Baudžiamoji byla Nr. 1-44-373/2023

                                                                                      Teisminio proceso Nr. 1-01-1-21182-2022-3

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.4;

1.2.4.4.1; 1.2.26.2; 2.3.6.4.5.1; 2.3.6.4.5.2; 2.1.15.3.3.2 

(S)

UTENOS APYLINKĖS TEISMAS

N U O S P R E N D I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

             2023 m. sausio 20 d.                             

Utena

Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų teisėja Laima Dumskienė,

sekretoriaujant Rasai Fedinienei,

dalyvaujant prokurorui Ramūnui Dubravai,

kaltinamajam R. G.,

jo gynėjui advokatui Eugenijui Karosui,

nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui Y. B.,

vertėjai Lidai Lisicovai,

teisiamajame posėdyje išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje R. G., gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnį, 138 straipsnio 1 dalį,

n u s t a t ė :        

R. G. 2022 m. birželio 11 d. apie 19.10 val. viešoje vietoje, automobilių stovėjimo aikštelėje, esančioje Utenoje, (duomenys neskelbtini) g., ties pastatu pažymėtu Nr. (duomenys neskelbtini), tyčia, būdamas neblaivus, pašalinių asmenų akivaizdoje, dėl menkavertės priežasties, įžūliais veiksmais, vieną kartą koja spyrė Y. B. į veido sritį, kuriam dėl veido sumušimo, pasireiškusio daugybiniais veido kaulų lūžiais ir minkštųjų audinių patinimu, nesunkiai sutrikdė sveikatą, tokiais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

Įrodymai ir veikos kvalifikavimo motyvai

Kaltinamasis R. G. parodė, kad jis 2022 m. birželio mėn. neblaivus ėjo namo ir pamatė ant suoliuko prie jo gyvenamojo namo sėdinčius ir rūkančius nukentėjusįjį ir dar vieną asmenį, kurių nepažinojo. Jis priėjo pasišnekėti prie nukentėjusiojo, kuris ant žemės numetė nuorūką, ir tarp jų prasidėjo konfliktas. Nukentėjęs pirmas jam trenkė į nosį ir jis gindamasis sudavė atgal ranka du kartus į veido sritį, nosį, gal dar į pilvą. Kojom nespardė.

Kaltinamojo kaltė įrodyta kitais byloje surinktais įrodymais.

       Nukentėjęs Y. B. parodė, kad 2022 m. birželio pradžioje apie 19.10 val. prie kaltinamojo gyvenamojo namo laiptinės su draugu D. A. sėdėjo ant suoliuko ir rūkė. Kaltinamasis jiems už nugaros, prie laiptinės durų ir kažką rėkė lietuvių kalba, buvo neblaivus ir agresyvus. Jis pasilenkė užgesinti nuorūką prie kojos ir tuo momentu jam spyrė koja į veidą iš apačios. Prie jo prieinančio R. G. nematė. Prieš kaltinamąjį fizinio smurto nenaudojo. Neturinei žalai atlyginti prašo priteisti 6000 eurų, nes dėl kaltinamojo veiksmų prarado darbingumą daugiau kaip mėnesiui, negalėjo materialiai padėti (duomenys neskelbtini) esantiems savo artimiesiems. Dėl sužalojimo buvo sunku valgyti kietą maistą, teko maitintis vaikišku maistu, jautėsi pažemintas, patyrė didelį moralinį sukrėtimą.

       Liudytojas D. A. parodė, kad su nukentėjusiuoju sėdėjo ant suoliuko ir rūkė. Matė kaltinamąjį, kuris buvo jiems už nugaros prie namo laiptinės ir kalbėjo pats su savimi. Y. B. pasilenkė užminti bei užgesinti nuorūką, o tuo metu priėjo kaltinamasis šaukdamas „nerūkyk“ ir dešine koja spyrė nukentėjusiajam į veidą. Nukentėjęs po smūgio nukrito ant suoliuko, paskui nuėjo toliau, o jis stengėsi atitraukti kaltinamojo dėmesį į save. Kaltinamasis buvo neblaivus. Nukentėjusysis prieš kaltinamąjį nesmurtavo.

       Liudytojas R. J. parodė, kad būdamas namuose išgirdo piktai rusiškai keikiantis. Iš ketvirtame aukšte esančio savo buto pažiūrėjo per langą ir pamatė nukentėjusįjį, kurio veidas buvo kruvinas. Jis išbėgęs į lauką pamatė ir kitą vaikiną, galimai D. A., kuris ginčijosi su kaltinamuoju. 

