 2008 m. vasario 5 d. tarp ieškovės ir UAB „Nellemann Baltic“ (UAB „Ad Verbum“ teisių perėmėjos) buvo pasirašyta taikos sutartis, kurios pagrindu ieškovei buvo išmokėta 20 000 Lt suma už eksploatavimo metu nustatytus automobilio „Ssang Yong Rexton“techninius trūkumus. Ieškovės prašymu nurodyta suma buvo pervesta į V. K. banko sąskaitą, nurodant, kad mokama N. S. (taikos sutarties 2 punktas) (el. b.1 t., b. l. 13).
5.8. 2017 m. gruodžio 13 d. Kauno m. 15-ojo notarų biuro notarė L. Vičinienė išdavė vykdomąjį įrašą dėl 11 874,42 Eur (41 000 Lt) skolos sumos ir notaro išlaidų išieškojimo iš skolininkės N. S., kreditoriaus V. K. naudai (el. b.1 t., b. l. 28). Vykdomasis įrašas 2018 m. vasario 5 d. pateiktas vykdyti antstolei R. Pauzienei (el. b.1 t., b. l. 17-18).
18. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad civilinėje byloje ieškovės ginčijamų sandorių nurodomas faktinis ieškinio pagrindas yra ieškovės valios trūkumas, nes ji neturėjo valios įsigyti automobilio „Ssang Yong Rexton“, pagal ginčijamas paskolos sutartis niekada nesiskolino pinigų, dėl akių buvo sudarytas ir ginčijamas įkeitimo lakštas, nes įkeitimo metu ieškovė nebuvo skolinga, o įkeičiamą automobilį faktiškai įsigijo atsakovas, kuris už jį ir apmokėjo.
Dėl taikytinų materialinės teisės normų aiškinimo
19. Tariamojo sandorio negaliojimas reglamentuotas CK 1.86 straipsnio 1, 2 dalyse, kuriose numatyta, kad tik dėl akių (neketinant sukurti teisinių pasekmių) sudarytas sandoris negalioja. Tokiems sandoriams taikomos šio kodekso 1.80 straipsnio 2 dalies nuostatos, kurios numato, kad kai sandoris negalioja, viena jo šalis privalo grąžinti kitai sandorio šaliai visa, ką yra gavusi pagal sandorį (restitucija), o kai negalima grąžinti to, ką yra gavusi, natūra, – atlyginti to vertę pinigais, jeigu įstatymai nenumato kitokių sandorio negaliojimo pasekmių.
20. Apsimestinio sandorio negaliojimas reglamentuotas CK 1.87 straipsnio 1 dalyje, numatančioje, kad jeigu sandoris sudarytas kitam sandoriui pridengti, taikomos sandoriui, kurį šalys iš tikrųjų turėjo galvoje, taikytinos taisyklės. Sandoris yra apsimestinis, jeigu juo yra dengiamas kitas sandoris, kurio teisinių pasekmių iš tikrųjų siekė sandorio šalys. Apsimestinis sandoris yra niekinis ir negalioja dėl esminio sandorio elemento – šalių valios – ydingumo, nes apsimestiniame sandoryje išreikštoji valia neatitinka tikrųjų šalių ketinimų.
21. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad sandoris yra asmenų veiksmai, kuriais siekiama sukurti, pakeisti arba panaikinti civilines teises ir pareigas (CK 1.63 straipsnis). Asmenų veiksmai yra jų vidinės valios išorinė išraiška. Taigi sandoris yra asmens vidinės valios išorinė išraiška. Tai reiškia ir tai, kad sandoris yra asmens valios ir jos išorinės išraiškos būdo vienovė. Dėl to tam, kad galiotų tam tikras sandoris, jį sudariusių asmenų valia, išreikšta išorine išraiškos forma, turi atitikti jų vidinę valią. Tiek apsimestinis (CK 1.87 straipsnio 1 dalis), tiek tariamasis (CK 1.86 straipsnio 1 dalis) sandoriai turi valios trūkumų, juos sudarant nėra atskleidžiami tikrieji šalių ketinimai ir neatsiranda šalių deklaruojamo sandorio teisinių padarinių, tačiau tariamojo sandorio atveju šalys apskritai neketina ir nesukuria jokių teisių ir pareigų pagal sudarytą sandorį, o apsimestinio sandorio atveju yra pridengiamas kitas sandoris. Dėl to šioje byloje sprendžiant kelių sandorių negaliojimo klausimą reikia šiuos sandorius aiškinti ne izoliuotai, o kartu, siekiant atskleisti tikrąją šalių valią, sandorių sudarymo aplinkybes, tarpusavio ryšius ir šalių elgesį prieš ir po sandorių sudarymo.
22. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad kai kyla ginčas dėl sandorio – tam tikros sutarties – rūšies, pobūdžio, vienos ar kitos sąlygos prasmės ar pan., teismas, spęsdamas šį ginčą, vadovaujasi sutarčių aiškinimo taisyklėmis. CK 6.193 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti du svarbūs sutarčių aiškinimo principai. Pirmasis – kad kiekviena sutartis turi būti aiškinama sąžiningai, taip pat vadovaujantis ir teisingumo bei protingumo principais. Antrasis principas reikalauja aiškintis tikruosius sutarties šalių ketinimus, o ne vien rašytinį sutarties tekstą. Aiškinant sutartį, taip pat būtina atsižvelgti į susiklosčiusius šalių tarpusavio santykius, sutarties sudarymo aplinkybes ir pan. Dar vienas iš sutarčių aiškinimo principų – tam tikros sutarties tikslų aiškinimasis (CK 6.193 straipsnio 2 dalis). Sutarties tikslas gali padėti atskleisti tikruosius šalių ketinimus, taip pat nustatyti ir sutarties rūšį, pobūdį, vienos ar kitos jos sąlygos prasmę ir pan. Taigi teismas, spręsdamas dėl konkrečios sutarties reikšmės, neturi remtis vien pažodiniu sutarties tekstu, bet turi aiškintis ir nagrinėti tikruosius šalių ketinimus, sutarties esmę ir tikslą bei jos sudarymo aplinkybes, taip pat šalių elgesį po sutarties sudarymo ir kt. (CK 6.193 straipsnis) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 15 d. nutartį civilinėje byloje E. G. v. R. G., bylos Nr. 3K-3-243/2008; 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartį civilinėje byloje A. R. v. J. R., G. A., G. K. ir kt., bylos Nr. 3K-3-304/2008; 2009 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-288/2009. Teismų praktika. 2009, 32, kt.).
