Teikimas Nr. T-1048-957/2020 

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-47958-2018-7

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.11.3; 2.5.16

(S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

N U T A R T I S

2020 m. rugsėjo 17 d.

Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Marijus Kursevičius,

sekretoriaujant Kristinai Juodelytei,

dalyvaujant prokurorei Astai Poškutei,

Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus regiono skyriaus atstovei Loretai Jasiulionienei,

nuteistajam P. Č. (P. Č.), jo atstovui advokatui Stanislovui Nalivaikai,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus regiono skyriaus (toliau – ir Vilniaus regiono skyrius) teikimą dėl P. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini), paskirtos laisvės apribojimo bausmės pakeitimo areštu.

Teismas

n u s t a t ė :

P. Č. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugpjūčio 13 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-2375-957/2019 pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 260 straipsnio 1 dalį, ir vadovaujantis BK 54 straipsnio 3 dalimi, 641 straipsniu jam paskirta galutinė vienerių metų ir keturių mėnesių laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant būti namuose nuo 22.00 iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar mokslu; pradėti dirbti arba užsiregistruoti (būti registruotam) Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; gydytis priklausomybės ligas; bei uždraudžiant turėti, naudoti, įgyti, saugoti pačiam ar perduoti saugoti kitiems asmenims narkotines ir (ar) psichotropines medžiagas. Vadovaujantis BK 66 straipsnio 2 dalimi, į paskirtą bausmę įskaitytinas laikinajame sulaikyme išbūtas laikas laikotarpiu nuo 2018 m. lapkričio 21 d., 15.00 val. iki 2018 m. lapkričio 23 d., 14.35 val.

Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, minėtas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugpjūčio 13 d. nuosprendis įsiteisėjo 2019 m. rugsėjo 3 d.

Vilniaus regiono skyriaus administracija teikimu siūlo pakeisti P. Č. paskirtą laisvės apribojimo bausmę areštu.

Teikime nurodoma, kad Vilniaus regiono skyrius P. Č. elgesį kontroliuoja nuo 2019 m. rugsėjo 12 d. Nuteistasis vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę: 4 kartus baustas administracine tvarka pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 417 straipsnio 1, 3 dalis, 416 straipsnio 4 dalį, 150 straipsnio 1 dalį bei 432 straipsnio 1 dalį (baudos neapmokėtos), nuteistasis nevykdo teismo skirto įpareigojimo, visą bausmės laikotarpį būti namuose nuo 22.00 iki 6.00 val., t. y. 2019 m. lapkričio 20 d. 1.20 val. patikrinimo metu, nebuvo rastas namuose, atvykęs į Vilniaus regiono skyrių pateisinamų priežasčių nepateikė, todėl buvo įspėtas; 2020 m. kovo 3 d. P. Č. padarė pakartotinį pažeidimą – nelankė priklausomybės ligų centro, taip pažeisdamas teismo skirtą įpareigojimą gydytis priklausomybės ligas, o atvykęs į Probacijos tarnybą, objektyvių priežasčių nepateikė, už tai buvo pakartotinai įspėtas. Po skirto įspėjimo P. Č. teigiamų išvadų nepadarė ir toliau vengia vykdyti jam skirtą bausmę, t. y. 2020 m. rugpjūčio 14 d. atvykęs individualiam darbui į Probacijos tarnybą, asmeniui buvo atliktas narkotinių medžiagų testas, kurio pagrindu organizme buvo aptiktos kanabinoido, amfetamino bei metamfetamino medžiagos. Pasiaiškinime sutiko su atlikto testo rezultatais. Bausmės pabaiga 2021 m. sausio 8 d.

Prokurorė teismo posėdžio metu prašė teikimą tenkinti. Teismas pritaikė nuteistajam laisvės apribojimo bausmę. Akivaizdu, kad teismo pasitikėjimo nuteistasis nepateisino. P. Č. daro administracinius pažeidimus, pažeidinėja jam nustatytą tvarką.

Vilniaus regiono skyriaus atstovė prašė teikimą tenkinti. Institucija kreipėsi su siuntimu į priklausomybių centrą, ten P. Č. pritaikė gydymą. Probacijos tarnyboje turėjo būti skirta individuali programa asmeniui, bet ji nebuvo jam skirta. Su nuteistuoju dirbo psichologė.

Nuteistasis P. Č. apklausiamas teismo posėdžio metu paaiškino, kad pirmąjį įspėjimą gavo, kai buvo prie namų, prie mašinos – pasiėmęs pinginę ruošėsi grįžti namo. Dėl antrojo nusižengimo, tai iš tikrųjų pamiršo nueiti, daug darbų turi. Nuėjo pirmadienį ir atsiprašė. Nuteistojo teigimu, visi administraciniai nusižengimai buvo padaryti atliekant darbines funkcijas, t. y. buvo neprisisegęs saugos diržo, viršijo greitį ir kažkokį ženklą buvo pažeidęs. Šiuo metu pradėjo mokėti baudas, tačiau ne iš karto viską moka. Nepateisinama, kad pažeidimai susiję su darbu, tiesiog taip atsitinka. Pasak nuteistojo, vaikščiojo pas psichologą. Mano, kad šią problemą nugalėjo. Tik vienintelį kartą paslydo, kai susitikus su draugais išgėrė. Problemų su narkotikais neturi, šiuo metu turi kitų problemų, nes pradėjo lošti. Nuteistojo teigimu, nebuvo jokios programos skirtos padedant susitvarkyti su priklausomybe. Vaikščiojo pas psichologą, kalbėjo su juo, bet viskas buvo labai paviršutiniškai. Šiuo metu atsikratė priklausomybės narkotikams.

