Baudžiamoji byla Nr. 1A-250-495/2016
Teisminio proceso Nr. 1-04-2-00254-2015-6
Procesinio sprendimo kategorijos:
(S)
1.1.8.1.; 2.4.6.
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2016 m. sausio mėn. 22 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Daivos Pranytės - Zalieckienės,
teisėjų Sigitos Bieliauskienės, Elenos Vainienės,
sekretoriaujant Audronei Rasiulienei,
dalyvaujant prokurorui Gedgaudui Norkūnui,
nuteistajam S. T. ir jo gynėjui advokatui Stanislovui Nalivaikai,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo S. T. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. lapkričio 17 d. nuosprendžio, kuriuo S. T. pripažintas kaltu ir nuteistas:
- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 2 metams;
- pagal BK 260 straipsnio 3 dalį laisvės atėmimu 10 metų.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, už atskiras veikas paskirtos bausmės dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrintos ir S. T. paskirta subendrinta bausmė laisvės atėmimas 10 metų 3 mėnesiams.
Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, subendrinta bausmė dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinta su Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2010 m. balandžio 23 d. nuosprendžiu paskirtos bei neatliktos bausmės dalimi ir paskirta S. T. galutinė subendrinta bausmė - laisvės atėmimas 10 metų 6 mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.
Vadovaujantis BK 72 straipsnio 1, 2 dalimis, iš S. T. konfiskuota 30 Eur ir mobiliojo ryšio telefonas „Nokia ACHA“ su SIM kortele.
Tuo pačiu nuosprendžiu taip pat pripažintas kaltu ir nuteistas N. A., tačiau dėl jo apeliacinis skundas nepaduotas.
Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,
n u s t a t ė :
S. T. nuteistas už tai, kad jis 2015 m. birželio 15 d. apie 12 val. neteisėtai, turėdamas tikslą parduoti, laikydamas savo sportinio džemperio kišenėje, prie (duomenys neskelbtini) namo Nr. 24, (duomenys neskelbtini), atgabeno tris pakuotes su 0,077 g narkotinės medžiagos heroino, kur dvi pakuotes su 0,051 g narkotinės medžiagos heroino neteisėtai už 20 eurų pardavė N. A., o likusią pakuotę su 0,026 g narkotinės medžiagos heroino toliau neteisėtai gabeno su savimi, kol tos pačios dienos 15.30 val. (duomenys neskelbtini) namo Nr. 31 buvo sulaikytas policijos pareigūnų.
Be to, S. T. nuteistas už tai, kad jis savo gyvenamojoje vietoje – bute (duomenys neskelbtini), neteisėtai laikė labai didelį kiekį narkotinių medžiagų: 2,918 g narkotinės medžiagos kanapių ir 11,151 g narkotinės medžiagos heroino, kol 2015 m. birželio 15 d. 16.15 val. kratos metu neteisėtai laikomas narkotines medžiagas rado ir paėmė policijos pareigūnai.
Nuteistasis S. T. apeliaciniame skunde prašo šešiais mėnesiais sušvelninti jam Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. lapkričio 17 d. nuosprendžiu paskirtą laisvės atėmimo bausmę.
Apeliantas nurodo, jog jis pilnai pripažino savo kaltę, netrukdė tyrimui ir nevilkino bylos. Nors jam skundžiamu nuosprendžiu pagal BK 260 straipsnio 3 dalį paskirta minimali laisvės atėmimo bausmė, tačiau, mano, kad ji yra neadekvati padarytam nusikaltimui.
Teismo posėdžio metu nuteistasis S. T. ir jo gynėjas prašė nuteistojo apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras prašė nuteistojo apeliacinį skundą tenkinti iš dalies, jo veiką kvalifikuojant kaip tęstinę ir ją kvalifikuoti pagal LR BK 260 straipsnio 3 dalį.
Nuteistojo S. T. apeliacinis skundas atmetamas.
Apelianto manymu, jam skundžiamu nuosprendžiu pagal BK 260 straipsnio 3 dalį paskirta bausmė yra neadekvati padarytam nusikaltimui.
Pažymėtina, kad bausmės skyrimas yra išimtinė teismo kompetencija ir viena iš sudėtingiausių bei svarbiausių baudžiamojo įstatymo įgyvendinimo stadijų. Šioje stadijoje pagrindinis teismo uždavinys – remiantis įstatymu visapusiškai bei objektyviai ištirti baudžiamosios bylos medžiagą ir priimti teisėtą, pagrįstą ir teisingą sprendimą skiriant tokią bausmę, kuri atitiktų BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą bausmės paskirtį.
Skirdamas bausmę, teismas turi laikytis BK specialiosios dalies straipsnio, nustatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijos ribų ir turi vadovautis bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, nustatytais BK 41, 54, 61 straipsniuose. Pagal BK 61 straipsnio 1 dalį, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių, ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę. Šio straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) sunkinančias aplinkybes, jų kiekį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio.
