Civilinė byla Nr. e2YT-4119-1149/2022
Teisminio proceso Nr. 2-06-3-01995-2022-1 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.5; 3.2.3.1; 3.2.6.1; 3.4.5.2
(S)
KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2022 m. gegužės 6 d.
Klaipėda
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Marija Augustinaitė,
sekretoriaujant G. L.,
dalyvaujant pareiškėjo V. K. atstovui advokatui V. J.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo V. K. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuotas asmuo valstybės įmonė „Turto bankas“.
Teismas
n u s t a t ė :
1. Pareiškėjas kreipėsi į teismą su pareiškimu, prašydamas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjas po savo brolio P. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), mirties (duomenys neskelbtini) priėmė palikimą, faktiškai pradėjęs paveldimą turtą valdyti.
2. Pareiškime nurodė, kad (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjo brolis P. K.. Po brolio mirties liko turtas – 1 (vieno) kambario butas su rūsiu, esantis adresu (duomenys neskelbtini). Šeimoje buvo trys vaikai – pareiškėjas, brolis P. K. ir sesuo J. L., kuri (duomenys neskelbtini) mirė. Brolis P. K. savo šeimos neturėjo, gyveno vienas ir bendravo tik su pareiškėju ir jo šeima, buvo pažadėjęs savo turtą testamentu palikti pareiškėjo nepilnametei dukteriai K. K., gim. (duomenys neskelbtini), bet staiga mirė nuo COVID-19 ligos, taip ir nespėjęs surašyti testamento. Po brolio mirties pareiškėjas liko vienintelis jo turto paveldėtojas. Pareiškėjas po brolio mirties dėl palikimo priėmimo per įstatymo nustatytą trijų mėnesių terminą į notaro biurą nesikreipė, tačiau aktyviais veiksmais paveldimą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku: prižiūri butą, adresu (duomenys neskelbtini), moka buto komunalinius mokesčius. Tokiu būdu pareiškėjas priėmė mirusio brolio P. K. palikimą, pradėdamas jį faktiškai valdyti.
3. Suinteresuotas asmuo valstybės įmonė „Turto bankas“ pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriuo pareiškimą prašo nagrinėti teismo nuožiūra. Nurodė, kad iki pareiškėjo kreipimosi į teismą dienos nėra gavusi pranešimo apie galimą palikėjo P. K. palikimo perėjimą valstybei. Teismui nustačius, kad yra visos sąlygos palikimo priėmimo fakto nustatymui, neprieštarauja, kad pareiškėjo pareiškimas būtų patenkintas.
4. Teismo posėdžio metu pareiškėjo V. K. atstovas advokatas V. J. pareiškimą palaikė, prašė jį tenkinti. Paaiškino, kad pareiškėjo brolis P. K. mirė staiga ir netikėtai, jį rado mirusį namuose nuo COVID-19 ligos. P. K. buvo nevedęs, vaikų neturėjo, pareiškėjas yra vienintelis jo turto paveldėtojas. Pareiškėjas su pareiškimu dėl palikimo priėmimo per įstatymo nustatytą trijų mėnesių terminą į notaro biurą nesikreipė, nes pats susirgo, turėjo įvairių reikalų, taip pat kadangi brolis buvo žadėjęs testamentu savo turtą palikti pareiškėjo nepilnametei dukteriai, ieškojo testamento, bet jo nerado. Tačiau pareiškėjas per įstatymo nustatytą trijų mėnesių terminą aktyviais veiksmais pradėjo valdyti paveldimą turtą, mokėdamas mokesčius už buto komunalines paslaugas, prižiūrėdamas ir rūpindamasis butu.
Teismas
k o n s t a t u o j a :
Pareiškimas tenkintinas.
5. Byloje esančiais duomenimis nustatyta, jog pareiškėjas V. K. yra P. K. brolis. (duomenys neskelbtini) P. K. mirė. Iš Testamentų registro išrašo matyti, kad po P. K. mirties faktų dėl pareiškimų dėl palikimo priėmimo nėra registruota. Iš Klaipėdos miesto (duomenys neskelbtini) notaro biuro notarės R. K. 2022 m. kovo 25 d. rašte Nr. (duomenys neskelbtini) nurodytų aplinkybių matyti, kad P. K., gimusio (duomenys neskelbtini), mirusio (duomenys neskelbtini), turtui Klaipėdos miesto (duomenys neskelbtini) notaro biure paveldėjimo byla neužvesta, paveldėtojai nesikreipė. Iš Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo matyti, kad P. K. vardu asmeninės nuosavybės teise įregistruotas butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini).
6. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad po pareiškėjo brolio mirties atsirado palikimas ir paveldėjimo pagal įstatymą teisiniai santykiai, nes palikėjas testamento nepaliko. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.11 straipsnio 1 dalies 4 punktu pareiškėjas yra ketvirtos eilės įpėdinis. Pagal CK 5.11 straipsnio 2 dalį, trečios, ketvirtos, penktos ir šeštos eilės įpėdiniai paveldi, jeigu nėra pirmesnės eilės įpėdinių, jeigu šie įpėdiniai atsisakė palikimo arba iš jų atimta paveldėjimo teisė. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad P. K. mirė nesusituokęs, vaikų neturėjo, palikėjo P. K. sesuo J. L., gimusi (duomenys neskelbtini), tai pat yra mirusi (duomenys neskelbtini), paveldėtojai dėl paveldėjimo į notaro biurą nesikreipė, paveldėjimo byla nėra užvesta.
