Civilinė byla Nr. 2A-1344-921/2023

Teisminio proceso Nr. 2-69-3-14101-2022-3

Procesinio sprendimo kategorijos:

 (S)

2.1.6.3; 2.4.2.9.1; 3.3.1.14

        

 

 

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

 

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2023 m. gruodžio 21 d.

Kaunas

 

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Evaldo Burzdiko, Edvardo Palioko ir Jurgitos Sujetienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo D. Z. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2023 m. birželio 5 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo D. Z. patikslintą ieškinį atsakovams V. K. ir V. A. K., trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, uždarajai akcinei bendrovei „Kauno vandenys“ dėl geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo sutarties sudarymo be bendrasavininkų sutikimo.

 

Teisėjų kolegija

 

n u s t a t ė:

I. Ginčo esmė

 

1.       Ieškovas D. Z. (toliau – ieškovas) patikslintu ieškiniu prašė teismo leisti jam savo vardu, be namo bendrasavininkų sutikimo, sudaryti su trečiuoju asmeniui uždarąja akcine bendrove (toliau – UAB) „Kauno vandenys“ vandens tiekimo sutartį visam namui, tiekimo ribą nustatant ties įvadiniu į namą skaitikliu.

2.       Nurodė, kad jis yra vienintelis iš gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini) (toliau – namas arba pastatas), savininkų, deklaravęs savo gyvenamąją vietą ir faktiškai nuo gimimo gyvenantis šiame name su savo tėvu R. Z.. Nurodė, kad name iš viso yra vienuolika gyvenamųjų patalpų. Ieškovas nurodė, kad jis teisėtai naudojasi UAB „Kauno vandenys“ paslaugomis visame name. Šiuo metu visame name UAB „Kauno vandenys“ yra įrengtas vienintelis galiojančią patikrą turintis vandens apskaitos prietaisas – įvadinis skaitiklis Nr. PR 6977101. 2021 m. gruodžio 27 d. ieškovas pateikė UAB „Kauno vandenys“ prašymą sudaryti su juo vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo sutartį, tiekimo ribą nustatant ties įvadiniu skaitikliu. UAB „Kauno vandenys“ 2022 m. sausio 6 d. raštu atsisakė tenkinti prašymą, nurodė, kad ieškovas nepateikė visų bendrasavininkų raštiškų sutikimų. Ieškovas kreipėsi į atsakovus, kad šie tokį sutikimą jam duotų, tačiau dėl ieškovui nežinomų priežasčių atsakovai tą daryti atsisako.

3.       A. V. K. ir V.A. K. (toliau – atsakovai) su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti, priteisti iš ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad atsakovai nuosavybės teise valdo didžiąją dalį visų name esančių patalpų. Ieškovui priklauso tik 1/24 pastato (atskirų butų dalys). Atsakovai negali naudotis savo turima patalpų dalimi, kadangi negali patekti į ją dėl ieškovo ir (ar) jo tėvo veiksmų. Atsakovų nuomone, pareikštas ieškinio reikalavimas negali būti patenkintas, kadangi net jį patenkinus, nebūtų aišku, kaip jis turėtų būti vykdomas bei įgyvendinamas. Ieškovas nenurodo kokio leidimo prašo bei kokį leidimą teismas galėtų ir turėtų kompetenciją išduoti. Ieškovas negali sudaryti vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo sutarties nesant atsakovų sutikimo. Atsakovai pažymi, kad minimalus naudingas buto plotas žmogui – 14 kv. m. Nė viena ieškovo turima patalpų nuosavybės dalis netenkina šių reikalavimų, kas reiškia, kad ji negali būti naudojama pagal paskirtį, t. y. joje negali būti gyvenama, todėl nėra jokio pagrindo geriamojo vandens tiekimui ir atitinkamos sutarties su UAB „Kauno vandenys“ sudarymui. Priešingu atveju, tai reikštų, kad ieškovas naudojasi ne tik savo turima 1/24 patalpų dalimi, bet ir atsakovų turima nuosavybės dalimi be jokio teisinio pagrindo. Atsakovai neturi pareigos duoti ieškovui sutikimo, kad jo vardu būtų sudaroma geriamojo vandens ir nuotekų šalinimo sutartis dėl UAB „Kauno vandenys“ paslaugų teikimo. Jei ieškovas savo vardu sudarytų sutartį su UAB „Kauno vandenys“, tai pažeistų atsakovų teises ir interesus, tarp jų Konstitucijoje įtvirtintą teisę į nuosavybės neliečiamumą.