Dėl automobilio SSang Yong Rexton pirkimo-pardavimo sutarties dalies pripažinimo apsimestiniu sandoriu
23. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą žodinio proceso tvarka, ištyrė byloje pateiktus įrodymus ir įvertino nustatytas faktines aplinkybes dėl ginčijamų sandorių negaliojimo. Šioje byloje ieškovė visų pirma ginčijo jos ir UAB „AD VERBUM“ 2003 m. lapkričio 19 d. sudarytos Pažymos – sąskaitos Nr. 255373 dalį dėl automobilio SSang Yong Rexton pirkėjo (savininko) pripažinimo apsimestiniu sandoriu, pripažįstant, kad automobilio Ssang Yong Rexton savininkas nuo 2003 m. lapkričio 19 d. yra V. K.. Ieškovė nurodė, kad iš UAB „AD VERBUM“ įsigijo automobilį Ssang Yong Rexton, tačiau nuo įsigijimo momento tikrasis automobilio įgijėjas buvo atsakovas, kuris buvo ieškovės sesers sugyventinis. Ieškovė nurodė, kad ji sutiko padėti atsakovui, nes jis vengė registruoti turtą savo vardu, tačiau ji jokių asmeninių lėšų automobilio pardavėjui nemokėjo, 108 000 Lt (31 279 Eur) sumokėjo atsakovas, kuris iki šiol naudojasi automobiliu. Pažymėjo, kad 2003 m. ieškovė gavo minimalų darbo užmokestį, todėl negalėjo sumokėti automobilio pirkimo kainos ir neturėjo valios jo įsigyti.
24. Ieškovė N. S. 2019 m. vasario 20 d. teismo posėdyje nurodė, kad atsakovą pažįsta nuo 1992 m., ir kai paliudijo teisme V. K. nenaudai, tada jis reikalavo skolos grąžinimo, nors pinigų nesiskolino, automobilio nepirko, automobilis buvo užrašytas jos vardu, tačiau pirktas atsakovo pinigais, atsakovas skolos pareikalavo grąžinti po teismo posėdžio, tada ji sužinojo, kad fiktyvias skolas jis vilkina; pažymėjo, kad automobilį SSang Yong Rexton pirko atsakovas V. K., tačiau užrašė jos vardu, nes taip reikia, vėliau nurodė, kad reikia suderinti paskolas, nes taip reikia, iš pradžių buvo 25 000 Lt, vėliau dar 36 000 Lt, pinigų nesiskolino, negavo, pinigų nemokėjo, todėl kreipėsi į teismą; kad automobilis yra registruotas jos vardu, sužinojo dar 2016 m., kai nuėjo į seniūniją dėl kompensacijos, tada kreipėsi į atsakovo šeimą, kad nuimtų automobilio registraciją nuo jos vardo; ji jokių pinigų nesiskolino, sutartis pasirašė, nes pasitikėjo, pažinojo, kadangi atsakovas sakė, jog jam to reikia, viską sutvarkys; dvi paskolos sutartys buvo surašytos atsakovo V. K. juristo, prierašą, kad pinigus „gavau“ ji tik pasirašė, nes reikia jam padėti, tačiau pinigų ji net nematė, kadangi labai pasitikėjo, net nespėdavo perskaityti; pinigus parodyti reikėjo atsakovui, nes pirko investicinius čekius, nekilnojamąjį turtą, paskolos sutartys pasirašomos skirtingai, gal pas notarę, gal namuose, kitą kartą nespėja paskaityti, kur pasirašo, yra pasirašiusi ir daugiau dokumentų; įkeitimo lakštus atnešdavo V. K., ji daug kur pasirašė; pinigų pagal paskolas negavo, automobilį norėjo įsigyti V. K., tačiau iš pradžių lyg neturėjo pinigų, vėliau paprašė automobilį už 108 000 Lt nupirkti jos vardu, ji dirbo už minimalią algą, dirbo vadybininke, pardavėja; santykiai buvo šeimyniniai, nes gyveno su seserimi, buvo didelis pasitikėjimas; atsakovas turėjo ryšius su nusikalstamu pasauliu, ieškovė atsakovų pasitikėjo; dėl skolų suderinimo akto kreipėsi V. K., pasirašė pas notarę; automobilį įsigyti sumanė V. K., atsakovas jo norėjo, automobilį norėjo nusipirkti išsikrausčius į namą, automobilį pirko firmoje prie turgaus, atsakovas už automobilį sumokėjo grynais pinigais, liepė jai pasirašyti, su nauju automobiliu išvažiavo atsakovas V. K., nuvažiavo į Aleksotą į atsakovo namus ir ten jis buvo, ieškovei automobilio nereikėjo, ji gyveno centre, už automobilį mokėjo atsakovas, ji net nežinojo kiek pinigų, ieškovė niekada nėra sėdėjusi už šio automobilio vairo, automobilį užregistruoti nuvežė V. K., daugiau viskuo jis rūpinosi, dar dokumentų reikėjo jam važiuojant į užsienį, atsakovo ginčas dėl automobilio spalvos buvo su seserimi, panaudos sutartis buvo pasirašyta kai V. K. reikėjo išvažiuoti į užsienį; visos sutartys buvo surašomos atsakovo teisininko, jai reikėdavo tik pasirašyti; dėl sandorių sistemos ieškovė paaiškino, kad ji pasitikėjo atsakovu, ji visokių raštelių prisirašiusi, bet ji jų neturi; ginčo dėl automobilio valdymo niekada nebuvo; automobilio pirkimas ir paskolos buvo kartu daromos, nes paskoloje nurodyta, kad pirkti automobilį ne senesnį nei 2003 metų, todėl buvo viskas sudėliota; atsakovas turėjo nešvarių pinigų ir negalėjo rodyti, negalėjo oficialiai parodyti; 1995 m. mama ieškovei padovanojo butą (duomenys neskelbtini), 1997 m. šį butą pardavė, kad įgyti didesnį, gavo 40 000 Lt, 1999 m. pirko butą didesnį, padėjo V. K.; ji ir mama pirko butą, pirko mamos vardu, pirko butą (duomenys neskelbtini) ir jai padovanojo; 2003 m. spalio 15 d. pirko butą V. K. pinigais, (duomenys neskelbtini) butas, kuris parduotas 2003 m. lapkričio 17 d., pinigų negavo, buvo fiktyvus pardavimas, ji tik pasirašė, pardavė už 15 000 Lt; santaupų ir kitokių pinigų ji neturėjo; pagal paskolos sutartį 1998 m. sausio 30 d. pinigus skolino V. K. broliui R. K., nes popierių reikėjo namo statybai, tačiau pinigų skolinti neturėjo; byloje dėl mašinos defekto ji pasirašė, tačiau suma 20 000 Lt buvo pervesta į V. K. sąskaitą, ji byloje nedalyvavo, nors buvo nurodyta ieškove, viską tvarkė advokatas G. N.; automobilio draudimo sutartis ir techninę apžiūrą atliko V. K., mašina išvažiavo tiesiai iš salono į atsakovo kiemą, kuris nurodė, kad bijo turto konfiskacijos, todėl ne savo vardu rašo visą turtą; atsakovui reikėjo naujo automobilio, nes dirbo direktoriumi, buvo viskas daroma fiktyviai, į darbą kiekvieną dieną neidavo, tvarkė nekilnojamąjį turtą savo vardu, tvarkė investicinius čekius, todėl siekė išsaugoti automobilį; skolos jam negrąžino, 20 000 Lt suma buvo sumokėta UAB „AD VERBUM“, 2017 m. gruodžio 1 d. pranešimą notarei, kuriame nurodyta, kad V. K. yra gavęs 20 000 Lt sumą rašė advokatė (el. b. 1 t., b. l. 22); jokių pinigų pagal paskolos sutartis negavo, buvo tik parašas padėtas; su firma UAB „AD VERBUM“ dėl automobilio buvo susitaręs V. K., važiavo pirkti į automobilio (2019 m. vasario 20 d. teismo posėdis nuo 15 min. 10 sek. iki 1 val. 8 min.).
