Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. ATP-313-594/2016

Teisminio proceso Nr.: 4-69-3-08512-2015-6

                                         Procesinio sprendimo kategorija: 41.2.; 62.; 79.1.

(S)

        KAUNO APYGARDOS TEISMAS

N U T A R I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

                                                                2016 m. kovo 30 d.

                                                                          Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Albinas Antanaitis, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs J. K. (toliau – J. K.) apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. vasario 11 d. nutarimo J. K. administracinio teisės pažeidimo byloje,

n u s t a t ė :

Kauno apylinkės teismo 2016 m. vasario 11 d. nutarimu J. K. buvo pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 503 str. už tai, kad jis 2015 m. lapkričio 20 d., apie 16.00 val., adresu (duomenys neskelbtini), antrame aukšte, bendroje virtuvėje tyčia sugadino kaimynės R. U. skalbimo mašinos „Bosch“ laikrodžio mechanizmą, padarydamas 50 eurų žalą, tokiais savo veiksmais įvykdydamas tyčinį turto sužalojimą, nepadariusį nukentėjusiajai žymios žalos.

Už šio teisės pažeidimo padarymą J. K. Kauno apylinkės teismo 2016 m. vasario 11 d. nutarimu buvo nubaustas 28 (dvidešimt aštuonių) eurų bauda.

Apeliaciniu skundu J. K. prašo panaikinti 2016 m. vasario 11 d. Kauno apylinkės teismo nutarimą ir dėl skundo priimti naują nutarimą – administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti.

Apelianto teigimu, nagrinėjamoje administracinio teisės pažeidimo byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių, jog skalbimo mašina „Boch“ nuosavybės teise priklauso R. U. ar kokiam kitam asmeniui. Nėra aišku, kuo remiantis buvo nustatytas žalos dydis – 50 eurų, kadangi byloje nėra jokių tai patvirtinančių dokumentų. Nors R. U. paaiškino, kad jis nusukinėjo visus skalbimo mašinos mygtukus, mašinoje kažkas bilda ir neveikia gręžimo funkcija, tačiau, priežastinio ryšio tarp mygtukų sukinėjimo ir skalbimo mašinos „bildėjimo“, gręžimo funkcijos, apelianto įsitikinimu, nėra. Be to, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas jo kaltės klausimą, visiškai neatsižvelgė į jo ir kaimynės asmeninius nesutarimus, rėmėsi vien tik jos paaiškinimais, pripažindamas juos patikimais ir objektyviais. Byloje nėra ir jokių duomenų, kas nustatė, kad skalbimo mašina pirkta sendaikčių turguje buvo techniškai tvarkinga.

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Panemunės policijos komisariato Viešosios policijos skyrius pateikė atsiliepimą į J. K. apeliacinį skundą, kuriuo prašo Kauno apylinkės teismo 2016 m. vasario 11 d. nutarimą palikti nepakeistą ir J. K. apeliacinio skundo netenkinti.

J. K. apeliacinis skundas tenkinamas.

Pagal ATPK 30211 str. 1 d. nuostatas, apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą. Pažymėtina, kad teismo procesinis sprendimas (nutartis, nutarimas) laikomas teisėtu ir pagrįstu tik tokiu atveju, kai jame išdėstytos teismo išvados atitinka bylos nagrinėjimo metu nustatytas faktines bylos aplinkybes bei jų visumą.

Nagrinėjamos administracinio teisės pažeidimo bylos kontekste, akcentuotina, kad administraciniu teisės pažeidimu (nusižengimu) laikomas priešingas teisei, kaltas (tyčinis ar neatsargus) veikimas arba neveikimas, kuriuo kėsinamasi į valstybinę arba viešąją tvarką, nuosavybę, piliečių teises ir laisves, į nustatytą valdymo tvarką, už kurį įstatymai numato administracinę atsakomybę. Asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu teisės pažeidimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK ypatingoje dalyje, sudėtis. Administracinio teisės pažeidimo sudėties įrodymas sudaro pagrindą kilti administracinei atsakomybei, priešingu atveju nėra pagrindo taikyti administracinės atsakomybės priemonių. Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį teisės pažeidimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. Sutinkamai su ATPK 256 str. nuostatomis, įrodymai administracinio teisės pažeidimo byloje yra bet kurie faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi organai (pareigūnai) įstatymo numatyta tvarka nustato, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar jo nėra, ar dėl jo padarymo tas asmuo kaltas, ir kitokias aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Pagal ATPK 257 str., organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-21-2012, 2AT-2-2013, 2AT-9/2014, 2AT-39-2014 ir kt.).

