Civilinė byla Nr. e2-17013-727/2020
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-11774-2020-3
Procesinio sprendimo kategorija: 1.3.5.1.;1.3.5.5.; 3.2.6.1.
(S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2020 m. birželio 18 d.
Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Natalija Daškovienė,
sekretoriaujant Rasai Varaneckienei,
dalyvaujant ieškovės atstovei adv. pad. R. S.,
atsakovui I. M. ir jo atstovui L. Č.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės UAB „Saurusa“ ieškinį atsakovui I. M. dėl darbo ginčo.
Teismas
n u s t a t ė :
Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus darbo ginčų komisija (toliau – ir DGK, komisija) 2020 m. kovo 25 d. priėmė sprendimą Nr. DGKS-2164 darbo byloje Nr. APS-131-3915, kuriuo tenkino I. M. prašymą ir išieškojo jo naudai iš UAB ,,Saurusa“ 646 Eur kompensaciją už nepanaudotas kasmetines atostogas (suma su privalomais mokesčiais) ir 431 Eur netesybų (suma su privalomais mokesčiais).
Nesutikdama su šiuo sprendimu, UAB „Saurusa“ (toliau – ir ieškovė, darbdavys) kreipėsi į teismą su ieškiniu I. M. (toliau – ir atsakovas, darbuotojas), prašydama pripažinti, kad yra tinkamai atsiskaičiusi su darbuotoju nutrūkus juos siejusiems darbo santykiams ir nėra jam skolinga, priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Teigia, jog faktiškai negalėjo susiklostyti tokia situacija, kad ieškovė būtų neatsiskaičiusi su atsakovu nutraukus darbo sutartį su juo. Ieškovės teigimu, pagal sudarytą darbo sutartį bei sulygtą jos pakeitimą ieškovas įsipareigojo mokėti atsakovui mokėti 1.651 MMA prieš mokesčius (sutarties 1.3 p.). Sudarytos sutarties pagrindu atsakovui ieškovas įsipareigojo mokėti 50 proc. dienpinigių, kuri yra nustatyta konkrečios valstybės (valstybių) maksimalių dienpinigių sumos pagal LR Vyriausybės nutarimą „Dėl dienpinigių ir kitų komandiruočių išlaidų mokėjimų“). Atsakovas 2020 m. sausio 31 d. parašė prašymą dėl nemokamų atostogų nuo 2020 m. vasario 4 d. iki 2020 m. vasario 21 d.. Atsakovui grįžus iš paskutinės komandiruotės jam buvo priskaičiuota bendra suma su priklausančiu darbo užmokesčiu 2479,72 Eur. Šią sumą sudarė 1002,16 Eur darbo užmokesčio ir 1816,85 Eur dienpinigių. Atsakovas laikotarpiu nuo 2020 m. vasario 4 d. iki 2020 m. vasario 21 d. buvo neapmokamose atostogose, už kurį darbdavys neturėjo pareigos mokėti darbo užmokesčio. Atsakovui už 2020-02 mėn. imtinai buvo paskaičiuota išmoka už nepanaudotas atostogas bendroje sumoje 646,27 Eur. Nors pagal sudarytą darbo sutartį atsakovui ieškovas turėjo sumokėti 2479,72 Eur, iš banko pavedimo išrašo matyti, kad ieškovas atsakovui pervedė 3580 Eur sumą. Ieškovas pažymi, kad dėl buhalterės klaidos, atsakovui nepagrįstai buvo pervesti ir atostoginiai, nors jų ieškovas pervesti neturėjo jokio teisinio pagrindo, kadangi atsakovas nebuvo parašęs prašymo dėl darbo sutarties nutraukimo. Tačiau nors ir įvyko klaida, t. y. nesant atsakovo prašymo dėl darbo sutartie nutraukimo, tai nepaneigia fakto, kad atsakovui ieškovas išmokėjo priklausančias išmokas ir už nepanaudotas kasmetines atostogas.
