kaltinamasis M. P. vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo taisykles ir dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata:
2019 m. vasario 14 d., apie 14.17 val., Smiltelės gatvėje, Klaipėdos mieste, M. P. vairuodamas automobilį „Toyota Corola Verso“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini), keturių eismo juostų kelyje, kai jo važiavimo kryptimi buvo dvi eismo juostos, artėdamas antroje eismo juostoje prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, esančios ties Smiltelės gatvės Nr. 47 namu, nesilaikė saugaus eismo taisyklių, nesulėtino greičio ir nesustojo prieš kelio ženklą „Pėsčiųjų perėja“ tuo metu, kai pirmoje eismo juostoje jau buvo sustojusi kita transporto priemonė, ir partrenkė per pėsčiųjų perėją jam iš dešinės ėjusią pėsčiąją K. K.. Dėl šio eismo įvykio metu patirtų sužalojimų K. K. padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas.
Šiais neatsargiais veiksmais M. P. pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. spalio 3 d. Nr. 989 redakcija) patvirtintų Kelių eismo taisyklių 31 punktą (jeigu prieš pėsčiųjų perėją sustojo transporto priemonė, ta pačia kryptimi važiuojantis vairuotojas privalo sustoti ir vėl pradėti važiuoti tik įsitikinęs, kad perėjoje nėra pėsčiojo, kuriam jis galėtų sutrukdyti arba sukelti pavojų. Jeigu prieš pėsčiųjų perėją transporto priemonė sulėtino greitį, ta pačia kryptimi važiuojantis vairuotojas privalo sulėtinti greitį arba sustoti ir vėl pradėti važiuoti tik įsitikinęs, kad perėjoje nėra pėsčiojo, kuriam jis galėtų sutrukdyti arba sukelti pavojų) reikalavimus ir tai lėmė šio eismo įvykio kilimą.
K. M. P. pagal pareikštą kaltinimą kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad dėl jo kaltės pažeidžiant kelių eismo taisykles įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo sužalota K. K..
Nukentėjusiosios K. K. atstovė pagal įstatymą A. K. paaiškino, kad dukra K. K. jaučia skausmus iki šiol pakeliant rankytę, keičiantis orams, negali pilnai jos ištiesti, o lanko baletą. K. K. tiesiog bijo šokti, sako, negali taip, kaip kitos mergaitės, fortepijono nesiryžta lankyti, kadangi dėl gydymo padaryta didelė pertrauka, bijo, jog yra atsilikusi. Miegas vis dar sutrikęs, be šviesos nemiega, išlikusi baimė eiti per gatvę, per įvykio vietą iš viso neina, viena nelabai nori būti. Po įvykio ją krėsdavo šaltis, užklupdavo panikos priepuoliai, dabar šiek tiek aprimo, tačiau nerimo dar būna. K. K. pirmą kartą buvo ligoninėje, jai buvo šokas, kol ją nuramino, kad reikės daryti operaciją. Antros operacijos K. K. paniškai bijojo, ėjo pas psichologą. Dabar psichologo konsultacijas nutraukė dėl reabilitacijos, bet reikėtų dar lankyti. 2500 Eur išmokėta neturtinė žala yra nepakankama, nes tiek vaikas, tiek šeima patyrė daug išgyvenimų.
Iš Kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokolo nustatyta, kad eismo įvykio vieta yra Klaipėdos mieste, Smiltelės gatvėje ties namu Nr. 47, nereguliuojamoje pėsčiųjų perėjoje, esant giedrai dienai. Kelio danga – sausas, asfaltas. Automobilis „Toyota Corola Verso“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini), stovi automobilio priekine dalimi kryptimi link Minijos g., o galine- link Šiluitės pl. (1 t., b. l. 11-16).
Iš transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokolo nustatyta, kad apžiūrėtas automobilis „Toyota Corola Verso“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 17-20).
Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos specialisto išvados Nr. G 498/2019(03) nustatyta, kad tyrimui pateiktų medicininių dokumentų apimtyje, K. K. buvo nustatytas kairio žastikaulio proksimalinės dalies lūžimas. Nustatytą sužalojimą K. K. patyrė 2019 m. vasario 14 d. eismo įvykio metu teisėsaugos nustatytomis ir užduotyje nurodytomis aplinkybėmis. Pirminį smūgį K. K. važiuojančio automobilio dalimis patyrė iš kairės pusės į kairio žasto sritį. Dėl žastikaulio lūžimo sveikata sutrikdoma ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui, sužalojimas nesunkaus sveikatos sutrikdymo masto atitikties (1 t., b. l. 29-30).