Atlikęs skundžiamo teismo nutarimo analizę aptartų teisės nuostatų pagrindu aukštesnysis teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, jų visumą bei tarpusavio sąsają, suteikdamas jiems kitokią teisinę reikšmę, pažeisdamas ATPK 257 str. įvirtintus reikalavimus, tokiu būdu  priimdamas nepagrįstą sprendimą dėl J. K. kaltės padarius jam inkriminuojamą administracinį teisės pažeidimą. Aukštesniojo teismo įsitikinimu, objektyvių duomenų, patvirtinančių J. K. kaltę jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 503 str., padaryme nagrinėjamoje administracinio teisės pažeidimo byloje, priešingai nei nustatė apylinkės teismas, nėra.

Sutinkamai su ATPK 503 str., tyčinis svetimo turto sunaikinimas ar sužalojimas, nepadaręs nukentėjusiajam žymios žalos, užtraukia baudą nuo dvidešimt aštuonių iki aštuoniasdešimt šešių eurų. Vertinant šio teisės pažeidimo sudėties požymius, pažymėtina, kad teismų praktikoje turtas laikomas sunaikintu, kai jis netenka savo ekonominės ir ūkinės vertės bei jo nebegalima naudoti pagal funkcinę paskirtį. Tuo tarpu turto sužalojimas – tai toks turto savybių praradimo laipsnis, kai jo vertė sumažėja ir jis iš dalies tampa netinkamas naudotis pagal tikslinę savo paskirtį, bet vartojamosios šio turto savybės gali būti atkurtos. 

Kaip matyti iš 2015 m. lapkričio 24 d. J. K. surašyto administracinio teisės pažeidimo protokolo, jis buvo kaltinamas tuo, kad bendroje virtuvėje tyčia sugadino kaimynės R. U. skalbimo mašinos „Bosch“ laikrodžio mechanizmą, padarydamas 50 eurų žalą. Administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymo metu J. K. savo kaltės nepripažino, nurodydamas, kad apie analizuojamą įvykį jis nieko nežino, nieko nematė (b. l. 2). Iš esmės analogiškos pozicijos J. K. laikėsi ir apklausiamas pirmosios instancijos teismo posėdžio metu, paaiškindamas, kad jam inkriminuojamo pažeidimo padarymo metu jis virtuvėje nebuvo, negadino skalbimo mašinos. Minėtą dieną, prieš 16 val. R. U. matė, kad jis išėjo iš namų, ji jam jokių pretenzijų nereiškė. 2015 m. lapkričio 24 d. ji iškvietė policiją dėl to, kad neva jis sugadino skalbimo mašiną, tačiau jam net nebuvo parodyta kas sugadinta. Kad mašinos negadino sakė ir pareigūnams. Jo ir R. U. tarpusavio santykiai konfliktiški.

Šių duomenų kontekste vertinant administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens parodymus, jų objektyvumą bei pagrįstumą, būtina pažymėti, kad nustatinėjant aptariamo administracinio teisės pažeidimo sudėties požymius, vadovautis vien tik administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens paaiškinimais nėra teisinga, kadangi natūralu, jog gindamasis nuo pareikšto kaltinimo, suvokdamas gresiančią administracinę atsakomybę bei siekdamas jos išvengti, asmuo neatskleis tikrųjų jam inkriminuojamo teisės pažeidimo aplinkybių, todėl tokiu atveju ypatingą reikšmę įgyja kitų byloje apklaustų asmenų parodymai bei rašytinė bylos medžiaga.