Atsakovas ieškinio nepripažįsta, teigia, jog darbdavys negalėjo paskaičiuoti atostogų kaupinių, nes ieškovo nurodomos sumos paskaičiavimo momentu neturėjo jo prašymo būti atleistam ir negalėjo žinoti, kad yra pareiga apskaičiuoti ir sumokėti už nepanaudotas atostogas. Ieškovo nurodyti teiginiai, atsakovo nuomone, netikri ir išgalvoti, jokia klaida, anot jo, padaryta nebuvo, ieškovas situaciją tiesiog pritraukė prie faktinių aplinkybių. Savarankiškų reikalavimų atsakovas byloje nereiškė ir DGK sprendimu išieškotų sumų dydžio neginčijo.
Ieškinys atmestinas.
Šio ginčo dalyku yra reikalavimas išieškoti nesumokėtą darbo užmokesčio dalį – kompensaciją už nepanaudotas atostogas atleidus darbuotoją iš darbo jam pačiam prašant.
Dėl kompensacijos už nepanaudotas atostogas.
Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 214 straipsnio 3 dalis nustato, kad jeigu darbuotojas kreipiasi į darbo ginčus nagrinėjantį organą dėl individualaus ginčo dėl teisės, darbdavys privalo įrodinėti tam tikras ginčui išspręsti svarbias aplinkybes ir pateikti įrodymus, jeigu jis juos turi arba jie jam lengviau prieinami. DK 148 straipsnyje reglamentuojama darbdavio pareiga tvarkyti informaciją apie darbuotojo darbo užmokestį ir dirbtą laiką. DK 65 straipsnio 7 dalyje ir DK 146 straipsnio 2 dalyje reglamentuojama darbdavio pareiga užtikrinti tinkamą darbo santykių pasibaigimo įforminimą ir atsiskaitymą su darbuotoju. Nurodytos nuostatos lemia darbdavio pareigą užtikrinti tokius faktus (atsiskaitymą su darbuotoju ir kt.) patvirtinančių duomenų pakankamumą, tokius duomenis turi sudaryti ir turėti darbdavys, jie jam lengviau prieinami. Taigi, esant darbdavio ir darbuotojo ginčui dėl darbo užmokesčio ir kitų su darbo santykiais susijusių išmokų sumokėjimo fakto, vadovaujantis (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 178 straipsniu ir DK 214 straipsnio 3 dalimi, darbdavys privalo įrodyti, jog tinkamai atsiskaitė su atleidžiamu darbuotoju.
Taigi tinkamo atsiskaitymo su atleidžiamu darbuotoju įrodinėjimo našta tenka darbdaviui.
Teismas, susipažinęs su nagrinėjamoje byloje esančiais rašytiniais įrodymais, daro išvadą, kad darbdavys savo reikalavimų pagrįstumo neįrodė ir DGK konstatuoto darbo užmokesčio – kompensacijos už nepanaudotas atostogas – nesumokėjimo aplinkybės nenuginčijo (CPK 178 – 185 straipsniai).
Už tinkamą darbo sutarties sudarymą, tinkamą įmonės buhalterinę apskaitą, savalaikį ir tinkamą darbo užmokesčio mokėjimą, tinkamą darbuotojo siuntimą į komandiruotes tai įforminant darbdavio priimtais įsakymais ir pan. yra atsakingas darbdavys (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. birželio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-318/2008; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-87/2013).
DK 146 straipsnio 2 dalis numato, kad darbo sutarčiai pasibaigus, visos darbuotojo su darbo santykiais susijusios išmokos išmokamos, kai nutraukiama darbo sutartis su darbuotoju, bet ne vėliau kaip iki darbo santykių pabaigos, nebent šalys susitaria, kad su darbuotoju bus atsiskaityta ne vėliau kaip per dešimt darbo dienų; darbo užmokesčio ar su juo susijusių išmokų dalis, neviršijanti darbuotojo vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio dydžio, visais atvejais turi būti sumokama ne vėliau kaip darbo santykių pasibaigimo dieną, nebent atleidimo metu buvo susitarta kitaip.
