Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: [2025-01-30][nuasmenintas sprendimas byloje][eI2-3460-484-2025].docx
Bylos nr.: eI2-3460-484/2025
Bylos rūšis: administracinė byla
Teismas: Regionø administracinis teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Migracijos departamentas prie LR Vidaus reikalų ministerijos 188610666 atsakovas
Lietuvos Respublikos Valstybės saugumo departamentas 188675233 trečiasis suinteresuotas asmuo
Kategorijos:
Trečiųjų šalių piliečių ir jų šeimos narių teisė laikinai gyventi Lietuvoje
Teismo sprendimas
Trečiųjų šalių piliečių ir jų šeimos narių teisė apsigyventi Lietuvoje
Teismo sprendimo priėmimas, paskelbimas ir išsiuntimas
Draudimas atvykti
Užsieniečių teisinė padėtis
Užsieniečių išvykimas iš Lietuvos Respublikos
Užsieniečių teisinė padėtis
Teismo procesiniai dokumentai

?

                                                                                   Administracinė byla Nr. eI2-3460-484/2025

      Teisminio proceso Nr. 3-61-3-05693-2024-4 

                                                                                   Procesinio sprendimo kategorijos: 8.3.1; 8.6.4;                  

                                                                                   55.1.3

(S)

img1 

 

REGIONŲ ADMINISTRACINIS TEISMAS

 

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2025 m. sausio 29 d.

Vilnius

 

Regionų administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jūratės Gaidytės-Lavrinovič, Arūnos Kaminsko ir Inos Kirkutienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

        viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Y. N. (Y. N.) skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (trečiasis suinteresuotas asmuo – Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas) dėl sprendimų panaikinimo.

 

Teismas,

 

 n u s t a t ė :

 

        Pareiškėjas Y. N. (toliau – ir pareiškėjas ar užsienietis) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas: 1) panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir atsakovas ar Migracijos departamentas) 2024 m. spalio 3 d. sprendimą                        Nr. 24S223768 „Panaikinti leidimą laikinai gyventi LR“, kuriuo panaikintas pareiškėjui išduotas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje (toliau – Sprendimas); 2) panaikinti Migracijos departamento 2024 m. spalio 7 d. sprendimą Nr. 24S225213 „Uždrausti atvykti į LR“, kuriuo uždrausta pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką nuo sprendimo priėmimo dienos 60 mėnesių (5 metus).

        Pareiškėjas skunde nurodo, kad jis 2007–2012 m. dirbo (duomenys neskelbtini). Šio tarnybos fakto nuo Migracijos departamento nenuslėpė, 2022 m. rugpjūčio 24 d. pateikdamas Migracijos departamentui prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. Migracijos departamentui 2022 metais nagrinėjant pareiškėjo prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje ši aplinkybė buvo žinoma. Nepaisant to, Migracijos departamentas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – Įstatymas) 40 straipsnio 1 dalies 4 punktu ir 44 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 2022 m. spalio 17 d. priėmė sprendimą                                     Nr. 22S140349, kuriuo nusprendė išduoti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. 

        Pareiškėjo teigimu, kad jokių naujų aplinkybių, dėl kurių būtų atsiradęs pagrindas panaikinti jam išduotą leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, neatsirado. Pareiškėjas mano, kad nagrinėjamu atveju nėra nei vieno Įstatymo 50 straipsnyje numatyto savarankiško leidimų laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje panaikinimo pagrindo. Pareiškėjo tvirtinimu, Migracijos departamento sprendimai yra formalaus pobūdžio, grindžiami vien tik spėjimais ir įtarimais, kurie nėra pagrįsti jokiais faktais apie  jo keliamą grėsmę Lietuvos valstybės saugumui.

        Pareiškėjo vertinimu, vien tik jo tarnyba (duomenys neskelbtini) negali būti ir nėra pakankamas pagrindas pripažinti jo gyvenimą Lietuvoje keliančiu grėsmę valstybės saugumui. Paaiškina, kad jis dirbo eiliniu (duomenys neskelbtini), prieigos prie slaptos medžiagos ir informacijos neturėjo. 

        Pareiškėjas pažymi, kad, gavęs leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, sudarė būsto nuomos sutartį, investavo į buitį Lietuvoje, dirbo ir nesitikėjo, kad išduotas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje be jokio realaus pagrindo ir nuo jo valios nepriklausančių priežasčių bus panaikintas dėl esą teisiškai reikšmingų aplinkybių, kurios Migracijos departamentui buvo žinomos prieš leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje jam išdavimą.

        Pareiškėjo tvirtinimu, jo atžvilgiu pritaikyta neadekvati, neproporcinga ir neteisinga poveikio priemonė. Paaiškina, kad jis neatliko jokių tyčinių ar neatsargių nelegalaus darbo požymius atitinkančių veiksmų, jokios žalos valstybei ir viešiesiems finansams nepadarė, visą buvimo Lietuvoje laiką sąžiningai atliko savo darbo funkcijas, administracinių nusižengimų nepadarė, neteistas. Pareiškėjas tvirtina, kad savo veiksmais nesukėlė grėsmės nei Lietuvos nacionaliniam saugumui, nei  viešajai tvarkai.

        Pareiškėjo teigimu, Migracijos departamentas, priimdamas skundžiamus sprendimus, individualaus vertinimo neatliko, o priimti sprendimai neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – VAĮ) 10 straipsnio reikalavimų.

        Pareiškėjas pažymi, kad visi jo fiksuoti išvykimai iš Lietuvos į (duomenys neskelbtini) yra susiję su jo darbo specifika, darbo funkcijų vykdymu. Nurodo, kad mažojoje bendrijoje (toliau – MB) „(duomenys neskelbtini)“ dirbo pardavimo vadybininku ir jo darbo specifika pasižymėjo darbo įrangos pirkimu, derybomis su klientais, sutarčių su klientais sudarymu, finansinių ataskaitų teikimu, transporto priemonių remonto, priežiūros darbais. Dėl padažnėjusių vykimų į (duomenys neskelbtini) pareiškėjas taip pat paaiškina, kad jie yra susiję su žmonos ir trijų vaikų lankymu. 

        Pareiškėjas nesutinka su Migracijos departamento išvada, kad jis ateityje, gavęs leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, gali būti išnaudotas (duomenys neskelbtini) žvalgybos ir saugumo tarnybų užduočių vykdymui. Pareiškėjo vertinimu, sprendimuose nėra jokios informacijos apie jo ankstesnius veiksmus, jų pobūdį, kurie pagrįstų realų, o ne formalų ir deklaratyvų grėsmės valstybės saugumui buvimą, nėra informacijos ir apie tai, ar kažkokie jo veiksmai praeityje apskritai buvo vertinti priimant ginčijamus sprendimus. 