25. Ieškovės atstovė advokatė D. I. Vinklerytė 2019 m. vasario 20 d. teismo posėdyje nurodė, kad ieškovė absoliučiai įsukta į įvykių verpetą ir nesuvokia, kas vyksta, ieškovė negavo pinigų, nepirko automobilio, atsakovas visur apsistatė fiktyviais sandoriais, daug jų ginčijama kitoje byloje, daug turi paliudyti atsakovo ilgametė sugyventinė V. Č., kuri gyveno su atsakovu nuo 1992 m., žino apie atsakovo gyvenimo būdą, bendravimą su nusikalstamo pasaulio atstovais, atsakovo nešvarius sandorius su privatizavimo turtu, tame tarpe ir Merkurijaus akcijomis; dėl konfiskacijos baimės atsakovas turtą rašydavo kitų vardu, namas ant brolio, brolis dovanojo tėvui, tėvas atsakovui, todėl ieškovė ginasi ginčydama fiktyvius sandorius (2019 m. vasario 20 d. teismo posėdis nuo 1 val. 8 min. 20 sek.).
26. Atsakovas V. K. 2019 m. vasario 20 d. teismo posėdyje parodė, kad paskolos visos buvo, skolinosi pinigus, pinigus prašė grąžinti iš karto, kai įsigijo automobilį; pirma paskolos sutartimi skolinosi mašinos įsigijimui, tačiau vėliau prašė papildomai, nes sugalvojo pirkti naują automobilį, ne padėvėtą, pasirašė paskolos sutartį, nuvažiavo pirkti su ja, ieškovė paprašė, ieškovė turėjo „čiamodonėlį“ su pinigais, prie atsakovo skaičiavo pinigus, ieškovė padėjo skaičiuoti, nupirkus automobilį išvažiavo ir atvažiavo į namus pas atsakovą (duomenys neskelbtini), turėjo automobilį Mercedes ir Pajero, jei nenorėtų pirkti savo vardu, būtų pirkęs sugyventinės ar vaikų vardu; kai parašė skolų suderinimo aktą pradėjo reikalauti; iš pradžių ieškovė sakė, kad darys verslą, gyvūnų kapines, pasiskolinus surašė skolų aktą, paklausė, ką darom toliau, ieškovė turėjo butą (duomenys neskelbtini) ar (duomenys neskelbtini) gatvėje; ieškovė pasiūlė padaryti įkeitimo lakštą, jame buvo atsakovo įsipareigojimai, jam pačiam buvo svarbu, kad automobilis būtų prižiūrėtas, kad sutvarkytas, ieškovė prašė nuvaryti patikrinti į NTO, nes užima laiko, nes nuvežti į ten ir grįžti atgal neturėdavo galimybės, nes ji dirbdavo, tai jis prašydavo draugų, kad palydėtų ir jis tada grįždavo; ta mašina visą laiką stovėdavo pas atsakovą kieme, ja naudodavosi ieškovės sesuo ir pati ieškovė, yra liudytojas matęs, kaip laistė mašinos pirkimą; atsakovas nori, kad ieškovė atsiskaitytų, sutinka pasiimti automobilį, tegul bus nuostolinga, nes ji krikšto dukra sūnaus, duodavo ir sūnui važinėti, gali išminusuoti, kiek ieškovė skolinga, nustačius automobilio vertę yra įsiskolinimas berods 11 000 Eur, automobilio vertė - 3-3,5 tūkst., duoda 4-5 tūkst., ir nutraukia visus teisminius procesus ir visus dalykus; dėl paskolos sutarčių kreipėsi N. S., turėjo verslą Ukrainoje, turėjo išsiėmęs pinigų, ieškovė paprašė automobiliui pinigų, vėliau naujam automobiliui, tarp jos ir sesers yra konkurencija, paskolino automobilius, butą (duomenys neskelbtini) pardavė už 40 000 dolerių; ieškovė paprašė kartu su ja nupirkti automobilį, kartu nuvažiavo, nuėjo prie kasos, grynais pinigais atsiskaitė ir įsigijo automobilį, kurį atvarė pas atsakovą (duomenys neskelbtini), į (duomenys neskelbtini) nevažiavo, nes kiemas siauras, paprašė kieme pastatyti pas atsakovą, atsakovas sutiko; pasirašius skolos suderinimo aktą jam kilo įtarimas, negražiai gaunasi, automobilį nusipirko, pasistatė pas atsakovą, todėl susiderino skolas; atsakovas ieškovę nuveždavo namo į (duomenys neskelbtini), ieškovė važinėjo automobiliu; įkeitimo lakštu prisiėmė įsipareigojimus stebėti automobilio būklę ir automobilis stovi iki šiol, nevažinėja, išėmęs akumuliatorių, tvarko, nuvaro technikinę, mašina stovi, atsakovas ją prižiūri, saugiai kieme stovi; viskas daroma sesers iniciatyva, kad negrąžinti skolos; 2013 m. spalio 12 d. paskolos sutartį rengė juristas Niaura, buvo ir S., ieškovė paskolos iš pradžių norėjo atidaryti gyvūnų kapines, nes norėjo gauti iš patėvio žemės sklypą, tada pasiskolino 25 000 Lt paprastai mašinai, vėliau papildomai naujai mašinai; pinigus ieškovei padavė grynais pinigais (duomenys neskelbtini), buvo įvairių kupiūrų, susitarimas dėl grąžinimo buvo iki pareikalavimo, tačiau nurodė kad nedelstų, nes atsakovui gali reikėti; ieškovė uždirbdavo minimumą, tačiau uždirbdavo ir daugiau, be to, buvo parduotas butas; antrą paskolos sumą paprašė ieškovė, pinigus atrodo atvežė į namus; skolino, nes ieškovė turėjo butą, tačiau po abejonių buvo skolų suderinimo aktas, įkeitimo lakštas; klausė, ar susitvarkys ar ne su pinigais, nes gali reikėti pinigų verslui, tačiau tada ieškovė pasiūlė, jei nepasitiki, padaryti įkeitimo lakštą; ieškovė pati išsirinko automobilį, S. atsiskaitė, automobilis kainavo 108 000 Lt, pinigai sudėti buvo „čiamodanėlyje“, todėl prašė kartu nuvažiuoti, atsakovas pinigų