Baudžiamoji byla Nr. 2K-496/2006

                                                                    Procesinio sprendimo kategorija:

                                                                                                1.1.12.1.(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

              2006 m. rugsėjo 12 d.             

Vilnius

            Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Rimanto Baumilo, Viktoro Aiduko ir pranešėjo Antano Klimavičiaus,

sekretoriaujant L. Baužienei,

dalyvaujant prokurorui A. Meškai,

nuteistojo gynėjui advokatui H. Mackevičiui,

teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. V. kasacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2005 m. rugsėjo 27 d. nuosprendžio, kuriuo V. V. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 24 straipsnio 3 dalį, 182 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu dvejiems metams, pagal BK 300 straipsnio 2 dalį nuteistas laisvės atėmimu vieneriems metams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos iš dalies jas sudedant ir galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas dvejiems metams šešiems mėnesiams. Pritaikius BK 75 straipsnio 1 dalį, 2 dalies 7 punktą, paskirtos bausmės vykdymas atidėtas dvejiems metams, įpareigojant nuteistąjį be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms.

Šiuo nuosprendžiu nuteistas ir A. K. bei nuo baudžiamosios atsakomybės atleistas L. Š., tačiau ši nuosprendžio dalis kasacine tvarka neapskųsta.

Skundžiamas taip pat Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. sausio 9 d. nuosprendis, kuriuo Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2005 m. rugsėjo 27 d. nuosprendis pakeistas: nuteistojo V. V. veika iš BK 300 straipsnio 2 dalies perkvalifikuota į BK 302 straipsnio 2 dalį ir paskirta bausmė laisvės atėmimas vieneriems metams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirta bausmė subendrinta iš dalies sudedant su bausme, paskirta pagal BK 24 straipsnio 3 dalį, 182 straipsnio 1 dalį, ir galutinė bausmė paskirta laisvės atėmimas dvejiems metams šešiems mėnesiams. Kita nuosprendžio dalis palikta nepakeista.

Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, nuteistojo gynėjo, prašiusio kasacinį skundą patenkinti, ir prokuroro, prašiusio kasacinį skundą tenkinti iš dalies, paaiškinimų,

n u s t a t ė :

V. V. nuteistas už tai, kad, veikdamas bendrininkų grupe su L. Š., A. K., pagamino netikrą dokumentą, dėl ko buvo padaryta didelė žala, ir, V. V. organizavus, panaudodami suklastotą dokumentą, apgaule savo ir kitų asmenų naudai įgijo svetimą turtą, o būtent:

2000 m. birželio 7 d., veikdami bendrininkų grupe, V. V., L. Š. ir Z. K. B., kurio atžvilgiu baudžiamasis procesas nutrauktas jam mirus, V. V. paskirsčius vaidmenis ir L. Š. pateikus buto, esančio (duomenys neskelbtini), savininko J. A. pasą, buvo pagamintas, t. y. sudarytas, netikras dokumentas: L. Š. , V. V. įkalbėtas už 150 Lt atlygį sudaryti įgaliojimą dėl buto, priklausančio J. A. ir esančio (duomenys neskelbtini), pardavimo, (duomenys neskelbtini) notarų biure, pateikė savo bei buto savininko J. A. pasą, kurį jam davė V. V., o Z. K. B. suklastojo buto savininko J. A. parašą ir tokiu būdu jie pagamino, t. y. sudarė, netikrą dokumentą – 2000 m. birželio 7 d. įgaliojimą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo tariamai buto savininkas J. A. įgaliojo L. Š. tvarkyti buto pardavimo reikalus, ir taip J. A. buvo padaryta didelė žala;