Liudytojas D. Ž. parodė, kad kaip policijos pareigūnas pagal pranešimą buvo nuvykęs adresu (duomenys neskelbtini), kur buvo du rusiškai kalbantys asmenys ir R. G.. Vienas iš rusakalbių buvo sužalotas, jo veidas buvo kruvinas. Rusakalbiai asmenys paaiškino, kad jie prie (duomenys neskelbtini) namo atsisėdo ant suoliuko parūkyti. Priėjęs jiems nepažįstamas R. G., teikdamas, kad „Lietuva lietuviams“ spyrė koja į veido sritį. Kaltinamasis nebuvo sužalotas, akivaizdžių sužalojimų nesimatė.

Ekspertas S. R. paaiškino, kad R. G. atliko ambulatorinę teismo psichiatrijos psichologijos ekspertizę. R. G. medicininėje dokumentacijoje buvo nurodyta, kad jis (duomenys neskelbtini) negalėjo visiškai suvokti pavojingo nusikalstamos veikos pobūdžio bei valdyti savo veiksmų, t. y. negalėjo pilna apimtimi visapusiškai teisingai ir kritiškai vertinti situacijos, savo veiksmų ir atitinkamai valingai reguliuoti savo veiklos. Šiuo metu R. G. (duomenys neskelbtini), dėl kurio gali suvokti savo veiksmų esmę ir juos valdyti. Taip pat R. G. nustatyti (duomenys neskelbtini). Nusikalstamos veikos padarymo metu buvo būklės paūmėjimas, neigiamą įtaką turėjo ir alkoholinė intoksikacija. Atmetus narkotikus ir alkoholį, jei tuo momentu nėra asmeniui provokuojančių veiksmų, tai elgesys gali būti sąlyginai adekvatus, bet jei įvyksta kažkokia konfliktinė situacija, tai tas elgesys gali būti smurtinis, sąlygotas liguisto įsitikinimo, išvedžiojimo. Konfliktinė situacija gali būti ir dėl (duomenys neskelbtini). Jeigu R. G. reguliariai lankytųsi pas psichiatrą, vartotų paskirtus medikamentus, nevartotų alkoholio ir narkotinių medžiagų, tai jo pavojingumą visuomenei būtų galima vertinti kaip žemą. Jei šių rekomendacijų jis nesilaikys, tai jo socialinis pavojingumas gali būti žymiai didesnis. Kaltinamasis gydėsi epizodiškai, tai jo kritika savo susirgimo atžvilgiu gali būti ribota.

Iš 2022-06-11 įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad (duomenys neskelbtini), esančioje automobilių stovėjimo aikštelėje ant asfalto, šaligatvio, automobilio kairės pusės galinių durelių bei galinio kairiojo sparno, ant suoliuko bei šalia jo matomos raudonos spalvos galimai kraujo dėmės (t.1, b. l. 14-26).

Specialisto išvadoje Nr. G 2178/2022(1) konstatuota, kad Y. B. nustatytas veido sumušimas, pasireiškęs daugybiniais veido kaulų lūžiais, minkštųjų audinių patinimu, kvalifikuojamas nesunkiu sveikatos sutrikdymu (t.1, b. l. 63-64).

R. G. alkoholio kiekio matuokliu 2022-06-11, 19.27 val. nustatytas 2,88 prom. neblaivumas (t.1, b. l. 114-115).

R. G. atlikus ambulatorinę kompleksinę teismo psichiatrijos, psichologijos ekspertizę nustatyta, kad jis inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo metu sirgo (duomenys neskelbtini), dėl ko jis negalėjo visiškai suvokti savo veiksmų esmės ir jų valdyti. Jis šiuo (duomenys neskelbtini), dėl kurio gali suvokti savo veiksmų esmę ir juos valdyti, tačiau jo galimybės adekvačiai suvokti bylos medžiagą gali būti ribotos. R. G. rekomenduojama priverčiamoji medicinos priemonė - ambulatorinis stebėjimas pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis (t.2, b. l. 38-44).

