Baudžiamoji byla Nr. 1-424-311/2018

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-25307-2017-0

Procesinio sprendimo kategorijos:

(S)

1.1.7.2.5; 1.2.4.6.2.1; 2.3.6.4.5.1; 2.3.6.4.5.2

KAUNO APYLINKĖS TEISMAS

NUOSPRENDIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. kovo 12 d.

Kaunas

              Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėjas R. G.,

sekretoriaujant Birutei Čyžaitei,

dalyvaujant:

prokurorei Jurgitai Patalavičienei, 

gynėjai advokatei Loretai Daukšienei,

kaltinamajam R. D.,

nedalyvaujant nukentėjusiajai G. D., 

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje R. D., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, 4 klasių išsilavinimo, vedęs, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaravęs  gyvenamąją vietą Kauno miesto savivaldybėje, teistas:

1) 1995-10-25 Kauno miesto apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (galiojusio iki 2013-05-01, toliau – BK) 271 straipsnio 3 dalį-laisvės atėmimu 3 metams, bausmės vykdymą atidedant 3 metams;

2) 1998-07-08 Kauno miesto apylinkes teismo pagal BK (galiojusio iki 2003-05-01) 272 straipsnio 2 dalį-laisvės atėmimu  4 metams;

3) 2001-07-31 Kaišiadorių rajono apylinkės teismo pagal BK (galiojusio iki 2003-05-01) 203 straipsnio 2 dalį-laisvės atėmimu 1 metams;

4) 2004-08-20 Kauno miesto apylinkės teismo pagal BK 178 straipsnio 4 dalį-2 MGL bauda;

5) 2004-11-04 Kauno miesto apylinkės teismo pagal BK 178 straipsnio 1 dalį-laisvės atėmimu 4 mėnesiams, bausmės vykdymą atidedant 1 metams;

6) 2007-10-30 Kauno miesto apylinkės teismo pagal BK 180 straipsnio 1 dalį, 138 straipsnio 1 dalį-laisvės atėmimu  2 metams 3 mėnesiams;

7) 2007-12-20 Kauno rajono apylinkės teismo pagal BK 281 straipsnio 2 dalį-laisvės atėmimu 1 metams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 9 dalimi, paskirta bausmė subendrinta su Kauno miesto apylinkės teismo 2007-10-30 nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės dalimi ir paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 2 metams 8 mėnesiams;

8) 2012-07-13 Kauno miesto apylinkės teismo pagal BK 140 straipsnio 1 dalį-laisvės atėmimu 6 mėnesiams. Vadovaujantis BK 75 straipsniu bausmės vykdymas atidėtas 1 metams ir 6 mėnesiams;

9) 2014-12-22 Kauno apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį- laisvės apribojimu 1 metams 8 mėnesiams;

10) 2016-02-11 Kauno apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 145 straipsnio 1 dalį – laisvės apribojimu 8 mėnesiams; 2016-06-06 Kauno apylinkės teismo nutartimi 2014-12-22 ir 2016-02-11 baudžiamaisiais įsakymais paskirtos bausmės subendrintos, paskiriant galutinę bausmę–laisvės apribojimą 1 metams 6 mėnesiams, įpareigojant nuo 22 val. iki 6 val. būti namuose, neatlygintinai išdirbti 120 valandų kas mėnesį po 10 valandų;

11) 2017-03-17  Kauno apylinkės teismo pagal BK 140 straipsnio 2 dalį-laisvės atėmimu 1 metams 6 mėnesiams. Vadovaujantis BK 641 straipsniu, bausmė sumažinta vienu trečdaliu.  Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, 65 straipsniu,  bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su Kauno apylinkės teismo 2016-06-06 nutartimi pagal Kauno apylinkės teismo 2014-12-22 ir 2016-02-11 baudžiamuosius įsakymus nustatyta subendrinta ir neatlikta 1 metų 6 mėnesių laisvės apribojimo bausme, ją pakeitus laisvės atėmimu, paskiriant galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 1 metams 2 mėnesiams. Vadovaujantis BK 75 straipsniu šios bausmės vykdymas atidėtas 2 metams. 2017-06-02 Kauno apylinkės teismo nutartimi bausmės vykdymo atidėjimas panaikintas ir nuo 2017-10-02 bausmę - terminuotą laisvės atėmimą 1 metams 2 mėnesiams atlieka Pravieniškių pataisos namų - atvirosios kolonijos 2-jame sektoriuje, teistumas neišnykęs,

kaltinamas padaręs nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje ir

n  u  s  t  a  t  ė  :

R. D. 2017-05-23 apie 20.10 val.  (duomenys neskelbtini),  konflikto su savo sutuoktine G. D. metu tyčia sugriebė ją už plaukų ir stipriai tempė juos link rankoje laikomo atidaryto stiklainio su fekalijomis, kurias po to išpylė ant nukentėjusiosios, tokiais veiksmais nukentėjusiajai sukėlė fizinį skausmą,  t.y. padarė nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.             