                Pareiškėjas, remdamasis Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) praktika, tvirtina, kad Migracijos departamentas ir Valstybės saugumo departamentas nenustatė konkrečių jo veiksmų ar jo darbinės profesinės veiklos, kuri galėtų būti pripažinta pati savaime kelianti pavojų visuomenės ar valstybės saugumui, taip pat nenustatė ir jo ketinimų atlikti veiksmus, nukreiptus prieš Lietuvos valstybės interesus, todėl atsakovo išvada apie jo tariamai keliamą grėsmę Lietuvos valstybės saugumui yra formali ir nepagrįsta. Pareiškėjo vertinimu, jo grėsmė Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui konstatuota remiantis išimtinai Valstybės saugumo departamento ir Migracijos departamento padarytomis prielaidomis, o ne nustatytais faktais. 

                Atsakovas Migracijos departamentas su pareiškėjo skundu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.

        Atsiliepime nurodo, kad Migracijos departamentas, priimdamas ginčijamą Sprendimą, vadovavosi  kompetentingos institucijos – Valstybės saugumo departamento išvada apie pareiškėjo keliamą grėsmę valstybės saugumui, pateikta vadovaujantis Įstatymo 4 straipsnio 4 dalimi. 

        Atsakovo teigimu, išvada, jog pareiškėjo gyvenimas Lietuvos Respublikoje gresia valstybės saugumui, padaryta atsižvelgus į pareiškėjo tarnybos 2007–2012 m. pobūdį (duomenys neskelbtini).

Valstybės saugumo departamento kontržvalgybos tyrimų metu surinkta informacija leidžia teigti, kad (duomenys neskelbtini) žvalgybos tarnybos, vykdydamos veiklą, nukreiptą prieš Lietuvos nacionalinio saugumo interesus, naudojasi Lietuvoje gyvenančiais savo šalies piliečiais, kurie anksčiau yra dirbę valstybės institucijose.

        Atsakovas pažymi, kad vien tai, jog pareiškėjui buvo išduotas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, savaime nereiškia, kad grėsmė dėl ankstesnių užsieniečio darbinių ryšių yra išnykusi. Keičiantis geopolitinei situacijai, gali kisti ir su pareiškėju susijusių aplinkybių vertinimas, todėl vien tai, kad jam buvo išduotas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, savaime nereiškia, jog toks leidimas ateityje nebus panaikintas. 

                Atsakovas nesutinka su pareiškėjo skundo argumentu, kad Migracijos departamentas, priimdamas skundžiamus sprendimus, rėmėsi vien tik Valstybės saugumo departamento pateikta informacija. Nurodo, kad Migracijos departamentas vertino visas aplinkybes, individualiai susijusias su pareiškėju, t. y. jo šeiminius ryšius su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje, kitus jo socialinius ir ekonominius ryšius, jo atsakymus į klausimyno klausimus ir Valstybės sienų apsaugos tarnybos duomenis. Atsakovas nurodo, kad pareiškėją su (duomenys neskelbtini) sieja stiprūs socialiniai ryšiai.

                Atsakovo vertinimu, ginčijami sprendimai atitinka tiek VAĮ, tiek teismų praktikos suformuluotus reikalavimus, t. y. priimti nešališkai ir objektyviai, pagrįsti objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, sprendimuose motyvų išdėstymas yra adekvatus, aiškus ir pakankamas.

            Trečiasis suinteresuotas asmuo Valstybės saugumo departamentas su pareiškėjo skundu taip pat nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.

        Valstybės saugumo departamentas atsiliepime nurodo, kad pareiškėjas 2007–2012 m. tarnavo (duomenys neskelbtini). Valstybės saugumo departamento vertinimu, pareiškėjas, tarnaudamas (duomenys neskelbtini), privalėjo būti lojalus (duomenys neskelbtini) ir palaikyti (duomenys neskelbtini) valdžią bei jos vykdomą agresyvią užsienio politiką, kuri kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui. (duomenys neskelbtini) valstybės institucijose tarnaujančių (dirbančių) asmenų patikimumą ir lojalumą valstybei kontroliuoja (duomenys neskelbtini) žvalgybos tarnybos. Jos užtikrina, kad šiose institucijose netarnautų valdančiajam režimui nelojalūs, vykdomos agresyvios užsienio ir represinės vidaus politikos nepalaikantys asmenys. 

        Trečiasis suinteresuotas asmuo atsiliepime atkreipia dėmesį, kad Valstybės saugumo departamento turimais duomenimis pareiškėjas periodiškai vyksta į (duomenys neskelbtini). Ši aplinkybė, anot trečiojo suinteresuoto asmens, kelia papildomas rizikas ir sudaro palankias sąlygas (duomenys neskelbtini) žvalgybos tarnyboms užmegzti kontaktus.

        Valstybės saugumo departamento vertinimu, pareiškėjas, gyvendamas Lietuvoje, gali būti išnaudotas (duomenys neskelbtini) žvalgybos ir saugumo tarnybų užduočių vykdymui. Valstybės saugumo departamento kontržvalgybos tyrimų metu surinkta informacija leidžia teigti, kad (duomenys neskelbtini) žvalgybos tarnybos, vykdydamos veiklą, nukreiptą prieš Lietuvos nacionalinio saugumo interesus, naudojasi Lietuvoje gyvenančiais savo šalies piliečiais, kurie anksčiau yra dirbę valstybės institucijose. Valstybės saugumo departamentas nustatė konkrečius tokią (duomenys neskelbtini) žvalgybos tarnybų veiklą Lietuvoje patvirtinančius atvejus. Palankią terpę tokiai (duomenys neskelbtini) žvalgybos tarnybų veiklai sudaro šių tarnybų naudojama agentų verbavimo savo valstybės institucijose, strateginiuose objektuose ir ginkluotosiose pajėgose sistema. Prioritetas vykdant žvalgybą skiriamas NATO ir ES valstybėms, kurias (duomenys neskelbtini) žvalgybos tarnybos laiko labiausiai priešiškomis šių valstybių valdantiesiems režimams.

