Civilinė byla Nr. 2S-2004-555/2019

Teisminio proceso Nr. 2-69-3-10929-2019-3

Procesinio sprendimo kategorijos:

3.4.5.11; 3.5.1; 3.5.4; 3.5.17; 3.3.2.4; 3.3.2.5

                                               (S)

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. lapkričio 21 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Egidijus Tamašauskas,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo V. J. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 5 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2YT-18447-886/2019 pagal pareiškėjo V. J. skundus dėl antstolės A. A. veiksmų vykdomosiose bylose Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), suinteresuotas asmuo Ž. V.,

Teismas

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1.       Pareiškėjas (skolininkas) V. J. 2019 m. birželio 18 d. ir 2019 m. birželio 19 d. skundais dėl antstolio veiksmų kreipėsi į antstolę A. A., prašydamas:

1.1.                      panaikinti antstolės A. A. 2019 m. gegužės 14 d. patvarkymą priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti, raginimą įvykdyti sprendimą, vykdymo išlaidų apskaičiavimą vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini);

1.2.                      panaikinti antstolės A. A. 2019 m. birželio 3 d. patvarkymą priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti, raginimą įvykdyti sprendimą, vykdymo išlaidų apskaičiavimą vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini);

1.3.                      panaikinti antstolės A. A. 2019 m. birželio 6 d. patvarkymą priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti, raginimą įvykdyti sprendimą, vykdymo išlaidų apskaičiavimą vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini);

1.4.                      sustabdyti vykdymo veiksmus vykdomosiose bylos Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), nes nėra išnagrinėta civilinė byla Nr. 2-1159-259/2019;

2.       Pareiškėjas V. J. pateiktais skundais iš esmės nesutiko su vykdomu teismo sprendimu. Pareiškėjas skunduose nurodė argumentus, kurie, jo nuomone, pagrindžia priimtų teismo sprendimų neteisėtumą ir nepagrįstumą, be to, taip pat nesutinka su priteistu bylinėjimosi išlaidų ir palūkanų dydžiu, mano, kad išieškotoja Ž. V. turėjo kreiptis į Vaikų išlaikymo fondą įstatymų nustatyta tvarka, o ne siekti šias išmokas išieškoti iš pareiškėjo. Pareiškėjas taip pat nurodė, kad Ž. V. neturi reikalavimo teisės į pareiškėją, ji nėra įgaliotas asmuo, todėl neaišku, kokiu teisiniu pagrindu rėmėsi antstolė, priimdama iš jos vykdomąjį dokumentą vykdyti. Vykdomojoje byloje išieškotoja yra S. V., o Ž. V. nesuteiktas įgaliojimas veikti jos vardu. Pareiškėjas teigė, kad antstolė neteisingai apskaičiavo vykdymo išlaidas, nepagrindė 3 526,81 Eur ir 4 553,25 Eur palūkanų sumų skaičiavimo. Be to, Kauno apygardos teismo nutartis Nr. 2-10986-429/2017 ir 2019 m. gegužės 29 d. nutartis Nr. 2A-176-260/2019, yra neįsiteisėjusios, pareiškėjas teiks kasacinius skundus. Antstolė nepagrįstai atsisakė atlikti teisminę kalbinę 2009 m. birželio 4 d. paskolos sutarties tarp Ž. V. ir pareiškėjo ekspertizę, o susipažinimas su vykdomosiomis bylomis buvo apsunkintas, antstolės kontoros darbuotojai nepateikus visos bylos medžiagos, tinkamo kopijų skaičiaus ir tai apsunkino antstolės veiksmų apskundimą.

3.       Suinteresuotas asmuo antstolė A. A. 2019 m. birželio 26 d. patvarkymu pareiškėjo skundų dėl antstolio netenkino ir juos kartu su vykdomosiomis bylomis persiuntė teismui. Antstolė nurodė, kad vykdymo veiksmus pradėjo pagal Ž. V. kaip S. V. įstatyminės atstovės (globėjos) pateiktus vykdomuosius dokumentus. Atkreipė dėmesį, kad netiesioginis ieškinys yra būtent toks ieškinys, kuriuo kreditorius reiškia reikalavimą už skolininką. Pažymėjo, kad pareiškėjas prašo taikyti laikinąsias apsaugos priemones, tačiau nepateikė jokių įrodymų, kurie leistų daryti pagrįstą išvadą, jog nesustabdžius išieškojimo vykdymo procese, procesinio sprendimo įvykdymas galėtų pasunkėti ar tapti neįmanomu. Antstolė nenustatė vykdomųjų bylų sustabdymui būtinų pagrindų, numatytų Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 626 ir 627 straipsniuose. Antstolė taip pat nurodė, kad pareiškėjo teiginiai apie pateiktą ne visą vykdomųjų bylų medžiagą ir taip apsunkintą jo teisę skųsti antstolės veiksmus yra visiškai nepagrįsti. Pareiškėjui elektroniniu paštu pateikta visa vykdomųjų bylų medžiaga, išskyrus skundus ir jų priedus, kurie negali būti skundžiami, o antstolei pateikti buvo paties skolininko. Antstolė taip pat atkreipė dėmesį, kad didelė dalis skunde dėstomų prašymų nėra priskirti spręsti antstolio kompetencijai.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

