Civilinė byla Nr. 2-199-196/2018

Teisminio proceso Nr. 2-59-3-00259-2017-5

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.53.8.;

3.1.14.6. (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. sausio 18 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Konstantinas Gurinas,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal atsakovų V. K. ir Z. K. atskirąjį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2017 m. rugsėjo 12 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 2-635-755/2017 pagal ieškovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Alika“ ieškinį atsakovams R. L., L. V., L. V., R. V., V. K., Z. K. dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais, trečiasis asmuo notarė M. L. K.,

n u s t a t ė :

1. Ginčo esmė

1. Ieškovė BUAB ,,Alika“ kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovams R. L., L. V., R. V., L. V., V. K., Z. K., prašydama pripažinti negaliojančiais nekilnojamojo turto perleidimo sandorius actio Pauliana pagrindu, taikyti restituciją natūra, grąžinti turtą ieškovei, įtraukti atsakovę R. L. į bendrovės kreditorių sąrašą, o iš R. L. priteisti kitiems atsakovams šių sumokėtas atsakovei R. L. pinigų sumas už nekilnojamąjį turtą.
2. Ieškovė BUAB ,,Alika“ ir atsakovė R. L. teismui pateikė pareiškimą dėl atsisakymo nuo ieškinio ir taikos sutarties civilinėje byloje patvirtinimo.

2. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

3. Panevėžio apygardos teismas 2017 m. rugsėjo 12 d. nutartimi: patvirtino ieškovės BUAB „Alika“ ir atsakovės R. L. sudarytą taikos sutartį civilinėje byloje Nr.2-635-755/2017 pagal taikos sutartyje nustatytas sąlygas; civilinę bylą Nr. 2-635-755/2017 nutraukė, ieškovei atsisakius nuo ieškinio ir šalims (su atsakove R. L.) sudarius taikos sutartį ir teismui ją patvirtinus CPK 293 straipsnio 4 ir 5 punktų pagrindu; BUAB ,,Alika“ reikalavimo pagal taikos sutartį užtikrinimui taikė laikinąsias apsaugos priemones – įrašą viešame registre dėl nuosavybės teisės į  69/447 žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pavadinimas: (duomenys neskelbtini), daikto pagrindinė naudojimo paskirtis: mažaaukščių gyvenamųjų namų statybos, žemės sklypo plotas: 0,0447 ha, esančiu: (duomenys neskelbtini), kurio indeksuota žemės sklypo vertė 1709 Eur, žemės sklypo vertė 1 068 Eur; buto su bendro naudojimo patalpa pažymėta: a-1 (1/3 iš 5,68 kv.m.) - 1,89 kv.m., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėjimas plane lAlm. 17/100 pastato - ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėjimas plane 31 Iž, esančių (duomenys neskelbtini), perleidimo uždraudimo; laikinąsias apsaugos priemones – perleidimo draudimą negyvenamajai patalpai- kavinei, unik. Nr. (duomenys neskelbtini), esančiai (duomenys neskelbtini), žemės sklypui, unik.Nr. (duomenys neskelbtini), pastatui-parduotuvei, unik. Nr. (duomenys neskelbtini), esantiems (duomenys neskelbtini), pritaikytas Panevėžio apygardos teismo 2017 m. rugpjūčio 4 d. nutartimi, panaikino.
4. Teismas nurodė, kad baigti bylą taikos sutartimi yra šalių teisė, numatyta įstatyme ir šalių atstovams suteikta atstovavimo dokumentuose (CPK 42 str. 1 d.). Teismas nustatė, kad taikos sutartis neprieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms ar viešajam interesui (CPK 42 str.  2 d.), taikos sutarties sąlygos nepažeidžia šalių ir trečiųjų asmenų teisių ir teisėtų interesų, nes šalys sutarė dėl atsiskaitymo, nustatė mokėjimo terminus ir numatė garantijas dėl tinkamo sutarties įvykdymo - prašo areštuoti turtą, nustatytas laidavimas. Taikos sutartyje nurodoma, kad šalims žinomos CPK 87, 94, 140, 294 straipsniuose, CK 6.983-6.985 straipsniuose numatytos taikos sutarties patvirtinimo ir bylos nutraukimo pasekmės, todėl teismas sprendė, kad tvirtinti taikos sutartį nėra kliūčių.

3. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

5. Atsakovai V. K. ir Z. K. atskiruoju skundu prašo panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2017 m. rugsėjo 12 d. nutartį ir perduoti klausimą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo. Skundą grindžia šiais pagrindiniais argumentais:
1. Taikos sutartis yra pagrindas nutraukti bylą tik tuomet, kai ją sudaro visi byloje dalyvaujantys ieškovai ir atsakovai. Šiuo atveju penki atsakovai į taikos sutarties sudarymo procesą nebuvo įtraukti ir apie jos sudarymą nieko nežinojo.
2. Taikos sutarties tvirtinimas galėjo būti atliktas tik žodinio proceso metu, ir tik po to, kai būtų buvę išspręsti atsiliepime į ieškinį iškelti klausimai dėl ieškinio trūkumų pašalinimo, bylos teismingumo ir t.t.
3. Atsakovai V. K. ir Z. K. nei ieškovės, nei atsakovės R. L. nėra įgalioję spręsti jokių jų teises ir teisėtus interesus įtakojančių klausimų, tačiau taikos sutarties 8 punktu ieškovė ir atsakovė R. L. susitarė, kad ,,Šalys susitaria, kad bylinėjimosi išlaidos lieka šalims“. Tokio šalių susitarimo pagrindu teismas paliko nespręstą bylinėjimosi išlaidų klausimą, nors atsiliepime į ieškinį atsakovai V. K. ir Z. K. pateikė reikalavimą priteisti bylinėjimosi išlaidas ir šio reikalavimo nėra atsisakę.
4. Ieškovas atsisakyti ieškinio gali pareiškimu, kuriame nurodoma, jog jam yra žinomos ieškinio atsisakymo pasekmės (CPK 140 str. 1 d.), bei kuris pateikiamas kitai proceso šaliai, kad ši susipažintų su pareiškimu bei galėtų pateikti visus reikiamus įrodymus bylinėjimosi išlaidoms atgauti. Šių reikalavimų ieškovas neatliko, todėl laikytina, kad ieškinio neatsisakė.
6. Ieškovė BUAB ,,Alika“ atsiliepime į atskirąjį skundą prašo skundą atmesti. Atsiliepime nurodo, kad taikos sutartis atsakovų teisių nepažeidė. Taikos sutartimi išspręstas tik ieškovės ir taikos sutartį pasirašiusio asmens bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas. Ieškovė atsisakė reikalavimų kitų atsakovų atžvilgiu, todėl teismas nutraukdamas bylą kitų asmenų atžvilgiu išsprendė ar turėjo išspręsti bylinėjimosi išlaidų klausimą pagal byloje esančius duomenis ir pagal CPK 94 straipsnio nuostatas.
7. Atsakovė R. L. atsiliepime į atskirąjį skundą prašo skundą atmesti. Atsiliepime nurodo, kad teismui pateiktoje taikos sutartyje, be kita ko, nurodyta, kad taikos sutartį pasirašiusios šios bylos šalys prašo patvirtinti ieškovės ir atsakovės sudarytą taikos sutartį, kitiems atsakovams pareikštų reikalavimų ieškovė pareiškė atsisakanti. Teismui pateiktos taikos sutarties turinys, sudarymo aplinkybės nesuponuoja išvados, kad juos sudariusių asmenų valia būtų išreikšta ydingai. CPK 42 straipsnio 2 dalyje nurodytų aplinkybių, dėl kurių negalima būtų tvirtinti taikos sutarties, nėra. Pareiškimas dėl ieškinio atsisakymo atitinka įstatymo keliamus reikalavimus. Ieškovei atsisakius reikalavimų kitiems atsakovams, beprasmis tampa ir taikos sutarties sudarymas su jais. Tai, kad kiti atsakovai nėra atsisakę reikalavimo priteisti bylinėjimosi išlaidas, nedaro taikos sutarties negaliojančia. Šis klausimas gali būti išspręstas priimant papildomą teismo sprendimą, kuriame teismas gali išspręsti neišspręstą bylinėjimosi išlaidų priteisimo klausimą.

k o n s t a t u o j a :

4. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

8. Vadovaujantis CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio (atskirojo) skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
9. Apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria civilinė byla nutraukta, ieškovei atsisakius nuo ieškinio ir šalims (su vienu iš atsakovų) sudarius taikos sutartį ir teismui ją patvirtinus, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
10. Vadovaujantis CPK 13 straipsnyje įtvirtintu byloje dalyvaujančių asmenų dispozityvumo (autonomijos) principu, šalys bei kiti proceso dalyviai, laikydamiesi CPK nuostatų, gali laisvai disponuoti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis.
11. Viena iš tokių procesinių teisių yra ieškovo teisė bet kurioje proceso stadijoje raštu ar žodžiu pareikšti teismui, kad jis atsisako ieškinio (CPK 140 str. 1 d.). Teismas nutartimi priima ieškinio atsisakymą ir civilinę bylą nutraukia, jei nenustato, kad ieškinio atsisakymas neprieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms ar viešajam interesui (CPK 42 str. 2 d., 140 str. 1 d.).
12. Taip pat pagal CPK 140 straipsnio 3 dalį, dalyvaujantys byloje asmenys turi teisę užbaigti bylą taikos sutartimi bet kurioje civilinio proceso stadijoje. Teismas tvirtina taikos sutartį jei ji neprieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms, viešajam interesui, nepažeidžia šalių teisių ir teisėtų interesų (CPK 42 str. 2 d.).
13. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad nagrinėjamoje byloje pateiktos taikos sutarties sąlygos neprieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms ar viešajam interesui (CPK 42 str.  2 d.), taikos sutarties sąlygos nepažeidžia šalių ir trečiųjų asmenų teisių ir teisėtų interesų, taikos sutartyje nurodoma, kad šalims žinomos taikos sutarties patvirtinimo ir bylos nutraukimo pasekmės. Apeliantai šių pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių skunde nepaneigė.
14. Atmestinas skundo argumentas, kad taikos sutartis yra pagrindas nutraukti bylą tik tuomet, kai ją sudaro visi byloje dalyvaujantys ieškovai ir atsakovai. Sudarydamos taikos sutartį, ginčo šalys abipusiu sutarimu, darydamos viena kitai nuolaidas, susitaria dėl jos sąlygų, nustato savo teisių ir pareigų balansą. Tokia sutartimi realizuojamas ginčo subjektų dispozityvumo principas, teisė įstatymo nustatytose ribose laisva valia disponuoti savo materialiosiomis ir procesinėmis teisėmis. Šio principo pagrindu ginčo šalys turi teisę susitarti tiek dėl visų, tiek dėl dalies ieškovo pareikštų reikalavimų taikaus išsprendimo, be to, esant procesiniam bendrininkavimui, kilęs ginčas gali būti išspręstas taikiai tiek tarp visų šalių, tiek atskirai tarp vieno iš kelių ieškovų ar atsakovų ir priešingos šalies / šalių. Nagrinėjamu atveju taikos sutartis buvo sudaryta tarp ieškovės ir vieno iš atsakovų, o ieškinio reikalavimų kitiems atsakovams ieškovė atsisakė. Dėl nurodytų aplinkybių pirmosios instancijos teismas turėjo teisinį pagrindą bylą nutraukti.
15. Atmestinas skundo argumentas, kad taikos sutarties tvirtinimas galėjo būti atliktas tik žodinio proceso metu, ir tik po to, kai būtų buvę išspręsti atsiliepime į ieškinį iškelti klausimai dėl ieškinio trūkumų pašalinimo, bylos teismingumo ir t.t. Kaip minėta, šalys gali baigti bylą taikos sutartimi bet kurioje proceso stadijoje (CPK 140 str. 3 d.). Taigi šalys gali sudaryti taikos sutartį ir pradinėje proceso stadijoje, kai teismas dar nenagrinėja bylos iš esmės. Įstatyme nustatyta, kad taikos sutarties tvirtinimo klausimą teismas gali išspręsti ir rašytinio proceso tvarka (CPK 140 str. 3 d.).
16. Apeliantai skundą iš esmės grindžia tuo, kad pirmosios instancijos teismui skundžiama nutartimi civilinę bylą nutraukus, ieškovei atsisakius nuo ieškinio ir šalims (su vienu iš atsakovų) sudarius taikos sutartį bei teismui ją patvirtinus, apeliantai neturėjo galimybės pateikti visų įrodymų apie turėtas bylinėjimosi išlaidas pirmosios instancijos teisme ir bylinėjimosi išlaidos nepagrįstai nebuvo priteistos apeliantams, nes taikos sutartyje šalys susitarė, kad bylinėjimosi išlaidos lieka šalims. Iš bylos duomenų matyti, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartimi patvirtintoje taikos sutartyje sulygtas susitarimas dėl bylinėjimosi išlaidų nėra susijęs su kitų atsakovų teisėmis ir pareigomis, todėl apeliantai nepagrįstai skunde teigia, kad taikos sutarties pagrindu teismas išsprendė ir bylinėjimosi išlaidų apeliantams atlyginimo klausimą. Šią išvadą patvirtina ir byloje nustatyta aplinkybė, kad apeliantų byloje pateikto prašymo pagrindu pirmosios instancijos teismas 2017 m. spalio 18 d. papildoma nutartimi išsprendė apeliantų turėtų  bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimą. Ši papildoma nutartis yra įsiteisėjusi.
17. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad apeliantų atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti ar keisti teisėtą ir pagrįstą skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

Panevėžio apygardos teismo 2017 m. rugsėjo 12 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėjas                            Konstantinas Gurinas