2000 m. birželio 8 d., vykdydamas V. V. nurodymus, (duomenys neskelbtini), V. V. sumokėjus pinigus už pažymos išdavimą, L. Š. panaudojo, t. y. pateikė, netikrą dokumentą – 2000 m. birželio 7 d. įgaliojimą Nr. (duomenys neskelbtini) ir gavo pažymą Nr. (duomenys neskelbtini) apie Nekilnojamojo turto registre įregistruotą statinį – butą, priklausantį J. A. 2000 m. birželio 12 d., veikdami grupe, V. V. vadovaujant bei paskirsčius vaidmenis, vykdydami V. V. nurodymus sudaryti fiktyvią buto, priklausančio J. A., pirkimo – pardavimo sutartį, (duomenys neskelbtini) notarų biure, L. Š. pateikus netikrą dokumentą – 2000 m. birželio 7 d. įgaliojimą Nr. (duomenys neskelbtini), buto, priklausančio J. A., inventorinę knygą, kurią jam davė V. V., 2000 m. birželio 8 d. (duomenys neskelbtini) pažymą Nr. (duomenys neskelbtini), L. Š. ir A. K. pagamino, t. y. sudarė, netikrą dokumentą – buto, esančio (duomenys neskelbtini), pirkimo – pardavimo sutartį, kurios registro Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią A. K. neteisėtai įgijo turtinę teisę į šį butą, kurio vidutinė rinkos vertė 13 055 Lt, padarydami nukentėjusiajai K. A. didelės žalos. Tęsdamas nusikalstamą veiką ir vykdydamas V. V. tolimesnius nurodymus, 2000 m. spalio 23 d., panaudodamas minėtus suklastotus dokumentus, (duomenys neskelbtini) notarų biure, A. K. sudarė šio buto pirkimo – pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) ir taip apgaule pardavė butą D. I., t. y. veikdami grupe, savo bei kitų asmenų, t. y. D. I., naudai apgaule įgijo svetimą turtą ir turtinę teisę į butą, esantį (duomenys neskelbtini) ir po J. A. mirties priklausiusį nukentėjusiajai K. A.

Kasatorius V. V. prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2005 m. rugsėjo 27 d. nuosprendį ir Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. sausio 9 d. nuosprendį bei, vadovaujantis BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 arba 2 punktu, baudžiamąją bylą jam nutraukti.

Skunde kasatorius nurodo, kad abiejų instancijų teismai pažeidė BPK numatytas įrodinėjimo taisykles, taip pat netinkamai buvo pritaikytas patraukimo baudžiamojon atsakomybėn senaties institutas. Kasatorius įsitikinęs, kad jo dalyvavimas jam inkriminuotose veikose neįrodytas. Vieninteliai duomenys, kuriais grindžiamas kaltinimas yra L. Š. ir A. K. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, nors jie iš esmės skiriasi ir buvo nuolat keičiami, o teisminio nagrinėjimo metu jų duoti parodymai iš viso nepatvirtina kasatoriui pateiktų kaltinimų. Visiškai nepagrįsta apeliacinės instancijos teismo išvada, jog tiek ikiteisminio tyrimo, tiek pirmosios instancijos teisme metu kasatorius teigė nepažįstąs L. Š., o apeliaciniame skunde kasatorius neva teigia priešingai ir dėl to prieštarauja savo paties parodymams. Taip pat neaišku, kodėl teismas nusprendė, jog nukentėjusiajai buvo padaryta didelė žala, nors nukentėjusiosios buto vertė yra mažesnė nei 250 MGL (BK 190 straipsnis) ir buto realiai ji neprarado, iki šiol ten gyvena. Kasatorius nesutinka su jam inkriminuotu didelės žalos kvalifikuojančiu požymiu ir atitinkamai su tuo susijusiais jo veikoms pritaikytais baudžiamosios atsakomybės senaties terminais. Be to, teismas L. Š., A. K. bei kasatorių pripažino bendrininkais ir L. Š. atleido nuo baudžiamosios atsakomybės, suėjus patraukimo baudžiamojon atsakomybėn senaties terminui. Senaties institutas turėjo būti pritaikytas visiems bendrininkams vienodai, todėl teismas, kaip ir L. Š., negalėjo priimti jam apkaltinamojo nuosprendžio.

Nuteistojo V. V. kasacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Dėl patraukimo baudžiamojon atsakomybėn senaties