4.       Kauno apylinkės teismas 2019 m. rugsėjo 5 d. nutartimi pareiškėjo V. J. skundų dalį dėl antstolės A. A. 2019 m. gegužės 14 d. patvarkymo priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), 2019 m. birželio 3 d. patvarkymo priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), 2019 m. birželio 6 d. patvarkymo priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) atmetė; nutraukė civilinės bylos dalį dėl pareiškėjo V. J. skundų dėl 2019 m. gegužės 14 d. raginimo įvykdyti spendimą ir vykdymo išlaidų apskaičiavimo vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), 2019 m. birželio 3 d. raginimo įvykdyti spendimą ir vykdymo išlaidų apskaičiavimo vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), 2019 m. birželio 6 d. raginimo įvykdyti spendimą ir vykdymo išlaidų apskaičiavimo vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini); priteisė valstybei iš pareiškėjo V. J. 9,71 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų.

5.       Dėl patvarkymų priimti vykdomuosius dokumentus vykdyti. Teismas nurodė, kad aplinkybė, jog pareiškėjas nesutinka su antstolės vykdomais teismų sprendimais ar teismo priteistomis bylinėjimosi išlaidų ir palūkanų sumomis, nesudaro pagrindo antstolei atsisakyti priimti vykdyti vykdomuosius dokumentus. Teismo priteistų sumų sumažinimas nėra priskirtas antstolės kompetencijai, kaip ir naujų įrodymų rinkimas ar pareiškėjo ir Ž. V. sudarytos paskolos sutarties ekspertizės skyrimas teismo išnagrinėtoje civilinėje byloje. Teismas nurodė ir tai, kad antstolei pateikti vykdyti yra įsiteisėję teismų sprendimai. Teismas nustatė ir tai, kad Ž. V. yra teisėta S. V. globėja ir įstatyminė atstovė.

6.       Dėl raginimo įvykdyti sprendimą ir vykdymo išlaidų apskaičiavimo. Teismas sprendė, kad raginimai įvykdyti sprendimą, kuriuose skolininkui siūloma sumokėti vykdymo išlaidas, ir prie jų pridėti vykdymo išlaidų apskaičiavimai nesukelia tiesioginių padarinių, todėl jie nėra nagrinėjimo dalykas. Teismas nurodė, kad šiuo atveju vykdomojoje byloje nebuvo priimtas patvarkymas dėl vykdymo išlaidų, todėl nėra pagrindo spręsti dėl vykdymo išlaidų apskaičiavimo pagrįstumo, nes raginime įvykdyti sprendimą pateiktas pasiūlymas sumokėti skolą ir vykdymo išlaidas, pridedant prie jo vykdymo išlaidų apskaičiavimą, skolininkui nesukelia tiesioginių padarinių.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai  

7.       Atskiruoju skundu pareiškėjas V. J. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 5 d. nutartį ir klausimus išspręsti iš esmės; atskirąjį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

7.1.                      Pirmosios instancijos teismas teisiškai nepagrindė, jog Ž. V. turi reikalavimo teisę į pareiškėją V. J.. Pareiškėjas nurodo ir nesutinka su priimtais teismų sprendimais, kurių pagrindu yra išduoti vykdomieji dokumentai, ir jais iš pareiškėjo priteistomis sumomis, ginčija jų teisėtumą ir pagrįstumą.

7.2.                      Pirmosios instancijos teismas nepasisakė dėl Ž. V. teisės pateikti vykdomąjį dokumentą vykdymui, pastaroji niekada neturėjo ir neturi reikalavimo teisės į pareiškėją. Antstolės veiksmai, priimant vykdomuosius dokumentus vykdymui, yra neteisėti.

7.3.                      Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nustatė, kad antstolė teisingai apskaičiavo vykdymo išlaidas, piniginio išieškojimo dydžius, nepagrindė priteistų palūkanų apskaičiavimo. Paskaičiuotos išlaidos yra nepagrįstos, neatitinka protingumo, sąžiningumo principų. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad antstolės paskaičiuotos vykdymo išlaidos nesukelia pareiškėjui tiesioginių padarinių – pareiškėjas skundė vykdymo išlaidų išieškojimą ir apskaičiavimą.

7.4.                      Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pareiškėjo skundo dėl antstolio veiksmų nenagrinėjo žodinio proceso tvarka, kadangi byla yra sudėtinga, o pareiškėjo teisių pažeidimai yra tyčiniai, sudėtingi, ilgamečiai, o jų pasekmės jam yra sunkios.

7.5.                      Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai iš pareiškėjo priteisė 9,71 Eur procesinių dokumentų vykdymo išlaidas ir jų nepagrindė.