Kaltinamasis R. G. teigia, kad nukentėjęs pirmas jam trenkė į nosį ir jis gindamasis pastarajam sudavė ranka du kartus į veido sritį, nosį, gal dar į pilvą, kojom nespardė.  Ši kaltinamojo versija paneigta kitais byloje surinktais aptartais įrodymais. Nukentėjęs parodė, kad jam sėdint ant suoliuko ir pasilenkus užgesinti nuorūką, pajuto spyrį koja į veidą iš apačios. Prie jo prieinančio R. G. nematė. Nukentėjusiojo parodymus visiškai patvirtino kartu su juo buvęs ir įvykį matęs liudytojas D. A., kuris parodė, kad Y. B. sėdint ant suoliuko ir pasilenkus užgesinti nuorūką, prie jo priėjo kaltinamasis ir dešine koja spyrė nukentėjusiajam į veidą. Liudytojas parodė, kad nukentėjęs prieš kaltinamąjį fizinio smurto nevartojo. Liudytojas D. Ž. patvirtino, kad kaltinamasis po įvykio nebuvo sužalotas. Specialisto išvadoje konstatuotas Y. B. veido sumušimas, pasireiškęs daugybiniais veido kaulų lūžiais, minkštųjų audinių patinimu, kuris galėjo būti padarytas smūginiu kieto buko daikto poveikiu (kito asmens suduotu smūgiu koja), kuriam padaryti pakako vieno trauminio poveikio (t.1, b. l. 63-64), atitinka nukentėjusiojo ir liudytojo D. A. parodymus apie kaltinamojo prieš nukentėjusįjį pavartoto smurto pobūdį. Iš karto po nukentėjusiojo sužalojimo apžiūrėjus įvykio vietą - automobilių stovėjimo aikštelę - rastos raudonos spalvos, galimai kraujo dėmės ant suoliuko, ant kurio sėdėjo nukentėjęs, šalia jo, ant asfalto, šaligatvio, aikštelėje stovėjusio automobilio. Liudytojas R. J., matęs padėtį po nukentėjusiojo sužalojimo, taip pat parodė, kad pastarojo veidas buvo kruvinas, tačiau nenurodė, kad ir R. G. būtų buvęs  sužalotas. Kaltinamasis dėl galimai jo atžvilgiu nukentėjusiojo pavartoto smurto nesikreipė į gydymo įstaigą, šios aplinkybės nenurodė ir į įvykio vietą atvykusiems pareigūnams. Taigi, kaltinamojo versija, kad pirmas jam sudavė nukentėjęs ir jis gindamasis smurtavo prieš pastarąjį, paneigta aptartų įrodymų visuma, kurie leidžia padaryti neabejotiną išvadą, kad kaltinamasis spyrė nukentėjusiajam į veidą ir dėl veido sumušimo, pasireiškusio daugybiniais veido kaulų lūžiais, minkštųjų audinių patinimu, nesunkiai sutrikdė jo sveikatą.

Kaltinamasis prieš nukentėjusįjį smurtavo viešoje vietoje - mieste prie daugiabučio namo birželio mėn. apie 19.10 val., t. y. šviesiu paros metu, kai daugelis žmonių po darbo yra namuose ir jo veiksmai buvo matomi pašaliniams asmenims. Šią aplinkybę patvirtina liudytojo R. J. parodymai, kad jis, būdamas savo bute ketvirtame namo aukšte, išgirdo kaltinamojo rusiškus keiksmažodžius ir per langą pamatė sužalotą nukentėjusįjį. Smurtinius kaltinamojo veiksmus matė ir su nukentėjusiuoju buvęs liudytojas D. A., kuris stengėsi atitraukti jo dėmesį nuo nukentėjusiojo, kad jo daugiau nemuštų.

Byloje nustatytos įvykio aplinkybės leidžia padaryti išvadą, kad kaltinamasis, būdamas neblaivus, dėl menkavertės priežasties (manydamas, kad nukentėjęs numetė ant žemės nuorūką) viešoje vietoje, matant kitiems asmenims, smurtavo prieš nukentėjusįjį, kurio nepažinojo ir jokių asmeninių santykių neturėjo. Jis tokiu įžūliu elgesiu, pasireiškusiu fiziniu smurtu prieš nukentėjusįjį, sukėlusiu pastarajam nesunkų sveikatos sutrikdymą, rodė nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

Kaltinamojo veiksmai, esant idealiai nusikalstamų veikų sutapčiai, kvalifikuojami pagal BK 284 straipsnį ir 138 straipsnio 1 dalį. 

Bausmės skyrimo motyvai

Skiriant bausmę kaltinamajam atsižvelgiama į jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kad veiką padarė būdamas ribotai pakaltinamas. Jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir apsvaigimas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. 

R. G. padarė du tyčinius baigtus nesunkius nusikaltimus, esant idealiai nusikalstamų veikų sutapčiai.

Vertinant kaltinamojo asmenybę atsižvelgiama į tai, kad jis praeityje teistas už tyčinius nusikaltimus, teistumas išnykęs. Baustas administracine tvarka už alkoholio vartojimą bei neblaivaus pasirodymą viešoje vietoje. Pagal gyvenamąją vietą nusiskundimų dėl jo elgesio negauta. 