Kaltinamasis R. D. kaltu neprisipažino ir parodė, kad anksčiau jis gyveno (duomenys neskelbtini), t.y. bute, kuris priklauso jo sutuoktinei G. D.. Šiuo metu gyvena  pas motiną R. D. (duomenys neskelbtini).

2017-05-23 apie 18 val. jam paskambino G. D. ir pasakė, kad jos draugė O. išsikrausto iš savo buto, esančio (duomenys neskelbtini), todėl jiems leido pasiimti jos televizorių. Jis G. atsakė, kad ateis jo pažiūrėti. Apie 18.30 atėjo pas O., kuri jam paaiškino, kad G. išėjo pakviesti policiją. Paskambino G. ir paklausiau, ką ji čia daro. Po to apie 20 val. su ja susitiko prie O. namo. G. D. pasakė, kad ji nekvietė policijos. Tuomet kartu su ja bei jos dukra G. G. nuėjo pas O. Įėjus, kartu su G. nuėjo parūkyti  į balkoną. G. ir O. liko kambaryje. Tik nuėjus, G. ėmė priekaištauti dėl jo elgesio su jos draugėmis, kelti konfliktą, pradėjo šaukti: „ką čia darai, ko kabinėjiesi“, sakė : „ nesitampyk, neliesk“. Atbėgo jos dukra. Jis stengėsi su G. D. nesipykti, nevartojo jos atžvilgiu jokių necenzūrinių žodžių, jos neįžeidinėjo, negrasino, nesmurtavo - jai už plaukų jai negriebė ir netampė ir tikrai nepylė ant jos jokių fekalijų, tik pasakė: „Nesvaik, kas tau yra“. Rankose jis nieko neturėjo. Po to tiesiog apsisuko ir išėjo. Jo manymu,  sutuoktinė G. nuolatos visko prisigalvoja specialiai, kad tik jį pasodintų į kalėjimą, taip vyksta jau ne pirmą kartą.

Teisminio bylos nagrinėjimo metu nukentėjusioji G. D. nedalyvavo, pagal teismo nutartis nebuvo atvesdinta nurodant, kad policijos duomenis ji niekur nedirba, darbo biržoje neregistruota, . Valstybės sienos apsaugos tarnybos duomenimis, G. D. išvykusi iš Lietuvos 2017-09-28 ir duomenų apie sugrįžimą nėra. Kita D. buvimo vieta policijai nėra žinoma (t. 1, b.l. 155). 

Kadangi teismas išnaudojo visas galimybes nustatyti nukentėjusiosios G. D. buvimo vietą, tačiau nei apie gyvenamąją, nei apie buvimo vietas negauta jokių duomenų,  jos parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu ikiteisminio tyrimo pareigūnui bei ikiteisminio tyrimo teisėjui, pagarsinti teisiamojo posėdžio metu, vadovaujantis BPK 276 straipsnio 1 dalies 1 punktu.

Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji G. D.parodė, kad jai pradėjus priešintis, sutuoktinis stiklainio turinį išpylė ant jos ir ant balkono grindų. Apipylė drabužius, plaukus. Taip pasielgęs sutuoktinis iš buto pasišalino. Įvykio V. F. nematė. Po įvykio ji balkoną išplovė, pati išsimaudė, fekalijomis apipiltus drabužius iš karto įdėjo skalbti į skalbimo mašiną. Sužalojimai nepadaryti, sutuoktinis prieš ją smurtauja ne pirmą kartą, ir dėl to atliktas ne vienas  ikiteisminis tyrimas (t.1, b.l. 30).