                Trečiasis suinteresuotas asmuo nesutikimą su pareiškėjo skundu argumentuoja ir  Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2022 m. rugsėjo 22 d. nutarimu, priimtu byloje Nr. 19-A/2021, kuriame konstatuota, jog asmens ryšiai su užsienio valstybių institucijomis, tų valstybių fiziniais arba juridiniais asmenimis, keliantys grėsmę nacionaliniam saugumui, gali būti laikomi aplinkybe, suponuojančia tokio asmens pažeidžiamumą, taigi kartu galinčia kelti grėsmę valstybės ar visuomenės saugumo interesams. Valstybės saugumo departamento teigimu, pareiškėjas gali palaikyti ryšius su buvusioje darbovietėje ir (ar) kitose jėgos struktūrose dirbančiais (duomenys neskelbtini) režimui lojaliais asmenimis (pvz. buvusiais kolegomis) – ir tai yra pakankamas pagrindas išvadai, kad toks ryšių palaikymas gali būti laikomas aplinkybe, suponuojančia pareiškėjo pažeidžiamumą, kartu ir realią tikimybę, galinčią kelti grėsmę valstybės ar visuomenės saugumo interesams. 

        Valstybės saugumo departamentas, remdamasis LVAT praktika tvirtina, jog tai, kad užsieniečiui anksčiau buvo išduotas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, nėra pakankamas pagrindas paneigti reikšmingas užsieniečio biografijos aplinkybes, kurios vertinamos kaip keliančios grėsmę nacionaliniam saugumui.

        Aplinkybė, jog pareiškėjas nebetarnauja (duomenys neskelbtini) Respublikos valdžios struktūrose, anot trečiojo suinteresuoto asmens, savaime nereiškia, kad grėsmė dėl buvusių ryšių su (duomenys neskelbtini) Respublikos tarnybomis yra išnykusi.

        Valstybės saugumo departamento tvirtinimu, Lietuva neturi jokiais teisės aktais nustatytos pareigos leisti pareiškėjui gyventi Lietuvoje, jeigu tai neatitinka valstybės nacionalinių interesų. Grėsmė valstybės saugumui yra aplinkybė, kuri pripažįstama svarbia, sprendžiant leidimo laikinai  gyventi panaikinimo klausimą. Neįvertinus aptartų aplinkybių, kaip keliančių grėsmę valstybės saugumui, būtų prisiimta nepateisinamai didelė rizika valstybės saugumo nenaudai.

        Valstybės saugumo departamentas nesutinka su pareiškėjo skundo argumentu, jog Migracijos departamentas, priimdamas skundžiamus sprendimus, neatliko individualaus situacijos vertinimo. Nurodo, kad pareiškėjas nėra pasiekęs ilgalaikės ir tvarios integracijos lygio Lietuvoje. Pareiškėjo siekiui gyventi Lietuvoje negali būti teikiamas prioritetas prieš Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo interesus, ypač įvertinus tai, kad pareiškėjas turi stiprius ryšius su (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) gyvena visi pareiškėjo artimieji giminaičiai ((duomenys neskelbtini) Respublikos piliečiai) – sutuoktinė, trys vaikai, kiti giminaičiai, taip pat draugai, pažįstami, kolegos. Iki 2022 m. lapkričio mėn. pareiškėjas gyveno ir dirbo (duomenys neskelbtini). Gyvenimo Lietuvoje laikotarpiu pareiškėjas periodiškai grįžo į (duomenys neskelbtini) – fiksuoti net 79 sienos kirtimai. Stiprius ryšius su (duomenys neskelbtini) turinčio pareiškėjo, kurio atžvilgiu yra surinkta pakankamai duomenų, leidžiančių teigti, kad jis kelia grėsmę valstybės saugumui, tikslas likti gyventi Lietuvoje negali būti pateisintas vien jo interesais.

        Pažymi ir tai, kad pareiškėjo dažnas vykimas į (duomenys neskelbtini), nepriklausomai nuo vykimo priežasčių, kelia papildomas rizikas nacionalinio saugumo interesams ir sudaro labai palankias sąlygas (duomenys neskelbtini) žvalgybos ir saugumo tarnyboms užmegzti ir (ar) atnaujinti kontaktus su pareiškėju, kaip buvusiu (duomenys neskelbtini) pareigūnu ir (duomenys neskelbtini).

        Valstybės saugumo departamentas atsiliepime atkreipia dėmesį, kad pareiškėjas savo integracijai Lietuvoje pagrįsti pateikė nepasirašytą 2022 m. lapkričio 4 d. darbo sutartį, sudarytą su Lietuvos įmone, tačiau iš šios sutarties matyti, kad pareiškėjas šioje įmonėje dirba viso labo 1 (vieną) valandą per savaitę. Tokios apimties darbo santykiai negali būti laikomi tvariais ekonominiais ryšiais su Lietuva. Jokių kitų ryšių su Lietuva pareiškėjas neturi.

        Valstybės saugumo departamento vertinimu, priimant sprendimus, nebuvo pažeisti Lietuvos įstatymai ar kiti teisės aktai, viešojo administravimo subjektas neviršijo kompetencijos, taip pat sprendimais nebuvo nepagrįstai suvaržytos pareiškėjo teisės bei laisvės. Kadangi pareiškėjas pripažintas keliančiu grėsmę valstybės saugumui, jo asmeniniai interesai negali būti aukščiau Lietuvos valstybės saugumo. Migracijos departamento sprendimai priimti tinkamai įvertinus faktines bylos aplinkybes ir taikytinas teisės aktų nuostatas, todėl jų naikinti, vadovaujantis pareiškėjo nurodomais motyvais, nėra teisinio pagrindo.

 

Teismas

 

konstatuoja :

 

Byloje ginčas kilo dėl Migracijos departamento 2024 m. spalio 3 d. sprendimo Nr. 24S223768 „Panaikinti leidimą laikinai gyventi LR“, kuriuo panaikintas pareiškėjui išduotas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, ir Migracijos departamento 2024 m. spalio 7 d. sprendimo                                  Nr. 24S225213 „Uždrausti atvykti į LR“, kuriuo uždrausta pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką nuo sprendimo priėmimo dienos 60 mėnesių (5 metus), teisėtumo ir pagrįstumo.

