Civilinė byla Nr. e2YT-37777-862/2018

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-31395-2018-1

Procesinio sprendimo kategorija 2.5.5.; 3.4.5.2.

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. gruodžio 11 d.

Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Rasita Kurakienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo V. P. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo suinteresuoti asmenys A. P., A. P., valstybės įmonė (toliau – VĮ) „Turto bankas.

nustatė:

pareiškėjas kreipėsi į teismą, prašydamas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po T. P. mirties, t.y. (duomenys neskelbtini), jos palikimą priėmė sutuoktinis, t.y. pareiškėjas. Pareiškėjas nurodo, jog su T. P. santuoką sudarė (duomenys neskelbtini). Santuokos metu sutuoktiniai susilaukė dukros A. P. ir sūnaus A. P.. Sutuoktiniai 1992 metais bendros jungtinės nuosavybės teise įsigijo butą, esantį (duomenys neskelbtini). Šiame bute T. P. 1974 metais deklaravo savo gyvenamąją vietą ir šiuo adresu gyveno iki pat mirties. Pareiškėjas minėtu adresu savo gyvenamąją vietą deklaravo 1975 metais ir gyvena šiuo adresu iki šiol. (duomenys neskelbtini) T. P. mirė. Kadangi T. P. nei asmeninio, nei oficialaus testamento nepaliko, nei pareiškėjas, nei suinteresuoto asmenys dėl palikimo priėmimo į notarą nesikreipė. Pareiškėjas dėl teisinių žinių stokos, didelio streso ir patirtų išgyvenimų dėl sutuoktinės mirties, nesikreipė laiku dėl palikimo priėmimo. Pareiškėjas 2018 metų rugsėjo mėnesį kreipėsi į notarą dėl savo paties oficialaus testamento sudarymo, ir paaiškėjo, jog jam asmeninės nuosavybės teise priklauso ½ dalis minėto buto, o likusioji dalis laikoma mirusios sutuoktinės nuosavybė.

Suinteresuoti asmenys A. P. ir A. P. pateiktame atsiliepime nurodė, jog su pareiškime išdėstytomis aplinkybėmis sutinka ir neprieštarauja, kad pareiškimo reikalavimas būtų patenkintas.

Suinteresuotas asmuo VĮ „Turto bankas“ atsiliepime prašė pareiškimą išspręsti teismo nuožiūra.

Pareiškimas tenkintinas.

Byloje esantis santuokos liudijimas Nr. 382351 patvirtina, jog pareiškėjas ir T. P. (duomenys neskelbtini) sudarė santuoką. Byloje esantis mirties liudijimas AA. Nr. 580944 patvirtina, kad T. P. mirė (duomenys neskelbtini). Gyventojų registro tarnybos 2018-09-18 pažymoje Nr. LEXC-024/2018 nurodyta, jog pareiškėjas ir T. P. buvo sudarę santuoką, T. P. mirė santuokoje, ir santuokoje jiems gimė A. P. ir A. P..

Į bylą pateiktas VĮ „Registrų centras“ 2018-09-03 išrašas, kuriame nurodyta, jog 1992-05-22, t.y. pareiškėjui jau esant santuokoje su T. P., pareiškėjas įgijo nuosavybės teisę į butą, esantį (duomenys neskelbtini). Kadangi minėtas butas įgytas santuokoje, jokių duomenų apie tai, kad butą pareiškėjas įgijo asmeninės nuosavybės teise, nėra, laikytina, jog šis butas pareiškėjui ir T. P. priklausė bendros jungtinės nuosavybės teise (Lietuvos Respublikos santuokos šeimos kodekso 21 straipsnio 1 dalis).

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 444 straipsnio 2 dalies 8 punkte nustatyta, kad teismas ypatingosios teisenos tvarka nagrinėja bylas dėl palikimo priėmimo. Teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų (CPK 445 straipsnis).

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.47 straipsnio 2 punkte nustatyta, kad vienas iš nuosavybės teisės įgijimo pagrindų yra paveldėjimas. Paveldėjimo esmė yra tai, kad mirusio fizinio asmens turtas nuosavybės teise pereina jo įstatyminiams arba testamentiniams įpėdiniams, o jų nesant – valstybei. Tam, kad įvyktų turto savininko pasikeitimas, t. y. kad nuosavybės teisę įgytų palikėjo įpėdiniai, palikimas turi būti priimtas. Priimdamas palikimą, įpėdinis išreiškia savo valią įgyti nuosavybės teisę į palikimą sudarantį turtą. Asmens valia priimti palikimą gali būti išreikšta tik aktyviais veiksmais. CK 5.51 straipsnis nustato vieną iš palikimo priėmimo būdų – įpėdinio faktiškas pradėjimas paveldimą turtą valdyti. Priimdamas palikimą šiuo būdu, įpėdinis savo valią išreiškia konkliudentiniais veiksmais, kurie akivaizdžiai rodo, kad įpėdinis palikimą priėmė bei išreiškė savo valią tapti palikėjo turto savininku.

Pareiškėjas kreipėsi į teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, kad jis po sutuoktinės T. P. mirties priėmė palikimą, pradėdamas jį faktiškai valdyti. Kitokia, negu teismo tvarka pareiškėjas negali gauti dokumentų, kurie patvirtintų palikimo priėmimo faktą.

Byloje dėl pareiškime nurodytų aplinkybių ginčas neiškilo. Pareiškėjo dukra ir sūnus, t.y. suinteresuoti asmenys, atsiliepime nurodė, jog sutinka su pareiškime nurodytomis aplinkybėmis ir neprieštarauja, kad pareiškimas būtų patenkintas. Prieštaravimų dėl pareiškimo nepareiškė ir suinteresuotas asmuo VĮ „Turto bankas“.

Pareiškėjas nurodė, jog po jo sutuoktinės T. P. mirties, butu, esančiu (duomenys neskelbtini), rūpinosi jis, yra deklaravęs šiame bute savo gyvenamąją vietą. Byloje dėl to ginčas neiškilo. Šias aplinkybes patvirtina byloje esantys įrodymai (VĮ „Registrų centras“ gyventojų registro 2018-09-14 išrašas; 2010-11-18 mokėjimo nurodymas akcine bendrovei „Lietuvos dujos“; 2010 metų lapkričio mėnesio sąskaita už komunalines paslaugas tiektas butui, esančiam (duomenys neskelbtini); 2010-12-15 mokėjimo patvirtinimo kvitas).

Atsižvelgiant į išdėstytą konstatuotina, kad pareiškėjas po sutuoktinės T. P. mirties faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti, todėl laikytina, jog pareiškėjas po sutuoktinės T. P. mirties palikimą priėmė (CK 5.50 straipsnio 2 dalis).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 270 straipsniu, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 445, 448 straipsniais, teismas

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po T. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini), atsiradusį palikimą faktiniu valdymu yra priėmęs ją pergyvenęs sutuoktinis V. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas paveldėjimo teisės liudijimui gauti.

Sprendimui įsiteisėjus, jį išsiųsti Testamentų registro tvarkytojui.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo ir paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja                                                 Rasita Kurakienė