Papildomai apklausta nukentėjusioji G. D. parodė, kad  papildo savo ankstesnę apklausą, kad jos draugė O. B. (iš susijaudinimo, ikiteisminio tyrimo pradžioje ją įvardino kaip V. F.) žadėjo išsikraustyti iš buto, esančio (duomenys neskelbtini), todėl pasiūlė jai pasiimti jos televizorių. Jai jo nereikėjo, todėl telefonu jį pasiūlė savo sutuoktiniui R. D..  Atsakęs teigiamai, pasakė, kad atvyks pasiimti. Ir toliau jai svečiuojantis pas O. B., šiai paskambino V. F. ir ėmė klausinėti apie atiduodamą televizorių. Iš to ji suprato, kad R. D. yra pas skambinančiąją.  Netrukus, kartu su dukra G. G. išėjo pasivaikščioti, kad nesutiktų R., bet vaikštant, jį sutiko. Kadangi jis buvo gerai nusiteikęs, jie kartu nuėjo pas O. į namus adresu (duomenys neskelbtini). Tik atėję, nuėjo į balkoną parūkyti. Jame buvo tik dviese. Rūkydami gražiai kalbėjosi,  bet kai į jį atsisuko, staiga, jis, kaire ranka sugriebė jai už plaukų ir kelis kartus stipriai tempė plaukus į apačią prie kitos savo rankos, kurioje laikė stiklainį su fekalijomis. Kada jis spėjo pasiimti tą stiklainį, ir iš kur, ji nematė. Visą laiką ji priešinosi, o jis laikė ją stipriai už plaukų ir vis badė jos galvą nulenkti link stiklainio sakydamas "čia tau bus nuo manęs". Dėl to, kad jis tempė jos plaukus ji juto skausmą.  Ji vis prašė paleisti, bet jis jos neklausė. K. R. vis ją tempė suėmęs už plaukų į apačią, ji visą laiką muistėsi, kad ant jos neužtikštų R. D. laikomo stiklainio turinys.  Bet fekalijos taškėsi į šalis, todėl jų užtiško ir ant jos rūbų ir ant plaukų. Tuomet ji pradėjo rėkti sakydama, kad kvies policiją, tada jis, galimai to išsigandęs, paleido jos plaukus ir greitai pasišalino. Po šio incidento, ji sugrįžo į kambarį, kuriame buvo O. ir G. Pamačiusi tai, O. paliepė išsiprausti ir išsiskalbti rūbus. Dukra G. G. pačio konflikto nematė, ji matė tik tai, kad ji buvo apipilta fekalijomis. Vėliau, kai kalbėjo su O., pastaroji jai pasakė, kad ji matė kaip R. tampė ją už plaukų, bet nematė to momento kai apipylė fekalijomis. Su R. nesitaikys, jam neatleis, kadangi tai vyksta ne pirmą kartą. į gydymo ar teismo medicinos ekspertus nesikreipė, kadangi sužalojimų nėra, ji patyrė fizinį skausmą (t.1, b.l. 31-32).

2017-06-28 apklausos metu pas ikiteisminio tyrimo teisėją nukentėjusioji G. D. parodė, kad po to kai buvo apipilta fekalijomis, iš karto išsimaudė, bet rūbų tuoj pat neskalbė. Atvykus pareigūnams jie buvo vonioje, bet jų jiems nepateikė, nes jie to neprašė. Pareigūnai nufotografavo tik sieną balkone.  Įvykio vietą išvalė prieš atvykstant pareigūnams, nes sklido blogas kvapas, o tuose namuose buvo mažas vaikas ir nėsčia jos draugė. Kai jai R. D. sugriebė už plaukų, jai skaudėjo. Jis smurtauja ne pirmą kartą. Dažniausiai mušdavo rankomis, kreipdavosi į policiją. Buvo dėl to gavęs lygtinumą, buvo įkalinimo įstaigoj. Dėl tokio R. D. elgesio ji patyrė  pažeminimą ir skausmą, kurį juto kai R. D. sugriebė už plaukų ir juos tempė norėdamas ją prilenkti prie indelio su fekalijomis. Tuo metu, kai jis tuos veiksmus atliko, cigaretė, nes bendrai rūkė, buvo jos rankoje. Po to, kai jau tvarkėsi, skausmo nejuto, jautėsi tik pažeminta. Laikydamas už plaukų, jis lenkė jos galvą žemyn, prie indelio (t.1, b.l.  40-42).

Liudytoja O. B. parodė, kad pažįsta kaltinamąjį R. D., jo žmoną G. D.. Kiek ji  žino, G. D. pati provokuoja kaltinamąjį.