Taigi sutinkamai su DK 146 straipsnio 2 dalies nuostata, darbdavys privalo atsiskaityti su darbuotoju atleidimo dieną, nebent susitarta kitaip.
Byloje nustatyta, kad atsakovas dirbo pas ieškovę laikotarpiu nuo 2019 m. kovo 18 d. iki 2020 m. vasario 17 d. vairuotojo pareigose 2019 m. kovo 15 d. sudarytos Darbo sutarties Nr. 12 (toliau - Darbo sutartis) (el. bylos apyrašo lapas 11-13). Atsakovas 2020 m. sausio 31 d. pateikė ieškovui prašymą (el. bylos apyrašo lapas 18) dėl nemokamų atostogų suteikimo laikotarpiu nuo 2020 m. vasario 4 d. iki vasario 21 d.. Minėtą prašymą ieškovas tenkino. Nepasibaigus nemokamoms atostogoms, atsakovas 2020 m. vasario 17 d. pateikė ieškovui prašymą dėl darbo sutarties nutraukimo (el. bylos apyrašo lapas 17), kuriuo išreiškė valią nutraukti darbo santykius su ieškovu nuo 2020 m. vasario 17 d.. Minėtą prašymą ieškovas tenkino ir nutraukė darbo sutartį su atsakovu jo prašomu būdu ir nurodytu laiku, t. y. nuo 2020 m. vasario 17 d. (el. bylos apyrašo lapas 19). Jokio šalių susitarimo dėl kitokio galutinio atsiskaitymo laiko nebuvo.
Byloje esantys rašytiniai duomenys (el. bylos apyrašo lapas 15-16) rodo, jog paskutinis pervedimo nurodymas atsakovui yra atliktas 2020 m. vasario 4 d.. Ieškovui buvo pervesta 3560 Eur suma. Daugiau jokių piniginių pervedimų atsakovui ieškovas neatliko. 2020 m. vasario 4 d. lėšų pervedimo nurodymu pervedus atsakovui 3560 Eur sumą, šioje sumoje negalėjo būti įskaičiuotas ir nebuvo įskaičiuotas atsakovo galutinio atsiskaitymo faktas, tame tarpe ir kompensacija už nepanaudotas kasmetines atostogas, nes darbdavys negalėjo tuo metu žinoti ir nežinojo apie atsakovo ketinimą išeiti iš darbo, kuris buvo realizuotas tik vasario 17 d.. Pati pažyma apie priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį suformuota kovo 12 d., joje nurodant, kad paskaičiuota įmoka už nepanaudotas atostogas buvo padaryta ir išmokėta darbuotojui vasario 17 d., tačiau jokių išmokėjimo dokumentų vasario 17 d. ieškovas nepateikė.
Taigi ieškovo nurodyti motyvai dėl sumų paskaičiavimo ir išmokėjimo laiko yra prieštaringi ir nenuoseklūs, nepagrįsti jokiais konkrečiais skaičiavimais, nenurodant ir nepanaudotų atostogų trukmės. Ir dėl to yra didelė tikimybė manyti, o tuo pačiu ir sutikti su atsakovo išsakyta pozicija, kad skaičiai yra pritraukti prie ginčo konteksto.
Pastebėtina, kad šių aplinkybių darbdavys DGK nebuvo nurodęs, ši gynybinė ieškovo pozicija (dėl galimos buhalterinės klaidos padarymo) atsirado tik po DGK sprendimo priėmimo ir teismo dėl to vertintina kritiškai. Be to, tai nėra ta galima skaičiavimo klaida, kai atsiranda neatitikimas ar klaida skaičiavimuose netyčia, tai yra fakto klausimas – kada, kuo remiantis ir kaip buvo skaičiuojama. Akivaizdu, kad šioje situacijoje darbdavys veikė sąmoningai. Todėl atsikertant į šį ieškovo teiginį, manytina, jog nėra jokio pagrindo įtarti buhalterinės klaidos apskaitoje buvimą.