Kaip matyti iš R. U. pareiškime išdėstytų analizuojamo įvykio aplinkybių, 2015 m. lapkričio 20 d., apie 16 val. buvo apgadinta jos skalbimo mašina – sugadintas skalbimo mašinos laikrodis, skalbiant atsirado bildėjimas dėl ko ji patyrė 50 eurų žalą. Įtaria, kad tai padarė kaimynas J. K., nes įvykį matė kaimynai (b. l. 3).

Liudytoja D. K. teisiamojo posėdžio metu patvirtino, kad 2015 m. lapkričio 20 d., apie 16 val. ji matė bendroje virtuvėje J. K., kuris pamatęs ją staigiai pasitraukė nuo kaimynės R. U. skalbimo mašinos. Ji matė, kad skalbimo mašina tuo metu buvo įjungta, įjungtos buvo visos lemputės. Prieš tai ji buvo virtuvėje, gamino maistą ir matė, kad skalbimo mašina buvo tuščia, neveikė. Apie tai pasakė skalbimo mašinos savininkei R. U., kuri patikrinusi pamatė, kad skalbimo mašina sugadinta.

Liudytoja teismo posėdžio metu apklausta K. M. parodė, kad ji dirba Kauno AVPK Šančių ir Panemunės PN specialiste. Buvo gautas pareiškimas dėl skalbimo mašinos sugadinimo. Pagal gautą užduotį ji apklausė J. K. kaimynę V. K., kuri jai pasakė, kad ji bendro naudojimo virtuvėje matė J. K., kuris sukiojo kitai kaimynei priklausančią skalbimo mašiną, po ko skalbimo mašina sugedo. Skalbimo mašina buvo pastatyta bendro naudojimo virtuvėje, kur buvo dar kelios skalbimo mašinos.

Apylinkės teismas, remdamasis liudytojų R. U., D. K., K. M. parodymais, skundžiamu nutarimu pripažino J. K. kaltu pagal ATPK 503 str.. Nors aukštesnysis teismas neturi pagrindo abejoti šių asmenų parodymais, kadangi viso proceso metu (tiek teikiant rašytinius paaiškinimus, tiek ir pirmosios instancijos teismo posėdyje vykusių apklausų metu) jie buvo pakankamai nuoseklūs, tačiau, vien šių duomenų sprendžiant J. K. kaltės klausimą, aukštesniojo teismo vertinimu, nepakanka, kadangi turto sunaikinimas ar sužalojimas, apibrėžtas ATPK 503 str., yra materialus teisės pažeidimas, todėl jam būtini įstatyme numatyti padariniai, t. y. turi būti sunaikintas ar sužalotas konkretus turtas. Be to, kiekvienu atveju turi būti nustatomas ir priežastinis ryšys tarp administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens veiksmų bei kilusių padarinių, jo tyčios kryptingumas. Asmuo negali būti atsakingas už atsitiktinai kilusius padarinius – tokius, kurie konkrečioje aplinkoje nesukėlė dėsningas įvykių vyksmas ir jie nebuvo būdingi padarytam veiksmui.

Kaip matyti iš R. U. teisme 2016-01-11 išdėstytų analizuojamo įvykio aplinkybių, 2015-11-20 apie 15:00-15:30 val. K. buvo virtuvėje, prie jos skalbimo mašinos, tai matė kaimynė, ir po jo išėjimo iš virtuvės buvo sugadinta jos skalbimo mašina. Skalbimo mašina pradėjo bildėti, ji nebeišgręžia rūbų. K. nusukinėjo visus mygtukus. Pati nematė kaip K. gadino tą mašiną. Skalbimo mašina priklauso jai, dokumentų neturi, nes ją pirko iš sendaikčių. Jai padaryta apie 50 eurų žala, kurią įvertino daugmaž, skalbimo mašinos dar netaisė.