Nustatyta, kad pareiškėjas, (duomenys neskelbtini) pilietis, ketindamas įsidarbinti MB „(duomenys neskelbtini)“  pagal profesiją, kuri nėra įtraukta į trūkstamų profesijų sąrašą pagal įmonės vykdomą veiklą ir dėl to pareiškėjui reikalingas Užimtumo tarnybos sprendimas dėl atitikties Lietuvos darbo rinkos poreikiams, t. y. pardavimo vadybininku, 2022 m. rugpjūčio 9 d. Migracijos departamentui pateikė prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. Pareiškėjas kartu su prašymu Migracijos departamentui pateikė MB „(duomenys neskelbtini)“ 2022 m. rugpjūčio 9 d. tarpininkavimo raštą Nr. 20220809-115692 (toliau – Tarpininkavimo raštas), kuriuo MB „(duomenys neskelbtini)“ įsipareigojo įdarbinti pareiškėją pardavimo vadybininku ir jam darbo sutarties laikotarpiu mokėti mėnesinį darbo užmokestį ne mažesnį negu 1 MMA. 

Migracijos departamentas, vadovaudamasis Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 punktu ir 44 straipsnio 1 dalies 2 punktu (Užimtumo tarnyba priėmė sprendimą dėl asmens darbo atitikties Lietuvos Respublikos darbo rinkos poreikiams), 2022 m. spalio 17 d.  priėmė sprendimą Nr. 22S140349 išduoti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi  Lietuvos Respublikoje 2 metams. Pareiškėjui leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje Nr. (duomenys neskelbtini), galiojantis iki 2024 m. lapkričio 2 d., (toliau – Leidimas), išduotas 2022 m. lapkričio 3 d. ir jam įteiktas 2022 m. lapkričio 4 d. 

Pareiškėjas 2024 m. liepos 30 d. Migracijos departamentui pateikė prašymą pakeisti Leidimą.

Užsienietis, pildydamas klausimyną (Leidimų laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiams išdavimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro                  2005 m. spalio 12 d. įsakymu Nr. 1V-329 (toliau – ir Aprašas), 10.31 punktas), nurodė, kad              2007–2012 m. dirbo (duomenys neskelbtini).

  Valstybės saugumo departamentas 2024 m. rugsėjo 16 d. raštu Nr. 18-8397 „Dėl leidimo gyventi Lietuvos Respublikoje neišdavimo (panaikinimo)“ Migracijos  departamentui pateikė išvadą, kad pareiškėjo gyvenimas Lietuvoje kelia grėsmę valstybės saugumui. 

  Migracijos departamentas, vadovaudamasis Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2024 m. rugsėjo 26 d. priėmė sprendimą Nr. 24S218354, kuriuo nusprendė atsisakyti pakeisti pareiškėjui išduotą Leidimą, nes jo gyvenimas Lietuvoje kelia grėsmę valstybės saugumui.

Migracijos departamentas, vadovaudamasis Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 14 punktu, 2024 m. spalio 3 d. priėmė sprendimą Nr. 24S223768 „Panaikinti leidimą laikinai gyventi LR“, kuriuo panaikino pareiškėjui išduotą leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, nes jo gyvenimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę valstybės saugumui.

 Be to, Migracijos departamentas, vadovaudamasis Įstatymo 133 straipsnio 5 dalimi, Įstatymo 133 straipsnio 7 ir 8 dalimis, Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo sudarymo ir tvarkymo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. balandžio 20 d. nutarimu Nr. 436, 4, 6, 15 ir 20 punktais, Kriterijų, kuriais vadovaujamasi nustatant ar sutrumpinant draudimo užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpį arba išbraukiant duomenis apie užsienietį iš užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo, vertinimo tvarkos 5, 37 ir 38.3 punktais, 2024 m. spalio 7 d. priėmė sprendimą       Nr. 24S225213 „Uždrausti atvykti į LR“, kuriuo uždraudė pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką nuo sprendimo priėmimo dienos 60 mėnesių (5 metus), nes jis gali kelti grėsmę valstybės saugumui.

 

   Dėl Migracijos departamento 2024 m. spalio 3 d. sprendimo Nr.24S223768 „Panaikinti leidimą laikinai gyventi LR“

 

        Įstatymo (suvestinė įstatymo redakcija nuo liepos 1 d. iki 2024 m. lapkričio 14 d.) 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas nustato, kad išduoti ar pakeisti leidimą gyventi užsieniečiui atsisakoma, jeigu jo gyvenimas Lietuvos Respublikoje gali grėsti valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai, o 50 straipsnio 1 dalies 14 punkte įtvirtinta, jog leidimas laikinai gyventi užsieniečiui panaikinamas, jeigu užsieniečio gyvenimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai.

Įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 5 punktas nustato, kad nacionalinę vizą užsieniečiui atsisakoma išduoti, o išduota nacionalinė viza panaikinama, jeigu jo buvimas Lietuvos Respublikoje gali grėsti valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai.

Įstatymo 4 straipsnio 3 dalis (2022 m. birželio 30 d. įstatymo Nr. XIV-1277 redakcija) nustato, kad užsieniečių buvimą ir gyvenimą Lietuvos Respublikoje kontroliuoja Migracijos departamentas ir Valstybės sienos apsaugos tarnyba, bendradarbiaudami su Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių institucijomis ir įstaigomis. Rusijos Federacijos piliečių vykimo iš Rusijos Federacijos teritorijos į Rusijos Federacijos Kaliningrado sritį ir atgal per Lietuvos Respublikos teritoriją kontrolę atlieka policija ir Valstybės sienos apsaugos tarnyba.

        Įstatymo 4 straipsnio 4 dalyje (2022 m. birželio 30 d. įstatymo Nr. XIV-1277 redakcija) įtvirtinta, jog užsieniečio keliamos grėsmės valstybės saugumui vertinimą atlieka Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas, o grėsmės viešajai tvarkai ar visuomenei – policija arba Valstybės sienos apsaugos tarnyba.

Įstatymo 4 straipsnio 5 dalyje (2024 m. gegužės 30 d. įstatymo Nr. XIV-2673 redakcija), be kita ko nurodyta, kad Migracijos departamentas, gavęs užsieniečio prašymą išduoti jam leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje, spręsdamas dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje ar laikinosios apsaugos užsieniečiui suteikimo, privalo gauti šio straipsnio 4 dalyje nurodytų institucijų įvertinimą, ar nėra šio straipsnio 4 dalyje nurodytų grėsmių valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar visuomenei. Leidimas gyventi užsieniečiui išduodamas tik gavus šių institucijų išvadas, kad užsienietis nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai ar visuomenei. 