Aplinkybės, dėl kurių baudžiamasis procesas negalimas yra išvardintos BPK 3 straipsnyje. Viena iš jų yra nurodyta šio straipsnio 1 dalies 2 punkte – suėję baudžiamosios atsakomybės senaties terminai. Apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties esmė ta, kad, konstatavus jos buvimą, nutrūksta baudžiamieji ir baudžiamojo proceso teisiniai santykiai, o kaltininkui nekyla jokių baudžiamųjų teisinių padarinių. Jeigu sueina įstatymo numatyti senaties terminai ir jie nebuvo nutraukti ar sustabdyti, asmuo negali būti traukiamas baudžiamojon atsakomybėn. Taip pat pažymėtina, kad senaties terminas skaičiuojamas nuo nusikalstamos veikos padarymo iki nuosprendžio priėmimo dienos (2000 m. BK 95 straipsnio 2 dalis), o esant tęstinei nusikalstamai veikai, senaties termino eiga prasideda padarius paskutinį nusikalstamą veiksmą. Be to, atkreiptinas dėmesys, jog patraukimu baudžiamojon atsakomybėn yra laikomas apkaltinamojo nuosprendžio priėmimas.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso, patvirtinto 2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymu Nr. VIII-1968, Baudžiamojo proceso kodekso, patvirtinto 2002 m. kovo 14 d. įstatymu Nr. IX-785, ir Bausmių vykdymo kodekso, patvirtinto 2002 m. birželio 27 d. įstatymu Nr. IX-994, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo 13 straipsnyje išdėstytos baudžiamosios atsakomybės senaties taikymo taisyklės, pagal kurias parenkami atitinkami senaties terminai konkuruojant senajam ir naujajam BK. Įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo 13 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmenims, padariusiems nusikalstamą veiką ar nuteistiesiems iki 2003 m. gegužės 1 d., apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo ar apkaltinamojo nuosprendžio vykdymo senatis nustatoma vadovaujantis arba 2000 m. BK 3, 95, 96 straipsnių taisyklėmis, – kai senaties terminai pagal 2000 m. BK nuostatas yra tokie patys arba trumpesni, arba 1961 m. BK 7, 49, 50 straipsnių taisyklėmis, – kai senaties terminai pagal 2000 m. BK nuostatas yra ilgesni.

Apeliacinės instancijos teismo 2006 m. sausio 9 d. nuosprendžiu V. V. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 302 straipsnio 2 dalį už 2000 m. birželio 7 – 12 d. padarytą nusikaltimą. Už BK 302 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikaltimą (redakcija galiojusi iki 2006 m. vasario 11 d.) gali būti baudžiama bauda, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki penkerių metų. Pagal BK 11 straipsnio 4 dalį BK 302 straipsnio 2 dalyje numatytas nusikaltimas priskiriamas prie apysunkių nusikaltimų. 1961 m. BK 49 straipsnyje už minėto nusikaltimo padarymą nustatytas penkerių metų senaties terminas (1961 m. BK 49 straipsnio 1 dalies 3 punktas), o 2000 m. BK 95 straipsnis už analogišką nusikaltimą numato aštuonerių metų patraukimo baudžiamojon atsakomybėn senaties terminą (2000 m. BK 95 straipsnio 1 dalies 1 punkto c papunktis). Taigi sprendžiant baudžiamosios atsakomybės senaties termino trukmės klausimą V. V. baudžiamojoje byloje turi būti vadovaujamasi 1961 m. BK 49 straipsnio 1 dalies 3 punktu, nes jame už dokumentų panaudojimą, neturint teisėto pagrindo, nustatytas senaties terminas yra trumpesnis. Vadinasi už 2000 m. birželio 7 – 12 d. padarytą nusikaltimą V. V. patraukimo baudžiamojon atsakomybėn senaties terminas suėjo 2005 m. birželio 12 d., t . y. iki Klaipėdos apygardos teismo 2006 m. sausio 9 d. nuosprendžio priėmimo.

Tačiau pirmosios instancijos teismo 2005 m. rugsėjo 27 d. nuosprendžiu V. V. taip pat yra nuteistas pagal BK 182 straipsnio 1 dalį už 2000 m. spalio 23 d. pabaigtą daryti nusikaltimą. Už BK 182 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą gali būti baudžiama viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki trejų metų. Pagal BK 11 straipsnio 3 dalį BK 182 straipsnio 1 dalyje numatytas nusikaltimas priskiriamas prie nesunkių nusikaltimų. Tiek 1961 m. BK 49 straipsnyje, tiek 2000 m. BK 95 straipsnyje už minėto nusikaltimo padarymą nustatytas penkerių metų senaties terminas (1961 m. BK 49 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 2000 m. BK 95 straipsnio 1 dalies 1 punkto b papunktis). Taigi sprendžiant baudžiamosios atsakomybės senaties termino trukmės klausimą V. V. baudžiamojoje byloje turi būti vadovaujamasi 2000 m. BK 95 straipsnio 1 dalies 1 punkto b papunkčiu, nes jame už sukčiavimą senaties terminas nustatytas toks pats, kaip ir 1961 m. BK. Vadinasi senaties terminas už sukčiavimą sueina 2005 m. spalio 23 d., t. y. jau po 2005 m. rugsėjo 27 d. apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo.