         Teismas

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

8.       Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas atskirojo skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į atskirojo skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320 ir 338 straipsniai). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

Dėl žodinio bylos nagrinėjimo

9.       Pareiškėjas (apeliantas) V. J. pareiškė teismui prašymą bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. CPK 336 straipsnio nuostatos nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo konkrečiu atveju apelianto atskirajam skundui išspręsti pakanka byloje esančios medžiagos, be to, atskirajame skunde nėra nurodyta jokių skundo nagrinėjimo žodinio proceso tvarka būtinumą galinčių pagrįsti motyvų, o apeliacinės instancijos teismas tokių aplinkybių nenustatė. Atsižvelgiant į tai, apelianto V. J. prašymas bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka netenkintinas.

Dėl ginčo esmės

10.       Apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria pareiškėjo skundas dėl antstolės veiksmų, priimant vykdomuosius dokumentus vykdymui, atmestas, o byla pagal pareiškėjo skundą dėl antstolės veiksmų, priimant raginimą įvykdyti sprendimą ir apskaičiavus vykdymo išlaidas, nutraukta, teisėtumo ir pagrįstumo.

11.       Vienas iš pagrindinių vykdymo proceso principų yra tas, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (Antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis). Antstoliui suteikti įgaliojimai veikti vykdymo procese reiškia tai, kad jis privalo užtikrinti atskirų procesinių veiksmų ir visos vykdymo procedūros teisėtumą. Antstolis vykdymo procese privalo veikti tik pagal jam suteiktus įgalinimus, bet koks veikimas viršijant kompetenciją (ultra vires) vertinamas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas. Nagrinėdamas skundus dėl teismo antstolio veiksmų ir vertindamas antstolio veiksmų teisėtumą, teismas turi įvertinti, ar, atlikdamas konkretų procesinį veiksmą, antstolis laikėsi įstatymo nuostatų, ar, spręsdamas jo diskrecijai tenkantį klausimą, atsižvelgė į teisėtus šalių interesus ir atliekamo procesinio veiksmo padarinius.

12.       Bylos duomenys patvirtina, kad antstolės A. A. žinioje yra trys vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini). Pateiktų vykdomųjų bylų teismui duomenys patvirtina tai, kad:

12.1.                      antstolės A. A. kontoroje yra priimtas Kauno apylinkės teismo 2019 m. gegužės 9 d. vykdomasis raštas Nr. 2-1063-429/2018 dėl 500,00 Eur išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti iš skolininko V. J. išieškojimo išieškotojos Ž. V. naudai (vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini) b. l. 3); 2019 m. gegužės 15 d. patvarkymu Nr. S-19-36-13056 antstolė priėmė vykdomąjį dokumentą vykdyti (v. b. l. 7); tą pačią dieną priimtas raginimas įvykdyti sprendimą Nr. S-19-36-13205 (v. b. l. 6) ir vykdymo išlaidų apskaičiavimas Nr. S-19-36-13206 (v. b. l. 5);

12.2.                      antstolės A. A. kontoroje yra priimtas Kauno apylinkės teismo 2019 m. birželio 5 d. vykdomasis raštas Nr. 2-2891-886/2018 dėl 31 169,15 Eur skolos ir 3 526,81 Eur palūkanų, paskaičiuotų už laikotarpį nuo 2015 m. rugsėjo 16 d. iki 2017 m. gruodžio 20 d., ir 5 procentų dydžio metinių procesinių palūkanų nuo priteistos sumos (34 659,96 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2016 m. spalio 21 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo išieškojimo iš skolininko V. J. išieškotojos Ž. V. naudai (vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini) b. l. 18); 2019 m. birželio 96 d. patvarkymu Nr. S-19-36-15611 antstolė priėmė vykdomąjį dokumentą vykdyti (v. b. l. 24); tą pačią dieną priimtas raginimas įvykdyti sprendimą Nr. S-19-36-15608 (v. b. l. 23) ir vykdymo išlaidų apskaičiavimas Nr. S-19-36-15609 (v. b. l. 22);

12.3.                      antstolės A. A. kontoroje yra priimtas Kauno apylinkės teismo 2019 m. gegužės 30 d. vykdomasis raštas Nr. 2-2891-886/2018 dėl 1 695,40 Eur ir 607,60 Eur bylinėjimosi išlaidų išieškojimo iš skolininko V. J. išieškotojos S. V., atstovaujamos įstatyminių atstovų globėjų Ž. V. ir G. V., naudai (vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini) b. l. 4); 2019 m. birželio 3 d. patvarkymu Nr. S-19-36-14999 antstolė priėmė vykdomąjį dokumentą vykdyti (v. b. l. 10); tą pačią dieną priimtas raginimas įvykdyti sprendimą Nr. S-19-36-15045 (v. b. l. 9) ir vykdymo išlaidų apskaičiavimas Nr. S-19-36-15046 (v. b. l. 8).