Skiriant bausmę vertinamas kaltinamojo padarytos veikos bei jo asmenybės pavojingumas.

R. G. atlikus ambulatorinę kompleksinę teismo psichiatrijos, psichologijos ekspertizę nustatyta, kad jis inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo metu sirgo (duomenys neskelbtini), dėl ko negalėjo visiškai suvokti savo veiksmų esmės ir jų valdyti (t.2, b. l. 38-44). Teismo posėdyje apklaustas ekspertas psichiatras paaiškino, kad kaltinamasis dėl (duomenys neskelbtini) būklės paūmėjimo jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo metu negalėjo pilna apimtimi visapusiškai teisingai ir kritiškai vertinti situacijos, savo veiksmų ir atitinkamai valingai reguliuoti savo veiklos. Neigiamą įtaką jo sprendimams ir veiksmams turėjo ir alkoholinė intoksikacija. Įvykus konfliktinei situacijai, kuri gali būti ir dėl įsivaizduojamų priežasčių, sąlygojamų psichikos sutrikimo, kaltinamojo elgesys gali būti smurtinis, sąlygotas liguisto įsitikinimo, išvedžiojimo.

Kaltinamasis dėl jam nustatyto (duomenys neskelbtini), kuris nėra pakankamas pagrindas pripažinti jį nepakaltinamu, negalėjo visiškai suvokti pavojingo nusikalstamos veikos pobūdžio ar valdyti savo veiksmų, t. y. veikos padarymo metu jis buvo ribotai pakaltinamas (BK 18 straipsnis).

Pagal BK 18 straipsnio 2 dalį asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą ir teismo pripažintas ribotai pakaltinamu, atsako pagal baudžiamąjį įstatymą, tačiau bausmė jam gali būti švelninama remiantis šio kodekso 59 straipsniu, arba jis gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės ir jam taikomos šio kodekso 67 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės arba šio kodekso 98 straipsnyje numatytos priverčiamosios medicinos priemonės.

Kaltinamasis padarė brutalią smurtinę veiką, jis praeityje teistas už tyčinius nusikaltimus, tame tarpe kelis kartus už viešosios tvarkos pažeidimą. Nuolat daro administracinius nusižengimus susijusius su girtavimu. Šią veiką taip pat padarė būdamas sunkaus girtumo laipsnio ir neblaivumas turėjo įtakos jo nusikalstamam elgesiui. Iš R. G. teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akto matyti, kad jis psichiatro žinioje yra nuo 2008 metų, kuomet ambulatoriškai konsultuotas dėl (duomenys neskelbtini). Jis nuo jaunystės gausiai piktnaudžiavo alkoholiu bei narkotinėmis medžiagomis, dėl (duomenys neskelbtini) gydėsi epizodiškai. Ekspertas psichiatras paaiškino, kad kaltinamojo pavojingumas visuomenei priklauso nuo to ar jis reguliariai gydysis ir nevartos psichoaktyvių medžiagų. Esant šioms sąlygoms, jo pavojingumą visuomenei būtų galima vertinti kaip žemą, o šių rekomendacijų nesilaikant, jo socialinis pavojingumas gali būti žymiai didesnis.

Įvertinus kaltinamojo padarytus su girtavimu susijusius administracinius nusižengimus, teismo psichiatrijos, psichologijos ekspertizės akte esančius duomenis apie nuolatinį piktnaudžiavimą alkoholiu ir narkotinėmis medžiagomis, nereguliarų gydymąsi dėl (duomenys neskelbtini), jo pavojingumo visuomenei negalima vertinti kaip žemo ir netikslinga atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės bei taikyti baudžiamojo poveikio priemones ar rekomenduojamą priverčiamąją medicinos priemonę - ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis.

Kaltinamajam, įvertinus jo asmenybės ir padarytos veikos pavojingumą, skirtina bausmė. R. G. teistumas išnykęs ir jis laikomas pirmą kartą teisiamu asmeniu, kuriam už nesunkius nusikaltimus turėtų būti skiriama su areštu arba terminuotu laisvės atėmimu nesusijusi bausmė. Skirdamas arešto arba terminuoto laisvės atėmimo bausmę, teismas privalo motyvuoti savo sprendimą (BK 55 straipsnis).

Įvertinus neigiamus kaltinamojo asmenybę apibūdinančius duomenis, padarytos veikos pavojingumą - kėsinosi į žmogaus sveikatą, sukeldamas pakankamai sunkias pasekmes nukentėjusiajam, taip pat ir į tai, kad veiką padarė būdamas ribotai pakaltinamas,   jam skirtina arešto bausmė. Bausmės dydis, atsižvelgiant į vienodą kiekį jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, neigiamus asmenybę apibūdinančius duomenis, skaičiuotinas nuo šios bausmės už nusikaltimą vidurkio iki maksimumo.