neskaičiavo, su pardavėju nesitarė, automobilį parvairavo atsakovas, atšventė, su draugu, su seserimi, atsakovas parvežė namo; S. važinėjo, duodavo sesei, duodavo atsakovui, važinėdavo TO servisą Taikos pr., ten palikti reikia, liudytojai matė, kad ieškovė važinėjo automobiliu, buvo dveji rakteliai pas seserį ir pas ieškovę; daugiau eksploatavo sesuo ir S.; pareiškė pretenzijas, nes buvo paskutiniai metai kada galėjo pareikšti, atsakovas turėjo dvi mašinas, todėl naujos nereikėjo, o mašiną galėjo pirkti ant vaikų ar ant sugyventinės; kai nusprendė 20 000 Lt grąžinti, tai ieškovė juos perdavė kaip dalį paskolos; ar paskolos sandorius deklaravo tiksliai negali pasakyti; vėliau kaip suprato, automobilis lieka jam, nes atsiskaityti nenori, galvojo, kad paliks mašiną, jei neatiduos skolos pareikš pretenzijas į butą; atsakovas nurodė, kad automobilis pas jį, paskolos sutartyje nurodė, kokį automobilį pirkti, neatsimena kodėl; automobilio lakšte įrašyta, kad atsakovas automobilio naudotojas, jei kartais reikia pavažiuoti, įkeitimas buvo padarytas ieškovės iniciatyva, Regitroje įrašyta naudotojas, nes taip reikalavo, automobilį draudė savo vardu, nes prašė nuvažiuoti (2019 m. vasario 20 d. teismo posėdis nuo 1 val. 14 min. 25 sek. iki 2 val. 24 min. 10 sek.).
27. Liudytoja V. Č. 2019 m. vasario 20 d. teismo posėdyje nurodė, kad 23 metus gyveno su atsakovu V. K. ir labai gerai žino automobilio įsigijimo aplinkybes, automobilis įsigytas 2003 m. lapkričio 19 d., nurodė, kad automobilį surado ji daug anksčiau, nes kadangi Plazoje pirko kėdes rado didelį automobilį, pasakė V. K., kuris nuvyko į įmonę, atsivežė katalogą, kuriame buvo to modelio kelių spalvų, po kiek laiko V. K. sakė, kad gal reikia įsigyti automobilį, tada jam liudytoja pasakė, kad turi lėšų, galima įsigyti naują, taip V. K. nusprendė, kad reikia įsigyti automobilį, tačiau nenorėjo savo vardu registruoti, todėl paprašė sesers, kad jos vardu užregistruotų, taip gavosi, kad ji liko skolinga; su atsakovu buvo susipykę dėl automobilio spalvos, nes buvo nusprendę vienos, o V. K. nupirko kitos spalvos, vėliau atsiradus gedimui ji ir V. K. važiavo į įmonę, vėliau antstoliai fiksavo defektą kieme, vėliau buvo paduota į teismą, nagrinėjimas be N. S., priteista suma 20 000 Lt pervestą į V. K. sąskaitą, ji automobiliu naudojosi liudytoja kartu su V. K., kuris savo vardu nenorėjo registruoti automobilio, nes priklausė grupuotei, buvo perkamos akcijos, grėsė turto konfiskacija, tai nurodė ir aptarė su V. K., todėl nutarė pirkti sesers vardu; V. K. sugalvojo paskolas ir įkeitimus buvo siurprizas, už automobilį gavo 10 000 Lt nuolaidą, su juo važinėjo vaikai, V. K., bet ne N. S., o skolų grąžinimas pareikalavus ieškovei paliudijus kitoje byloje nenaudingai V. K.; ieškovė paskolų ir pinigų negavo, atsakovas pinigų nedavė, tik formino jos vardu sutartis; tarp V. K. ir liudytojos buvo pasitikėjimo santykiai, tačiau santykiai pašlijo, kilo turto dalybų byla; V. K. daug raštelių prirašęs; už automobilį atsiskaitė V. K. iš bendrų pinigų, iš seifo, paėmė ir išvažiavo, iš namų pirkti automobilį išvažiavo vienas, buvo išrinkus, kad pirktų pilką arba juodą, o nupirko bordo automobilį, turėjo kaimyno vardu seną Pajero automobilį, partrenkė mergaitę; Rexton automobilį nupirko ir grįžo V. K., kuris visada jį eksploatavo, pas seserį N. S. raktų nebuvo ir ji jų neturėjo; sesuo niekada nevairavo automobilio; liudytojas pasamdytas praeitam teisme, kad Aleksote S. pasivažinėjo vieną kartą, taip liudijo liudytojas E. D.; turto konfiskacijai buvo reali grėsmė, nes akcijos galimai buvo neteisėtai nupirktos, nelegalūs verslai, kontrabanda, įvairūs dalykai; N. S. automobilio neturėjo, jai nereikėjo, nes gyveno centre, dirbo Merkurijuje, S. paveždavo V. K., tačiau N. S. niekada automobiliu nevažinėjo; automobilis yra bevertis, atsakovas su automobiliu buvo padaręs avariją, jį pats tvarkė, į servisus važiuodavo tvarkydavo, draudimai buvo atsakovo vardu, technikinė buvo atsakovo vardu, visi žinojo, kad automobilis yra V. K., prie S. namų automobilis niekada nestovėjo, nebent V. K. ir ji atvažiuodavo į svečius, liudytojos alga buvo 1500 Lt dirbo padalinio vadove, automobilis pirktas V. K. pinigais, automobilis vertės neturės, automobilis pirktas bendrai, žino, kad N. S. neskolino K. pinigų, skolino nebent mažas sumas 2-3 tūkstančius, (duomenys neskelbtini) butas įsigytas S. vardu, Pajero buvo nupirktas V., bet ne atsakovo V. K., buvo fiktyvūs sandoriai dėl namų įsigijimo, savo vardu atsakovas nieko neturėjo išskyrus Mersedesą, dėl nusikalstamų grupuočių pasakyta visa teisybė (2019 m. vasario 20 d. teismo posėdis nuo 2 val. 25 min. iki 2 val. 48 min. 46 sek.).