7. Pareiškėjas siekia įteisinti po savo brolio mirties likusio turto paveldėjimą, paveldėjimo ir nuosavybės teisių įregistravimo tikslu, nurodo, kad po brolio mirties atsiradusį palikimą priėmė per įstatymo nustatytą trijų mėnesių terminą, pradėdamas paveldimą turtą valdyti kaip savo.
8. Teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 445 straipsnis).
9. Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse įtvirtinta keletas alternatyvių palikimo priėmimo būdų: įpėdinis paduoda palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo arba pradeda faktiškai valdyti paveldimą turtą (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). Šie veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 3 dalis). Pažymėtina, kad nors asmens, pradėjusio faktiškai valdyti paveldimą turtą, valia nėra išreiškiama oficialia forma (pateikiant įgaliotai institucijai pareiškimą, prašymą ir pan.), tačiau toks palikimo priėmimo būdo įgyvendinimas sukuria tokius pat teisinius padarinius, kaip ir pasinaudojus kitu palikimo priėmimo būdu – asmuo laikomas priėmusiu palikimą. Pagal CK 5.51 straipsnio 1 dalį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo turtą valdyti, juo rūpintis kaip savo turtu (daiktą valdo, jį naudoja, prižiūri, juo disponuoja, moka atitinkamus mokesčius, kreipiasi į teismą, išreikšdamas valią priimti palikimą, prašydamas paskirti palikimo administratorių ir pan.). Taigi teismas, spręsdamas, ar įpėdinis priėmė palikimą, pradėdamas faktiškai jį valdyti, turi nustatyti, ar įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, ar tokie veiksmai išreiškia įpėdinio valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, ar įpėdinis šį turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku.
10. Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad dėl aplinkybės, ar asmuo priėmė palikimą, pradėjęs jį faktiškai valdyti, teismas sprendžia iš veiksmų fakto ir veiksmų pobūdžio. Veiksmų faktas reiškia, kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiškai – įpėdinis perima mirusiojo turtą ir pradeda jį valdyti. Veiksmų pobūdis – tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku (tvarko turtą, juo naudojasi, moka už jį mokesčius, atlieka kitus panašaus pobūdžio veiksmus) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-468/2009; 2011 m. gruodžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-484/2011; 2016 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-147-687/2016).
11. Nagrinėjamu atveju iš pareiškime nurodytų aplinkybių ir į bylą pateiktų rašytinių įrodymų matyti, kad pareiškėjas priėmė palikimą po savo brolio P. K. mirties, pradėjęs faktiškai jį valdyti, kadangi prižiūrėjo butą, adresu (duomenys neskelbtini), mokėjo mokesčius paslaugų teikėjams už vandenį, nuotekas, šildymą, elektros energiją, atliekų tvarkymą, daugiabučio namo savininkų bendrijai „(duomenys neskelbtini)“ už namo bendrojo naudojimo objektų priežiūrą. Atsižvelgiant į pareiškėjo nurodytas aplinkybes, bei į byloje esančius rašytinius įrodymus, darytina išvada, kad teismui abejoti pareiškėjo nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis bei pateiktais įrodymais nėra pagrindo, todėl teismas pripažįsta, kad pareiškėjas po brolio P. K. mirties atliko aktyvius veiksmus, siekdamas įgyti nuosavybę į paveldimą turtą.
12. Svarbu paminėti, kad teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad prašomo nustatyti juridinę reikšmę turinčio fakto pareiškėjas negali patvirtinti jokiais rašytiniais įrodymais, nes duomenys apie tai, kad asmuo priėmė palikimą faktiškai pradėjęs jį valdyti nėra registruojami ar kitaip dokumentuojami.
13. Įvertinus byloje esančius rašytinius įrodymus, pareiškėjo nurodytas aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, atsižvelgiant į tai, kad prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas neprieštarauja įstatymui, formuojamai teismų praktikai, šis reikalavimas kaip pagrįstas tenkintinas, nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas, kad pareiškėjas po brolio P. K. mirties (duomenys neskelbtini), priėmė palikimą, pradėdamas faktiškai valdyti paveldimą turtą (CPK 185 straipsnis, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Šio juridinio fakto nustatymas reikalingas paveldėjimo teisės liudijimo gavimui (CPK 448 straipsnio 1 dalis).
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 268 straipsniu, 270 straipsniu, 444-448 straipsniais, teismas
n u s p r e n d ž i a :
Pareiškimą tenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjas V. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), po savo brolio P. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), mirties (duomenys neskelbtini), priėmė palikimą, faktiškai pradėjęs turtą valdyti.
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas paveldėjimo tikslu bei paveldėjimo teisės liudijimui išduoti.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.
Teisėja Marija Augustinaitė