2017-05-23 ji kraustėsi į kitą butą. Tuo metu ji buvo nėščia. Pakvietė nukentėjusiąją G. D. į savo namus, esančius (duomenys neskelbtini). Apie 20 val. atėjo G. su savo dukra G. G., bet netrukus jos išėjo pasivaikščioti. Po kiek laiko pas ją atėjo G. ir pasakė, kad jos mama su R. D. rūko balkone. Netrukus O. B. balkone išgirdo kažkokį triukšmą ir nuėjo pažiūrėti. Nuėjusi pamatė, kaip R. D. laiko jos draugę suėmęs už plaukų.  Kiek atsimena, jis buvo su kuprine. G. tuo metu buvo kambaryje ir konflikto nematė. Incidento metu G. rėkė R., kad iškvies policiją. Į konfliktą O. B. nesikišo, nes laukėsi. Po kiek laiko R. D. išėjo. Netrukus G. atėjo į kambarį, ji šaukė: „Mane apipylė šūdais!“. Po to ji pasakė, kad visa smirda, kad reikia jai nusiprausti. O. B. dar jai pasakė, kad reikia išplauti ir  balkoną, nes smirdėjo išmatomis. Ant rūbų matėsi, kad nukentėjusi buvo apipilta išmatomis.G. D. nuėjusi nusiprausė, balkoną išplovė.

Liudytojas R. K. parodė, kad dirba Kauno AVPK Nusikalstamų veikų registravimo skyriuje. Nelabai prisimena patį įvykį. Kiek pamena, 2017-05-23 vežė tyrėją į įvykio vietą.

Teisminio bylos nagrinėjimo metu buvo pagarsinti liudytojo R. K. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, kuriuose jis nurodė, kad :

„2017-05-23 dirbant kartu su tyrėja I. S., buvo gautas pranešimas apie tai, kad (duomenys neskelbtini), vyksta smurtas. Nuvykus minėtu adresu, kiek pamena, juos pasitiko moteris, kuri paaiškino, kad jos sutuoktinis ją apipylė fekalijomis ir tempė už plaukų. Bendraujant su moterimi, kiek prisimena, fekalijų kvapo nejuto. Ji buvo švariai apsirengusi. Užėjus į balkoną, kur pranešėjos paaiškinimu vyko incidentas, jame buvo tvarkinga, išplauta. Drabužiai buvo išskalbti, todėl jie apžiūrai buvo nepaimti.  Ant moters akivaizdžių sužalojimų nepastebėta“ (t.1, b.l. 51).

Pagarsinus šiuos parodymus, liudytojas R. K. juos visiškai patvirtino.

Liudytoja K. R. parodė, kad 2017-05-23 dirbant kartu su vyr. patruliu A. S., apie 20 val. 30 min., iš Kauno apskr. VPK budėtojo gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini) vyksta smurtas artimoje aplinkoje, kad  vyriškis, moterį sugriebęs už plaukų, ją apipylė fekalijomis. Nuvykus į įvykio vietą, priėjus prie laiptelių, vedančių prie buto durų, juos pasitiko moteris. Moteris buvo susijaudinusi, paaiškino, kad jai buvo grasinama, ji buvo persekiojama, jos sutuoktinis sugriebė ją už plaukų ir apipylė fekalijomis. Prieškambaryje, kuriame vyko įvykis, grindys buvo šlapios, moteris paaiškino, kad grindis plovė, nes ant jų buvo fekalijų. Taip pat pati moteris buvo šlapiais plaukais, pastaroji paaiškino, kad pati nusiprausė, kadangi buvo apipilta fekalijomis ir nuo jos sklido nemalonus kvapas. Drabužiai ant kurių buvo užpilta fekalijų buvo taip pat įdėti į skalbimo mašiną ir jau skalbėsi, todėl jie apžiūrai nebuvo paimti. Moteris buvo persirengusi švariais drabužiais. Nei nuo moters, nei aplinkoje nesijautė fekalijų kvapo.

Liudytojas A. S. parodė, kad kaltinamąjį pažįsta iš matymo. Atvyko pagal pranešimą į įvykio vietą. Moteris paaiškino, kad buvęs sutuoktinis ją apipylė fekalijomis. Laiptai buvo šlapi, moters plaukai buvo šlapi. Fekalijų gabaliukų nesimatė. Moteris paaiškino, kad plovė grindis. Jautėsi kažkoks kvapas, nukentėjusi buvo sutrikusi. Neprisimena, ką ji detaliau aiškino.