28. Atsakovė notarė L. Vičinienė 2019 m. gegužės 2 d. teismo posėdyje nurodė, kad sandoriai atlikti pagal įstatymų reikalavimus ir šalių valią, jokių aplinkybių, kurios dėstomos, negali patvirtinti, nes šalys pageidavo sudaryti įkeitimo lakštą, ir kadangi nebuvo atsiskaityta, buvo išduoti vykdomieji įrašai; tai, kad buvo padarytas įkeitimas, šalys pripažino, kad skola buvo išduota, ieškovė buvo asmeniškai atvykusi, tačiau atpažinti neatpažintų; šalių, aplinkybių ir kaip kas vyko neprisimena, tačiau tai, kad sandoris patvirtintas, reiškia, kad buvo viskas išaiškinta; skolininkė parašė raštą, kad 20 000 Lt buvo pravesta, tačiau skolos nepripažino visiškai; dėl faktinių pinigų gavimo nebuvo klausta, bet aiškintasi, ar yra skolinė prievolė, atsiuntė raštą, kad 20 000 Lt sumokėta pagal kažkokį draudimą, pagal teismus, kad brokuotas buvo; ieškovės raštų buvo gal trys (2019 m. gegužės 2 d. teismo posėdis nuo 0 val. 03 min. 48 sek. iki 0 val. 14 min. 16 sek.).
29. Apeliacinės instancijos teismas savarankiškai įvertina byloje ištirtus įrodymus dėl ieškovės ir UAB „AD VERBUM“ 2003 m. lapkričio 19 d. sudarytos Pažymos – sąskaitos Nr. 255373 dalies dėl automobilio SSang Yong Rexton pirkėjo ir savininko pripažinimo apsimestiniu sandoriu, pripažįstant, kad automobilio pirkėjas ir savininkas nuo 2003 m. lapkričio 19 d. yra V. K.. Teisėjų kolegija atsižvelgia, kad tiek ieškovė N. S., tiek liudytoja V. Č. teismui nuosekliai paaiškino, kad būtent atsakovo V. K. valia buvo įsigyti naują automobilį, už kurį sumokėjo pats V. K. grynais pinigais ir kad tokia valia susiformavo automobilio pirkimą aptarus su kartu gyvenančia V. Č.. Nors atsakovas V. K. neigė tokią savo valią ir nurodė, kad pirkti automobilį valią turėjo ieškovė N. S., tačiau teisėjų kolegija tokius atsakovo argumentus laiko nepagrįstais ir neįrodytais (CPK 178 straipsnis). Teisėjų kolegija spręsdama, kuri iš šalių – ieškovė ar atsakovas – turėjo valią įsigyti automobilį, atsižvelgia į sandorio sudarymo aplinkybes, jo vykdymą, automobilio naudojimą ir priežiūrą, jo laikymo vietą, privalomą automobilio draudimą ir techninę priežiūrą atlikusį asmenį, taip pat kitas reikšmingas aplinkybes. Pažymėtina, kad atsakovas V. K. neneigė, kad į įmonę UAB „AD VERBUM“ vyko pirkti automobilio kartu su ieškove N. S., kuri pasirašė sutartį. Atsakovas V. K. taip pat patvirtino, kad automobilį valdė nuo pat jo įsigijimo, su juo išvažiavo iš pardavimo vietos, ir automobilį visą laiką laikė prie savo namų (duomenys neskelbtini). Tai, kad automobilis buvo laikomas prie atsakovo namų ir naudojamas atsakovo V. K., patvirtina tiek ieškovės N. S., tiek liudytojos V. Č. nuoseklūs paaiškinimai teismo posėdžio metu, tiek byloje pateikta fotonuotrauka (el. b. 1 t., b. l. 189). Teisėjų kolegijos vidinį įsitikinimą, kad automobilio faktinis naudotojas ir valdytojas buvo atsakovas V. K., patvirtina ištirta 2004 m. kovo 2 d. tarp ieškovės ir atsakovo pasirašyta Panaudos sutartis ( žr. šio sprendimo 17.4. papunktį). Panaudos sutarties pagrindu ieškovė automobilį Ssang Yong Rexton perdavė atsakovui neatlygintinai valdyti ir naudotis neapibrėžtam terminui, be to, šia sutartimi atsakovas įgijo teisę perduoti gautąją transporto priemonę naudotis trečiajam asmeniui be išankstinio ieškovės sutikimo, įgijo teisę eksploatuoti perduotą neatlygintinai naudotis transporto priemonę tiek Lietuvos Respublikoje, tiek užsienio valstybėje, be to, įgijo teisę būti transporto savininko atstovu kelių policijoje, draudimo įstaigose, muitinėse, VĮ „Regitra“, atlikti jos techninę apžiūrą (el. b. 1 t., b. l. 9). Teisėjų kolegija taip pat atsižvelgia į ieškovės N. S. parodymus, kad jai automobilio nereikėjo, nes ji gyveno centre, turėjo savo senesnį automobilį, o gaunamos pajamos neleido įsigyti naujo automobilio, be to, niekada nėra sėdėjusi už šio automobilio vairo, automobilį registravo ir viskuo rūpinosi V. K., o dokumentų reikėjo jam važiuojant į užsienį. Apeliacinės instancijos teismas taip pat atsižvelgia į ieškovės paaiškinimus, kad atsakovas perkamą automobilį registravo ieškovės vardu, nes taip siekė apsisaugoti nuo galimos turto konfiskacijos, kadangi atsakovas turėjo ryšių su nusikalstamu pasauliu, viską tvarkė atsakovo advokatas G. N.. Šias aplinkybes nuosekliai patvirtino ir daug metų su atsakovu gyvenusi ir bendrą vaiką turinti liudytoja V. Č., nurodžiusi, kad atsakovo V. K. turto konfiskacijai buvo reali grėsmė, nes akcijos galimai buvo neteisėtai nupirktos, buvo daromi nelegalūs verslai, kontrabanda, įvairūs kiti dalykai, o automobilį V. K. pirko atsiskaitydamas grynais pinigais, paimtais iš seifo namuose, be to, atsakovas visada automobilį eksploatavo, sesuo N. S. raktų neturėjo, niekada nevairavo automobilio, gyveno centre, dirbo Merkurijuje, ją, kai reikėdavo, paveždavo V. K., tačiau N. S. niekada automobiliu nevažinėjo. Teisėjų kolegija pažymi, kad atsakovas V. K. šių įrodymais pagrįstų faktinių aplinkybių dėl sandorio pirkėjo valios, tikrojo automobilio pirkėjo ir savininko, pateiktais įrodymais nepaneigė (CPK 178 straipsnis).