Įstatymo 4 straipsnio 7 dalyje (2022 m. birželio 30 d. įstatymo Nr. XIV-1277 redakcija) įtvirtinta, kad  Valstybės saugumo departamentas, turėdamas duomenų, kad užsienietis, kuriam išduota viza, leidimas gyventi ar kitas šiame Įstatyme nurodytas užsieniečio teisę gyventi Lietuvos Respublikoje patvirtinantis dokumentas, kelia grėsmę valstybės saugumui, nedelsdamas apie tai informuoja Migracijos departamentą, kuris ne vėliau kaip per 7 kalendorines dienas nuo šios informacijos gavimo dienos panaikina užsieniečiui išduotą vizą, leidimą gyventi, jeigu tokie dokumentai buvo išduoti, arba užsieniečio teisę gyventi Lietuvos Respublikoje ir apie tai nedelsdamas informuoja užsienietį.

        LVAT savo nuoseklioje praktikoje (žr., pvz., 2010 m. birželio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-1810/2010; 2016 m. liepos 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3784-662/2016; 2022 m. kovo 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-1240-756/2022; 2023 m. balandžio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1461-520/2023) yra išaiškinęs, kad sprendžiant dėl atsisakymo išduoti (pakeisti) leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje ir / ar dėl tokio išduoto leidimo panaikinimo, privalo būti įvertintas užsieniečio gyvenimo Lietuvoje galimos grėsmės valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai realumas ir akivaizdumas (laiko bei įrodymų pakankamumo požiūriu). Kiekvieno konkretaus užsieniečio situacija paprastai yra unikali, todėl, be kita ko, būtina įvertinti ir individualią prašymą pateikusio užsieniečio situaciją (šeiminius, socialinius, ekonominius ar kitus ryšius su Lietuvos Respublika ir pan.) ir kitas reikšmingas aplinkybes.

        Teismų praktikoje taip pat pripažįstama, kad sprendžiant dėl užsieniečio gyvenimo Lietuvoje pavojaus valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai galimybės, atliekamas iš esmės perspektyvinis (į ateitį nukreiptas) vertinimas. Tai lemia, kad tam tikras situacijos prognozavimas šiuo atveju yra neišvengiamas. Tačiau šis procesas negali būti grindžiamas vien tik spėjimais ir įtarimais. Jis turi būti paremtas nustatytais faktais, ypač anksčiau atliktais asmens veiksmais, jų pobūdžiu. Būtent jų pagrindu ir galima daryti išvadą, ar yra pakankamai reali ir akivaizdi grėsmė valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai galimybė (žr., pvz., LVAT 2016 m. liepos 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3784-662/2016; 2018 m. balandžio 11 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-3826-556/2018).

Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad Migracijos departamentas pareiškėjo ginčijamą Sprendimą priėmė vadovaudamasis Valstybės saugumo departamento pateiktu vertinimu, jog pareiškėjo gyvenimas Lietuvoje kelia grėsmę valstybės saugumui.

Valstybės saugumo departamentas atliko pareiškėjo keliamos grėsmės valstybės saugumui vertinimą ir įvertinęs pareiškėjo užpildytą Migracijos departamento klausimyną, padarė išvadą, kad pareiškėjas, dirbdamas (duomenys neskelbtini), privalėjo būti lojalus (duomenys neskelbtini) Respublikai ir palaikyti (duomenys neskelbtini) valdžią bei jos vykdomą agresyvią užsienio politiką, kuri kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui. 

Valstybės saugumo departamentas 2024 m. rugsėjo 16 d. rašte Nr. 18-8397 „Dėl leidimo gyventi Lietuvos Respublikoje neišdavimo (panaikinimo)“ (toliau – Raštas) nurodė, kad (duomenys neskelbtini) valstybės institucijose dirbančių asmenų patikimumą ir lojalumą valstybei kontroliuoja (duomenys neskelbtini) žvalgybos ir saugumo tarnybos. Jos užtikrina, kad šiose institucijose nedirbtų valdančiajam režimui nelojalūs, vykdomos agresyvios užsienio ir represinės vidaus politikos nepalaikantys asmenys. Valstybės saugumo departamento vertinimu, pareiškėjui išdavus leidimą gyventi Lietuvoje jis gali būti išnaudotas (duomenys neskelbtini) žvalgybos ir saugumo tarnybų užduočių vykdymui kaip lojalus ir patikimas (duomenys neskelbtini) valdžiai asmuo.

Valstybės saugumo departamentas taip pat nurodė, kad kontržvalgybos tyrimų metu surinkta informacija leidžia teigti, kad (duomenys neskelbtini) žvalgybos tarnybos, vykdydamos veiklą, nukreiptą prieš Lietuvos nacionalinio saugumo interesus, naudojasi Lietuvoje gyvenančiais savo šalies piliečiais, kurie anksčiau yra dirbę valstybės institucijose.

 Valstybės saugumo departamentas pažymėjo, kad jis nustatė konkrečius tokią (duomenys neskelbtini) žvalgybos tarnybų veiklą Lietuvoje patvirtinančius atvejus. Palankią terpę tokiai (duomenys neskelbtini) žvalgybos tarnybų veiklai sudaro šių tarnybų naudojama agentų verbavimo savo valstybės institucijose, strateginiuose objektuose ir ginkluotosiose pajėgose sistema. (duomenys neskelbtini) žvalgybos tarnybos, veikdamos savo šalyje ir vykdydamos žvalgybą prieš užsienio valstybes, remiasi kontržvalgybos darbo objektuose, kurie yra svarbūs užtikrinant nacionalinį saugumą, sistema. Kontržvalgybos objektuose – valstybės institucijose, teisėsaugos tarnybose, strateginiuose ekonomikos sektoriuose ir ginkluotosiose pajėgose – kuriamas užverbuotų asmenų (agentų) tinklas. Užverbuoti agentai, dirbantys (duomenys neskelbtini) valstybės institucijose ar tarnaujantys šių šalių ginkluotosiose pajėgose, išnaudojami: 1) kontržvalgybos tikslais – siekiant išaiškinti galimą užsienio žvalgybos tarnybų veiklą šių objektų atžvilgiu; 2) žvalgybos informacijai rinkti – jei turi galimybes bendrauti su užsienio valstybių piliečiais ir (ar) reguliariai lankytis užsienio valstybėse. Prioritetas vykdant žvalgybą skiriamas NATO ir ES valstybėms, kurias (duomenys neskelbtini) žvalgybos tarnybos laiko labiausiai priešiškomis valstybės valdančiajam režimui. (duomenys neskelbtini) žvalgybos tarnybų darbas su agentais yra orientuotas į ilgalaikę, konkrečiai neapibrėžtą perspektyvą, ir pritaikomas prie kintančios užverbuotų asmenų situacijos. Žvalgybos tarnybos ryšius su agentais tęsia arba atnaujina po tam tikro laiko ir tais atvejais, kai jie baigia darbą valstybės institucijoje ar profesinę karinę tarnybą, tačiau tebeturi ar įgyja naujų žvalgybinių galimybių – gali reguliariai lankytis užsienyje arba išvyksta gyventi į žvalgybą dominančias užsienio valstybes. (duomenys neskelbtini) žvalgybos tarnybos, siekdamos tęsti ar atnaujinti buvusius ryšius su užsienio valstybėse gyvenančiais savo šalių piliečiais, gali naudoti autoritarinių šalių žvalgybos tarnyboms įprastus metodus – šantažuoti grasindamos paviešinti ankstesnio bendradarbiavimo faktą, taikyti administracinio ir teisinio poveikio priemones (duomenys neskelbtini) gyvenantiems giminaičiams (pavyzdžiui, grasinti atleisti iš darbo, apkaltinti nusikalstama veikla ir pan.). 