Teisminio bylos nagrinėjimo metu buvo pagarsinti liudytojo A. S. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, kuriuose jis nurodė, kad :

„2017-05-23 dirbant kartu su vyr. patrule K. R. apie 20.30 val., iš Kauno apskr. VPK budėtojo gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini), tikslaus adresu neprisimena, įvyko smurtas artimoje aplinkoje, kurio metu vyras sugriebęs moteriai už plaukų, ją apipylė fekalijomis. Nuvykus į įvykio vietą, priėjo prie daugiabučiame name esančio atskiro įėjimo į butą, pasitiko moteris. Pastaroji paaiškino, kad būnant pas draugę bute, jo prieškambaryje,  sutuoktinis griebė ją už plaukų ir apipylė fekalijomis. Iš karto po to, jis pasišalino.  Prieškambaryje, kuriame vyko įvykis, grindys buvo šlapios, moteris paaiškino, kad grindis plovė, nes ant jų buvo fekalijų. Drabužiai, su kuriais moteris buvo įvykio metu, buvo įdėti į skalbimo mašiną ir jau skalbėsi, todėl jie apžiūrai nebuvo paimti. Taip pat pati moteris buvo šlapiais plaukais, pastaroji paaiškino, kad pati nusiprausė, kadangi buvo apipilta fekalijomis ir nuo jos sklido nemalonus kvapas. Ant moters kūno sužalojimų nesimatė“ (t.1, b.l. 56, 57).

Pagarsinus šiuos parodymus, liudytojas A. S. juos visiškai patvirtino. 

Liudytoja I. S. parodė, kad dirba Kauno apskrities VPK nusikalstamų veikų registravimo skyriuje. Jos funkcija- reaguoti į pranešimą ir, atvykus į įvykio vietą, atlikti visus būtinus veiksmus (nukentėjusiojo apklausą ir kt.). Atsimena, kad 2017-05-23 ji buvo atvykusi į įvykio vietą, surašė protokolą ir jį pasirašė.

Pagarsinus pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir procso veiksmų atlikimo protokolą (t. 1, b.l. 8-9) liudytoja I. S. patvirtino, kad tai ji surašė šį protokolą. Tekstą rašė iš nukentėjusiosios žodžių.

Iš pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmu atlikimo protokolo matyti, kad 2017-05-23 G. D. kreipėsi į Kauno apskrities VPK pareišdama, jog 2017-05-23 apie 20.10 val., kartu su sutuoktiniu R. D., buvo pas draugę V. F., gyvenančią (duomenys neskelbtini). Su sutuoktiniu balkone rūkė ir kalbėjo. Netrukus, sutuoktinis iš drabužių kišenės išsitraukė  ir atsuko apie 150-200 g. talpos stiklainį.  Pasklido fekalijų kvapas. Ji suprato, kad tai skystos fekalijos, ir tuomet, sutuoktinis suėmė už jos plaukų ir ėmė tampyti, tuo sukeldamas jai fizinį skausmą. Sutuoktinis lenkė jos galvą link fekalijų, ji priešinosi (t.1, b.l. 8-9).

Iš tarnybinio pranešimo dėl smurto artimoje aplinkoje fakto matyti, kad pagal 2017-05-23 apie 20.32 val. policijoje gautą pranešimą, kad Kaune, (duomenys neskelbtini), vyksta smurtas artimoje aplinkoje - sutuoktinis pranešėją sugriebė už plaukų ir apipylė fekalijomis, nuvykus į įvykio vietą, pagal G. D. paaiškinimą nustatyta, kad sutuoktinis R. D. ją griebė už plaukų, keikė necenzūriniais žodžiais, apipylė fekalijomis. Prie buto durų buvo šlapios grindys, pranešėja jau buvo nusiprausi. Smurtu įtariamas asmuo buvo pasišalinęs (t.1, b.l. 10-13; 14-16).

Iš Bendrojo pagalbos Klaipėdos skyriaus rašto Nr. 41D9K)-1531, 2017-09-25 objektų apžiūros protokolo matyti, kad apžiųrėtas pateiktas komaktinis diskas, perklausytas jame esantis garso įrašas, kad pagalbos besikreipianti moteris, kaip ikiteisminio tyrimo metu nustatyta-G. D., prašo pagalbos, nurodydama, kad sutuoktinis ją sugriebė už plaukų ir apipylė fekalijomis (t.1, b.l. 26-27).