 

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

 

4.       Kauno apylinkės teismas 2023 m. birželio 5 d. sprendimu ieškinį atmetė, priteisė atsakovui iš ieškovo 1 350,21 Eur bylinėjimosi išlaidas bei valstybei 57,76 Eur bylinėjimosi išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų siuntimu.

5.       Teismas nustatė, kad ieškovas ir atsakovai yra namo bendrasavininkai. Ieškovui nuosavybės teise priklauso: 1/24 dalis patalpos, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini); 1/24 dalis patalpos, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini); 1/24 dalis patalpos, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini); 1/24 dalis patalpos, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini); 1/24 dalis patalpos, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini); 1/24 dalis patalpos, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini); 1/24 dalis patalpos, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini); 1/24 dalis patalpos, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini); 1/24 dalis patalpos, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini); 1/24 dalis patalpos, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Atsakovams bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklauso: patalpa, kurios unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini); 23/24 dalys patalpos, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini); 23/24 dalys patalpos, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), 23/24 dalys patalpos, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini); 23/24 dalys patalpos, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini); 23/24 dalys patalpos, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini); 23/24 dalys patalpos, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini); 23/24 dalys patalpos, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini); 23/24 dalys patalpos, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini); 23/24 dalys patalpos, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini); 23/24 dalys patalpos, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). 

6.       Iš VĮ Registrų centro Gyventojų registro pažymos teismas nustatė, kad name savo gyvenamąją vietą yra deklaravęs ieškovas ir jo tėvas R. Z.. 2021 m. gruodžio 27 d. ieškovas pateikė prašymą UAB „Kauno vandenys“ sudaryti su juo vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo sutartį. Prašyme nurodė, kad jis yra viso pastato, esančio (duomenys neskelbtini), butų savininkas. UAB „Kauno vandenys“ 2022 m. sausio 6 d. raštu pareikalavo ieškovo pateikti visų bendrasavininkų raštiškus sutikimus, kad jie sutinka dėl sutarties sudarymo ir sąskaitų pateikimo pagal įvadinį skaitiklį ieškovo vardu. Ieškovas į bylą pateikė įrodymus, jog jis moka už tiekiamą vandenį ir suteiktas nukanalizavimo paslaugas. 2022 m. rugpjūčio 19 d. ieškovas kreipėsi į atsakovus, siūlydamas atsakovams pateikti raštiškus sutikimus vandens sutarties sudarymui su ieškovu arba alternatyviai sudaryti analogišką vandens tiekimo sutartį patiems savo vardu. Atsakovams atsisakius tai padaryti, ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas leisti jam savo vardu sudaryti vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo sutartį visam namui, tiekimo ribą nustatant ties įvadiniu į namą skaitikliu, neįrenginėjant atskirų vandens tiekimo prietaisų atskirose patalpose.

7.       Teismas nustatė, kad namas yra padalintas į 11 atskirų patalpų, kurioms suteikti atskiri unikalūs numeriai. Ieškovui nė viena iš šių patalpų visa nepriklauso, ieškovas nuosavybės teise valdo tik 1/24 dalis dešimt šių patalpų, likusios dalys pastato priklauso atsakovams. Todėl teismas padarė išvadą, kad sutarties su UAB „Kauno vandenys“ sudarymas visam namui vieno ieškovo vardu, pažeistų atsakovų teises, tarp jų – Konstitucijoje įtvirtintą teisę į nuosavybės neliečiamumą. Teismas pažymėjo, kad jokie įstatymai nesuteikia ieškovui teisės sudaryti sutarčių savo vardu dėl atsakovų nuosavybės teise valdomo nekilnojamojo turto disponavimo.