Be to, Valstybės saugumo departamentas nurodė, kad jo kontržvalgybos tyrimų ir žvalgybos operacijų metu surinkta informacija leidžia teigti, kad (duomenys neskelbtini) žvalgybos tarnybos yra suinteresuotos ir dažnai tikslingai skatina savo agentus išvykti gyventi į režimui priešiškas valstybes. Gyvendami užsienio valstybėse ir integravęsi į tų šalių visuomenes, agentai įgyja geresnes galimybes rinkti žvalgybos informaciją apie užsienio valstybių politinius ir ekonominius procesus, strateginės civilinės ir karinės infrastruktūros objektus ar vykdyti kitas žvalgybos tarnybų užduotis. Pasikeitus situacijai, Rusijos karinės agresijos atveju, su (duomenys neskelbtini) žvalgybos tarnybomis bendradarbiaujantys šių šalių piliečiai gali būti išnaudoti specialioms, karinę agresiją remiančioms operacijoms – propagandos ir dezinformacijos platinimui, diversijų prieš strateginės ir karinės infrastruktūros objektus vykdymui. 

Valstybės saugumo departamento turimais duomenimis, (duomenys neskelbtini) pil. Y. N. periodiškai vyksta į (duomenys neskelbtini), o tai gali kelti papildomas rizikas ir galimai sudaro palankias sąlygas (duomenys neskelbtini) žvalgybos tarnyboms užmegzti kontaktus. Valstybės saugumo departamento  vertinimu, (duomenys neskelbtini) pil. Y. N. išdavus leidimą gyventi Lietuvoje jis gali būti išnaudotas (duomenys neskelbtini) žvalgybos tarnybų užduočių vykdymui kaip lojalus ir patikimas (duomenys neskelbtini) valdžiai asmuo. 

Byloje ginčo, kad pareiškėjas 2007–2012 m. dirbo (duomenys neskelbtini), nėra. 

Remiantis Valstybės sienos apsaugos tarnybos informacinės sistemos duomenimis, kurie yra pateikti į bylą, neginčytinai nustatyta, kad pareiškėjas nuolat vyksta į (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas nuo 2013 m. į (duomenys neskelbtini) vyko 319 kartų, o nuo 2022 m. – 79 kartus. Kaip matyti iš pareiškėjo skundo, (duomenys neskelbtini) gyvena jo žmona, vaikai, kiti giminaičiai ir draugai.                                                                                                                                                                                                                                                                                                 

Šių aplinkybių visuma suponuoja išvadą, kad pareiškėjo ryšiai su (duomenys neskelbtini) nėra nutrūkę ir yra stiprūs.

(duomenys neskelbtini) autokratinio režimo keliama grėsmė Lietuvos nacionaliniam saugumui apibrėžta Nacionalinio saugumo strategijoje. Jos 16 straipsnyje konstatuojama: „Autoritarinio (duomenys neskelbtini) politinio režimo priešiškumas ir vykdomos provokacijos prieš Lietuvos Respubliką bei kitas demokratines valstybes didina nenuspėjamumą ir kelia naujų saugumo grėsmių. Auganti Rusijos Federacijos įtaka (duomenys neskelbtini), politinės, ekonominės ir karinės abiejų valstybių integracijos stiprinimas neigiamai veikia Lietuvos Respublikos ir viso regiono saugumo aplinką“. Dėl Rusijos keliamos grėsmės Lietuvos nacionaliniam saugumui Nacionalinio saugumo strategijos 14 punkte teigiama: „Didžiausia grėsmė Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui ir nacionalinių interesų užtikrinimui kyla iš augančio Rusijos valdžios autoritarizmo, agresyvumo ir imperialistinių ambicijų įgyvendinimo karinėmis ir kitomis, nekonvencinėmis hibridinėmis priemonėmis. Vis dažniau ignoruodama ne tik tarptautinės bendruomenės nuomonę, bet ir pažeisdama tarptautinę teisę, Rusijos valdžia kelia egzistencinę grėsmę Lietuvos Respublikai ir kartu visos euroatlantinės bendrijos saugumui“. Lietuvos Respublikos Seimas 2022 m. vasario 24 d. rezoliucijoje Nr. XIV-930 „Dėl Rusijos Federacijos ir (duomenys neskelbtini) agresijos prieš Ukrainą“ pasmerkė Rusijos Federacijos ir (duomenys neskelbtini) karinę agresiją prieš Ukrainą ir siekį nuversti teisėtai išrinktą Ukrainos valdžią, išreiškė tvirtą paramą Ukrainos suverenitetui, nepriklausomybei, teritorijos vientisumui ir tarptautiniu mastu pripažintų jos sienų neliečiamybei, taip pat pakvietė sustiprinti Europos Sąjungos ir NATO valstybių narių visuomenių atsparumą priešiškų šalių vykdomoms hibridinėms ir jų specialiųjų tarnybų keliamoms grėsmėms.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 56 straipsnio 7 dalyje nustatyta, jog teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais; taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Įvertinus ABTĮ 56 straipsnio 7 dalį darytina išvada, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – teismo vidiniu įsitikinimu, kuris yra ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Be to, bylos proceso dalyvių pareikšta nuomonė dėl įrodymų vienokio ar kitokio vertinimo negali saistyti teismo vidinio įsitikinimo dėl įrodymų vertinimo, pagrįsto minėta įrodymų vertinimo taisykle.         

Teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, atsižvelgdamas į (duomenys neskelbtini) keliamą grėsmę Lietuvai, be kita ko, ir dėl (duomenys neskelbtini) vaidmens vykdant neišprovokuotą agresiją prieš Ukrainą (šią aplinkybę teismas pripažįsta visiems žinoma, todėl papildomai neįrodinėtina (ABTĮ 57 straipsnio 1 dalis) ir su tuo susijusį geopolitinį kontekstą, vadovaudamasis vidiniu įsitikinimu ir protingumo bei sąžiningumo principais, neturi jokių priežasčių nesutikti su Valstybės saugumo departamento ir Migracijos departamento atliktu pareiškėjo keliamos grėsmės vertinimu. 

Pareiškėjas nepateikė konkrečių įrodymų ir byloje nėra duomenų, paneigiančių Valstybės saugumo departamento išvadoje nurodytas aplinkybes, įskaitant tai, kad jis tarnavo (duomenys neskelbtini), buvo lojalus (duomenys neskelbtini) ir palaikė (duomenys neskelbtini) valdžią bei jos vykdomą agresyvią užsienio politiką, ir kad (duomenys neskelbtini) valstybės institucijose dirbančių asmenų patikimumą ir lojalumą valstybei kontroliuoja šios valstybės žvalgybos ir saugumo tarnybos, užtikrinančios, kad tose institucijose nedirbtų valdančiajam režimui nelojalūs, vykdomos agresyvios politikos nepalaikantys asmenys, ir kad pareiškėjas, turėdamas leidimą nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje, gali būti išnaudotas (duomenys neskelbtini) žvalgybos ir saugumo tarnybų užduočių vykdymui kaip lojalus ir patikimas (duomenys neskelbtini) valdžiai asmuo. Teismo vertinimu, Migracijos departamento Sprendime pagrįstai konstatuota, jog pareiškėjo gyvenimas Lietuvoje kelia grėsmę valstybės saugumui.

        Vertinant pareiškėjo nurodytus argumentus, kad Valstybės saugumo departamento išvadoje nurodytos aplinkybės dėl jo keliamos grėsmės neatitinka tikrovės, be to, įvardinta grėsmė nėra reali, akcentuotina, kad nacionalinis saugumas – viešasis interesas ir visai visuomenei reikšminga vertybė (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. rugsėjo 22 d. nutartis byloje Nr. eA-1917-602/2021). Nacionalinio saugumo interesai – saugomi gyvybiniai ir pirmaeiliai valstybės saugumo interesai. Lietuvos nacionalinio saugumo teisinis pagrindas yra Lietuvos Respublikos Konstitucija, kurios 135 straipsnio pirmojoje pastraipoje numatyta, kad Lietuvos Respublika, įgyvendindama užsienio politiką, be kita ko, siekia užtikrinti šalies saugumą ir nepriklausomybę.

        Pagal tarptautinę teisę ir atsižvelgiant į sutartinius įsipareigojimus, valstybės turi teisę kontroliuoti užsieniečių atvykimą į jų teritoriją ir jų gyvenimą čia (žr. EŽTT 2006 m. spalio 18 d. sprendimą byloje Üner prieš Nyderlandus, pareiškimo Nr. 46410/99; LVAT 2019 m. liepos 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-4603-629/2019). EŽTT yra pažymėjęs, kad grėsmės nacionaliniam saugumui gali būti skirtingos pagal savo pobūdį, netikėtos arba sunkiai iš anksto apibrėžiamos. Visapusiškai apibūdinti nacionalinio saugumo sąvoką yra neįmanoma. Ji gali būti labai plati, paliekant plačią vertinimo laisvę atitinkamoms institucijoms apibrėžti, kas yra reikalinga šiam saugumui (žr., pvz., EŽTT 2008 m. balandžio 24 d. sprendimą byloje C. G. ir kt. prieš Bulgariją, pareiškimo Nr. 1365/07). Užsienio valstybių piliečių išsiuntimo ir draudimo atvykti į šalį kontekste valstybės saugumo klausimai yra esminės svarbos interesas. Šioje srityje EŽTT jurisprudencijoje pripažįstama platesnė susitariančiųjų šalių diskrecija, pažymint, jog grėsmės valstybės saugumui vertinimas sudaro valstybės suvereniteto vidinį branduolį (EŽTT 2019 m. lapkričio 26 d. sprendimas dėl priimtinumo byloje Zarubin ir kiti prieš Lietuvą (pareiškimų Nr. 69111/17, 69112/17, 69113/17, 69114/17).

        Kaip jau buvo nurodyta, sprendžiant dėl užsieniečio gyvenimo Lietuvoje pavojaus valstybės saugumui galimybės, atliekamas iš esmės perspektyvinis (į ateitį nukreiptas) vertinimas, vertinama potenciali grėsmė valstybės saugumui, todėl nagrinėjamu atveju pakanka pagrįsto manymo, kad pareiškėjo atlikti veiksmai (pareiškėjo tarnyba (duomenys neskelbtini) Valstybės saugumo departamento surinktos informacijos kontekste gali kelti grėsmę valstybės saugumui. Dėl šios priežasties pareiškėjo skunde nurodytos aplinkybės, kad esant toms pačioms aplinkybėms jam buvo išduotas Leidimas, savaime nesudaro pagrindo teigti, kad jis negali būti išnaudotas (duomenys neskelbtini) žvalgybos ir saugumo tarnybų užduočių vykdymui kaip pažeidžiamas asmuo, juolab, jog pareiškėjo šeima gyvena (duomenys neskelbtini).

Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, kad Migracijos departamento 2024 m. rugsėjo                    26 d. sprendimo Nr. 24S218354, kuriuo Migracijos departamentas nusprendė atsisakyti pakeisti pareiškėjui išduotą Leidimą, nes jo gyvenimas Lietuvoje kelia grėsmę valstybės saugumui, pareiškėjas teismui neskundė ir šis sprendimas yra įsiteisėjęs.

Migracijos departamentas Sprendime detaliai įvertino pareiškėjo socialinių ir ekonominių ryšių Lietuvos Respublikoje pobūdį ir pagrįstai konstatavo, kad pareiškėjo buvimo ir darbo laikotarpis nelaikytinas ilgalaikiu ryšiu su Lietuva ir neatsveria grėsmės valstybės saugumui svarbos. Todėl teismas daro išvadą,  kad, priešingai, nei teigia pareiškėjas, Migracijos departamento Sprendimas yra pakankamai konkretizuotas, motyvuotas ir individualizuotas.