Iš bylos duomenų matyti, kad V. V. sukčiavimą įvykdė 2000 m. spalio 23 d., t. y. iki senaties termino už 2000 m. birželio 7 – 12 d. padarytą veiką pabaigos. Tuo tarpu 1961 m. BK 49 straipsnio 2 dalyje, kurios nuostatos yra švelnesnės ir palankesnės kaltinamajam (nuteistajam) nei 2000 m. BK 95 straipsnio 4 dalies nuostatos, reglamentuojančios senaties eigos nutrūkimą, todėl yra taikytinos, nustatyta, jog senaties eiga nutrūksta, jeigu prieš sueinant nurodytiems terminams, asmuo padaro naują nusikaltimą, už kurį pagal įstatymą gali būti skiriamas laisvės atėmimas daugiau kaip dvejiems metams. Šiuo atveju senatis pradedama skaičiuoti nuo to momento, kai buvo padarytas naujas nusikaltimas. Vadinasi V. V. senaties termino eiga už 2000 m. birželio 7 – 12 d. padarytą nusikalstamą veiką nutrūko ir jos terminas iš naujo skaičiuojamas nuo 2000 m. spalio 23 d. Tačiau net ir skaičiuojant šį terminą nuo 2000 m. spalio 23 d., senaties terminas dėl BK 302 straipsnio 2 dalyje numatytos veikos baigiasi 2005 m spalio 23 d., t. y. iki Klaipėdos apygardos teismo 2006 m. sausio 9 d. nuosprendžio priėmimo.

Darytina išvada, jog kasatorius yra teisus, teigdamas jog senaties terminas dėl BK 302 straipsnio 2 dalyje numatytos veikos yra suėjęs ir jo baudžiamosios atsakomybės klausimas jau nebegali būti sprendžiamas, o baudžiamasis procesas privalo būti nutrauktas. Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai sprendė V. V. kaltės klausimą dėl BK 302 straipsnio 2 dalyje numatytos veikos. Priimdamas nuosprendį ir išspręsdamas V. V. kaltės klausimą, teismas pažeidė BPK 3 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatą, kad baudžiamasis procesas turi būti nutrauktas, jeigu suėjo baudžiamosios atsakomybės senaties terminai, todėl apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio dalis naikintina dėl padarytų esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų (BPK 3 straipsnio 1 dalies 2 punktas). V. V. baudžiamoji byla šioje dalyje (dėl pripažinimo kaltu ir nuteisimo pagal BK 302 straipsnio 2 dalį) nutrauktina suėjus baudžiamosios atsakomybės senaties terminui.

Kita vertus, akivaizdu, kad iki pirmosios instancijos teismo 2005 m. rugsėjo 27 d. apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo V. V. dėl nusikalstamos veikos, už kurią jis buvo nuteistas pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, senaties terminas nebuvo suėjęs. O kasatoriaus argumentas, kad baudžiamosios atsakomybės senaties institutas turėjo būti pritaikytas visiems bendrininkams vienodai, todėl teismas, kaip ir L. Š., negalėjo priimti jam apkaltinamojo nuosprendžio, nepagrįstas. Iš pirmosios instancijos teismo nuosprendžio matyti, kad L. Š., kaip bendrininko, veika nutrūko anksčiau nei kasatoriaus, dar 2000 m. birželio 12 d., todėl L. Š. baudžiamosios atsakomybės senaties terminas skiriasi nuo kasatoriaus, nes yra trumpesnis, už abi nusikalstamas veikas, numatytas BK 182 straipsnio 1 dalyje ir 300 straipsnio 2 dalyje, yra penkeri metai ir baigiasi 2005 m. birželio 12 d., t. y. iki 2005 m. rugsėjo 27 d. apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo.

Be to, atmestinas kasatoriaus argumentas dėl BK 190 straipsnio taikymo nustatant didelės žalos dydį pagal BK 302 straipsnio 2 dalį. Didelės žalos kriterijus pagal BK 302 straipsnio 2 dalį ir didelės vertės turto požymis pagal BK 182 straipsnio 2 dalį yra visiškai skirtingi veikų objektyvieji požymiai ir kvalifikuojant veikas negali būti tapatinami. Didelės vertės turto sąvokos turinys yra konkrečiai apibrėžtas BK 190 straipsnyje, nurodant, kad turtas yra didelės vertės, kai jo vertė viršija 250 MGL dydžio sumą. Tuo tarpu didelės žalos požymis, nustatytas BK 302 straipsnio 2 dalyje, yra vertinamasis kriterijus, kurio dydį teismas kiekvieną kartą nustato atsižvelgdamas į visas reikšmingas bylos aplinkybes, tarp jų ir į padarytą turtinę žalą, jeigu tokia žala buvo padaryta. O ta aplinkybė, kad nukentėjusioji buto realiai neprarado ir iki šiol ten gyvena, net jeigu ir atitinka tikrovę, didelės žalos dydžio neapsprendžia, nes pagal byloje esančią rašytinę medžiagą matyti, kad nukentėjusioji K. A. kaltinamųjų neteisėtai sudarytų sandorių pagrindu neteko nuosavybės teisės į butą, kuris jai priklausė po J. A. mirties.