8.       Iš byloje esančio Nekilnojamojo turto registro išrašo teismas nustatė, kad namui paslaugos teikiamos komunaliniu vandentiekiu bei komunaliniu nuotekų šalinimo būdu. Ieškovas patvirtino, kad šiuo metu jis vienintelis naudoja namui tiekiamą vandenį bei naudojasi nukanalizavimo paslaugomis, kadangi atsakovai name negyvena. Teismas vertino, kad atsakovų atsisakymas duoti sutikimą dėl vandens tiekimo sutarties sudarymo vieno ieškovo vardu niekaip nepažeidžia ieškovo interesų, kadangi geriamojo vandens ir nukanalizavimo paslaugomis jis turi galimybę naudotis, o taip pat turi galimybę atsiskaityti už suteiktas paslaugas pagal apskaitos prietaiso (skaitiklio) rodmenis. Nustatęs minėtas aplinkybes, teismas ieškinio reikalavimus laikė nepagrįstais ir neįrodytais, todėl juos atmetė.

9.       Teismas nustatė, kad atsakovus pagal atstovavimo sutartį atstovavo advokato padėjėjas, kuriam už teisines konsultacijas, atsiliepimo į ieškinį parengimą ir atstovavimą teismo posėdžiuose, atsakovas sumokėjo 1 350,21 Eur. Teismas, atmetęs ieškovo patikslintą ieškinį, priteisė atsakovui iš ieškovo jo turėtas bylinėjimosi išlaidas, o valstybei iš ieškovo, – 57,79 Eur išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu.

 

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai

 

10.       Apeliaciniu skundu ieškovas prašo: panaikinti Kauno apylinkės teismo 2023 m. birželio 6 d. sprendimą, bylą išnagrinėti iš esmės ir priimti naują sprendimą; pridėti prie bylos teikiamus įrodymus; bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Apeliaciniame skunde nurodomi šie esminiai argumentai:

10.1.                      Teismas nepagrįstai iš ieškovo atsakovams priteisė jų patirtas bylinėjimosi išlaidas, kadangi ieškovas ieškiniu atsakovams nebuvo pareiškęs jokių reikalavimų, o atsakovai į bylą buvo įtraukti tik teismui pareikalavus. Ginčas byloje kilo tarp ieškovo ir vandens tiekėjo. Todėl sprendimas priimtas UAB „Kauno vandenys“ naudai, kuris ir toliau galės ieškovui teikiamose sąskaitose didinti paslaugų kiekius ir taip neteisėtai pelnytis.

10.2.                      Teismas neištyrė esminės aplinkybės byloje, kad trečiasis asmuo UAB „Kauno vandenys“ neleidžia ieškovui už suteiktas paslaugas atsiskaityti pagal apskaitos prietaiso (skaitiklio) rodmenis. UAB „Kauno vandenys“ ieškovui pateikiamose sąskaitose suteiktų paslaugų kiekius nurodo ne pagal apskaitos prietaiso (skaitiklio) rodmenis, o pagal savivaldybės nurodytas paslaugų suvartojimo normas, taip, lyginant su realiai ieškovui suteiktomis paslaugomis, sąskaitose padidindami paslaugų kiekiai ir kaina. Dėl šios priežasties apeliantas ir kreipėsi į UAB „Kauno vandenys“ dėl vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo sutarties sudarymo. Jokių vandens vidaus tinklų ir infrastruktūros pertvarkymų atlikti apeliantas nesiekia ir tam nėra jokio reikalo.

10.3.                      Teismas sprendimą grindžia šalių interesus vertindamas vien nuosavybės neliečiamumo ir apsaugos kontekste, visiškai ignoruodamas ieškovo, kaip buitinio energijos vartotojo, teisę į teisingą gaunamos energijos kiekio apskaitą.

11.       Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovai prašo teismo atmesti apeliacinį skundą ir palikti nepakeistą Kauno apylinkės teismo 2023 m. birželio 5 d. sprendimą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi šie esminiai argumentai:

11.1.                       Atsakovų įsitikinimu, apeliantas piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis bei reiškia akivaizdžiai nepagrįstą apeliacinį skundą. Apeliantas, prašydamas panaikinti sprendimą, nenurodo, kokį sprendimą prašoma priimti, neapibrėžia reikalavimų apimties bei pateikia neaiškius motyvus.

11.2.                      Nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Atsakovai pažymi, kad būtent ieškovo nepagrįsto ieškinio pateikimas teismui lėmė jų patirtas bylinėjimosi išlaidas.