 

Dėl Migracijos departamento 2024 m. spalio 7 d. sprendimo Nr.24S225213 „Uždrausti atvykti į LR“

 

Įstatymo 133 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad užsieniečiui uždraudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, jeigu jis gali kelti grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai. Uždraudimo atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpis gali būti ilgesnis negu penkeri metai. 

Sprendimą uždrausti (neuždrausti) užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką priima Valstybės sienos apsaugos tarnyba, jeigu ji priėmė šio Įstatymo 127 straipsnio 5 dalyje nurodytą sprendimą, arba Migracijos departamentas. Sprendimą uždrausti užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką šio straipsnio 4 dalyje nurodytais pagrindais užsienio reikalų ministro siūlymu priima vidaus reikalų ministras. Draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką trukmė nustatoma kiekvienu atveju tinkamai atsižvelgus į visas su konkrečiu atveju susijusias aplinkybes (Įstatymo 133 straipsnio 8 dalis).

Taigi, pagal Įstatymo 133 straipsnio 5 dalį, užsieniečiui, kuris gali kelti grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai uždraudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką.

 Įstatymo leidėjo Įstatymo 133 straipsnio 5 dalyje įtvirtintas reguliavimas dėl draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką  yra imperatyvus.

Kriterijų, kuriais vadovaujamasi nustatant ar sutrumpinant draudimo užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpį arba išbraukiant duomenis apie užsienietį iš užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo, vertinimo tvarkos, patvirtintos Departamento direktoriaus 2014 m. balandžio 14 d. įsakymu Nr. 3K-33 (toliau – ir Kriterijų vertinimo tvarka) 5 punkte nustatyta, kad tais atvejais, kai įvertinus visus turimus dokumentus, duomenis ir aplinkybių visumą nustatoma, kad užsienietis neatitinka Kriterijų vertinimo tvarkoje nurodytų kriterijų, sprendimai dėl draudimo atvykti gali būti nepriimami arba juose gali būti nustatomi draudimo atvykti laikotarpiai, proporcingi užsieniečio padarytam teisės pažeidimui. Kai užsienietis atitinka Kriterijų vertinimo tvarkoje nurodytus kriterijus, kitokie nei Kriterijų vertinimo tvarkoje numatyti draudimo laikotarpiai jam gali būti nustatomi, jeigu, įvertinus visus turimus dokumentus, duomenis ir atsižvelgus į Kriterijų vertinimo tvarkoje nurodytas aplinkybes, tai būtų protinga ir proporcinga. 

Kriterijų vertinimo tvarkos 11 punkte įtvirtinta, kad priimant sprendimą uždrausti atvykti užsieniečiui, kuriam buvo atsisakyta išduoti leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje ar jis buvo panaikintas, atsižvelgiama į: pagrindą, dėl kurio buvo atsisakyta išduoti leidimą gyventi ar jis buvo panaikintas (11.1 punktas); 11.2. esamus šeiminius, socialinius, ekonominius ir kitus užsieniečio ryšius su Lietuvos Respublika (11.2 punktas); tai, ar per pastaruosius vienerius metus iki sprendimo atsisakyti išduoti leidimą gyventi ar jį panaikinti priėmimo dienos: jau buvo atsisakyta užsieniečiui išduoti leidimą gyventi ar jis buvo panaikintas (11.3.1 punktas); užsieniečiui buvo atsisakyta išduoti vizą ar ji buvo panaikinta, jis buvo neįleistas, įpareigotas išvykti, grąžintas, išsiųstas ar neteisėtai išvyko (11.3.2 punktas). 

Kaip matyti iš Migracijos departamento Sprendimo, pareiškėjui Leidimas panaikintas, nes jo gyvenimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę valstybės saugumui.

Pagal Kriterijų vertinimo tvarkos 37 punktą priimant sprendimą uždrausti atvykti užsieniečiui, kuris gali kelti grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai, atsižvelgiama į: kompetentingos valstybės institucijos ar įstaigos motyvuotą išvadą ar pateiktą informaciją dėl to, ar užsienietis gali kelti grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai, ir į šios institucijos ar įstaigos siūlomą draudimo atvykti laikotarpį (37.1. punktas); užsieniečio šeiminius ryšius su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje (37.2. punktas).

Valstybės saugumo departamento pateiktoje išvadoje ne tik nurodyta, kad pareiškėjo gyvenimas Lietuvoje kelia grėsmę valstybės saugumui, bet ir pateiktas prašymas įrašyti pareiškėją į užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinį sąrašą 5 metų laikotarpiui.

Kriterijų vertinimo tvarkos 38.3. punkte nustatyta, kad šeiminių ryšių su Lietuvos Respublikoje gyvenančiais asmenimis neturinčiam užsieniečiui, kuris gali kelti grėsmę valstybės saugumui nustatomas 10 metų draudimo atvykti laikotarpis.

Bylos duomenimis neginčytinai nustatyta, kad pareiškėjas šeiminių ryšių su Lietuvos Respublikoje gyvenančiais asmenimis neturi.

Taigi pareiškėjui nustatytas 5 metų draudimo laikotarpis atitinka Kriterijų vertinimo tvarkos 38.3. punkto reikalavimus ir, teismo vertinimu, ši pareiškėjui pritaikyta poveikio priemonė nėra per griežta.

Apibendrindamas išdėstytus motyvus, teismas daro išvadą, kad Migracijos departamentas, priimdamas ginčijamus sprendimus, tinkamai taikė ginčo santykiui taikytinas teisės aktų nuostatas, įvertino ginčui aktualias faktines aplinkybes, todėl priėmė teisėtus ir pagrįstus sprendimus. Sprendimai atitinka Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 5 dalyje individualiam administraciniam aktui keliamus motyvuotumo ir pagrįstumo reikalavimus, jų panaikinti remiantis skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

 

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 133 straipsniu, Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 140 straipsnio 1–4 dalimis,

 

n u s p r e n d ž i a:

 

Pareiškėjo Y. N. (Y. N.) skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų administracinį teismą.

 

 

Teisėjai                                                                                                Jūratė Gaidytė-Lavrinovič

 

                                                                                                            Arūnas Kaminskas

 

                                                                                                 Ina Kirkutienė


Paminėta tekste:
  • A-1240-756/2022
  • eA-1461-520/2023
  • eA-3784-662/2016
  • eA-3826-556/2018
  • eA-1917-602/2021
  • eA-4603-629/2019