Veikos kvalifikavimas ir įrodymų vertinimas

Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai sužalojo jį ar trumpam susargdino. Pagal teismų praktiką, objektyviai šis nusikaltimas gali pasireikšti mušimu ar kitokiu smurtavimu, sukėlusiu fizinį skausmą arba nežymų sveikatos sutrikdymą. Tai materialioji nusikaltimo sudėtis – mušimo, kankinimo atvejais turi būti sukeliamas fizinis skausmas nukentėjusiajam arba nežymus sveikatos sutrikdymas. Mušimas ar kitoks smurtavimas reiškia poveikį į žmogaus kūną siekiant sukelti fizinį skausmą, tačiau juo nei sunkiai, nei nesunkiai nesužalojant, nesusargdinant ir tokių padarinių nesiekiant. Tai gali būti vienkartinis ar daugkartinis fizinis ar mechaninis poveikis į žmogaus kūną: smogiant ranka, koja, kietu daiktu, plakant, spaudžiant, stumiant, tempiant, laužant, šaldant, kaitinant, veikiant dujomis ar panaudojant gyvūnus ar gyvius ir pan. Šis nusikaltimas apima smurtavimą tiek nepaliekant žymių, tiek sukeliantį fizinį skausmą, tiek nežymiai sužalojant (kraujosruvos, negilios žaizdos), tiek trumpam susargdinant.

Surinktų ir teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirtų įrodymų visuma patvirtina, kad nusikaltimo sudėtis, esanti kaltinamojo R. D. veikoje, visiškai įrodyta, jo nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, nes kaltinamasis tyčia, pavartodamas fizinį smurtą, t.y. sugriebdamas nukentėjusiąją G. D. už plaukų ir lenkdamas jos galvą žemyn, iš rankoje laikomo stiklainio užpylė ant jos fekalijas, tokiais veiksmais sukeldamas nukentėjusiajai skausmą.

Kaltinamojo R. D. parodymus, kad jis nukentėjusiosios G. D. už plaukų netempė, ant jos fekalijų nepylė, teismas vertina kritiškai, kaip nenuoseklius, neobjektyvius, neatitinkančius faktinių bylos aplinkybių, t.y. kaip jo gynybinę poziciją, siekiant išvengti atsakomybės už padarytą nusikaltimą.

Kaip matyti iš nukentėjusiosios G. D. parodymų, apklausus ją ir ikiteisminio tyrimo pareigūnams, ir ikiteisminio tyrimo teisėjui, ji nurodė, kad būnant su R. D. balkone, jie abu rūkė ir iš pradžių gražiai kalbėjosi. Bet po to staiga R. D. kaire ranka sugriebė jai už plaukų ir kelis kartus stipriai tempė plaukus į apačią prie kitos savo rankos, kurioje laikė stiklainį su fekalijomis.  Ji priešinosi, o jis laikė ją stipriai už plaukų ir vis bandė jos galvą nulenkti link stiklainio sakydamas "čia tau bus nuo manęs".  Ji vis prašė paleisti, bet jis jos neklausė. Jai pradėjus priešintis, R. D. stiklainio turinį išpylė ant jos ir ant balkono grindų. Apipylė drabužius, plaukus. Taip pasielgęs sutuoktinis iš buto pasišalino. Po įvykio ji balkoną išplovė, pati išsimaudė, fekalijomis apipiltus drabužius iš karto įdėjo skalbti į skalbimo mašiną.

Teisminio bylos nagrinėjimo metu apklausta liudytoja O. B. patvirtino, kad G. D. ir R. D. rūkant prie jos buto esančiame balkone, ji išgirdo kažkokį triukšmą ir nuėjo pažiūrėti. Nuėjusi pamatė, kaip R. D. laiko jos draugę suėmęs už plaukų.  Į konfliktą ji nesikišo ir grįžo į kambarį. Po kiek laiko G. D. atėjo į kambarį šaukdama, kad ją apipylė išmatomis. O. B. matė, kad G. D. buvo šlapia, ji smirdėjo, todėl pasakė, kad jai reikia nusiprausti. Kadangi smirdėjo ir balkonas, tai ji pasakė, kad reikia ir jį išplauti.

Kad nukentėjusiosios G. D. plaukai buvo šlapi, taip pat buvo šlapios ir balkono grindys, patvirtino ir policijos pareigūnai-liudytojai  R. K., K. R., kurie buvo atvykę į įvykio vietą tuoj po konflikto.

Be to, nors kaltinamasis R. D. nurodė, kad nukentėjusiosios G. D. už plaukų netempė, tačiau pats patvirtino, kad kilus tarp jų konfliktui, ji pradėjo šaukti: „ką čia darai, ko kabinėjiesi“, sakė : „ nesitampyk, neliesk“, iš ko galima darytina išvada, kad R. D. tikrai tempė nukentėjusiąją už plaukų.  