11.3.                       Atmestinas kaip nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas, kad teismas neišnagrinėjo bylos iš esmės. Teismas nagrinėjo bylą pagal joje pareikštus reikalavimus. Byloje nebuvo keliamas klausimas dėl UAB „Kauno vandenys“ sprendimo (ne)leisti ieškovui atsiskaityti už suteiktas paslaugas pagal apskaitos prietaiso (skaitliuko) rodmenis. Todėl teismas neturėjo nei pareigos, nei poreikio nagrinėti ir vertinti UAB „Kauno vandenys“ sprendimą ir veiksmus, susijusius su ieškovo atsiskaitymu už suteiktas paslaugas. Ieškovas, pareiškęs ieškinio reikalavimą gauti leidimą sudaryti sutartį su UAB „Kauno vandenys“ be atsakovų sutikimo, pats pripažino tokio reikalavimo pagrįstumą ir reikalingumą.

11.4.                      Teismas padarė pagrįstą išvadą, kad sutarties su UAB „Kauno vandenys“ sudarymas visam namui vieno ieškovo vardu akivaizdžiai pažeistų atsakovų teises. Nė viena ieškovo turima pastato patalpų nuosavybės dalis negali būti naudojama pagal paskirtį, t. y. joje negali būti gyvenama, todėl nėra jokio pagrindo ir geriamojo vandens tiekimui ir atitinkamos sutarties su UAB „Kauno vandenys“ sudarymui. Nors apeliantas teigia faktiškai su savo tėvu gyvenantis visame name, tačiau tai patvirtinančių įrodymų į bylą nepateikė. Pažymi, kad teismo procesinius dokumentus ginčo adresu visuomet (bei visose vykstančiose bylose) priima ne pats ieškovas, o jo tėvas. Be to, gyvenamosios vietos deklaravimas nepatvirtina faktinės gyvenamosios vietos. Ieškovas nepateikė duomenų, kad jis teisėtai naudojasi paslaugomis visame name.

11.5.                      Nepagrįsti apeliacinio skundo argumentai, kad ieškinyje ieškovas nebuvo pateikęs jokių reikalavimų atsakovams, o teismas nesąžiningai privertė ieškovą įtraukti juos atsakovais.  Ieškinio reikalavimu buvo siekiama sukurti tam tikras teises ieškovo naudai be privalomo atsakovų sutikimo. Vadinasi, tokioje byloje vertinamas atsakovų atsisakymo duoti sutikimą pagrįstumas. Todėl ieškinio reikalavimas yra nukreiptas atsakovams. Todėl teismas pagrįstai pasiūlė nurodyti tinkamus atsakovus.

11.6.                       Atsakovai nesutinka su apelianto prašymu apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Apelianto nurodyti motyvai, kad teismas neišnagrinėjo ieškovo, kaip buitinio vartotojo teisės atsiskaityti už teikiamas paslaugas pagal energijos apskaitos prietaiso rodmenis, nesudaro pagrindo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka. Be to, apeliantai nesutinka, kad būtų pridėti prie bylos ieškovo pateikti nauji įrodymai, kadangi jie neturi jokio ryšio su nagrinėjama byla.

 

Teisėjų kolegija

        

k o n s t a t u o j a :

 

IV.                      Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

 

2.                      Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas.

 

Dėl naujų įrodymų pridėjimo prie bylos

 

3.                      Apeliantas kartu su apeliaciniu skundu pateikė įrodymus, kuriuos prašo prijungti prie bylos: 1) namo įvadinio skaitiklio ir vandens tiekimo atšakos į rūsio patalpas nuotraukas (2 vnt.); 2) Kauno apygardos teismo 2012 m. kovo 15 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-800-264/2012; 3) atsakovų 2022 m. lapkričio 10 d. prašymą dėl patekimo į namą.  

4.                      Apeliantas nurodo, kad nuotraukos patvirtina, jog gyvenamojoje patalpoje, kurios unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje jis teisėtai gyvena, vandens tiekimo paslauga naudojamasi ir rūsyje ir antrame aukšte. Todėl teisinga vandens, sunaudojamo minėtoje patalpoje, apskaita galima tik įvadiniu skaitikliu į visą pastatą. Kauno apygardos teismo sprendimas patvirtina, kad UAB „Kauno vandenys“ reikalavimą, sudarant vandens tiekimo sutartį visam pastatui, pateikti visų pastato bendraturčių sutikimus, taiko selektyviai. Tuo tarpu pateiktas prašymas patvirtina, kad atsakovai jokios pastato gyvenamosios patalpos dalies nėra perėmę iš ankstesnių savininkų. Ieškovas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas minėtus įrodymus atsisakė pridėti prie bylos.