13.       Pareiškėjas V. J. yra pateikęs du skundus dėl antstolės A. A. veiksmų dėl nurodytuose vykdomosiose bylose atliktų antstolės veiksmų teisėtumo ir pagrįstumo, kuriais skundžia antstolės atliktus pradinius vykdymo veiksmus, t. y. šios nutarties motyvų 12.1-12.3 papunkčiuose nurodytų vykdomųjų dokumentų priėmimą vykdymui, raginimą įvykdyti sprendimą ir vykdymo išlaidų apskaičiavimą, taip pat prašė sustabdyti vykdomąsias bylas iki bus išnagrinėta susijusi civilinė byla Nr. 2-1159-259/2019. Antstolė A. A. 2019 m. birželio 26 d. patvarkymu pareiškėjo skundų netenkino ir juos kartu su vykdomosiomis bylos perdavė Kauno apylinkės teismui (b. l. 3-5). Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi pareiškėjo skundus dalyje dėl antstolės veiksmų, priimant vykdomuosius dokumentus vykdymui, atmetė, o bylą pagal pareiškėjo skundus dėl antstolės veiksmų, priimant raginimą įvykdyti sprendimą ir apskaičiavus vykdymo išlaidas, nutraukė.

14.       Pareiškėjas (apeliantas) V. J., nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo priimta nutartimi, pateikė atskirąjį skundą, kurį iš esmės argumentuoja tuo, jog vykdymo veiksmai vykdomosiose bylose pradėti būti negalėjo, nes Ž. V. neturi reikalavimo teisės į jį, o taip pat nėra įgaliota veikti nei S. V., nei Ž. V. vardu, todėl antstolė negalėjo priimti vykdomųjų dokumentų vykdymui. Apeliantas taip pat teigia, kad pirmosios instancijos teismo išvada dėl to, kad antstolės apskaičiuotos vykdymo išlaidos yra pagrįstos ir nesukelia jam tiesioginių padarinių, yra neteisėta, be to, byla dėl jos sudėtingumo turėjo būti nagrinėjama žodinio proceso tvarka. Apeliantas atskiruoju skundu kvestionuoja ir priimtų teismų sprendimų, kurių pagrindu yra išduoti vykdomieji dokumentai, pagrįstumą ir teisėtumą, papildomai nurodo ir tai, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai iš jo priteisė 9,71 Eur procesinių dokumentų vykdymo išlaidas ir jų nepagrindė.

Dėl vykdomųjų dokumentų priėmimo 

15.       Teismo procesinio sprendimo priėmimas dažniausiai nereiškia civilinio proceso pabaigos – tam, kad būtų realiai apgintos sprendime nustatytos byloje dalyvaujančių asmenų teisės ir teisėti interesai, būtina jį įvykdyti. CPK 18 straipsnyje įtvirtintas teismo sprendimo privalomumo principas, pagal kurį įsiteisėjęs teismo sprendimas tampa privalomas valstybės ar savivaldybės institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams ir juridiniams asmenims ir turi būti vykdomas visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Byloje dalyvaujančių asmenų interesus labiausiai atitinka savanoriškas teismo sprendimo įvykdymas, tačiau tuo atveju, kai įpareigota šalis savanoriškai teismo sprendimo nevykdo, šis vykdomas priverstinai. Priverstinio vykdymo veiksmus atlieka antstolis – valstybės įgaliotas asmuo, kuriam valstybė yra suteikusi vykdomųjų dokumentų vykdymo funkcijas (Antstolių įstatymo 2 straipsnio 1 dalis).

16.       Teismo procesinio sprendimo vykdymas – baigiamoji asmens teisių teisminio gynimo stadija, kurioje įgyvendinamos teismo sprendimu pritaikytos pažeistų teisių gynybos priemonės, todėl vykdymo proceso teisinis reguliavimas visų pirma skirtas išieškotojo – asmens, kurio naudai yra priimtas teismo sprendimas (nutartis) – teisių ir teisėtų interesų apsaugai. Vykdymo procesas yra imperatyviai reglamentuojamas viešosios teisės (proceso teisės) normų, todėl visi šio proceso dalyviai – skolininkas, išieškotojas ir antstolis – privalo griežtai laikytis CPK bei jo pagrindu priimtų kitų teisės aktų nustatytos teismo sprendimų vykdymo tvarkos, kad nebūtų pažeidžiamos išieškotojo, skolininko ir trečiųjų asmenų teisės bei teisėti interesai.

17.       Nagrinėjamu atveju apeliantas įrodinėja, kad vykdymo veiksmai vykdomosiose bylose pradėti būti negalėjo, nes Ž. V. neturi reikalavimo teisės į jį, o taip pat nėra įgaliota veikti nei S. V., nei Ž. V. vardu, todėl antstolė negalėjo priimti vykdomųjų dokumentų vykdymui. Apeliantas prašė patvarkymus, kuriais yra priimti vykdomieji dokumentai vykdyti, panaikinti.