30. Atsižvelgiant į apeliacinės instancijos teismo ištirtus įrodymus ir nustatytas faktines aplinkybes, yra pagrindas pripažinti, kad tarp UAB „AD VERBUM“ ir ieškovės N. S. 2003 m. lapkričio 19 d. Pažyma – sąskaita Nr. 255373 sudarytas sandoris yra su esminiais ieškovės N. S. valios trūkumais, tikroji valia nusipirkti Ssang Yong Rexton automobilį buvo atsakovo V. K.. Teisėjų kolegija pažymi, kad atsakovas V. K. realiai sukūrė civilines teisines pasekmes – nusipirko ginčo automobilį (CK 1.63 straipsnis), tokia buvo reali vidinė jo valia, kuri nesutapo su išorine jos išraiška, automobilio įsigijimo tikslas buvo atsakovo asmeniniam ir artimųjų naudojimui, tai patvirtina tikruosius atsakovo ketinimus. Be to, byloje esantys įrodymai apie atsakovo V. K. turimas pinigines lėšas grynais pinigais, tai, kad atsakovas 2003 m. rugsėjo 23 d. gavo 565 644 Lt pajamų už perleistus AB „MERKURIJUS“ vertybinius popierius, „AB „SEB bankas“ (anksčiau – AB „Vilniaus bankas“) 2003 m. gruodžio 22 d. pažyma, kad atsakovui iš jam priklausančios banko sąskaitos 2003 m. spalio 7 d. buvo išmokėta 65 000 Lt suma, 2003 m. spalio 10 d. buvo išmokėta 120 000 Lt suma, o 2003 m. spalio 15 d. buvo išmokėta 340 000 Lt suma (el. b., 1 t., b. l. 98, 99), patvirtina, kad būtent atsakovas V. K. turėjo piniginių lėšų naujam automobiliui įsigyti. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais, sprendžia, kad byloje įrodytas pagrindas pripažinti, jog tarp UAB „AD VERBUM“ ir ieškovės N. S. 2003 m. lapkričio 19 d. Pažyma – sąskaita Nr. 255373 sudaryto sandorio dalis dėl automobilio SSang Yong Rexton pirkėjo yra apsimestinis sandoris, pripažįstant, kad automobilio Ssang Yong Rexton pirkėjas ir savininkas nuo 2003 m. lapkričio 19 d. yra atsakovas V. K. (CK 1.87 straipsnio 1 dalis).
Dėl paskolos sutarčių pripažinimo negaliojančiomis / nesudarytomis
31. Apeliacinės instancijos teismas ištyrė byloje pateiktus įrodymus dėl ieškovės N. S. ieškinio reikalavimo pripažinti negaliojančiomis nuo sutarčių sudarymo momento ieškovės ir atsakovo 2003 m. spalio 15 d. Paskolos sutartį dėl 25 000 Lt paskolos, 2003 m. lapkričio 17 d. Paskolos sutartį dėl 36 000 Lt paskolos ir 2004 m. kovo 8 d. Skolų suderinimo sutartį. Teisėjų kolegija pažymi, kad buvo ištirtos ieškovės nurodytos aplinkybės, kad paskolos sutartys buvo sudarytos dėl akių, yra fiktyvios, ieškovė realiai jokių pinigų iš atsakovo V. K. nesiskolino ir negavo. Teisėjų kolegija, tirdama įrodymus įvertintino įrodymų visumą, kurie nepatvirtina paskolos sutarčių sudarymo ir pinigų perdavimo faktų, ištyrė įrodymus dėl ieškovės nurodomų faktinių aplinkybių, kad šios sutartys buvo sudarytos dėl akių (CK 1.86 straipsnio 1, 2 dalys).
32. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog paskolos sutartimi viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų bei mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenustato ko kita. Paskolos sutartis pripažįstama sudaryta nuo pinigų arba daiktų perdavimo momento (CK 6.870 straipsnio 1 ir 2 dalys). Rašytinės formos reikalavimus atitinka paskolos gavėjo pasirašytas paskolos raštelis arba kitoks skolos dokumentas, patvirtinantis paskolos sutarties dalyko perdavimą paskolos gavėjui (CK 6.871 straipsnio 3 dalis). Paskolos gavėjas turi teisę ginčyti paskolos sutartį, jeigu jis pinigų ar daiktų faktiškai negavo arba gavo mažiau, negu nurodyta sutartyje. Šias aplinkybes privalo įrodyti paskolos gavėjas. Jeigu įrodoma, kad pinigai ar daiktai iš tikrųjų nebuvo paskolos gavėjui perduoti, paskolos sutartis pripažįstama nesudaryta (CK 6.875 straipsnio 1 ir 3 dalys) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2014; 2017 m. sausio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-81-916/2017, 19 punktas; 2019 m. vasario 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-5-611/2019, kt.).
33. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad, kaip matyti iš kasacinio teismo praktikos, tais atvejais, kai ieškovai siekia paneigti paskolos sutarčių dalyko jiems perdavimą, tokiomis aplinkybėmis grįsdami ir ginčijamų sutarčių ydingumą, teismas turi taikyti ne sandorių negaliojimo, bet paskolos sutarties (ne)sudarymo institutą, kurį reglamentuoja CK 6.870 straipsnio 2 dalies ir 6.875 straipsnio 3 dalies nuostatos, ir būtent pagal šias teisės normas vertinti, ar ginčijami sandoriai buvo sudaryti. Teisėjų kolegija pagal ieškovės nurodytas aplinkybes ir nurodytą kasacinio teismo praktiką vertindama byloje esančius įrodymus ir spręsdama paskolos sutarčių ne(sudarymo) klausimą visus ieškovės ginčijamus sandorius aiškina ne izoliuotai, o kartu, siekdama atskleisti tikrąją šalių valią, sandorių sudarymo aplinkybes, tarpusavio ryšius ir šalių elgesį prieš ir po sandorių sudarymo.
34. Teisėjų kolegija pažymi, kad nors ginčijamose sutartyse yra ieškovės N. S. atlikti įrašai, kad pinigus pagal 2003 m. spalio 15 d. Paskolos sutartį 25 000 Lt ir pagal 2003 m. lapkričio 17 d. Paskolos sutartį 36 000 Lt yra gavusi, tačiau ieškovė teisme paaiškino, kad realiai jokių pinigų perduota nebuvo, o įrašai buvo padaryti atsakovo V. K. ir dokumentus rengusio jo advokato G. N.. Tai, kad šias paskolos sutartis ir jose padarytus įrašus parengė advokatas G. N., savo parodymais teisme neneigė ir atsakovas V. K., pripažinęs, kad paskolos sutartį rengė juristas Niaura. Liudytoja V. Č. taip pat paaiškino, kad ieškovė N. S. paskolų ir pinigų iš atsakovo V. K. negavo, atsakovas pinigų nedavė, formino jos vardu sutartis. Teisėjų kolegija atsižvelgia į tai, kad tiek ieškovė, tiek liudytoja nurodė, kad atsakovas V. K. yra surašęs daug įvairių raštelių, nes toks buvo jo komercinės veiklos būdas, tuo tarpu ieškovė, būdama artimas žmogus ir veikdama pasitikėjimo pagrindu, minėtas sutartis pasirašinėjo, nes buvo įtikinta, kad taip reikia.