Skundžiamame nuosprendyje išdėstyti bausmių skyrimo motyvai patvirtina, jog pirmosios instancijos teismas individualizuodamas apeliantui už padarytas nusikalstamas veikas bausmes, pirmiau paminėtų baudžiamojo įstatymo nuostatų laikėsi. Teismas atsižvelgė į tai, kad viena iš S. T. padarytų nusikalstamų veikų yra priskiriama sunkių nusikaltimų kategorijai, kita – labai sunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 5, 6 dalys), atsižvelgė į nusikaltimų padarymo aplinkybes (tai, kad buvo išplatintas nedidelis kiekis narkotinių medžiagų, tuo tarpu gyvenamojoje vietoje laikytų narkotinių medžiagų – heroino kiekis tik nežymiai viršija Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. V-239 patvirtintose Narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijose nustatytą labai didelio kiekio ribą). Abu baigti nusikaltimai, susiję su disponavimu narkotinėmis medžiagomis, buvo padaryti veikiant tiesiogine tyčia, savanaudiškais tikslais. Pirmosios instancijos teismas nustatė, jog apelianto atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs jam inkriminuotas nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), tuo tarpu pastarojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatė.
Kaip ir privalu, pirmosios instancijos teismas, skirdamas apeliantui už padarytas nusikalstamas veikas bausmes, atsižvelgė ir į pastarojo asmenybę charakterizuojančius duomenis. Sprendžiant iš bylos medžiagos, S. T. praeityje Lietuvoje teistas dešimt kartų, teistumas neišnykęs ir įstatymo nustatyta tvarka nepanaikintas, kelis kartus teistas ir užsienio valstybėse, taip pat baustas ir administracine tvarka (2 t., b.l. 141-189). Šioje byloje jam inkriminuotas nusikalstamas veikas padarė praėjus vos keturiems mėnesiams po Marijampolės rajono apylinkės teismo 2015-01-22 nutartimi taikyto lygtinio paleidimo iš įkalinimo įstaigos, kuria jis buvo paleistas neatlikęs 1 metų 2 mėnesių 10 dienų jam ankstesniu nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės (2 t., b.l. 185-186). Byloje esantys duomenys patvirtina ir tai, jog apeliantas yra įtrauktas į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą, išsiskyręs, niekur nedirba, nors registruotas Darbo biržoje, tačiau nedarbo draudimo išmokų negauna (1 t., b.l. 163-164, 2 t., b.l. 197-198). Specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, jog tyrimui pateiktoje medicininėje dokumentacijoje S. T. nėra užfiksuotos psichopatologijos, dėl kurios jis negalėtų adekvačiai suprasti aplinkybių, turinčių reikšmės nagrinėjamai bylai ir duoti apie tai parodymus. Taip pat nenustatyta psichikos sutrikimų, kurie galėtų jam trukdyti savarankiškai ir kokybiškai ginti savo teises ir teisėtus interesus ikiteisminio tyrimo ir teisminio nagrinėjimo metu. Jam netikslinga skirti teismo psichiatrinę ekspertizę. Kita vertus, reikia pažymėti tai, jog S. T. yra teiktos psichiatro ir priklausomybės ligų gydytojo paslaugos (duomenys neskelbtini) pirminės sveikatos priežiūros centro Psichikos sveikatos centre. Jam diagnozuoti psichikos ir elgesio sutrikimai vartojant opiatus, abstinencijos būklė (2 t., b.l. 191, 195).
Taigi pirmosios instancijos teismas, įvertinęs visas nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes, nuteistojo S. T. asmenybę, jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, sunkinančių aplinkybių nebuvimą, pagrįstai pastarajam paskyrė laisvės atėmimo bausmes, kurios savo dydžiu atitinka straipsnių už padarytas nusikalstamas veikas sankcijose numatytą laisvės atėmimo bausmių minimumą. Nuteistajam paskirtas bausmes vertinti kaip aiškiai per griežtas ir jas, vadovaujantis BK 62 straipsnio, 54 straipsnio 3 dalies nuostatomis, dar labiau švelninti, nėra pagrindo. Pažymėtina ir tai, jog nepažeisdamas baudžiamojo įstatymo nuostatų teismas subendrino nuteistajam už atskiras veikas paskirtas bausmes bei subendrintą bausmę su ankstesniu teismo nuosprendžiu paskirta bausme. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sutinka su apygardos teismo išvada, jog būtent paskirtoji laisvės atėmimo bausmė padės sulaikyti apeliantą nuo nusikalstamų veikų padarymo, jį nubausti, apriboti nuteistajam galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalis).
Svarbu pažymėti ir tai, kad BPK 320 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde. To paties straipsnio 4 dalis numato, kad pabloginti nuteistojo ar išteisintojo padėtį apeliacinės instancijos teismas gali tik tuo atveju, kai dėl to yra prokuroro, privataus kaltintojo, nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo skundai. Nagrinėjamoje byloje yra paduotas tik nuteistojo S. T. skundas dėl bausmės sušvelninimo, todėl nėra teisinio pagrindo spręsti klausimą dėl nuteistajam inkriminuotos nusikalstamos veikos kvalifikavimo kaip tęstinės nusikalstamos veikos ir ją kvalifikuoti pagal BK 260 straipsnio 3 dalį, kaip to prašo prokuroras apeliacinės instancijos teismo posėdyje. Tokiu atveju būtų pažeistos įstatymo nuostatos ir pabloginta nuteistojo padėtis.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
n u t a r i a:
nuteistojo S. T. apeliacinį skundą atmesti.
Kolegijos pirmininkė Daiva Pranytė - Zalieckienė
Teisėjai Sigita Bieliauskienė
Elena Vainienė