18.       CPK 586 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad vykdymo veiksmų atlikimo pagrindas yra įstatymų nustatyta tvarka pateiktas vykdyti vykdomasis dokumentas. Ši įstatymo nuostata reiškia, kad be pateikto vykdomojo dokumento draudžiama atlikti vykdomuosius veiksmus. Vykdomajam dokumentui keliami reikalavimai nustatyti CPK 648 straipsnyje, kurio 1 dalies 4 punkte įtvirtinta, kad vykdomajame rašte, be kita ko, turi būti nurodoma su išieškojimu susijusi rezoliucinė sprendimo dalis pažodžiui. CPK 646 straipsnyje nustatyta, kad, vykdytinam sprendimui įsiteisėjus, išieškotojui pagal rašytinį pareiškimą pirmosios instancijos teismas išduoda vykdomąjį raštą. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad pagal CPK 646 straipsnio prasmę teismas, išduodamas vykdomąjį raštą, nesprendžia tarp šalių kilusių ginčų ir išduoda vykdomuosius raštus pagal vykdytinus teismo sprendimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-587-687/2015).

19.       Antstolis neturi teisės spręsti vykdomojo rašto teisėtumo klausimo, tačiau, pagal CPK 651 straipsnio 1 dalį, prieš pradėdamas vykdomuosius veiksmus, turi išspręsti vykdomojo dokumento priėmimo vykdyti klausimą – patikrinti, ar nėra akivaizdžių kliūčių vykdomajam dokumentui priimti ir vykdymo veiksmams pradėti. Dėl kiekvieno pateikto vykdomojo dokumento priėmimo vykdyti antstolis privalo įsitikinti, ar nėra objektyvių kliūčių vykdomajam dokumentui priimti ir vykdymo veiksmams pradėti. CPK 651 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose išvardytos akivaizdžios kliūtys, kuriai bent vienai esant antstolis atsisako vykdomąjį dokumentą priimti ir vykdyti, o 8 punkte nustatyta, kad gali būti ir kitokių kliūčių vykdomajam dokumentui priimti ir vykdymo veiksmams pradėti.

20.       Šiuo atveju apelianto nurodyta kliūtis priimti vykdomuosius dokumentus atitinka CPK 651 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodytą atvejį, t. y., apelianto nuomone, antstolė negalėjo priimti vykdomųjų dokumentų, kadangi juos pateikė tokios teisės neturintis asmuo – Ž. V..

21.       Jau minėta, ką patvirtina ir vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini) duomenys, jog šioje byloje vykdomas išieškojimas skolininko V. J. atžvilgiu yra dėl 500,00 Eur išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti priteistų Ž. V. naudai, t. y. šiuo atveju išieškotoja yra pati Ž. V., kuri ir kreipėsi į antstolę dėl vykdymo veiksmų pradėjimo bei pateikė prašymą dėl vykdomojo dokumento pateikimo ir vykdymo išlaidų apmokėjimo (v. b. l. 4). Kauno apylinkės teismo 2019 m. gegužės 9 d. išduotas vykdomasis raštas Nr. 2-1063-429/2018 yra galiojantis ir nenuginčytas, todėl yra vykdytinas. Taigi, nėra pagrindo sutikti su apelianto argumentu, jog Ž. V. neturėjo teisės pateikti vykdomojo rašo vykdymui.

22.       Vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini) duomenys patvirtina, jog šioje byloje vykdomas išieškojimas skolininko V. J. atžvilgiu yra dėl 1 695,40 Eur ir 607,60 Eur bylinėjimosi išlaidų išieškojimo priteistų S. V., atstovaujamos įstatyminių atstovų globėjų Ž. V. ir G. V., naudai, t. y. šiuo atveju išieškotoja yra S. V.. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad Aukštojo teismo pagrindinio šeimos skyriaus registras 2011 m. balandžio 26 d. priėmė nutartį byloje Nr. NJ10C00170 dėl specialios globos, kuria skyrė specialią vaiko S. V. globą G. V. ir Ž. V. nuo 2011 m. balandžio 26 d. Lietuvos apeliacinis teismas 2011 m. gegužės 30 d. nutartimi pripažino ir leido vykdyti Lietuvos Respublikoje (duomenys neskelbtini) Aukštojo teismo pagrindinio šeimos skyriaus registro 2011 m. balandžio 26 d. nutartį (b. l. 119-120). Remiantis šiais sprendimais Ž. V., būdama teisėta S. V. globėja ir įstatyminė atstovė, pateikė ieškinį teismui, atstovavo nepilnametę S. V. teisme, ir įsiteisėjus teismo sprendimui, globotinės vardu jai išduotus vykdomuosius dokumentus pateikė vykdyti antstolei. Apeliantas nustatytų aplinkybių atskiruoju skundu neginčija, tuo tarpu Kauno apylinkės teismo 2019 m. gegužės 30 d. vykdomasis raštas Nr. 2-2891-886/2018 yra galiojantis ir nenuginčytas, t. y. vykdytinas, todėl nėra pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad Ž. V. turėjo teisę pateikti antstolei vykdyti vykdomąjį dokumentą savo globotinės S. V. vardu, kurios vardu, kaip išieškotojos, pagal Ž. V. prašymą, ir buvo išduotas vykdomasis dokumentas.