5.                      CPK normos nustato, kad naujų įrodymų priėmimas apeliacinės instancijos teisme yra išimtinė priemonė, o jos taikymo sąlygos apibrėžtos CPK 314 straipsnyje. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad, pagal CPK 314 straipsnį, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, tačiau yra dvi išimtys: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno pateikto naujo įrodymo, turi aiškintis, ar šis konkretus įrodymas galėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą, ir atsižvelgti į prašomo priimti naujo įrodymo įtaką šalių ginčo sprendimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-133-421/2019, 26 punktas).

6.                      Spręsdamas prašymą priimti naujus įrodymus, be anksčiau nurodyto teisinio reglamentavimo bei jo taikymo praktikoje sąlygų, apeliacinės instancijos teismas taip pat turi įvertinti, ar prašomi priimti įrodymai atitinka įrodymų sąsajumo taisyklę. Įrodymų sąsajumas reiškia įrodymų turinio loginį ryšį su konkrečios bylos įrodinėjimo dalyku, t. y. informacija (faktiniai duomenys), sudaranti įrodymų turinį, turi patvirtinti arba paneigti aplinkybes, kurios yra reikšmingos konkrečioje civilinėje byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-479-687/2017).

7.                      Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ieškovas pareiškė patikslintą ieškinį atsakovams dėl geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo sutarties sudarymo be bendrasavininkų sutikimo. Teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovo teikiami įrodymai nei patvirtina, nei paneigia bylai reikšmingų aplinkybių. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, ieškovo kartu su apeliaciniu skundu pateiktus naujus įrodymus atsisako priimti.

 

Dėl žodinio bylos nagrinėjimo

 

8.                      Apeliantas prašo apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nenagrinėjo ieškovo, kaip buitinio energijos vartotojo, teisės atsiskaityti už gautas paslaugas pagal pateiktos energijos apskaitos prietaiso parodymus, o ne pagal savivaldybės nustatytas normas.

9.                      CPK 321 straipsnio 1 dalis nustato, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK straipsnyje nurodytas išimtis. CPK 322 straipsnis nustato, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Dalyvaujantys byloje asmenys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba pareiškime dėl prisidėjimo prie apeliacinio skundo gali pateikti motyvuotą prašymą skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, tačiau šis prašymas teismui nėra privalomas.

10.                      Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs apeliacijos objektą, apeliacinį skundą, atsiliepimo į jį argumentus, konstatuoja, jog nenustatyta būtinybė apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą (CPK 321 ir 322 straipsniai). Atsižvelgiant į tai, prašymas dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka netenkinamas.

 

Dėl faktinių aplinkybių ir apeliacijos objekto

 

11.                      Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad ieškovas ir atsakovai yra namo bendrasavininkai. Ieškovui name nuosavybės teise priklauso: 1/24 dalis patalpos, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 1/24 dalis patalpos, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 1/24 dalis patalpos, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 1/24 dalis patalpos, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 1/24 dalis patalpos, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 1/24 dalis patalpos, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 1/24 dalis patalpos, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 1/24 dalis patalpos, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 1/24 dalis patalpos, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 1/24 dalis patalpos, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Atsakovams name bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklauso patalpa, kurios unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 23/24 dalys patalpos, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 23/24 dalys patalpos, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 23/24 dalys patalpos, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 23/24 dalys patalpos, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 23/24 dalys patalpos, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 23/24 dalys patalpos, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 23/24 dalys patalpos, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 23/24 dalys patalpos, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 23/24 dalys patalpos, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 23/24 dalys patalpos, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).

12.                      2021 m. gruodžio 27 d. ieškovas pateikė prašymą UAB „Kauno vandenys“ sudaryti su juo vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo sutartį. UAB „Kauno vandenys“ 2022 m. sausio 6 d. raštu paprašė ieškovo pateikti visų bendrasavininkų raštiškus sutikimus dėl sutarties sudarymo ir sąskaitų pateikimo pagal įvadinį skaitiklį ieškovo vardu. 2022 m. rugpjūčio 19 d. ieškovas kreipėsi į atsakovus, siūlydamas atsakovams pateikti raštiškus sutikimus vandens sutarties sudarymui su ieškovu arba alternatyviai sudaryti analogišką vandens tiekimo sutartį patiems savo vardu. Atsakovai ieškovui sutikimo nedavė. Ieškovas ieškiniu prašė leisti jam savo vardu, be namo bendrasavininkų sutikimo, sudaryti su UAB „Kauno vandenys“ vandens tiekimo sutartį visam namui, tiekimo ribą nustatant ties įvadiniu į namą skaitikliu. Atsakovai su ieškovo ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti.