Dėl aukščiau aptarto kaltinamojo gyvenimo būdo (nuolatinis girtavimas, narkotinių medžiagų vartojimas) nėra pagrindo manyti, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus jos atlikimo, t. y. atidedant bausmės vykdymą, remiantis BK 75 straipsniu.

Civiliniai ieškiniai

Panevėžio teritorinės ligonių kasos ieškinys dėl 59,20 eurų nukentėjusiojo gydymo išlaidų atlyginimo pagrįstas įrodymais (t.1, b.l.79-82) ir tenkinamas visa apimtimi, priteisiant šią žalą iš kaltinamojo (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso ((toliau ir – BPK) 115 straipsnio 1 dalis).

Nukentėjusiojo Y. B. ieškinys dalyje dėl 6000 eurų neturtinės žalos atlyginimo tenkinamas iš dalies. Nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį atsižvelgiama į tai, kad kaltinamasis nukentėjusįjį sužalojo tyčiniais veiksmais. Nukentėjęs dėl sužalojimo patyrė fizinį skausmą, nepatogumus dėl veido sumušimo, pasireiškusio daugybiniais veido kaulų lūžiais ir minkštųjų audinių patinimu, dvasinį sukrėtimą, kurį laiką buvo nedarbingas ir negalėjo materialiai padėti (duomenys neskelbtini) esantiems savo artimiesiems. Taip pat atsižvelgiama ir į kaltinamojo psichikos būklę nusikalstamos veikos padarymo metu bei į jo turtinę padėtį – nedirba, registruojamojo turto neturi. Įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, reikšmingas sprendžiant neturtinės žalos dydžio klausimą, siekiant nustatyti teisingą ir protingą kompensaciją nukentėjusiajam bei užtikrinti proporcingą nukentėjusiojo ir kaltinamojo interesų pusiausvyrą, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais bei teismų praktika panašaus pobūdžio bylose, nukentėjusiajam priteistina neturtinei žalai atlyginti – 4000 eurų (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau ir – CK) 6.250 straipsnio 2 dalis).

Kardomoji priemonė

Iki bausmės vykdymo pradžios R. G. paliktina kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (t. 1, b.l. 152-153).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 303 straipsnio 2 dalimi, 304 – 305 straipsniais, 307 straipsniu,

n u s p r e n d ž i a :

R. G. pripažinti kaltu:

pagal BK 284 straipsnį ir paskirti areštą 60 parų,

pagal BK 138 straipsnio 1 dalį ir paskirti areštą 75 paroms.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, bausmes subendrinti apėmimo būdu  ir paskirti galutinę subendrintą bausmę areštą 75 paroms.

 Į bausmės laiką įskaityti laikinojo sulaikymo laikotarpį 2022 m. birželio mėn. nuo 11 d. iki 12 d. (vieną parą).

R. G. ne vėliau kaip per 7 dienas nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos privalo atvykti atlikti arešto bausmės į jam laisvės atėmimo vietų įstaigos parinktą šios bausmės atlikimo vietą (šiuo atveju – į Lietuvos kalėjimų tarnybos Kauno kalėjimą, adresu Kaunas, Technikos g. 34, LT-51334). Dėl atvykimo datos informacijos teirautis tel. +370 37 452371 arba el. paštu info@kaunoti.lt. Nuteistasis dėl ligos ar kitų objektyvių priežasčių negalintis per 7 dienas nuo nuosprendžio įsiteisėjimo atvykti į bausmės atlikimo vietą, privalo raštu arba elektroniniu paštu apie tai pranešti bausmės atlikimo vietos administracijai ir suderinti su ja atvykimo atlikti bausmės datą.

Nuteistųjų, kurie neatvyko atlikti arešto bausmės ir nepranešė laisvės atėmimo vietų įstaigai neatvykimo priežasčių, paiešką atlieka policija.

Priteisti iš R. G. 59,20 eurus Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui už suteiktas asmens sveikatos priežiūros paslaugas, žalos atlyginimą pervedant į Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos, įmonės kodas 191351679, buv. Europos aikštė 1, LT-03505 Vilnius, sąskaitą Nr. LT217300010002484333.

Priteisti iš R. G. 4000,00 eurų Y. B. nusikaltimu padarytai neturtinei žalai atlyginti.

R. G. iki bausmės vykdymo pradžios palikti kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, paduodant skundą per Utenos apylinkės teismo Utenos rūmus.

Teisėja                                                                                    Laima Dumskienė