23.       Vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini) duomenys patvirtina, jog šioje byloje vykdomas išieškojimas skolininko V. J. atžvilgiu yra dėl 31 169,15 Eur skolos ir 3 526,81 Eur palūkanų, paskaičiuotų už laikotarpį nuo 2015 m. rugsėjo 16 d. iki 2017 m. gruodžio 20 d., ir 5 procentų dydžio metinių procesinių palūkanų nuo priteistos sumos (34 659,96 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2016 m. spalio 21 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo priteistų Ž. V. naudai, t. y. išieškotoja yra Ž. V.. Šiuo atveju pažymėtina ir tai, kad vykdomasis raštas išduotas civilinėje byloje Nr. 2-2891-886/2018, kurioje išnagrinėjus netiesioginį ieškovės S. V., atstovaujamos įstatyminių atstovų globėjų Ž. V. ir G. V., ieškinį, pareikštą atsakovams V. J. ir Ž. V., pastarosios naudai buvo priteista 31 169,15 Eur skolos, 3 526,81 Eur palūkanų, priskaičiuotų už laikotarpį nuo 2015 m. rugsėjo 16 d. iki 2017 m. gruodžio 20 d., 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2016 m. spalio 21 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. 

24.       Pažymėtina, kad Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.68 straipsnio 1 dalis nustato, kad kreditorius, turintis neabejotiną ir vykdytiną reikalavimo teisę skolininkui, turi teisę priverstinai įgyvendinti skolininko teises pareikšdamas ieškinį skolininko vardu, jei skolininkas pats šių teisių neįgyvendina arba atsisako tai daryti ir dėl to pažeidžia kreditoriaus interesus. Taigi netiesioginis ieškinys yra toks ieškinys, kurį kreditorius, manydamas esant CK 6.68 straipsnyje nustatytas sąlygas, pareiškia už savo skolininką, kuris neįgyvendina turimų reikalavimų savo skolininkui. Kasacinio teismo yra išaiškinta, kad netiesioginio ieškinio instituto tikslas – apsaugoti kreditorių nuo nesąžiningo skolininko veiksmų tais atvejais, kai skolininkas yra nesuinteresuotas savo subjektinės teisės įgyvendinimu dėl to, kad kreditorius į prisiteistą turtą nukreips savo reikalavimų patenkinimą. CK 6.68 straipsnyje nustatytas vienas kreditoriaus interesų gynimo būdų, pagal kurį kreditorius už skolininką jo vardu turi teisę pareikšti reikalavimą kitiems asmenims, jeigu skolininkas pats šių teisių neįgyvendina arba atsisako tai daryti ir dėl to pažeidžia kreditoriaus interesus. Tokiu atveju kreditorius priverstinai įgyvendina skolininko reikalavimo teisę trečiajam asmeniui pareikšdamas netiesioginį ieškinį (skolininko skolininkui) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-50/2015; kt.).

25.       Taigi, Kauno apylinkės teismui civilinėje byloje Nr. 2-2891-886/2018 priimtu sprendimu iš dalies patenkinus patikslintą netiesioginį ieškovės S. V. ieškinį, šiam įsiteisėjus, Ž. V. vardu, kaip išieškotojos, pagal Ž. V. (įstatyminės S. V. globėjos) prašymą, buvo išduotas vykdomasis raštas, kurio pagrindu ir yra pradėta vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini). Pažymėtina ir tai, kad Kauno apylinkės teismo 2019 m. birželio 5 d. išduotas vykdomasis raštas Nr. 2-2891-886/2018 yra galiojantis ir nenuginčytas, todėl yra vykdytinas. Taigi, nėra jokio pagrindo nesutikti, kad Ž. V., neįgyvendinant savo turimos turtinės teisės į skolininką V. J., S. V. (jos įstatyminė atstovė Ž. V.), kaip Ž. V. kreditorė, kuri turi neabejotiną ir vykdytiną reikalavimo teisę į Ž. V., negalėjo kreiptis į antstolę su vykdomuoju raštu dėl teismo priimto ir įsiteisėjusio sprendimo priverstinio vykdymo.

26.       Atsižvelgus į šios nutarties motyvų 21-25 punktuose išdėstytas aplinkybes, nėra pagrindo daryti išvadą, kad Ž. V. neturėjo teisės pateikti antstolei A. A. vykdomųjų dokumentų vykdymui, o pastaroji neturėjo teisės jų priimti. Kitų kliūčių priimti vykdomuosius dokumentus apeliantas nėra nurodęs, todėl spręstina, kad pirmosios instancijos teismo nutarties dalis, kuria apelianto skundai dėl antstolio veiksmų yra atmesti, yra teisėta ir pagrįsta, o atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo ją panaikinti.