Iš liudytojos M. L. parodymų nustatyta, kad 2019 vasario 14 d., apie 13.30 val., važiavo Smiltelės gatve kryptimi link Taikos prospekto pirma eismo juosta apie 40 km/h greičiu. Tą dieną buvo šviesus paros metas, oro sąlygos buvo geros, kelio danga buvo sausa. Privažiavusi nereguliuojamą pėsčiųjų perėją, kuri yra priešais mokyklą, pristojo. Priešais perėją taip pat yra greitį slopinantis kalniukas. Pravažiavusi kalniuką sustojo, nes jai iš dešinės pusės ant šaligatvio stovėjo mergaitė. Jos automobilis stovėjo iki perėjos likus 2-3 metrus. Jai sustojus mergaitė žengė į perėją ir ėjo ja lėtais žingsniais. Taip pat prie perėjos sustojo antroje eismo juostoje priešinga kryptimi važiavęs automobilis. Pro automobilio priekinį langą pamatė, kad antra eismo juosta važiuoja tamsiai pilkos spalvos automobilis „Toyota“, kuris į perėją įvažiavo nesustodamas. Mano, kad vairuotojas nepastebėjo, jog perėja eina mergaitė. Mergaitei tik įžengus į antrą eismo juostą, automobilis ją kliudė dešinės pusės priekiniu šonu. Prie mergaitės priėjo ir matė, kad mergaitė yra sąmoninga, verkė, šaukė, jog skauda ranką (1 t., b. l. 70-71).
Vertinant išdėstytų įrodymų visumą, kaltinamojo M. P. kaltė padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką yra įrodyta ir veika kvalifikuotina pagal BK 281 straipsnio 1 dalį, nes nustatyta, kad jis vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo taisykles ir dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata. Nukentėjusiosios K. K. atstovė pagal įstatymą A. K. civiliniu ieškiniu prašė priteisti iš civilinio atsakovo ADB „Compensa Vienna Insurance Group“ ir atsakovo M. P. subsidiariai 2500 Eur neturtinės žalos atlyginimo.
Civilinis atsakovas – ADB „Compensa Vienna Insurance Group“ išdėstė savo poziciją dėl ieškinio ir nurodė, jog su ieškiniu nesutinka, nes ieškovei jau yra atlyginęs 2500 Eur neturtinės žalos bei 171,15 Eur turtinės žalos. Nurodė, jog 2500 Eur išmokėtos neturtinės žalos suma yra pagrįsta, protinga, adekvati ginamoms vertybėms, o nukentėjusiosios įvertinta 5000 Eur neturtinės žalos suma yra nepagrįstai didelė ir neatitinka neturtinės žalos nustatymo kriterijams.
Lietuvos Respublikos CK 6.250 str. numato neturtinės žalos atlyginimo pagrindus ir dydį. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinė žala pagal Lietuvos Respublikos CK 6.250 str. 1 d. – tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma, todėl turi būti siekiama kuo teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinę ir fizinę skriaudą. Civilinis kodeksas nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, todėl teismas, spręsdamas dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio, atsižvelgia į CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatytus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus: 1) neturtinės žalos pasekmes; 2) žalą padariusio asmens kaltę; 3) žalą padariusio asmens turtinę padėtį; 4) jei padaryta turtinė žala, į šios žalos dydį; 5) kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes bei sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principus.
Civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos priteisimo tenkintinas iš dalies. Neturtinės žalos atlyginimo funkcija nėra nubaudimas ar nukentėjusio asmens turtinės padėties pagerinimas. Jos paskirtis kompensacinė, skirta atkurti socialiniam teisingumui. Nustatant atlygintinos žalos dydį asmens sužalojimo atveju, įvertinamas ne tik sveikatos sutrikdymo sunkumas, bet ir jo pobūdis, trukmė, pasveikimo galimybė, liekamieji reiškiniai, asmens turėtų galimybių praradimas.