Tokiu būdu esant virš išdėstytam, iš ieškovo atsakovo naudai priteistina 646 Eur kompensacija už nepanaudotas kasmetines atostogas. Ginčo dėl šios sumos dydžio byloje nekilo.
Dėl netesybų išieškojimo.
DK 147 straipsnio 2 dalis numato, kad darbo santykiams pasibaigus, o darbdaviui ne dėl darbuotojo kaltės uždelsus atsiskaityti su darbuotoju (šio kodekso 146 straipsnio 2 dalis), darbdavys privalo mokėti netesybas, kurių dydis – darbuotojo vidutinis darbo užmokestis per mėnesį, padaugintas iš uždelstų mėnesių skaičiaus, tačiau ne daugiau kaip iš šešių.
Virš minėta sprendimo dalimi konstatuota darbdavio pareiga sumokėti atleistam darbuotojui kompensaciją už nepanaudotas atostogas, kurią atlikti darbdavys turėjo 2020 m. vasario 17 d., ir kurios neatliko. Jokių kaltų darbuotojo veiksmų, trukdžiusių darbdaviui kuo galima greičiau su ieškovu atsiskaityti po darbo sutarties su juo nutraukimo, teismas nenustatė, ir ginčo šalis tokiomis aplinkybėmis nesirėmė.
Taigi yra visos įstatyminės prielaidos skaičiuoti netesybas.
Minėta, darbuotojas atleistas 2020 m. vasario 17 d.. Darbdaviui buvo žinoma ir ieškovo banko sąskaita, todėl jokių kliūčių jam, tinkamai vykdant įstatymo deleguotas juridiniam asmeniui priskirtas pareigas, nebuvo nei po darbo sutarties su ieškovu nutraukimo, nei po jo pasikreipimo į DGK, nei po ieškinio teismui padavimo. Todėl netesybos ieškovui besąlygiškai priklausytų, ir skaičiuotinų netesybų laikas dėl teisminio ginčo sprendimo pailgėjęs.
Teismas, išnagrinėjęs ginčą iš esmės, įvertinęs darbdavio veiksmus šio konkretaus darbo santykio atveju ir jo nagrinėjimo teisme trukmę, mano turįs CPK 417 straipsnyje įtvirtintą teisinį pagrindą ginti darbuotojo interesus, todėl išieško jo naudai iš atsakovo 646 Eur netesybų, t. y. tokio dydžio, koks yra konstatuotas darbdavio įsiskolinimas.
Dėl kitų ginčo šalių išsakytų argumentų teismas plačiau nepasisako, nes jie nėra teisiškai reikšmingi nagrinėjamam ginčui spręsti.
Sutinkamai su naujojo DK 231 straipsnio 7 dalimi, teismo sprendimui darbo ginčo byloje įsiteisėjus, darbo ginčų komisijos sprendimas netenka galios.
Byloje atlygintinų pašto ir kitų bylinėjimosi išlaidų atmetus ieškinį nesusidarė.
Teismas, remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260, 263-268, 270, 307, 417 straipsniais,
n u s p r e n d ž i a:
ieškinį atmesti.
Išieškoti iš ieškovės UAB ,,Saurusa“, j. a. k. 304966402, atsakovo I. M., a. k. (duomenys neskelbtini) naudai 646 Eur (šešis šimtus keturiasdešimt šešis Eur 00 cnt) kompensacijos už nepanaudotas atostogas (suma su privalomais mokesčiais) ir 646 Eur (šešis šimtus keturiasdešimt šešis Eur 00 cnt) (suma su privalomais mokesčiais).
Šiam teismo sprendimui įsiteisėjus, Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus darbo ginčų komisijos 2020 m. kovo 25 d. sprendimą Nr. DGKS-2164 darbo byloje Nr. APS-131-3915 pripažinti netekusiu galios.
Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Teisėja Natalija Daškovienė