Dėl raginimų įvykdyti sprendimą ir vykdymo išlaidų apskaičiavimo

27.       Apeliantas V. J. antstolės A. A. veiksmų neteisėtumą taip pat sieja su jos vykdomosiose bylose priimtais raginimais įvykdyti teismo sprendimą ir vykdymo išlaidų apskaičiavimu. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi šioje dalyje bylą nutraukė, konstatavęs, kad tiek raginimas įvykdyti sprendimą, tiek antstolės apskaičiuotos vykdymo išlaidos skolininkui nesukelia tiesioginių padarinių. Apeliantas, ginčydamas pirmosios instancijos teismo priimtą nutartį, atskiruoju skundu iš esmės nesutinka, kad vykdymo išlaidų apskaičiavimas jam nesukelia tiesioginių pasekmių, ir teigia, kad antstolės apskaičiuotos vykdymo išlaidos yra nepagrįstos.

28.       Pažymėtina, kad skolininkas turi galimybę įvykdyti teismo sprendimą gera valia. Jam to nepadarius, asmuo, kurio naudai yra priimtas sprendimas, turi galimybę kreiptis į antstolį ir prašyti įvykdyti sprendimą priverstinai. Priverstinis teismo sprendimo vykdymas skolininkui sukelia papildomų neigiamų turtinių padarinių: neįvykdęs sprendimo gera valia, jis, be kita ko, privalo atlyginti vykdymo išlaidas (CPK 610 straipsnis).

29.       Pagal bendrąją taisyklę vykdymo veiksmai prasideda nuo raginimo įvykdyti sprendimą išsiuntimo skolininkui. Raginimas įvykdyti sprendimą yra procesinis dokumentas, kuriuo antstolis praneša skolininkui apie tai, kad yra pateiktas vykdyti vykdomasis dokumentas ir kad, jeigu šiame dokumente nurodyti veiksmai per antstolio nustatytą terminą nebus įvykdyti, bus pradėta priverstinio vykdymo procedūra (CPK 655 straipsnio 1 dalis). Taip skolininkas yra informuojamas apie pradėtą vykdymo procesą, kartu suteikiant jam galimybę per nustatytą terminą įvykdyti reikalavimą ir išvengti priverstinio vykdymo priemonių bei jų lemiamų papildomų išlaidų. Šios normos reikalavimo vykdymas yra viena iš skolininko teisių ir teisėtų interesų garantijos formų, nes skolininkui, nors ir žinančiam, kad dėl jo yra priimtas sprendimas, turintis įpareigojamojo ar draudžiamojo pobūdžio elementų, pranešama apie tai, kad yra pateiktas vykdyti vykdomasis dokumentas ir kad, jeigu šiame dokumente nurodytų veiksmų skolininkas per antstolio nustatytą terminą neįvykdys, bus pradėta priverstinio vykdymo procedūra (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. liepos 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-371-701/2016). Taigi, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad antstolės vykdomosiose bylose priimti raginimai įvykdyti sprendimą negali būti teisminio nagrinėjimo dalykas, kadangi jis yra tik informacinio pobūdžio.

30.       Jau minėta šios nutarties motyvų 12.1-12.3 papunkčiuose, kad antstolė A. A., priėmusi vykdyti išduotus vykdomuosius raštus dėl priteistų sumų išieškojimo iš skolininko V. J., apskaičiavo vykdymo išlaidas, su kuriomis apeliantas V. J. nesutinka. Pažymėtina, kad Sprendimų vykdymo instrukcijos 31 punkte nustatyta, jog atlikęs vykdymo veiksmą ir apskaičiavęs už jį vykdymo išlaidas, antstolis tai nurodo vykdymo išlaidų apskaičiavime, o 41 punkte nustatyta, jog jeigu skolininkas vykdymo išlaidų neapmoka per raginime įvykdyti sprendimą nustatytą terminą, taip pat tais atvejais, kai raginimas įvykdyti sprendimą skolininkui nesiunčiamas, vykdymo išlaidos išieškomos priverstinai. Remiantis CPK 611 straipsniu, vykdymo išlaidos iš skolininko išieškomos antstolio Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos patvarkymu ir pervedamos į antstolio depozitinę sąskaitą. Patvarkymą dėl vykdymo išlaidų išieškojimo kartu su detaliais vykdymo išlaidų skaičiavimais antstolis išsiunčia skolininkui CPK 605 straipsnyje nustatyta tvarka. Patvarkymas dėl vykdymo išlaidų išieškojimo ir vykdymo išlaidų apskaičiavimai gali būti skundžiami CPK 510 straipsnyje nustatyta tvarka (CPK 611 straipsnio 2–3 dalys). Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad antstolio siūlymas raštu pervesti nustatytą sumą į antstolio depozitinę sąskaitą skolininkui nesukelia tiesioginių padarinių, o yra tik potencialių padarinių prielaida, todėl toks antstolio siūlymas taip pat nesudaro teisinio pagrindo jo skųsti teismui (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gegužės 9 d. nutartį byloje Nr. 3K-3-225/2011; Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2017 m. kovo 20 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2S-1019-260/2017; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2011 m. gegužės 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-225/2011; Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2018 m. spalio 12 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2S-1696-658/2018 ir kt.).