Kaltinamojo M. P. civilinė atsakomybė buvo apdrausta draudimo kompanijoje ADB „Compensa Vienna Insurance Group“. Civilinis atsakovas ADB „Compensa Vienna Insurance Group“ pateikė rašytinius duomenis, kad nukentėjusiajai išmokėjo 2500 Eur draudimo išmoką dėl neturtinės žalos atlyginimo.
Pagal Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau – TPVCAPDĮ) 13 straipsnio 1 dalį, nukentėjęs trečiasis asmuo pretenziją dėl padarytos žalos gali pateikti atsakingam už padarytą žalą asmeniui (toliau – kaltininkas), tiesiogiai Europos Sąjungos valstybės narės ar užsienio valstybės draudimo įmonei, apdraudusiai kaltininko civilinę atsakomybę (toliau – atsakingas draudikas), atsakingo draudiko atstovui pretenzijoms nagrinėti arba – šio įstatymo 17 ir 18 straipsniuose nurodytais atvejais – Biurui ar Biuro atstovui. Šioje įstatymo normoje įtvirtinta nukentėjusio asmens teisė kreiptis dėl žalos atlyginimo į bet kurį joje nurodytą subjektą. Eiliškumo, iš ko pirmiausia nukentėjęs asmuo gali reikalauti žalos atlyginimo, šioje normoje nenustatyta. Įstatymo 13 straipsnio 1 dalies nuostata „nukentėjęs trečiasis asmuo pretenziją dėl padarytos žalos gali pateikti atsakingam už padarytą žalą asmeniui (toliau – kaltininkas)“ aiškintina kaip nukentėjusio asmens teisė pasirinkti Įstatymo 13 straipsnio 1 dalies nurodytą subjektą, kuris turi atlyginti žalą. Sąvoka „pretenzija“ teisine turinio prasme gali reikšti: kreditoriaus, pirkėjo, užsakovo, kliento ir kito asmens kreipimosi sumokėti skolą, atlyginti žalą, pašalinti prekės ar darbų trūkumus ir kt. pareiškimą (pvz., CK 2.162, 2,185, 6.321, 6.424 ir kt. straipsniai, CPK 749 straipsnis); privalomą pretenzijų pareiškimą prieš kreipiantis į teismą (pvz., CK 6.821 straipsnis). Tačiau sistemiškai aiškinant TPVCAPDĮ normas ir tikslus, darytina išvada, kad iš privalomojo civilinės atsakomybės draudimo sutarties atsiradusi prievolė vykdytina pirmiau už deliktinę prievolę. Nors nukentėjusysis įgyja dvi savarankiškais pagrindais atsiradusias reikalavimo teises, įstatymų reglamentuojamas šių santykių reguliavimas nustato tokį šių prievolių santykį, kad nukentėjusysis pirmiausia savo reikalavimą turi tenkinti iš draudimo, o jeigu draudimo atlyginimo nepakanka žalai visiškai atlyginti, draudimo atlyginimo ir faktinės žalos skirtumą atlygina transporto priemonės valdytojas. Nukentėjusio asmens pareiga reikalavimą nukreipti į draudiką, kaip vieną iš dviejų skolininkų, suponuoja tai, kad draudikas pripažintinas pagrindiniu skolininku, o transporto priemonės valdytojas – papildomu. Taigi TPVCAPDĮ tikslais ir reguliavimu įtvirtinama subsidiarioji draudiko ir transporto priemonės valdytojo prievolė prieš nukentėjusįjį. Eismo įvykio metu padaroma žala nustatoma ir atlyginama remiantis TPVCAPDĮ nuostatomis. Šio įstatymo 11 straipsnio 1 dalis numato, kad transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo suma dėl vieno eismo įvykio (nuo 2012 m. birželio 11 d.), nepaisant to, kiek yra nukentėjusių trečiųjų asmenų, yra 5 000 000 Eur dėl žalos asmeniui (iš jų 5 000 Eur dėl neturtinės žalos) ir 1 000 000 Eur dėl žalos turtui.