35. Teisėjų kolegija pažymi, kad vertindama įrodymus dėl pinigų perdavimo fakto pagal paskolos sutartis buvimo, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvadą dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daro pagal vidinį teisėjų kolegijos narių įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (CPK 185 straipsnio 1 dalis). Teismas įvertino ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos padarė išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Teismas, vertindamas įrodymus, vadovaujasi ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas (CPK 270 straipsnio 4 dalis) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-130-611/2015 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką).
36. Teisėjų kolegija vertindama ieškovės, atsakovo ir liudytojos parodymus atsižvelgia į aplinkybes, kad pagal atsakovo V. K. paaiškinimus, pasiskolintais pinigais ieškovė įsigijo naują automobilį SSang Yong Rexton, tačiau šiame teismo sprendime teismo yra nustatyta, kad tikrasis šio automobilio pirkėjas, sumokėjęs savo grynus pinigus yra pats atsakovas V. K.. Teisėjų kolegija taip pat atsižvelgia į paskolos sutarčių sudarymo aplinkybes, kad paskolos sutartys buvo sudaromos du kartus 2003 m. spalio 15 d. ir 2003 m. lapkričio 17 d. prieš pat ieškovės N. S. vardu sudarant apsimestinę naujo automobilio pirkimo-pardavimo sutartį, Atsakovas V. K. nors ir nurodė, kad paskolas ieškovei išdavė, nes ji turėjo butą, tačiau byloje yra nustatyta, kad ieškovės gaunamos pajamos ir turtinė padėtis nebuvo tokia, kuri leido skolintis dideles pinigų sumas naujo automobilio įsigijimui. Teisėjų kolegija taip pat atsižvelgia, kad atsakovas V. K. nepateikė įrodymų, kurie paneigtų ieškovės argumentus, kad automobilio įsigijimas buvo atsakovo valia ir būtent jis, siekdamas išsaugoti turtą nuo galimos turto konfiskacijos kartu su advokatu organizavo įvairių sandorių sudarymą, kurie leistų pagrįsti artimų atsakovui asmenų įsigyjamą nuosavybę. Ieškovė N. S. nurodė, kad paskolos sutartis pasirašė neskaičiusi, nes pasitikėjo atsakovu, kadangi jis buvo jos sesers, su kuriuo gyveno 23 metus ir turi bendrą vaiką, sugyventinis. Teisėjų kolegija taip pat įvertina aplinkybes, kad atsakovas V. K. grąžinti tariamai paskolintas sumas ieškovės pareikalavo tik 2017 m. lapkričio 21 d. (el. b., 1 t. b. l. 95, 96), ir tik po to, kai ieškovė davė atsakovui nepalankius parodymus kitoje civilinėje byloje, tačiau pagal ginčijamą 2004 m. kovo 8 d. Skolų suderinimo sutartį skola turėjo būti grąžinta dar iki 2008 m. spalio 1 d. Teisėjų kolegija taip pat atsižvelgia į tai, kad atsakovo V. K. paaiškinimai dėl pinigų skolinimo paskirties yra nenuoseklūs, vienais parodymais jis teigė, kad skolino pinigus, nes ieškovė ketino įkurti gyvūnų laidojimo kapines, tačiau kitais parodymais tvirtino, kad jie buvo skirti automobilio įsigijimui.
37. Teisėjų kolegijos narių vidinį įsitikinimą, kad ieškovė N. S. negavo paskolos sutartyse nurodytų piniginių sumų, pagrindžia visapusiškas ir objektyvus visų reikšmingų bylos aplinkybių, susijusių su šalių tarpusavio santykiais, visumos išnagrinėjimas ir įvertinimas (CPK 185 straipsnis).
38. Įvertinusi aplinkybes, kad ginčijamos paskolos sutartys buvo sudarytos prieš pat įsigyjant naują automobilį, kuris iš karto buvo perduotas eksploatuoti ir visiškai nusidėvėjo naudojantis atsakovui V. K., teisėjų kolegija laiko esant pakankamam pagrindui spręsti, kad atsakovas konsultuojamas advokato tokiu būdu vykdė apgalvotą sandorių schemą: įsigijo naują automobilį apsimestinai ieškovės vardu, sudarė rašytines paskolos sutartis, pagal kurias realiai jokie pinigai skolinti nebuvo, ir sudarė automobilio įkeitimo lakštą, kad apsaugoti savo interesus, jeigu į automobilį kiti asmenys nukreiptų išieškojimui pagal pačios ieškovės prievoles. Teisėjų kolegija laiko, kad ieškovė N. S., turėdama ekonominį išsilavinimą ir veikusi pagal protingumo principą, nebūtų sudariusi paskolos sutarčių, pagal kurias būtų pasiskolinusi pinigų sumas naujo automobilio pirkimui, kurį realiai ilgus metus būtų palikusi naudoti pačiam paskolos davėjui, suteikusi jam neribotas naudojimo ir valdymo teises pagal neatlygintinę Panaudos sutartį, be to, šį automobilį įkeitusi pagal ginčijamą įkeitimo lakštą tam pačiam tariamam paskolos davėjui ir panaudos gavėjui tuo pačiu metu. Tokia sandorių visuma juos aiškinant ne izoliuotai, o kartu, siekiant atskleisti tikrąją šalių valią, sandorių sudarymo aplinkybes, tarpusavio ryšius ir šalių elgesį prieš ir po sandorių sudarymo, rodo, kad jie buvo skirti pridengti tikriesiems šalių ketinimams. Šias teismo išvadas patvirtina ir ieškovės N. S. bei liudytojos V. Č. parodymai, kad sudarytos paskolos sutartys buvo atsakovo būdas pateisinti ieškovės vardu įsigyjamą automobilį, tačiau pinigai pagal paskolos sutartis ieškovei realiai nebuvo perduoti (CPK 178, 185 straipsniai).
39. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sprendžia, kad iš byloje ištirtų įrodymų ir nustatytų faktinių aplinkybių yra pakankamas pagrindas konstatuoti, kad ieškovė N. S. negavo paskolos dalyko – pinigų – pagal su atsakovu V. K. sudarytą 2003 m. spalio 15 d. Paskolos sutartį dėl 25 000 Lt paskolos, 2003 m. lapkričio 17 d. Paskolos sutartį dėl 36 000 Lt paskolos ir 2004 m. kovo 8 d. Skolų suderinimo sutartį suderintą nustatytą likusią 61 000 Lt paskolos sumą, todėl visos šios paskolos sutartys laikytinos nesudarytomis (CK 6.870 straipsnio 2 dalis, 6.875 straipsnio 3 dalis).