31.       Atsižvelgiant į tai, kad šiuo konkrečiu atveju vykdomosiose bylose nėra skundžiami patvarkymai dėl vykdymo išlaidų išieškojimo, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad vykdomosiose bylose priimti raginimai įvykdyti sprendimą ir pateiktas pasiūlymas sumokėti skolą ir vykdymo išlaidas, pridedant prie jo vykdymo išlaidų apskaičiavimą, skolininkui V. J. nesukelia jokių tiesioginių padarinių. Pažymėtina, kad  apelianto V. J. teisminė gynyba dėl nepagrįstų vykdymo išlaidų užtikrinama CPK 611 straipsnyje įtvirtinta vykdymo išlaidų išieškojimo tvarka, pagal kurią jis, prieštaraudamas antstolės prašomam priteisti vykdymo išlaidų dydžiui, turi galimybę skųsti antstolės priimtą patvarkymą dėl vykdymo išlaidų išieškojimo ir vykdymo išlaidų skaičiavimus CPK 510 straipsnyje nustatyta tvarka (CPK 611 straipsnio 2 ir 3 dalys).

Dėl žodinio bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme 

32.       Apeliantas atskirajame skunde taip pat nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pareiškėjo skundo dėl antstolio veiksmų nenagrinėjo žodinio proceso tvarka, kadangi byla yra sudėtinga, o pareiškėjo teisių pažeidimai yra tyčiniai, sudėtingi, ilgamečiai, o jų pasekmės jam yra sunkios. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su šiais apelianto argumentais.

33.       Bylos dėl antstolių veiksmų apskundimo nagrinėjamos CPK XXV skyriuje nustatyta ypatingosios teisenos tvarka (CPK 442 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Šiame skyriuje nurodytos bylos nagrinėjamos rašytinio proceso tvarka, tačiau bylą nagrinėjantis teismas gali nuspręsti konkrečią bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka (CPK 443 straipsnio 5 dalis). Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas teisėtai išnagrinėjo bylą rašytinio proceso tvarka, apeliantas, nesutikdamas su priimta pirmosios instancijos teismo nutartimi, ją apskundė apeliacine tvarka, išdėstydamas savo argumentus dėl minėtos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo, todėl apelianto teisės į teisingą teismą šiuo atveju nebuvo pažeistos.

Dėl procesinių dokumentų siuntimo išlaidų pagrįstumo

34.       Apeliantas taip pat nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai iš jo priteisė 9,71 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidas ir jų nepagrindė. Apeliacinės instancijos teismas taip pat neturi pagrindo sutikti su šiais apelianto argumentais.

35.       Byloje esantys duomenys patvirtina, kad bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, teismas iš viso turėjo 9,71 Eur procesinių dokumentų siuntimo (pašto) išlaidų (b. l. 2). Minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą nustato LR teisingumo ministro ir LR finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymas Nr. 1R-261/1K-355 (keistas 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakymu Nr. 1R-298/1K-290). Teismo priteistos išlaidos viršija nustatytą minimalią priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą (3,00 Eur), tuo tarpu teisės normos, reglamentuojančios skundų dėl antstolių veiksmų apskundimą, nenumato, kad skundą dėl antstolio veiksmų padavęs asmuo būtų atleistas nuo tokių išlaidų mokėjimo, todėl šios išlaidos pagrįstai iš apelianto priteistos valstybės naudai, vadovaujantis bendrosiomis bylinėjimosi išlaidas reglamentuojančiomis teisės normomis (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnis).

Dėl bylos baigties

36.               Į esminius atskirojo skundo argumentus atsakyta, o kiti atskirojo skundo argumentai teisiškai nereikšmingi teisingam šios bylos išsprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako. Pažymėtina, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-10-05 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010).

37.       Remiantis išdėstytais argumentais apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ginčijama pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, naikinti ją remiantis atskirajame skunde išdėstytais argumentais nėra pagrindo, todėl apelianto V. J. atskirasis skundas atmetamas, o Kauno apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 5 d. nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme paskirstymo

38.       Apeliacinės instancijos teismas šioje byloje turėjo 7,72 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų (b. l. 166), kurios, atmetus apelianto atskirąjį skundą, yra priteistinos valstybės naudai iš pareiškėjo (CPK 92, 96 straipsniai).

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338-339 straipsniu,

n u t a r i a :

Kauno apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 5 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti iš V. J., a. k. (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 7,72 Eur (septynis eurus 72 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (nurodytas sumas sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos (j. a. k. 188659752) biudžeto surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660).

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjas                                                                        Egidijus Tamašauskas