Dėl įrodymų pakankamumo ir jų vertinimo

Nuteistojo V. V. nusikalstamos veikos kvalifikavimą pagal BK 182 straipsnio 1 dalį pagrindžia pirmosios instancijos teismo teisminio nagrinėjimo metu patikrintų, ištirtų, išanalizuotų ir tinkamai įvertintų įrodymų visuma. Kasatoriaus kaltę dėl sukčiavimo patvirtina kitų dviejų nuteistųjų L. Š., A. K. parodymai, nukentėjusiosios K. A., liudytojų A. A., D. J., A. D., A. I., notarių vienodi, nuoseklūs ir kategoriški parodymai, ekspertizės aktai ir kiti bylos rašytiniai įrodymai, kurie atitinka kaltinamųjų L. Š. ir A. K. parodymus (pažymos, sandoriai ir kt.), todėl kasatorius yra neteisus, teigdamas, kad jo nusikalstamą veiką pagrindžia tik kitų dviejų kaltinamųjų parodymai. L. Š. ir A. K. parodymai iš esmės sutampa, o esantys neatitikimai veikos kvalifikavimui nereikšmingi. Kasacinė teisėjų kolegija daro išvadą, kad teisminio nagrinėjimo metu buvo tinkamai ištirtos ir įvertintos tiek kasatorių teisinančios, tiek jį kaltinančios aplinkybės, o V. V. kaltę dėl sukčiavimo patvirtina pakankamai jį kaltinančių įrodymų.

Tačiau kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad teismų sprendimuose buvo netinkamai nurodytas V. V. dalyvavimo nusikalstamoje veikoje laipsnis. Pirmosios instancijos teismo nuosprendyje nurodyta, kad V. V. veiksmai dėl sukčiavimo vertintini kaip organizatoriaus, tačiau rezoliucinėje apkaltinamojo nuosprendžio dalyje V. V. dalyvavimas nusikalstamoje veikoje įvertinamas kaip vykdytojo, nurodant BK 24 straipsnio 3 dalį. Apeliacinės instancijos teismas šio neatitikimo tarp pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvuojamosios ir rezoliucinės dalies neištaisė. Atsižvelgiant į tai, kad nusikalstamos veikos organizavimas nėra savarankiška veika, pagal nustatytas faktines bylos aplinkybes V. V. taikytina BK 24 straipsnio 4 dalis, o ne šio straipsnio 3 dalis. Pagal susiklosčiusią teismų praktiką toks pakeistas veikos teisinis vertinimas nepripažįstamas sunkesniu nusikaltimu (Teismų praktika Nr. 24, P. 265).

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 382 straipsnio 6 punktu,

n u t a r i a :

Pakeisti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2005 m. rugsėjo 27 d. nuosprendį ir Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. sausio 9 d. nuosprendį:

Nutraukti V. V. bylą dėl kaltinimo pagal BK 302 straipsnio 2 dalį, suėjus baudžiamosios atsakomybės senaties terminui.

Perkvalifikuoti V. V. nusikalstamą veiką iš BK 24 straipsnio 3 dalies, 182 straipsnio 1 dalies į BK 24 straipsnio 4 dalį ir 182 straipsnio 1 dalį.

Panaikinti nuosprendžių dalis dėl bausmių subendrinimo.

Palikti nepakeistą likusią Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2005 m. rugsėjo 27 d. nuosprendžio ir Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. sausio 9 d. nuosprendžio dalį, kuria V. V. paskirta bausmė laisvės atėmimas dvejiems metams, ir, pritaikius BK 75 straipsnio 1 dalį, 2 dalies 7 punktą, paskirtos bausmės vykdymas atidėtas dvejiems metams, įpareigojant nuteistąjį be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms.

Teisėjai                                                                                    Rimantas Baumilas 

Viktoras Aidukas

                                                                                                                                                                                              Antanas Klimavičius