Nuteistojo gynėjas advokatas teismo posėdžio metu prašė teikimo netenkinti. Jo manymu, pakeisti bausmę būtų neadekvatus veiksmas. P. Č. nusižengimai yra lengvabūdiški, todėl neverta siųsti jauno žmogaus į belangę. Jis dirba per tris darbus, neša naudą visuomenei. Išvadas jis pasidarys, dėl padarytų nusižengimų gailisi.

Teikimas netenkintinas.

Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 461 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad nuteistasis, kuriam paskirtas laisvės apribojimas, privalo laikytis nustatytų draudimų, vykdyti paskirtas baudžiamojo poveikio priemones arba auklėjamojo poveikio priemones ir (ar) įpareigojimus, informuoti probacijos tarnybą apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus.

BK 48 straipsnio 8 dalyje numatyta, kad jeigu nuteistasis vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali papildomai paskirti šio kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių arba XI skyriuje numatytų auklėjamojo poveikio priemonių, kai laisvės apribojimo bausmė paskirta nepilnamečiui, ir (ar) šio straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą arba laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu. Laisvės apribojimo bausmė keičiama areštu pagal šio kodekso 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.

Vengimu atlikti laisvės apribojimo bausmę laikytinas nuteistajam nustatytų draudimų pažeidimas ar nesilaikymas, įpareigojimų nevykdymas, netinkamas draudimų ar įpareigojimų laikymasis ar vykdymas, pareigos atsiskaityti, kaip vykdomi draudimai ir įpareigojimai, nevykdymas arba netinkamas vykdymas, atsiskaitymo nustatytos tvarkos pažeidimai ir pan. Ar asmuo vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę ir tai, kokią atsakomybės priemonę taikyti, sprendžia teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu. Sprendžiant klausimą dėl laisvės apribojimo pakeitimo areštu, teismas turi patikrinti, ar nuteistasis turėjo realią galimybę teismo paskirtus įpareigojimus įvykdyti, ar įpareigojimai neįvykdyti dėl svarbių priežasčių, ar egzistavo objektyvios priežastys, sutrukdžiusios juos įvykdyti. Teismas, svarstydamas laisvės apribojimo pakeitimo areštu klausimą dėl paskirtų įpareigojimų nevykdymo, taip pat turi patikrinti, ar nuteistasis stengėsi, kad įpareigojimai būtų įvykdyti (Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2018 m. sausio 25 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-17-300/2018).

Susipažinus su nuteistojo P. Č. asmens byla, teismas neturi pagrindo konstatuoti, kad nuteistajam paskirta laisvės apribojimo bausmė bei įpareigojimai nevykdomi visiškai. Kaip matyti iš byloje esančių duomenų, nuteistasis vykdo jam teismo paskirtą vieną iš įpareigojimų – pradėti dirbti arba užsiregistruoti (būti registruotam) Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (asmens b. l. 36-37, 57-58, 62, 69-70), šio įpareigojimų pažeidimų nenustatyta. Išanalizavus P. Č. asmens byloje esančią medžiagą, taip pat išklausius Vilniaus regiono skyriaus atstovės teisme pateiktus paaiškinimus matyti, jog P. Č. vieną kartą nevykdė teismo jam paskirto įpareigojimo nuo 22.00 iki 6.00 val. būti namuose, kadangi vykdant P. Č. priežiūrą nustatyta, jog 2019 m. lapkričio 20 d. 1.20 val. patikrinimo metu, P. Č. nebuvo rastas namuose – buvo aptiktas prie gyvenamojo namo automobilyje. Dėl padaryto pažeidimo P. Č. buvo įspėtas ir pateikė paaiškinimą, kuriame nurodė, kad apie 24.00 val. išėjo iš namų pasiimti iš šalia stovinčio automobilio piniginės ir tuo metu atvažiavo probacijos pareigūnai (asmens b. l. 46). Taip pat teikime nurodoma, kad nuteistasis nevykdė kito paskirto teismo įpareigojimo – gydytis priklausomybės ligas, kadangi 2020 m. kovo 3 d. neapsilankė priklausomybės ligų centre, tačiau iš asmens bylos matyti, jog P. Č. atvyko į Priklausomybės ligų centrą, bet nepaskirtu laiku (asmens b. l. 65). 2020 m. kovo 10 d. paaiškinime nuteistasis nurodė, jog pamiršo (asmens b. l. 66). Nors P. Č. probacijos laikotarpiu padarė keturis administracinius nusižengimus (ANK 417 straipsnio 1, 3 dalyse, ANK 416 straipsnio 4 dalyje, ANK 150 straipsnio 1 dalyje, ANK 432 straipsnio 1 dalyje (asmens b. l. 100-103)), šie nusižengimai nelaikytini itin šiurkščiais, vieną iš paskirtų baudų sumokėjo. 2020 m. rugpjūčio 14 d. atlikus narkotinių medžiagų testą, jo organizme buvo aptiktos kanabinoido, amfetamino bei metamfetamino medžiagos (asmens b. l. 107), tačiau toks pažeidimas probacijos laikotarpiu užfiksuotas pirmą kartą. Teismo posėdžio metu P. Č. paaiškino, kad vienintelį kartą paslydo, kai susitikus su draugais išgėrė. Šiuo metu atsikratė priklausomybės narkotikams, problemų su tuo neturi. 