Tačiau R. U. jokių duomenų, objektyviai patvirtinančių šiuos savo samprotavimus dėl skalbimo mašinos sugadinimo ir patirtos žalos dydžio, be D. K. parodymų, nepateikė, t. y. iš esmės pateikė tik savo subjektyvią nuomonę, kad  J. K. atlikti veiksmai – skalbimo mašinos mygtukų (valdymo rankenėlių) sukiojimas ar junginėjimas sukėlė jos įvardintus skalbimo mašinos sugadinimus – gręžimo funkcijos neveikimą bei bildėjimą. Pažymėtina, kad administracinio teisės pažeidimo protokole, J. K. buvo kaltinamas skalbimo mašinos „Boch“ laikrodžio mechanizmo sugadinimu, tuo tarpu kaip seka iš R. U. parodymų teisme, apie laikrodžio mechanizmo sugadinimą tiesiogiai nenurodoma, teigiama, kad „K. nusukinėjo visus mygtukus“. Aukštesniojo teismo vertinimu, remtis tokiais, jokiais objektyviais duomenimis neparemtais R. U. samprotavimais apie jos skalbimo mašinai padarytus sugadinimus, jų pagrindu konstatuojant J. K. kaltę, nesant jokių patikimų duomenų apie skalbimo mašinos gedimus bei jų atsiradimo priežastis, teisinio pagrindo nėra. Nors priešingai nei teigiama apeliaciniu skundu nekyla abejonių dėl skalbimo mašinos priklausymo R. U., tačiau nesant jokių objektyvių duomenų, patikimai patvirtinančių, jog R. U. įvardinti J. K. veiksmai sukėlė skalbimo mašinos gedimus ir kokius, kad tarp jo atliktų veiksmų ir galimai atsiradusių skalbimo mašinos gedimų yra priežastinis ryšys, J. K. administracinė atsakomybė pagal ATPK 503 str. nuostatas, aukštesniojo teismo įsitikinimu, negalima.

Pagrindžiant šią išvadą, sutiktina ir su J. K. apeliacinio skundo argumentais, jog nustatyti ar R. U. priklausanti skalbimo mašina iki analizuojamo įvykio veikė be priekaištų, buvo techniškai tvarkinga, galimybės nėra. Juo labiau įvertinus tai, kad skalbimo mašina buvo įsigyta naudota, todėl neaišku ar R. U. įvardintų jai priklausančios skalbimo mašinos sugadinimų negalėjo sąlygoti ir savaiminis jos susidėvėjimas. Konstatuojant J. K. nekaltumą jam inkriminuojamo teisės pažeidimo padaryme atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad bylos duomenimis, analizuojamas įvykis įvyko 2015 m. lapkričio 20 d., tačiau pareiškimas policijai surašytas tik 2015 m. lapkričio 23 d.. Tokiu būdu, vėlgi nėra galimybės nustatyti ar šiuo laikotarpiu, t. y. nuo 2015 m. lapkričio 20 d. iki 2015 m. lapkričio 23 d., skalbimo mašina negalėjo sugesti savaime ar būti sugadinta ir kitų asmenų kaltais veiksmais. 

Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, remiantis teismų praktikoje visuotinai pripažįstama nuostata, kad teismo baigiamasis aktas (nuosprendis, nutartis, nutarimas) negali būti grindžiamas prielaidomis, teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais atsakomybėn (administracinėn, baudžiamojon) traukiamo asmens kaltę padarius jam inkriminuojamą teisės pažeidimą, o abejonės aiškinamos atsakomybėn traukiamo asmens naudai, daroma išvada, kad byloje surinkti ir ištirti įrodymai, nesudaro pagrindo neabejotinai išvadai, kad J. K. padarė jam inkriminuojamą administracinį teisės pažeidimą, todėl skundžiamas apylinkės teismo nutarimas panaikinamas, o administracinio teisės pažeidimo byla J. K. atžvilgiu nutraukiama (ATPK 250 str. 1 d. 1 p.). Atsižvelgiant į tai, kiti apeliacinio skundo argumentai, kaip neturintys reikšmės sprendžiant J. K. kaltės klausimą, nebeanalizuojami.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30212 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teismas

n u t a r i a :

panaikinti Kauno apylinkės teismo 2016 m. vasario 11 d. nutarimą ir administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną, dėl pažeidimo, numatyto ATPK 503 str., J. K. nutraukti.

Nutarimas įsiteisėja jo paskelbimo dieną ir yra neskundžiamas.

Teisėjas                                                                                                      Albinas Antanaitis