Civilinė byla Nr. 2-11263-912/2013

(Teisminio proceso Nr. 2-68-3-05162-2013-9)

Procesinio sprendimo kategorijos: 34.5; 128.20

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

NUTARTIS

2013 m. vasario 26 d.

Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Tomas Venckus,

rašytinio proceso tvarka viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs civilinę bylą pareiškėjo A. M. pareiškimą dėl paveldėto turto palikimo administratoriaus paskyrimo,

nustatė:

Pareiškėjas prašo teismo paskirti jį mirusio tėvo V. M. (V. M.) po mirties likusio turto administratoriumi.

Pareiškime nurodoma, kad 2012 m. gruodžio 31 d. mirė pareiškėjo tėvas V. M.. Pastarasis nesurašė testamento, neturėjo sutuoktinio ar daugiau vaikų. Pareiškėjas teigia, kad jis yra vienintelis mirusiojo įpėdinis. Mirusiajam nuosavybės teise priklausė butas (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas taip pat nurodė, kad kitoje civilinėje byloje Vilniaus miesto 3–iojo apylinkės teismas 2012 m. lapkričio 27 d. sprendimu priteisė ieškovei M. M. iš atsakovo V. M. 5675 Lt skolą pagal paskolos sutartis ir 1670 Lt bylinėjimosi išlaidų (civilinė byla Nr. 2-4676-614/2012). Pareiškėjas atkreipė dėmesį į tai, kad jo tėvas V. M. dėl nurodyto teismo sprendimo nespėjo paduoti apeliacinio skundo. Pareiškėjas tvirtina, kad, nebūdamas po tėvo mirties paveldimo turto administratoriumi, jis negalės tinkamai pasirūpinti tėvo butu ir negalės paduoti apeliacinio skundo dėl pirmiau nurodyto teismo sprendimo.

Pareiškimas atmestinas.

Pagal CPK 53 straipsnį, byloje turinčiam dalyvauti mirusio ar nustatyta tvarka paskelbto mirusiu fizinio asmens įpėdiniui, jeigu palikimo dar niekas nepriėmė, atstovauja paskirtasis palikimo turtui saugoti ir tvarkyti testamento vykdytojas arba palikimo administratorius. Jis pateikia teismui dokumentą apie jo paskyrimą testamento vykdytoju arba palikimo administratoriumi.

Palikimo administratorius turi būti skiriamas vadovaujantis CK 5.65 straipsniu. Vadovaujantis nurodyta teisės norma, jeigu į palikimą įeina turtas, kurį reikia tvarkyti (individuali (personalinė) įmonė, ūkininko ūkis, vertybiniai popieriai ir kt.), ir to negali atlikti testamento vykdytojas arba įpėdinis, taip pat jeigu palikėjo kreditoriai pareiškia ieškinį prieš priimant įpėdiniams palikimą, tai apylinkės teismas skiria paveldimo turto palikimo administratorių, kuris turi CK 5.38 straipsnio nustatytas teises. Palikimo administratoriui taikomos mutatis mutandis šio kodekso ketvirtosios knygos XIV skyriaus normos.

Iš pirmiau aptartų teisės normų, kuriose reglamentuojamas paveldimo turto palikimo administratoriaus skyrimas, matyti, kad yra du pagrindai palikimo administratoriui skirti. Pirma, tai – poreikis tvarkyti į palikimą įeinantį turtą, kai negali atlikti testamento vykdytojas arba įpėdinis. Antra, tai – palikėjo kreditorių pareikštas ieškinys prieš priimant įpėdiniams palikimą. Be to, nurodytą pagrindą aiškinant sistemiškai su CK 5.55 straipsniu, akcentuotina tai, kad pagal CK 5.55 straipsnio 1 dalį, dėl palikimo administratoriaus paskyrimo į teismą galima kreiptis kai, be kita ko, palikėjo skolos gali viršyti palikimo vertę. Iš pareiškėjo A. M. pareiškimo ir prie jo pridėtų dokumentų matyti, kad pareiškėjas yra 2012 m. gruodžio 31 d. mirusio V. M. sūnus. Mirusysis nuosavybės teise turėjo butą (duomenys neskelbtini), taip pat kitoje civilinėje byloje Vilniaus miesto 3–iojo apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 27 d. sprendimu ieškovei M. M. iš jo priteista skola pagal paskolos sutartis. Pareiškėjas teigia, kad, teismui nepaskyrus jo tėvo palikimo administratoriumi, jis negali mokėti mokesčių už nurodytą butą. Šį argumentą teismas atmeta kaip nepagrįstą, nes tai, kad įpėdiniui, kuris kreipėsi į notarą dėl palikimo priėmimo, bet kuriam dar neišduotas paveldėjimo teisės liudijimas dėl to, jog dar nesuėjęs CK 5.67 straipsnyje nustatytas terminas paveldėjimo teisės liudijimui išduoti, neužkirstas keliamas tvarkyti į palikimą įeinantį turtą ir mokėti už jį mokesčius. Teismas taip pat pripažįsta nepagrįstu pareiškėjo argumentą, kad tėvo palikimo administratorius turi būti paskirtas, nes pareiškėjas nori paduoti apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 3–iojo apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 27 d. sprendimo. Pirmiau šioje nutartyje nurodyta, kad vienas iš pagrindų paskirti palikimo administratorių yra palikėjo kreditorių pareikštas ieškinys prieš priimant įpėdiniams palikimą. Pareiškėjo nurodyta situacija nepatenka į aptariamo pagrindo paskirti palikimo administratorių apibrėžtį. Pažymėtina, kad prie pareiškimo nepridėta įrodymų apie tai, kad pareiškėjas būtų kreipęsi į notarą dėl palikimo priėmimo tėvo V. M. mirties. Be to, pareiškėjas nepridėjo įrodymų apie tai, kad jis yra vienintelis asmuo, pretenduojantis į tėvo palikimą. Byloje, be kita ko, nėra įrodymų apie tai, koks iš viso yra mirusio V. M. palikimo mastas. Dėl to pagal pareiškėjo pateiktus dokumentus negalima nustatyti, yra CK 5.55 straipsnio 1 dalyje nustatyta sąlyga skirti palikimo administratorių ar ne, t. y. neaišku, gali palikėjo skolos viršyti palikimo vertę ar ne. Tad teismas negali patikrinti pareiškėjo teiginio, kad, nepaskyrus palikimo administratoriaus, bus apribotos pareiškėjo galimybės tinkamai pasirūpinti paveldėtu turtu, pagrįstumo.

Dėl visų pirmiau išdėstytų priežasčių teismas konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju nėra CK 5.65 straipsnyje nustatytų pagrindų skirti palikimo administratorių po V. M. mirties. Dėl to pareiškėjo pareiškimas atmestinas. Pareiškėjui išaiškintina, kad ši nutartis, pateikus naujus įrodymus ir (ar) pasikeitus aplinkybėms, neužkerta kelio pakartotinai kreiptis į teismą dėl palikimo administratoriaus paskyrimo (CPK 582 straipsnio 6 dalis).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290, 291, 582 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Atmesti pareiškėjo A. M. prareiškimą dėl paveldėto turto palikimo administratoriaus paskyrimo.

Ši nutartis neskundžiama.

(parašas)

Kopija tikra

teisėjas

Tomas Venckus

2013 m. vasario 26 d.