Taigi, remiantis pirmiau išdėstytomis aplinkybėmis, iš esmės yra formalus pagrindas svarstyti klausimą dėl nuteistajam P. Č. paskirtos laisvės apribojimo bausmės pakeitimo areštu. Vis dėlto, vien formalaus pagrindo buvimas pats savaime nesudaro pagrindo pakeisti laisvės apribojimo bausmę areštu. Nagrinėjamu atveju teismas sprendžia, kad yra požymių, jog P. Č. vengė atlikti paskirtą laisvės apribojimo bausmę. Vis tik sprendžiant ar asmuo iš tikrųjų vengė jam paskirtos laisvės apribojimo bausmės vykdymo, būtina nustatyti, ar jis tai daro sąmoningai bei piktybiškai ir kokios yra to įpareigojimo nevykdymo priežastys. Probacijos tikslas yra užtikrinti veiksmingą probuojamųjų resocializaciją ir mažinti jų nusikalstamų veikų recidyvą. Vienas iš probacijos principų įtvirtina siekį ne tik probuojamojo resocializacijos ir visuomenės saugumo pusiausvyros, bet ir jo priežiūros, kuri turi būti pagrįsta racionalia pusiausvyra tarp probuojamojo resocializacijos interesų ir visuomenės saugumo užtikrinimo poreikių. Pabrėžtina, kad sprendžiant laisvės apribojimo bausmės pakeitimo į arešto bausmę klausimą, surinktus duomenis būtina vertinti ne tik formaliai, bet vadovautis ir protingumo, teisingumo, sąžiningumo bei proporcingumo principais. Proporcingumo principo esmė yra ginti žmogaus teises nuo pernelyg didelio valstybės vykdomo žmogaus teisių ribojimo, kiekviena skiriama nuobauda turi būti adekvati padarytam nusižengimui. 

Nagrinėjamu atveju teismo nustatytos aplinkybės patvirtina, kad nuteistasis P. Č. yra linkęs pažeidinėti probacijos sąlygas, vis tik užfiksuoti padaryti pažeidimai buvo pavieniai, nuteistasis namuose nerastas tik vieną kartą, į Priklausomybės ligų centrą neatvyko netyčia ir bandydamas taisyti situaciją atvyko kitu laiku, be to jis dirba, naujų ikiteisminių tyrimų jo atžvilgiu nėra pradėta, deda pastangas laikytis visų įpareigojimų. Teismas, įvertinęs P. Č. paaiškinimus bei jo asmens byloje esančius duomenis, taip pat tai, kad padaryti probacijos sąlygų pažeidimai nebuvo sistemingi, įžvelgia nuteistojo elgesio pokyčius bei jo norą keistis ir susitvarkyti savo gyvenimą. Kita vertus, teismo vertinimu, byloje nebuvo imtasi visų priemonių siekiant probuojamajam P. Č. suteikti pagalbą ir surasti išeitis, kad būtų pasiekti bausmės ir probacijos tikslai nekeičiant laisvės apribojimo bausmės į areštą. Įvertinus P. Č. asmenybę, faktą, kad nuteistasis turėjo problemų dėl narkotinių medžiagų vartojimo, kadangi tiek pats nuteistasis teismo posėdžio metu paaiškino, kad nebuvo jokios programos skirtos padedant susitvarkyti su priklausomybe, kad vaikščiojo pas psichologą, kalbėjo su juo, bet viskas buvo labai paviršutiniškai, tiek iš asmens bylos matyti, jog probacijos laikotarpiu psichologo konsultacijos skirtos pagal poreikį, tikslinga Vilniaus regiono skyriui skirti daugiau dėmesio būtent šio įpareigojimo – gydytis priklausomybės ligas vykdymui. Teismas, atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, sprendžia, kad šiuo atveju nėra pakankamo pagrindo P. Č. skirtą laisvės apribojimo bausmę pakeisti į arešto bausmę, todėl teikimas atmestinas. 

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 8 dalimi, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 353, 362, 364 straipsniais,

n u t a r i a:

Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus regiono teikimą dėl P. Č. (P. Č.) skirtos laisvės apribojimo bausmės pakeitimo į arešto bausmę atmesti.

Nutartis per septynias dienas gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas                                                                                                           Marijus Kursevičius