Dėl įkeitimo lakšto ir vykdomojo įrašo pripažinimo negaliojančiais
40. Ieškovė N. S. taip pat prašo pripažinti negaliojančiu nuo sudarymo momento 2004 m. balandžio 29 d. įkeitimo lakštą ir Kauno miesto 15-ojo notarų biuro notarės L. Vičinienės 2017 m. gruodžio 13 d. išduotą vykdomąjį įrašą Nr. 2-4785 11 925,81 Eur sumai.
41. Apeliacinės instancijos teismui nustačius, kad įkeistas automobilis SSang Yong Rexton nepriklausė ieškovei N. S. kaip įkaito davėjai, bet priklausė pačiam įkaito gavėjui atsakovui V. K., ir yra neatitinkantis tikrosios šalių valios, konstatuoja, kad yra pakankamas pagrindas šį sandorį – 2004 m. balandžio 29 d. įkeitimo lakštą – pripažinti tariamu sandoriu (CK 1.86 straipsnio 1 dalis). Kita vertus, ieškovė N. S., nebūdama automobilio savininkė jo ir negalėjo įkeisti, todėl 2004 m. balandžio 29 d. įkeitimo lakštas pripažintinas niekiniu ir negaliojančiu ir CK 1.80 straipsnio 1 dalies pagrindu kaip imperatyvioms įstatymo nuostatoms prieštaraujantis sandoris.
42. Apeliacinės instancijos teismui nustačius, kad visos 2003 m. spalio 15 d., 2003 m. lapkričio 17 d., ir 2004 m. kovo 8 d. paskolos sutartys tarp ieškovės N. S. ir atsakovo V. K. laikytinos nesudarytomis, o 2004 m. balandžio 29 d. įkeitimo lakštas pripažintinas negaliojančiu, pagal juos išduotas Kauno miesto 15-ojo notarų biuro notarės L. Vičinienės 2017 m. gruodžio 13 d. vykdomasis įrašas Nr. 2-4785 11 925,81 Eur sumai taip pat pripažintinas negaliojančiu, taip užtikrinant ieškovės efektyvią civilinių teisių gynybą ir iš civilinės apyvartos šalinant nepagrįstą vykdomąjį įrašą (CK 1.138 straipsnis, 1.80 straipsnio 1 dalis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo
43. Apeliacinės instancijos teismui priėmus naują teismo sprendimą ir ieškinį iš esmės atsakovo V. K. atžvilgiu patenkinus visiškai, iš jo ieškovei N. S. priteistinos visos bylinėjimosi išlaidos, patirtos pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Ieškovė N. S. pateikė prašymą priteisti išlaidas pirmosios instancijos teisme (el. b. 1 t., b. l. 127), kurias sudaro 1600 Eur išlaidos advokato pagalbai apmokėti (el. bylos 1 t. b.l. 128-129, 132, 130-131, 132), 6,00 Eur už pažymos gavimą (el. bylos 1 t. b.l. 133), 30 Eur už pažymos gavimą iš banko (el. bylos 1 t. b. l. 134), 38 Eur žyminio mokesčio (el. bylos 1 t. b.l. 43), viso 1674 Eur. Ieškovė taip pat prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme – 500 Eur advokato pagalbai apmokėti (el. bylos 2 t. b. l. 98-99), 75 Eur žyminis mokestis už skundą (el. bylos 2 t. b. l. 35), viso 575 Eur. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas nesutiko su ieškiniu, tačiau apeliacinės instancijos teismas ieškinį patenkino visiškai, iš atsakovo ieškovei priteistinos visos jos patirtos 2249 Eur bylinėjimosi išlaidos (1674 Eur + 575 Eur).
44. Pagal CPK 96 straipsnį iš atsakovo taip pat priteistinos valstybės išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu – 31,47 Eur (pop. bylos 2 t., b. l. 43), taip pat žyminio mokesčio dalys, kurių sumokėjimas Kauno apylinkės teismo 2018 m. spalio 24 d. nutartimi (225 Eur) ir 2018 m. kovo 7 d. nutartimi (225 Eur) buvo atidėtas (el. bylos 1 t. b.l. 46-47, el. bylos 2 t. b.l. 39-40), iš viso 481,47 Eur (31,47 Eur + 225 Eur + 225 Eur).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalimi, 96 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu,
n u s p r e n d ž i a :
Kauno apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 24 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą.
Ieškinį tenkinti.
Pripažinti, kad tarp UAB „AD VERBUM“ ir ieškovės N. S., a. k. (duomenys neskelbtini) 2003 m. lapkričio 19 d. Pažyma – sąskaita Nr. 255373 sudaryto sandorio dalis dėl automobilio SSang Yong Rexton pirkėjo yra apsimestinis sandoris, ir nustatyti, kad automobilio Ssang Yong Rexton pirkėjas ir savininkas nuo 2003 m. lapkričio 19 d. yra atsakovas V. K., a. k. (duomenys neskelbtini).
Laikyti nesudarytomis tarp ieškovės N. S., a. k. (duomenys neskelbtini) ir atsakovo V. K., a. k. (duomenys neskelbtini) 2003 m. spalio 15 d. Paskolos sutartį dėl 25 000 Lt paskolos, 2003 m. lapkričio 17 d. Paskolos sutartį dėl 36 000 Lt paskolos ir 2004 m. kovo 8 d. Skolų suderinimo sutartį.
Pripažinti negaliojančiu nuo sudarymo momento 2004 m. balandžio 29 d. įkeitimo lakštą, sudarytą tarp ieškovės N. S., a. k. (duomenys neskelbtini) ir atsakovo V. K., a. k. (duomenys neskelbtini).
Pripažinti negaliojančiu nuo sudarymo momento Kauno miesto 15-ojo notarų biuro notarės Lolitos Vičinienės 2017 m. gruodžio 13 d. išduotą vykdomąjį įrašą Nr. 2-4785 dėl 11 925,81 Eur skolos išieškojimo iš ieškovės N. S., a. k. (duomenys neskelbtini) išieškotojui atsakovui V. K., a. k. (duomenys neskelbtini).
Priteisti iš atsakovo V. K., a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovės N. S., a. k. (duomenys neskelbtini) naudai 2249 Eur (du tūkstančius du šimtus keturiasdešimt devynis eurus) bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti iš atsakovo V. K., a. k. (duomenys neskelbtini) 481,47 Eur (keturis šimtus aštuoniasdešimt vieną eurą 47 centus) išlaidų valstybės naudai.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.
Teisėjai Diana Labokaitė
Mindaugas Šimonis
Egidijus Tamašauskas