Teismui nekyla abejonių, kad autoįvykio metu nukentėjusioji K. K. patyrė fizinį ir dvasinį skausmą, emocinius išgyvenimus, jai buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Teismas įvertina šioje byloje nustatytas išskirtines aplinkybes: nukentėjo vaikas, kurio veiksmai neturėjo jokios įtakos autoįvykio kilimui; eismo įvykis įvyko pėsčiųjų perėjoje; autoįvykio metu nukentėjusioji patyrė išgąstį; dėl patirtų sužalojimų kentė didelį fizinį skausmą, buvo atliekamos operacijos; išliko baimė eiti per gatvę, sutrikęs miegas, lankėsi ir toliau reikės lankytis pas psichologus; nelankė šokio ugdymo pamokų. Įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, atsižvelgiant į tai, kad M. P. padarė neatsargų nusikaltimą, eismo įvykis, kurį padarė M. P. yra atsitiktinis įvykis jo gyvenime, jis vairavo blaivus, į sąžiningumo, teisingumo bei protingumo kriterijus, teismas sprendžia, jog 3 500 Eur neturtinės žalos atlyginimo suma kompensuotų nukentėjusiosios patirtą fizinį, dvasinį skausmą ir kitus emocinius išgyvenimus, atitiktų įstatyme numatytus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus. Kadangi draudimo bendrovė sumokėjo 2500 Eur sumą, nukentėjusiajai papildomai iš draudimo bendrovės priteistina 1000 Eur neturtinės žalos.
Nukentėjusiosios K. K. atstovė pagal įstatymą A. K. prašė iš kaltinamojo priteisti bylinėjimosi išlaidas – 750 Eur bylinėjimosi išlaidų advokato pagalbai apmokėti (2 t., b. l. 27-28, 30). Šis prašymas tenkintinas visiškai (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 105 straipsnio 1 dalis, 106 straipsnio 2 dalis), kadangi bylinėjimosi išlaidų ir jų dydžio niekas neginčijo ir neprašė sumažinti.
K. M. P. padarė neatsargų nusikaltimą. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad prisipažino padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi, sunkinančių atsakomybę aplinkybių nenustatyta. Baudžiamosios bylos medžiaga nustatyta, jog kaltinamasis ankščiau neteistas, nebuvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės (1 t., b. l. 141). Akivaizdu, jog M. P. padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, padarytą žalą nukentėjusiesiems, valstybei ir visuomenei neabejotinai suvokė ir tinkamai įvertino. Visa šių aplinkybių visuma leidžia teigti, jog M. P. naujų veikų, pažeidžiančių įstatymų reikalavimus, nedarys. Konstatuotina, jog M. P. vertas teismo pasitikėjimo, todėl, esant BK 40 straipsnio 1, 2 dalyse numatytų sąlygų visumai, M. P. atžvilgiu taikytinas atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą institutas. M. P. laiduotoja skirtina sesuo A. N., kuri, vadovaujantis byloje surinkta medžiaga, neabejotinai yra verta pasitikėjimo ir tinkama laiduoti už M. P. asmuo, nors ji taip pat ir bausta du kartus už KET pažeidimus, pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimo kodekso 416 straipsnio 2 dalį, 432 straipsnio 1 dalį, tačiau teismas tai vertina, kaip nežymius, vienkartinius nusižengimus, ir teismo vertinimu ji laikytina teigiama asmenybe, kuri laikosi visuomenei priimtinų teisės normų ir kelių eismo taisyklių (1 t., b. l. 119-124).
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 302 straipsnio 1 dalimi teismas,
n u s p r e n d ž i a:
M. P. pripažinti padarius nusikalstamą veiką pagal Lietuvos Respublikos BK 281 straipsnio 1 dalį ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 40 straipsnio 1, 4 dalimis nuo baudžiamosios atsakomybės atleisti pagal laidavimą, netaikant užstato, M. P. perduodant A. N. atsakomybei.
M. P. laiduotoja paskirti A. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini)
Laidavimo terminą nustatyti vienerius metus.
Išaiškinti, jog jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarė naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti, dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas, o jeigu asmuo padarė tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.
Iš civilinio atsakovo ADB „Compensa Vienna Insurance Group“ priteisti 1000 Eur neturtinės žalos K. K..
Iš kaltinamojo M. P. priteisti 750 Eur bylinėjimosi išlaidų K. K..
Nuosprendis per 20 dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmus.
Teisėjas Vandalinas Vainius