Šios teismo nustatytos įvykio aplinkybės neabejotinai patvirtina, kad 2017-05-27 konflikto metu R. D. tyčia sugriebė G. D. už plaukį ir ją apipylė fekalijomis. Kadangi kaltinamasis ir nukentėjusioji yra sutuoktiniai, jie gyvena kartu, veda bendrą ūkį, tai reiškia, kad R. D. pavartojo smurtą artimoje aplinkoje ir jo veika kvalifikuota teisingai pagal BK 140 str. 2 d.

Dėl bausmės skyrimo

Kaltinamasis R. D. kaltas ir baustinas.

              Kaltinamojo R. D. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra, jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis yra recidyvistas.

BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyta viešųjų darbų arba laisvės apribojimo, arba arešto, arba laisvės atėmimo iki dvejų metų bausmės.

Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, apribojant nuteistojo teises ir laisves. Bausmės paskirtis – galutinis rezultatas, kurio nustatydama ir taikydama bausmes siekia valstybė. BK 41 str. įstatymo leidėjo įtvirtinti bausmės skyrimo tikslai sudaro vieningą bausmės paskirtį. Minėtas straipsnis numato, jog bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Teisingumo principo realizavimas pirmiausia suponuoja tai, kad bausmė būtų adekvati (proporcinga) nusikalstamai veikai. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, įtvirtinti BK 54 str. Šio straipsnio 2 d. nurodyta, kad, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus, tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingą bausmę, todėl vertinant konkrečios bylos aplinkybes, teismui privalu atsižvelgti ne tik į tai, kad skiriama bausmė formaliai atitiktų įstatymo reikalavimus, bet turi atsižvelgti ir į nuostatas, skirtas bausmei individualizuoti, taip pat nuostatas, įtvirtinančias teisingumo principo viršenybę.

Baudžiamasis kodeksas sudaro galimybę teismui parinkti teisingą bausmę, tačiau pagal  BK 54 straipsnio 1 dalies normą teismas pirmiausia skiria bausmę pagal Baudžiamojo kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. 

Įstatymas nenustato konkrečių kriterijų, kokiais atvejais ir kokiomis sąlygomis turėtų būti skiriama viena ar kita bausmės rūšis tuomet, kai už nusikalstamos veikos padarymą sankcijoje yra numatytos alternatyvios bausmės rūšys. Tačiau vienas fundamentalių bausmės skyrimo principų, nustatytų BK – bausmės teisingumo principas. BK 54 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendra taisyklė – teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, tačiau šio straipsnio 2 dalis reglamentuoja, kad teismas privalo įvertinti ir visą eilę kriterijų, kurie ypatingai svarbūs parenkant teisingą ir adekvačią nusikalstamai veikai bausmę. Vadovaujantis teisingumo principu, kaltininkui turi būti užtikrintas tinkamai individualizuotos bausmės paskyrimas, kuris geriausiai atitiktų įstatyme įtvirtintos bausmės paskirtį. Teisingumas reiškia ne tik tai, kad turi būti išsamiai, visapusiškai ir objektyviai nustatytos bylai reikšmingos aplinkybės, bet ir tai, kad pripažintam kaltu asmeniui skiriama bausmė turi būti adekvati padarytai veikai – bausmė už nusikalstamą veiką turi atitikti tos veikos pavojingumo pobūdį bei laipsnį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-519/2013). Be to, dar vienas esminis kriterijus, vertintinas parenkant teisingą ir proporcingą bausmės rūšį ir dydį, yra kaltininko asmenybės įvertinimas.

Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teisingumo principo reikalavimų įgyvendinimas paskiriant bausmę kaltininkui (BK 41 straipsnio 2 dalies 5 punktas) yra ne tik nusikalstamos veikos, jos padarymo aplinkybių, kaltininko asmenybės įvertinimas. Skiriant bausmę, taip pat negali būti ignoruojamos ar neįvertinamos dėl nusikaltimo prarastos vertybės, jų svarba, vieta vertybių hierarchijoje. Pernelyg švelni, veikos pavojingumo, jos padarinių, kaltininko asmenybės neatitinkanti bausmė pažeidžia ir humaniškumo principą, nes taip yra sumenkinami nukentėjusiųjų ir visuomenės interesai.

Šioje baudžiamojoje byloje spręsdamas klausimą dėl bausmės skyrimo kaltinamajam R. D., teismas atsižvelgia į padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padaryto nusikaltimo motyvus ir tikslus, jo stadijas, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Bausmė skiriama, vadovaujantis BK 54-61 str. nuostatomis.