13.                      Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, padarė išvadą, kad ieškovas reikalavimas yra nepagrįstas, todėl jį atmetė. Ieškovas teikia apeliacinį skundą, kuriame prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą.  

14.                      Taigi, apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo buvo atmestas ieškovo ieškinys dėl geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo sutarties sudarymo be bendrasavininkų sutikimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

 

Dėl apeliacinio skundo argumentų

 

15.                      Teisėjų kolegijos vertinimu, priešingai nei teigia apeliantas, pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą, tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, tinkamai taikė materialinės teisės normas ir tinkamai motyvavo teismo sprendimą, todėl pritaria pirmosios instancijos teismo motyvams ir jų nekartoja, o tik, atsakydamas į apeliacinio skundų argumentus, juos papildo.

16.                      Apeliantas apeliaciniame skunde nurodo, kad jis nebuvo pateikęs jokių reikalavimų atsakovams, o pirmosios instancijos teismas nesąžiningai privertė ieškovą įtraukti atsakovais V. K. ir V. A. K..

17.                      Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ieškovas 2022 m. spalio 21 d. kreipėsi į teismą su prašymų išduoti leidimą dėl geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo sutarties sudarymo.

18.                      Pirmosios instancijos teismas 2022 m. spalio 26 d. nutartimi nustatė ieškovui 7 dienų terminą trūkumams šalinti. Pirmosios instancijos teismas minėtoje nutartyje, be kita ko, nurodė, kad: pagal VĮ Registrų centro duomenis namas priklauso ne tik ieškovui, bet ir V. K. bei V. A. K., todėl priimti sprendimus su turto disponavimu turi teisę visi bendrasavininkai; ieškovas, norėdamas tik savo vardu sudaryti sutartį dėl vandens tiekimo visam namui, turi gauti bendrasavininkų sutikimą arba kreiptis į teismą su ieškiniu leisti tai jam padaryti be bendrasavininkų sutikimo; ieškovas privalo atitinkamai suformuluoti savo ieškinio reikalavimus, įtraukti į bylos nagrinėjimą namo bendrasavininkus, pateikti įrodymus, jog jie tokius sutikimus duoti atsisakė. Taigi, pirmosios instancijos teismas, vadovaujantis CPK normomis, 2022 m. spalio 26 d. priėmė nutartį, kuria ieškovui nustatė terminą ieškinio trūkumams pašalinti, be kita ko, pasiūlydamas į bylos nagrinėjimą įtraukti namo bendrasavininkus.

19.                      Ieškovas, šalindamas 2022 m. spalio 26 d. nutartyje nurodytus trūkumus, 2022 m. lapkričio 7 d. pateikė ieškinį atsakovams V. K. ir V. A. K.. Ieškovas patikslintame ieškinyje suformulavo tokį reikalavimą – išduoti jam leidimą savo vardu be namo bendrasavininkų sutikimo sudaryti su UAB „Kauno vandenys“ vandens tiekimo sutartį visam namui, tiekimo ribą nustatant ties įvadiniu į namą skaitikliu. Taigi, akivaizdu, kad ieškovas siekė sukurti tam tikras teises ir pareigas be atsakovų, kurie yra namo bendrasavininkai, sutikimo. Tokio pobūdžio byloje turėjo būti vertinamas atsakovų atsisakymo duoti sutikimą pagrįstumas.

20.                      Teisėjų kolegija, apibendrindama tai, kas nurodyta anksčiau, sutikti su ieškovo argumentais, nurodytais apeliaciniame skunde, kad jis nebuvo pareiškęs jokių reikalavimų atsakovams, kad pirmosios instancijos teismas nesąžiningai privertė jį į bylą atsakovais įtraukti kitus namo bendrasavininkus, neturi jokio pagrindu.