Kaltinamasis R. D. padarė vieną tyčinį baigtą nesunkų nusikaltimą (BK 140 straipsnio 2 dalis), anksčiau teistas vienuolika kartų (t. 1, b.l. 65-84), baustas administracine tvarka (t. 1, b.l. 62-64), niekur nedirba ir legalaus pajamų šaltinio neturi, darbo biržoje neregistruotas (t. 1, b.l. 60-61),  Kauno apskrities Priklausomybės ligų centre, VšĮ Respublikinės Kauno ligoninės psichiatrijos klinikos Aleksoto sektoriuje neužregistruotas (b.l. 88, 88).

Visuma aplinkybių, apibūdinančių R. D. padarytą nusikalstamą veiką, kaltinamojo asmenybę, jo turtinę, socialinę padėtį, kaltės rūšį (tiesioginė tyčia), atsižvelgiant į tai, kad nusikalstama veika baigta, į atsakomybę lengvinančių `aplinybių nebuvimą ir jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę-nusikaltimą padarė, būdamas recidyvistas, taip pat į tai, kad kaltinamasis praeityje teistas vienuolika kartų, jam anksčiau skiriamos bausmės jokio teigiamo poveikio nepadarė, t.y. jis ir toliau pažeidinėja įstatymus, daro naujas nusikalstamas veikas, o bausmė turi atitikti teisingumo kriterijų, darytina išvada, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti kaltinamajam R. D. skiriant tik pačią griežčiausią BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytą bausmės rūšį– laisvės atėmimą.

Nustatydamas bausmės dydį teismas atsižvelgia į padaryto nusikaltimo pobūdį ir pavojingumo laipsnį–R. D. padarė smurtinį nusikaltimą prieš šeimos narį, anksčiau teistas 11 kartų, iš jų už smurtinius nusikaltimus-šešis kartus, šiuo nuosprendžiu aptariamą nusikaltimą padarė, praėjus vos dviems mėnesiams po paskutiniu nuosprendžiu jam paskirtos bausmė.

              Atsižvelgiant į tai, kad šiuo nuosprendžiu aptariamą nusikalstamą veiką R. D. padarė per ankstesniu nuosprendžiu jam skirtos bausmės-laisvės atėmimo atidėjimo laikotarpį, jam skiriama bausmė bendrintina su 2017-03-17 Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu skirta bausme, į paskirtosios bausmės laiką įskaitant laikotarpį, prabūtą R. D. atliekant laisvės atėmimo bausmę pagal 2017-03-17 Kauno apylinkės teismo nuosprendį. 

Ikiteisminio tyrimo metu R. D. paskirtos kardomosios priemonės–rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje panaikintinos.

Daiktas, turintis reikšmės bylai nagrinėti teisme-CD su garso įrašu, saugomas byloje (t. 1, b.l. 25), nuosprendžiui įsiteisėjus paliktinas byloje.

R. D. asmens tapatybės kortelė (t. 1, b.l. 112), nuosprendžiui įsiteisėjus persiųstina į pataisos namus pagal R. D. bausmės atlikimo vietą. 

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos  BPK 297-298 straipsniais, 301-302 straipsniais, 303 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi,  304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straispnio 1 dalimi, 308 straipsnio 1 dalimi, 

n u s p r e n d ž i a :

R. D. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje ir nuteisti jį laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams 1 (vienam) mėnesiui.

Šiuo nuosprendžiu paskirtąją bausmę, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, taikant dalinį bausmių sudėjimo principą, subendrinti su 2017-03-17 Kauno apylinkės teismo paskirtos ir neatliktos bausmės (5 mėnesiai ir 10 dienų) dalimi, t.y. pridedant 3 (tris) mėnesius ir paskirti galutinę bausmę-laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams 4 (keturiems) mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Į paskirtosios bausmės laiką įskaityti laikotarpį, atliekant laisvės atėmimo bausmę pagal 2017-03-17 Kauno apylinkės teismo nuosprendį. 

Ikiteisminio tyrimo metu R. D. paskirtas kardomąsias priemones–rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje panaikinti.

Daiktą, turintį reikšmės bylai nagrinėti teisme-CD su garso įrašu, saugomą byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus palikti byloje.

R. D. asmens tapatybės kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), nuosprendžiui įsiteisėjus persiųsti į pataisos namus pagal R. D. bausmės atlikimo vietą. 

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos (suimtam nuteistajam-nuo nuosprendžio kopijos įteikimo dienos) gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.

Teisėjas                                                                             R. G.