21.                      Apeliantas teigia, kad pirmosios instancijos teismas neištyrė esminės ginčo aplinkybės, jog trečiasis asmuo UAB „Kauno vandenys“ neleidžia už suteiktas paslaugas atsiskaityti pagal apskaitos prietaiso (skaitiklio) rodmenis, o skaičiuoja pagal savivaldybės nurodytas paslaugų suvartojimo normas. Apeliantas taip pat teigia, kad trečiasis asmuo UAB „Kauno vandenys“ nepagrįstai ir selektyviai reikalauja pateikti bendraturčių sutikimus.

22.                      Teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos įgyvendinama CPK nustatyta tvarka, laikantis įstatyme įtvirtintų ieškinio pareiškimo procesinės tvarkos, jo formos ir turinio reikalavimų. 

23.                      Pagal civiliniame procese galiojantį dispozityvumo principą teisminio nagrinėjimo dalyko nustatymas yra ginčo šalių, o ne teismo pareiga, teismas nagrinėja ginčą neperžengdamas ginčo šalių nustatytų ribų. Paprastai bylos nagrinėjimo teisme ribas nustato ieškovas. Jo suformuluotas ieškinio dalykas (reikalavimas) ir nurodytas faktinis ieškinio pagrindas (aplinkybės, kuriomis jis grindžia savo reikalavimą) apibrėžia teisminio nagrinėjimo dalyką (CPK 135 straipsnio 1 dalies 2, 4 punktai), leidžia teismui tinkamai pasirengti bylos nagrinėjimui, o atsakovui (kitiems proceso dalyviams), kuriam pareikštas ieškinys, – teikti atsikirtimus, gintis nuo pareikšto ieškinio ar su juo sutikti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-114-378/2015).

24.                      Taigi, bylos nagrinėjimo ribas apibrėžia faktinis ieškinio pagrindas ir ieškinio dalykas, taip pat atsakovo pateikti atsikirtimai į ieškinį. Teismas, priimdamas sprendimą, neturi teisės peržengti bylos nagrinėjimo ribų, apibrėžtų pirmiau įvardytais elementais, išskyrus proceso įstatyme nustatytus atvejus (CPK 265 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. gruodžio 29 d nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-298-969/2022, 24 punktas; 2023 m. liepos 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-220-381/2023, 39 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).

25.                      Pažymėtina ir tai, kad esminis bylos nagrinėjimas vyksta pirmosios instancijos teisme, todėl būtent ten pagal proceso operatyvumo, koncentruotumo bei draudimo piktnaudžiauti procesu principus (CPK 7 straipsnis, 42 straipsnio 5 dalis) turi būti pateikti visi šalių reikalavimai, atsikirtimai bei įrodymai. CPK 226 straipsnyje įsakmiai nurodyta, kad pasirengimo nagrinėti bylą teisme metu šalys ir tretieji asmenys turi teismui pateikti visus įrodymus bei paaiškinimus, turinčius reikšmės bylai, galutinai suformuluoti savo reikalavimus ir atsikirtimus į pareikštus reikalavimus. Jeigu šalys ar tretieji asmenys bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu nevykdo arba netinkamai vykdo nurodytas pareigas, jie gali tikėtis sau nepalankių, CPK nustatytų teisinių padarinių: draudimo apeliacinį skundą grįsti aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme, draudimo apeliaciniame skunde kelti naujus reikalavimus, ribojimo teikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teisme, draudimo kasaciniame skunde remtis naujais įrodymais bei aplinkybėmis, kurios nebuvo nagrinėtos pirmosios ar apeliacinės instancijos teismuose (CPK 306 straipsnio 2 dalis, 312, 314 straipsniai, 347 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-95/2012).

26.                      Nagrinėjamu atveju ieškovas ieškinyje nebuvo nurodęs jokių faktinių aplinkybių, susijusių su UAB Kauno vandenys“ priimtu sprendimu (ne)leisti jam atsiskaityti už suteiktas paslaugas pagal apskaitos prietaiso (skaitiklio) parodymus. Ieškovas, kaip minėta anksčiau, prašė išduoti leidimą jo vardu be namo bendrasavininkų sutikimo sudaryti su UAB „Kauno vandenys“ vandens tiekimo sutartį visam namui, tiekimo ribą nustatyti ties įvadiniu į namą skaitikliu.

27.                      Taigi, ieškovas pasirinko savo teisės gynimo būdą ir atitinkamai suformulavo savo ieškinio reikalavimą. Atsižvelgdamas į tai, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatinėjo faktines bylos aplinkybes, susijusias su tuo ar atsakovai (ne)pagrįsti atsisakė išduoti leidimą sudaryti sutartį su UAB „Kauno vandenys“, nes toks buvo faktinis ieškinio pagrindas. Pirmosios instancijos teismas negalėjo nustatyti kitokių faktų, kuriais ieškovas nesirėmė reikšdamas reikalavimą, t. y. neturėjo jokio pagrindo išplėsti reikalavimo ribų apimties. Be to, kaip teisingai pažymėjo atsakovai atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovas nebuvo pareiškęs jokio reikalavimo trečiajam asmeniui UAB „Kauno vandenys“. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas taip pat neturėjo jokio pagrindo aiškintis aplinkybes, susijusias su UAB „Kauno vandenys“ atisakymu sudaryti sutartį su ieškovu be bendraturčių sutikimo, t. y. ar teisėtai ir pagrįstai UAB „Kauno vandenys“ pareikalavo ieškovą pateikti atsakovų sutikimą.

28.                      Ieškovas taip pat nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai iš jo priteisė atsakovams bylinėjimosi išlaidas, nes nesąžiningai privertė ieškovą įtraukti į bylą atsakovais namo bendraturčius.

29.                      Teisėjų kolegija dėl atsakovų įtraukimo į bylą pagrįstumo pasisakė anksčiau (žr. nutarties 26–30 punktus), todėl nurodytų argumentų nekartoja. Dėl bylinėjimosi išlaidų pažymėtina, jog CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis raštu teismui pateikia prašymą su išlaidų paskaičiavimu ir pagrindimu. Pagal CPK 98 straipsnio 2 dalį, šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteisiamo užmokesčio už advokato teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos).

30.                      Šiuo aspektu svarbu paminėti ir tai, kad bylinėjimosi išlaidų paskirstymo principas yra toks, kad pralaimėjusi šalis laimėjusiai bylą šaliai atlygina visas turėtas bylinėjimosi išlaidas (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Taigi įstatyme įtvirtintas bylinėjimosi išlaidų paskirstymo institutas yra grindžiamas principu ,,pralaimėjęs moka“ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-232/2013). Bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklės yra sureguliuotos taip, kad būtų užtikrinta šalies, laimėjusios bylą, teisė į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Pagrindas, pagal kurį yra nustatoma laimėjusioji šalis ir atitinkamai paskirstomos bylinėjimosi išlaidos, pirmosios instancijos teisme yra ieškiniu pareikštų materialiųjų subjektinių reikalavimų išsprendimo rezultatas.

31.                      Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ieškovo ieškinys buvo atmestas, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė atsakovų turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimą. Atsakovai pirmosios instancijos teisme pateikė prašymą priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas, taip pat įrodymus, patvirtinančius turėtų išlaidų dydį. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai priteisė atsakovams iš ieškovo bylos nagrinėjimo metu patirtas bylinėjimosi išlaidas.

 

Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų

 

32.                      Kiti apeliacinio skundo argumentai neturi esminės teisinės reikšmės tinkamam civilinės bylos išnagrinėjimui, todėl teisėjų kolegija atskirai dėl jų nepasisako.

 

Dėl bylos procesinės baigties ir bylinėjimosi išlaidų

 

33.                      Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas išdėstyta, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino byloje esančius įrodymus, teisingai nustatė bylos aplinkybes, atskleidė bylos esmę ir tuo pagrindu tinkamai pritaikė materialinės teisės normas. Pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, naikinti jį apeliacinio skundo motyvais nėra teisinio ir faktinio pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

34.                      Atmetus ieškovo apeliacinį skundą, sprendžiamas atsakovų bylinėjimosi išlaidų apeliaciniame procese atlyginimo klausimas. Atsakovai atsiliepime į apeliacinį skundą prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas, tačiau jų dydį patvirtinančių įrodymų iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos nepateikė. Atsižvelgiant į tai, atsakovų turėtos bylinėjimosi išlaidos apeliaciniame procese iš ieškovo nėra priteisiamos (CPK 93, 98 straipsniai).

 

Kauno apygardos teismo teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

 

n u t a r i a :

 

Kauno apylinkės teismo 2023 m. birželio 5 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

 

 

Teisėjai                                                                Evaldas Burzdikas

 

 

                                                                         Edvardas Paliokas 

 

 

Jurgita Sujetienė